Legislator Case Law & Legislation
cb60e317-53d0-4b4e-bb3d-e7e8ba0fd34f AI generated

cb60e317-53d0-4b4e-bb3d-e7e8ba0fd34f · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number cb60e317-53d0-4b4e-bb3d-e7e8ba0fd34f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiÅ¡kėjo T. M. atskirasis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarties. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs jo atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties, 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi paskyrė jam baudÄ dėl aiÅ¡kiai nepagrįsto atskirojo skundo pateikimo. PareiÅ¡kėjas įstatyme nustatyta tvarka pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui motyvuotÄ praÅ¡ymÄ panaikinti jam paskirtÄ baudÄ , tačiau teismas 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi netenkino jo praÅ¡ymo. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi jam paskirtÄ baudÄ . AtskirÄ jį skundÄ atsisakytina priimti.

Legislator headnote

AI generated

cb60e317-53d0-4b4e-bb3d-e7e8ba0fd34f · Lietuvos apeliacinis teismas: Pirmiau nurodyta civilinių bylų nagrinėjimo tvarka yra nuosekli ir yra skirta užtikrinti, kad asmuo galėtų bent kartÄ pasinaudoti teise į apeliacijÄ , t. y. galėtų apskųsti aukÅ¡tesnės instancijos teismui jam nepalankų teismo sprendimÄ . Asmuo negali reikÅ¡ti reikalavimų teisme nepaisydamos nustatytos bylų nagrinėjimo tvarkos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2KT-46-790/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01426-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. gegužės 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, susipažinęs su pareiškėjo T. M. pateiktu atskiruoju skundu, n u s t a t ė :

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiÅ¡kėjo T. M. atskirasis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarties. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs jo atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties, 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi paskyrė jam baudÄ dėl aiÅ¡kiai nepagrįsto atskirojo skundo pateikimo. PareiÅ¡kėjas įstatyme nustatyta tvarka pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui motyvuotÄ praÅ¡ymÄ panaikinti jam paskirtÄ baudÄ , tačiau teismas 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi netenkino jo praÅ¡ymo. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi jam paskirtÄ baudÄ . AtskirÄ jį skundÄ atsisakytina priimti.

2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ â€“ arbitrÄ , kuris iÅ¡spręstų ginÄÄ (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismÄ negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); Å¡i konstitucinė teisė negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

3. Nors asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti kreipimosi į teismÄ tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali bÅ«ti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali bÅ«ti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti bÅ«simam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Asmens teisės gali bÅ«ti apgintos teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybÄ realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų reikalavimų.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ , civilinėms byloms nagrinėti yra nustatyta trijų pakopų teismų sistema – iÅ¡ pradžių bylÄ nagrinėja pirmosios instancijos (apylinkės ar apygardos) teismai, dalyvaujantiems byloje asmenims nesutinkant su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir pateikus dėl jo apeliacinį skundÄ , bylÄ apeliacine tvarka nagrinėja apygardos teismas (jeigu bylÄ kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėjo apylinkės teismas) arba Lietuvos apeliacinis teismas (jeigu bylÄ kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėjo apygardos teismas), o tuo atveju, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesutinka su apeliacinės instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, jie gali pateikti kasacinį skundÄ Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (CPK 25–27 straipsniai, CPK II dalis, XVI ir XVII skyriai).

Pirmiau nurodyta civilinių bylų nagrinėjimo tvarka yra nuosekli ir yra skirta užtikrinti, kad asmuo galėtų bent kartÄ pasinaudoti teise į apeliacijÄ , t. y. galėtų apskųsti aukÅ¡tesnės instancijos teismui jam nepalankų teismo sprendimÄ . Asmuo negali reikÅ¡ti reikalavimų teisme nepaisydamos nustatytos bylų nagrinėjimo tvarkos.

5. CPK 301 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja bylas pagal apeliacinius skundus ir atskiruosius skundus dėl neįsiteisėjusių apygardos teismų sprendimų ir nutarčių. Tai reiÅ¡kia, kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja tik tas bylas, kurias prieÅ¡ tai kaip pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo apygardos teismas. Pagal CPK nuostatas, Lietuvos apeliaciniam teismui nėra suteikta kompetencija peržiÅ«rėti apygardos teismo bylas, iÅ¡nagrinėtas apeliacine tvarka, taip pat Lietuvos apeliaciniam teismui nėra suteikta kompetencija pakartotinai peržiÅ«rėti Lietuvos apeliacinio teismo priimtus procesinius sprendimus. Apeliacinės instancijos teismo, taigi, ir Lietuvos apeliacinio teismo priimti procesiniai sprendimai gali bÅ«ti peržiÅ«rėti tik pateiktus dėl jų kasacinį skundÄ .

6. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas buvo pateikęs Lietuvos apeliaciniam teismui atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties, tačiau teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi jo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas Å¡ia nutartimi taip pat paskyrė pareiÅ¡kėjui baudÄ , kadangi, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis sÄ moningai pateikęs aiÅ¡kiai nepagrįstÄ atskirÄ jį skundÄ .

PareiÅ¡kėjas pateikė teismui praÅ¡ymÄ panaikinti paskirtÄ baudÄ , tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi Å¡is pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui dėl jos atskirÄ jį skundÄ . Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas siekia, kad bÅ«tų pakartotinai peržiÅ«rėta apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ , apeliacinės instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai gali bÅ«ti skundžiami tik kasacine tvarka, pareiÅ¡kėjo pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ atsisakoma priimti (CPK 115 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 6 dalimi, n u t a r i a : Atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjo T. M. pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ . Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras Â