cb5b8f86-dfb2-4d92-a91e-85be76df0244 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-1147/2012Procesinio sprendimo kategorijos 21.4.1.1.; 42.8.; 50.9.; 50.10. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino ir Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-513-560/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vitrada“ ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Vitrada“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui AB „SEB lizingas“, praÅ¡ydamas pripažinti ieÅ¡kovo ir atsakovo 2007 m. lapkričio 22 d. sudarytÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-110363 negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restitucijÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovo 607 431,36 Lt,             priteisti iÅ¡ atsakovo 8,28 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2007 m. lapkričio 22 d. sudarė su atsakovu iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-110363, pagal kuriÄ atsakovas nuosavybės teise įsigijo iÅ¡ trečiojo asmens ieÅ¡kovo pasirinktÄ Å¾emės sklypÄ , esantį BerniÅ¡kių k., Vilniaus r., ir perdavė jį ieÅ¡kovui valdyti ir naudoti su sÄ lyga, kad žemės sklypas pereis ieÅ¡kovui nuosavybės teise, sumokėjus 413 382,76 EUR žemės sklypo kainos ir 41 106,57 EUR palÅ«kanų, kas viso sudaro 454 489,33 EUR (1 569 269,76 Lt).

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad atsakovas 2009 m. rugpjūčio 19 d. raÅ¡tu nutraukė sutartį nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d., o 2009 m. spalio 21 d. ieÅ¡kovas priėmimo-perdavimo aktu atsakovui grÄ Å¾ino sutarties dalykÄ â€“ žemę. IeÅ¡kovas nurodė, kad iÅ¡kėlus ieÅ¡kovui bankroto bylÄ , ieÅ¡kovo administratorius nustatė, kad Å¡i sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, jos vykdymas turėjo esminės įtakos ieÅ¡kovo nemokumo padidėjimui bei tam, kad ieÅ¡kovas negalėjo atsiskaityti su kreditoriais.

IeÅ¡kovo teigimu, sutartis iÅ¡ tikrųjų yra ne iÅ¡perkamosios nuomos, o lizingo sutartis, kadangi ji atitinka esminius lizingo sutarčiai keliamus požymius. IeÅ¡kovo įsitikinimu, kadangi lizingo sutarties dalyku negali bÅ«ti žemės sklypas, Å¡i sutartis yra niekinė, todėl turi bÅ«ti taikoma restitucija ir ieÅ¡kovui grÄ Å¾intos sumos, kurias jis sumokėjo atsakovui nuo 2007 m. lapkričio 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 27 d., vykdydamas Å¡iÄ sutartį, tai yra 527 328 Lt žemės sklypo vertės, 76 471,58 Lt palÅ«kanų, 2 854,67 Lt administracinio mokesčio, 513,67 Lt už VÄ® Registrų centro paslaugas, 119,86 Lt žemės mokesčio, iÅ¡ viso 607 431,36 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti; pripažinti ieÅ¡kovo BUAB „Vitrada“ ir atsakovo AB „SEB lizingas“ sudarytÄ 2007 m. lapkričio 22 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-110363 niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei taikyti restitucijÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 607 287,78 Lt, sumokėtus vykdant Å¡iÄ sutartį; priteisti iÅ¡ atsakovo AB „SEB lizingas“ į valstybės biudžetÄ 10 074 Lt žyminio mokesčio bei 20,75 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas, įvertinęs tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2007 m. lapkričio 22 d. sudarytos sutarties Nr. 2007-110363 tekstÄ , nustatė, kad Å¡i sutartis pavadinta žemės iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi, ieÅ¡kovas joje įvardintas kaip klientas, o atsakovas kaip UAB „SEB VB lizingas“.

Teismas pažymėjo, kad iÅ¡perkamosios nuomos sutarčiai yra keliami tam tikri imperatyviomis teisės normomis nustatyti reikalavimai, kurių Å¡alys sutartimi pakeisti negali, pavyzdžiui, nuomotojas visais atvejais privalo garantuoti, kad daiktas atitiks sutarties sÄ lygas bei bus tinkamas naudoti pagal sutartyje aptartÄ paskirtį, nuomotojas atsako už nuomojamo daikto neaptartus trÅ«kumus bei tuos trÅ«kumus, kurie trukdo naudoti daiktÄ pagal paskirtį ir pan., tuo tarpu tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytoje sutartyje nustatytos visiÅ¡kai kitokios atsakovo atsakomybės ribos, t.y. atsakovas neatsako už jokius žemės sklypo ir jame esančių statinių trÅ«kumus, įskaitant ir tuos, kurie trukdo naudotis žemės sklypu.

Teismas nurodė, kad Å¡alių sudarytoje sutartyje visa atsakomybė dėl žemės sklypo trÅ«kumų yra perkeliama žemės sklypo pardavėjui, atsižvelgiant į tai, kad šį žemės sklypÄ bei pardavėjÄ iÅ¡sirinko pats ieÅ¡kovas, be to, Å¡alių sudarytoje sutartyje yra akcentuojama, kad atsakovas atlieka tik ieÅ¡kovo pasirinkto turto įgijimo finansavimo funkcijÄ . Teismas konstatavo, kad sutartyje taip pat aptariama, kad ieÅ¡kovas pats susiranda žemės sklypo pardavėjÄ ir pateikia atsakovui visÄ su žemės sklypo pardavimu susijusiÄ informacijÄ , pirkimo-pardavimo sutartį pasiraÅ¡o ieÅ¡kovas, atsakovas ir pardavėjas, žemės sklypÄ pasirenka ieÅ¡kovas, visas su pirkimo-pardavimo sutartimi susijusias iÅ¡laidas sumoka ieÅ¡kovas, pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypas perduodamas naudoti tiesiogiai ieÅ¡kovui, ieÅ¡kovui yra nustatomos pareigos elgtis kaip atidžiam pirkėjui prieÅ¡ pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartį.

Teismas pažymėjo, kad Å¡alys sutartyje taip pat susitarė ne dėl nuomos mokesčio, dėl žemės sklypo įsigijimo vertės iÅ¡mokėjimo atsakovui per 3 metų laikotarpį bei palÅ«kanų mokėjimo. Teismas, įvertinęs iÅ¡vardintas sutarties sÄ lygas, jų esmę bei tarpusavio ryšį, sprendė, kad Å¡alys, sudarydamos Å¡iÄ sutartį, siekė sukurti ne iÅ¡perkamosios nuomos, o lizingo sutarties teisinius santykius. Teismo teigimu, aplinkybę, kad Å¡alių tikroji valia buvo sukurti bÅ«tent lizingo sutarties pagrindu kilusius teisinius santykius, patvirtina ir atsakovo veiksmai po Å¡ios sutarties nutraukimo, tai yra atsakovas, ieÅ¡kovui laiku nesumokėjus įmokų, nutraukė Å¡iÄ sutartį bei reikalavo jį įtraukti į ieÅ¡kovo bankroto bylÄ su finansiniu reikalavimu, kurį sudarė atsakovo nuostoliai, patirti dėl skirtumo tarp žemės sklypo įsigijimo ir realizavimo kainų, bei neiÅ¡mokėtos pagal sutartį palÅ«kanos.

Teismas nurodė, kad atsakovo reikalautų atlyginti nuostolių rÅ«Å¡is patvirtina, kad jis įrodinėjo ieÅ¡kovo kaip lizingo gavėjo atsakomybę dėl lizingo sutarties nutraukimo, esant esminiam lizingo sutarties pažeidimui.Teismas konstatavo, kad sutarties sÄ lygos bei Å¡alių elgesys sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu, patvirtina, kad Å¡i sutartis atitinka esminius lizingo sutarties požymius. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas darė dėl to, kad atsakovo tikslas buvo tik atlikti finansavimo funkcijÄ ir iÅ¡ to gauti atlygį, o ne įsigyti žemės sklypÄ nuosavybėn ir jį pačiam naudoti bei valdyti verslo tikslais (pavyzdžiui, nuomoti), bÅ«tent ieÅ¡kovas turėjo tikslÄ Å¡Ä¯ žemės sklypÄ perimti valdyti ir naudotis tiesiogiai iÅ¡ pardavėjo verslo tikslais, atsakovas sutarties sudarymo metu nebuvo žemės sklypo savininku.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kuriais jis įrodinėja, kad atsakovas sutarties su ieÅ¡kovu sudarymo metu buvo žemės sklypo savininkas. Teismas pažymėjo, kad pačioje lizingo sutartyje yra nurodomi įpareigojimai ieÅ¡kovui, kurių jis turės laikytis pasiraÅ¡ydamas pirkimo-pardavimo sutartį bei nustatyta pareiga ieÅ¡kovui vieÅ¡ame registre įregistruoti atsakovo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , taigi pačioje sutartyje aiÅ¡kiai atsispindėta Å¡alių valia bei įsipareigojimas tik po Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį bei atitinkamai atsakovo valia įgyti nuosavybės teisę į ieÅ¡kovo pasirinktÄ Å¾emės sklypÄ , iÅ¡ ko seka, kad ginčijamos sutarties pasiraÅ¡ymo metu atsakovas dar nebuvo žemės sklypo savininkas.

Teismas sutiko su atsakovo atsiliepimo argumentu, kad lizingo sutarties pagrindu nebÅ«tinai lizingo gavėjas įsigyja lizingo sutarties dalykÄ nuosavybės teise. Teismo teigimu, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina CK 6.567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lizingo sutarties apibrėžimas, vadovaujantis kuriuo įstatymo leidėjas paliko sutarties Å¡alims laisvę susitarti, jog lizingo dalykas gali ir nepereiti lizingo gavėjui nuosavybės teise, tačiau lizingo gavėjo tikslas įsigyti/neįsigyti lizingo sutarties dalykÄ nuosavybės teise nėra skiriamasis lizingo sutarties požymis, todėl Å¡is atsakovo argumentas nepaneigia jau įrodytos faktinės aplinkybės, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarydami sutartį siekė sukurti bÅ«tent lizingo teisinius santykius.Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarytÄ sutartį pavadino iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi tik su tikslu pridengti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , siekiant sudaryti lizingo sutartį, konstatavo, kad tarp Å¡alių 2007 m. lapkričio 22 d. sudarytai iÅ¡perkamosios nuomos sutarčiai Nr. 2007-110363 kaip apsimestiniam sandoriui taikytinos lizingo sutartį reglamentuojančios teisės normos.

Atsižvelgdamas į tai, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytai sutarčiai taikomos lizingo sutartį reglamentuojančios teisės normos, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys, susitardamos, jog lizingo sutarties dalykas yra žemės sklypas, esantis BeržiÅ¡kių k., Vilniaus r., pažeidė imperatyviÄ jÄ CK 6.568 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ , todėl yra pagrindas ieÅ¡kovo ir atsakovo 2007 m. lapkričio 22 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-110363 pripažįsta niekine ir negaliojančia ab initio.Teismas nurodė, kad minėtos teisinės nuostatos patvirtina, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta sutartis, kaip niekinis sandoris, negalioja savaime, todėl ieÅ¡kovo bankroto administratoriui nereikia papildomai įrodinėti kitų Å¡ios sutarties negaliojimo pagrindų, įskaitant ir Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintų aplinkybių, kad tarp Å¡alių sudaryta sutartis prieÅ¡tarauja bankrutuojančios įmonės veiklos tikslams ar/ir galėjo turėti esminės įtakos įmonės nemokumui.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, atmetė atsakovo argumentus, kuriais jis įrodinėjo aplinkybę, kad ieÅ¡kovo bankroto administratorius neįrodė Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintų aplinkybių, bÅ«tinų bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių nuginčijimui, kaip nepagrįstus ir prieÅ¡taraujančius niekinio sandorio negaliojimÄ Ä¯tvirtinančioms teisės normoms.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju niekinio sandorio viena iÅ¡ Å¡alių – atsakovas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė Å«kinė-komercinė veikla yra pajamų gavimas iÅ¡ lizingo sutarčių bei kitokio pobÅ«džio finansavimo sandorių sudarymo, vadinasi, atsakovas, sudarydamas niekinį sandorį, veikė kaip Å¡ios srities profesionalas, turintis pakankamai ekonominių, finansinių ir teisinių žinių bei aiÅ¡kiai suvokiantis, jog sudaro apsimestinį (niekinį) sandorį, be to, atsakovas jau yra atsiėmęs iÅ¡ ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , jį realizavęs trečiajam asmeniui bei iÅ¡ to gavęs tam tikras pajamas.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju restitucijos taikymas nepažeis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neįrodinėjo, jog ieÅ¡kovo atlikti paskaičiavimai apie ieÅ¡kovo sumokėtas sumas atsakovui, vykdant niekinę sutartį, yra neteisingi, todėl teismas, taikydamas restitucijÄ , priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 527 328 Lt sumokėtos žemės sklypo vertės, 76 471,58 Lt palÅ«kanų, 2 854,67 Lt administracinio mokesčio, 513,67 Lt už VÄ® Registrų centro paslaugas, 119,86 Lt žemės mokesčio, iÅ¡ viso 607 287,78 Lt.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovui priteistina 143,58 Lt mažiau, nei jis prašė ieÅ¡kiniu, nurodydamas galutinę 607 431,36 Lt dydžio priteistinÄ sumÄ , nes susumavus visas atskirai ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti sumas, galutinė suma yra 607 287,78 Lt, o ne 607 431,36 Lt. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas AB „SEB lizingas“ praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas, aiÅ¡kindamas ginčijamos iÅ¡perkamosios nuomos sutarties turinį, nepagrįstai vadovavosi tik lingvistiniu metodu, t. y. vertino tik konkrečias sutartyje įraÅ¡ytas sÄ lygas, nepasisakydamas dėl tikrųjų ieÅ¡kovo BUAB „Vitrada“ ir atsakovo AB „SEB lizingas“ ketinimų, kurių siekė minėti bylos dalyviai sudarydami ginčijamÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį. Toks teismo padarytas pažeidimas turėjo esminės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui.

Tikrieji ieÅ¡kovo BUAB „Vitrada“ ketinimai sudarant ginčijamÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį buvo įgyti nuosavybės teisę į iÅ¡perkamÄ Å¾emės sklypÄ , jo kainÄ sumokant dalimis. Minėtas ieÅ¡kovo interesas atitiko jo, kaip privataus juridinio asmens, interesus ir neprieÅ¡taravo nei vieÅ¡ajam interesui, nei galiojančioms teisėms normoms. PrieÅ¡ingai nei teigė teismas, teisėti ir pagrįsti buvo ir atsakovo AB „SEB lizingas“ interesai sudarant ginčijamÄ sutartį, t.y. atsakovas, kaip privatus juridinis asmuo, sudarydamas ginčijamÄ sutartį ir finansuodamas ieÅ¡kovo ketinimus įgyti nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , tikėjosi gauti atlyginimÄ už tokį ieÅ¡kovo finansavimÄ (palÅ«kanas).Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijama iÅ¡perkamosios nuomos sutartis turi bÅ«ti laikoma lizingo sutartimi, kadangi sutartis, teismo nuomone, atitinka visus esminius lizingo sutarties požymius.

Teismo įvardinti požymiai neleidžia lizingo sutarties atriboti nuo kitų panaÅ¡ių sutarčių.Teismas nepagrįstai nurodė, jog iÅ¡perkamosios nuomos sutarties sudarymo metu nuomotojas bÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡perkamo daikto savininku, kadangi tai neatitinka CK nuostatų.Teismas nemotyvuotai atmetė tuos lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutarties atribojimo kriterijus, kuriuos savo procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovas AB „SEB lizingas“.Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma panaikinti iÅ¡perkamosios nuomos sutartis pažeidžia imperatyviÄ Ä¯statymo normÄ â€“ CK 6.568 straipsnio 1 dalį.

Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į CK 6.568 straipsnio 1 dalies tikslus ir uždavinius, taip pat Å¡ios normos sisteminius ryÅ¡ius su kitomis teisės normomis. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamos iÅ¡perkamosios nuomos sutarties sudarymas neprieÅ¡tarauja nei vieÅ¡ajai tvarkai, nei visos visuomenės interesams.Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas AB „SEB lizingas“ reikalavo jį įtraukti į ieÅ¡kovo bankroto bylÄ su finansiniu reikalavimu, kurį sudarė atsakovo nuostoliai, patirti dėl skirtumo tarp žemės sklypo įsigijimo ir realizavimo kainų, bei neiÅ¡mokėtos pagal sutartį palÅ«kanos, be to, atsakovas jau yra atsiėmęs žemės sklypÄ , jį realizavęs trečiajam asmeniui bei iÅ¡ to gavęs tam tikras pajamas.

Tokie teismo teiginiai prieÅ¡tarauja Nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenims. PrieÅ¡ingai nei teigia teismas, nuo 2007 m. lapkričio 29 d. iki Å¡iol ginčo žemės sklypo, esančio Vilniaus r.. Marijampolio sen.. BeržiÅ¡kių k., savininku vis dar yra atsakovas AB „SEB lizingas“. Nepagrįstas ir teismo teiginys, kad atsakovas AB „SEB lizingas“ ieÅ¡kovo BUAB „Vitrada“ bankroto byloje kaip nuostolį neva reikalavo patvirtinti skirtumÄ tarp ginčo žemės sklypo vertės ir realizavimo kainos.Spręsdamas dėl restitucijos taikymo teismas nepagrįstai vertino tik atsakovo AB „SEB lizingas“ elgesį, sudarant ginčijamÄ sutartį ir jÄ vykdant, tačiau nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su paties ieÅ¡kovo BUAB „Vitrada“ elgesiu.Teismui priteisus iÅ¡ atsakovo AB „SEB lizingas“ visas pagal ginčijamÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį ieÅ¡kovo sumokėtas pinigines lėšas, ginčo Å¡alys atsiduria aiÅ¡kiai nelygiavertėje padėtyje, kadangi visi dėl tokio sandorio sudarymo atsiradę nuostoliai perkeliami tik atsakovui AB „SEB lizingas“, o ieÅ¡kovas BUAB „Vitrada“, kuris buvo minėto sandorio iniciatorius ir kuris iki sutarties nutraukimo galėjo laisvai naudotis ginčo žemės sklypu, atgautų visus atsakovui sumokėtus mokėjimus.

Tokia teismo pozicija prieÅ¡tarauja panaÅ¡iose bylose formuojamai teismų praktikai.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB „Vitrada“ praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai lizingo sutartį ir iÅ¡perkamÄ jÄ nuomÄ atribojo pagal tuos esminius (specialiuosius) požymius, jų visumÄ , kurie yra bÅ«dingi tik lizingo sutarčiai ir kuriais lizingo sutartis, kaip speciali nuomos rÅ«Å¡is, apima ir iÅ¡perkamÄ jÄ nuomÄ , o ne atskirai pagal kiekvienÄ požymį, kuris kaip toks atskirai gali bÅ«ti bÅ«dingas visoms nuomos (ir ne tik) sutartims.

Pažymi, kad teismui nustačius, jog tarp Å¡alių sudaryta sutartis turi visus lizingo sutarties požymius, t.y. jų visumÄ , neliko jokios prasmės analizuoti kiekvieno sutarties požymio panaudojimo atskirai kitose sutartyse, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su kiekvieno sutarties požymio naudojimo atskirai kitose sutartyse, įskaitant ir iÅ¡perkamÄ jÄ nuomÄ , neturi reikÅ¡mės bylai ir joje kilusiam ginčui, kai pats atsakovas pripažįsta, jog tarp Å¡alių sudaryta sutartis turi visus (tiek esminius, tiek ne esminius) lizingo sutarties požymius ir požymių visumÄ .

Nurodo, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kindamas ginčo sutartį nepagrįstai naudojosi tik lingvistiniu metodu ir vertino tik konkrečias sutarties sÄ lygas, o ne ieÅ¡kovo ir atsakovo ketinimus, tačiau tokie atsakovo argumentai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. IeÅ¡kovo įsitikinimu, nepagrįsti atsakovo argumentai, jog CK 6.568 straipsnio 1 dalies norma nėra imperatyvi. IeÅ¡kovas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė restitucijÄ .

Pažymi, kad sutarties pripažinimo negaliojančia rizika tenka atsakovui ir nėra pagrindo pripažinti, kad pritaikius restitucijÄ ginčo Å¡alys atsidurs aiÅ¡kiai nelygiavertėje padėtyje, prieÅ¡ingai, tokių nuostolių perkėlimas ieÅ¡kovui ar padalinimas ieÅ¡kovui ir atsakovui prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo, principams, nes prieÅ¡taraujanti imperatyvioms normoms sutartis buvo sudaryta dėl to, kad atsakovas, kaip profesionalus finansavimo paslaugų teikėjas, neinformavo ieÅ¡kovo apie tai, kad negali finansuoti jam žemės sklypo įsigijimo, nors apie tai žinojo arba turėjo žinoti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.Byloje nustatyta, kad UAB „Vitrada“ ir UAB „SEB VB lizingas“ (dabar – AB „SEB lizingas“) 2007 m. lapkričio 22 d. sudarė sutartį, pavadintÄ Å¾emės iÅ¡perkamosios nuomos sutartmi Nr. 2007-110363, pagal kuriÄ UAB „SEB VB lizingas“ įsipareigojo įsigyti nuosavybės teise iÅ¡ UAB „Vitrada“ pasirinkto pardavėjo A.

M. U. UAB „Vitrada“ pasirinktÄ Å¾emės sklypÄ , esantį BeržiÅ¡kių k., Vilniaus r., perduoti šį sklypÄ UAB „Vitrada“ naudoti ir valdyti bei perleisti jį UAB „Vitrada“ nuosavybės teise, kai jis įvykdys sutartyje numatytas sÄ lygas, o UAB „Vitrada“ įsipareigojo nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. sumokėti UAB „SEB VB lizingas“ 413 382,76 EUR žemės sklypo įsigijimo vertės bei 41 106,57 EUR palÅ«kanų, iÅ¡ viso sudaro 454 489,33 EUR.

Atsakovas 2009 m. rugpjūčio 19 d. raÅ¡tu Nr. 02-3882 informavo ieÅ¡kovÄ , jog ieÅ¡kovui iki 2009 m. rugpjūčio 26 d. nesumokėjus 203 271,21 Lt sumos, mokėtinos pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytas finansinio lizingo sutartis, įskaitant ir 2007 m. lapkričio 22 d. sutartį Nr. 2007-110363 dėl žemės sklypo, esančio BeržiÅ¡kių k., Vilniaus r., atsakovas nutrauks Å¡ias sutartis nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d., jei minėtame raÅ¡te nurodyti reikalavimai nustatytais terminais nebus įvykdyti, atsakovas imsis priemonių susigrÄ Å¾inti jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka.2009 m. spalio 21 d. priėmimo-perdavimo aktu ieÅ¡kovas atsakovui perdavė, o atsakovas priėmė žemės sklypÄ , esantį BeržiÅ¡kių k., Vilniaus r.Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl UAB „Vitrada“ ir UAB „SEB VB lizingas“ (dabar – UAB „SEB lizingas“) 2007 m. lapkričio 22 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutarties vertinimo, tokio sandorio pripažinimo lizingo sutartimi ir jo pripažinimo negaliojančiu.

Dėl išperkamosios nuomos ir lizingo sutarčių atribojimo Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo šalių sudarytos sutarties aiškinimo ir kvalifikavimo.Fizinių ir (ar) juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, laikomi sandoriais. Viena iš sandorio rūšių yra sutartis. Sutartis įstatymo apibrėžiama kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kada vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Taigi sutartis yra dviÅ¡alis arba daugiaÅ¡alis sandoris, kuriam sudaryti bÅ«tina dviejų ar daugiau Å¡alių tarpusavyje suderinta valia, kuria siekiama tam tikro bendro rezultato.Å iuolaikinėje sutarčių teisėje visų pirma galioja sutarties laisvės principas, kuris reiÅ¡kia tai, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Taigi sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos Å¡alys. Konsensualizmo principas reikalauja, kad bÅ«tų atskleisti Å¡alių tikrieji ketinimai, tai reiÅ¡kia, kad, kilus poreikiui iÅ¡aiÅ¡kinti sutartį, sutartis visų pirma turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai ir neapsiribojant vien pažodiniu sutarties teksto (taip pat ir pavadinimo) aiÅ¡kinimu.

Esant ginčui, bÅ«tina nustatyti, ko sutarties Å¡alys, sudarydamos sutartį, siekė ir kaip suderino savo valiÄ . TikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ galima nustatyti aiÅ¡kinantis bei vertinant sutarties sudarymo metu egzistavusias aplinkybes. Visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ . AiÅ¡kinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines aplinkybes, nors jos sutartyje gali bÅ«ti ir nenurodytos. AiÅ¡kinant sutartį taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , derybas dėl sutarties, galimus kitus, nepatenkančius į aiÅ¡kinamos sutarties turinį, tačiau turėjusius įtakos sutarties Å¡alių ketinimų turiniui, susitarimus.

Å ios sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnio nuostatose bei iÅ¡plėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2009).Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiÅ¡kia asmens universaliÄ teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti preliminariÄ jÄ sutartį dėl pagrindinės sutarties, sudaryti vienos ar kelių rÅ«Å¡ių sutarčių elementų turinčiÄ sutartį, nurodyti sÄ lygines sandorio sÄ lygas ir pan.

Tai reiÅ¡kia, kad sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK normomis reglamentuotas ir Å¡iomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieÅ¡taraujančias sutartis.CK normose nustatytos skirtingų rÅ«Å¡ių sutartys, kurių pagrindu per Å¡alių sutartÄ laikÄ periodinėmis įmokomis sumokėjus visÄ kainÄ , daiktas pereina kito asmens nuosavybėn, pavyzdžiui, lizingo (finansinės nuomos), iÅ¡perkamosios nuomos, kitos sutartys.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog iÅ¡perkamosios nuomos sutarties sudarymo metu nuomotojas turi bÅ«ti iÅ¡perkamo daikto savininku.CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktÄ laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita Å¡alis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomotoju gali bÅ«ti iÅ¡nuomojamo daikto savininkas arba asmuo, kuriam teisę iÅ¡nuomoti svetimÄ daiktÄ suteikia įstatymai ar to daikto savininkas (CK 6.477 str. 4 d.).

Pagal CK 6.503 straipsnio 1 dalį įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad iÅ¡nuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki Å¡io pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visÄ sutartyje numatytÄ kainÄ (iÅ¡perkamoji nuoma). Žemės, kaip specifinio civilinės teisės apyvartos objekto, nuomos teisinių santykių ypatumai reglamentuojami CK 6.545-6.566 straipsniuose. CK 6.545 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai Å¡aliai (nuomininkui) sutartyje nurodytÄ Å¾emės sklypÄ laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytÄ paskirtį ir naudojimo sÄ lygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytÄ Å¾emės nuomos mokestį.

CK 6.548 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad privačios žemės nuomotojas yra privačios žemės savininkas. Taigi atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ darytina iÅ¡vada, kad privačios žemės nuomos, kuri gali bÅ«ti ir iÅ¡perkamoji nuoma, sutartis sudaroma tarp tokios žemės savininko (nuomotojo) ir jÄ ketinančio nuomotis (arba nuomotis tikslu įsigyti žemę nuosavybėn jos iÅ¡pirkimo bÅ«du) asmens. IeÅ¡kovas ir atsakovas sudarė sutartį dėl žemės sklypo iÅ¡perkamosios nuomos kai UAB „SEB lizingas“ nebuvo iÅ¡nuomojamo privataus žemės sklypo savininkas, dėl to Å¡alių sudaryta 2007 m. lapkričio 22 d. sutartis negali bÅ«ti laikoma žemės sklypo iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi vien dėl tos aplinkybės, kad sutarties sudarymo metu žemės nuomotojas jokia teise neturėjo savo žinioje iÅ¡perkamosios nuomos sutartyje įvardinto nuomos objekto.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenis AB „SEB lizingas“ įgijo nuosavybės teisę į iÅ¡perkamosios nuomos sutartyje nurodytÄ Â nuomos objektÄ 2007 m. lapkričio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi pavadintame Å¡alių susitarime nurodomas bei akcentuojamas dar tik bÅ«simas atsakovo įsigijimas nuosavybėn kliento pasirinkto žemės sklypo ir jo perdavimas klientui valdyti ir naudotis Å¡io verslo interesais (pavyzdžiui, sutarties 4.1., 4.2., 4.3. punktai ir kt.).

Susitarimai dėl bÅ«simo daikto įgijimo nuosavybėn ir perdavimo valdyti bei naudotis kitam asmeniui Å¡io verslo tikslais bÅ«dingi siekiant sukurti specifinės nuomos sutarčių rÅ«Å¡ies - lizingo (finansinės nuomos) teisinius santykius. CK 6.567 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena Å¡alis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavėjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Taigi pagal CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ lizingo sÄ vokÄ tokios sutarties Å¡alys – lizingo davėjas ir lizingo gavėjas tikslu įvykdyti prisiimtas prievoles dar turi sudaryti ir kitus lizingo santykių subjektams privalomus arba papildomus sandorius. Lizingo davėjas, kuris lizingo sutarties sudarymo momentu nėra daikto (Å¡ios sutarties dalyko) savininkas, turi šį daiktÄ Ä¯sigyti iÅ¡ trečiojo asmens. Å is įsigijimas privalomas, todėl ir tokio turto pirkimo-pardavimo sutartis lizingo davėjui privaloma.

Pirkimo-pardavimo sandoris lizingo santykiuose yra jau ,,lydintis“ sandoris, sudaromas vykdant lizingo sutartį, ir dėl tokios savo paskirties turi tam tikrų specifinių bruožų palyginus su atskira įprastine pirkimo - pardavimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2004). Toks bÅ«simos pirkimo-pardavimo sutarties, kaip „lydinčio“ sandorio specifinis požymis iÅ¡ryÅ¡kinamas iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi pavadintos Å¡alių sutarties bendrojoje dalyje iÅ¡dėstytose sÄ vokose, kur pirkimo-pardavimo sutartimi Å¡alys apibrėžė iÅ¡perkamosios nuomos sutarties pagrindu tarp UAB „SEB VB lizingas“ (dabar - UAB „SEB lizingas“) kliento ir pardavėjo ir sudaromÄ sutartį, pagal kuriÄ UAB „SEB VB lizingas“ įsigis kliento pasirinktÄ turtÄ .

Tokio pobÅ«džio santykių, kurie bÅ«dingi iÅ¡imtinai lizingo teisiniams santykiams, siekė UAB „Vitrada“ ir UAB „SEB VB lizingas“ sudarydami sutartį, kuriÄ pavadino žemės sklypo iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi. Teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡ esmės ginčo sutarties esminės nuostatos yra bÅ«dingos ne nuomos, įskaitant ir iÅ¡perkamÄ jÄ nuomÄ , bet lizingo teisinių santykių turinį sudarančioms sÄ lygoms. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad esminis iÅ¡perkamosios nuomos sutarties ir lizingo sutarties atribojimo kriterijus yra sutarties tikslas.

ReikÅ¡minga tai, kad net panaÅ¡Å«s ar tapatÅ«s tikslai gali bÅ«ti pasiekiami skirtingais bÅ«dais, jų įgyvendinimu. Dėl iÅ¡perkamosios nuomos sutarties ir lizingo sutarties atribojimo teisėjų kolegija pažymi, kad lizingo sutarties atveju lizingo gavėjo tikslas yra turėti teisę valdyti ir naudoti daiktÄ už atlyginimÄ (nuosavybės teisės perėjimas nėra esminis finansinio lizingo požymis), o iÅ¡perkamosios nuomos sutarties atveju dominuoja nuomininko interesas įgyti nuosavybės teisę į nuomojamÄ daiktÄ ir toks interesas bÅ«na žinomas jau sutarties sudarymo pradžioje.

Lizingo davėjo (finansuotojo) interesas yra gauti užmokestį už suteiktÄ lizingo gavėjui valdyti ir naudotis turtÄ , kuris palÅ«kanų forma apskaičiuojamas nuo daikto įsigijimui iÅ¡leistų pinigų sumos. Ginčo sutarties turinys patvirtina, kad sutarties sÄ lygose akcentuojamas ieÅ¡kovo (kliento) interesas įsigyti valdymui ir naudojimui gautinÄ Å¾emės sklypÄ nuosavybėn. Sutartyje „klientas“ įvardijamas asmeniu, įgyjančiu teisę valdyti ir naudotis sutarties dalyku esantį turtÄ ir turintis tikslÄ Ä¯sigyti nuosavybės teisę į turtÄ .

Sutartyje „turtu“ apibÅ«dinamas kliento pasirinktas žemės sklypas, kurį UAB „SEB VB lizingas“ įgis nuosavybės teise iÅ¡ pardavėjo ir perduos valdyti bei naudotis klientui, kurio tikslas - valdomÄ ir naudojamÄ turtÄ ateityje įsigyti savo nuosavybėn. CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena Å¡alis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavėjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Normos turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog viena esminių (dominuojančių) lizingo sutarties sÄ lygų taip pat yra lizingo gavėjo naudojamo daikto perėjimas jo nuosavybėn, sumokėjus lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ . Å alių sudarytoje sutartyje, pavadintoje iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi, kokių nors kitokių naudojamo daikto likimo sÄ lygų klientui UAB „Vitrada“ sumokėjus sutartyje numatytÄ turto (bÅ«simo žemės sklypo) kainÄ nenumatyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad sudarant sutartį, pavadintÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi, AB „SEB lizingas“ tikrasis tikslas ir interesas buvo ne nuosavybės teisės į žemės sklypÄ Ä¯gijimas, bet pelno gavimas finansuojant kliento UAB „Vitrada“ verslo tikslams įgyjamÄ ir klientui valdyti bei naudoti perduodamÄ Å¾emės sklypÄ ir tai visiÅ¡kai atitinka lizingo sutarties turinį.

Savo prievolių pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį apimtį Å¡alys nustatė atsižvelgdamos į tai, kad Å¡ia sutartimi klientas pats pasirinko turtÄ ir pardavėjÄ , o UAB „SEB lizingas“ tik finansavo kliento pasirinkto turto įsigijimÄ (sutarties 5.7. p.). Aplinkybę, kad Å¡alys sudarė lizingo, bet ne iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, patvirtina tokios ginčo sutarties sÄ lygos: „pardavėjas“ – kliento pasirinktas turto savininkas, su kuriuo UAB „SEB VB lizingas“ sudaro pirkimo-pardavimo sutartį (iÅ¡perkamosios nuomos sutarties bendrosios dalies sÄ vokų skyrius); klientas pateikia bendrovei UAB „SEB VB lizingas“ pardavėjo komercinį pasiÅ«lymÄ , kuriame nurodomos kliento su pardavėju suderintos turto įsigijimo sÄ lygos; tarp kliento, UAB „SEB VB lizingas“ ir pardavėjo sudaroma kliento pasirinkto turto pirkimo-pardavimo sutartis; klientas įgyja teisę reikÅ¡ti visus reikalavimus tiesiogiai pardavėjui, kylančius iÅ¡ pirkimo-pardavimo sutarties bei perima visas UAB „SEB VB lizingas“ tenkančias pareigas, iÅ¡skyrus pareigÄ sumokėti už turtÄ , tačiau klientas neturi teisės nutraukti pirkimo-pardavimo sutarties be UAB „SEB VB lizingas“ sutikimo; nutraukus sutartį klientas privalo grÄ Å¾inti turtÄ UAB „SEB VB lizingas“ ir atlyginti jo nuostolius, kurie UAB „SEB lizingas“ atstatytų į padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei klientas sutartį bÅ«tų tinkamai įvykdęs (iÅ¡perkamosios nuomos sutarties 4.1 p., 4.2 p., 4.3 p., 16.6.4 p.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybę, jog Å¡alys siekė sudaryti lizingo sutartį patvirtina ir į bylÄ pateikta UAB „Vitrada“ užpildyta lizingo paraiÅ¡ka verslo klientams (t. 1, b. l. 22).Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, Å¡alių sudarytÄ ginčo sutartį kvalifikuojant lizingo sutartimi, yra pagrįstos. Pagal CK 6.568 straipsnio 1 dalį lizingo sutarties dalyku gali bÅ«ti bet kokie nesunaudojamieji kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, iÅ¡skyrus žemę ir gamtos iÅ¡teklius.

UAB „Vitrada“ ir UAB „SEB VB lizingas“ sudarius ginčo sutartį, iÅ¡ esmės buvo pridengtas faktinį susitarimas dėl lizingo teisinių santykių sukÅ«rimo jį pavadinant iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta imperatyvaus teisės normų draudimo lizingo dalyku pasirinkti žemės sklypÄ . Kaip jau minėta, sutarties laisvės principas reiÅ¡kia asmens universaliÄ teisę savo pasirinkimu ir laisva valia vesti derybas ir sudaryti sutartis, turinčias tiek vienos, tiek kelių rÅ«Å¡ių sutarčių elementų ir pan., sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK normomis reglamentuotas ir Å¡iomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieÅ¡taraujančias sutartis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad faktiÅ¡kai sudarydami susitarimÄ dėl lizingo, kurio dalykas yra žemės sklypas, UAB „Vitrada“ ir UAB „SEB VB lizingas“ sudarė imperatyviosioms teisės normoms prieÅ¡taraujantį sandorį, todėl Å¡is sandoris pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai pripažintas niekiniu ir negaliojančiu. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad minėta įstatymo norma – CK 6.568 straipsnio 1 dalis – nėra imperatyvioji.

Imperatyvaus teisinio reglamentavimo esmė – visuomeninių santykių dalyvių elgesio laisvės ribojimas privalomais nurodymais, siekiant viešųjų visuomenės interesų apsaugos. Imperatyviosioms teisės normoms būdingas absoliutus privalomumas, t. y. jų galiojimo ir taikymo negali pakeisti, apriboti ar panaikinti privatūs teisinių santykių subjektai savo susitarimu. Atsižvelgiant į CK 6.568 straipsnio 1 dalies turinį, kuriame numatyta, kas negali būti lizingo sutarties dalyku, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad ši norma nėra imperatyvi ir kad ji gali būti pakeista šalių susitarimu.

Dėl restitucijos taikymo Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundu argumentų dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo restitucijos taikymo.Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitų sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos; iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. (CK 6.145 str.).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju niekinio sandorio viena iš šalių – atsakovas UAB „SEB lizingas“ yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė ūkinė-komercinė veikla yra pajamų gavimas iš lizingo sutarčių bei kitokio pobūdžio finansavimo sandorių sudarymo, todėl atsakovas, sudarydamas niekinį sandorį, veikė kaip šios srities profesionalas, turintis pakankamai ekonominių, finansinių ir teisinių žinių, aiškiai suvokiantis, jog sudaro apsimestinį (niekinį) sandorį.

Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju laikytina, kad atsakovas buvo stipresnė sutarties Å¡alis, todėl bÅ«tent atsakovui, kaip stipresnei sutarties Å¡aliai, turėjusiai žinoti, jog su ieÅ¡kovu yra sudaroma ne iÅ¡perkamosios nuomos, bet lizingo sutartis, turėtų tekti sutarties negaliojimo neigiamų pasekmių rizika. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl restitucijos taikymo yra pagrįstos. Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės neturi.Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieÅ¡kovas BUAB „Vitrada“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau Å¡ių iÅ¡laidų dydį patvirtinančių įrodymų įstatymo nustatyta tvarka į bylÄ nepateikė, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas ieÅ¡kovui nepriteistinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                             Danutė GasiÅ«nienė                                                                             Konstantinas Gurinas            Kazys KailiÅ«nas