cb6283f0-e10e-47fc-b04f-181f5397b228 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-348-933/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00403-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Å ulcas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens A. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutarties, kuria apribota suinteresuoto asmens A.

S. teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare dvejiems metams civilinėje byloje dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ iškelta nemokumo byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Henkoo“ (toliau – ir nemokumo administratorė).

Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 28 d.

2. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo patenkintas nemokumo administratorės praÅ¡ymas – bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovei A. S. paskirta bauda už įmonės dokumentų neperdavimÄ nemokumo administratorei po 20 Eur už kiekvienÄ Ä¯monės dokumentų neperdavimo dienÄ , terminÄ pradedant skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos. 3. 2023 m. sausio 18 d. nemokumo administratorė pateikė teismui praÅ¡ymÄ apriboti buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės A. S. teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nare.

4. Nemokumo administratorė praÅ¡ymÄ grindė dviem Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais:

1) JANÄ® 13 straipsnio 2 dalies 1 punktu – suinteresuotas asmuo neiniciavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso, kai pagal įstatymÄ tÄ privalėjo padaryti;

2) JANÄ® 13 straipsnio 2 dalies 3 punktu – suinteresuotas asmuo įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl nemokumo bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kėlimo, neperdavė nemokumo administratorei turto ir dokumentų. Nemokumo administratorė paaiÅ¡kino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė (suinteresuotas asmuo) veikė aplaidžiai ir nerÅ«pestingai, tai yra nesikreipė į teismÄ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kai įmonė buvo nemoki (vėliausiai 2019 m. spalio 17 d.), o taip pat sÄ moningais tyčiniais veiksmais nevykdo jai priskirtų pareigų dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo nemokumo administratorei. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 3 d. nutartimi patenkino nemokumo administratorės praÅ¡ymÄ â€“ apribojo A. S. teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nare dviem metams.

6. Teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 31 d. atitiko nemokios įmonės sÄ vokÄ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 2 straipsnio 8 dalies prasme – bendrovės įsipareigojimai daugiau nei dvigubai virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė dar 2018 m. pabaigoje privalėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau tokių veiksmų neatliko.

7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 3 d. nutartimi, iÅ¡kėlęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylÄ , įpareigojo bendrovės valdymo organus perduoti nemokumo administratorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomÄ ir naudojamÄ turtÄ , taip pat visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitÄ juridinio asmens informacijÄ , susijusiÄ su jo veikla. Objektyvių duomenų apie tai, kodėl nevykdomi nurodyti reikalavimai perduoti bendrovės dokumentus ir turtÄ , suinteresuotas asmuo A.

S. nepateikė. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi A. S. buvo paskirta bauda už teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartyje nurodytų reikalavimų perduoti bankrutuojančios bendrovės dokumentus ir turtÄ nevykdymÄ , tačiau ir po baudos skyrimo suinteresuotas asmuo dokumentų ir turto neperdavė. Teismas nusprendė, kad buvusi bendrovės vadovė nebendradarbiauja su nemokumo administratore, o Å¡velnesnės poveikio priemonės (sankcijos) dėl dokumentų neperdavimo nemotyvuoja ir neskatina įvykdyti teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų.

8. Teismas nenustatė, kad suinteresuotas asmuo sistemiÅ¡kai nevykdytų teisės aktuose nustatytų pareigų vadovaujant kitoms bendrovėms, todėl atsižvelgdamas į tai, jog ribojimas eiti įmonės vadovo pareigas lemia socialiai nenaudingÄ rezultatÄ darbingam žmogui, sprendė, kad teisių apribojimas eiti vadovės pareigas ir (ar) bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nare dviejų metų terminui yra pakankama prevencinė priemonė vieÅ¡iesiems ir privatiems juridiniams asmenims nuo nesÄ Å¾iningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų, apsaugoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Suinteresuotas asmuo A. S. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartį ir nemokumo administratorės praÅ¡ymo netenkinti. Nurodo Å¡iuos argumentus: 9.1. Teismas vadovavosi iÅ¡imtinai tik nemokumo administratorės argumentais, kurių dalis yra nepagrįsti. Teismas nevertino, kokia dalimi įsipareigojimai buvo pradelsti, o įmonės bÅ«klę galima vertinti tik dėl pradelstų įsipareigojimų. Nemokumas Ä®BÄ® prasme yra laikoma tokia bÅ«sena, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Teismas tokių aplinkybių nenustatinėjo, nepareikalavo nemokumo administratorės pateikti duomenis apie pradelstus įsipareigojimus minėtai datai, sutapatino skolas su pradelstomis skolomis, dėl to teismas netinkamai taikė įstatymÄ . 9.2.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelis kartus buvo bandoma kelti nemokumo bylÄ Vilniaus apygardos teisme, tačiau teismas nenustatė pagrindų, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėtų atsiskaityti su kreditoriais. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek 2019 m., tiek ir vėliau (iki pat 2022 m.) vykdė veiklÄ , gavo pajamas, mokėjo kreditoriams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu buvo sudariusi rangos sutartis su keliais užsakovais, tarp jų 2018 m. rugsėjo 25 d. su UAB „Ronekta“, 2019 m. gegužės 16 d. su UAB „ABS development“.

Nors 2019 m. pabaigoje skolos sudarė 3 804,69 Eur, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad įmonė buvo nemoki ir neketino vykdyti veiklos, negrÄ Å¾inti skolų. Teismo iÅ¡vada, kad įmonė buvo nemoki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. pabaigoje neatitinka tikrovės. 9.3. Nėra ir kito pagrindo – dėl buhalterinių dokumentų neperdavimo – apriboti suinteresuoto asmens teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nare dvejiems metams. Nors A.

S. pripažino, kad dalis dokumentų yra jos žinioje, tačiau kita dalis yra pas buhalterinę apskaitÄ vedantį asmenį. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kelta bankroto byla ir įmonė neturi galimybės apmokėti už buhalterines paslaugas, buhalterinė apskaita nėra iki galo paruoÅ¡ta perduoti tokia forma, kokia praÅ¡o nemokumo administratorė. Kadangi suinteresuotam asmeniui A. S. atsirado galimybė sumokėti už buhalterines paslaugas, visus buhalterinius dokumentus planuoja perduoti nemokumo administratorei per 2023 m. vasario mėn. Visų įmonės dokumentų Å¡iuo metu negali perduoti nemokumo administratorei, nes dalis jų yra pateikta auditoriui. 9.4.

Suinteresuotam asmeniui A. S. jau buvo skirta bauda už dokumentų neperdavimÄ . Kadangi negalima bausti už tÄ patį nusižengimÄ du kartus, teismas negalėjo skirti jai poveikio priemonės – uždrausti eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu dvejus metus.

10. Atsakovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į suinteresuoto asmens A. S. atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos argumentus: 10.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 31 d. atitiko nemokios įmonės sÄ vokÄ , todėl jos vadovė 2018 m. pabaigoje privalėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Nepagrįsti argumentai, kad teismas nevertino, kokia dalimi įsipareigojimai buvo pradelsti.

Visų pirma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė laiku nepateikė įmonės finansinių ataskaitų – paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka buvo sudaryti ir pateikti Juridinių asmenų registrui tik 2018 m. Vėlesni dokumentai nebuvo pateikti nei nemokumo administratorei, nei Vilniaus apygardos teismui, kuris nagrinėjo klausimÄ dėl vadovavimo teisių apribojimo. Teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki – balanso duomenimis, įmonės turtÄ sudarė 57 554 Eur (visas turtas trumpalaikis), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 40 933 Eur.

Taigi, įmonės įsipareigojimai daugiau nei dvigubai virÅ¡ijo pusę į bendrovės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Suinteresuotas asmuo A. S. nepateikė duomenų, kokia dalimi 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyti finansiniai įsipareigojimai buvo pradelsti, kokie jų mokėjimo terminai. 10.2. Pareiga įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo perduoti paskirtai nemokumo administratorei bendrovės turtÄ ir dokumentus JANÄ® nustatyta bÅ«tent juridinio asmens vadovui. Aplinkybė, kad dokumentai yra pas trečiuosius asmenis nepaneigia ir neatleidžia A.

S., kaip paskutinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės, nuo įstatymu nustatytos pareigos perduoti nemokumo administratorei įmonės turtÄ ir visus dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iÅ¡kelta 2022 m. birželio 3 d., įsiteisėjo 2022 m. birželio 28 d. Taigi, apeliantė savo pareigos perduoti dokumentus nevykdo jau daugiau kaip 7 mėnesius, tai laikytina ženkliu JANÄ® nustatytos pareigos pažeidimu, dėl kurio nevykdymo vilkinamos bendrovės bankroto procedÅ«ros, nemokumo administratorė neturi galimybės nustatyti bendrovės turto ir atitinkamai jį realizuoti bankroto procese teisės aktų nustatyta tvarka, kad bÅ«tų patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai.

Nors Vilniaus apygardos teismas taikė suinteresuotam asmeniui A. S. JANÄ® 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ poveikio priemonę, tačiau Å¡i priemonė nebuvo veiksminga – A. S. įmonės dokumentų neperdavė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis).

13. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

14. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria buvusiai bendrovės vadovei buvo apribota teisė eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nare, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje 15. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2018 m. rugsėjo 25 d. Rangos sutartį su UAB „Ronekta“ ir 2019 m. gegužės 16 d. Statybos rangos sutartį su UAB „ABS Development“.

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17. Apeliantė priežasčių, dėl kurių ji negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui 2018 m. rugsėjo 25 d. Rangos sutarties su UAB „Ronekta“ ir 2019 m. gegužės 16 d. Statybos rangos sutarties su UAB „ABS Development“ nenurodė, taip pat nepagrindė, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepriima apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų dokumentų. Dėl teisės eiti juridinių asmenų valdymo organų pareigas apribojimo 18. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis:

1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymÄ tÄ privalėjo padaryti;

2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotÄ ; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti juridiniam asmeniui bankroto bylÄ neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. SprendimÄ apriboti asmens teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu praÅ¡ymu (JANÄ® 13 straipsnio 3 dalis).

19. Teismas, tiek nagrinėdamas suinteresuotų asmenų pateiktÄ praÅ¡ymÄ taikyti įmonės vadovui teisių apribojimÄ , tiek tai darydamas savo iniciatyva, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ taikyti įstatymo nustatytÄ apribojimÄ Å¡iam asmeniui dirbti tam tikrÄ darbÄ . Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimÄ padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik iÅ¡samiai iÅ¡tyrus reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-302-881/2023 16 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

20. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje diskvalifikavimas (arba apribojimas vadovui eiti juridinio asmens vadovo pareigas) suprantamas kaip sankcija, poveikio ir kontrolės priemonė, kuria siekiama įvairių, kompleksinių tikslų:

1) bendrosios prevencijos, kuri pasireiÅ¡kia per visuomenės žinojimÄ , kad yra taikoma atsakomybė už netinkamÄ ir nesÄ Å¾iningÄ elgesį, ir kartu suvokiant, kad visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir kreditoriai, kontrahentai, yra saugomi nuo nesÄ Å¾iningų vadovų veiksmų;

2) individualiosios prevencijos, kuria siekiama paveikti asmenis, kad jie laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir vėl neatliktų teisės pažeidimų, apriboti asmeniui galimybę daryti naujÄ veikÄ tada, kai jam yra ribojama teisė eiti vadovaujančias pareigas;

3) teisingumo principo įgyvendinimo, reiškiančio, kad kiekvienam asmeniui turi būti paskirta sankcija individualiai išnagrinėjus faktines aplinkybes;

4) nubaudimo tikslo, kai sankcija yra realiai paskiriama ir kyla neigiami jos padariniai. Å ios sankcijos taikymo esmė ir tikslas – iÅ¡laikyti aukÅ¡tus įmonių veiklos standartus, kurie yra neatsiejamai susiję ir su įmonių socialine atsakomybe, užkirsti keliÄ neteisėtam ar nesÄ Å¾iningam elgesiui įmonių valdymo srityje (Audronė Balsiukienė „Bendrovės vadovo atsakomybė: apribojimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas“, Jurisprudencija 28, 2 (2021): 452–475; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-407/2022).

21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bendrovės vadovė neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal įstatymÄ tÄ privalėjo padaryti, taip pat nustatęs, jog bendrovės vadovė bankroto proceso metu neperdavė visų įmonės dokumentų nemokumo administratorei, nusprendė, kad yra pagrindas taikyti JANÄ® 13 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ atsakomybę – apribojo teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nare. Tai yra, pirmosios instancijos teismas taikė apeliantei poveikio priemonę dviem pagrindais – JANÄ® 13 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 punktu.

Dėl JANÄ® 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto pagrindo 22. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad įmonė dar 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Apeliantės vertinimu, teismas, nustatydamas minėtÄ faktÄ , vadovavosi iÅ¡imtinai nemokumo administratorės argumentais, neatkreipė dėmesio į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelis kartus buvo bandoma kelti nemokumo bylÄ , tačiau teismas, vertinęs nemokumo bylos iÅ¡kėlimo pagrindus, nenustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėtų atsiskaityti su kreditoriais.

Be to, bendrovė tiek 2019 m., tiek ir vėliau vykdė veiklÄ , buvo sudariusi kelias rangos sutartis, gavo pajamas, mokėdavo kreditoriams.

23. Apeliantės nurodytu laikotarpiu galiojusiu Ä®BÄ® redakcija nustatė, kad įmonės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®statymo 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai:

1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymÄ ir stabilizuoti padėtį;

2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams;

3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sÄ lygas tokiai pareigai atsirasti, Å¡ios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Tam, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimÄ pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realiÄ , o ne įraÅ¡ytÄ balanse, įmonės turimo turto vertę.

Tai reiÅ¡kia, kad į balansÄ Ä¯raÅ¡ytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi bÅ«ti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017).

25. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai apribojo juridinio asmens vadovės teises pagal JANÄ® 13 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , atkreiptinas dėmesys į apeliantės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su tuo, kad įmonei kelis kartus buvo bandoma kelti nemokumo bylÄ Vilniaus apygardos teisme (civilinės bylos Nr. eB2-3754-603/2020 ir Nr. eB2-1588-855/2021), tačiau bankroto byla nebuvo keliama, nes teismas nenustatė pagrindų, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėtų atsiskaityti su kreditoriais.

26. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3754-603/2020 buvo atsisakyta iÅ¡kelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylÄ , nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitiko nemokios įmonės kriterijų. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, besÄ lygiÅ¡kai patvirtinančių, jog atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų, o prieÅ¡ingai, atsakovė deda pastangas, siekdama plėtoti įmonės veiklÄ . Be to, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1588-855/2021 atsisakė iÅ¡kelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylÄ , kadangi teismas laikė, kad atsakovės turtinė padėtis neatitiko faktinės nemokumo bÅ«klės ir akivaizdaus atsakovės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyta faktinė situacija ir apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai suteikia pagrindÄ nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bendrovės vadovė dar 2018 m. pabaigoje turėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad bendrovės vadovė dar 2018 m. pabaigoje turėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, formaliai rėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansiniais duomenimis, neįvertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. ir 2021 m. kovo 10 d. nutartimis, sprendžiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ .

Å iuo atveju vien tik formalus 2018 m. finansinių duomenų vertinimas, neiÅ¡tyrus kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, nėra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja JANÄ® 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sÄ lyga taikyti bendrovės vadovei poveikio priemonę – apriboti teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nare. Dėl JANÄ® 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto pagrindo 28. JANÄ® 57 straipsnyje reglamentuotos juridinių asmenų valdymo organų, taip pat neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko pareigos, susijusios su dokumentų ir turto perdavimu bankroto administratoriui po bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Pagal to paties straipsnio 3 dalį asmenims, kuriems nustatytos tokios pareigos, teismas gali skirti iki vienos MMA dydžio baudÄ už kiekvienÄ pareigos nevykdymo dienÄ . Pagal JANÄ® 13 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ teismas už minėtų pareigų nevykdymÄ taip pat turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kelta nemokumo byla. Minėta nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organams buvo nustatytas 15 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, per kurį valdymo organai privalėjo perduoti nemokumo administratorei juridinio asmens valdomÄ ir naudojamÄ turtÄ pagal nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitÄ juridinio asmens informacijÄ , susijusiÄ su jo veikla.

Kadangi nutartis dėl nemokumo bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2022 m. birželio 28 d., tai terminas, per kurį buvusi bendrovės vadovė turėjo pareigÄ perduoti nemokumo administratorei dokumentus ir turtÄ baigėsi 2022 m. liepos 13 d. Nemokumo administratorė kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu skirti buvusiai bendrovės vadovei baudÄ už pareigos perduoti bankrutuojančios bendrovės dokumentus ir turtÄ nevykdymÄ , dėl ko Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei A.

S. paskirta bauda už įmonės dokumentų neperdavimÄ nemokumo administratorei po 20 Eur už kiekvienÄ Ä¯monės dokumentų neperdavimo dienÄ , terminÄ pradedant skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos. Taigi, buvusiai vadovei jau buvo pritaikyta sankcija už pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtÄ ir dokumentus netinkamÄ vykdymÄ , tačiau ir po paskirtos baudos už įmonės dokumentų neperdavimÄ , bendrovės vadovė nustatytų įpareigojimų toliau neįvykdė.

30. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė, kaip buvusi bendrovės vadovė, nustatytu terminu neįvykdė teismo įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei bankrutuojančios bendrijos turtÄ ir dokumentus. Apeliantė, teisindama savo neveikimÄ , nurodė, kad dalis bendrovės dokumentų yra pas buhalterinę apskaitÄ vedantį asmenį, kuriam nėra galimybės apmokėti už buhalterines paslaugas, dėl ko bendrovės buhalterinė apskaita nėra iki galo paruoÅ¡ta perduoti. Be to, dalis dokumentų yra pateikti auditoriui tam, kad Å¡is įvertintų ir galėtų pateikti iÅ¡vadÄ dėl bedrovės nemokumo momento.

31. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės nebendradarbiavimas su nemokumo administratore bei tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nuo 2019 m. neteikė finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui, rodo tyčinį vengimÄ atskleisti bendrovės finansinę padėtį, jos kaitÄ , tokie apeliantės veiksmai kliudo nustatyti įmonės nemokumÄ sukėlusias priežastis bei apriboja nemokumo administratorės galimybes efektyviai vykdyti bankroto procedÅ«ras, pažeidžia kreditorių teises. Apeliantė atskirajame skunde objektyvių, jos neveikimÄ pateisinančių priežasčių nenurodė. O jos argumentai nepateisina teismo įpareigojimo nevykdymo.

32. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pritaikius aptariamÄ poveikio priemonę (apribojus teisę eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu), ji bus nubausta už tÄ patį pažeidimÄ antrÄ kartÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas antrÄ jÄ sankcijÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei A. S. už besitęsiantį Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutarties nevykdymÄ , priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

Å iuo atveju atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti apeliantės argumentai, susiję su tariamu non bis in idem (liet. negalima dukart bausti už tÄ patį teisės pažeidimÄ ) principo pažeidimu. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad paskirta bauda dėl teismo įpareigojimo nevykdymo, nėra kliÅ«tis spręsti dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos poveikio priemonės – teisės eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, taikymo, esant JANÄ® 13 straipsnio 2 dalyje 3 punkte įtvirtintam pagrindui.

Pirma, baudos už teismo įpareigojimo nevykdymo paskyrimo faktas ir (ar) jos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos (įpareigojimo) vykdymo, todėl bauda gali bÅ«ti skiriama pakartotinai. Antra, JANÄ® 13 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama poveikio priemonė nėra teismo nuobauda, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas baudžiamas du kartus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1291-567/2022 30 punktas). Taigi, vien ta aplinkybė, kad apeliantei buvo skirta bauda, savaime nėra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas non bis in idem principas.

33. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė pažeidė juridinio asmens vadovo pareigÄ teikti nemokumo administratorei turtÄ ir dokumentus bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kuriuo už minėtų pareigų nevykdymÄ suinteresuotam asmeniui apribojo teisę dvejus metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nare. Atskirajame skunde nenurodyta objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį Å¡ioje dalyje.

Dėl procesinės baigties 34. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir neteisingai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reguliuojančias sankcijos skyrimÄ pagal JANÄ® 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ pagrindÄ . Tačiau įvertinus tai, kad teismo paskirtai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ JANÄ® 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų neteisėto neveikimo atvejų, taip pat įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė JANÄ® 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ pagrindÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atskirajame skunde nurodytais argumentais naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ bei pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Ä® esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartį palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Patikslinti, kad A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisė eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nare dvejiems metams apribota Lietuvos Respublikos juridinio asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Teisėjas Irmantas Å ulcas