Legislator Case Law & Legislation
cb6ed349-accf-4edc-a2eb-67626b2aa52a AI generated

cb6ed349-accf-4edc-a2eb-67626b2aa52a · Vilniaus apygardos teismas

Case Number cb6ed349-accf-4edc-a2eb-67626b2aa52a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės 13217,53 Lt turtinės žalos ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2010-08-26 Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad pareigÅ«nai aptiko vilkikÄ su puspriekabe, kurioje buvo cigaretės. Å i transporto priemonė atvyko iÅ¡ Baltarusijos į LietuvÄ per Å alčininkų kelio postÄ .

Legislator headnote

AI generated

cb6ed349-accf-4edc-a2eb-67626b2aa52a · Vilniaus apygardos teismas: Tai, kad ilgiau nei 8 mėnesių prireikė tam, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai tinkamai iÅ¡analizuotų teisės aktus ir konstatuotų, kad muitinės posto pareigÅ«nui nėra privalu atlikti privalomÄ fizinį krovinio patikrinimÄ . Teismas nepasisakė dėl byloje pateiktos ekspertizės iÅ¡vados, kurioje nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime atlikti procesiniai veiksmai bei taikytos priemonės galėjo tapti apeliantės sveikatos sutrikimo priežastimi. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė turėjo įrodyti atsakovo kaltę, nes pagal CK valstybės atsakomybė kyla nepriklausomai nuo jos institucijų ar pareigÅ«nų kaltės. Teismas nevertino ieÅ¡kovės patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2687-275/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05855-2011-4 Procesinio sprendimo kategorija 121.14., 121.18., 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio mėn. 4 d. , Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje ieÅ¡kovės S. G. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, trečiajam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės 13217,53 Lt turtinės žalos ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2010-08-26 Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad pareigÅ«nai aptiko vilkikÄ su puspriekabe, kurioje buvo cigaretės. Å i transporto priemonė atvyko iÅ¡ Baltarusijos į LietuvÄ per Å alčininkų kelio postÄ .

Inspektorės pareigas tuo metu atliko ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovei buvo pareikÅ¡tas įtarimas dėl to, kad ji, eidama inspektorės pareigas, taikė tik dokumentinio tikrinimo bÅ«dus, bet nenuėmė plombos ir neatliko krovinio muitinio fizinio tikrinimo. IeÅ¡kovė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams yra nurodžiusi, kad ji neturi pareigos fiziÅ¡kai tikrinti krovinį. PaaiÅ¡kino, kad jos atžvilgiu taikytas laikinas sulaikymas taip pat buvo be pagrindo. Apklausos metu pareigÅ«nai prieÅ¡ ieÅ¡kovę naudojo psichologinį smurtÄ , atlikta darbo vietos bei asmens krata taip pat pažeidė ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus.

Neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais padaryta neturtinė žala pasireiÅ¡kė sveikatos pablogėjimu. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama LR teisingumo ministerijos atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad iÅ¡teisinamasis nuosprendis ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti procesinių veiksmų neteisėtumÄ . IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad jos atžvilgiu procesiniai veiksmai atlikti nesilaikant BPK nuostatų, taip pat įrodymų apie patirtÄ turtinę žalÄ ir neturtinę žalÄ .

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama LR generalinės prokuratÅ«ros, teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė pažeidė 2007-12-19 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintas Rizikos valdymo muitinės poste taisykles, todėl turėjo pagrindÄ Ä¯tarti ieÅ¡kovės netinkamÄ tarnybinių pareigų atlikimÄ .             Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Muitinės kriminalinės tarnybos, su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Tretysis asmuo Vilniaus teritorinė muitinė teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė su ieÅ¡kiniu nesutinkanti ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų, reikalingų konstatuoti deliktinei atsakomybei, dėl ieÅ¡kovės vykdyto baudžiamojo persekiojimo. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas automatiÅ¡kai nesuponuoja visų ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų, priimtų procesinių sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo bei teisės į žalos atlyginimÄ atsiradimo, taip pat negali bÅ«ti besÄ lyginiu pagrindu konstatuoti, jog visi ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai bei priimti procesiniai sprendimai buvo neteisėti.

Nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ nebuvo konstatuoti neteisėti atitinkamų institucijų ir pareigÅ«nų veiksmai, todėl tokia prezumpcija netaikoma. Teismas, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai turėjo pagrindÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nes ieÅ¡kovė galimai netinkamai atliko savo kaip inspektorės pareigas, nepatikrinusi transporto priemonės, kurioje rasta kontrabanda. Kadangi prieÅ¡ keturis mėnesius iki Å¡io ikiteisminio tyrimo pradžios panaÅ¡ioje situacijoje ieÅ¡kovės atžvilgiu taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai galėjo turėti įtarimų.Teismas atsižvelgė į nusikaltimo pobÅ«dį, į tai, kad sulaikyta transporto priemonė (kurios ieÅ¡kovė netikrino fiziÅ¡kai) su stambia kontrabanda, laikino sulaikymo nelaikė neteisėtu ar neproporcingu.

Teismas nevertino ieÅ¡kovės argumentų dėl psichologinio smurto prieÅ¡ jÄ naudojimo apklausų metu, nes Å¡iems argumentams pagrįsti nepateikta jokių įrodymų. Kadangi ieÅ¡kovė neskundė prokuroro jai paskirto raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti, jos nesutikimas su Å¡iuo procesiniu veiksmu, reiÅ¡kiamas tik žalos atlyginimo byloje, kai ieÅ¡kovė viso ikiteisminio tyrimo metu naudojosi profesionalia teisininko (advokato bei advokato padėjėjo) pagalba teismo laikytas nepagrįstu. IeÅ¡kovė neįrodė ir nepagrindė, kad atliktos kratos bÅ«tų nesilaikant BPK numatytos tvarkos ir taisyklių, todėl ieÅ¡kovės argumentai dėl kratų neteisėtumo kaip prieÅ¡taraujantys byloje surinktiems įrodymams atmesti kaip nepagrįsti.    Kadangi teismo nutartis dėl laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų nebuvo panaikinta apeliacine tvarka, ji laikytina teisėta ir teisinga ir teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės nurodytais motyvais bei argumentais nėra pagrindo Å¡io procesinio veiksmo pripažinti neteisėtu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu nesutinka, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:1. Teismas netinkamai interpretavo bylai aktualiÄ teismų praktikÄ , nes nėra bÅ«tinas atitinkamų veiksmų ar paties proceso pripažinimas neteisėtu LR ATPK ar LR BPK tvarka. Teisę į žalos atlyginimÄ asmuo turi ir tuo atveju, jei atitinkami sprendimai nebuvo apskųsti baudžiamÄ ja teisine tvarka.

2. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas jo pagrindu nurodant pareigos, kuri tik buvo tariama, pažeidimÄ . Teismas, taikydamas ieÅ¡kovei kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį įpareigojimÄ Â neiÅ¡vykti, procesinį sprendimÄ motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovė neatliko krovinio fizinio tikrinimo, nors jokie teisės aktai nenumato tokios pareigos. Remiantis Å¡ios pareigos nevykdymu buvo suformuluoti įtarimai, Å¡ia aplinkybe buvo remiamasi atliekant kratÄ , priimta teismo nutartis nuÅ¡alinti ieÅ¡kovę nuo pareigų.

Po daugiau kaip aÅ¡tuonių mėnesių , nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ , buvo konstatuota, kad pareiga privalomai atlikti krovinio fizinį tikrinimÄ Â Rizikos valdymo taisyklėse nenumatyta. Netinkamas Rizikos valdymo taisyklėse nustatytų pareigų interpretavimas lėmė įtarimų pareiÅ¡kimo apeliantei faktÄ bei įtarimų apimtį ir esmę. Valstybė neužtikrino tinkamos ir pakankamos savo pareigÅ«nų kvalifikacijos, nors privalėjo tai padaryti. Apeliantė visas pareigas vykdė tinkamai.

