2022-09-14 Nr. AB-22537-3-61-3-04355-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-259-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04355-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Vilniaus PN), 3 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus PN nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. jam nebuvo sudaryta galimybė kasdien pasivaikščioti gryname ore, ten pasportuoti, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73 straipsnio 5 punktas, 74 straipsnio 5 punktas, 75 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Pareiškėjo teigimu, į kiemą jis patekdavo tik kas antrą parą, t. y. kas 26 valandas. Vieną dieną išleisdavo nuo 8:00 val. iki 12:00 val., o kitą dieną išleisdavo tik nuo 14:00 val. Dėl to pareiškėjas kankinosi, patyrė psichologinių išgyvenimų, nepatogumų, buvo apėmusi emocinė depresija, jautė pažeminimą. Pasak pareiškėjo, tai vyko dėl blogai sudaryto pasivaikščiojimo grafiko. Pažeidimas truko ilgą laiko tarpą, buvo intensyvus, pareiškėjui sukėlė žymias neigiamas pasekmes, todėl neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pagal Vilniaus PN direktoriaus patvirtintus nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikus paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti skirta 4 valandos, t. y. net daugiau negu numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso ketvirtame aukšte (6 nuteistųjų būryje). Iš Vilniaus PN nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikų, sudarytų nuo 2017 m., matyti, jog minėti grafikai ir nuteistųjų vaikščiojimo laikas buvo keičiami, tačiau visuomet ir visiems Vilniaus PN nuteistųjų būriams buvo užtikrintos sąlygos kiekvieną dieną pasivaikščioti gryname ore. Įstaigoje yra sudarytas pasivaikščiojimo grafikas, įrengtas erdvus, tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi.

5. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo skunde įvardyti tariami jo teisių suvaržymai neatitinka realios situacijos, pareiškėjas klaidindamas teismą, akivaizdžiai bando siekti finansinės naudos, pasipelnyti iš valstybės. Pareiškėjo skundo argumentai dėl kilusios neturtinės žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Vilniaus PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, atvirkščiai, buvo laikomasi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų.

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, kad jam padaryta neturtinė žala, tačiau nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis. Iš aukščiau išdėstytų argumentų matyti, kad Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą. Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado 3 600 Eur neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo S. V. skundą atmetė.

8. Iš į bylą pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso 4 aukšte (6 nuteistųjų būryje). Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 81-454, 2018 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 14-1714, 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 81-979(1) buvo patvirtinti nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafikai. Pagal 2017 m. ir 2018 m. patvirtintus pasivaikščiojimo grafikus I-ojo gyvenamojo korpuso 4 aukšto nuteistieji turėjo teisę pasivaikščioti gryname ore porinėmis mėnesio dienomis nuo 14:00 val. iki 18:00 val., mėnesio neporinėmis dienomis nuo 8:00 val. iki 12:30 val. Pagal 2019 m. patvirtintą pasivaikščiojimo grafiką I-ojo korpuso 4 aukšto nuteistieji turėjo teisę pasivaikščioti gryname ore mėnesio porinėmis dienomis nuo 8:00 val. iki 12:30 val., o mėnesio neporinėmis dienomis – nuo 14:00 val. iki 18:00 val.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas pateikė į bylą Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 26 d., 2018 m. liepos 25 d., 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymais patvirtintus nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikus, pagal kuriuos paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti gryname ore buvo skirta nuo 4 iki 4,30 val., t. y. daugiau, nei numato BVK nuostatos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neneigia, jog pasivaikščioti grafikuose nustatytu laiku jis galėjo, turėjo tokią teisę ir ja naudojosi.

10. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog netinkamai sudaryti pasivaikščiojimo grafikai, kadangi juose nustatyti pasivaikščiojimo laikai, tarp kurių tarpas buvo 25 val. ir 30 min. ir tokiu būdu atsakovo atstovas elgėsi neteisėtai, pažeidžiant pareiškėjo teises, yra visiškai nepagrįsti, kadangi galiojantis teisinis reguliavimas nenumato, koks laiko tarpas turi būti išlaikytas tarp kasdienių pasivaikščiojimų. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad pasivaikščiojimo teisė kasdien pareiškėjui buvo užtikrinama. Be to, pasivaikščiojimo laikas buvo nustatytas ilgesnis nei reglamentuoja teisės normos. Iš pateiktų į bylą pasivaikščiojimo kiemelių fotonuotraukų matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti tinkamai, jame yra sporto inventorius. Todėl teismas vertino, kad pareiškėjas galėjo tinkamai realizuoti savo teisę pasivaikščioti bei sportuoti.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad nėra jokio pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais įrodymais, juolab, kad pareiškėjas šių duomenų kitais įrodymais nepaneigė, nepateikė konkrečių ir detalių įrodymų, kad jam buvo apribota teisė į pasivaikščiojimą pasivaikščiojimo grafikuose nustatytu laiku ir pan., taip pat nėra duomenų, kad dėl tokių teisės pažeidimų pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas su skundais, prašymais.

12. Nenustatęs būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismas netenkino.

III. 13. Pareiškėjas S. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti pažeidimą bei tenkinti jo skundą.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas gynė tik vieną pusę ir nepripažino akivaizdžių pažeidimų. Pareiškėjas akcentuoja, kad Vilniaus PN direktorius patvirtino pasivaikščiojimo lauke grafiką, kuris buvo patogesnis administracijai. Pagal patvirtintus grafikus pareiškėjas tik kas antrą parą buvo išleidžiamas į lauką, laiko tarpas tarp pasivaikščiojimų buvo 25 val. 30 min. Dėl to buvo pažeista pareiškėjo teisė pasivaikščioti lauke, jis jautėsi kankinamas. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovas klaidina teismą, kad pareiškėjas niekur nesikreipė, kadangi dėl pasivaikščiojimo lauke grafiko jis kreipėsi į APS pareigūnus, Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimą, bet visi jo skundai buvo persiųsti Vilniaus PN ir buvo atsakyta, kad kitų galimybių nėra. Teismas tai galėjo išsireikalauti, bet buvo pateiktas tik grafikas, sudarytas Vilniaus PN direktoriaus vardu.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui, kurias pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai įvertino. Pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, išreikšto konkrečia prašoma priteisti pinigų suma, tačiau nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo. Atsakovo atstovas nurodo, kad Vilniaus PN sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, atitinkantis faktinę situaciją, priimtas teisingai įvertinus bylai esminę reikšmę turinčias aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, t. y. teisės kasdien pasivaikščioti, atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skundą tenkinti visa apimtimi, t. y. priteisti pareiškėjui iš atsakovo 3 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pasivaikščiojimo lauke grafikas buvo patogesnis Vilniaus PN administracijai, laiko tarpas tarp pasivaikščiojimų buvo 25 val. 30 min., dėl to buvo pažeista pareiškėjo teisė kasdien pasivaikščioti lauke. Pareiškėjas dėl pasivaikščiojimo kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau teismas šių duomenų neišreikalavo.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore yra nustatyta BVK 103 straipsnyje. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką.

21. Pagal BVK 73 straipsnio 5 punktą, pataisos namuose paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas, lengvajai grupei priskirti nuteistieji – keturias valandas (BVK 74 str. 5 p.), drausmės grupei priskirti nuteistieji – dvi valandas (BVK 75 str. 1 d. 5 p.).

22. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų, dėl kurių nėra ginčo, matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso 4 aukšte (6 nuteistųjų būryje). Pagal Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 81-454 ir 2018 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 14-1714 (b. l. 15, 19) patvirtintus Vilniaus PN nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafikus I-ojo gyvenamojo korpuso 4 aukšto nuteistieji mėnesio porinėmis dienomis galėjo pasivaikščioti 14:00–18:00 val., o mėnesio neporinėmis dienomis – 8:00–12:30 val. Pagal Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 81-979(1) patvirtintą I-ojo korpuso nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką (b. l. 20) 4 aukšto 6 būrio nuteistieji mėnesio porinėmis dienomis galėjo pasivaikščioti 8:00–12:30 val., o mėnesio neporinėmis dienomis – 14:00–18:00 val.

23. Taigi, atsakovo atstovo byloje pateikti nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikai patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė kasdien dienos metu pasivaikščioti gryname ore įstatyme nustatytą laiką.

24. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, kad minėti pasivaikščiojimo grafikai buvo sudaryti kaip patogiau Vilniaus PN administracijai, laiko tarpas tarp pasivaikščiojimo buvo 25 val. 30 min., sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčui aktualus teisinis reguliavimas nenumatė, koks laiko tarpas turi būti išlaikytas tarp kasdienių pasivaikščiojimų. Be to, pareiškėjas nenurodo konkrečių atvejų, kad, pareiškėjui prašant, atsakovo atstovas būtų nesuteikęs galimybės pareiškėjui kasdien pasivaikščioti gryname ore.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo duomenų apie pareiškėjo teiktus skundus dėl pasivaikščiojimo. Pažymėtina, kad skunde apie atsakovo atstovui teiktus skundus dėl pasivaikščiojimo neužsimenama, šiuos duomenis pareiškėjas teismo neprašė išreikalauti, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad teikė skundus dėl pasivaikščiojimo, tačiau konkrečių su tuo susijusių aplinkybių (kada ir kam teikė skundą, koks buvo atsakymas ir pan.) nenurodė.

26. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su pirmosios instancijos teismo šališkumu, teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog šis teismas byloje buvo šališkas.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, taigi nėra nustatytos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmestas kaip nepagrįstas.

28. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys