cb60bcce-7960-4c50-855d-d96f4844bc8e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-327-602/2011Proceso Nr. 3-61-3-01557-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius                                                                                                                                2011 m. gruodžio 1 d.                            Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

K. (D. K.) praÅ¡ymÄ atsakovams Specialiųjų tyrimų tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas 2010-05-28 teismui padavė praÅ¡ymÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 1507,41 Lt už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2008-12-31 (b. l. 1-2). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui – statutiniam valstybės tarnautojui, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis dėl įstatyme buvusio nustatyto priedų ir priemokų dydžio ribojimo, buvo iÅ¡mokėtas ne visas darbo užmokestis.

Konstituciniam Teismui 2009-12-11 nutarime pripažinus ribojimÄ mokėti priedų ir priemokų dydį prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti sumokėta reikalaujama priteisti suma. Nagrinėjamoje byloje galimas ir valstybės civilinės atsakomybės taikymas.  Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ pareiÅ¡kėjui praneÅ¡ta tinkamai.      Atsakovai atsiliepime į praÅ¡ymÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 6-7, 15-16).Nurodė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl įstaigos veiksmai yra teisėti.  Teismo posėdyje atsakovai nedalyvavo. Prašymas tenkintinas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu dirbo Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Atsakovo pažyma patvirtina, kad pareiškėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo atskaityta 2008 m. rugsėjį 729,30 Lt, lapkritį 778,11 Lt, iš viso – 1507,41 Lt (b. l. 3).

Ginčijamu laikotarpiu Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentavo Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis Įstatymo 4 str. 2 d., yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. Darbo užmokestis pareiškėjui skaičiuotas vadovaujantis Įstatymo 23, 25, 26 str. ir Vidaus tarnybos statuto 38 str. nuostatomis. Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį. 2008 m. gruodžio 9 d.

Ä®statymu pakeista 23 str. 2 d. redakcija, pagal kuriÄ panaikintas ribojimas apmokėti statutiniam valstybės tarnautojui už virÅ¡valandinį darbÄ , įsigaliojo 2009-01-01, nuo Å¡ios datos nutrauktas pareiÅ¡kėjo teisių, kurias pareiÅ¡kėjas praÅ¡o ginti Å¡ioje byloje, pažeidimas. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ po Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo. PareiÅ¡kėjo kreipimasis į teismÄ dėl savo buvusių praeityje pažeistų teisių gynimo motyvuojant Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo yra pripažinta, kad įstatymas ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta tam tikro teisinio reguliavimo, prieÅ¡taravo Konstitucijai priėmimu, yra susijęs su teisės akto pripažinimo prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai pasekmių taikymu, bÅ«tent su jų taikymu ex tunc ar retrospektyviai.

PareiÅ¡kėjas, formuluodamas skundo dalykÄ ir pagrindÄ praÅ¡o taikyti 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimÄ praeityje susiformavusiems teisiniams santykiams.Konstitucinio Teismo nutarimų padariniai su jau pasibaigusiais santykiais ir jau įvykusio jų dalyvių teisių pažeidimo anuliavimu gali bÅ«ti konstatuojami keturiose situacijose „retrospektyviai“:

1) Konstitucinis Teismas remdamasis Konstitucijos 102 str. ir 105 str. 1, 2 d., gali taikyti antikonstitucine jau kvalifikuotos normos eliminavimo atidėjimÄ ((a) antikonstitucine kvalifikuotos norminio teisės akto nuostatos pripažinimÄ konstituciÅ¡kai negaliojančia nuo pat formalaus įsigaliojimo momento, (b) antikonstitucine kvalifikuotos individualaus teisės (taikymo) akto nuostatos sukelto padarinio „retrospektyvų“ konstitucinį iÅ¡ryÅ¡kinimÄ ir argumentuotÄ â€žmodeliavimÄ â€œ (anuliavimÄ ));

2) teismas, kuris, sustabdęs bylÄ ir kreipęsis į Konstitucinį TeismÄ dėl iÅ¡kilusios konstitucingumo abejonės bei atsižvelgdamas į jo kreipimosi iÅ¡nagrinėjimÄ Konstitucinio Teismo nutarime, pagal Konstitucijos 110 str. 2 d. gali ir turi tinkamai užtikrinti veiksmingÄ pažeistų asmens teisių teisminę gynybÄ , „retrospektyviai“ finansiÅ¡kai paÅ¡alindamas jau įvykusį suinteresuoto asmens teisių pažeidimÄ (nuo jo faktinės pradžios iki konstituciÅ¡kai reikalaujamo nutraukimo – nebetęsimo – dienos);

3) įstatymų leidėjas, kuris, įgyvendindamas įgaliojimÄ leisti įstatymus, gali diskretiÅ¡kai pasinaudoti Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. doktrina, pagal kuriÄ Konstitucija nedraudžia plėsti konstitucines garantijas;

4) teismas, kuris nebuvo sustabdęs bylos ir kreipęsis į Konstitucinį TeismÄ dėl iÅ¡kilusios konstitucingumo abejonės, taigi nors neveikė pagal Konstitucijos 110 str. 2 d., bet po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo pagal suinteresuotų asmenų kreipimÄ si turi tinkamai ir veiksmingai veikti pagal Konstitucijos 30 str. 1 d. ir 110 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo Egidijaus Å ileikio atskiroji nuomonė dėl Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).Teismas, nagrinėdamas bylÄ , gali taikyti dvi iÅ¡ minėtų keturių situacijų, t. y. nurodytas 2 ir 4 p. Tiek doktrinoje, tiek teismų praktikoje neginčijamas yra 2 p. aptartas atvejis.

Konstitucija nustato teismo teisę kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , jeigu teismas suabejoja teisės akto konstitucingumu, Å¡iuo reglamentavimu įgyvendinamas teismo nepriklausomumo principas ir pabrėžiamas teismų sistemos vientisumas. Konstitucinio Teismo vykdoma teisės konstitucinė kontrolė, kuri inicijuojama kreipiantis su teisiniu klausimu į Konstitucinį TeismÄ , yra konkretaus (incidentalinio) pobÅ«džio kontrolė. Teisinių klausimų institutas yra skirtas tam, kad asmens teisės ir laisvės, kurių gynimÄ garantuoja Konstitucija, bÅ«tų ginamos jau teisminio nagrinėjimo metu. Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas dėl 4 p. aptartos situacijos taikymo, t. y. atvejis, kai teismas nesikreipė į Konstitucinį TeismÄ su teisiniu klausimu.

Konstitucijos 7 str. 2 d., 107 str. 1 d., Konstitucinio Teismo Ä®statymo 72 str. 1 d. patvirtina, kad Konstitucinio Teismo nutarimai galioja tik ateičiai, jiems nebÅ«dingas grįžtamasis galiojimas, iÅ¡skyrus minėtas iÅ¡imtis dėl nutarimo taikymu ex tunc. Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad iÅ¡imtis turi bÅ«ti taikoma, kai nustatoma, kad jos netaikymas pažeistų teisingumo bei asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principus. Be minėtų 1-3 p. aptartų situacijų, Konstitucinio Teismo nutarimo pasekmės retroaktyviai taikytinos iÅ¡imtiniais atvejais racionaliai aiÅ¡kinant teisę.

Taigi toks aiÅ¡kinimas nustatomas formuojant teismų praktikÄ . AnalogiÅ¡kose bylose yra suformuota teismų praktika (aiÅ¡kinant Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str.), pagal kuriÄ nesumokėtas darbo užmokestis turi bÅ«ti priteisiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: 2004-03-01 Nr. A-219-2004, 2005-12-21 Nr. A-638/2005, 2009-09-07 Nr. A-146-916/2009, 2010-06-07 Nr. A‑662-1735/2011, 2011-11-14 Nr. A-575-1831/2011). Vadovaujantis suformuota teismų praktika bei Konstitucijos 29 str., konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo teisė turi bÅ«ti ginama, nes analogiÅ¡kose bylose yra priimti įsiteisėję teismo sprendimai, kuriais yra priteistas darbo užmokestis už virÅ¡valandžius.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimo patenkinimas nėra siejamas tik su Konstitucijos 30 str. taikymu, kuris nustato procesinio pobÅ«džio garantijÄ â€“ asmens teisę kreiptis į teismÄ .

Teisminės gynybos prieinamumas yra suprantamas kaip:

1) teisė kreiptis į teismÄ , t. y. teisė inicijuoti procesÄ teisme, kuris yra nepriklausomas, neÅ¡aliÅ¡kas;

2) teisė, jog byla būtų išnagrinėta pagal nustatytas proceso taisykles;

3) teisė, jog byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės priimant privalomÄ teismo sprendimÄ . Teisė kreiptis į teismÄ , nustatyta Konstitucijos 30 str., ir teisė į reikalavimo patenkinimÄ nėra tapačios kategorijos. Teisminės gynybos prieinamumo principo užtikrinimas nėra suprantamas taip, kad bus patenkintas kiekvieno į teismÄ besikreipiančio asmens reikalavimas. Teismas turi pagrindÄ priimti pareiÅ¡kėjui palankų sprendimÄ jeigu pareiÅ¡kėjas įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina teisę kreiptis į teismÄ ir materialinės teisės normos nustato pareiÅ¡kėjo praÅ¡omų taikyti teisinių pasekmių atsiradimo galimybę.

Darbo užmokesčio nepriemokos pareiÅ¡kėjui priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbovietės, nes Å¡io atsakovo atžvilgiu yra tenkinami reikalavimai analogiÅ¡kose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: 2010-06-07 Nr. A‑662-1735/2011, 2011-11-14 Nr. A-575-1831/2011). Å ioje byloje atsakovu buvo patraukta be įstaigos, kurioje pareiÅ¡kėjas dirba, taip pat ir Lietuvos valstybė, vadovaujantis CK 6.273 str., nustatančiu, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2010-07-07 Vyriausybės nutarimo Nr. 992 2 p.

2. nustatyta, kad valstybei (Vyriausybei) Lietuvos Respublikos teismų nagrinėjamose bylose dėl žalos, darbo užmokesčio dalies, neiÅ¡mokėtos pagal priimtus teisės aktus, siejamus su sunkia valstybės ekonomine, finansine padėtimi, kai pagal pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius (skundus, praÅ¡ymus) atsakovu (trečiuoju asmeniu, trečiuoju suinteresuotu asmeniu) įtraukta valstybė (Vyriausybė), atstovauja valstybės institucijos (įstaigos), mokėjusios darbo užmokestį (atlyginimÄ ). PareiÅ¡kėjui priteistina atlyginimo suma yra nurodoma su privalomaisiais valstybei mokėjimais, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti vykdant teismo sprendimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,                                                                                                                n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo D.

K. praÅ¡ymÄ tenkinti.Priteisti pareiÅ¡kėjui D. K. iÅ¡ atsakovo Specialiųjų tyrimų tarnybos 1507,41 Lt (suma nurodyta su privalomaisiais valstybei mokėjimais) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                   Veslava Ruskan