2025-12-10 Nr. AB-22320-3-61-3-04895-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-444-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04895-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dariaus transportas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dariaus transportas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dariaus transportas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD, atsakovas) 2023 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. J45-1142/2023/J01 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J45 – 1142/2023/J01“ (toliau – ir Nutarimas) paskirtą ekonominę sankciją – 850 Eur baudą į įspėjimą arba paskirtą ekonominę sankciją sumažinti paskiriant 50 Eur baudą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjant juridinio asmens padaryto pažeidimo bylą, Bendrovės direktorius teikė paaiškinimus, nurodydamas, jog sutinka su faktine aplinkybe, kad Bendrovė formaliai perdavė 1,8 t padangų atliekų individualią veiklą vykdančiam J. V. ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teigė, jog Bendrovė ėmėsi veiksmų, kad 1,8 t padangų atliekų būtų perduotos atliekų tvarkytojui, siekiant užkirsti kelią galimiems žalingiems padariniams ir skiriant ekonominę sankcija, prašė nurodytas aplinkybes pripažinti lengvinančiomis aplinkybėmis.

3. Pareiškėjo nuomone, pažeidimas padarytas esant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 49 straipsnio 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, darančiomis bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teiseną negalimą, kadangi dėl susiklosčiusios išskirtinės situacijos pareiškėjas pažeidimą padarė veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes Bendrovės veikla nuo 2021 m. sausio 1 d. yra sustabdyta, be to, Bendrovės finansinė padėtis yra bloga.

4. Pareiškėjas teigė, kad atliekų perdavimas yra užregistruotas GPAIS (gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos sistemos), kurioje yra išskirta atskira grafa „Perdavimas ne atliekų tvarkytojui“, todėl esant tokiai grafai ir išimtiniams atvejams toks perdavimas yra leistinas.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad atliekų likutis perduotas individualią veiklą vykdančiam J. V., kuris yra sudaręs sutartį su atliekų tvarkytoju – Padangų importuotojų organizacija ir 2022 m. gruodžio 1 d. atliekų likutis 1,8 t išvežtas utilizacijai. J. V. yra Bendrovės direktoriaus ir akcininko D. V. tėvas, veiklą vykdo tose pačiose patalpose, kur veiklą vykdė Bendrovė, be to, tai yra šeimos verslas (padangų montavimas ir pan.), pareiškėjo veiklos tęstinumas.

6. Pareiškėjas nurodė, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, jog pareiškėjas padėjo tyrimo metu bei bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau Nutarimu skyrė ekonominę sankciją – 850 Eur baudą, kuri nėra proporcinga padarytam pažeidimui, nes įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakaktų įspėjimo arba 50 Eur baudos.

7. Atsakovas AAD atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjas pažeidimo fakto neginčija, tik teigia, jog paskirta sankcija yra per griežta ir prašo ją sumažinti.

8. Atsakovas paaiškino, kad Nutarimu skirta ekonominė sankcija – 850 Eur bauda pagal AAĮ 88 straipsnio 2 dalį, kadangi pareiškėjas, vykdydamas transporto priemonių padangų montavimo techninės priežiūros ir remonto veiklą bei nesilaikydamas ATĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, 2022 m. lapkričio 15 d. susikaupusias padangų atliekas (atliekos kodas 16 01 03) – 1,8 t, perdavė ne atliekų tvarkytojui J. V..

9. AAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nurodyto teisės pažeidimo sudėtis įrodyta byloje surinkta medžiaga – 2023 m. vasario 3 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolu Nr. J45-1142/2023, 2023 m. sausio 17 d. patikrinimo aktu Nr. PA-112, GPAIS duomenų išrašais, 2022 m. lapkričio 15 d. atliekų perdavimo aktu Nr. 2022/11/01 ir kita bylos medžiaga. Bendrovės atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pažeidimą padaręs juridinis asmuo padėjo tyrimo metu, bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

10. Atsakovas teigė, kad Bendrovei skirta minimali AAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta 850 Eur bauda, todėl skiriant įspėjimą ar žymiai mažesnę baudą, nebūtų pasiektas ekonominės sankcijos taikymo tikslas, kadangi skiriama sankcija turi būti atgrasanti ir skatinanti nepažeidinėti aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų.

II. 11. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad 2022 m. gruodžio 28 d.–2023 m. sausio 17 d. atliktus Bendrovės neplaninį patikrinimą, kurio tikslas – patikrinti ūkinės veikos vykdytojo Vieningoje galinių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje nustatytų sąlygų vykdymą ir kitą atliekų tvarkymo medžiagą, 2023 m. sausio 17 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. PA-112 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu, be kita ko, nustatyta, kad Bendrovė, nesilaikydama ATĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, susikaupusias padangų atliekas (1,8 t) 2022 m. lapkričio 15 d. perdavė ne atliekų tvarkytojui J. V..

13. Bendrovės direktorius 2023 m. vasario 1 d. ir kovo 3 d. paaiškinimuose nurodė, jog sutinka su faktine aplinkybe, kad Bendrovė formaliai perdavė 1,8 t padangų atliekų individualią veiklą vykdančiam J. V., tačiau ėmėsi veiksmų, jog atliekos būtų perduotos atliekų tvarkytojui, todėl šias aplinkybes prašė pripažinti lengvinančiomis aplinkybėmis. Be to, pažeidimas padarytas esant AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, darančiomis bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teiseną negalimą, kadangi dėl išskirtinės situacijos Bendrovė pažeidimą padarė veikdama būtinojo reikalingumo sąlygomis. Bendrovė, nuo 2021 m. sausio 1 d. sustabdžius jos veiklą dėl Covid-19 pandemijos pasekmių, yra atleista nuo mokesčių deklaracijų ir kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, be to, Bendrovės finansinė padėtis yra bloga. Bendrovė 2022 m. lapkričio 15 d. nepavojingų atliekų (padangų atliekų) likutį – 1,8 t perdavė individualią veiklą vykdančiam J. V. pagal atliekų perdavimo aktą Nr. 2022/11/01, kuris užregistruotas GPAIS ir kurioje yra išskirta atskira grafa „Perdavimas ne atliekų tvarkytojui“, todėl esant išimtiniams atvejams toks perdavimas yra leistinas. J. V. yra sudaręs sutartį su atliekų tvarkytoju – Padangų importuotojų organizacija ir 2022 m. gruodžio 1 d. atliekų likutis – 1,8 t buvo išvežta utilizacijai. J. V. yra Bendrovės direktoriaus akcininko D. V. tėvas, kuris vykdo veiklą tose pačiose patalpose, kur veiklą vykdė Bendrovė. Tai yra šeimos bendras verslas ir tėvo vykdoma tos pačios rūšies (padangų montavimas ir pan.) individuali veikla yra Bendrovės veiklos tęstinumas. Surašius 2022 m. lapkričio 15 d. nepavojingų atliekų (padangų atliekų) likučio – 1,8 t perdavimo aktą Nr. 2022/11/01 individualią veiklą vykdančiam J. V., nepavojingos atliekos iš saugojimo vietos niekur nebuvo vežamos. J. V. už nepavojingų atliekų (padangų atliekų) tvarkymo pažeidimus jau yra nubaustas administracine tvarka, todėl nubaudus ir Bendrovę už tuos pačius nusižengimus antrą bei trečią kartą būtų pažeistas dvigubo baudimo negalimumo principas.

14. Teismas nustatė, kad Bendrovė naudotas padangas (atliekų kodas 16 01 03) perdavė UAB „Ekobazė“ pagal 2018 m. spalio 2 d. sudarytą atliekų tvarkymo sutartį: 2020 m. birželio 26 d. (lydraščio Nr. 1308671) perdavė 11,01 t naudotų padangų ir 2020 m. gruodžio 16 d. (lydraščio Nr. 1666370) perdavė 5,04 t naudotų padangų; pagal 2020 m. gruodžio 10 d. sudarytą atliekų tvarkymo sutartį 2021 m. lapkričio 17 d. (lydraščio Nr. 2430104) perdavė 5,96 t naudotų padangų.

15. Nutarimu, įvertinus atsakomybę lengvinančias aplinkybes tai, kad Bendrovė tyrimo metu, bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už pažeidimą, nurodytą AAĮ 88 straipsnio 2 dalyje, pareiškėjui skirta ekonominė sankciją – 850 Eur bauda. Konstatuota, kad Bendrovė yra sudariusi sutartį su atliekų tvarkytoju – UAB „Ekobazė“. Bendrovės veiklą sustabdžius nuo 2021 metų sausio 1 d., pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsnio nuostatas Bendrovė yra atleista tik nuo mokesčių deklaracijų ir kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pagal ATĮ 4 straipsnio 1 dalį atliekų turėtojas turi atliekas perduoti tik atliekų tvarkytojams, nepriklausomai nuo to, ar atliekos iš saugojimo vietos niekur nebuvo vežamos, o atliekų perdavimas ne atliekų tvarkytojui nėra galimas. Be to, Bendrovei priklausančių atliekų perdavimą gali padaryti ir padarė tik Bendrovės atsakingas asmuo ir niekas kitas dėl šio pažeidimo padarymo atsakomybėn nėra patrauktas.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija Nutarimo bei jame konstatuotų faktinių aplinkybių ir pažeidimo kvalifikavimo pagal AAĮ 88 straipsnio 2 dalį, tačiau prašo sumažinti Nutarimu paskirtą baudą arba paskirtą ekonominę sankciją – baudą, pakeisti į įspėjimą.

17. Teismas vadovavosi AAĮ 88 straipsnio 2 dalies, 51 straipsnio 2 dalies, 52 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

18. Pažymėjo, kad byloje nenustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – Bendrovė tyrimo metu bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, be to, pareiškėjas pripažino padaręs pažeidimą, teikė išsamius paaiškinimus ir padėjo atskleisti padaryto pažeidimo aplinkybes ir esmę. Tokios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas ne tik suprato padarytų pažeidimų esmę, pavojingumą, bet ir stengėsi ištaisyti savo veiklos trūkumus. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad pažeidimas padarytas veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis, t. y., kad dėl Covid-19 pandemijos pasekmių Bendrovės veikla buvo sustabdyta nuo 2021 m. sausio 1 d., o finansinė Bendrovės padėtis yra sunki, kadangi šių argumentų pareiškėjas nepagrindė jokiais įrodymais, priešingai, byloje nustatyta, kad pareiškėjas pagal sudarytą sutartį su UAB „Ekobazė“, 2021 m. lapkričio 17 d. perdavė naudotas padangas, be to, pripažino, jog 2022 m. lapkričio 15 d. formaliai perdavė 1,8 t padangų atliekų individualią veiklą vykdančiam J. V.. Be kita ko, įrodymų, kad pareiškėjas už tą patį pažeidimą (ATĮ 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikymas, atsakomybės taikymas pagal AAĮ 88 straipsnio 2 dalį) buvo baustas, pareiškėjas nepateikė, o atsakovas aplinkybių, susijusių su pareiškėjui skirtomis baudomis pagal AAĮ 88 straipsnio 2 dalį, nepatvirtino.

19. Įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką dėl sankcijos proporcingumo, teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjui skirti švelnesnę baudą, nei nustatyta AAĮ 88 straipsnio 2 dalyje. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai šiuo konkrečiu atveju yra tokio pavojingumo laipsnio, kuris reikalauja minimalaus įstatyme numatytos baudos dydžio taikymo tam, jog pareiškėjas būtų nubaustas teisingai ir proporcingai.

20. Teismas išaiškino pareiškėjui, jog objektyviai per tris sankcijos vykdymo mėnesius negalėdamas sumokėti baudos, jis turi teisę kreiptis su prašymu į Nutarimą priėmusį subjektą pratęsti nutarimo skirti ekonominę sankciją įvykdymo terminą iki vienų metų arba išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą vienų metų laikotarpiui.

III. 21. Pareiškėjas UAB „Dariaus transportas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į AAĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme bei AAĮ 52 straipsnyje nurodytus principus, nevertino pažeidimo pobūdžio ir pavojingumo, tik formaliai konstatavo, jog įstatymo leidėjas nesuteikia teisės atsakovui, esant įrodytam pažeidimui, skirti mažesnę nei sankcijoje nustatyta minimali bauda ar jos visai neskirti.

23. Pareiškėjas teigia, kad teismas turi diskrecijos teisę įvertinti, ar paskirtos sankcijos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus padarytam pažeidimui. Teismas šiuo atveju turėjo pasinaudoti įstatyme įtvirtinta diskrecijos teise, atsižvelgti į tai, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, pažeidimas pagal savo pobūdį yra mažareikšmis, netyčinis, egzistuoja atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, nėra nustatyta, kad dėl tokio formalaus pažeidimo kilo kokių nors žalingų padarinių aplinkai ar žmonėms.

24. Pareiškėjas akcentuoja, kad Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, Bendrovės padarytas pažeidimas atitinka Kriterijų aprašo nustatytus pažeidimo priskyrimo mažareikšmiams kriterijus. Teismas nevertino, ar egzistavo sąlygos tokio pobūdžio pažeidimui pripažinti mažareikšmiu, nepasinaudojo diskrecijos teise ir pareiga įvertinti pažeidimo pobūdį bei spręsti dėl paskirtos sankcijos atitikimo protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

25. Pareiškėjas teigia, kad už padarytą pažeidimą paskirta sankcija yra per griežta ir neproporcinga, jos taikymas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus, šios aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą teismo sprendimą bei Nutarimą panaikinti.

26. Pareiškėjo nuomone, įstatyme numatytos ekonominės poveikio priemonės tikslui pasiekti šiuo atveju pakanka mažesnės ekonominės sankcijos (pvz. 50 Eur baudos).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl AAD Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta 850 Eur ekonominė sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas taip pat nenustatė pagrindo sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, spręsdamas dėl paskirtos sankcijos pagrįstumo, neatsižvelgė į AAĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nepagrįstai nesivadovavo AAĮ 52 straipsnyje nurodytais principais, nevertino pažeidimo pobūdžio ir pavojingumo, nevertino, ar egzistavo sąlygos tokio pobūdžio pažeidimą pripažinti mažareikšmiu, nepasinaudojo diskrecijos teise ir pareiga įvertinti pažeidimo pobūdį bei spręsti dėl paskirtos sankcijos atitikimo protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Tvirtina, kad Nutarimu paskirta sankcija akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl turi būti sumažinta.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.)

31. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

32. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

33. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra. Pareiškėjas neneigia, kad padarė pažeidimą, tačiau teigia, jog jis mažareikšmis, todėl sankcija jam neturėjo būti paskirta arba, įvertinus lengvinančias aplinkybes, tai, jog žala niekam nebuvo padaryta, atsižvelgiant į proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į Bendrovės finansinę padėtį, paskirta sankcija akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl turi būti sumažinta.

34. AAĮ 88 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingųjų atliekų perdavimą asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas – 0,5 tonos ir didesnio, bet mažesnio kaip 5 tonų nepavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

35. Įstatymų leidėjas, už AAĮ pažeidimus nustatydamas skirtingus baudų dydžius su skirtingais maksimalios ir minimalios baudų intervalais, jau sudarė prielaidas baudą skiriančiai institucijai kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti ekonominę sankciją, kaip tai nustatyta AAĮ 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią, skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, nustatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (AAĮ 51 str. 4 d.). Pagal AAĮ 51 straipsnio 2 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, jog skiriant Bendrovei ekonominę sankciją turėjo būti atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pažymi, kad iš ginčijamo Nutarimo matyti, jog AAD, skirdamas pareiškėjui ekonominę sankciją, įvertino atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y., kad pareiškėjas padėjo tyrimo metu, bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais. Sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Taigi, AAD, skirdamas Bendrovei ekonominę sankciją, priešingai nei teigia pareiškėjas, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, dėl to skyrė pareiškėjui minimalią, sankcijoje už padarytą pažeidimą nustatytą baudą.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo diskrecijos teise ir pareiga įvertinti Bendrovės pažeidimo pobūdį ir spręsti dėl paskirtos ekonominės sankcijos proporcingumo, teisingumo ir protingumo principams, kadangi, pareiškėjo vertinimu, paskirta ekonominė sankcija yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam pažeidimui, dėl padarytas pažeidimas niekam žalos nesukėlė, be to, Bendrovės finansinė padėtis sunki, todėl paskirta sankcija turėjo būti sumažinta.

38. AAĮ 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant dar didesnio atsakomybės individualizavimo kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju, AAĮ 52 straipsnyje skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjančiam teismui yra numatyta galimybė skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą (žr. 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1796-492/2021).

40. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal AAĮ 52 straipsnio nuostatą, ekonominė sankcija gali būti švelninama (skiriama mažesnė nei įstatymo nustatyta minimali bauda) tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos taikymas konkrečiam juridiniam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-117-502/2021).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, šiuo konkrečiu atveju, sudaro pagrindą mažinti Nutarimu paskirtą ekonominę sankciją.

42. Nagrinėjamu atveju byloje nepaneigta, kad pareiškėjas už tokio pobūdžio pažeidimą baudžiamas pirmą kartą, žala aplinkai ir asmenims nebuvo padaryta, pareiškėjas bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, padėjo tyrimo metu.

43. Esant šioms aplinkybėms, kurios vertintinos kaip lengvinančios juridinio asmens atsakomybę (AAĮ 51 str. 2 d. ir 4 d.), taip pat atsižvelgiant į Bendrovės finansinę padėtį ekonominės sankcijos skyrimo metu, Nutarimu paskirta pareiškėjui bauda mažintina iki 500 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, nustatytas aplinkybes, sumažinta iki 500 Eur finansinė sankcija laikytina pakankama poveikio priemone, atitinkanti padaryto pažeidimo pobūdį, daranti poveikį pažeidimą padariusiam asmeniui bei atliekanti atgrasymo funkciją kitiems asmenims. Byloje nenustatyta tokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pareiškėjui skirti jo siūlomą 50 Eur baudą, be to, tai neatitiktų AAĮ nustatytų ekonominės poveikio priemonės taikymo tikslų.

44. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dalyje dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nepagrįstai sprendė dėl pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir paskirtos ekonominės sankcijos dydžio. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies ir sumažinant Nutarimu paskirtą ekonominę sankciją iki 500 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dariaus transportas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dariaus transportas“ skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 13 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J45-1142/2023/J01“ paskirtą 850 Eur baudą sumažinti iki 500 Eur (penkių šimtų eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė