2015-12-09 Nr. AB-23954-3-61-3-05420-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1916-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05420-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 38

„(S)„

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. I. skundą atsakovui Lietuvos auditorių rūmams, trečiajam suinteresuotam asmeniui biudžetinei įstaigai Audito ir apskaitos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. I. (toliau – ir pareiškėja) su skundu bei paaiškinimu (t. I, b. l. 4-16, t. I, b. l. 126-131) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos auditorių rūmų (toliau – ir atsakovas, Auditorių rūmai) 2014 m. birželio 11 d. nutarimą (toliau – ir skundžiamas nutarimas) dėl auditoriaus vardo panaikinimo, auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo bei pareiškėjos išbraukimo iš auditorių sąrašo.

Paaiškino, kad skundžiamu nutarimu panaikintas pareiškėjos auditoriaus vardas, auditoriaus pažymėjimo galiojimas bei pareiškėja išbraukta iš auditorių sąrašo, biudžetinės įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. VAA-12 pagrindu. Pagal Audito įstatymo nuostatas auditorius netenka auditoriaus vardo Auditorių rūmų sprendimu. Tarnyba nustačiusi reikšmingus audito atlikimo trūkumus gali priimti sprendimą nurodyti atsakovui panaikinti auditoriaus vardą, atsakovas atsižvelgdamas į Audito įstatymo 14 straipsnį priima sprendimą, bet ne vykdo nurodymą. Atsakovas faktiškai nepriėmė galutinio individualaus administracinio akto, bet atliko formalaus pobūdžio veiksmą, formaliai įvykdė Tarnybos dokumente pateiktą nurodymą, neišreiškė savo valios, nepagrindė objektyviais duomenimis, nevertino faktinių bei teisinių aplinkybių, dėl to skundžiamas nutarimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų. Skundžiamas nutarimas negali būti laikomas motyvuotu, nes jame yra tik pateikta nuoroda kokio akto pagrindu jis priimamas, tačiau nepateikiami jokie motyvai.

Nurodė, kad kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, už kurios auditą pareiškėjai taikoma atsakomybė, sėkmingai vykdo veiklą. Pareiškėja pateikė tinkamas išvadas dėl šios kredito unijos, nesuklaidino informacijos vartotojų dėl kredito unijos finansinėse ataskaitose pateiktų duomenų. Pareiškėjos atlikto audito trūkumai turėjo būti traktuojami kaip nereikšmingi, kadangi visos tyrimo metu vertintos aplinkybės yra lengvinančios. Paskirta nuobauda nėra proporcinga, ji parinkta nevertinus pareiškėjos nepriekaištingos reputacijos bei ilgalaikės patirties, nebuvo atsižvelgta į tai, kad kredito unija nėra viešo intereso įmonė. Pažymėjo, kad Europos Parlamento ir Tarybos Audito Direktyvoje dėl nustatytų audito trūkumų, auditoriams nėra numatyta tokia sankcija kaip vardo panaikinimas, griežčiausios nuobaudos yra laikinas draudimas atlikti auditą, piniginė sankcija. Skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir Auditorių rūmų prezidiumo darbo reglamente įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir tarnybinės pagalbos principus. Atsakovas, priimdamas skundžiamą nutarimą privalėjo iš esmės įvertinti susijusias aplinkybes, o ne vien formaliai pritarti Tarnybos įsakymui.

Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 110-114) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad skundžiamas sprendimas yra tinkamai motyvuotas, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, atitinka susijusių teisės aktų reikalavimus. Pagal Audito įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punktą teisė skirti drausminę nuobaudą, susijusią su auditoriaus vardo panaikinimu yra priskirta Audito ir apskaitos tarnybai, kuri priima sprendimą nurodyti Lietuvos auditorių rūmams panaikinti auditoriaus vardą. Auditorių rūmai atlieka šios nuobaudos privalomo nurodymo realizacijos funkciją – patikslina auditorių sąrašą iš jo išbraukiant auditoriaus vardo netekusius asmenis. Pareiškėjai teisines pasekmes sukėlė Tarnybos įsakymas. Audito rūmai vykdo privalomus nurodymus. Skundžiamas nutarimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių keliamus reikalavimus. Jis yra pagrįstas Tarnybos įsakymu, teisės normomis, motyvuotas aiškiai nurodant, kad yra priimtas vykdant Tarnybos nurodymą. Auditorių rūmams nesuteikta teisė revizuoti Audito ir apskaitos tarnybos priimtų sprendimų, todėl atsakovas neturėjo pareigos įvertinti Tarnybos priimto įsakymo pagrįstumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Audito ir apskaitos tarnyba atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 189-192) prašė bylą nutraukti.

Paaiškino, kad teisės aktais auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros funkciją yra pavesta atlikti Tarnybai. Auditorių rūmai neturi teisės atlikti audito tyrimų ar skirti auditoriui drausmines nuobaudas. Auditorių rūmai tik atlieka formalų veiksmą vykdydami Tarnybos paskirtą nurodymą. Auditorių rūmai visiškai nedalyvauja atlikto tyrimo procese, jie nenagrinėja su tyrimu susijusios medžiagos, todėl neturi galimybės ir teisės vertinti aplinkybių, kuriomis remiantis paskirta drausminė nuobauda. Auditorių rūmai patys priima sprendimą dėl auditoriaus vardo panaikinimo kitais, Audito įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2-8 punktuose nurodytais atvejais. Skundžiamas Auditorių rūmų sprendimas turėtų būti vertinamas ne kaip viešojo administravimo institucijos valios išreiškimas, o tik kaip formalus Tarnybos privalomo sprendimo vykdymas. Pareiškėjos skundžiamas Auditorių rūmų nutarimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl byla nutrauktina.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad UAB „Revizorius“, 2012 m. gegužės 1 d. sudarytos sutarties pagrindu, atliko kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ 2012 metų finansinių ataskaitų auditą. Atlikusi šio audito tyrimą, Tarnyba 2014 m. vasario 20 d. pateikė ataskaitą Nr. 19-5, bei Tarnybos 2014 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. VAA-12 nustatė, kad, būdama asmeniu, atsakingu už kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ 2012 metų finansinių ataskaitų audito koordinavimą ir atlikimą, audito įmonės UAB „Revizorius“ auditorė G. I. pažeidė Audito įstatymo bei Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos Tarptautinio audito standartų (toliau – TAS) reikalavimus. Šiuo įsakymu Tarnyba nurodė Auditorių rūmams panaikinti pareiškėjos G. I. auditoriaus vardą. Lietuvos auditorių rūmų prezidiumas 2014 m. birželio 11 d. posėdyje nusprendė panaikinti G. I. auditoriaus vardą, jos auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir išbraukti pareiškėją iš auditorių sąrašo. Šio posėdžio protokole nurodyta, kad sprendimas priimamas nevertinant faktinių bei teisinių priimto Tarnybos sprendimo aplinkybių, o vykdant privalomą Tarnybos nurodymą.

Teismas pažymėjo, kad 2014 m. gegužės 9 d. įsakyme buvo konstatuota, kad pareiškėja nesurinko pakankamų audito įrodymų, kad pagrįstų „gautinų sumų (suteiktų paskolų)“ srityje dokumentuotus rezultatus ir reikšmingus kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ 2012 metų finansinių ataskaitų audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas, ir auditoriaus išvadoje dėl kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ 2012 metų pateikė neteisingą ir nepagrįstą auditoriaus nuomonę, klaidinančią kredito įstaigos – visuomenei svarbios institucijos – finansinių ataskaitų vartotojus.

Teismas rėmėsi Audito įstatymo, Tarnybos 2014 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. VAA-1 patvirtintos Atlikto audito tyrimo metodikos, Auditorių rūmų prezidiumo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1.4-71.1.1 patvirtinto Atestuoto auditoriaus pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ir galiojimo panaikinimo, informacijos, reikalingos atestuotų auditorių sąrašui parengti, atnaujinti ir skelbti, pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), Auditorių rūmų statuto nuostatomis bei konstatavo, kad Auditorių rūmams nėra suteikta teisė vykdyti atliktų auditų tikrinimų. Auditorių rūmų kompetencija auditorių profesinės atsakomybės taikyme šiuo atžvilgiu pasireiškia kaip įgaliojimai inicijuoti patikrinimus ir dalyvauti jų koordinavime.

Teismas sprendė, kad Tarnyba atlikusi audito tyrimą gali priimti sprendimą nurodyti Auditorių rūmams panaikinti auditoriaus vardą, o Auditorių rūmai šį nurodymą įgyvendina (Audito įstatymo 14 straipsnio 1, 2 dalys, 39 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į Auditorių rūmų ir Tarnybos veiklos tikslus ir šioms įstaigoms priskirtas kompetencijas, darė išvadą, kad priimant skundžiamą nutarimą panaikinti auditoriaus vardą Audito įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, Auditorių rūmai neturi pareigos atlikti pakartotinį atlikto audito tyrimą, kurio pagrindu skiriama auditoriaus vardo panaikinimo nuobauda. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant priimamas Auditorių rūmų sprendimas, tai Tarnybos sprendimas dėl auditoriaus vardo atėmimo pagal Audito įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Priimant skundžiamą Auditorių rūmų prezidiumo 2014 m. birželio 11 d. nutarimą, posėdžio protokole nurodyta, kad jis priimtas vykdant Tarnybos nurodymą, tačiau nevertinant faktinių bei teisinių priimto Tarnybos įsakymo aplinkybių. Teismo vertinimu, skundžiamas aktas priimtas tinkamai taikant materialinės teisės normas. Tarnybos įsakymas nurodyti panaikinti auditoriaus vardą, yra pagrindinė sąlyga, kurios pagrindu gali būti priimamas Auditoriaus rūmų sprendimas dėl auditoriaus vardo panaikinimo.

III. Pareiškėja G. I. pateikė apeliacinį skundą (t. III, b. l. 13-19), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimą.

Paaiškina, kad 2014 m. birželio 3 d., 2014 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui ji pateikė skundus, kuriuose prašė panaikinti 2014 m. gegužės 9 d. Tarnybos įsakymą, kaip sukėlusį jai teisines pasekmes, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 18 d. ir 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimis atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų bei nurodė, kad auditorius netenka auditoriaus vardo Auditorių rūmų sprendimu.

Nurodo, kad Auditorių rūmai priima sprendimus dėl auditoriaus vardo suteikimo ar panaikinimo, atlieka nuolatinius auditorių planinius veiklos ir kokybės patikrinimus, veikia viešojo administravimo subjekto pagrindais. Pagal Auditorių rūmų statuto 37 punktą priima sprendimus dėl auditoriaus vardo panaikinimo, t. y. Auditorių rūmų prezidiumas išreiškia savo valią dėl auditoriaus vardo panaikinimo. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis bei motyvuotas. Turi būti surinkta visa išsami reikiama informacija, atsižvelgta į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, apsvarstytos visos alternatyvos, bei priimtas sprendimas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto laisva valia. Sprendimų priėmimo procedūra yra įtvirtinta ir Auditorių rūmų 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 11 patvirtintame Auditorių rūmų prezidiumo darbo reglamente, kuriame numatyta balsavimo procedūra, svarstymui reikalingos medžiagos pateikimas. Skundžiamas nutarimas naikintinas, nes juo neišreikšta atsakovo valia, atsakovas negalėjo tik pritarti ar nepritarti Tarnybos įsakymui, nėra pateikti su nuobaudos skyrimu susiję duomenys, nepateikti jokie motyvai, nutarimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ginčijamo nutarimo priėmimo balsavimo rezultatai taip pat yra negaliojantys, nes dalyvavę nariai negalėjo rinktis pritarti ar nepritarti tokio nutarimo priėmimui. Jis buvo priimtas nevertinant faktinių teisinių aplinkybių, t. y. nevertinant Tarnybos įsakymo teisėtumo, kurį tiek atsakovas, tiek teismas pripažino neginčytinu. Teismas priimtu sprendimu įteisino „formalaus sprendimo“ sąvoką.

Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. III, b. l. 37-40), kuriuo prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimą palikti galioti.

Paaiškina, kad pagal Audito įstatymo 36 straipsnio 1 dalį auditorių ir audito įmonių atlikto audito tyrimą atlieka išimtinai Tarnyba, Auditorių rūmams tokia teisė nesuteikta. Tarnyba, konstatavusi reikšmingus trūkumus, gali skirti drausminę nuobaudą – priimti sprendimą nurodyti Auditorių rūmams panaikinti auditoriaus vardą (Audito įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tarnyba, atlikusi tyrimą priima sprendimą, kuris auditoriui sukelia teisines pasekmes, be to, skirti griežčiausią nuobaudą – auditoriaus vardo panaikinimą, gali tik Tarnyba. Auditorių rūmai neatlieka audito tyrimo, vertinimo bei nerevizuoja Tarnybos priimtų sprendimų, neatlieka Tarnybos tyrimo teisėtumo vertinimo. Sprendimas priimtas vykdant Tarnybos privalomą nurodymą, pagrįstas Tarnybos įsakymu bei teisės normomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo biudžetinė įstaiga Audito ir apskaitos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. III, b. l. 30-36) prašo bylą nutraukti arba pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu.

Paaiškina, kad šios bylos ginčo dalykas yra atsakovo priimtas formalus sprendimas, priimtas vykdant privalomą Tarnybos nurodymą, kuris byloje nėra skundžiamas. Remiantis Audito įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, tik Tarnyba priima sprendimus, sukeliančius auditoriui teisines pasekmes, todėl Tarnybos įsakymas skirti pareiškėjai nuobaudą yra teisines pasekmes sukeliantis viešojo administravimo srityje priimtas aktas. Griežčiausią įstatyme numatytą drausminę nuobaudą gali skirti tik Tarnyba atlikto tyrimo ir nustatytų pažeidimų pagrindu. Auditorių rūmai vykdo licencijavimo funkciją. Tarnybos sprendimas negali būti laikomas atsakovo valios išraiška, kadangi Auditorių rūmai neturi galimybės pasirinkti, o privalo vykdyti Tarnybos nurodymą, todėl atsakovo nutarimas negali būti laikomas administraciniu aktu. Tvarkos aprašo 17.1 punkte numatyta, kad auditoriaus vardo netenkama Auditorių rūmų sprendimu, priėmus Tarnybai sprendimą nurodyti Auditoriaus rūmams panaikinti auditoriaus vardą. Tarnybos 2014 m. gegužės 9 d. įsakymas negali būti laikomas tarpiniu dokumentu. Kadangi byloje nekvestionuojamas tarnybos paskirtos nuobaudos teisėtumas ir pagrįstumas, todėl minėta nuobauda yra galiojanti. Auditorių rūmams nesuteikta teisė atlikti atlikto audito tyrimų ar skirti už nustatytus pažeidimus drausmines nuobaudas. Auditorių rūmų nutarimas nėra savarankiškas administracinis aktas, kadangi jis visiškai priklauso nuo Tarnybos sprendimo.

Pareiškėja G. I. pateikė papildomus paaiškinimus (t. III, b. l. 41-43), kuriuose nurodo, kad ta aplinkybė, jog Tarnybos priimtas įsakymas yra tarpinis prieš priimant galutinį sprendimą, įtvirtinta Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusia nutartimi, todėl šis faktas neįrodinėtinas ir negali būti ginčijamas. Ginčijamas nutarimas priimtas nevertinant jokių aplinkybių, nebuvo pateikta tyrimo ataskaita, nepateikti griežčiausios nuobaudos skyrimo motyvai, o Tarnybos įsakymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes jis yra tarpinis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas šioje byloje kyla dėl pareiškėjai – auditorei – paskirtos drausminės nuobaudos – auditoriaus vardo panaikinimo, auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo ir išbraukimo iš auditorių sąrašo – teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, ginčydama atsakovo Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2014 m. birželio 13 d. posėdžio Nr. 11 metu priimtą nutarimą, kuriuo vykdant Audito ir apskaitos tarnybos privalomą nurodymą Lietuvos auditorių rūmams panaikinti auditorei G. I. auditoriaus vardą, priimtą Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. VAA-12, tačiau nevertinant faktinių bei teisinių priimto sprendimo aplinkybių ir teisėtumo, buvo nutarta panaikinti pareiškėjai auditoriaus vardą, auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir išbraukti ją iš auditorių sąrašo.

Pareiškėja paaiškino, kad buvo padavusi teismui skundą dėl Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. VAA-12, kurio pagrindu priimtas ginčijamas Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo nutarimas, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-8534-281/2014 atsisakė priimti skundą, nurodydamas, kad Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. VAA-12 yra tarpinis procedūrinis sprendimas, nesukeliantis pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo administracinėje byloje objektas. Ši teismo nutartis įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-143-933/2014 nutraukus apeliacinį procesą tuo pagrindu, kad atskirąjį skundą padavęs asmuo jo atsisakė.

Taigi pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2014 m. birželio 13 d. posėdžio Nr. 11 metu priimto nutarimo panaikinimo. Skunde nurodė, kad ginčijamas nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Ginčijamas aktas priimtas Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. VAA-12 pagrindu nenagrinėjus šio dokumento išvadų pagrįstumo ir tyrimo rezultatų. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad kaip priedą prideda skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. VAA-12 panaikinimo, kurį teismas atsisakė priimti ir kuriame nurodyti visi nesutikimo su šiuo įsakymu teisiniai argumentai.

Atsakovas su pareiškėjos argumentais dėl ginčijamo akto neteisėtumo ir nepagrįstumo nesutiko ir nurodė, kad šio akto motyvai yra išdėstyti Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 9 d. įsakyme Nr. VAA-12, kuris yra sudėtinė ginčijamo nutarimo dalis, jo pagrindas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Audito ir apskaitos tarnyba laikėsi pozicijos, kad Auditorių rūmai neturi teisės atlikti audito tyrimų ar skirti auditoriui drausmines nuobaudas. Jiems nesuteikta diskrecija nepritarti Audito ir apskaitos tarnybos paskirtam nurodymui, Auditorių rūmai tik atlieka formalų veiksmą vykdydami Audito ir apskaitos tarnybos paskirtą nurodymą. Auditorių rūmai visiškai nedalyvauja atlikto tyrimo procese, jie nenagrinėja su tyrimu susijusios medžiagos, todėl neturi galimybės ir teisės vertinti aplinkybių, kuriomis remiantis paskirta drausminė nuobauda.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėje byloje, kuri priimta išnagrinėjus pareiškėjos G. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, priimtos šioje byloje reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimu, panaikinimo, konstatavo, kad nuobaudą auditoriui kompetentinga skirti Audito ir apskaitos tarnyba, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą. Už reikšmingus audito atlikimo trūkumus ši įstaiga gali auditoriui skirti konkrečią nuobaudą – priimti sprendimą nurodyti Auditorių rūmams panaikinti auditoriaus vardą. Tai reiškia, kad būtent Audito ir apskaitos tarnyba, atlikusi tyrimą, įvertinusi faktus ir nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi įstatymu jai suteiktomis galiomis, priima sprendimą, kuris sukelia auditoriui teisines pasekmes, nustato jam teises ar pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad drausminė nuobauda yra skiriama būtent Audito ir apskaitos tarnybos įsakymo pagrindu, šios įstaigos įsakymų, kaip savarankiškų individualių administracinių aktų, apskundimo galimybė yra numatyta tiek Audito įstatymo 40 straipsnyje, tiek ir ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, todėl ir Audito ir apskaitos tarnybos įsakymas skirti nuobaudą yra teisines pasekmes sukeliantis viešojo administravimo srityje priimtas aktas, ginčijamas administraciniame teisme.

Po šios nutarties priėmimo pareiškėja teikė teismui patikslintą skundą, prašydama panaikinti Tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. VAA-12 4 punktą, kuriuo Lietuvos auditorių rūmams nurodyta panaikinti pareiškėjai auditoriaus vardą ir laikyti Tarnybą atsakovu byloje, tačiau teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti minėtą reikalavimą, nurodydamas, kad tai yra tarpinis aktas, o teisines pasekmes pareiškėjai sukelia šioje byloje ginčijamas Lietuvos auditorių rūmų nutarimas ir pažymėjo, kad Tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 9 d. įsakyme Nr. VAA-12 suformuluotas nurodymas bus nagrinėjamas tiek, kiek jis turėjo įtakos galutiniame nutarime apibrėžtoms pareiškėjos teisėms ir pareigoms.

Nagrinėdamas administracinę bylą pirmosios instancijos teismas vertino, kad priimant skundžiamą sprendimą panaikinti auditoriaus vardą Audito įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, Auditorių rūmai neturi pareigos atlikti pakartotinį atlikto audito tyrimą, kurio pagrindu skiriama auditoriaus vardo panaikinimo nuobauda. Atitinkamai skundžiamo sprendimo teisėtumą teismas vertino atsižvelgdamas inter alia į tai, ar buvo visos sąlygos, kurioms esant toks sprendimas galėjo būti priimtas bei, ar jis priimtas tinkamai laikantis nustatytos tvarkos.

Teismas nurodė, jog pagrindinė sąlyga, kuriai esant priimamas Auditorių rūmų sprendimas, yra tai, kad Tarnyba yra priėmusi sprendimą dėl auditoriaus vardo atėmimo pagal Audito įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teismas pažymėjo, kad vertinant, ar skundžiamas Auditorių rūmų sprendimas atitinka tokio pobūdžio aktams keliamus reikalavimus, atsižvelgtina inter alia, į tai, ar jis pasižymi turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumais bei tai, ar šie trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Teismas pažymėjo, kad posėdžio, kuriame buvo priimtas skundžiamas Auditorių rūmų prezidiumo 2014 m. birželio 11 d. sprendimas, protokole yra konkrečiai suformuluotas priimamas sprendimas panaikinti G. I. auditoriaus vardą ir auditoriaus pažymėjimo galiojimą bei išbraukti G.

I. iš auditorių sąrašo. Protokole nurodyta, kad jis priimtas vykdant Tarnybos nurodymą panaikinti auditorei G. I. auditoriaus vardą, priimtą Tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. VAA-12, tačiau nevertinant faktinių bei teisinių priimto Tarnybos sprendimo aplinkybių. Taip pat šiame protokole išdėstytas susijęs teisinis reguliavimas, kuriuo remiantis priimtas skundžiamas sprendimas, aptartos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjai skiriama nuobauda, t. y. įvardijamas pareiškėjos auditas, kurio patikrinimo metu buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai, apibendrintai pristatytas Tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 9 d.

įsakymo turinys ir ginčo santykių teisinis reguliavimas susietas su faktinėmis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, skundžiamas aktas priimtas tinkamai taikant materialinės teisės normas. Teismas vertino, kad Tarnybos sprendimas nurodyti panaikinti auditoriaus vardą yra pagrindinė sąlyga, kurios pagrindu gali būti priimamas Auditoriaus rūmų sprendimas dėl auditoriaus vardo panaikinimo. Nustatęs, kad šiuo atveju toks Tarnybos sprendimas buvo priimtas, nebuvo sąlygų, kurioms esant atsakovas nebūtų galėjęs priimti skundžiamo sprendimo, skundžiamas sprendimas priimtas laikantis teisės aktuose įtvirtintos tvarkos, teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą ir pareiškėjos skundas atmetė kaip nepagrįstą.

Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nori akcentuoti teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Administracinių ginčų teisenoje teismui pavestas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 10 str., 57 str. 4 d., 81 str.). ABTĮ 81 straipsnyje nustatyta, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnyje reglamentuojami reikalavimai teismo sprendimui, kuris turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), priimtas teismui įvertinus ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatavus, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 d.), teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį, teismo sprendime, be kita ko, turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą bylą ABTĮ 136 straipsnyje numatyta apimtimi, konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, bylos iš esmės neišnagrinėjo, nepatikrino pareiškėjos ginčijamo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakius priimti pareiškėjos reikalavimą dėl Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. VAA-12 dalies panaikinimo, o šioje byloje vertinant tik ginčijamo nutarimo atitikimą procedūrinių teisės aktų reikalavimams pareiškėjos skundas dėl jai paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo liko iš esmės neišnagrinėtas, nebuvo įvertinti pareiškėjos argumentai, susiję su Audito ir apskaitos tarnybos nustatytų galimai pareiškėjos padarytų nusižengimų esme, jų tyrimu. Nors pirmosios instancijos teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. VAA-12 gali būti vertinamas nagrinėjant bylą dėl teismo nuomone, pareiškėjai teisines pasekmes sukėlusio Lietuvos auditorių rūmų nutarimo, kiek jis susijęs su pareiškėjos teisėmis ir pareigomis, tačiau toks vertinimas nebuvo atliktas. Kaip jau minėta, vertintas tik ginčijamo akto atitikimas formaliems procedūriniams reikalavimas ir ginčas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo neišnagrinėtas iš esmės. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus (ABTĮ 86 str. 1, 2 d.).

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pažeidė procesines teisės normas (ABTĮ 81 str., 86 str. 1, 2 d., 87 str. 4 d.), ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.). Šią procesinę pažaidą ištaisyti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nėra galimybės, nes apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai priėmus sprendimą dėl ginčo, t. y. teisiškai įvertinus bylai reikšmingas teisės ir fakto aplinkybes, kurios nebuvo ištirtos bei įvertintos pirmosios instancijos teismo, bylos proceso šalys netektų galimybės pasinaudoti Administracinių bylų teisenos įstatymo numatyta teise apskųsti priimtą teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui ir tokiu būdu patikrinti priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą (ABTĮ 136 straipsnis), tačiau būtent pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti (ABTĮ 81 str., 86 str., 87 str. 4 d.). Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimas naikintinas, perduodant bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 140 str. 1 d. 4 p., 141 str. 1 d. 1 p.).

Grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas, kadangi byla nėra baigta (ABTĮ 44-45 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. I. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė