2024-01-17 Nr. AB-1025-3-61-3-01327-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-279-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01327-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 27.1; 55.1.1; 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliam saugumui“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliam saugumui“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „CSC Telecom“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grėsmės nacionaliam saugumui“ (pavadinimas patikslintas pagal Juridinių asmenų registro duomenis; toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2022 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. S-288 „Dėl neskelbtinos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas patikslintą skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas jau daugiau nei 20 metų leidžia leidinį „Laisvas laikraštis“ bei jo turinį skelbia interneto svetainėje www.laisvaslaikrastis.lt. Pareiškėjas 2022 m. kovo 24 d. gavo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „CSC Telecom“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) raštą, kuriame nurodyta, jog dėl Sprendimo trečiasis suinteresuotas asmuo privalo panaikinti prieigą vartotojams prie interneto svetainės www.laisvaslaikrastis.lt. Kiek žinoma pareiškėjui, atsakovas Sprendimą pateikė ir kitiems subjektams (pvz., akcinei bendrovei (toliau – ir AB) Telia Lietuva ir UAB „Bitė Lietuva“), kurie įvykdė Sprendimą. Dėl tokių atsakovo veiksmų ir be teismo sprendimo beveik 100 000 nuolatinių interneto svetainės www.laisvaslaikrastis.lt vartotojų prarado galimybę skaityti joje skelbiamas naujienas, o pareiškėjas patyrė ir iki šiol patiria didelę finansinę žalą.

2.2. Atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą ir išsiųsdamas jį tretiesiems asmenims, neinformavo pareiškėjo. Pareiškėjas apie jam pritaikytus suvaržymus sužinojo tik iš trečiųjų asmenų. Sprendimo egzempliorius nebuvo pateiktas pareiškėjui, vadovaujantis Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2014 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-10 (2020 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. V-15 redakcija) 66–67 punktais.

2.3. Sprendimas yra nepagrįstas, nes juo neteisėtai ribojami pagrindiniai spaudos laisvės, saviraiškos ir žurnalistikos principai. Tai, kad pareiškėjo leidžiamame leidinyje yra daugiau kritikos bei kitokio požiūrio, lyginant su pagrindinėmis žiniasklaidos priemonėmis, nereiškia, jog toks turinys savaime pažeidžia asmenų ar visuomenės interesus.

2.4. Pareiškėjas nebuvo supažindintas nei su asmens, kuris pateikė skundą atsakovui, turiniu ir pateiktais dokumentais, nei su atsakovo atlikto tyrimo medžiaga, pareiškėjas neturi galimybės plačiau pasisakyti dėl Sprendimo, pavyzdžiui, pareiškėjas nežino, ar Sprendimo priėmimą lėmė konkretus paskelbtas straipsnis, ir jo skelbiamas turinys bendrąja prasme. Jei Sprendimas priimtas dėl to, kad atsakovas nepalankiai įvertino visą leidinio turinį, tai pagrįstai abejotina, ar atsakovas atliko kruopštų ir išsamų tyrimą.

2.5. Sprendimas priimtas netrukus po to, kai prasidėjo karas Ukrainoje ir pareiškėjas pasidalijo savo įžvalgomis šia tema. Įrašuose skelbiamos informacijos pobūdis yra kritiškas, turint tikslą sąžiningai informuoti visuomenę apie turimą neoficialią informaciją, taip pat vertinant pasaulinę nuomonę ir ją apibendrinant straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas, paskelbdamas tokią informaciją, peržengė saviraiškos laisvės ribas ir dėl to jo turinys turėtų būti uždraustas. Pareiškėjas šiame kontekste akcentavo nacionalinį ir supranacionalinį teisinį reguliavimą, susijusį su įsitikinimų raiškos ir informacijos laisve, ir jį aiškinančią teismų praktiką.

2.6. Bet kuriam vidutiniam vartotojui aišku, kad www.laisvaslaikrastis.lt skelbiama informacija, susijusi su karu Ukrainoje, buvo vertinamojo pobūdžio ir išreiškė autoriaus nuomonę apie įvykius. Nuomonės skleidimas yra saugomas įstatymo, net ir esant kitokio požiūrio apraiškoms.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. XIV-932 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ (toliau – ir Nutarimas) 2 straipsnio 1 dalies 3 punktu, remdamasis 2022 m. kovo 10 d. stebėsenos akte Nr. ST-13 užfiksuotais stebėsenos rezultatais ir siekdamas sustabdyti pavojingo dezinformacinio turinio sklaidą, Sprendime operatyviai davė interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti tam tikras visuomenės informavimo priemones, tarp jų – pareiškėjo valdomą interneto svetainę www.laisvaslaikrastis.lt. Sprendimas buvo pateiktas pareiškėjui el. paštu 2022 m. balandžio 20 d., kartu informuojant pareiškėją, jog pateikiama tik ta informacija, kuri tiesiogiai susijusi su jo valdoma interneto svetaine. Pareiškėjui pateiktame Sprendimo egzemplioriuje kitos interneto svetainės užtušuotos.

3.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Sprendimas buvo pagrindu UAB „CSC Telecom“ atsisakyti teikti jam paslaugas. Iš pareiškėjo 2022 m. gegužės 13 d. el. laiško priedo matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo atsisakė bendradarbiauti su pareiškėju ne tik dėl to, kad pastarasis viešina neskelbtiną informaciją, bet ir dėl to, kad pareiškėjas vėluoja atsiskaityti už paslaugas, nedalykiškai ir įžeidžiančiai bendrauja su UAB „CSC Telecom“ personalu.

3.3. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad interneto svetainėje www.laisvaslaikrastis.lt skelbiama informacija, susijusi su Ukraina, yra vertinamojo pobūdžio, nuomonė apie įvykius. Pareiškėjas nuo karo Ukrainoje pradžios aktyviai komunikavo šia tema, sistemingai teikė visuomenei informaciją apie karo aplinkybes, nagrinėjo faktus ir formavo skaitytojų nuomonę, tačiau pareiškėjo pateiktas turinys iškreipia objektyvią realybę ir tokios iškreiptos informacijos pagrindu formuojama jo skleidžiamos informacijos vartotojų kolektyvinė sąmonė, nuomonė ir požiūris į vykstantį agresyvų ir nepagrįstą karą, prieštaraujantį tarptautinėms sutartims. Tokiu būdu yra manipuliuojama konkrečios visuomenės informavimo priemonės vartotojų nuomonėmis, sukuriama klaidinga įvykių perspektyva, trikdoma visuomenės rimtis ir skatinamas visuomenės susiskaldymas. Siekiama aiškaus ir vienareikšmiško tikslo – pateikti kitokio pobūdžio informaciją nei skelbiamoji Vakarų pasaulio valstybių žiniasklaidos priemonėse (pvz., BBC ir CNN), iškraipyti faktus, pateikti alternatyvią ir klaidinančią informaciją, tokiu būdu kurstant visuomenės susipriešinimą.

3.4. Saviraiškos laisvė nėra ir negali būti suderinama su dezinformacijos skelbimu. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), tyčia ir tikslingai skelbdamas melagingą informaciją apie karą Ukrainoje, negali nevaržomai naudotis teise skleisti informaciją. Šiuo atveju nėra kritiškai svarbu, ar pareiškėjo skelbiama informacija yra žinios apie įvykius, ar tai – tik įvykių subjektyvus supratimas, vertinimas, nuomonė, nes bet kuriuo atveju neturi būti iškreipiami faktai arba sąmoningai nuslepiama informacija.

3.5. Inspektorius 2022 m. balandžio 25 d. sprendime Nr. (ST-6; ST-9; ST-12; ST-16; 2022) SPR-89 konstatavo, kad pareiškėjas skelbė draudžiamo turinio informaciją apie karą Ukrainoje, pareikalavo ją pašalinti bei įspėjo pareiškėją dėl nustatytų pažeidimų. Inspektorius taip pat kreipėsi į teismą dėl leidimo duoti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti neskelbtiną informaciją, skelbiamą interneto svetainėje www.laisvaslaikrastis.lt. Šios aplinkybės papildomai įrodo, jog minėtoje interneto svetainėje nuolat ir sistemingai skelbiama draudžiamo turinio informacija, dezinformuojanti ir klaidinanti informacijos gavėją.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „CSC Telecom“ atsiliepime į skundą prašė pašalinti jį iš administracinės bylos dalyvių, o to nepadarius – išreikalauti iš atsakovo duomenis apie kitus operatorius, kuriems buvo pavesta vykdyti Sprendimą, bei įtraukti juos į šios administracinės bylos nagrinėjimą kaip trečiuosius suinteresuotus asmenis; taip pat prašė dėl pareiškėjo skundo spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Kiek žinoma, prieigą prie interneto svetainės www.laisvaslaikrastis.lt blokavo tiek smulkūs interneto paslaugų teikėjai, tokie kaip UAB „CSC Telecom“, tiek didieji interneto paslaugų teikėjai, pavyzdžiui, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Cgates“ ir UAB „Init“. Nepaisant to, dėl nesuprantamų priežasčių į šios administracinės bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukta tik UAB „CSC Telecom“, kurios veiksmai vykdant Sprendimą turėjo įtakos labai mažai daliai visų interneto paslaugų vartotojų. Be to, UAB „CSC Telecom“ išvis neturėjo būti įtraukta į šios administracinės bylos nagrinėjimą, nes Sprendimo pripažinimas nepagrįstu ir panaikinimas neturėtų įtakos jo (atitinkamai, ir kitų operatorių) teisinei padėčiai. Pareiškėjas skunde nepateikė argumentų, kodėl UAB „CSC Telecom“ arba kiti operatoriai turėtų dalyvauti šioje byloje kaip tretieji suinteresuoti asmenys.

4.2. Trečiasis suinteresuotas asmuo, gavęs Sprendimą, pagal turimas technines galimybes savo elektroninių ryšių tinkle laikinai apribojo prieigą prie pareiškėjo valdomos interneto svetainės www.laisvaslaikrastis.lt. UAB „CSC Telecom“ jokiai būdais ir forma nedalyvavo priimant Sprendimą, todėl ji negali pasisakyti dėl ginčijamo administracinio sprendimo teisėtumo ar jo priėmimo aplinkybių.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „Grėsmės nacionaliam saugumui“ skundą, t. y. panaikino Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2022 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. S-288, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 30 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, grąžino pareiškėjui 20 Eur žyminio mokesčio permoką.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Tarnybos Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyrius stebėsenos tikslais 2022 m. kovo 10 d. įvertino interneto svetainėje www.laisvaslaikrastis.lt paskelbtą informaciją ir surašė 2022 m. kovo 10 d. patikrinimo aktą Nr. ST-3, kuriame nustatė, jog šioje interneto svetainėje paskelbtų publikacijų tonas, dėstomi faktai ir aprašomos aplinkybės skirtos tam, kad diskredituotų įvykius Ukrainoje, nurodant, kad jie yra arba netikri, arba išgalvoti, arba jų pavaizdavimui yra panaudoti vaizdo įrašai iš kitų konfliktų zonų ar kitu, nei vykstantis karinis konfliktas, metu darytos nuotraukos. Pats karas yra įvardijamas kaip „Rusijos karinė operacija“. Atsižvelgiant į panaudotus dezinformacijos sklaidos metodus (nepritarimo provokavimas – naudojama tam, kad įtikintų tikslinę auditoriją pasipriešinti (nepritarti) tam tikrai idėjai, parodant, jog jos šalininkai iš anksto yra itin nemalonūs asmenys (tokiu būdu pasiekiama, kad auditorija nesigilintų į pačią idėją, bet dėmesį nukreiptų į jos šalininkus); kaltojo suradimas ir įvardijimas – asmens ar organizacijos, atsakingos už tam tikrus veiksmus, įvardijimas), galima daryti išvadą, kad publikacijų tikslas – suklaidinti skaitytoją, jam įteigti, kad NATO meluoja, šia organizacija neverta pasitikėti, nors NATO atstovai nėra nė vieno iš pateiktų neva viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) skelbiamų faktų autoriai. Tokiu būdu pakertamas pasitikėjimas šia organizacija ir skelbiama dezinformacija. Tarnybos Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyrius pasiūlė riboti prieigą prie šios interneto svetainės, kaip pagrindą nurodė informacijos atitikimą Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 19 straipsnio 1 dalies 1 punktui.

6.2. Tarnyba ginčijamu Sprendimu nurodė telekomunikacijų bendrovėms apriboti prieigą prie interneto svetainės www.laisvaslaikrastis.lt, kadangi joje skelbiama klaidinanti informacija vartotojams, jiems pateikiama informacija ne tik neatitinka tikrovės, bet yra žinomai melaginga. Vadovaudamasis Nutarimo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir remdamasis atliktos stebėsenos rezultatais (2022 m. kovo 10 d. stebėsenos aktas Nr. ST-3), Inspektorius, siekdamas stabdyti pavojingo dezinformacinio turinio sklaidą, operatyviai davė interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti tam tikras visuomenės informavimo priemones, tarp kurių – minėta pareiškėjo valdoma interneto svetainė.

7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą (be kita ko, VIĮ 52 ir 19 str., Nutarimo 2 str. 1 d. 3 p.), pažymėjo, kad tam, jog būtų sustabdyta viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla, Inspektorius, nustatęs VIĮ 19 straipsnyje nustatytas veikas, privalo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismo posėdyje pateikti šalių paaiškinimai patvirtina, kad Inspektoriaus privalomas nurodymas nedelsiant panaikinti galimybę pasiekti Lietuvos Respublikoje interneto svetainę www.laisvaslaikrastis.lt buvo nesankcionuotas teismo, kaip nustato minėtų teisės aktų nuostatos. Taigi, Sprendime nurodytas įpareigojimas operatoriams blokuoti prieigą prie pareiškėjo valdomos interneto svetainės buvo neteisėtas, neatitinkantis VIĮ 52 straipsnio nuostatų. Teismas nurodė, kad atsakovas, nustatęs pareiškėjo – viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), valdytojo – padarytus VIĮ nuostatų pažeidimus, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, turėjo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl minėtos pareiškėjo interneto svetainės sankcionavimo ir, tik teismui priėmus teigiamą sprendimą, duoti nurodymą riboti šios interneto svetainės prieigą.

8. Teismas akcentavo, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, be kita ko, šio įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu. Be to, viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie įpareigoja viešojo administravimo subjektą veikti tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad Inspektoriaus privalomas nurodymas, nesankcionuotas teismo, kaip nurodo Nutarimo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, privalomas vykdyti 72 val., o praėjus nurodytam laikui ir negavus teismo sankcijos interneto prieigos, Inspektoriaus reikalavimas nustoja galiojęs paslaugų teikėjams. Nutarime nurodyta, kad iki teismo sprendimo priėmimo, bet ne ilgiau kaip 72 valandoms, policija ar Inspektorius gali duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir interneto prieigos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti visuomenės informavimo priemones, o leidinių pardavėjams, leidinių pristatymo ar kitokias platinimo paslaugas teikiantiems subjektams – sustabdyti leidinių pardavimą, pristatymą ar platinimą, ilgiau kaip 72 valandoms – šie nurodymai duodami teismo sprendime. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas, apribojęs pareiškėjo veiklą, nedelsdamas nesikreipė į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl sustabdymo pasiekti pareiškėjo informavimo priemones, todėl atsakovas veikė pažeisdamas VIĮ ir Nutarimo nuostatas.

9. Teismas nustatė, kad Sprendimas pareiškėjui buvo nusiųstas el. paštu 2022 m. balandžio 20 d., todėl pareiškėjas susipažino su jo turiniu.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, nustatęs pareiškėjo veiklos pažeidimą, nesilaikė VIĮ 52 straipsnio nuostatų ir dėl to priėmė nepagrįstą Sprendimą, kuris yra naikintinas. Teismas nurodė, kad likę bylos proceso dalyvių paaiškinimai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.

11. Teismas, nagrinėdamas prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymėjo, kad skundą pareiškėjo vardu parengė teisininkė A. B., bet išlaidos jos paslaugoms nėra atlygintinos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas. Pareiškėjas kaip žyminį mokestį sumokėjo 50 Eur, iš kurių 30 Eur yra priteistina pareiškėjui iš atsakovo, o 20 Eur grąžintina per Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės nesutiko su pareiškėjo pozicija, taigi laikytina, kad teismo sprendimas yra priimtas ne trečiojo suinteresuoto asmens naudai, o jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – netenkintinas.

III. 12. Pareiškėjas UAB „ Grėsmės nacionaliam saugumui“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 522 000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

13.1. Teismas pripažino, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti, bet nepagrįstai atsisakė įvertinti pareiškėjui padarytą žalą (pareiškėjas tiek pirminiame skunde, tiek papildomuose prašymuose, tiek teismo posėdyje ragino teismą spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo). Teismas taip pat nepagrįstai nevertino daugkartinių atsakovo atstovės melagingų parodymų ir teismo klaidinimo šioje byloje (pvz., ekspertizė, kuria remiantis priimtas Sprendimas, buvo melaginga ir visiškai nepagrįsta, be to, ji buvo slepiama nuo pareiškėjo; atsakovo atstovė klaidingai teigė, kad prieiga prie interneto svetainės www.laisvaslaikrastis.lt yra atblokuota, ir neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti įrodymus, jog prieiga prie šios interneto svetainės buvo atblokuota po 72 val.).

13.2. Pareiškėjas išdėsto nusiskundimus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo veiksmų administracinėje byloje Nr. eI2-4813-983/2022, neva išnagrinėjant bylą „už akių“.

13.3. Pareiškėjas tvirtina, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, dėl kurių interneto svetainė www.laisvaslaikrastis.lt neveikė nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. rugsėjo 2 d., jis patyrė 200 000 Eur dydžio turtinę žalą (negautos pajamos dėl interneto svetainės užblokavimo) ir 322 000 Eur neturtinę žalą (dėl apkaltinimo nusikalstama veika ir interneto svetainės užblokavimo). Patirta žala grindžiama tuo, kad sumažėjo interneto svetainės lankytojų, buvo paskleista dezinformacija apie pareiškėją (esą jis daro nusikaltimus), UAB „CSC Telecom“ nutraukė su pareiškėju sudarytą telekomunikacijos paslaugų teikimo sutartį ir kt.

14. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

14.1. Pareiškėjas patikslintame skunde nekėlė reikalavimo priteisti iš atsakovo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, o teisminio nagrinėjimo metu tik abstrakčiai aiškino apie neva patirtą žalą, jo nurodytas žalos dydis nuolat kito ir nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais.

14.2. Tik 11 iš 82 viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kuriems Inspektorius, remdamasis 2022 m. rugsėjo 2 d. išduotu Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimu duoti privalomus nurodymus, pateikė vėlesnįjį privalomą nurodymą dėl pareiškėjo, patvirtino, jog blokavo prieigą prie interneto svetainės www.laisvaslaikrastis.lt, taigi, bylos nagrinėjimo metu prieiga prie šios interneto svetainės nebuvo visiškai užblokuota. Be to, vadovaujantis ginčijamu Sprendimu, prieiga prie ginčo interneto svetainės galėjo būti užblokuota tik 72 val. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų raštai ir telefoniniai skambučiai atsakovui patvirtina, jog šis terminas jiems (paslaugų teikėjams) buvo žinomas. Iš paslaugų teikėjų pateiktos informacijos matyti ir tai, kad kai kurios Sprendime nurodytos interneto svetainės (atsakovui nežinoma, kurios) buvo užblokuotos ir kitų institucijų raštų pagrindu.

14.3. Teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nes išlaidos teisininko paslaugoms apmokėti nėra atlygintinos.

14.4. Pareiškėjas teikia teismui tikrovės neatitinkančią informaciją, pavyzdžiui, kaip minėta, UAB „CSC Telecom“ bendradarbiavimą su pareiškėjui nutraukė ne tik dėl Sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2022 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. S-288 „Dėl neskelbtinos informacijos“ (Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Sprendimą, konstatavęs, kad šis administracinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovas, priėmęs Sprendimą, nedelsiant nesikreipė į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl prieigos prie pareiškėjo valdomos interneto svetainės www.laisvaslaikrastis.lt apribojimo, t. y. veikė pažeisdamas VIĮ ir Nutarimo nuostatas. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad priimamas teismo procesinis sprendimas yra palankus pareiškėjui, iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (nutarė, kad pareiškėjui atlygintinos išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį, bet ne išlaidos už skundo parengimo paslaugas) ir netenkino trečiojo suinteresuoto asmens prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišnagrinėjo jo skundo reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, taip pat nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui išlaidų, patirtų rengiant skundą, atlyginimo.

18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nurodyta, jog pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-169-624/2020).

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė 2022 m. kovo 28 d. skundą, kuriame prašė pripažinti neteisėtu atsakovo nurodymą telekomunikacijų bendrovėms apriboti prieigą prie interneto svetainės www.laisvaslaikrastis.lt ir priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą – 33 000 Eur arba po 3 000 Eur už kiekvieną dieną, kai buvo užblokuota prieiga prie interneto svetainės www.laisvaslaikrastis.lt. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai) 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatė skundo trūkumus (be kita ko, netinkamai suformuluoti skundo materialieji reikalavimai) ir terminą šiems trūkumams pašalinti. Pareiškėjas pateikė 2022 m. balandžio 19 d. patikslintą skundą, kuriame reiškė tik vieną reikalavimą, t. y. prašė panaikinti Sprendimą. Pareiškėjo patikslintas skundas buvo priimtas 2022 m. gegužės 3 d. teisėjo rezoliucija (ant popierinio patikslinto skundo egzemplioriaus). Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas tikslino, keitė skundo pagrindą ar dalyką ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir kad pirmosios instancijos teismas priėmė tokį skundo tikslinimą ar keitimą (jei jis buvo pateiktas). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas atskiruoju skundu apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą nepriimti nagrinėti skundo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teisme išnagrinėtos administracinės bylos dalykas – Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų ir pateiktų dokumentų, kuriais pareiškėjas siekė pagrįsti žalos atsiradimą ir jos dydį, nepažeidė proceso teisės normų reikalavimų.

21. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo priimtas nagrinėti tik pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą, sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 522 000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti yra naujas reikalavimas, kuris negalėjo būti pareikštas apeliaciniame skunde, todėl šis reikalavimas yra nenagrinėtinas. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 19 d. rašte „Papildomai teikiami įrodymai dėl atsakovo nusikalstamos ir neteisėtos veiklos“, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą – 3 000 Eur už kiekvieną dieną, kai neteisėtai blokuojama prieiga prie interneto svetainės www.laisvaslaikrastis.lt, kas šiuo metu sudaro 1 215 000 Eur, tačiau toks patikslintas apeliacinio skundo reikalavimas taip pat laikytinas nauju reikalavimu ir yra nenagrinėtinas apeliacinėje instancijoje. Akcentuotina, kad šios teisėjų kolegijos išvados nėra procesinė kliūtis pareiškėjui ABTĮ nustatyta tvarka iš naujo kreiptis į Regionų administracinį teismą su skundu, pareiškiant reikalavimą priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos, kilusios dėl atsakovo neteisėtų veiksmų priimant Sprendimą, atlyginimo.

22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo procesinių prašymų apeliaciniam teismui, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 17 d. pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. LVAT teisėjų kolegija, sudaryta išimtinai tik šiam prašymui spręsti, 2023 m. kovo 22 d. nutartyje nenustatė būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl netenkino minėto pareiškėjo prašymo. Pareiškėjas, susipažinęs su LVAT 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi, kuria buvo sudaryta teisėjų kolegija bylai nagrinėti ir skirtas teismo posėdis, pateikė 2023 m. gruodžio 21 d. raštą „Pareiškimas dėl teisėjų kolegijos pasikeitimo“, kuriame pareiškė nušalinimą visai 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi sudarytai teisėjų kolegijai ir pakartotinai paprašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atvirame teismo posėdyje. LVAT teisėjas Gintaras Kryževičius, vadovaudamasis ABTĮ 45 straipsnio 3 dalimi, 2023 m. gruodžio 27 d. nutartyje išnagrinėjo pareiškėjo pareiškimą dėl teisėjų kolegijos nušalinimo (jo netenkino), taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bus perduotas spręsti bylą nagrinėsiančiai teisėjų kolegijai.

23. Sprendžiant dėl pakartotinai pateikto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, paminėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, akcentuojama, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka;

žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017). Šiuo atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, pareiškėjo atstovas A. D. dalyvavo 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2022 m. gruodžio 12 d. įvykusiuose teismo posėdžiuose. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 21 d. rašte niekaip nepagrindė savo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, pavyzdžiui, nenurodė jokių po 2023 m. kovo 22 d. nutarties priėmimo įvykusių ar paaiškėjusių aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą kitaip vertinti būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo pakartotinis prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

24. Pareiškėjas kartu su 2023 m. gegužės 19 d. raštu „Papildomai teikiami įrodymai dėl atsakovo nusikalstamos ir neteisėtos veiklos“ pateikė Tarnybos 2022 m. gegužės 27 d. raštą Nr. S-557 „Dėl neskelbtinos informacijos“ (su priedais) ir Tarnybos 2022 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. S-872 „Dėl neskelbtinos informacijos“ (su priedais), kuriuose adresatams pagal sąrašą pareikštas reikalavimas nedelsiant panaikinti galimybę pasiekti Lietuvos Respublikoje interneto svetainę www.laisvaslaikrastis.lt, bei prašė pridėti šiuos įrodymus prie bylos medžiagos. Pareiškėjas kartu su 2023 m. spalio 23 d. raštu „Pareiškimas dėl teismo neveikimo ir vis dar tebedaromos atsakovo žalos“ pateikė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1641-656/2023, kurioje išnagrinėtas ieškovo UAB „Grėsmės nacionaliam saugumui“ ieškinys atsakovui UAB „CSC Telecom“ dėl interneto ir telefono paslaugų teikimo nutraukimo, ir prašė pridėti šį įrodymą prie bylos medžiagos.

25. Šiuo aspektu pažymėtina, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-858/2016, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-600-575/2020).

26. Akcentuotina ir tai, kad ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies nuostatos („Teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti“) nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo, jų išreikalavimo, liudytojų iškvietimo ar kt. Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi apsvarstyti proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo ar išreikalavimo ir juos atitinkamai išspręsti (motyvuotai patenkinti arba atmesti) (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-21-146/2015, 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018).

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, prašydamas pridėti prie bylos medžiagos Tarnybos 2022 m. gegužės 27 d. ir 2022 m. rugsėjo 5 d. raštus (su priedais) bei Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1641-656/2023, poreikį pridėti prie bylos šiuos dokumentus aiškino tuo, kad, jo nuomone, šie įrodymai pagrindžia dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjui kilusią žalą. Kaip minėta, nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, šioje administracinėje byloje nėra nagrinėjamas pareiškėjui galbūt padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo klausimas, todėl anksčiau išvardyti prašomi pridėti prie bylos medžiagos dokumentai neatitinka sąsajumo kriterijaus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas pridėti prie bylos naujus įrodymus yra netenkinamas.

28. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs tenkinti pareiškėjo skundą, konstatavo, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bet nepriteisė pareiškėjui išlaidų, patirtų rengiant skundą (300 Eur), atlyginimo, nustatęs, kad šias teisines paslaugas pareiškėjui suteikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, o teisininkas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka, kad buvo pagrindas tik iš dalies tenkinti jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

29. LVAT praktikoje išaiškinta, jog įstatymas numato administracinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo administraciniame procese pagal pavedimą išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu, atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios proceso dalyvio patirtos atstovavimo išlaidos administraciniame procese, susijusios su teisinių paslaugų teikimu, įskaitant ir tas, kai jam atstovauja su juo susiję, ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 3–7 punktuose nurodyti asmenys, negali būti priteistos (žr., pvz., 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-570-502/2019, 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė, be kita ko, 2022 m. balandžio 20 d. sąskaitą Nr. 49/2022/04/20, kurią išrašė „Teisininkė A. B.“. Pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog skundo parengimo paslaugą pareiškėjui suteikusi A. B. yra teisininkė, t. y. ji nėra įgijusi advokato arba advokato padėjėjo statuso. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ABTĮ ir CPK nėra numatytas bylinėjimosi išlaidų, patirtų ne advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti, atlyginimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė pareiškėjui tokio atlyginimo.

30. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

31. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl tikrinamo teismo sprendimo turinio trūkumų yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliam saugumui“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė