cb67f491-cd80-4db7-b091-fdcd4cf6d32a · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

                                                               Civilinė byla Nr. 2-28-563/2016                                                                Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11414-2013-8                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.1; 3.1.7.1.5; 3.1.7.5 (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 13 d.Vilnius              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, Sandrai Jotautei,Vaivai Virkutytei, dalyvaujant ieškovams K.

G., A. G., jų atstovams advokatams L. Ž., Raimondui Kivyliui, atsakovams V. B. (V. B.), V. B. (V. B.), jų atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų K. G. ir A. G. ieÅ¡kinį atsakovams V. B. ir V. B. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kurioje tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų AB DNB bankas, n u s t a t ė : ieÅ¡kovai pateikė ieÅ¡kinį dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės, kuriuo praÅ¡o atidalinti bendraieÅ¡koviams K.

G. ir A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančiÄ Å¾emės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakovais V. B. ir V. B. 1575 m2 ploto dalį pagal UAB "Geometra" parengtus sprendinius žemės sklypo pertvarkymui - atidalijant bendrosios nuosavybės teise turimo sklypo dalis (pagal 2011-01-24 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. JP-286), nustatant, kad bendraieÅ¡koviams K.

G. ir A. G. nuosavybės teisėmis priklauso suformuotinas 1575 m2 ploto žemės sklypas, UAB "Geometra" parengtuose sprendiniuose žemės sklypo pertvarkymui pažymėtas simboliu "B", kurio ribos pažymėtos indeksais 1-2-3-10-6-7-8-9-1, o atsakovams V. B. ir V. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso suformuotinas 800 m2 ploto žemės sklypas, UAB "Geometra" parengtuose sprendiniuose žemės sklypo pertvarkymui pažymėtas simboliu "A", kurio ribos pažymėtos indeksais 3-4-5-6-10-3 bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.Galutinai sutikslinę ieškinio reikalavimus ieškovai prašo:

1) pripažinti kad žemės sklypo, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) formavimas ir pertvarkymas yra galimas pagal 2015-04-28 Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus įsakymo Nr. AD1-1186 pagrindu UAB „Studija 33“ parengtÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ ;

2) įpareigoti atsakovus V. B. ir V. B. bendromis ieškovų K. G. ir A. G. bei atsakovų V. B. ir V. B. lėšomis per l (vienas) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš bendraieškoviams K. G. ir A. G. nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, UAB "Geometra" parengtoje sprendinių žemės sklypo pertvarkymui schemoje pažymėto simboliu "B", atsakovams V. B. ir V. B. priklausantį nuotekų valymo įrenginį AT - 12 ir sutvarkyti žemės sklypo dalį, iš kurios pašalintinas atsakovams V. B. ir V. B. priklausantis nuotekų valymo įrenginys AT-12;

3) priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovams nuo 2007 metų nuosavybės teisėmis priklausė 2375 m2 bendro ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - Žemės sklypas), kuriame ieÅ¡kovai savo jėgomis ir sÄ skaita pastatė dviejų butų gyvenamÄ jį namÄ . Parengę Žemės sklypo planÄ , kuriuo visas žemės sklypas buvo padalintas į dvi dalis: 1575 m2 ploto žemės sklypo dalį, Žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „A" ir 800 m2 ploto žemės sklypo dalį, Žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu „B", butÄ pastatytame name su jam priskirtu 800 m2 ploto žemės sklypo dalimi nutarė parduoti V.

B.. 2010-10-24 tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo V. B. buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas, kuriuo Å¡alys susitarė dėl Žemės sklype nutiestų ir projektuojamų komunikacijų naudojimo ir valdymo tvarkos po pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Å iuo susitarimu Å¡alys susitarė, kad po pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo, atsakovams perleidžiama 1/2 dalis nutiestų ir/ar projektuojamų vandentiekio tinklų, suteikiant servituto teisę atlikti remonto darbus, o ieÅ¡kovams suteikiama servituto teisė atlikti dujotiekio remonto darbus bei, kol bus prisijungta prie centralizuotų miesto nuotekų tinklų, Å¡alys lygiomis dalimis montuos ir prižiÅ«rės vietinę nuotekų sistemÄ . 2011-01-24 tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo V.

B., veikiančio ir sutuoktinės V. B. vardu ir interesais buvo pasirašyta Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. JP-286, kuria atsakovai savo nuosavybėn įsigijo 800 m2 ploto žemės sklypo dalį. Sudaryta sutartimi šalys susitarė dėl naudojimosi bendrosios nuosavybės teisėmis priklausančiu žemės sklypu tvarkos - buvo nustatyta, kad Atsakovai naudosis nusipirkta 800 m2 ploto Žemės sklypo dalimi, Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B", o ieškovai naudosis 1575 m2 ploto žemės sklypo dalimi, Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „A".

Nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. IeÅ¡kovams parengus buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos projektÄ , atsakovai savo lėšomis nupirko UAB „August ir Ko" gaminamÄ ir aptarnaujamÄ buitinių nuotekų valymo įrenginį AT -12. IeÅ¡kovai kompensavo atsakovams 1/2 dalį valymo įrenginio įgijimo iÅ¡laidų ir atsakovų nupirktas buitinių nuotekų valymo įrenginys buvo įrengtas ieÅ¡kovams priklausančioje Žemės sklypo dalyje „A", apie 40 m atstumu nuo Žemės sklypo ribos, besiribojančios su prie sklypo privedančiu privažiuojamuoju keliu. 2012 m. pradžioje ieÅ¡kovai ir atsakovai susitarė atsidalinti nuosavybės teisėmis priklausančias žemės sklypo dalis į atskirus turtinius vienetus ir 2012-12-12 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ADI-2896 Dėl adresų suteikimo ir panaikinimo, dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), padalijamo į du turtinius vienetus, suformuotiems gyvenamiesiems namams buvo suteikti nauji adresai, ieÅ¡kovams priklausančiam gyvenamajam namui - (duomenys neskelbtini), atsakovams priklausančiam gyvenamajam namui - (duomenys neskelbtini).

Tačiau V.B. ieÅ¡kovams ėmė kelti reikalavimus bei sÄ lygas dėl Žemės sklypo dalių atidalinimo į atskirus turtinius vienetus, susijusius su ieÅ¡kovams priklausančios Žemės sklypo dalies „A" naudojimu ir valdymu, bei atsakovo teisėmis į ieÅ¡kovams priklausančiÄ Å½emės sklypo dalį suformuojant ir ieÅ¡kovams perduodant praėjimÄ per ieÅ¡kovams priklausančiÄ Å½emės sklypo dalį, ieÅ¡kovams įsipareigojant nestatyti jokių statinių jiems priklausančioje Žemės sklypo dalyje, esančioje tarp atsakovams priklausančios Žemės sklypo dalies „B" ir valstybei priklausančios žemės. Nepavykus pasiekti susitarimo su atsakovais, ieÅ¡kovai pradėjo bendrosios nuosavybės atidalinimo teismine tvarka procedÅ«rÄ , t.y. ieÅ¡kovų praÅ¡ymu UAB „Geometra" 2013 m. liepos mėnesį parengė sprendimus esamo Žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pertvarkymui - bendrosios nuosavybės atidalinimui - kuriais vadovaujantis, atsižvelgiant į Å¡alims nuosavybės teisėmis priklausančias Žemės sklypo dalis, 2011-01-24 ieÅ¡kovų ir atsakovo pasiraÅ¡ytoje pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. JP-286 nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , apibrėžė 800 m2 ploto žemės sklypÄ , sprendiniuose pažymėtÄ indeksu „A", ir 1575 m2 ploto žemės sklypÄ , sprendiniuose pažymėtÄ indeksu „B", pažymėjo atidalijamų žemės sklypų ribas, koordinates, esančius pagrindu atskirų turtinių vienetų kadastrinių duomenų bylų parengimui ir kadastrinių duomenų įregistravimui nekilnojamojo turto registre.

Parengus žemės sklypo atidalinimo sprendinius, ieškovai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės admininistracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyrių dėl nuomonės (išvados) dėl parengtų žemės sklypo atidalinimo į atskirus turtinius vienetus sprendinių atitikimo žemės sklypų formavimo ir ribų įstatymo, teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams. 2013-08-19 pranešimu Nr. (12.15)-Ž2-55 Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyrius pateikė ieškovams nuomonę, kuria nurodė, kad UAB „Geometra" parengtame Žemės sklypo padalijimo plane (pagrindiniame brėžinyje) atidalinti sklypai „A" ir „B" atitinka nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis, matyti įvažiavimai į sklypus, todėl sprendiniai neprieštarauja teisės aktams.

Atsižvelgiant į tai ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su reikalavimu atidalinti jiems nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį bei siekia apginti pažeidžiamas ieÅ¡kovams nuosavybės teisėmis priklausančios ir atidalintinos Žemės sklypo dalies „B" valdymo teises, iÅ¡ jos paÅ¡alinant Atsakovams nuosavybės teisėmis priklausantį daiktÄ (buitinių nuotekų valymo įrenginį), kuris nebebus naudojamas ieÅ¡kovams nuosavybės teisėmis priklausančios gyvenamojo namo dalies (buto) aptarnavimui ir kuris fiziÅ¡kai nebegali bÅ«ti naudojamas atsakovams priklausančios gyvenamojo namo dalies (buto) aptarnavimui.Atidalinant ieÅ¡kovams nuosavybės teisėmis priklausančiÄ Å½emės sklypo „B" dalį, ieÅ¡kovai siekė iÅ¡spręsti bendro naudojimo komunikacijų (dujotiekio ir vandentiekio), įrengtų Žemės sklypo dalyse „A" ir „B" naudojimo klausimÄ , įtvirtinant bendro naudojimo komunikacijų savininkų servitutines teises aptarnauti ir naudoti vandentiekio ir dujotiekio komunikacijas, tačiau rengiant žemes sklypų formavimo ir pertvarkymo dokumentÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekte (toliau - Projektas), esantis žemės sklypų atidalinimo pagrindu, naujai suformuotiems žemės sklypams buvo nustatytos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos, t.y. atsakovams paklausančiai žemės sklypo daliai, projekte pažymėtai indeksu 18-1, nustatytos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos: a.

IX. Dujotiekių apsaugos zonos - 0,0.157 ha; b.VI, Elektros linijų apsaugos zonos 0,0222 ha; c. XLIX. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos 0,0055 ha. IeÅ¡kovams priklausančiai žemes sklypo daliai, Projekte pažymėtai indeksu 18-2, nustatytos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos: a. RyÅ¡ių linijų apsaugos zonos – 0,0190 ha; b. IX. Dujotekių apsaugos zonos - 0,0034 ha; c.VI. Elektros linijų apsaugos zonos - 0,0021 ha; d. XL1X. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos - 0,0247 ha.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovų reikalavimas nustatyti servitutus atidalinant žemės sklypo dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės, tapo pertekliniu, todėl ieÅ¡kovai atsisakė ieÅ¡kinyje suformuluotų reikalavimų dėl servitutų nustatymo.2015-07-17 ieÅ¡kovai pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo, kuriame prašė pripažinti kad žemės sklypo, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) formavimas ir pertvarkymas yra galimas pagal 2015-04-28 Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus įsakymo Nr. AD1-1186 pagrindu UAB „Studija 33“ parengtÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kadangi minėto projekto sprendiniai yra tapatÅ«s UAB „Geometra“ parengto projekto sprendiniams, tačiau UAB „Studija 33“ parengtas projektas yra suderintas su valstybės institucijomis taip, kaip to reikalauja ieÅ¡kinio tikslinimo metu pasikeitęs materialinis teisinis reglamentavimas (2004-10-04 Žemės Å«kio ministro ir Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2014-01-02 redakcija).Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovai nurodė, kad nesutinka su siÅ«lomu žemės sklypo atidalinimo projektu, nes po Å¡io atidalinimo ieÅ¡kovai įgis teisę pastatyti dar vienÄ gyvenamÄ jį namÄ , kuris užstos atsakovui vaizdÄ Ä¯ miÅ¡kÄ .

BÅ«tent tik todėl, kad iÅ¡vengti ateityje kokių nors nesusipratimų, atsakovas su ieÅ¡kovais ir sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tapdami bendrosios dalinės nuosavybės turėtojais, kas garantavo ateityje, kad tiek atsakovas, tiek ir ieÅ¡kovai privalės derinti savo interesus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Atsakovas neprieÅ¡tarauja, kad ieÅ¡kovai statytų pirtį, pavėsinę ar pagalbinį pastatÄ , tačiau kategoriÅ¡kai nesutinka, kad iÅ¡ esmės pablogėtų atsakovo gyvenimo sÄ lygos, nes po atidalinimo, pastačius kitÄ gyvenamÄ jį namÄ , atsakovo turimos nuosavybės vertė kris, nes niekas nenorės įsigyti turto, kai pro langus mato kito pastato sienÄ .

Be to, padaugės gyventojų, atsiras papildomas triukÅ¡mas. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ Å¾emės sklypo atidalinimo projektÄ atsakovai praranda galimybę naudotis vandens nuotekų rezervuaru, nes jis atsidurs ieÅ¡kovams priklausančiame žemės sklype. Negalėdami Å¡alinti nuotekų, iÅ¡ esmės atsakovai negali naudotis savo nuosavybe pagal paskirtį, t.y. gyventi name. Tuo tikslu atsakovas su ieÅ¡kovais ir pasirašė prieÅ¡ pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymÄ , 2010 metų spalio 24 dienos susitarimÄ dėl tolimesnio naudojimosi inžineriniais tinklais ir komunikacijomis.

Teisminėje praktikoje yra nurodyta, kad tvirtinamas projektas turi atitikti socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, t.y. turi bÅ«ti patogus visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktÄ pagal paskirtį gauti maksimaliÄ naudÄ . Atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės institutas egzistuoja tam, kad bÅ«tų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ Ä¯ bendrÄ daiktÄ , kad ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant Å¡ias teises, tai daiktas negali bÅ«ti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas butų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų nu teisėmis į atidalytÄ jÄ daikto dalį, nes tai tarp savininkų sukurtų dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, mano, kad ieškovų pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas, kadangi pažeidžia atsakovų turtines teises ir interesus. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB DNB bankas, atstovaujamas advokato Laimono Pivoro, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, kad bankui kyla abejonių dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovus V. B. ir V. B. pašalinti iš ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies atsakovams priklausantį nuotekų valymo įrenginį, pagrįstumo.

Atsakovas V. B. į bylÄ pateikė įrodymus (UAB „Kaselita" pažyma), kad jam priklausančioje žemės sklypo dalyje dėl labai molingo grunto nėra galimybės įrengti nuotekų valymo įrenginio. Tokiu bÅ«du patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimu ir įpareigojus atsakovus paÅ¡alinti jiems priklausantį nuotekų valymo įrenginį, esantį ieÅ¡kovams priklausančioje žemės sklypo dalyje, bus sudaryta situacija, kai atsakovai  faktiÅ¡kai negalės Å¡alinti nuotekų iÅ¡ jiems priklausančio gyvenamojo namo.

Tokia situacija iÅ¡ esmės prieÅ¡tarautų Å¡alių interesų pusiausvyrai. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra pagal byloje surinktus įrodymus. PraÅ¡o nagrinėti bylÄ banko atstovui nedalyvaujant (I t. b. l.101).Teismo posėdyje ieÅ¡kovai ir jų atstovai palaikė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus. IeÅ¡kovų atstovas advokatas nurodė, kad atsakovams pateikė kelias alternatyvas dėl valymo įrenginių iÅ¡kėlimo iÅ¡ atsakovų sklypo dalies, kurios gali bÅ«ti realizuojamos minimaliomis atsakovų sÄ naudomis, tačiau atsakovai tokį pasiÅ«lymÄ ginčija vieninteliu argumentu, kad nėra galimybės įrengimų iÅ¡kelti dėl netinkamo grunto jų sklypo dalyje.

Taip pat nurodė, kad atidalinimo proceso teisėtumas yra patikrintas teisės aktų nustatyta tvarka. Nacionalinei žemės tarnybai pateikus iÅ¡vadÄ , kad projektas gali bÅ«ti tvirtinamas ir parengtas teikti tvirtinti administracijos direktoriui, tačiau yra reikalingas teismo sprendimas dėl galimumo atidalinti žemės sklypo dalį be atsakovų sutikimo. Teismo posėdyje atsakovų atstovė nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovų reikalavimais, nes Å¡ioje byloje reikia vertinti 2010-10-24 tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų sudaryta susitarimÄ , kuris yra sandoris, kuris nėra nuginčytas ir jo turi bÅ«ti laikomasi.

Nurodo, kad dėl atidalijimo ginčo nėra, ginčas yra tame, kada atidalijimas gali būti įgyvendintas, o įgyvendintas bus tada, kai bus galimybė prisijungti prie centralizuotų miesto nuotekų tinklų, kaip ir numatyta susitarime.Liudytojas A. G. teismo posėdyje nurodė, kad jo vadovaujama įmonė UAB „Serenika“ aptarnauja valymo įrenginį, kuris sumontuotas ieškovų sklype. Nurodė, kad pirmiausia sutartis dėl minėto įrenginio aptarnavimo buvo pasirašyta su atsakovais, po to su ieškovais, kurie ir mokėjo už teikiamas įrenginio aptarnavimo paslaugas.

Liudytojas R. R. teismo posėdyje nurodė, kad jis kaip UAB „Kaselita“ atstovas įvertino, kad valymo įrengimo sumontavimas atsakovų sklype yra negalimas dėl molingo grunto. Nurodė, kad jokių grunto tyrimų neatliko, vertino tik išoriškai, vadovaudamasis atsakovo žodžiu. Kitų įrengimo perkėlimo alternatyvų nesvarstė.Ieškinys tenkintinas.Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad pagal 2011-01-24 tarp ieškovų K.ir A.

G. ir atsakovo V. B., veikiančio ir sutuoktinės V. B. vardu ir interesais buvo pasirašyta Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. JP-286, atsakovai savo nuosavybėn įsigijo 800 m2 ploto žemės sklypo dalį. Sudaryta sutartimi šalys susitarė dėl naudojimosi bendrosios nuosavybės teisėmis priklausančiu žemės sklypu tvarkos - buvo nustatyta, kad Atsakovai naudosis nusipirkta 800 m2 ploto Žemės sklypo dalimi, Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B", o ieškovai naudosis 1575 m2 ploto žemės sklypo dalimi, Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „A".

PrieÅ¡ sudarant pagrindinę prikimo – pardavimo sutartį 2010-10-24 tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo V. B. buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas, kuriuo Å¡alys susitarė dėl Žemės sklype nutiestų ir projektuojamų komunikacijų naudojimo ir valdymo tvarkos po pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Å iuo susitarimu Å¡alys susitarė, kad po pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo, atsakovams perleidžiama 1/2 dalis nutiestų ir/ar projektuojamų vandentiekio tinklų, suteikiant servituto teisę atlikti remonto darbus, o ieÅ¡kovams suteikiama servituto teisė atlikti dujotiekio remonto darbus bei, kol bus prisijungta prie centralizuotų miesto nuotekų tinklų, Å¡alys lygiomis dalimis montuos ir prižiÅ«rės vietinę nuotekų sistemÄ . 2012 metų pradžioje Å¡alims susitarus atsidalinti nuosavybės teise priklausančias dalis į atskirus turtinius vienetus, buvo pradėta atidalinimo procedÅ«ra, bendraturčių dalims suteikti adresai, tačiau atsakovas nesutinka su sklypo dalių atidalinimu be papildomų ribojimų ieÅ¡kovams nustatymo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad bendrasavininkai iÅ¡ esmės tarpusavyje nesutaria dėl nekilnojamojo turto dalies atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės dėl to, kad atsakovai nesutinka iÅ¡montuoti nuotekų valymo įrengimo iÅ¡ ieÅ¡kovų sklypo todėl, kad neturi galimybės jo įsirengti savo sklype, nes 2010-10-24 susitarime sudarytame tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų buvo susitarta, kad Å¡alys lygiomis dalimis montuos ir prižiÅ«rės vietinę nuotekų sistemÄ , kol bus prisijungta prie centralizuotų miesto nuotekų tinklų.Dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės sÄ lygų ir bÅ«dųAtidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų.

CK 4.80 straipsnio 1 dalis suteikia bendraturčiui teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. IÅ¡ CK 4.80 straipsnio 2 dalies seka, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto atidalijimas pirmiausia yra bendraturčių susitarimo reikalas. Tik tada, jeigu bendraturčiai neranda kompromiso dėl atidalijimo bÅ«do, sÄ lygų ir / ar kitų aspektų, bendrosios dalinės nuosavybės objektas gali bÅ«ti atidalytas teismine tvarka. Bendraturtis, siekiantis teismine tvarka atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, turi įrodyti, kad jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo bÅ«das yra priimtiniausias bei nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai.

Kiti bendraturčiai gali atsisakyti atidalyti daiktÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ar prieÅ¡tarauti siÅ«lomam atidalijimo variantui, tačiau toks atsisakymas ar prieÅ¡taravimas turi bÅ«ti pagrįstas ir motyvuotas. Todėl, nors pagrindinė įrodinėjimo pareiga tenka bendraturčiui, siekiančiam atsidalijimo, bendraturčiai, prieÅ¡taraujantys atidalijimui ar siÅ«lomam atidalijimo variantui, turi pagrįsti savo atsisakymÄ atidalyti daiktÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Kito bendraturčio nenoras, kad bÅ«tų įvykdytas atidalijimas, nereiÅ¡kia, jog toks nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«das negalimas, jeigu bendraturtis, kuris siekia atidalijimo, įrodo, kad jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias bei nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis aptartais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, atsižvelgdamas į kilusio ginčo pobÅ«dį, bendraturčių tarpusavio santykius, ginÄÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės sprendžia analizuodamas ir vertindamas byloje surinktų įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis).Pagal kasacinio teismo praktikÄ , bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančiÄ dalį, turi įrodyti, kad jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsakovai, nesutikdami su ieÅ¡kovų siÅ«lomu ginčo Å¡alių bendro turto atidalijimo variantu, nepateikė savo pasiÅ«lymo dėl kito bendro turto atidalijimo varianto, kartu ir įrodymų, kurie pagrįstų jų pozicijÄ dėl ieÅ¡kovų pasiÅ«lyto bendro turto atidalijimo varianto netinkamumo. Savo nesutikimÄ su atidalinimu atsakovai grindžia tuo, kad ieÅ¡kovai pažeidžia susitarimÄ , kuris sudarytas 2010-10-24 su atsakovu dėl naudojimosi vietine nuotekų sistema. Teigia, kad minėtas susitarimas yra sandoris, kurio reikia laikytis.

Teismo vertinimu, toks nesutikimo argumentas, atsakovams iÅ¡ esmės nebendradarbiaujant, pasyviai neigiant ieÅ¡kovų pozicijÄ , tačiau nepateikiant kitokių pasiÅ«lymų dėl bendro turto atidalijimo, laikytinas nepagrįstu. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Å i nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Bendraturčiai turi teisę susitarimÄ dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariÅ¡kai ir įregistruoti vieÅ¡ame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis. Susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau, pasikeitus kuriam nors iÅ¡ susitarusių bendraturčių, jis naujajam bendraturčiui privalomos galios nebeturi, jei nebuvo laikytasi CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimų susitarimo formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).

Taigi, minėtose normose įtvirtinta, kad tarp bendraturčių sudarytas, notariÅ¡kai patvirtintas ir atitinkama tvarka įregistruotas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja nuosavybės teisę į dalį nekilnojamojo turto. Paminėtose teisės normose nuosekliai fiksuojamas reikalavimas tokį bendraturčių susitarimÄ patvirtinti notariÅ¡kai bei jį atitinkamai įregistruoti. Pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis Nr. JP-286 tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo V.

B., veikiančio ir sutuoktinės V. B. vardu ir interesais buvo pasirašyta 2011-01-24 ir įregistruota nekilnojamojo turto registre, kurioje šalys susitarė dėl naudojimosi bendrosios nuosavybės teisėmis priklausančiu žemės sklypu tvarkos - buvo nustatyta, kad atsakovai naudosis nusipirkta 800 m2 ploto Žemės sklypo dalimi, Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B", o ieškovai naudosis 1575 m2 ploto žemės sklypo dalimi, Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „A". Šioje sutartyje buvo nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka.

Jokių kitų sÄ lygų dėl nekilnojamojo daikto bendro naudojimosi tvarkos Å¡ioje sutartyje nustatyta nebuvo. Kadangi nuotekų valymo įrenginys yra skirtas aptarnauti pagrindinį daiktÄ , atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , atsakovų minimas susitarimas turėtų teisinę galiÄ , jeigu jis bÅ«tų įtrauktas į pagrindinę sutartį arba kaip atskiras sandoris įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka.IÅ¡kėlus bylÄ pagal ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, nesutikimÄ su ieÅ¡kovų siÅ«lomu atidalijimo bÅ«du atsakovai grindė argumentais, kad įpareigojimas paÅ¡alinti iÅ¡ ieÅ¡kovo žemės sklypo nuotekų įrenginį yra neįmanomas ir pasiÅ«lė alternatyvÄ , kad nuotekų valymui nupirkus papildomai 20 metrų vakuuminės žarnos, nuotekų iÅ¡siurbimas yra galimas transportui įvažiuojant per atsakovo sklypo dalį, todėl jokio bÅ«tinumo iÅ¡kelti valymo įrenginį nėra.

IeÅ¡kovai nurodė, ir liudytojas teismo posėdyje patvirtino, kad jų sklype sumontuotÄ Ä¯renginį pagal sutartį prižiÅ«rėjo UAB „Serenika“. Bylos duomenimis, Å¡is įrenginys nuolat gesdavo ir reikėdavo kviesti aptarnaujančiÄ Ä¯monę gedimams Å¡alinti, už kurių paslaugas sumokėdavo ieÅ¡kovai, todėl ieÅ¡kovų Å¡io įrenginio kokybė netenkino ir jie nusprendė įsirengti kitÄ nuotekų valymo įrenginį, kuris patenkintų tik jų pačių asmeninius poreikius.

Atsakovų argumentas, kad nėra įmanoma įgyvendinti įpareigojimo iÅ¡kelti valymo įrenginį į jų sklypÄ , vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad tokios galimybės nebuvimÄ bÅ«tų įvertinę ir konstatavę ekspertai. Tai, kad sklypo gruntÄ Ä¯vertino UAB „Kaselita“ atstovas, kuris yra pardavimų vadybininkas, vadovaudamasis atsakovo žodiniu paaiÅ¡kinimu, kad jo sklypo gruntas yra molingas, negali bÅ«ti pagrindžiantis įrengimo perkėlimo galimybės nebuvimÄ .

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovai pasiÅ«lė keletÄ Ä¯rengimo perkėlimo alternatyvų, tačiau jos atsakovų svarstytos nebuvo. Kasacinio teismo ne kartÄ pabrėžta, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto ir aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do, taip pat ir vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; kt.).Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad ginčo objektų bendraturčių santykiai įtempti.

Teismo proceso metu ginčo Å¡alims ne kartÄ siÅ«lyta ieÅ¡koti abiem pusėms priimtino susitarimo dėl bendrosios nuosavybės, tačiau ieÅ¡kovai ir atsakovai, nepaisant to, kad atstovaujami advokatų, tokio susitarimo nepasiekė. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , nesutinkantys su vieno iÅ¡ bendraturčių siÅ«lomu atidalijimo bÅ«du, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti. Be to, ir vykstant ginčui teisme, visi bendraturčiai privalo aktyviai ieÅ¡koti priimtino sprendimo bÅ«do.

Nagrinėjamu atveju atsakovai, prieÅ¡taraudami ieÅ¡kovų siÅ«lomam atidalijimo bÅ«dui, nepasiÅ«lė kito konkretaus atidalijimo bÅ«do, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jų nurodomas kitas bÅ«das yra realiai įgyvendinamas, nepagrindė jo priimtinumo ir naudingumo visiems bendraturčiams. TokiÄ atsakovų pozicijÄ teismas vertina kaip neatitinkančiÄ bendraturčių pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis, taip pat prieÅ¡taraujančiÄ CPK 12, 178 straipsnyje įtvirtintai įrodinėjimo pareigos taisyklei, pagal kuriÄ atsakovai turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi nesutikdami su ieÅ¡kiniu.

Atsakovo keliami reikalavimai bei sÄ lygos dėl Žemės sklypo dalių atidalinimo į atskirus turtinius vienetus, susijusius su ieÅ¡kovams priklausančios Žemės sklypo dalies „A" naudojimu ir valdymu, ieÅ¡kovams įsipareigojant nestatyti jokių statinių jiems priklausančioje Žemės sklypo dalyje, esančioje tarp atsakovams priklausančios Žemės sklypo dalies „B" ir valstybei priklausančios žemės, yra teisiÅ¡kai nepagrįsti. Atidalijimo teisė yra absoliuti – asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisę atsidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nereikia kitų bendraturčių sutikimo dėl atsidalijimo, reikalaujama tik suderinti atsidalijimo bÅ«dÄ .

Atsakovams nesutikus su ieÅ¡kovų siÅ«lomu atsidalijimo bÅ«du, ieÅ¡kovai pradėjo teisinę atsidalijimo procedÅ«rÄ . UAB „Studija 33“ parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , t.y vadovaujantis 2004-10-04 Žemės Å«kio ministro ir Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (2014-01-02 redakcija) 66 punktu, pateikė atsakovams derinimui.

Minėtas projektas yra suderintas su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, jokių pastabų ar neatitikimų nėra. Pažymėtina, kad Å¡ioje procedÅ«roje dalyvavo ir atsakovas V. B.. Jokių prieÅ¡taravimų ar pasiÅ«lymų dėl Å¡io projekto iÅ¡ V. B. nebuvo gauta.Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, atsakovų atsisakymo atidalinti bendrÄ turtÄ priežastys yra nepakankamos atmesti ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl bendro turto atidalijimo, juolab, kad ieÅ¡kovai įrodė, jog jų siÅ«lomas bendro turto atidalijimo bÅ«das yra priimtiniausias bei nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

Tuo tarpu atsakovai nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kad kada nors siekė susitarti su ieÅ¡kovais dėl kitokių atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 4.80 straipsnio normas, laikosi nuoseklios pozicijos, kad visiÅ¡kas bendraturčio daikto dalies atidalijimas, kai nepaliekama bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas. Kaip minėta, ginčo Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki ir jiems nepavyksta pasiekti bendro susitarimo dėl disponavimo bendru turtu, dėl to tikslingiausia siekti visiÅ¡ko Å¡io turto atidalijimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovų nurodomi argumentai nėra pakankami, jog paneigtų ieÅ¡kovų teisę siekti bendro turto atidalijimo Å¡iuo metu. Atsižvelgiant į tai, pripažintina kad žemės sklypo, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), formavimas ir pertvarkymas yra galimas pagal 2015-04-28 Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus įsakymo Nr. AD1-1186 pagrindu UAB „Studija 33“ parengtÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ bei atsakovai V.

B. ir V. B. įpareigotini bendromis ieškovų K. G. ir A. G. bei atsakovų V. B. ir V. B. lėšomis per l (vienas) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovams K. G. ir A. G. nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, UAB „Studija 33“ parengtoje sprendinių žemės sklypo pertvarkymui schemoje pažymėto simboliu "B", atsakovams V. B. ir V. B. priklausantį nuotekų valymo įrenginį AT - 12 ir sutvarkyti žemės sklypo dalį, iš kurios pašalintinas atsakovams V.

B. ir V. B. priklausantis nuotekų valymo įrenginys AT-12. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Patenkinus ieÅ¡kinį, atsakovai privalo atlyginti ieÅ¡kovių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).Paduodami ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovai sumokėjo 125,40 Eur (433 Lt) žyminio mokesčio. Tikslinant ieÅ¡kinio reikalavimus vieno reikalavimo atsisakyta, todėl ieÅ¡kovams grÄ Å¾intina žyminio mokesčio permoka 41,8 Eur (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis ieÅ¡kovams priteistina 83,60 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Bylos duomenimis, ieÅ¡kovai patyrė 1667,03 Eur (II t. b.l.162) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovams priteistina 1667,03 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: patenkinti ieÅ¡kovų K. G. ir A. G. ieÅ¡kinį atsakovams V. B. ir V. B..Pripažinti kad žemės sklypo, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) formavimas ir pertvarkymas yra galimas pagal 2015-04-28 Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus įsakymo Nr. AD1-1186 pagrindu UAB „Studija 33“ parengtÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ .Ä®pareigoti atsakovus V.

B. ir V. B. bendromis ieškovų K. G. ir A. G. bei atsakovų V. B. ir V. B. lėšomis per l (vienas) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš bendraieškoviams K. G. ir A. G. nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, UAB „Studija 33“parengtoje sprendinių žemės sklypo pertvarkymui schemoje pažymėto simboliu "B", atsakovams V. B. ir V. B. priklausantį nuotekų valymo įrenginį AT - 12 ir sutvarkyti žemės sklypo dalį, iš kurios pašalintinas atsakovams V.

B. ir V. B. priklausantis nuotekų valymo įrenginys AT-12;Priteisti iÅ¡ atsakovų V. B. ir V. B. solidariai 1667,03 Eur. bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovams K. G. ir A. G..Priteisti iÅ¡ atsakovų V. B. ir V. B. lygiomis dalimis ieÅ¡kovams 83,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovams K. G. ir A. G. žyminio mokesčio permokÄ 41,80 Eur.IÅ¡aiÅ¡kinti, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo procesiniu sprendimu. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ nusiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui VÄ® Registrų centrui.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                           Violeta Olcvikienė