2021-05-12 Nr. AB-10333-3-65-3-00264-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1258-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00264-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.3; 24.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. Š. skundą atsakovui Anykščių rajono savivaldybės tarybai dėl Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimo ir dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Anykščių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Savivaldybės taryba) 2019 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 1-TS-232 „Dėl socialinio būsto nuomos kaip savivaldybės būsto rinkos kainomis“ (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 21R4-55 (AG-4-44/22-2019) (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Pareiškėja skunde nurodė:

2.1. Pareiškėjos keturių asmenų šeimai nuo 2003 m. pagal nuomos sutartį buvo nuomojamas Anykščių rajono savivaldybės socialinio būsto fondui priklausantis keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Anykščiuose. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Anykščių poskyryje (toliau – ir VMI) ji užpildė ir pateikė metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (toliau – ir Deklaracija) už 2018 m. ataskaitinį laikotarpį, kurioje, be kitų duomenų, nurodė šeimos turimo turto vertę, kuri lygi 54 800 Eur, ir pajamų sumą – 15 017 Eur. Ji buvo žodžiu informuota, kad pagal deklaruotas pajamas (turtą) ji nebegali toliau nuomotis socialinio būsto.

2.2. Pareiškėja su 2019 m. balandžio 25 d. prašymu kreipėsi į Savivaldybės tarybą, prašydama leisti jai nuomoti jos nuomojamą socialinį būstą kaip savivaldybės būstą rinkos kaina, tačiau Savivaldybės taryba ginčijamu sprendimu jos prašymo netenkino.

2.3. Pareiškėja paaiškino, kad ji su Ž. Š. susituokė 2018 m. (duomenys neskelbtini), nuo tada pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Iki tol Ž. Š. gyveno arba sodo namelyje, arba pas savo motiną. Pareiškėjos teigimu, ji Deklaracijoje neteisingai įrašė duomenis, t. y. nurodė jos sutuoktinio Ž. Š. pajamas, gautas nuo 2018 m. sausio 1 d., ir jo turtą – sodo namelį, kai šio asmens turtą ir pajamas turėjo įrašyti į Deklaraciją nuo tada, kai su Ž. Š. pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, t. y. nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini). Pagal 2019 m. rugsėjo 24 d. patikslintą Deklaraciją už 2018 m. ataskaitinį laikotarpį privalomo registruoti turto vertė yra 23 300 Eur, gautos pajamos 8 649 Eur (pareiškėja yra gavusi 5 757 Eur). Pareiškėjos šeimą sudaro keturi asmenys, kiekvienam šeimos nariui 2018 metais teko turto už 5 825 Eur ir 1 439,25 Eur pajamų, t. y. pagal patikslintą Deklaraciją vienam šeimos nariui tenkančio turto vertė neviršijo 6 832 Eur sumos, o tenkančios pajamos – 2 318 Eur metinių pajamų, todėl pareiškėjos šeima turi teisę naudotis socialiniu būstu, o pareiškėjai nereikėjo prašyti išsinuomoti socialinį būstą rinkos kainomis. Pareiškėjos teigimu, Savivaldybės tarybos Sprendimas yra neteisėtas, nes jos gaunamos pajamos ir turimas turtas leidžia nuomotis būstą ir rinkos kaina.

2.4. Pareiškėja akcentavo, kad teismas turėtų atsižvelgti į teisės į būsto neliečiamybę principą bei įvertinti, kad šeimoje yra nepilnamečių vaikų, kurių teisę į gyvenamąjį būstą gina įstatymai.

2.5. Pareiškėja, nesutikdama su Savivaldybės tarybos Sprendimu, kreipėsi į Komisiją dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo, tačiau jos skundas buvo atmestas. Pareiškėjos manymu, Komisijos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas, nes Komisija neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytus argumentus, netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir netinkamai taikė teisės aktus.

2.6. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja susituokė su Ž. Š. 2018 m. (duomenys neskelbtini), todėl tik nuo šios dienos turėjo būti skaičiuojamos pareiškėjos šeimos pajamos. Pareiškėjos sutuoktinio turtas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą yra jo asmeninis, o ne šeimos turtas. Savivaldybės taryba neteisingai vertino pareiškėjos gautas pajamas ir turtą už 2018 m., todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

3. Atsakovas Anykščių rajono savivaldybės taryba atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti, nurodydamas tokius argumentus:

3.1. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu su pareiškėja 2003 m. spalio 21 d. buvo sudaryta keturių kambarių savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, nuomos sutartis.

3.2. 2019 metais pareiškėja, atvykusi į Savivaldybės administraciją, pateikė 2019 m. balandžio 19 d. užpildytos Deklaracijos nuorašą. Deklaracijos duomenis įvedus į socialinės paramos informacinę sistemą SPIS, buvo nustatyta, kad pareiškėjos šeimos deklaruoto turto vertė ir pajamos daugiau nei 25 proc. viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Paramos būstui įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Pareiškėjos šeimos deklaruotos pajamos už 2018 metus sudarė 15 017 Eur, o turto vertė – 54 800 Eur, nors pagal Paramos būstui įstatymą keturių asmenų šeimos pajamos neturi viršyti 9 272 Eur, o turto vertė – 27 328 Eur, t. y. deklaruotos pajamos 61,96 proc., o deklaruotas turtas 100,52 proc. viršijo Paramos būstui įstatyme nustatytus pajamų ir turto dydžius. Pareiškėja žodžiu buvo informuota, kad ji neteko teisės į socialinio būsto nuomą.

3.3. 2019 m. balandžio 25 d. pareiškėja pateikė prašymą leisti nuomotis jos nuomojamą socialinį būstą kaip savivaldybės būstą rinkos kaina. Su prašymu pareiškėja pateikė reikiamus dokumentus, taip pat ir santuokos sudarymo įrašo kopiją, iš kurios matyti, kad 2018 m. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota santuoka tarp pareiškėjos ir Ž. Š.. Pareiškėja pateikė duomenis apie sutuoktinio turimą turtą, iš kurių matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis Ž. Š. valdo nuosavybės teise žemės sklypą su sodo nameliu, įgytą 2014 m. dovanojimo sutarties pagrindu, ir žemės ūkio paskirties žemės sklypą, įgytą 2010 m. pagal pirkimo–pardavimo sutartį.

3.4. Pareiškėjos 2019 m. balandžio 25 d. prašymas buvo apsvarstytas Administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-AĮ-661 sudarytos Anykščių rajono savivaldybės būsto skyrimo ir priežiūros komisijos (toliau – ir Būsto skyrimo ir priežiūros komisija) 2019 m. balandžio 29 d. posėdyje. Būsto skyrimo ir priežiūros komisija, įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, aplinkybę, kad pareiškėjos šeimos deklaruotos pajamos ir turto vertė gerokai daugiau nei 25 proc. viršija Paramos būstui įstatyme nustatytus pajamų ir turto dydžius, taip pat įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje (tuo metu į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą buvo įrašyti 72 asmenys ir šeimos), pateikė Savivaldybės tarybai siūlymą nepritarti pareiškėjos prašymui, t. y. nenuomoti pareiškėjos šeimai socialinio būsto kaip savivaldybės būsto rinkos kaina. Savivaldybės taryba 2019 m. birželio 27 d. priėmė Sprendimą nenuomoti pareiškėjos šeimai socialinio būsto kaip savivaldybės būsto rinkos kaina.

3.5. 2019 m. liepos 18 d. pareiškėja kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą ir administracijos direktorę, prašydama dar kartą išsiaiškinti visas aplinkybes ir faktinę situaciją bei peržiūrėti priimtą Sprendimą. 2019 m. liepos 31 d. pareiškėjai buvo pateiktas išsamus atsakymas į jos prašymą, nuosekliai paaiškinant Sprendimo priėmimo motyvus ir aplinkybes, taip pat buvo nurodyta, kad iš naujo Savivaldybės tarybai jos prašymas nebus teikiamas.

3.6. Pareiškėja savo skundo reikalavimus grindžia, be kita ko, argumentais, jog ji patikslino Deklaraciją už 2018 m. ataskaitinį laikotarpį, tačiau pareiškėja į Anykščių rajono savivaldybę nesikreipė ir jos neinformavo, kad ji tikslino Deklaraciją, taip pat kad galbūt pasikeitė aplinkybės. Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. 1-TS-232 buvo priimtas atsižvelgus į tuo metu pareiškėjos pateiktus dokumentus ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

3.7. Atsakovo nuomone, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

3.8. Teismo posėdyje atsakovo atstovė papildomai paaiškino, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, privalėjo atsižvelgti ne tik į tai, kad socialinį būstą besinuomojantis asmuo neturi kito tinkamo būsto, kuriame galėtų gyventi, bet ir įvertinti socialinio būsto poreikį savivaldybėje.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjos E. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 1-TS-232 „Dėl socialinio būsto nuomos kaip savivaldybės būsto rinkos kainomis“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 21R4-55 (AG-4-44/22-2019) teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. AĮ-585 ir tos pačios dienos savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartimi pareiškėjos keturių asmenų šeimai buvo išnuomotos keturių kambarių 78,7 kv. m bendrojo ploto savivaldybės socialinio būstų fondo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Anykščiuose.

7. Pareiškėja 2019 m. balandžio 19 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Anykščių poskyryje užpildė Deklaraciją už 2018 m. ataskaitinį laikotarpį, kurią pateikė Anykščių rajono savivaldybės administracijai. Pareiškėja Deklaracijoje be kitų duomenų nurodė šeimos turimo turto vertę, kuri lygi 54 800 Eur, ir pajamų sumą – 15 017 Eur. Pareiškėjos šeima susideda iš keturių asmenų: pareiškėjos, jos sutuoktinio Ž. Š., su kuriuo santuoka įregistruota 2018 m. (duomenys neskelbtini), ir jų dviejų nepilnamečių vaikų. Teismas iš šalių paaiškinimų nustatė, kad pareiškėja Anykščių rajono savivaldybės administracijos darbuotojo žodžiu buvo informuota, jog pagal turimas pajamas (turtą) ji nebegalės toliau nuomotis savivaldybės socialinio būsto.

8. Pareiškėja 2019 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės tarybą su prašymu leisti nuomoti savivaldybės socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, rinkos kainomis. Pareiškėjos prašymas buvo apsvarstytas Anykščių rajono savivaldybės būsto skyrimo ir priežiūros komisijos 2019 m. balandžio 29 d. posėdyje. Komisija, įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, aplinkybę, kad pareiškėjos šeimos deklaruotos pajamos ir turto vertė gerokai daugiau nei 25 proc. viršija Paramos būstui įstatyme nustatytus pajamų ir turto dydžius, taip pat įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, pateikė Savivaldybės tarybai siūlymą nepritarti pareiškėjos prašymui, t. y. nenuomoti pareiškėjos šeimai socialinio būsto kaip savivaldybės būsto rinkos kaina. Savivaldybės taryba 2019 m. birželio 27 d. priėmė Sprendimą Nr. 1-TS-232 nenuomoti pareiškėjos šeimai socialinio būsto kaip savivaldybės būsto rinkos kainomis. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 9 d. raštu Nr. 1-SD-2381(6.26 E) pareiškėja buvo informuota apie priimtą Savivaldybės tarybos Sprendimą bei reikalavimą išsikelti iš socialinio būsto ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

9. Pareiškėja, nesutikdama su Savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. Sprendimu, 2019 m. (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl šio Sprendimo panaikinimo ikiteisminio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrių, kuris 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 21R4-55 (AG-4-44/22-2019) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 31 punkto nuostatomis, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtinas sprendimų dėl savivaldybės būsto ir socialinio būsto fondo sudarymo tvarkos, būsto suteikimo tvarkos ir nuomos mokesčio dydžio priėmimas, kitų sprendimų, numatytų paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatyme, priėmimas. Taip pat vadovavosi Paramos būstui įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtomis socialinio būsto, šeimos sąvokomis (šio straipsnio 11 ir 3 punktai), įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreipimosi dėl socialinio būsto tvarka, įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais kriterijais, suteikiančiais teisę kreiptis dėl socialinio būsto nuomos, įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis dėl taikomų deklaruoto turto vertės ir pajamų reikalavimų. Teismas nurodė, kad gyventojų, pageidaujančių gauti valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimos narių turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnyje.

11. Teismas pagal Paramos būstui įstatymo nuostatas sprendė, kad pareiškėjos keturių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui turėjo neviršyti 19 VRP (valstybės remiamų pajamų) dydžių, o turtas vienam asmeniui – 56 VRP dydžių. Pagal Paramos būstui įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Tokiu atveju minėtas įstatymas suteikia teisę asmenims kreiptis dėl galimybės šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kaina, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjos pateiktos Deklaracijos už 2018 m. ataskaitinį laikotarpį duomenis įvedus į socialinės paramos informacinę sistemą SPIS, buvo nustatyta, jog pareiškėjos šeimos gautos pajamos ir turimo turto vertė daugiau kaip 25 proc. viršija Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytus pajamų ir turto normatyvus. Pareiškėjos šeimos deklaruotos pajamos už 2018 metus sudarė 15 017 Eur, todėl vienam asmeniui teko 3 754,25 Eur. Pagal Paramos būstui įstatymo nuostatas vieno šeimos nario pajamos negali viršyti 2 318 Eur, o keturių asmenų šeimos pajamos negali viršyti 9 272 Eur, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjos deklaruotos pajamos viršijo šį rodiklį 61,96 proc. Pareiškėjos šeimos deklaruoto turto vertė už 2018 metus buvo 54 800 Eur. Pagal Paramos būstui įstatymo nuostatas vieno šeimos nario turto vertė neturi viršyti 6 832 Eur, keturių asmenų šeimos turto vertė neturi viršyti 27 328 Eur, tuo metu pareiškėjos šeimos vienam asmeniui tenkanti turimo turto vertės dalis buvo 13 700 Eur, todėl 100,52 proc. viršijo įstatyme nustatytą dydį.

13. Teismas nenustatė, jog pareiškėja rašytinės formos pranešimu būtų informuota apie tai, kad prarado teisę nuomotis savivaldybės socialinį būstą ir kad bus nutraukta 2003 m. spalio 21 d. su ja sudaryta savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis, pareiškėja Anykščių rajono savivaldybės administracijos darbuotojo žodžiu buvo informuota, kad pagal turimas pajamas (turtą) ji nebegalės toliau nuomotis savivaldybės socialinio būsto.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėja 2019 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės tarybą su prašymu išnuomoti jos nuomojamą savivaldybės socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, rinkos kainomis. Iš šio prašymo turinio teismas sprendė, kad pareiškėja patvirtino, jog jos šeimos deklaruotas turtas (įskaitant pajamas) už 2018 m. daugiau kaip 25 procentais viršijo Paramos būstui įstatymo nustatytus dydžius, o kadangi jos šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto, vadovaudamasi Paramos būstui įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, prašė leisti nuomoti Savivaldybės socialinį būstą rinkos kainomis. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos paaiškinimą, kad ji siekė toliau gyventi su šeima minėtame bute, jį nuomoti ar išsipirkti, padarė išvadą, kad pareiškėja turėjo suvokti ir įvertinti, jog atsakovas priims sprendimą nuomoti ar nenuomoti jos šeimai socialinį būstą rinkos kainomis, atsižvelgęs į pateikto prašymo turinį, kartu su juo pateiktus dokumentus bei vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais socialinio būsto kaip savivaldybės būsto nuomą rinkos kaina.

15. Teismas, spręsdamas dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo, pažymėjo, kad Paramos būstui įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi Savivaldybės tarybai yra suteikta diskrecijos teisė, įvertinus socialinio būsto poreikį savivaldybėje, priimti sprendimą dėl socialinio būsto nuomos kaip savivaldybės būsto rinkos kainomis, kai asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto ir pateikia prašymą savivaldybės tarybai nuomoti socialinį būstą kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis.

16. Teismas nurodė, kad Savivaldybės taryba, įvertinusi tai, jog pareiškėjos šeimos deklaruoto turto vertė ar pajamos žymiai daugiau kaip 25 procentais viršija Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, o savivaldybės teritorijoje yra didelis socialinio būsto poreikis (pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą buvo įrašyti 72 asmenys (šeimos), laukiantys socialinio būsto, tarp jų 16 šeimų, auginančių tris ir daugiau nepilnamečių vaikų, taip pat vienišų motinų su mažamečiais vaikais), o pareiškėjos vaikams buvo sukakę 17 metų, priėmė ginčijamą sprendimą nenuomoti pareiškėjos šeimai socialinio būsto kaip savivaldybės būsto rinkos kaina. Teismas pažymėjo, kad socialinio būsto savivaldybėje poreikio vertinimas nei Paramos būstui įstatyme, nei kitame teisės akte nėra individualizuotas jokiais vertinamaisiais ar prioritetiniais kriterijais.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ginčijamo sprendimo neteisėtumą iš esmės grindė tuo, jog ji 2019 m. rugsėjo 24 d. patikslino Deklaraciją už 2018 m. ataskaitinį laikotarpį, ir pagal patikslintą Deklaraciją 2018 m. privalomo registruoti turto vertė yra 23 300 Eur, gautos pajamos – 8 649 Eur, todėl kiekvienam pareiškėjos šeimos nariui 2018 metais teko turto už 5 825 Eur ir pajamų už 1 439,25 Eur, taigi, pagal patikslintą Deklaraciją vienam šeimos nariui tekusio turto vertė neviršijo 6 832 Eur, o metinės pajamos 2 318 Eur, todėl jos šeima turi teisę nuomoti socialinį būstą.

18. Teismas padarė išvadą, kad ši patikslinta Deklaracija neturi jokios reikšmės vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą, nes pareiškėja Deklaraciją patikslino 2019 m. rugsėjo 24 d., t. y. po Sprendimo priėmimo, be to, patikslinta Deklaracija nebuvo pateikta atsakovui. Teismas pažymėjo, kad ši patikslinta Deklaracija gali būti reikšminga tik tuo atveju, jei pareiškėja ją pateiks atsakovui su nauju prašymu leisti nuomoti socialinį būstą.

19. Teismas, įvertinęs ir išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, sprendė, kad Anykščių rajono savivaldybės taryba 2019 m. birželio 27 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

III

20. Pareiškėja E. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą patenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

20.1. Anykščių rajono savivaldybės tarybos Sprendimas yra priimtas pagal klaidingą metinę (šeimos) turto deklaraciją už 2018 metus, todėl negali būti laikomas teisėtu. Savivaldybės taryba atsisakė panaikinti neteisėtą Sprendimą, todėl jis turi būti panaikintas teismine tvarka.

20.2. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji iš naujo gali kreiptis į Anykščių rajono savivaldybės tarybą dėl socialinio būsto nuomos rinkos kaina, nes Savivaldybės taryba jau yra priėmusi neigiamą sprendimą, ir pakartotinio prašymo nesvarstys. Pareiškėjos nuomone, teismas privalėjo įvertinti, ar pagal jos pateiktą patikslintą (šeimos) turto deklaraciją už 2018 kalendorinius metus, jai gali būti nuomojamas socialinis būstas rinkos kaina.

20.3. Pareiškėja akcentuoja, kad pateikė neteisingą metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2018 metus, nes su Ž. Š. susituokė 2018 m. (duomenys neskelbtini), ir tik nuo tada pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį. Ž. Š. turtą ir pajamas reikėjo įrašyti į Deklaraciją tik nuo tada, kai su juo pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, o nurodė už visus kalendorinius metus. Ž. Š. pajamas kaip šeimos bendras pajamas skaičiuojant nuo santuokos sudarymo, pareiškėjos šeimos pajamos yra mažesnės negu maksimali suma, iki kurios gali būti suteikiamas socialinis būstas.

20.4. Pareiškėja nurodo pateikusi teismui patikslintą metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2018 metus, kurioje aiškiai matyti teisingi duomenys apie šeimos pajamas ir turimą turtą. Atsižvelgiant į teisingai deklaruotą turtą ir gautas pajamas, svarstytina, ar Savivaldybės taryba turi teisinį pagrindą nutraukti pareiškėjos socialinio būsto nuomos paslaugas ir, jeigu būtų nustatyta, kad Savivaldybės taryba turi teisę nutraukti socialinio būsto nuomos paslaugas, svarstytinas klausimas, ar, atsižvelgiant į gaunamas pajamas ir turimą turtą, pareiškėjai turi būti išnuomotas socialinis būstas rinkos kainomis.

20.5. Pareiškėja pabrėžia, kad jos šeimą sudaro 4 asmenys: ji, sutuoktinis Ž. Š. ir du nepilnamečiai vaikai. Deklaruoto turto vertė 2018 m. yra 23 300 Eur, todėl kiekvienam šeimos nariui 2018 metais teko po 5 825 Eur turto vertės. Gauta pajamų suma 2018 metus yra 5 757 Eur, todėl kiekvienam šeimos nariui teko 1 439,25 Eur pajamų. Pareiškėja nurodo, kad teisę į paramą būstui išsinuomoti turi šeimos, jei keturių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neviršija 2 318 Eur, o pareiškėjos atveju pagal patikslintą Deklaraciją vienam šeimos nariui tenka 1 439,25 Eur metinių pajamų, t. y. beveik per pusę mažesnė suma, negu maksimaliai leistina gaunant paramą būstui išsinuomoti. Teisę į paramą būstui išsinuomoti turi šeimos, jei keturių asmenų šeimos turimo turto vertė vienam asmeniui neviršija 6 832 Eur, o pareiškėjos atveju pagal patikslintą Deklaraciją vienam šeimos nariui tenka 5 825 Eur turto, t. y. mažiau negu maksimaliai leistina turto vertė, reikalinga gaunant paramą būstui išsinuomoti. Pareiškėjos nuomone, jos šeima turi teisę naudotis socialiniu būstu, o priimtas sprendimas atsisakyti išnuomoti būstą rinkos kainomis turi būti panaikintas.

20.6. Pareiškėja pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra nurodęs, jog įstatymų leidėjas, valstybės paramos apsirūpinimui būstu teikimą susiejęs su asmens (šeimos) turto ir pajamų dydžiais, turi nustatyti asmens (šeimos) turto ir pajamų lygį, kurį pasiekus šios paramos teikimas nutraukiamas. Nustatant šį lygį būtina paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia (lot. be kita ko) jos 21 straipsnyje įtvirtintos valstybės priedermės saugoti ir ginti žmogaus orumą, konstitucinio teisinės valstybės principo (inter alia konstitucinių teisingumo, proporcingumo reikalavimų), lemiančių tai, kad tokios paramos teikimas neturėtų būti nutraukiamas, jeigu asmuo (šeima) negali apsirūpinti kitu bent minimalius socialiai priimtinus jo (jos) poreikius atitinkančiu būstu. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota. Valstybės socialinė orientacija atsispindi įvairiose Konstitucijos nuostatose, kuriose įtvirtintos žmogaus ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės, taip pat pilietinės ir politinės teisės, visuomenės ir valstybės santykiai, socialinės paramos ir socialinės apsaugos pagrindai, tautos ūkio organizavimo ir reguliavimo principai, valstybės institucijų organizavimo ir veiklos pagrindai ir kt. (2004 m. kovo 5 d., 2007 m. birželio 7 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. liepos 1 d. nutarimai).

20.7. Pareiškėja mano, kad teisiniu reguliavimu, kurio laikosi atsakovas ir pagal kurį socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) turimam turtui ar gautoms pajamoms už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) net ir nedaug viršijus Vyriausybės nustatytus didžiausius turto ir pajamų dydžius, sudarytos prielaidos ženkliai pabloginti socialinio būsto nuomininko, t. y. pareiškėjos, jos šeimos gyvenimo sąlygas, taip pat sugrąžinti pareiškėjos šeimą į iš esmės tą pačią padėtį, kurioje ji buvo prieš suteikiant socialinį būstą.

20.8. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad teisės į būsto neliečiamybės gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis) apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą.

