cb69a98e-eaf3-41a9-8a40-64e1f5b0c528 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-845-644/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01992-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija: 18.4.2.; (S) 18.6.2.;18.12.;20.5.;55.1.1. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 8 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei, dalyvaujant pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokurorei V.

M., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei A. M., atsakovams J. Z. ir V. V., trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atstovui R. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Kauno apygardos prokurorės, ginančios vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, V.

V., Z. D. V., J. Z., V. G.-Z. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miÅ¡kų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorė (toliau – ir Prokurorė) padavė pareiÅ¡kimÄ (kurį vėliau patikslino), kuriuo prašė:

1) panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005-12-23 įsakymo Nr. 02-07-13327 „Dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (žemę) atkÅ«rimo (BirÅ¡tono sav.)“ dalį dėl 0,1250 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko (toliau – ir miÅ¡kas), esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir žemės sklypas);

2) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 02/190 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei Z. D. V.“ dalį dėl 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

3) pripažinti negaliojančia 2006 m. vasario 24 d. valstybinės žemės dovanojimo sutarties Nr. RI-2411 dalį, kuria Z. D. V. padovanojo V. V. 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

4) pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5608 dalį, kuria V. V. perleido nuosavybėn J. Z. 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

5) taikant restitucijÄ natÅ«ra valstybės nuosavybėn grÄ Å¾inti 0,1250 ha žemės sklypÄ su valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ku, esančiu 0,1750 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), o valstybę įpareigoti J. Z. grÄ Å¾inti pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5608 sumokėtos pinigų sumos, atitinkančios paimamo žemės sklypo vertę, dalį, t. y. 4 642,86 Eur sumÄ . Prokurorė nurodė, kad Kauno apskrities virÅ¡ininkas 2005 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. 02-07-13327 „Dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (žemę) atkÅ«rimo (BirÅ¡tono sav.)“ ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 02/190 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo mieste pilietei Z. D. V.“ atkÅ«rė nuosavybės teises Z. D. V. į buvusios savininkės O. M. iki nacionalizacijos BirÅ¡tono mieste valdytos žemės dalį, grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,1750 ha (iÅ¡ jų 0,1404 ha miÅ¡ko želdinių, 0,0346 ha pievų) žemės sklypÄ , nustatant naudojimo bÅ«dÄ â€“ rekreacinės teritorijos.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2017 m. rugpjūčio 9 d. pažyma Nr. 76226 apie grafinius Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis patvirtina, kad skaičiumi „50“ pažymėtas 0,1750 ha žemės sklypas patenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotÄ miÅ¡ko žemėje. VMT 2017 m. rugpjūčio 9 d. pažymoje Nr. 76225 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenų taksacinius rodiklius ir taksoraščio iÅ¡traukoje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės kadastre įregistruotas 0,1750 ha žemės sklypas, kurio 0,17 ha yra (duomenys neskelbtini) sklypo 0,20 ha plote.

Å iame plote medžių amžius yra 60–64 metai, aukÅ¡tis – 26 metrai, skersmuo – 27 cm, medynų tÅ«ris – 92 kub m. MiÅ¡kas priskiriamas Nemuno kilpų regioniniam parkui, parko apsauginei zonai, miestų miÅ¡kams. Ä® minėtÄ Å¾emės sklypÄ patenka Prienų miÅ¡kų urėdijos (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams (toliau – ir 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1370).

Tai reiÅ¡kia, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu žemės sklypas jau pateko į BirÅ¡tono miesto teritorijÄ ir buvo priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 286-17-V, buvo atliktas ginčo sklypo kadastro duomenų patikrinimas vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad ginčo žemės sklypo dalis – 0,05 ha – neatitinka Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatyme nustatytų miÅ¡kui ir miÅ¡ko žemei keliamų reikalavimų, todėl VMT 2018 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. S-1801-03 buvo patikslinti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenys, iÅ¡braukiant iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų 0,05 ha ploto teritorijÄ , esančiÄ Å¾emės sklype.

Taigi 0,1750 ha ploto žemės sklype yra 0,1250 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad Z. D. V. 2006 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartimi Nr. RI-2411 jai priklausiusį žemės sklypÄ padovanojo sÅ«nui V. V.. V. V. 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5608 jam priklausiusį žemės sklypÄ už 6 500 Eur perleido J. Z.. Žemės sklypas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (sutuoktinė V. G.-Z.). Prokurorė, vadovaudamasi Konstitucijos 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi, 4.7 straipsnio 2 dalimi, 4.48 straipsniu, nurodė, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005 m. gruodžio 23 d.

įsakymas Nr. 02-07-13327 „Dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (žemę) atkÅ«rimo (BirÅ¡tono sav.)“ ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimas Nr. 02/190 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo mieste pilietei Z. D. V.“, kurių pagrindu buvo perleistas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, yra neteisėti kaip prieÅ¡taraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, todėl ir minėti sandoriai, kurių pagrindu nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ buvo perleistos, turėtų bÅ«ti pripažinti neteisėtais.

VMT pateikta informacija patvirtina, kad 0,1250 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas patenka į ginčo žemės sklypo teritorijÄ . Be to, nėra ginčo, kad žemės sklypas yra BirÅ¡tono miesto teritorijoje, todėl, atsižvelgiant į minėtas teisės normas, visas žemės sklype esantis miÅ¡kas yra priskirtinas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams. PareiÅ¡kėja pabrėžė, kad, pripažinus nuosavybės teisių atkÅ«rimo Z. D. V. procesÄ pabaigtu, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniam turto įgijėjui – J.

Z., – iÅ¡ kurio turtas natÅ«ra (žemės sklypo 0,1250 ha dalis su valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ku) grÄ Å¾intinas valstybei, o valstybė įpareigotina J. Z. atlyginti jo patirtas Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ atsisakė. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepimu (kurį vėliau patikslino) bei atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su Prokurorės pareiÅ¡kimo reikalavimu, kuriuo praÅ¡oma įpareigoti valstybę atsakovui J.

Z. grÄ Å¾inti pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5608 sumokėtos pinigų sumos, atitinkančios paimamo žemės sklypo vertę, dalį, t. y. 4 642,86 Eur. NŽT pažymėjo, kad byloje pateikti oficialÅ«s raÅ¡ytiniai VMT įrodymai patvirtina, jog 0,1250 ha žemės sklypo dalis bendrame 0,1750 ha žemės sklype yra priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams. Todėl, atsakovo nuomone, atkuriant nuosavybės teises Z. D. V., buvo pažeistos AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatos.

Å ie pažeidimai laikytini esminiais ir sudaro pagrindÄ naikinti neteisėtai priimtus administracinius aktus. Atsakovo teigimu, teismui pripažinus nuosavybės teisių atkÅ«rimo Z. D. V. procesÄ pabaigtu, vadovaujantis suformuota teismų praktika, valstybė, atstovaujama NŽT, paskutiniajam turto įgijėjui J. Z. turėtų atlyginti patirtas 0,1250 ha ginčo žemės sklypo dalies įsigijimo iÅ¡laidas, kurios neturėtų virÅ¡yti rinkos vertės, buvusios sandorio sudarymo metu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. rugpjūčio 18 d. iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad 0,1750 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo 4 140 Eur. 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 5608, kuria atsakovas V.

V. atsakovui J. Z. pardavė šį sklypÄ , sudaryta 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. praėjus 2 dienoms po ginčo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo dienos. 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5608 2.2 punkte nurodyta parduodamo ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 4 140 Eur. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, valstybė, atstovaujama NŽT, atsakovui J. Z. turėtų atlyginti patirtas 0,1250 ha žemės sklypo dalies įsigijimo iÅ¡laidas, nevirÅ¡ijančias ginčo žemės sklypo dalies rinkos vertės, t. y. 2 957 Eur.

Atsakovai J. Z. ir V. G.-Z. atsiliepimu (kurį vėliau patikslino) nurodė, kad neprieštarauja Prokurorės pareiškimui, jeigu:

1) Lietuvos valstybė įsipareigoja grÄ Å¾inti pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo Nr. 5608 sutartį sumokėtos pinigų sumos, atitinkančios paimamos žemės sklypo dalies vertę – 4 642,86 Eur sumÄ ;

2) NŽT įsipareigoja performuoti ir atidalinti žemės sklypÄ , paruoÅ¡ti su tuo susijusius dokumentus ir sumokėti visus su tuo susijusius mokesčius;

3) NŽT atlygina patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas J. Z. teismo posėdžio metu akcentavo, kad visas Å¡is procesas prasidėjo jo iniciatyva. Atsakovas V. V. teismo posėdžio metu sutiko su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miÅ¡kų tarnyba (toliau – ir VMT) atsiliepimu bei teismo posėdžio metu prašė Prokurorės pareiÅ¡kimÄ patenkinti. VMT nurodė, kad, priimant ginčijamus administracinius aktus, nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus, jų ribas bei pateiktas schemas ir tokiu bÅ«du buvo pažeistas Konstitucijos 47 straipsnis ir MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, AtkÅ«rimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis ir 13 straipsnis, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 2 dalis.

Pažymėjo, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog besitęsiančiame nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose numatytos sÄ lygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimÄ atkurti natÅ«ra – įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamas turtas, nepriskirtas valstybės iÅ¡perkamam.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, negalima tokia teisinė situacija, kad valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis daiktas kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui. CK 4.7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iÅ¡imtine valstybės nuosavybe esantys daiktai yra iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos, todėl asmenys, sudarę sandorius dėl iÅ¡imto iÅ¡ civilinės apyvartos daikto, negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais įgijėjais. Jeigu nuosavybės teisės pagal įstatymÄ yra iÅ¡imtinės, tai daiktas yra iÅ¡imtas iÅ¡ civilinės apyvartos.

Tokiu atveju galimi tik tie sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių gynimo bÅ«dai, kurie nereikalauja valstybės iÅ¡imtinės nuosavybės pavertimo privačia. PareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas. Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities virÅ¡ininkas 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 02-07-13327 „Dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (žemę) atkÅ«rimo (BirÅ¡tono sav.)“ ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 02/190 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo mieste pilietei Z.

D. V.“ atkÅ«rė nuosavybės teises Z. D. V. į buvusios savininkės O. M. iki nacionalizacijos BirÅ¡tono mieste valdytos žemės dalį, grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,1750 ha (iÅ¡ jų 0,1404 ha miÅ¡ko želdinių, 0,0346 ha pievų) žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nustatant naudojimo bÅ«dÄ â€“ rekreacinės teritorijos. IÅ¡ 2017 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pažymos Nr. 76226 apie grafinius Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis matyti, kad 50 skaičiumi pažymėtas 0,1750 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), patenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotÄ miÅ¡ko žemėje. 2017 m. rugpjūčio 9 d.

Valstybinės miškų tarnybos pažymoje apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų taksacinius rodiklius ir taksoraščio ištraukoje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės kadastre įregistruotas 0,1750 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 0,17 ha yra (duomenys neskelbtini) 0,20 ha plote. Šiame plote medžių amžius yra 60–64 metai, aukštis 26 metrai, skersmuo 27 cm, medynų tūris 92 kub. m. Miškas priskiriamas Nemuno kilpų regioniniam parkui, parko apsauginei zonai, miestų miškams.

Ä® minėtÄ Å¾emės sklypÄ patenka (duomenys neskelbtini), kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams, todėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu ginčo žemės sklypas jau pateko į BirÅ¡tono miesto teritorijÄ bei buvo priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. gruodžio 4 d. iki 2006 m. balandžio 30 d.).

Vadovaujantis Valstybinės miÅ¡kų tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 286-17-V, buvo atliktas ginčo sklypo kadastro duomenų patikrinimas vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, jog ginčo sklypo dalis – 0,05 ha neatitinka Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatyme nustatytų miÅ¡kui ir miÅ¡ko žemei keliamų reikalavimų, todėl Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2018 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. S-1801-03 buvo patikslinti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenys, iÅ¡braukiant iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų 0,05 ha ploto teritorijÄ , esančiÄ Å¾emės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).

Taigi, 0,1750 ha ploto ginčo žemės sklype yra 0,1250 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ir 0,05 ha ne miÅ¡ko žemės. Z. D. V. 2006 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartimi Nr. RI-2411 jai priklausiusį žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo sÅ«nui V. V.. V. V. 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 5608 jam priklausiusį žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 6500 eurų perleido J.

Z.. Sklypas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (sutuoktinė V. G.-Z.). Ginčas byloje kilęs dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005-12-23 įsakymo Nr. 02-07-13327 „Dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (žemę) atkÅ«rimo (BirÅ¡tono sav.)“ dalies, dėl 0,1250 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 02/190 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo mieste pilietei Z.

D. V.“ dalies, dėl 0,1250 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo. PareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama panaikinti administracinius aktus, teigia, kad skundžiami aktai yra neteisėti, nes prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi jų pagrindu privačion nuosavybėn buvo perleistas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo dėl to, jog skundžiamais sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , byloje nėra, be to, tai patvirtina ir aukščiau minėti byloje esantys įrodymai.

Konstitucinis Teismas oficialioje konstitucinėje doktrinoje ne kartÄ yra nurodęs, kad žemė, miÅ¡kai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra tautos gerovės pagrindas. IÅ¡ Konstitucijos 47 ir 54 straipsnių matyti, kad žemė vertinama kaip visuotinė vertybė (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1996 m. rugsėjo 25 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Turint galvoje tai, kad valstybė yra teisinis valstybės nuosavybės teisės subjektas, o ekonominis valstybinio turto savininkas yra visuomenė, valstybės nuosavybės teisė turi bÅ«ti įgyvendinama bendram (vieÅ¡am) interesui (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. birželio 17 d. nutarimÄ ).

Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ypatingÄ tokių miÅ¡kų statusÄ lemia jų, kaip gamtinės aplinkos objektų, reikÅ¡mė, todėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams gali bÅ«ti nustatytas specialus teisinis režimas, o miÅ¡kų savininkams – tam tikri nuosavybės teisės suvaržymai ar apribojimai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad tai, jog valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiÅ¡kia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, iÅ¡skyrus iÅ¡ Konstitucijos kylančias iÅ¡imtis (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimÄ ).

Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimus). Nurodyta konstitucinė nuostata įgyvendinta Miškų įstatymo 4 straipsnyje, kuriame imperatyviai nustatyta, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai.

Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės miškams, kurie išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, priskiriami ir miestų miškai, kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžė, kad miestų miškai – miestų teritorijose esantys miškai. Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustatė, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams.

Žemės reformos įstatymo 14 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus privatizuoti, t. y. įgyti privačion nuosavybėn. Vertinant Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , kuriuo nustatyta, kad Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo gali bÅ«ti apskųsti teismui, yra pagrindas konstatuoti, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantys administraciniai aktai, priimti atkuriant nuosavybės teises, turi bÅ«ti ginčijami ir, jei yra tam pagrindas, panaikinami dėl jų neteisėtumo bei taikomos tokio administracinio akto teisinės pasekmės – neteisėtai įgytas turtas kaip taisyklė grÄ Å¾inamas valstybės nuosavybėn. Taip be iÅ¡lygų atsitinka su Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančiu turtu (Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalis, žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimÄ ).

Ä®vertinusi pateiktų įrodymų visetÄ ir teisinį reglamentavimÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apskrities virÅ¡ininkas, priimdamas 2005-12-23 įsakymÄ Nr. 02-07-13327 „Dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (žemę) atkÅ«rimo (BirÅ¡tono sav.)“ dalyje, dėl 0,1250 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ Nr. 02/190 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo mieste pilietei Z.

D. V.“ dalyje, dėl 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), neteisėtai ir nepagrįstai neatsižvelgė į Vyriausybės nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, jų ribas bei pateiktus miškų schemų duomenis, taip pat neįvertino eilės aukštesnės galios teisės aktų imperatyvių nuostatų: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio ir Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, kurie numato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai;

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima. Dėl šių priežasčių pareiškėjo ginčijamų administracinių aktų dalys dėl valstybinės reikšmės miško prieštarauja aukščiau išdėstytam teisiniam reguliavimui, todėl naikinamos (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad panaikinti administraciniai aktai, naikinami ir skunde išvardinti sandoriai: 2006-02-24 dovanojimo sutartis Nr. RI-2411 ir 2016-09-30 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 5608, dalyse, kurių pagrindu privačion nuosavybėn buvo perleistas 0,1250 ha valstybinės reikšmės žemės plotas, kaip prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms, įtvirtintoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje, LR CK 4.7 straipsnyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnyje, Atkūrimo įstatymo 13 straipsnyje, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad panaikinus administracinius aktus, turėtų būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Kadangi, kaip minėta, administraciniai aktai jau yra sukūrę materialines teisines pasekmes, t. y. ginčo žemės sklypas dovanojimo ir pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu jau buvo perleistas, todėl nagrinėjamu atveju bendrasis teisės principas, jog iš neteisės negali gimti teisė (lot. ex injuria jus non oritur), reikalauja, kad būtų panaikintos visos su Kauno apskrities viršininko administracinių aktų priėmimu susijusios sandorių dalys, kurių pagrindu 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško plotas buvo perleistas tretiesiems asmenims.

Dėl restitucijos Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinį aktÄ dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi bÅ«ti taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-01 nutartis civilinėje byloje N r. 3K-3-662/8204)4; 2006-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 149/2007). Taigi, administracinio akto panaikinimas dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu.

Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi iÅ¡spręsti restitucijos klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; 2009-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009). Restitucijos taikymo esminiai principai yra įtvirtinti LR CK X skyriuje. Pagal LR CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija yra taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab inilio (iÅ¡ pradžių) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais (LR CK 6.146 str.). LR CK 6.147 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji piniginio ekvivalento, kai restitucija taikoma ne natÅ«ra, o piniginiu ekvivalentu, apskaičiavimo taisyklė, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, kÄ jis privalo grÄ Å¾inti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012).

Restitucijos taikymo ypatumai tais atvejais, kai panaikinami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, yra iÅ¡aiÅ¡kinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad kai restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigÅ«nų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams - fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvÅ«s turto sugrÄ Å¾inimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme.

Tinkamas nuosavybės teisių atkÅ«rimas yra valstybės pareiga, pripažinus nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ pabaigtu ir neįpareigojant Å¡ių asmenų grÄ Å¾inti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, nes prieÅ¡ingu atveju Å¡ių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o valstybės - pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Taigi valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, atlyginti jų patirtas Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidas, kurios neturėtų virÅ¡yti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos. Å iuo atveju, pripažinus nuosavybės teisių atkÅ«rimo Z. D. V. procesÄ pabaigtu, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniam turto įgijėjui - J. Z., iÅ¡ kurio turtas natÅ«ra (žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 0,1250 ha dalis su valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ku) grÄ Å¾intinas valstybei, o valstybė įpareigotina J.

Z. atlyginti jo patirtas Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidas. J. Z. 0,1750 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 2016-09-30 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5608 įgijo nuosavybėn už 6500 eurų. Todėl atitinkamai už restitucijos bÅ«du valstybei grÄ Å¾intino 0,1250 ha žemės sklypo dalį su valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ku J. Z. sumokėjo 4642,86 eurus. Atsižvelgiant į tai, bÅ«tent tokio dydžio sumÄ jam valstybė turėtų atlyginti kaip patirtas Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidas, nes prieÅ¡ingu atveju Å¡io turto įgijėjo padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų.

Atsakovas NŽT nesutiko su Prokurorės pareiÅ¡kimo reikalavimu, kuriuo praÅ¡oma įpareigoti valstybę atsakovui J. Z. grÄ Å¾inti pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5608 sumokėtos pinigų sumos, atitinkančios paimamo žemės sklypo vertę, dalį, t. y. 4642,86 Eur. Atsakovo teigimu, valstybė paskutiniajam turto įgijėjui J. Z. turėtų atlyginti patirtas 0,1250 ha ginčo žemės sklypo dalies įsigijimo iÅ¡laidas, kurios neturėtų virÅ¡yti rinkos vertės, buvusios sandorio sudarymo metu, kuri pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. rugpjūčio 18 d. iÅ¡raÅ¡Ä buvo 2957 Eur.

Teismas Å¡iuos atsakovo teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas nagrinėjamu atveju nepagrįstai remiasi VÄ® Registrų centro duomenimis apie nekilnojamojo turto 2957 Eur vertę, atlikto masinio vertinimo bÅ«du. Teismas pažymi, kad VÄ® „Registrų centras“ vidutines rinkos vertes nekilnojamojo turto objektams nustato atlikdamas masinį vertinimÄ . Masinio vertinimo metu konkretaus turto vertė nėra nustatoma, o surinktos informacijos apie vertinamÄ turtÄ analizės bÅ«du nustatomos verčių zonų, apimančių teritorijas su panaÅ¡iomis savybėmis, ribos.

Tuo tarpu individualus turto vertinimas atliekamas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas. Individualaus turto vertinimo metu įvertinamas konkretus turtas atsižvelgiant į faktinę turto bÅ«klę bei savybes, didinančias ar mažinančias Å¡io turto vertę rinkoje. Taigi masinio vertinimo metu nustatyta vidutinė turto rinkos vertė gali nesutapti (ir dažniausiai nesutampa) su individualaus turto vertinimo metu nustatyta verte. Be to, vieÅ¡ame registre pateikti duomenys atlieka tik iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne realios vertės nustatančiÄ funkcijÄ .

Individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias turto savybes tam tikrÄ dienÄ , vertinama atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedÅ«ros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Todėl konstatuoti, kad 0,1250 ha ginčo žemės sklypo dalies reali rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo 2957 Eur (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. rugpjūčio 18 d. iÅ¡raÅ¡as) bÅ«tų neobjektyvu, neteisinga ir nesÄ Å¾ininga.

Teismas pažymi, kad įrodymų, jog 2016-09-30 pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas ginčo sklypas buvo už akivaizdžiai nerealiÄ kainÄ , byloje nėra, o atsakovas atsisakė įrodinėti sklypo vertę kitais bÅ«dais (pvz. individualaus turto vertinimu, ekspertizės aktu, ir pan.). Teismas taip pat pabrėžia, kad restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigÅ«nų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo neteisėtumo, todėl atsakovas (valstybė, atstovaujama NŽT) turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius.

Svarbu taip pat paminėti, kad valstybės klaidų taisymo kontekste EŽTT nuolat pabrėžia „gero valdymo“ principo svarbÄ (paprastai aiÅ¡kindamas Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) nuostatas (žr., pvz., cituotÄ sprendimÄ Bogdel prieÅ¡ LietuvÄ byloje, p. 65–66). Nurodytas principas reikalauja, kad, spręsdamos klausimÄ dėl vieÅ¡ojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir nuosekliai (žr., pvz., EŽTT 2011 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje Rysovskyy prieÅ¡ UkrainÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 29979/04), p. 70–71).

Gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerÅ«pestingumo (žr., pvz., EŽTT 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ byloje Moskal prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 10373/05), p. 73). Vis dėlto poreikis iÅ¡taisyti senÄ â€žneteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kuriÄ asmuo įgijo gera valia, sÄ Å¾iningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu (žr., pvz., mutatis mutandis (lot. su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) EŽTT 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ byloje Pincov ir Pinc prieÅ¡ Čekijos RespublikÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 36548/97), p. 58).

Kitaip tariant, valstybės institucijoms, kurios nesugeba įdiegti arba laikytis savo pačių procedÅ«rų, neturėtų bÅ«ti leidžiama gauti naudos dėl jų padarytų klaidų ar iÅ¡vengti savo pareigų vykdymo (žr., pvz., EŽTT 2010 m. gegužės 20 d. sprendimÄ byloje Lelas prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 55555/08), p. 74). Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų bÅ«ti taisomos asmenų sÄ skaita (žr., pvz., cituotÄ mutatis mutandis sprendimÄ byloje Pincov ir Pinc, p. 58, EŽTT 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ byloje Gashi prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 32457/05), p. 40, 2009 m. birželio 11 d. sprendimÄ byloje Trgo prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 35298/04), p. 67).

Klaidingai perduotų nuosavybės teisių panaikinimo kontekste gero valdymo principas gali ne tik valdžios institucijoms uždėti pareigÄ veikti greitai taisant padarytas klaidas (žr., pvz., cituotÄ sprendimÄ byloje Moskal prieÅ¡ LenkijÄ , p. 69), bet ir pareikalauti sumokėti adekvačiÄ kompensacijÄ ar kitos formos tinkamÄ reparacijÄ buvusiam bona fide (lot. atvirai, sÄ Å¾iningai) nuosavybės savininkui (žr., pvz., cituotÄ sprendimÄ byloje Pincov ir Pinc, p. 53, EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ byloje Tocu ir kiti prieÅ¡ RumunijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 36900/03), p. 38).

Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorės pareiÅ¡kimas tenkintinas visiÅ¡kai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 2 p., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Panaikinti:

1) Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005-12-23 įsakymo Nr. 02-07-13327 „Dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (žemę) atkÅ«rimo (BirÅ¡tono sav.)“ dalį dėl 0,1250 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

2) Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 02/190 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei Z. D. V.“ dalį dėl 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pripažinti negaliojančia 2006 m. vasario 24 d. valstybinės žemės dovanojimo sutarties Nr. RI-2411 dalį, kuria Z. D. V. padovanojo V. V. 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5608 dalį, kuria V. V. perleido nuosavybėn J. Z. 0,1250 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taikant restitucijÄ natÅ«ra valstybės nuosavybėn grÄ Å¾inti 0,1250 ha žemės sklypÄ su valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ku, esančiu 0,1750 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš valstybės atsakovui J. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 642,86 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt du eurus 86 ct). Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Teisėjai Audrius Grauželis Jolanta Medvedevienė Asta Urbonienė