3. Nebuvo jokių ypatingų požymių, kurių pagrindu krovinys galėtų bÅ«ti priskirtas didelės ar vidutinės rizikos krovinių kategorijai, ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu negalėjo bÅ«ti pradėtas, o pradėtas turėjo bÅ«ti nedelsiant nutrauktas. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad pareigÅ«nams įtarimų galėjo kilti dėl to, jog apeliantės atžvilgiu jau vyko kitas ikiteisminis tyrimas, nes faktas, kad vyksta dar vienas ikiteisminis tyrimas, negali tapti pagrindu pradėti naujÄ tokį tyrimÄ .

Tai, kad ilgiau nei 8 mėnesių prireikė tam, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai tinkamai iÅ¡analizuotų teisės aktus ir konstatuotų, kad muitinės posto pareigÅ«nui nėra privalu atlikti privalomÄ fizinį krovinio patikrinimÄ . Teismas nepasisakė dėl byloje pateiktos ekspertizės iÅ¡vados, kurioje nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime atlikti procesiniai veiksmai bei taikytos priemonės galėjo tapti apeliantės sveikatos sutrikimo priežastimi. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė turėjo įrodyti atsakovo kaltę, nes pagal CK valstybės atsakomybė kyla nepriklausomai nuo jos institucijų ar pareigÅ«nų kaltės. Teismas nevertino ieÅ¡kovės patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

6. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai nustatė įrodinėtinas byloje aplinkybes, nevertino visų įrodymų. Nutartis nuÅ¡alinti ieÅ¡kovę nuo pareigų priimta teismui neiÅ¡analizavus Rizikos valdymo taisyklėse ieÅ¡kovei nustatytų pareigų turinio, todėl negali bÅ«ti laikoma teisinga ir teisėta. Apeliantė buvo sulaikyta ir jai paskirta kardomoji priemonė bei ji nuÅ¡alinta nuo pareigų nepaisant to, kad nebuvo informacijos, jog apeliantė bÅ«tų padariusi nusikalstamÄ veikÄ , be to, apklausta naudojant psichologinį smurtÄ .

Ä®tarimas ieÅ¡kovei bÅ«tų pagrįstas tik tuo atveju, jei bÅ«tų egzistavę pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad ieÅ¡kovė privalėjo atlikti fizinį krovinio patikrinimÄ . Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai galėjo pasinaudoti vaizdo kamerų informacija, nes vaizdo medžiagoje buvo užfiksuota, kad fiziÅ¡kai krovinį tikrino kitas pareigÅ«nas. PrieÅ¡ pareiÅ¡kiant įtarimÄ apklausus V. D. bÅ«tų buvę patvirtinta, kokiomis aplinkybėmis yra privaloma atlikti krovinio patikrinimÄ ir kokie pareigÅ«nai privalėjo jį atlikti.

Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėti veiksmai apsireiÅ¡kė neveikimu- ikiteisminio tyrimo nenutraukimu. Neegzistavo faktų ir informacijos,  kuria remiantis bÅ«tų galima sulaikyti ieÅ¡kovę. Jokių aplinkybių ir pėdsakų, leidžiančių manyti, kad ieÅ¡kovė padarė nusikalstamÄ veikÄ , nebuvo. Apklausos metu pareigÅ«nai rėkė, įžeidinėjo, vadino necenzÅ«riniais žodžiais, grasino ieÅ¡kovei ir jos vaikams. 2010-08-27 nutarimu ieÅ¡kovei buvo paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nesant jokių duomenų, kad ieÅ¡kovė padarė nusikalstamÄ veikÄ . Nesant pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovės spintelėje buvo nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu bÅ«du gautų daiktų, vertybių, neteisėtai atlikta krata ieÅ¡kovės darbo vietoje.

Atsakovės atstovė - Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti bei palikti galioti I instancijos teismo sprendimÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Apeliantė privalo įrodyti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ , nes turi bÅ«ti vadovaujamasi nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigÅ«nų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta prieÅ¡ingai.

2. Pagal Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (Medininkų, LavoriÅ¡kių, Raigardo ir Å alčininkų) pareigybės apraÅ¡ymo IV skirsnio 8.7 ir 8.8 punktus inspektorius turi gebėti vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevencijÄ . Apeliantė netinkamai vykdė tarnybines pareigas, nes jos tikrintas krovinys turėjo 4 Taisyklėse numatytus rizikos požymius, faktinis krovinio svoris skyrėsi nuo nurodyto dokumentuose, bet nevirÅ¡ijo leistinos normos.

3. Kadangi buvo pagrindas įtarti apeliantę nusikaltimo padarymu, jai buvo taikyta Å¡velniausia kardomoji priemonė, kuri nebuvo apskųsta. Kadangi apeliantė buvo įtariama nusikalstamos veikos, kuri susijusi su darbinėmis funkcijomis ir jų netinkamu atlikimu, tai buvo pagrindas laikinai nuÅ¡alinti jÄ nuo pareigų.

4. Apeliantės pateikta ekspertizės iÅ¡vada nėra iÅ¡sami. Apeliantė nuslėpė, kad po 2010 m. ikiteisminio tyrimo pradėjimo praėjo Centrinę medicinos ekspertizės komisijÄ , kuri sveikatos sutrikimų nenustatė. Nėra aiÅ¡ku, dėl kurio ikiteisminio tyrimo apeliantei pablogėjo sveikata.

5. Apeliantės praÅ¡oma priteisti turtinė ir neturtinė žala neturėtų bÅ«ti priteisiama, nes ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas teisėtai, kelionės iÅ¡laidos neįrodytos, nuÅ¡alinimas nuo pareigų taikytas teisėtai, informacijos paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse žala neįrodyta.Atsakovės atstovė Muitinės kriminalinės tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia tokiai argumentais:1. Apeliantė klaidingai mano, kad jokie teisės aktai, įskaitant ir Rizikos valdymo taisykles, nenumatė jai pareigos atlikti fizinį krovinio patikrinimÄ . Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatinėjama, ar apeliantė turėjo ir (ar) galėjo krovinio tikrinimo metu nustatyti rizikos požymius, ar tokie požymiai egzistavo, jų buvo pakankamai, jog pareigÅ«nas turėtų pareigÄ imtis veiksmų atlikti fizinį krovinio patikrinimÄ .

2. Apeliantės pateikta medicinos ekspertizės iÅ¡vada yra nepagrįsta, jos duomenys nesutampa su iÅ¡vadomis. Apeliantės susirgimus galėjo lemti kitas 2012-04-23 pradėtas ikiteisminis tyrimas apeliantės atžvilgiu. Trečiasis asmuo Vilniaus teritorinė muitinė su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir I instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad ikiteisminis tyrimas apeliantės atžvilgiu buvo atliekamas teisėtai, todėl iÅ¡ Å¡ių veiksmų negali bÅ«ti kildinamas reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ .

Atsakovės atstovė LR teisingumo ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Paaiškina, kad nusikaltimai, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, tiesiogiai susiję su apeliantės tarnybinėmis pareigomis. Apeliantė turėjo laikytis Muitinės departamento generalinio direktoriaus patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių ir atidžiai įvertinti rizikos veiksnius, nes prieš keturis mėnesius iki šio įvykio apeliantei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kito kontrabandinio krovinio nepatikrinimo.

Per tokį trumpÄ laikÄ paaiÅ¡kėjus dviem kontrabandos faktams pagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas ir apeliantė nuÅ¡alinta nuo pareigų. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados         Dėl teisminės praktikos analogiÅ¡kose bylose Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ , taikydamas CK 6.272 straipsnio 1 dalį, padarius iÅ¡vadÄ , kad teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tuo atveju, jei buvo įvykdyti neteisėti veiksmai ir tokie neteisėti atitinkamų institucijų ir pareigÅ«nų veiksmai yra nustatyti bei konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamai procesiniu sprendimu.

Apeliantė skunde  nurodo, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010, esančiais iÅ¡aiÅ¡kinimais, atsakomybė pareigÅ«nams gali bÅ«ti taikoma remiantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis tiesiogiai, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkami veiksmai ar procesiniai sprendimai buvo skundžiami LR BPK ar LR ATPK nustatyta tvarka. Å ioje byloje reikÅ¡mingas yra CK 6.272 straipsnio 1 dalies nuostatų aiÅ¡kinimas, kadangi ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ grindžiamas ikiteisminio tyrimo institucijos pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais, sulaikant ieÅ¡kovę 2010-08-26 dienÄ daugiau kaip parai laiko, atliekant jos darbo vietoje kratÄ , pareiÅ¡kiant jai įtarimÄ nusikaltimo padarymu, paskiriant kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuÅ¡alinant jÄ nuo pareigų nuo 2010-09-10 iki 2010-11-09.

Kasacinės instancijos teismas aukščiau minėtoje nutartyje, pasisakydamas dėl veiksmų neteisėtumo CK 6.272 straipsnio 1 dalies aspektu, nurodė, kad neteisėti veiksmai, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalÄ , yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso teisės normų. Tuo tarpu dėl Å¡ių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmus, Å¡ių veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiÅ«riu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiÅ«riu.

Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Ä®rodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ ; kokiu pagrindu nutrauktas ikiteisminis tyrimas; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka.

Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, turi įvertinti nurodytas aplinkybes civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir gali prieiti prie priešingos išvados, negu padarytoji baudžiamajame procese (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v.

Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; kt.). CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai; tai reiÅ¡kia, kad civilinę bylÄ nagrinėjantis teismas priima sprendimÄ dėl Å¡ios normos pagrindu pareikÅ¡to reikalavimo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieÅ¡kovo teigimu, buvo padaryta žalos. Å is teisės normos iÅ¡aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, turtinė ar neturtinė žala gali bÅ«ti priteista ir tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo eigoje jis neskundė pareigÅ«nų veiksmų ir jie nebuvo pripažinti neteisėtais ikiteisminio tyrimo byloje.

Dėl įtarimo pareiÅ¡kimo, sulaikymo, kratos, kardomosios priemonės parinkimo ir nuÅ¡alinimo nuo pareigų Asmens iÅ¡teisinimo teisinis pagrindas yra reikÅ¡minga aplinkybė, sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimÄ , ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v.

Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). IÅ¡ to seka, kad nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Â argumentai taip pat yra reikÅ¡mingi, sprendžiant klausimÄ , ar ikiteisminio tyrimo veiksmai ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo teisėti. 2011-05-06 Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo asmens atžvilgiu nurodyta, kad Vilniaus teritorinės muitinės Å alčinikų kelio posto inspektorė S. G., 2010-08-26 atlikdama vilkiko „Man“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinimÄ , taikė dokumentinį tikrinimo bÅ«dÄ , nenuėmė plombos ir neatliko krovinio muitinio fizinio patikrinimo, tačiau per postÄ gabenamų prekių, dokumentų ir transporto priemonių tikrinimÄ reglamentuojantys norminiai aktai neįpareigoja muitinės pareigÅ«no privalomai atlikti visų su kroviniu vykstančių transporto priemonių fizinį krovinio patikrinimÄ .

Nutarime nurodytos aplinkybės, paaiÅ¡kėjusios apklausus liudytoju V. D., padaryta iÅ¡vada, kad atsižvelgiant į nurodytas nutarime faktines aplinkybes, nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad S. G. veiksmais buvo padaryta prieÅ¡inga valstybės tarnybai veikla, kad ji neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai. Tai, kad 2010-08-26 Vilniaus rajone, Avižienių kaime pareigÅ«nai aptiko vilkikÄ â€ž Man“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su 600 000 pakelių cigarečių, ir Å¡i transporto priemonė įvažiavo į LietuvÄ per Å alčininkų kelio postÄ , tai buvo pagrindu pareikÅ¡ti įtarimus Å alčininkų kelio poste dirbusiai muitinės pareigÅ«nei S. G.. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje nurodyta, jog apklaustas liudytoju G.

T. parodė, jog dirba muitinės Å alčininkų kelio posto vyresniojo inspektoriaus pareigose, skirtumas tarp nustatyto svorio ir svorio, nurodyto dokumentuose, buvo apie 300 kg. Nurodė, kad jis puspriekabių neatidarinėjo ir krovinių netikrino, nes tokį sprendimÄ priima dokumentus forminantis pareigÅ«nas. S. G. jis pasakė, kad svoris atitinka, nes 300 kg svoris laikomas nežymiu. PraneÅ¡ime apie įtarimÄ ( t. I , b. l.24) buvo nurodyta, jog ieÅ¡kovė eidama kelio posto inspektorės pareigas, jas atliko netinkamai, nes 2010-08-26 į kelio postÄ atvykus vilkikui „ Man“, nenuėmė plombos ir neatliko krovinio muitinio fizinio tikrinimo, tuo pažeidė Rizikos valdymo muitinės poste taisykles bei kitus norminius aktus.

BPK 187 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prieÅ¡ pirmÄ jÄ apklausÄ Ä¯tariamajam turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytinai įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime teismui teigė, kad jÄ apklausė po sulaikymo V. S., o praneÅ¡imas apie įtarimÄ jai buvo įteiktas tik 2010-09-03, nors turėjo bÅ«ti įteiktas prieÅ¡ pirmÄ jÄ apklausÄ . Pripažintina, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog ieÅ¡kovė buvo apklausta įtariamÄ ja 2010-08-27, jai nepraneÅ¡us apie įtarimÄ .

Tai, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje nurodyta, jog S. G. buvo apklausta įtariamÄ ja 2010-08-27, o atsakovo atstovas atsiliepime į ieÅ¡kinį paaiÅ¡kino, jog 2010-09-03 jai buvo įteiktas naujas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , toks pats praneÅ¡imas buvo įteiktas ir 2010-08-27, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės atžvilgiu nebuvo padarytas BPK 187 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, jog tuo atveju, jei kelio posto virÅ¡ininkas V. D. bÅ«tų apklaustas prieÅ¡ įtarimo ieÅ¡kovei pareiÅ¡kimÄ , bÅ«tų patvirtinta, kokie pareigÅ«nai privalo atlikti krovinio fizinį patikrinimÄ .

Daryti iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai šį liudytojÄ privalėjo apklausti anksčiau, nei jis buvo apklaustas, nėra pagrindo, nes iÅ¡ nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje matyti, jog apklaustas liudytoju G. T. parodė, jog sprendimÄ tikrinti krovinį ir atidarinėti puspriekabę turėjo priimti dokumentus forminantis pareigÅ«nas. IeÅ¡kovė pripažino, kad jos pareiga buvo įforminti krovinių dokumentus, todėl esant tokiems liudytojo parodymams, nebuvo privalu skubiai tikrinti liudytojo G.

T. duotus parodymus. Tiek ieÅ¡kovės sulaikymas, tiek kardomosios priemonės parinkimas buvo baudžiamojo proceso veiksmai, atlikti siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti padarytÄ nusikaltimÄ - krovinio pervežimÄ per sienÄ , nesumokėjus muito mokesčio, todėl ieÅ¡kovė, kaip pareigÅ«nė, praleidusi šį krovinį per kelio postÄ , galėjo bÅ«ti įtariama nusikaltimo padarymu, nes iÅ¡aiÅ¡kintas nusikaltimas reikalavo iÅ¡tyrimo aplinkybių, kokiu bÅ«du krovinys buvo praleistas pro muitinės kelio postÄ , kuriame dirbo muitinės pareigÅ«nai.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007-12-19 įsakymu patvirtintos Rizikos valdymo muitinės poste taisyklėse nėra numatyta, kuris iÅ¡ kelio poste dirbančių pareigÅ«nų yra rizikos valdytoju, kuris buvo atsakingas už krovinio patikrinimÄ , todėl tik tyrimo eigoje galėjo bÅ«ti nustatyta, kuris iÅ¡ vienu metu dirbusių muitinės pareigÅ«nų buvo rizikos valdytoju, kuris privalėjo fiziÅ¡kai patikrinti krovinį, ar kilo pareiga krovinį fiziÅ¡kai tikrinti. Apklausus liudytoju V.

D., ir jam paaiÅ¡kinus, kad jis muitinės pareigÅ«nams nurodė atlikti fizinį krovinio patikrinimÄ tuo atveju, jei krovinine transporto priemone gabenamos rizikos prekės ir pareigÅ«nui kyla kokių nors įtarimų, tyrėjų pareiga buvo nustatyti aplinkybę, ar muitinės pareigÅ«nams turėjo kilti kokių nors įtarimų dėl gabenamo krovinio. Tai, kad ieÅ¡kovė neįžvelgė rizikos veiksnių ir rizikos požymių, buvo įvertinta tinkamu jos, kaip inspektorės pareigų atlikimu, todėl buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu, tačiau Å¡i aplinkybė nebuvo akivaizdi tyrimo pradžioje, kai buvo atliekami veiksmai, kuriuos ieÅ¡kovė nurodo kaip neteisėtus jos atžvilgiu.

Byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog atliekant tokius veiksmus kaip sulaikymas, krata, įtarimo pareiškimas, rašytinio pasižadėjimo neišvykti pareiškimas ir nušalinimas nuo pareigų, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, teismas turėjo ar galėjo turėti pakankamai duomenų, jog ieškovė pareigas vykdė tinkamai, kad jai, kaip inspektorei, neturėjo kilti įtarimų dėl gabenamo krovinio, pažeidžiant muitinės taisykles, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.

Dėl nesavalaikio tyrimo nutraukimo IeÅ¡kovės atžvilgiu skundžiami baudžiamojo proceso veiksmai buvo atlikti 2010-08-26-2010-09-08, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2011-05-06, vienu iÅ¡ reikalavimo pagrindų ieÅ¡kovė nurodė tai, kad ikiteisminis tyrimas turėjo bÅ«ti nutrauktas anksčiau. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta valstybės atsakomybė už nesavalaikį ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ , tačiau pripažintina, kad ji galima remiantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje.

Tai reiÅ¡kia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigÅ«nus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai veiktų teisėtai. Valstybės pareiga taip pat yra užtikrinti reikiamÄ valstybės pareigÅ«nų kvalifikacijÄ , kad dėl nekvalifikuotų pareigÅ«nų veiksmų nebÅ«tų padaroma žalos kitiems asmenims. Kai valstybės pareigÅ«nai veikia aiÅ¡kiai nekvalifikuotai, valstybei turi bÅ«ti taikoma didesnė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigÄ užtikrinti, kad jos pareigÅ«nai veiktų rÅ«pestingai, bet ir pareigÄ užtikrinti tinkamÄ savo pareigÅ«nų kvalifikacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.

R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Taigi, ieÅ¡kovei neįrodžius, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuratÅ«ros pareigÅ«nai ar teismas veikė aiÅ¡kiai nekvalifikuotai, kad tyrimas užsitęsė nepagrįstai ilgÄ laikÄ , jos reikalavimai atlyginti žalÄ atmesti pagrįstai. Net ir pripažinus, kad sveikatos sutrikimai ieÅ¡kovei atsirado dėl baudžiamojo persekiojimo vykdymo jos atžvilgiu, tačiau neturtinė ir turtinė žala turėtų bÅ«ti atlyginama jai tik tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyti pagrindai, numatyti CK 6.272 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 1 dalyje.

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Danutė Kutrienė Vilija Mikuckienė Virginijus Kairevičius