20.9. Pareiškėja akcentuoja, kad, siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą situacijose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, turi būti atsižvelgiama į vaikų teisių apsaugą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktu, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos, ir tai yra pabrėžiama teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011 nurodyta, kad sprendimas iškeldinti iš socialinio būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra radikaliausia teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimo forma, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, ar gintina asmens teisė į būsto neliečiamybę, taip pat apsvarstyti visas galimybes, kaip užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą).

20.10. Pareiškėjos manymu, teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl nepilnamečių vaikų apsaugos, netaikė vaiko teisę į būstą užtikrinančių įstatymų nuostatų. Savivaldybėms įstatymu suteikta teisė nuomoti ar nenuomoti būstą rinkos kainomis nėra absoliuti. Savivaldybė turėjo vertinti visas aplinkybes, pvz., kad kito būsto, tinkamo gyventi, pareiškėjos šeima neturi, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, pareiškėjos šeimos pajamos nėra stabilios, visas kitas reikšmingas aplinkybes.

21. Atsakovas Anykščių rajono savivaldybės taryba atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

21.1. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepime į skundą nurodytas faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčijamo sprendimo priėmimu. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, nurodo, kad pareiškėja teismui pateikė patikslintą metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2018 metus ir skunde dėstomus argumentus grindžia šios (patikslintos) deklaracijos duomenimis. Tačiau pareiškėja iki šiol nesikreipė į atsakovą ir nepateikė jokių naujų ar patikslintų deklaracijų.

21.2. Anykščių rajono savivaldybė kreipėsi į VMI dėl informacijos pateikimo ir gavo atsakymą, kad pareiškėja 2019 metais Deklaraciją už 2018 m. tikslino keturis kartus, du kartus Deklaracija buvo patikslinta 2019 m. rugsėjo 23 d. ir 24 d., t. y. prieš kreipiantis su skundu į teismą. Pagal patikslintų Deklaracijų duomenis deklaruota pajamų suma sumažėjo beveik per pusę, lyginant su prieš tai buvusioje Deklaracijoje nurodytomis sumomis, t. y. nuo 15 017 Eur iki 8 649 Eur. VMI rašte nurodė, kad 2019 m. gruodžio 5 d. buvo dar kartą patikslinta pareiškėjos Deklaracija, kuri ir yra laikoma aktualia. Šioje Deklaracijoje deklaruotų pajamų suma – 14 718 Eur. Atsakovas, atsižvelgęs į minėtus duomenis, mano, kad pareiškėja klaidina teismą, pateikdama netikslius duomenis apie deklaruotas jos (jos šeimos) pajamas.

21.3. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja tiek savivaldybei (E. Š. 2019 m. liepos 18 d. prašymas Anykščių rajono savivaldybės merui ir administracijos direktorei), tiek Komisijai (E. Š. 2019 m. (duomenys neskelbtini) skundas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio skyriui) yra nurodžiusi, kad ji su Ž. Š. gyveno kartu kaip šeima ir tai deklaravo, o 2018 m. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, bet jų turtinė padėtis nepasikeitė, nes sutuoktinis asmeninės nuosavybės teise turi turtą nuo 2010–2014 metų, o pajamos iš darbo užmokesčio nepadidėjo. Tačiau tiek skunde teismui, tiek apeliaciniame skunde pareiškėja jau nurodo, kad su Ž. Š. tik nuo santuokos sudarymo dienos pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 1-TS-232 „Dėl socialinio būsto nuomos kaip savivaldybės būsto rinkos kainomis“, kuriuo buvo nuspręsta nenuomoti pareiškėjos šeimai socialinio būsto kaip savivaldybės būsto rinkos kaina, taip pat dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 21R4-55 (AG4-44/22-2019), kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl ginčijamo Savivaldybės tarybos priimto Sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovo priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į faktines aplinkybes bei galiojančius teisės aktus, atitinkamai teisėtas ir pagrįstas yra ir Komisijos sprendimas.

24. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Pareiškėja kartoja aplinkybes, nurodytas skunduose Komisijai ir pirmosios instancijos teismui, taip pat akcentuoja tai, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis klaidinga metine (šeimos) turto deklaracija už 2018 m., t. y. vadovaujantis neteisingais duomenimis; Savivaldybės taryba atsisakė panaikinti neteisėtą Sprendimą, todėl tai turėjo padaryti teismas; taip pat teismas nepasisakė dėl nepilnamečių vaikų apsaugos, netaikė vaiko teisę į būstą užtikrinančių įstatymo nuostatų; atsakovas, priimdamas Sprendimą, taip pat turėjo įvertinti, kad pareiškėjos šeima neturi kito tinkamo gyventi būsto, turi du nepilnamečius vaikus, pajamos nestabilios, kitas aplinkybes.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl socialinio būsto nuomos sutarties nagrinėjamoje administracinėje byloje pareikštų reikalavimų kontekste.

27. Teisėjų kolegija nustatė, jog 2003 m. spalio 21 d. Anykščių rajono savivaldybė su pareiškėja sudarė savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį. Šios sutarties 8.2 punkte įtvirtinta, kad nuomos sutartis nutraukiama, kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Paramos būstui įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu <...>. To paties straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Pareiškėja pateikė atsakovui 2019 m. balandžio 19 d. metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją FR0001 už 2018 m., pagal kurios duomenis daugiau kaip 25 procentais buvo viršyti Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyti grynųjų metinių pajamų ir turto vienam asmeniui dydžiai.

28. Pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose tvirtina, kad su ja sudaryta savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis negalėjo būti nutraukta, nes 2019 m. balandžio 19 d. Deklaracijos duomenys yra neteisingi, todėl turėjo būti vadovaujamasi vėliau patikslintų deklaracijų duomenimis, atitinkamai atsakovo darbuotoja nepagrįstai jai parekomendavo pateikti Savivaldybės tarybai prašymą dėl socialinio būsto išnuomojimo jos šeimai kaip savivaldybės būsto rinkos kaina, ką ji ir padarė.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, patikslintų deklaracijų duomenys atsakovui nebuvo pateikti, todėl ir nebuvo įvertinti, priimant kokius nors administracinius sprendimus, kita vertus, kaip matyti iš VMI pateiktos informacijos, pareiškėja deklaraciją tikslino ne vieną kartą – 2019 m. rugsėjo 23 ir 24 d. deklaracijose pareiškėja sumažino deklaruotą pajamų sumą nuo 15 017 Eur iki atitinkamai 14 297 Eur ir 8 649 Eur, tačiau 2019 m. gruodžio 5 d. deklaruota pajamų suma yra 14 718 Eur, kuri yra laikoma aktualia, ir šie duomenys yra artimi atsakovui pateiktoje deklaracijoje nurodytiems duomenims.

30. Tačiau prieš tai nurodytos aplinkybės nagrinėjamo ginčo kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėta savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis būtų nutraukta ar dėl jos nutraukimo būtų inicijuotos kokios nors procedūros. Tokių aplinkybių nenurodo ir nė viena iš nagrinėjamos administracinės bylos proceso šalių. Tačiau, kaip jau buvo minėta, iš jų paaiškinimų matyti, kad atsakovo darbuotoja, kuriai buvo pateikta Deklaracija, pamačiusi, jog deklaruotos pareiškėjos šeimos pajamos ir turtas viršija nustatytus dydžius, pareiškėjai parekomendavo pateikti Savivaldybės tarybai prašymą leisti nuomoti savivaldybės socialinį būstą kaip savivaldybės būstą rinkos kaina, ką pareiškėja ir padarė. T. y. 2019 m. balandžio 25 d. pateikė Savivaldybės tarybai prašymą (jį pasirašė ir pareiškėjos sutuoktinis Ž. Š., santuoka įregistruota 2018 m. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodė, kad vadovaudamasi Paramos būstui įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi bei atsižvelgusi į tai, kad jos šeimos, nuomojančios socialinį būstą, deklaruotas turtas (įskaitant pajamas) už 2018 metus daugiau kaip 25 procentais viršija įstatyme nustatytus dydžius, tačiau jos šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto, prašo leisti nuomoti savivaldybės socialinį būstą (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, kaip savivaldybės būstą rinkos kaina.

31. Anykščių rajono savivaldybės taryba 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 1-TS-232 „Dėl socialinio būsto nuomos kaip savivaldybės būsto rinkos kainomis“ nusprendė nenuomoti pareiškėjai socialinio būsto, iš esmės nurodydama tik tai, kad buvo įvertintas socialinio būsto poreikis savivaldybėje. Priimant Sprendimą taip pat buvo atsižvelgta į Anykščių rajono savivaldybės būsto skyrimo ir jo priežiūros komisijos siūlymą (Komisijos 2019 m. balandžio 29 d. protokolas Nr. 10‑P‑26), kuriame pažymėta, kad atsižvelgus į pareiškėjos šeimos metinį pajamų dydį ir turimo turto vertę, nutarta nepritarti pareiškėjos prašymui ir siūlyti savivaldybės tarybai neleisti nuomotis pareiškėjos šeimai būsto (duomenys neskelbtini), Anykščiai, savivaldybės būsto sąlygomis.

32. Šis Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. 1‑TS‑232 „Dėl socialinio būsto nuomos kaip savivaldybės būsto rinkos kainomis“, o ne pareiškėjos teisė nuomotis socialinį būstą, yra nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas.

33. Paramos būstui įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto; savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu.

34. Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-TS-189 patvirtinto Anykščių rajono savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos bei būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijų mokėjimo ir permokėtų kompensacijų grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 28.1 punkte nustatyta, kad Savivaldybės būstas, Savivaldybės tarybos sprendimu, gali būti nuomojamas rinkos nuomos kaina asmenims ir šeimoms, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) daugiau kaip 20 procentų viršija Įstatyme nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius; 29 punkte – asmenys ir šeimos, nuomojantys Socialinį būstą, kurių deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) daugiau kaip 20 procentų viršija Įstatyme nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, yra raštiškai informuojami, kad prarado teisę nuomoti savivaldybės socialinį būstą ir, kad su jais sudaryta Socialinio būsto nuomos sutartis turi būti nutraukta arba asmens (šeimos atveju – pilnamečių šeimos narių) prašymu nuomojamas Socialinis būstas gali būti išnuomotas kaip Savivaldybės būstas, taikant rinkos nuomos kainą ir jei asmuo (šeimos atveju – visi šeimos nariai) neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.

35. Iš aptartų Paramos būstui įstatymo ir Aprašo nuostatų matyti, kad sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar teisėtai ir pagrįstai buvo netenkintas pareiškėjos prašymas išnuomoti jai socialinį būstą kaip savivaldybės būstą rinkos kaina, turi būti nustatytos šios aplinkybės: 1) asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos daugiau kaip 25 procentais viršija nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius; 2) asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto; 3) buvo įvertintas socialinio būsto poreikis savivaldybėje.

36. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėja (jos šeima) atitiko prieš tai nurodytus 1 ir 2 reikalavimus (ji nuomojosi socialinį būstą ir jos šeimos deklaruoto turto vertė ar pajamos daugiau kaip 25 procentais viršijo nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius; pareiškėjos šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto). Tačiau ginčijamame sprendime nėra jokių aiškių, objektyviais duomenimis pagrįstų motyvų dėl socialinio būsto poreikio savivaldybėje (3 reikalavimas). Tokio pobūdžio konkretesni duomenys buvo nurodyti tik atsakovo 2019 m. rugpjūčio 23 d. atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktą Komisijai, nors pareiškėja papildomai teikė atsakovui 2019 m. liepos 18 d. prašymą, be kita ko, paaiškinti Sprendimo motyvus, tačiau Savivaldybės meras 2019 m. liepos 31 d. rašte Nr. 1-SD-2653 „Dėl prašymo“ tokių motyvų nenurodė, akcentuodamas pareiškėjos deklaruotas pajamas ir turto vertę, kas šiuo konkrečiu atveju yra prašymo išnuomoti socialinį būstą kaip savivaldybės būstą rinkos kaina tenkinimo prielaida, o ne kliūtis.

37. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas Savivaldybės tarybos Sprendimas buvo priimtas neįvertinus socialinio būsto poreikio savivaldybėje, nors toks reikalavimas yra įtvirtintas įstatyme, visiškai nevertinus ir tos aplinkybės, kad pareiškėja neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto, tokio pobūdžio argumentai nenurodyti nei pačiame Sprendime, nei aktuose, kuriais buvo remiamasi priimant šį Sprendimą. Todėl atsakovo Sprendimas laikytinas nepagrįstu ir negali būti paliktas galioti. Taip pat ir Komisijos sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl Savivaldybės tarybos Sprendimo panaikinimo, laikytinas nepagrįstu.

38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas – Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. 1-TS-232 „Dėl socialinio būsto nuomos kaip savivaldybės būsto rinkos kainomis“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. 21R4-55 (AG4-44/22-2019) naikinami.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja savo skunde nesuformulavo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos 2019 m. balandžio 25 d. prašymą leisti nuomoti savivaldybės socialinį būstą (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, kaip savivaldybės būstą rinkos kaina. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo įpareigoti atsakovą šį pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo, nes, kaip matyti iš pareiškėjos teiktų procesinių dokumentų, ji mano, kad iš viso neturėjo šio prašymo teikti, o buvo iš esmės suklaidinta atsakovo darbuotojos.

40. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėja pateikė teismui 2020 m. balandžio 6 d. teisinių paslaugų sutartį, 2020 m. balandžio 6 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 30 ir 2020 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymą Nr. 6. Iš minėtų dokumentų matyti, kad pareiškėja patyrė 400 Eur išlaidų, apmokėdama už advokato suteiktas teisines paslaugas surašant apeliacinį skundą. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.10 punktus rekomenduojamas priteisti užmokesčio už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, dydis yra 2 309,62 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (400 Eur) prieš tai nurodyto dydžio neviršija, todėl priteisiama jai iš atsakovo. Taip pat pareiškėjai iš atsakovo priteisiama 45 Eur (30 Eur ir 15 Eur) sumokėto žyminio mokesčio už skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo pateikimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos E. Š. apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos E. Š. skundą tenkinti.

Panaikinti Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 1‑TS‑232 „Dėl socialinio būsto nuomos kaip savivaldybės būsto rinkos kainomis“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 21R4-55 (AG4-44/22-2019).

Priteisti E. Š. iš Anykščių rajono savivaldybės tarybos 445 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė