2025-04-09 Nr. AB-6304-3-61-3-05910-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-221-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05910-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl rašto panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame nurodė, kad šiuo skundu skundžia Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. rugsėjo 16 d. raštą Nr. 2S-5078 (toliau – ir Raštas) ir prašė priteisti 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis Lietuvos kalėjimų tarnybai skundėsi dėl netinkamo ir nesusmulkinto maisto, o Raštu Lietuvos kalėjimų tarnyba paneigė, kad maistas buvo tiekiamas nekokybiškas. Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad jis laisvės atėmimo vietoje buvo sumuštas, dėl patirtos traumos negalėjo valgyti, jam nebuvo tiekiamas susmulkintas maistas nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. iki 2024 m. spalio 3 d. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, nei Lietuvos kalėjimų tarnyba, nei šios tarnybos Alytaus kalėjimas nepaskyrė pareiškėjui susmulkinto maisto. Todėl jis negalėjo tinkamai maitintis, buvo nusilpęs, negalėjo užsiimti sportu, kita veikla, patyrė neigiamus išgyvenimus, buvo kalinamas orumą žeminančiomis ir kankinančiomis sąlygomis. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (po 1 000 Eur už kiekvieną pažeidimo dieną).

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2024 m. lapkričio 6 d. skundo trukumams pašalinti. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsniais. Teismas pažymėjo, kad prie skundo turi būti pridedamas skundžiamas aktas, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio.

Teismas atkreipė dėmesį, kad skundo dalykas (pareiškėjo suformuluotas reikalavimas) nustato teisminio nagrinėjimo ribas, todėl jis turi būti aiškus ir konkretus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, siekdamas apskųsti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. rugsėjo 16 d. Raštą (nurodo, kad raštą gavo 2024 m. rugsėjo 18 d.), o skundo rezoliucinėje dalyje pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti neturtinę žalą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo skundas neatitiko minėtų reikalavimų, kadangi nebuvo aišku, ar pareiškėjas skundžia Lietuvos kalėjimų tarnybos Raštą (skundo rezoliucinėje dalyje nenurodo) ar tik prašo priteisti neturtinę žalą. Teismas nurodė, kad prie skundo Raštas nebuvo pridėtas.

Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 25 straipsnio 3 dalį skundo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus nustatytas išimtis. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, taisydamas aptartus skundo trūkumus, turi vadovautis ir ABTĮ 25 straipsnio 3 dalyje nustatytais reikalavimais, t. y. skundo priedus pateikti ta pačia forma, kokia bus teikiamas skundas.

Įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas konstatavo, kad skundas neatitinka ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, todėl nustatytinas terminas iki 2024 m. lapkričio 6 d. trūkumams pašalinti. Buvo išaiškinta pareiškėjui, kad laiku ir tinkamai neįvykdžius teismo nutarties, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi buvo įpareigotas iki 2024 m. lapkričio 6 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, kuriame pareiškėjas atlieka bausmę, pateikto 2024 m. lapkričio 7 d. rašto teismas nustatė, kad pareiškėjas minėtą nutartį gavo 2024 m. lapkričio 5 d.

Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjas, žinodamas apie įpareigojimą pašalinti teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, jų laiku ir tinkamai nepašalino, todėl pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas A. S. atskirajame skunde dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties prašo jo skundą nagrinėti.

Pareiškėjas teigia, kad jokio termino nepraleido, skundžiamoje nutartyje nenurodyta jokių aplinkybių dėl nustatytų trūkumų. Pareiškėjui neaišku, kokie trūkumai nebuvo pašalinti ir kokių duomenų teismui trūksta. Pareiškėjas nurodo, kad ateityje naudosis teisine pagalba, todėl prašo nustatyti ilgesnį terminą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Nagrinėjamo bylos kontekste pažymėtina, kad teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021).

Pažymėtina, kad pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama, iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, yra skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – tos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas; jeigu būtina, – dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai įteikimo datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, prie jo turi būti pridedamos ir priedų skaitmeninės kopijos. Elektroninės formos skundai (prašymai, pareiškimai) ir prie jų pridedamų priedų skaitmeninės kopijos pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Įvertinusi pareiškėjo teismui pateikto skundo turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog skundžia Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. rugsėjo 16 d. raštą Nr. 2S-5078, o procesinio dokumento pabaigoje suformulavo reikalavimą – prašo priteisti iš atsakovo 40 000 Eur žalą. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Lietuvos kalėjimų tarnybos ir / ar Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo veiksmų pareiškėjui, kuris yra nuteistasis ir patyrė traumą ((duomenys neskelbtini)), netiekiant susmulkinto maisto nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. iki 2024 m. spalio 10 d. Skunde detalizuojama, kokie teisės aktai buvo pažeisti ir pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, kurias pareiškėjas vertina kaip neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos yra suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę bei skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai ar nurodytos aplinkybės, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, kadangi taip nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas.

Įvertinus pareiškėjo teismui pateikto skundo turinį, yra akivaizdu, kad šis skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo skundui keliamus reikalavimus, kiek tai susiję su pareiškėjo siekiamu apskųsti Lietuvos kalėjimų tarnybos Raštu. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad nėra aišku, ar pareiškėjas skundžia šį Raštą, bei tai, kad prie skundo aptariamas Raštas nėra pridėtas. Tačiau įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, turinį, konstatuotina, kad šioje nutartyje teismas neišaiškino pareiškėjui, kaip pašalinti jo įvardytą trūkumą dėl skundo reikalavimų formuluotės patikslinimo (t. y. dėl Rašto suformuluoti reikalavimą taip, kad jis atitiktų galimą priimti teismo sprendimą – pvz., panaikinti Raštą), taip pat teismas aiškiai nenurodė pareiškėjui pateikti ginčijamą Raštą tuo atveju, jei reiškiamas reikalavimas jį panaikinti.

Pirmosios instancijos teismas aptariamoje nutartyje taip pat nepateikė jokių motyvų, kokios aplinkybės kliudė jam priimti skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurio pagrindas skunde, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pakankamai detalizuotas, t. y. nurodytos institucijos, šių institucijų galbūt neteisėti veiksmai, veiksmų (neveikimo) pobūdis ir laikotarpis, pareiškėjo patiriami nepatogumai, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis; kt.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, yra neaiški ir nemotyvuota (ABTĮ 108 str.).

Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2024 m. lapkričio 6 d. imtinai skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjui minėta nutartis įteikta 2024 m. lapkričio 5 d.

Atskiruoju skundu skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė 2024 m. lapkričio 21 d., t. y. pasibaigus nustatytam (iki 2024 m. lapkričio 6 d.) skundo trūkumų šalinimo terminui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas, žinodamas apie įpareigojimą pašalinti teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, jų laiku ir tinkamai nepašalino, todėl pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartyje nenustatė trūkumų, sukliudžiusių priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tokio pobūdžio trūkumų bei aplinkybių, užkertančių kelią pradėti administracinės bylos teiseną, pirmosios instancijos teismas nenurodė ir skundžiamoje nutartyje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjo skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo laikyti nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė skundo priėmimo klausimą reglamentuojančias proceso normas. Atsižvelgus į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas turi būti perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo jo skundą nagrinėti, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjo skundo priėmimo klausimas nėra galutinai išspręstas. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. S. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius