Legislator Case Law & Legislation
cb6872ac-7d1a-4f59-bbf8-9f062e696d12 AI generated

cb6872ac-7d1a-4f59-bbf8-9f062e696d12 · Kauno apygardos teismas

Case Number cb6872ac-7d1a-4f59-bbf8-9f062e696d12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-40-214/2012 pagal ieÅ¡kovo E. K. ieÅ¡kinį atsakovei J. P. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamosios patalpos ir atsakovės J. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui E. K. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nuosavybės teisės į statinius pripažinimo, servituto nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas paÅ¡alinti jam priklausančio ½ dalies namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) valdymo pažeidimus, iÅ¡keldinant atsakovę J.

Legislator headnote

AI generated

cb6872ac-7d1a-4f59-bbf8-9f062e696d12 · Kauno apygardos teismas: IÅ¡perkamosios nuomos sutartys bei kiti dokumentai liudija, kad buities daiktai buvo perkami bei užsakymai ginčo objektui buvo atliekami I. P. vardu. AnalogiÅ¡kų dokumentų iÅ¡duotų atsakovės vardu byloje nepateikta. IeÅ¡kovas yra ½ dalies gyvenamojo namo savininkas ir turi teisę reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Atsakovė ieÅ¡kinyje teigia, kad ji ginčo objekte gyveno su I. P., o jam mirus ji sutarė su ieÅ¡kovu, kad jis suteiks jai teisę gyventi Å¡iame turte iki gyvos galvos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-2139-264-2012Procesinio sprendimo kategorija: 30.1; 34.3; 121.14; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų: AuÅ¡ros Baubienės (pranešėja), Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės J.

P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-40-214/2012 pagal ieÅ¡kovo E. K. ieÅ¡kinį atsakovei J. P. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamosios patalpos ir atsakovės J. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui E. K. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nuosavybės teisės į statinius pripažinimo, servituto nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas paÅ¡alinti jam priklausančio ½ dalies namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) valdymo pažeidimus, iÅ¡keldinant atsakovę J.

P. su visa jai priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė savavališkai ir be teisinio pagrindo gyvena ieškovui priklausančioje gyvenamojo namo dalyje. Atsakovė nėra sudariusi nuomos sutarties, nemoka nuomos mokesčių. Atsakovė šioje namo dalyje pradėjo gyventi dar esant gyvam I. P., jam 2009-05-12 mirus, iš namo dalies, kurioje jis gyveno, neišsikraustė. Dėl atsakovės ir jos giminaičių (anūkų) agresyvaus elgesio negali gyventi jam teisėtai priklausančioje namo dalyje.

Atsakovė netinkamai prižiÅ«ri be teisinio pagrindo valdomÄ E. K. priklausantį turtÄ (namo dalis yra apleista, pjaunami medžiai, nugriauta tvora). Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti 2009-10-02 paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ Nr. 6500 negaliojančiu ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra; pripažinti jai nuosavybės teise į ½ dalį mirusiajam I. P. (mirė 2009-05-12) priklausiusio turto, t.y. ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), sukurto jungtinės veiklos bÅ«du; nustatyti servitutÄ â€“ patekti į priteistus pastatus.

Ginčo objekte atsakovė gyveno nuo 1982 m. kartu su mirusiuoju I. P., su kuriuo vedė bendrÄ Å«kį, įrenginėjo namo dalį, kurioje gyveno, pirko statybines ir namo įrengimo medžiagas, namų apyvokos daiktus, ir tokiu bÅ«du sukÅ«rė bendrÄ jungtinę nuosavybę, kurios ½ dalis priklauso atsakovei. Dėl to turi bÅ«ti panaikinta 2009-10-02 ieÅ¡kovui iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes jis gautas apgaulės bÅ«du, ieÅ¡kovas gaudamas šį liudijimÄ nutylėjo, kad dalis mirusiojo turto priklauso atsakovei, taip pat buvo jai pažadėjęs suteikti teisę gyventi ginčo valdoje iki gyvos galvos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė; iškeldino J. P. su visa jai priklausančia manta iš ½ dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos; priteisė iš atsakovės 1500,00 Lt išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos teikimu, 137,00 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai bei 18,06 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu valstybės naudai.Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teismas nustatė, kad I. P. mirė 2009-05-12, 2009-09-01 notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 80/2009. Paveldėjimo objektas yra ½ gyvenamojo namo, ½ Å«kio pastatų, ½ kiemo statinių (tvora, Å¡ulinys, lauko tualetas), esančius (duomenys neskelbtini). PalikimÄ priėmė ir paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ gavo mirusiojo anÅ«kas E. K.. Minėtas nekilnojamasis turtas priklauso po ½ dalį ieÅ¡kovui E. K. ir M. P. (po santuokos nutraukimo su I. P.).             Be to, M.

P. ir E. K. 2010-09-16 įsigijo 0,1281 ha valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad paveldėjimo pagrindu atsiradusi įpėdinio E. K. nuosavybė gali bÅ«ti paneigta tokio subjekto, kurio turtinės teisės yra pažeistos, t.y. asmens, kuris turi materialiÄ jÄ teisę – paveldėti palikėjo turtÄ (jo dalį). Å is subjektas įpėdinio nuosavybės teises gali nuginčyti tik įstatymo nustatytu pagrindu. Asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.

Teismas, iÅ¡tyręs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieÅ¡kovas tinkamai priėmė palikimÄ po I. P. mirties, jis yra tinkamas paveldėtojas. Atsakovė byloje neįrodė, kad ieÅ¡kovo paveldėtas turtas taip pat priklausė ir jai, todėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmetė.Dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo sukurto jungtinės veiklos bÅ«du ir servituto nustatymo. Teismas nurodė, kad byloje iÅ¡tirti įrodymai nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados apie J.

P. ir I. P. bendrosios jungtinės nuosavybės sukÅ«rimÄ ginčo turte. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as–pažymėjimas patvirtina, kad pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybos pabaigos metai yra 1974 m., baigtinumas 100 proc. Atsakovė nurodė, kad ginčo objekte pradėjo gyventi nuo 1982 m., t. y. ginčo objektas jau pilnai egzistavo atsakovės atsikraustymo momentu. Atsakovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad ji su mirusiuoju vedė bendrÄ Å«kį, rekonstravo gyvenamÄ jį namÄ , atliko vidaus remonto darbus.

Byloje pateikti daiktų pirkimo dokumentai tik įrodo faktÄ , kad už daiktus mokėjo I. P.. SODRA pažyma apie 1999-01-2012-01 laikotarpiu priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir paÅ¡alpas patvirtina, kad atsakovės pajamos nebuvo pakankamos didelės, todėl jos prisidėjimas prie turto sukÅ«rimo nėra pagrįstas. Liudytojų E. Å ., S. V. parodymus teismas vertino kritiÅ¡kai, nes Å¡ie asmenys su atsakove susiję giminystės ryÅ¡iais ir gali bÅ«ti suinteresuoti duoti jai palankius parodymus. Atsakovės argumentas, kad ji prižiÅ«rėjo ginčo objektÄ nėra pagrįstas byloje įrodymais, nes buvo susidaręs įsiskolinimas už elektros energijÄ , dėl ko buvo įspėta dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo.

Teismas konstatavo, kad byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visuma, taip pat liudytojų parodymai nepagrindžia atsakovės teiginių, kad ji ir I. P. vedė bendrÄ Å«kį kaip sutuoktiniai. Be to, byloje apklausti liudytojai tik patvirtino, kad tarp minėtų asmenų nebuvo susiklostę normalÅ«s Å¡ilti tarpusavio santykiai, jie nuolat girtaudavo, pykdavosi, I. P. ne kartÄ varydavo atsakovę iÅ¡ savo namų.Dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamosios patalpos. Teismas nurodė, kad 2011-05-10 buvo iÅ¡siųstas Advokatų kontoros raginimas atsakovei iÅ¡sikeldinti iÅ¡ ginčo patalpų, tačiau atsakovė neiÅ¡sikėlė.

Išperkamosios nuomos sutartys bei kiti dokumentai liudija, kad buities daiktai buvo perkami bei užsakymai ginčo objektui buvo atliekami I. P. vardu. Analogiškų dokumentų išduotų atsakovės vardu byloje nepateikta. Ieškovas yra ½ dalies gyvenamojo namo savininkas ir turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Atsakovė ieškinyje teigia, kad ji ginčo objekte gyveno su I. P., o jam mirus ji sutarė su ieškovu, kad jis suteiks jai teisę gyventi šiame turte iki gyvos galvos.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė paneigė šiuos savo argumentus ir nurodė, kad su ieškovu nebuvo jokių kalbų, kad jis leistų gyventi jai ginčo patalpose. Jokių dokumentų, įrodančių teisę naudotis ginčo nekilnojamuoju turtu atsakovė byloje nepateikė, būsto nuomos sutartis su ja nebuvo sudaryta, gyvenamosios vietos šiame būste nėra deklaravusi, įrodymų byloje, kad savo lėšomis būtų prisidėjusi prie būsto įrengimo, remonto ar nuolatinio būsto išlaikymo byloje nepateikta.

Teismas sprendė, kad atsakovė neteisėtai naudojasi namo dalimi ir tuo pažeidžia ieÅ¡kovo teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančia gyvenamÄ ja patalpa savo nuožiÅ«ra, todėl yra pagrindas iÅ¡keldinti atsakovę nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė J. P. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 1-5) praÅ¡o panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Apeliacinį skundÄ apeliantė grindžia Å¡iais argumentais:1.

Teismas nevertino pateiktų duomenų apie mirusiojo ir atsakovės bendrÄ gyvenimÄ . IÅ¡ teismui pateiktų procesinių dokumentų komplekto (prie prieÅ¡ieÅ¡kinio) matyti, kad mirusiojo brolis ir sesuo patvirtina faktÄ , kad mirusysis ir atsakovė vedė bendrÄ Å«kį nuo 1982 m. Tačiau teismas labiau vertino abejotinos reputacijos moteriÅ¡kių liudijimus, juolab, kad jos gali bÅ«ti ieÅ¡kovo atstovės geriausios draugės, kurios gali bÅ«ti suinteresuotos bylos baigtimi. Jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes prieÅ¡tarauja vieni kitiems, t.y. liudytojos teigia, kad mirusysis su atsakove bendro Å«kio nevedė, tačiau nuolat iÅ¡gėrinėjo, muÅ¡davosi, jokių rekonstrukcijų neatliko.

Tačiau kaip nevedant bendro Å«kio, galima muÅ¡tis ir t.t. Mirusiojo ir atsakovės bendro gyvenimo faktÄ Ä¯rodo ir ieÅ¡kovo atstovės laiÅ¡kai. Teismui pateiktos sutartys su iÅ¡perkamosios nuomos sutartimis ir kvitai. Pagal datas nurodytas ant Å¡ių kvitų matyti, kad joms apmokėti buvo panaudotos bendros lėšos, tame tarpe lėšos gaunamos iÅ¡ pensijos bei papildomų darbinių pajamų.

2. Teismas nurodė, kad gyvenamasis namas buvo baigtas statyti iki bendro gyvenimo mirusiojo ir atsakovės pradžios, tačiau iÅ¡ teismui pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad 1974 m. buvę sutuoktiniai pasidalino turtÄ , o vienas iÅ¡ dalinamų objektų buvo nepilnai įrengtas gyvenamasis namas. Atsakovė su mirusiuoju baigė įrengti ½ dalį gyvenamojo namo. Tai patvirtina ir pridėti kvitai apie medžiagų pirkimÄ bei ieÅ¡kovo atstovės laiÅ¡kai atsakovei.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad SODRA pažyma apie 1999-01 – 2012-01 laikotarpiu priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir paÅ¡alpas tik patvirtina, kad apeliantės pajamos nebuvo pakankamos didelės, todėl jos prisidėjimas prie turto sukÅ«rimo nėra pagrįstas. IÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, kad mirusiojo ir atsakovės gyvenimas nebuvo periodiÅ¡kas, truko ilgÄ laikÄ , jis buvo pastovus, todėl įrodo partnerystės faktÄ . Teismų praktika nurodo, kad nėra reikalaujama, kad sugyventiniai, bendrai įgydami turtÄ , sudarytų tarpusavyje raÅ¡ytinį susitarimÄ , numatantį, jog tas turtas įgyjamas bendrojon nuosavybėn. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

Atsakovė ir mirusysis sukurdami jungtinę veiklÄ kartu, tuo pilnai suvokdami ir suprasdami, niekieno neįtakojami, t.y. laisva valia, kas akivaizdžiai įrodo, kad buvo iÅ¡ankstinis - žodinis mirusiojo ir atsakovės susitarimas sukurti jungtinės veiklos produktÄ , t.y. įrengti ½ dalį gyvenamojo namo, savo įnaÅ¡ais, Å alys gyvenamojo namo įrengimui sujungė savo pinigus, turtÄ , darbÄ ir žinias, kuris tikrai neturėjo bÅ«ti vienodas ar tos pačios rūšies. Todėl bendrojoje nuosavybės teisėje turėjo turtinį interesÄ Ä¯ sukuriamÄ daiktÄ .4.

Teismas vertindamas, kad jungtinė veiklos sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta notarinės formos, o ne žodinė, pažeidžia Å¡alių valiÄ , nes raÅ¡ytinės - notarinės formos sutartyje Å¡alys turėjo aptarti tik pelno pasidalinimÄ arba naudojimosi tvarkos nustatymÄ , Å¡i nuostata netaikoma net nuostolių dalyboms. Å iuo atveju Å¡alys kÅ«rė ne pelno objektÄ , dalį gyvenamojo namo, dėl naudojimosi tvarkos su ieÅ¡kovo atstove nekonfliktavo, ji buvo nustatyta kuriant jungtinę veiklÄ , t.y. vienas galas gyvenamojo namo ieÅ¡kovo atstovei, kitas mirusiajam su atsakove, todėl jungtinės veiklos sutartis nereikalavo notarinės formos.

Galiojant 1964 metų CK žmogus ir/ar jo Å¡eima galėjo turėti tik vienÄ namÄ , butÄ , garaÅ¾Ä , jei žmogus įsigydavo antrÄ vienarūšį turtÄ , tai per vienerius merus turėjo jį parduoti. Remiantis tuo faktu, kad Å«kinėse knygose buvo įraÅ¡ytos 2 Å¡eimos, t.y. ieÅ¡kovo atstovės ir mirusiojo, Å¡alims leido laikyti atitinkamÄ skaičių gyvulių, turėti didesnį plotÄ gyvenamojo namo, ir iÅ¡vengti kitų suvaržymų numatytų 1964 metų CK.IeÅ¡kovo E. K. atstovė M.

P. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2 t. b. l. 15-17) praÅ¡o palikti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-01 sprendimÄ nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas laikėsi ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendros praktikos, bet ir tinkamai iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius įrodymus. Ginčo objektas buvo I. P. ir M. P. santuokoje įgytas turtas, kuris 1974 m. nutraukus santuokÄ buvo padalintas jiems pusiau. Kad namas buvo pastatytas ir įrengtas iki atsikraustant atsakovei, patvirtina ne tik byloje pateiktas 1978 m. balandžio 27 d. iÅ¡duotas valstybinio asmeninio gyvenamo namo priėmimo aktas, bet ir liudytojai.

Mirusiojo brolio ir sesers raÅ¡telis nelaikytinas tinkamu ir svariu įrodymu, grindžiančiu bendros jungtinės nuosavybės sukÅ«rimÄ , nes yra bendro pobÅ«džio, nenurodant atsakovės ir mirusiojo susitarimo dėl bendros jungtinės nuosavybės sukÅ«rimo, jis nebuvo patvirtintas notaro. Atsakovė skunde remiasi netiesioginiais įrodymais, t. y. M. P. laiÅ¡kais, raÅ¡ytais susijaudinus, kuomet nebegalima buvo kentėti nuolatinių pasilinksminimų už sienos. Be to, tam tikros frazės paraÅ¡ytos perkeltine prasme.

Minėtas laiÅ¡kas įrodo, kad atsakovė, gaudama raginimus iÅ¡sikraustyti, piktavaliÅ¡kai ir toliau be nuomos sutarties gyveno jai nuosavybės teise nepriklausančiame ginčo objekte. Atsakovė nenurodė kokius daiktus ji pirko ir kokia lėšų dalimi prisidėjo prie neva bendro Å«kio vedimo bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Jos pajamos buvo mažos, atsakovė pati sunkiai galėjo iÅ¡silaikyti pati save, todėl negalėjo prisidėti prie neva bendrai vedamo Å«kio. Atsakovė tik prie apeliacinio skundo pridėjo sveikinimo atvirutes bei nuotraukas, kuriomis neva grindžiančia bendro gyvenimo faktÄ .

Å ie įrodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes atsakovė turėdama galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti Å¡iuos įrodymus jų nepateikė, Å¡ios nuotraukos neįrodo fakto, kad buvo ketinimas vesti bendrÄ Å«kį. Atsakovės ir mirusio I. P. partnerystės santykių neva nuo 1982 m. faktas negali bÅ«ti nustatytas, nes jis nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos skyriuje ar kitoje institucijoje. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.Apeliacinis skundas grindžiamas įrodinėjimÄ bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimu.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .Byloje nustatyta, kad po I.

P. mirties 2009-05-12, liko palikimas: ½ dalis gyvenamojo namo, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). 2009-10-02 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ pagrindu šį turtÄ paveldėjo ieÅ¡kovas (mirusiojo anÅ«kas). VÄ® Registrų centro duomenimis ½ dalis ginčo nekilnojamojo turto įregistruota ieÅ¡kovo asmeninės nuosavybės teise. Dėl kitos ½ dalies gyvenamojo namo bei kitų statinių, įregistruotų ieÅ¡kovo atstovės M. P. nuosavybės teise, ginčo tarp Å¡alių nėra (1 t. b. l. 19-20).

Apeliantė teigia, kad ji su mirusiuoju daugiau nei 20 metų gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį,  bendru darbu bei lėšomis įrengė bei rekonstravo I. P. asmeninės nuosavybės teise priklausiusiÄ Â½ dalį gyvenamojo namo, todėl sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė byloje neįrodė bendro Å«kio vedimo su mirusiuoju, gyvenamojo namo rekonstrukcijos, vidaus remonto darbų atlikimo, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmetė.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.Dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo sukurto jungtinės veiklos būdu ir servituto nustatymo. Pagal 1964 m. CK 474 str.1 d. (2000 m. CK 6.969 str.) bendram tikslui pasiekti, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė.Teismų praktikoje yra nurodyta, kad, nesant rašytinės jungtinės veiklos sutarties, tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais).Apeliantė procesiniuose dokumentuose bei teisme savo paaiškinimuose teigia, kad su I.

P. gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį nuo 1982 m., nurodydama, kad namas buvo nepilnai įrengtas, ji dirbo, turėjo lėšų, kartu baigė jį įrengti, vėliau rekonstravo. Nurodė, kad pirko statybines medžiagas, sutvarkė elektros Å«kį, įrengė kanalizacijÄ , sudėjo plastikinius langus, pirko baldus, buitinę technikÄ , savo lėšų įdėjo iki 1000 Lt. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys: VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡as, 1978-04-27 statybos priėmimo aktas (1 t. b. l. 19-20, 90) patvirtina, kad gyvenamasis namas pastatytas 1974 m. ir priduotas naudojimui 1978 m., Å«kinis pastatas bei kiti statiniai pastatyti 1969-1980 m. laikotarpiu, tokiu bÅ«du gyvenamasis namas, kaip nuosavybės teisės objektas, atsirado įstatymams neprieÅ¡taraujančiu pagrindu – pastatant individualų namÄ (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

             Todėl apeliantės teiginiai, kad namas jai apsigyvenant pas I. P., buvo nepilnai įrengtas, nepagrįsti ir prieÅ¡tarauja Å¡iems raÅ¡ytiniams įrodymams, kurie turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Apeliantės nurodyti kaip liudytojai A. P., A. K., R. K. nebuvo apklausti liudytojais teisme, apeliantė neprašė jų kviesti ir apklausti, apeliaciniame skunde taip pat tokio praÅ¡ymo nereiÅ¡kė. Minėtų asmenų vardu suraÅ¡yti paaiÅ¡kinimai, kuriuose teigiama, jog atsakovė gyveno kartu su I.

P. nuo 1982 m., neatitinka raÅ¡ytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, todėl teismas pagrįstai jais nesirėmė ir nevertino (CPK 177, 185 str.) (1 t. b. l. 74-76). Pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos M. M., G. K., M. A. S. parodė, kad namÄ pastatė gyvendami santuokoje M. P. ir I. P., nurodė skirtingus atsakovės apsigyveno pas I. P. laikotarpius (1990 m., apie 2000 m.) (1 t. b. l. 114-115). Atsakovės pakviestas liudytojas E. Å . negalėjo paaiÅ¡kinti nuo kada atsakovė apsigyveno pas I.

P.. Liudytoja S. V. paaiÅ¡kino, kad gyveno kartu nuo 1982 m. (1 t. b. l. 126). Teisėjų kolegijos nuomone, minėti liudytojai iÅ¡ dalies patvirtina apeliantės nurodytÄ Â aplinkybę, kad ji nuo 1982 m. gyveno kartu su I. P. ir vedė bendrÄ Å«kį. Tačiau nei liudytojas E. Å ., nei S. V. nenurodė konkrečių aplinkybių dėl namo įrengimo darbų bei pagerinimų apimties, laikotarpio, todėl jų parodymai nepakankami ir nepatvirtina, kad ginčo turtas sukurtas atsakovei gyvenant kartu su I.

P.. Nors skundžiamame teismo sprendime dėl to nepasisakyta, tačiau Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui.Byloje esantys 2010-2011 m. datuoti praneÅ¡imai, kuriuose atsakovė raginama iÅ¡sikelti iš ieÅ¡kovui priklausančios namo dalies (1 t. b. l. 70-73) patvirtina tik tai, kad apeliantė gera valia neiÅ¡sikelia iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančios namo dalies. Prie apeliacinio skundo pateiktos fotonuotraukų su nurodytomis datomis 1985, 1987 m., 1996 m. kopijos (2 t. b .l. 8-11) tikėtinai pagrindžia gyvenimo kartu faktÄ , tačiau neįrodo, kad prie ginčo turto sukÅ«rimo atsakovė prisidėjo savo darbu ir lėšomis (CPK 178 str.).Apeliantės argumentai dėl prie prieÅ¡ieÅ¡kinio pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų netinkamo įvertinimo atmestini.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai apie buitinės technikos, baldų pirkimÄ 2005 m., 2007 m. laikotarpiu I.

P. vardu (1 t. b. l. 55-56, 59-61, 65) neįrodo ½ dalies gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir namo pagerinimo iÅ¡ esmės.1997-11-18 nuosavybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų aktas suraÅ¡ytas vartotojo I. P. vardu, 1997-12-19 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra dėl gelžbetonių atramų iÅ¡raÅ¡yta R. vardu, todėl nei patvirtina, nei paneigia apeliantės nurodytų aplinkybių. IÅ¡ kitų raÅ¡ytinių įrodymų: 2004-01-22 talono apie tepalinio radiatoriaus įsigijimÄ , 2008-09-22 sÄ skaitos dėl vamzdžių ir kt. medžiagų pirkimo, 2008-08-25 kvitų apie sieninių plytelių, laminato, rozečių, vamzdžių ir kt. statybinių medžiagų įsigijimÄ (iÅ¡ viso už 1047,76 lt ), 2008-07-24 PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros dėl giluminio siurblio, Å¡arvuotų durų įsigijimo, nėra galimybės nustatyti kas Å¡ias medžiagas pirko, neaiÅ¡ku kur jos panaudotos (1 t. b. l. 62, 63, 66-69).

Pagal Statybos įstatymo 2 str. sÄ vokų aiÅ¡kinimÄ Â nebaigtas statinys – statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti, o statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, pakeičiant statinio iÅ¡orės matmenis – ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan.). Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginius apie statybos užbaigimÄ po 1982 m., kad buvo atlikta ginčo turto rekonstrukcija, ar kad panaudojus minėtas medžiagas (1 t. b. l. 62, 63, 66-69), ginčo turtas bÅ«tų iÅ¡ esmės pagerintas.

Pažymėtina tai, kad prižiÅ«rėti ir iÅ¡laikyti turtÄ yra savininko pareiga, todėl bet koks jo remontas, susidėvėjusių įrengimų, vamzdžių keitimas negali bÅ«ti vertinamas kaip rekonstrukcija ar turto pagerinimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartų įrodymų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ginčijamas turtas yra jungtinės veiklos rezultatas, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinys kaip neįrodytas atmestas pagrįstai (CPK 178 str.). Apeliantė apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo priimtomis nutartimis: 2011-03-28 nutartimi Nr.3K-3-134/2011 ir 2011-10-24 nutartimi Nr.3K-3-410/2011, tačiau nagrinėjama byla skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis.Dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamosios patalposNagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo pareiga įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos.

IeÅ¡kiniu praÅ¡oma iÅ¡keldinti atsakovę CK 6. 612 str. pagrindu kaip įsikėlus į jÄ be nuomos sutarties.2011-11-07 Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniÅ«no pažymoje nurodytais duomenimis iÅ¡ įrašų 1991-1995 m., 1998-2002 m. Å«kinėse knygose, nustatyta, kad ginčo valdoje adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos (1 t. b. l. 88), nuomos sutartis tarp Å¡alių nesudaryta. Todėl pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė neteisėtai naudojasi namo dalimi ir tuo pažeidžia ieÅ¡kovo teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančia gyvenamÄ ja patalpa savo nuožiÅ«ra, pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino.           Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nėra teisinio pagrindo. Todėl  Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .        Teisėjai                                                                               AuÅ¡ra Baubienė                                                                                                             Nijolia Indreikienė                                                                                               Virginija Lozoraitytė