cb6872ac-7d1a-4f59-bbf8-9f062e696d12 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacinį skundÄ dÄl Kauno rajono apylinkÄs teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-40-214/2012 pagal ieÅ¡kovo E. K. ieÅ¡kinį atsakovei J. P. dÄl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamosios patalpos ir atsakovÄs J. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui E. K. dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo pripažinimo negaliojanÄiu ir restitucijos taikymo, nuosavybÄs teisÄs į statinius pripažinimo, servituto nustatymo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä: I.GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas paÅ¡alinti jam priklausanÄio ½ dalies namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini) valdymo pažeidimus, iÅ¡keldinant atsakovÄ J.
Legislator headnote
AI generatedcb6872ac-7d1a-4f59-bbf8-9f062e696d12 · Kauno apygardos teismas: IÅ¡perkamosios nuomos sutartys bei kiti dokumentai liudija, kad buities daiktai buvo perkami bei užsakymai ginÄo objektui buvo atliekami I. P. vardu. AnalogiÅ¡kų dokumentų iÅ¡duotų atsakovÄs vardu byloje nepateikta. IeÅ¡kovas yra ½ dalies gyvenamojo namo savininkas ir turi teisÄ reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisÄs pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). AtsakovÄ ieÅ¡kinyje teigia, kad ji ginÄo objekte gyveno su I. P., o jam mirus ji sutarÄ su ieÅ¡kovu, kad jis suteiks jai teisÄ gyventi Å¡iame turte iki gyvos galvos.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2A-2139-264-2012Procesinio sprendimo kategorija: 30.1; 34.3; 121.14; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkriÄio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisÄjų: AuÅ¡ros BaubienÄs (praneÅ¡Äja), Nijolios IndreikienÄs (kolegijos pirmininkÄ) ir Virginijos LozoraitytÄs,teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovÄs J.
P. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno rajono apylinkÄs teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-40-214/2012 pagal ieÅ¡kovo E. K. ieÅ¡kinį atsakovei J. P. dÄl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamosios patalpos ir atsakovÄs J. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui E. K. dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo pripažinimo negaliojanÄiu ir restitucijos taikymo, nuosavybÄs teisÄs į statinius pripažinimo, servituto nustatymo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä: I.GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas paÅ¡alinti jam priklausanÄio ½ dalies namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini) valdymo pažeidimus, iÅ¡keldinant atsakovÄ J.
P. su visa jai priklausanÄia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. IeÅ¡kinyje nurodÄ, kad atsakovÄ savavaliÅ¡kai ir be teisinio pagrindo gyvena ieÅ¡kovui priklausanÄioje gyvenamojo namo dalyje. AtsakovÄ nÄra sudariusi nuomos sutarties, nemoka nuomos mokesÄių. AtsakovÄ Å¡ioje namo dalyje pradÄjo gyventi dar esant gyvam I. P., jam 2009-05-12 mirus, iÅ¡ namo dalies, kurioje jis gyveno, neiÅ¡sikraustÄ. DÄl atsakovÄs ir jos giminaiÄių (anÅ«kų) agresyvaus elgesio negali gyventi jam teisÄtai priklausanÄioje namo dalyje.
AtsakovÄ netinkamai prižiÅ«ri be teisinio pagrindo valdomÄ E. K. priklausantį turtÄ (namo dalis yra apleista, pjaunami medžiai, nugriauta tvora). AtsakovÄ pateikÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡Ä pripažinti 2009-10-02 paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ pagal įstatymÄ Nr. 6500 negaliojanÄiu ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra; pripažinti jai nuosavybÄs teise į ½ dalį mirusiajam I. P. (mirÄ 2009-05-12) priklausiusio turto, t.y. ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato â Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies kitų statinių â kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄių adresu (duomenys neskelbtini), sukurto jungtinÄs veiklos bÅ«du; nustatyti servitutÄ â patekti į priteistus pastatus.
GinÄo objekte atsakovÄ gyveno nuo 1982 m. kartu su mirusiuoju I. P., su kuriuo vedÄ bendrÄ Å«kį, įrenginÄjo namo dalį, kurioje gyveno, pirko statybines ir namo įrengimo medžiagas, namų apyvokos daiktus, ir tokiu bÅ«du sukÅ«rÄ bendrÄ jungtinÄ nuosavybÄ, kurios ½ dalis priklauso atsakovei. DÄl to turi bÅ«ti panaikinta 2009-10-02 ieÅ¡kovui iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs liudijimas, nes jis gautas apgaulÄs bÅ«du, ieÅ¡kovas gaudamas šį liudijimÄ nutylÄjo, kad dalis mirusiojo turto priklauso atsakovei, taip pat buvo jai pažadÄjÄs suteikti teisÄ gyventi ginÄo valdoje iki gyvos galvos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Kauno rajono apylinkÄs teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetÄ; iÅ¡keldino J. P. su visa jai priklausanÄia manta iÅ¡ ½ dalies namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos; priteisÄ iÅ¡ atsakovÄs 1500,00 Lt iÅ¡laidų, susijusių su advokato teisinÄs pagalbos teikimu, 137,00 Lt žyminio mokesÄio ieÅ¡kovo naudai bei 18,06 Lt iÅ¡laidų, susijusių su dokumentų įteikimu valstybÄs naudai.DÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo pripažinimo negaliojanÄiu ir restitucijos taikymo.
Teismas nustatÄ, kad I. P. mirÄ 2009-05-12, 2009-09-01 notarų biure buvo užvesta paveldÄjimo byla Nr. 80/2009. PaveldÄjimo objektas yra ½ gyvenamojo namo, ½ Å«kio pastatų, ½ kiemo statinių (tvora, Å¡ulinys, lauko tualetas), esanÄius (duomenys neskelbtini). PalikimÄ priÄmÄ ir paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ pagal įstatymÄ gavo mirusiojo anÅ«kas E. K.. MinÄtas nekilnojamasis turtas priklauso po ½ dalį ieÅ¡kovui E. K. ir M. P. (po santuokos nutraukimo su I. P.).             Be to, M.
P. ir E. K. 2010-09-16 įsigijo 0,1281 ha valstybinÄs žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Teismas nurodÄ, kad paveldÄjimo pagrindu atsiradusi įpÄdinio E. K. nuosavybÄ gali bÅ«ti paneigta tokio subjekto, kurio turtinÄs teisÄs yra pažeistos, t.y. asmens, kuris turi materialiÄ jÄ teisÄ â paveldÄti palikÄjo turtÄ (jo dalį). Å is subjektas įpÄdinio nuosavybÄs teises gali nuginÄyti tik įstatymo nustatytu pagrindu. Asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį palikimÄ priÄmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turÄjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priÄmÄ kitas asmuo.
Teismas, iÅ¡tyrÄs byloje pateiktus įrodymus, sprendÄ, kad ieÅ¡kovas tinkamai priÄmÄ palikimÄ po I. P. mirties, jis yra tinkamas paveldÄtojas. AtsakovÄ byloje neįrodÄ, kad ieÅ¡kovo paveldÄtas turtas taip pat priklausÄ ir jai, todÄl atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo pripažinimo negaliojanÄiu ir restitucijos taikymo atmetÄ.DÄl nekilnojamojo daikto pripažinimo sukurto jungtinÄs veiklos bÅ«du ir servituto nustatymo. Teismas nurodÄ, kad byloje iÅ¡tirti įrodymai nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados apie J.
P. ir I. P. bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs sukÅ«rimÄ ginÄo turte. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡asâpažymÄjimas patvirtina, kad pastato â gyvenamojo namo, esanÄio (duomenys neskelbtini) statybos pabaigos metai yra 1974 m., baigtinumas 100 proc. AtsakovÄ nurodÄ, kad ginÄo objekte pradÄjo gyventi nuo 1982 m., t. y. ginÄo objektas jau pilnai egzistavo atsakovÄs atsikraustymo momentu. AtsakovÄ nepateikÄ jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinanÄių, kad ji su mirusiuoju vedÄ bendrÄ Å«kį, rekonstravo gyvenamÄ jį namÄ , atliko vidaus remonto darbus.
Byloje pateikti daiktų pirkimo dokumentai tik įrodo faktÄ , kad už daiktus mokÄjo I. P.. SODRA pažyma apie 1999-01-2012-01 laikotarpiu priskaiÄiuotas pensijas, kompensacijas ir paÅ¡alpas patvirtina, kad atsakovÄs pajamos nebuvo pakankamos didelÄs, todÄl jos prisidÄjimas prie turto sukÅ«rimo nÄra pagrįstas. Liudytojų E. Å ., S. V. parodymus teismas vertino kritiÅ¡kai, nes Å¡ie asmenys su atsakove susijÄ giminystÄs ryÅ¡iais ir gali bÅ«ti suinteresuoti duoti jai palankius parodymus. AtsakovÄs argumentas, kad ji prižiÅ«rÄjo ginÄo objektÄ nÄra pagrįstas byloje įrodymais, nes buvo susidarÄs įsiskolinimas už elektros energijÄ , dÄl ko buvo įspÄta dÄl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo.
Teismas konstatavo, kad byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų visuma, taip pat liudytojų parodymai nepagrindžia atsakovÄs teiginių, kad ji ir I. P. vedÄ bendrÄ Å«kį kaip sutuoktiniai. Be to, byloje apklausti liudytojai tik patvirtino, kad tarp minÄtų asmenų nebuvo susiklostÄ normalÅ«s Å¡ilti tarpusavio santykiai, jie nuolat girtaudavo, pykdavosi, I. P. ne kartÄ varydavo atsakovÄ iÅ¡ savo namų.DÄl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamosios patalpos. Teismas nurodÄ, kad 2011-05-10 buvo iÅ¡siųstas Advokatų kontoros raginimas atsakovei iÅ¡sikeldinti iÅ¡ ginÄo patalpų, taÄiau atsakovÄ neiÅ¡sikÄlÄ.
IÅ¡perkamosios nuomos sutartys bei kiti dokumentai liudija, kad buities daiktai buvo perkami bei užsakymai ginÄo objektui buvo atliekami I. P. vardu. AnalogiÅ¡kų dokumentų iÅ¡duotų atsakovÄs vardu byloje nepateikta. IeÅ¡kovas yra ½ dalies gyvenamojo namo savininkas ir turi teisÄ reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisÄs pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). AtsakovÄ ieÅ¡kinyje teigia, kad ji ginÄo objekte gyveno su I. P., o jam mirus ji sutarÄ su ieÅ¡kovu, kad jis suteiks jai teisÄ gyventi Å¡iame turte iki gyvos galvos.
Teisminio nagrinÄjimo metu atsakovÄ paneigÄ Å¡iuos savo argumentus ir nurodÄ, kad su ieÅ¡kovu nebuvo jokių kalbų, kad jis leistų gyventi jai ginÄo patalpose. Jokių dokumentų, įrodanÄių teisÄ naudotis ginÄo nekilnojamuoju turtu atsakovÄ byloje nepateikÄ, bÅ«sto nuomos sutartis su ja nebuvo sudaryta, gyvenamosios vietos Å¡iame bÅ«ste nÄra deklaravusi, įrodymų byloje, kad savo lÄÅ¡omis bÅ«tų prisidÄjusi prie bÅ«sto įrengimo, remonto ar nuolatinio bÅ«sto iÅ¡laikymo byloje nepateikta.
Teismas sprendÄ, kad atsakovÄ neteisÄtai naudojasi namo dalimi ir tuo pažeidžia ieÅ¡kovo teisÄ naudotis jam nuosavybÄs teise priklausanÄia gyvenamÄ ja patalpa savo nuožiÅ«ra, todÄl yra pagrindas iÅ¡keldinti atsakovÄ nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai AtsakovÄ J. P. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 1-5) praÅ¡o panaikinti Kauno rajono apylinkÄs teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Apeliacinį skundÄ apeliantÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.
Teismas nevertino pateiktų duomenų apie mirusiojo ir atsakovÄs bendrÄ gyvenimÄ . IÅ¡ teismui pateiktų procesinių dokumentų komplekto (prie prieÅ¡ieÅ¡kinio) matyti, kad mirusiojo brolis ir sesuo patvirtina faktÄ , kad mirusysis ir atsakovÄ vedÄ bendrÄ Å«kį nuo 1982 m. TaÄiau teismas labiau vertino abejotinos reputacijos moteriÅ¡kių liudijimus, juolab, kad jos gali bÅ«ti ieÅ¡kovo atstovÄs geriausios draugÄs, kurios gali bÅ«ti suinteresuotos bylos baigtimi. Jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes prieÅ¡tarauja vieni kitiems, t.y. liudytojos teigia, kad mirusysis su atsakove bendro Å«kio nevedÄ, taÄiau nuolat iÅ¡gÄrinÄjo, muÅ¡davosi, jokių rekonstrukcijų neatliko.
TaÄiau kaip nevedant bendro Å«kio, galima muÅ¡tis ir t.t. Mirusiojo ir atsakovÄs bendro gyvenimo faktÄ Ä¯rodo ir ieÅ¡kovo atstovÄs laiÅ¡kai. Teismui pateiktos sutartys su iÅ¡perkamosios nuomos sutartimis ir kvitai. Pagal datas nurodytas ant Å¡ių kvitų matyti, kad joms apmokÄti buvo panaudotos bendros lÄÅ¡os, tame tarpe lÄÅ¡os gaunamos iÅ¡ pensijos bei papildomų darbinių pajamų.
2. Teismas nurodÄ, kad gyvenamasis namas buvo baigtas statyti iki bendro gyvenimo mirusiojo ir atsakovÄs pradžios, taÄiau iÅ¡ teismui pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad 1974 m. buvÄ sutuoktiniai pasidalino turtÄ , o vienas iÅ¡ dalinamų objektų buvo nepilnai įrengtas gyvenamasis namas. AtsakovÄ su mirusiuoju baigÄ Ä¯rengti ½ dalį gyvenamojo namo. Tai patvirtina ir pridÄti kvitai apie medžiagų pirkimÄ bei ieÅ¡kovo atstovÄs laiÅ¡kai atsakovei.
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad SODRA pažyma apie 1999-01 â 2012-01 laikotarpiu priskaiÄiuotas pensijas, kompensacijas ir paÅ¡alpas tik patvirtina, kad apeliantÄs pajamos nebuvo pakankamos didelÄs, todÄl jos prisidÄjimas prie turto sukÅ«rimo nÄra pagrįstas. IÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, kad mirusiojo ir atsakovÄs gyvenimas nebuvo periodiÅ¡kas, truko ilgÄ laikÄ , jis buvo pastovus, todÄl įrodo partnerystÄs faktÄ . Teismų praktika nurodo, kad nÄra reikalaujama, kad sugyventiniai, bendrai įgydami turtÄ , sudarytų tarpusavyje raÅ¡ytinį susitarimÄ , numatantį, jog tas turtas įgyjamas bendrojon nuosavybÄn. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninÄmis lÄÅ¡omis ir bendru jų paÄių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimÄ dÄl jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ.
AtsakovÄ ir mirusysis sukurdami jungtinÄ veiklÄ kartu, tuo pilnai suvokdami ir suprasdami, niekieno neįtakojami, t.y. laisva valia, kas akivaizdžiai įrodo, kad buvo iÅ¡ankstinis - žodinis mirusiojo ir atsakovÄs susitarimas sukurti jungtinÄs veiklos produktÄ , t.y. įrengti ½ dalį gyvenamojo namo, savo įnaÅ¡ais, Å alys gyvenamojo namo įrengimui sujungÄ savo pinigus, turtÄ , darbÄ ir žinias, kuris tikrai neturÄjo bÅ«ti vienodas ar tos paÄios rūšies. TodÄl bendrojoje nuosavybÄs teisÄje turÄjo turtinį interesÄ Ä¯ sukuriamÄ daiktÄ .4.
Teismas vertindamas, kad jungtinÄ veiklos sutartis turÄjo bÅ«ti sudaryta notarinÄs formos, o ne žodinÄ, pažeidžia Å¡alių valiÄ , nes raÅ¡ytinÄs - notarinÄs formos sutartyje Å¡alys turÄjo aptarti tik pelno pasidalinimÄ arba naudojimosi tvarkos nustatymÄ , Å¡i nuostata netaikoma net nuostolių dalyboms. Å iuo atveju Å¡alys kÅ«rÄ ne pelno objektÄ , dalį gyvenamojo namo, dÄl naudojimosi tvarkos su ieÅ¡kovo atstove nekonfliktavo, ji buvo nustatyta kuriant jungtinÄ veiklÄ , t.y. vienas galas gyvenamojo namo ieÅ¡kovo atstovei, kitas mirusiajam su atsakove, todÄl jungtinÄs veiklos sutartis nereikalavo notarinÄs formos.
Galiojant 1964 metų CK žmogus ir/ar jo Å¡eima galÄjo turÄti tik vienÄ namÄ , butÄ , garaÅ¾Ä , jei žmogus įsigydavo antrÄ vienarūšį turtÄ , tai per vienerius merus turÄjo jį parduoti. Remiantis tuo faktu, kad Å«kinÄse knygose buvo įraÅ¡ytos 2 Å¡eimos, t.y. ieÅ¡kovo atstovÄs ir mirusiojo, Å¡alims leido laikyti atitinkamÄ skaiÄių gyvulių, turÄti didesnį plotÄ gyvenamojo namo, ir iÅ¡vengti kitų suvaržymų numatytų 1964 metų CK.IeÅ¡kovo E. K. atstovÄ M.
P. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2 t. b. l. 15-17) praÅ¡o palikti Kauno rajono apylinkÄs teismo 2012-03-01 sprendimÄ nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas laikÄsi ne tik Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo bendros praktikos, bet ir tinkamai iÅ¡tyrÄ raÅ¡ytinius įrodymus. GinÄo objektas buvo I. P. ir M. P. santuokoje įgytas turtas, kuris 1974 m. nutraukus santuokÄ buvo padalintas jiems pusiau. Kad namas buvo pastatytas ir įrengtas iki atsikraustant atsakovei, patvirtina ne tik byloje pateiktas 1978 m. balandžio 27 d. iÅ¡duotas valstybinio asmeninio gyvenamo namo priÄmimo aktas, bet ir liudytojai.
Mirusiojo brolio ir sesers raÅ¡telis nelaikytinas tinkamu ir svariu įrodymu, grindžianÄiu bendros jungtinÄs nuosavybÄs sukÅ«rimÄ , nes yra bendro pobÅ«džio, nenurodant atsakovÄs ir mirusiojo susitarimo dÄl bendros jungtinÄs nuosavybÄs sukÅ«rimo, jis nebuvo patvirtintas notaro. AtsakovÄ skunde remiasi netiesioginiais įrodymais, t. y. M. P. laiÅ¡kais, raÅ¡ytais susijaudinus, kuomet nebegalima buvo kentÄti nuolatinių pasilinksminimų už sienos. Be to, tam tikros frazÄs paraÅ¡ytos perkeltine prasme.
MinÄtas laiÅ¡kas įrodo, kad atsakovÄ, gaudama raginimus iÅ¡sikraustyti, piktavaliÅ¡kai ir toliau be nuomos sutarties gyveno jai nuosavybÄs teise nepriklausanÄiame ginÄo objekte. AtsakovÄ nenurodÄ kokius daiktus ji pirko ir kokia lÄšų dalimi prisidÄjo prie neva bendro Å«kio vedimo bei nepateikÄ tai patvirtinanÄių įrodymų. Jos pajamos buvo mažos, atsakovÄ pati sunkiai galÄjo iÅ¡silaikyti pati save, todÄl negalÄjo prisidÄti prie neva bendrai vedamo Å«kio. AtsakovÄ tik prie apeliacinio skundo pridÄjo sveikinimo atvirutes bei nuotraukas, kuriomis neva grindžianÄia bendro gyvenimo faktÄ .
Å ie įrodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes atsakovÄ turÄdama galimybÄ pirmosios instancijos teismui pateikti Å¡iuos įrodymus jų nepateikÄ, Å¡ios nuotraukos neįrodo fakto, kad buvo ketinimas vesti bendrÄ Å«kį. AtsakovÄs ir mirusio I. P. partnerystÄs santykių neva nuo 1982 m. faktas negali bÅ«ti nustatytas, nes jis nebuvo įregistruotas civilinÄs metrikacijos skyriuje ar kitoje institucijoje. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisÄtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.
Tai atliekama nagrinÄjant ir faktinÄ, ir teisinÄ bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms taikÄ materialinÄs teisÄs normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas taip pat patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.
TeisÄjų kolegija nenustatÄ absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų, todÄl pasisako dÄl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.Apeliacinis skundas grindžiamas įrodinÄjimÄ bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojanÄių procesinių teisÄs normų pažeidimu.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinÄjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinÄjant tenka įrodinÄjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).
Ä®rodinÄjimo tikslas â teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginÄui iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .Byloje nustatyta, kad po I.
P. mirties 2009-05-12, liko palikimas: ½ dalis gyvenamojo namo, kiemo statinių, esanÄių (duomenys neskelbtini). 2009-10-02 paveldÄjimo teisÄs liudijimo pagal įstatymÄ pagrindu šį turtÄ paveldÄjo ieÅ¡kovas (mirusiojo anÅ«kas). VÄ® Registrų centro duomenimis ½ dalis ginÄo nekilnojamojo turto įregistruota ieÅ¡kovo asmeninÄs nuosavybÄs teise. DÄl kitos ½ dalies gyvenamojo namo bei kitų statinių, įregistruotų ieÅ¡kovo atstovÄs M. P. nuosavybÄs teise, ginÄo tarp Å¡alių nÄra (1 t. b. l. 19-20).
ApeliantÄ teigia, kad ji su mirusiuoju daugiau nei 20 metų gyveno kartu ir vedÄ bendrÄ Å«kį,  bendru darbu bei lÄÅ¡omis įrengÄ bei rekonstravo I. P. asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausiusiÄ Â½ dalį gyvenamojo namo, todÄl sukÅ«rÄ bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ.Pirmosios instancijos teismas nustatÄs, kad atsakovÄ byloje neįrodÄ bendro Å«kio vedimo su mirusiuoju, gyvenamojo namo rekonstrukcijos, vidaus remonto darbų atlikimo, atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo pripažinimo negaliojanÄiu ir restitucijos taikymo atmetÄ.
TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.DÄl nekilnojamojo daikto pripažinimo sukurto jungtinÄs veiklos bÅ«du ir servituto nustatymo. Pagal 1964 m. CK 474 str.1 d. (2000 m. CK 6.969 str.) bendram tikslui pasiekti, jungtinÄs veiklos sutarties dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad jungtinÄs veiklos sutarties dalyvių įnaÅ¡ai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinÄs jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinÄ jų nuosavybÄ.Teismų praktikoje yra nurodyta, kad, nesant raÅ¡ytinÄs jungtinÄs veiklos sutarties, tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali bÅ«ti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinÄjimo priemonÄmis (Å¡alių paaiÅ¡kinimais, netiesioginiais raÅ¡ytiniais įrodymais).ApeliantÄ procesiniuose dokumentuose bei teisme savo paaiÅ¡kinimuose teigia, kad su I.
P. gyveno kartu ir vedÄ bendrÄ Å«kį nuo 1982 m., nurodydama, kad namas buvo nepilnai įrengtas, ji dirbo, turÄjo lÄšų, kartu baigÄ jį įrengti, vÄliau rekonstravo. NurodÄ, kad pirko statybines medžiagas, sutvarkÄ elektros Å«kį, įrengÄ kanalizacijÄ , sudÄjo plastikinius langus, pirko baldus, buitinÄ technikÄ , savo lÄšų įdÄjo iki 1000 Lt. NagrinÄjamoje byloje esantys duomenys: VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡as, 1978-04-27 statybos priÄmimo aktas (1 t. b. l. 19-20, 90) patvirtina, kad gyvenamasis namas pastatytas 1974 m. ir priduotas naudojimui 1978 m., Å«kinis pastatas bei kiti statiniai pastatyti 1969-1980 m. laikotarpiu, tokiu bÅ«du gyvenamasis namas, kaip nuosavybÄs teisÄs objektas, atsirado įstatymams neprieÅ¡taraujanÄiu pagrindu â pastatant individualų namÄ (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
             TodÄl apeliantÄs teiginiai, kad namas jai apsigyvenant pas I. P., buvo nepilnai įrengtas, nepagrįsti ir prieÅ¡tarauja Å¡iems raÅ¡ytiniams įrodymams, kurie turi didesnÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ . ApeliantÄs nurodyti kaip liudytojai A. P., A. K., R. K. nebuvo apklausti liudytojais teisme, apeliantÄ nepraÅ¡Ä jų kviesti ir apklausti, apeliaciniame skunde taip pat tokio praÅ¡ymo nereiÅ¡kÄ. MinÄtų asmenų vardu suraÅ¡yti paaiÅ¡kinimai, kuriuose teigiama, jog atsakovÄ gyveno kartu su I.
P. nuo 1982 m., neatitinka raÅ¡ytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, todÄl teismas pagrįstai jais nesirÄmÄ ir nevertino (CPK 177, 185 str.) (1 t. b. l. 74-76). Pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos M. M., G. K., M. A. S. parodÄ, kad namÄ pastatÄ gyvendami santuokoje M. P. ir I. P., nurodÄ skirtingus atsakovÄs apsigyveno pas I. P. laikotarpius (1990 m., apie 2000 m.) (1 t. b. l. 114-115). AtsakovÄs pakviestas liudytojas E. Å . negalÄjo paaiÅ¡kinti nuo kada atsakovÄ apsigyveno pas I.
P.. Liudytoja S. V. paaiÅ¡kino, kad gyveno kartu nuo 1982 m. (1 t. b. l. 126). TeisÄjų kolegijos nuomone, minÄti liudytojai iÅ¡ dalies patvirtina apeliantÄs nurodytÄ Â aplinkybÄ, kad ji nuo 1982 m. gyveno kartu su I. P. ir vedÄ bendrÄ Å«kį. TaÄiau nei liudytojas E. Å ., nei S. V. nenurodÄ konkreÄių aplinkybių dÄl namo įrengimo darbų bei pagerinimų apimties, laikotarpio, todÄl jų parodymai nepakankami ir nepatvirtina, kad ginÄo turtas sukurtas atsakovei gyvenant kartu su I.
P.. Nors skundžiamame teismo sprendime dÄl to nepasisakyta, taÄiau Å¡i aplinkybÄ nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui.Byloje esantys 2010-2011 m. datuoti praneÅ¡imai, kuriuose atsakovÄ raginama iÅ¡sikelti iš ieÅ¡kovui priklausanÄios namo dalies (1 t. b. l. 70-73) patvirtina tik tai, kad apeliantÄ gera valia neiÅ¡sikelia iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausanÄios namo dalies. Prie apeliacinio skundo pateiktos fotonuotraukų su nurodytomis datomis 1985, 1987 m., 1996 m. kopijos (2 t. b .l. 8-11) tikÄtinai pagrindžia gyvenimo kartu faktÄ , taÄiau neįrodo, kad prie ginÄo turto sukÅ«rimo atsakovÄ prisidÄjo savo darbu ir lÄÅ¡omis (CPK 178 str.).ApeliantÄs argumentai dÄl prie prieÅ¡ieÅ¡kinio pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų netinkamo įvertinimo atmestini.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai apie buitinÄs technikos, baldų pirkimÄ 2005 m., 2007 m. laikotarpiu I.
P. vardu (1 t. b. l. 55-56, 59-61, 65) neįrodo ½ dalies gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir namo pagerinimo iÅ¡ esmÄs.1997-11-18 nuosavybÄs ir eksploatacinÄs atsakomybÄs ribų aktas suraÅ¡ytas vartotojo I. P. vardu, 1997-12-19 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra dÄl gelžbetonių atramų iÅ¡raÅ¡yta R. vardu, todÄl nei patvirtina, nei paneigia apeliantÄs nurodytų aplinkybių. IÅ¡ kitų raÅ¡ytinių įrodymų: 2004-01-22 talono apie tepalinio radiatoriaus įsigijimÄ , 2008-09-22 sÄ skaitos dÄl vamzdžių ir kt. medžiagų pirkimo, 2008-08-25 kvitų apie sieninių plytelių, laminato, rozeÄių, vamzdžių ir kt. statybinių medžiagų įsigijimÄ (iÅ¡ viso už 1047,76 lt ), 2008-07-24 PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros dÄl giluminio siurblio, Å¡arvuotų durų įsigijimo, nÄra galimybÄs nustatyti kas Å¡ias medžiagas pirko, neaiÅ¡ku kur jos panaudotos (1 t. b. l. 62, 63, 66-69).
Pagal Statybos įstatymo 2 str. sÄ vokų aiÅ¡kinimÄ Â nebaigtas statinys â statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisÄs aktuose, yra neužbaigti, o statinio rekonstravimas â statybos rūšis, kurios tikslas â perstatyti statinį (pakeisti statinio laikanÄiÄ sias konstrukcijas, pakeiÄiant statinio iÅ¡orÄs matmenis â ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan.). Byloje nÄra jokių įrodymų, patvirtinanÄių atsakovÄs teiginius apie statybos užbaigimÄ po 1982 m., kad buvo atlikta ginÄo turto rekonstrukcija, ar kad panaudojus minÄtas medžiagas (1 t. b. l. 62, 63, 66-69), ginÄo turtas bÅ«tų iÅ¡ esmÄs pagerintas.
PažymÄtina tai, kad prižiÅ«rÄti ir iÅ¡laikyti turtÄ yra savininko pareiga, todÄl bet koks jo remontas, susidÄvÄjusių įrengimų, vamzdžių keitimas negali bÅ«ti vertinamas kaip rekonstrukcija ar turto pagerinimas. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad aptartų įrodymų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ginÄijamas turtas yra jungtinÄs veiklos rezultatas, todÄl prieÅ¡ieÅ¡kinys kaip neįrodytas atmestas pagrįstai (CPK 178 str.). ApeliantÄ apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo priimtomis nutartimis: 2011-03-28 nutartimi Nr.3K-3-134/2011 ir 2011-10-24 nutartimi Nr.3K-3-410/2011, taÄiau nagrinÄjama byla skiriasi savo faktinÄmis aplinkybÄmis.DÄl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamosios patalposNagrinÄjamoje byloje ieÅ¡kovo pareiga įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisÄs yra pažeistos.
IeÅ¡kiniu praÅ¡oma iÅ¡keldinti atsakovÄ CK 6. 612 str. pagrindu kaip įsikÄlus į jÄ be nuomos sutarties.2011-11-07 Kauno rajono savivaldybÄs (duomenys neskelbtini) seniÅ«no pažymoje nurodytais duomenimis iÅ¡ įrašų 1991-1995 m., 1998-2002 m. Å«kinÄse knygose, nustatyta, kad ginÄo valdoje adresu (duomenys neskelbtini), atsakovÄ nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos (1 t. b. l. 88), nuomos sutartis tarp Å¡alių nesudaryta. TodÄl pirmosios instancijos teismas nustatÄs, kad atsakovÄ neteisÄtai naudojasi namo dalimi ir tuo pažeidžia ieÅ¡kovo teisÄ naudotis jam nuosavybÄs teise priklausanÄia gyvenamÄ ja patalpa savo nuožiÅ«ra, pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino.           Esant Å¡ioms aplinkybÄms, teisÄjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti ginÄijamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nÄra teisinio pagrindo. TodÄl  Kauno rajono apylinkÄs teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno rajono apylinkÄs teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .        TeisÄjai                                                                               AuÅ¡ra BaubienÄ                                                                                                             Nijolia IndreikienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Virginija LozoraitytÄ