2019-08-19 Nr. CB-8326-2-55-3-01297-2016-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1405/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01297-2016-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2019 m. rugpjūčio 12 d. gautu ieškovės A. V. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovės S. S. priteista 86 010 Eur skolos, ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. papildomas sprendimas, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteistos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, kita reikalavimų dalis dėl palūkanų priteisimo atmesta, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kasacijos byloje galimumas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 189 straipsnį, nes neleido ieškovei pasinaudoti įrodinėjimo priemone – liudytojo parodymais, kurie buvo pripažinti reikalingais bylai; kartu pažeisti įrodymų vertinimo civilinėje byloje principai (CPK 12, 185 straipsniai). Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes ieškovės reikalavimui taikė ieškinio senatį, nors kita ginčo šalis savo atsikirtimų tuo negrindė; apeliacinės instancijos teismas ieškovės apeliacinio skundo argumentų dėl papildomo sprendimo neanalizavo, laikė netekusiu teisinės reikšmės. Ieškovės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2011, tiesioginius įrodymus (pasirašytas paskolos sutartis) byloje, kuriais ieškovė grindė savo poziciją, paneigiant netiesioginiais įrodymais (atsakovės argumentais, pozicija); 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, netinkamai paskirstant įrodinėjimo naštą, kai konstatuotas paskolos sutarties, atitinkančios CK 6.870 straipsnyje įtvirtintą sampratą, sudarymas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Skundo argumentais dėl netinkamai taikytų proceso teisės normų iš esmės kvestionuojamos teismo išvados dėl būtinosios paskolos sandorio sudarymui sąlygos – paskolos dalyko perdavimo – neįrodytumo, ginčo paskolos sutarčių nesudarymo, siekiama kitokio faktinių aplinkybių vertinimo, tačiau tai nėra pagrindas kasacijai; skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė bei pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Skunde nurodytas argumentas dėl netinkamo ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, tampa teisiškai neaktualus. Kasaciniame skunde taip pat nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Paduotas kasacinis skundas taip pat neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, įtvirtintų CPK 113 straipsnio 3 dalyje (nepateiktas vertimas), prašymams atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir sustabdyti teismo procesinių sprendimų vykdymą pagrįsti nepridėti reikiami (aktualūs) įrodymai, atitinkamai patvirtinantys ieškovės turtinę padėtį (CPK 84 straipsnis), vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti faktą.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintina už jį sumokėta dalis žyminio mokesčio (500 Eur) (CPK 350 straipsnio 4 dalis)

Vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovei A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą sumokėtus 500 (penkis šimtus) Eur žyminio mokesčio (mokėjimo paskirtis ZH77716).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys