cb5b5f9c-456b-4065-bd2b-c2568caa4e00 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                                 Civilinė byla Nr. 2A-1008-227/2016Vitalija Ragauskienė                                             Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01448-2015-5                                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                   2.6.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 1 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto MisiÅ«no, Laimutės Sankauskaitės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundÄ dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-64-786/2016 pagal ieÅ¡kovės V. T. ieÅ¡kinį atsakovui A. T. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, atsakovo A.

T. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei V. T. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ - Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,  Teisėjų kolegija n u s t a t ė:                                            I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ , sudarytÄ 2014-06-06 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės paliekant pavardę „T.“.

Prašė asmenine nuosavybe pripažinti automobilį Mazda MX-3. Prašė vaikų: dukros M. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir sÅ«naus N. T., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja ir nustatyti atsakovui bendravimo tvarkÄ su vaikais pagal jos pasiÅ«lytÄ projektÄ .IeÅ¡kovė siÅ«lo, kad atsakovas pradedant pirmuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: pirmÄ mėnesio penktadienį atsakovas paima vaikus nuo 17 val. 30 min. iki 19 val. ir grÄ Å¾ina vaikus motinai tos pačios savaitės sekmadienį nuo 17 val. 30 min. iki 19 val.

TrečiÄ mėnesio penktadienį nuo 17 val. 30 min. iki 19 val., atsakovas paima vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina vaikus motinai, sekmadienį nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 30 min.;

2) Å¡venčių dienomis: tėvo dienÄ bei vaikų gimimo dienÄ , poriniais metais, (perkeliant jas į artimiausias iÅ¡eigines diena, jei jos sukanka darbo dienomis), atsakovas pasiima vaikus penktadienį nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 30 min. ir Å¡ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ (sekmadienį ar dienÄ prieÅ¡ darbo dienos pradžiÄ ), nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 30 min. grÄ Å¾ina motinai. Per Å v. Kalėdas, poriniais metais, atsakovas, paima vaikus gruodžio 24 d., nuo 16 val. iki 18 val. ir Å¡ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ , pristato juos motinai, nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 30 min. Jei vaikai Å¡venčia Å v. Kalėdas su tėvu, tai Å v. Velykas su motina ir atvirkščiai. Neporiniais metais Å¡venčiant Naujuosius metus, atsakovas paima vaikus gruodžio 31 d., nuo 15 val. iki 16 val. ir grÄ Å¾ina sausio 1 d. nuo 17 val. iki 19 val., motinai pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

3) vaikų vasaros atostogų metu: vienÄ mėnesį atostogų vaikai praleidžia pas tėvÄ , derinant atostogų laikÄ tarp tėvų, prieÅ¡ mėnesį laiko, galima atostogas praleisti pas tėvÄ dalimis – po savaitę, po dvi savaites ir t.t. Pasibaigus vaikų atostogoms pas tėvÄ , vaikų tėvas pristato vaikus motinai pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . Darbo dienomis atsakovas A. T. bendrauja su vaikais iÅ¡ anksto suderintu laiku, bet ne vėliau, kaip prieÅ¡ dienÄ iki bendravimo su vaikais pradžios.Nurodė, kad nuo 2015 metų pradžios su atsakovu nebesutaria, santykiai dėl vaiko itin paaÅ¡trėjo, atsakovas darėsi vis agresyvesnis ir ypatingai dėl ieÅ¡kovės sÅ«naus E. N..

Nuo 2015 metų kovo mėnesio Å¡alys gyvena atskirai. 2015 m. birželio 30 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi, buvo nustatyta atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarka ir priteistas iÅ¡laikymas. Atsakovas A. T. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-06-30 nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013-06-27 sprendimÄ , kuriais nustatytos nepilnamečių N. ir M. gyvenamosios vietos bei priteistas iÅ¡laikymas. Nustatyti, kad vaikai gyvena su tėvu, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės vaikų iÅ¡laikymui po 60 Eur, kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų iki kol vaikai sulauks pilnametystės. PasiÅ«lė ieÅ¡kovės bendravimo su vaikais tvarkÄ : pirmÄ ir trečiÄ mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 15 val. ieÅ¡kovė pasiima vaikus iÅ¡ gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki sekmadienio 18 val; ieÅ¡kovė bendrauja su vaikais pasiimdama juos pas save antrÄ vaikų vasaros atostogų mėnesį; ieÅ¡kovė bendrauja, praleidžia su vaikais porinių metų didžiÄ sias metines Å¡ventes (Velykas, Kalėdas, Naujuosius metus, Mindaugo karÅ«navimo dienÄ , Žolinių dienÄ ); ieÅ¡kovė bendrauja su vaikais kiekvienais metais per motinos dienÄ ir savo gimimo dienÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo grindžia iÅ¡imtinai nepilnamečio sÅ«naus E. N. pažeistais interesais, jam reikalingas papildomas ieÅ¡kovės dėmesys dėl nerimo sutrikimų, paauglystės. Atsakovas turi visas sÄ lygas pasirÅ«pinti vaikais, mano, kad bÅ«tų užtikrintos tinkamos vaikų gyvenimo sÄ lygos, be to, bÅ«tina sukurti saugiÄ aplinkÄ nepilnamečiams augti ir normaliai vystytis, o tokia aplinka jiems bÅ«tų sukurta pakeitus vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ .                                               II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Pripažino, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir jÄ tuo pagrindu nutraukė, po santuokos nutraukimo paliko Å¡alims jų santuokos metu turėtas pavardes. Pakeitė Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartimi nustatytÄ bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi N. T., tvarkÄ ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimu nustatytÄ bendravimo su dukra M.

T., tvarkÄ ir nustatė A. T. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ siÅ«lymÄ . Pripažino ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teisę į automobilį Mazda MX-3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ 41 Eur žyminio mokesčio ir 16,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad Å¡alys susituokė Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2014 m. birželio 6 d., akto įraÅ¡o Nr. 564 (T.1.,b. l. 6).

Santuokoje susilaukė dukters – M. T., gimusios (duomenys neskelbtini) (T.1.,b.l. 7), ir sūnaus N. T., gimusio (duomenys neskelbtini) (T.1., b.l. 8), nekilnojamojo turto neįgijo (T.1., b.l. 10). 2014 m. gegužės 12 d. buvo sudaryta vedybų (ikivedybinė) sutartis, kuria šalys sutarė, kad visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, pinigai, vertybiniai popieriai ir kitas turtas bei turtinės teisės yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (T.1., b.l.12-13). Įvertino, kad šalys nuo 2015 m. pradžios nebesutaria, nuo 2016 metų kovo mėnesio kartu negyvena ir bendro ūkio neveda.

Konstatavo, kad abu sutuoktiniai, sutuoktinių pareigų tinkamai nevykdė, daugiau nei vienerius metus gyvena atskirai, nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio, sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61). Atsakovui neprieštaraujant automobilį pripažino asmenine ieškovės nuosavybe.Pažymėjo, kad 2015 m. birželio 30 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi N. tvarka ir priteistas išlaikymas (T.1 b.l. 15).

Dukters M. iÅ¡laikymo ir bendravimo tvarkos klausimas iÅ¡spręstas Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-13410-717/2013 (T.1, b.l. 14). Å alių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieÅ¡kove jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad specialistai dėl atsakovo skundų ne kartÄ lankėsi ieÅ¡kovės namuose, kuriuose bÅ«davo tvarkinga, jauku, vaikams sudarytos gero sÄ lygos gyventi, žaisti ir ugdytis.

Nustatė, kad vaikai lanko Anykščių vaikų lopÅ¡elį – darželį „Žilvitis“, kurio darbuotojų teigimu jie jaučiasi laimingi, stebimas labai tvirtas motinos ir vaikų ryÅ¡ys, atvedami tvarkingai aprengti, pailsėję, geros nuotaikos. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė sveikatos problemų neturi, dirba, nėra įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ , nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas teigti, kad ji netinkamai vykdo motinos pareigas. Atsižvelgė į institucijų, duodančių iÅ¡vadas, atstovų paaiÅ¡kinimus, jog nėra pagrindo keisti anksčiau nustatytos vaikų gyvenamosios vietos, o nustačius jų gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu dėl vaikų mažo amžiaus ir stipraus ryÅ¡io su motina gali sutrikti jų vystymasis ir raida, taip pat, kad ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo vaikais tvarkos modelis neprieÅ¡tarauja vaikų interesams, prieÅ¡ingai nei atsakovo.

Teismas atsižvelgė į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktas iÅ¡vadas, nustatė naujÄ bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ pagal ieÅ¡kovės siÅ«lymÄ , kuris neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir nepažeidžia Å¡alių ir jų vaikų teisėtų interesų. IeÅ¡kinį patenkinus, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus iÅ¡ atsakovo priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas.                                    III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai Apeliaciniu skundu atsakovas A.

T. praÅ¡o panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui (toliau -teismas) nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų, neanalizavo ir nepasisakė dėl esminę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , iÅ¡ esmės rėmėsi tik Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada.

Neįvertino įrodymų, jog nepilnamečiams sudarytos puikios buitinės gyvenimo sÄ lygos namuose, kuriuose jie gyveno iki iÅ¡vykimo į Anykščius, kad vaikai pripratę prie aplinkos, ten augo nuo pat kÅ«dikystės, nustačius gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu jie gyventų didmiestyje, bÅ«tų užtikrintas ugdymas, jų gyvenimo sÄ lygos pagerėtų. Nepasisakė dėl vaikų sutrikusios sveikatos (sÅ«nui iÅ¡sivysčiusios astmos, dažnų sirgimų, miego sutrikimų, pasireiÅ¡kiančio nerimo) jiems iÅ¡vykus gyventi į Anykščius, taip pat dėl to, kad ieÅ¡kovė, iÅ¡vykdama gyventi į Anykščius, suteikė prioritetÄ kitam vaikui - E. N., neatsižvelgė į vaikų teises ir interesus betarpiÅ¡kai bendrauti, bÅ«ti auklėjamais ir auginamais jų tėvo, neanalizavo, koks ieÅ¡kovės bÅ«simo partnerio požiÅ«ris į vaikus.

Teismas neįvykdė pareigos iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, vaikų norus, įvertinti, ar tėvai, įgyvendindami tėvų valdžiÄ , nepiktnaudžiauja Å¡ia teise. Teismas neįvertino vaikų sveikatos ir saugios emocinės aplinkos sprendžiant jų gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ , neanalizavo ieÅ¡kovės, pripažinusios, kad vaikų auklėjimai jai ne prioritetinis, emocinės bÅ«klės.Teismas buvo pasyvus vertindamas bendravimo tvarkos pakeitimo klausimÄ , o tenkindamas patikslintÄ ieÅ¡kinį pilna apimtimi, visiÅ¡kai neatsižvelgė į atsakovo pozicijÄ , nemotyvavo, kodėl jo pateiktas modelis yra netinkamas.

Teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovė iÅ¡vyko į Anykščius, dėl atstumo tarp miestų (120 km) atsakovas patiria papildomas iÅ¡laidas, ieÅ¡kovė vaikų į KaunÄ jam neatveža, taip pat nesudaro maksimalių sÄ lygų kartu negyvenančiam tėvui bendrauti su vaikais ir telekomunikacijų priemonėmis. Nors teismas vadovavosi Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada, pagal kuriÄ atsakovo pateiktas bendravimo modelis įvertintas kaip prieÅ¡taraujantis geriausiems vaikų interesams, tačiau duomenų, kad atsakovas nesirÅ«pintų vaikais, netinkamai su jais elgtųsi ar darytų jiems neigiamÄ poveikį ar kokiÄ nors žalÄ , nėra, be to, bendravimas alternatyviais, t.y. internetu ar telefonu, bÅ«dais yra priimtinas, kai nėra galimybės bendrauti nuolat ir tiesiogiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Todėl netenkinus jo reikalavimo, kad ieÅ¡kovė užtikrintų bendravimo su vaikais galimybes komunikacijų priemonėmis: telefonu, internetu kasdien nuo 18 iki 20 val., buvo suvaržyta jo teisė dalyvauti vaikų auklėjime, pažeisti vaikų interesai. Teismas nevertino atsakovo reikalavimo nustatyti, kad vaikai su tėvu bendrauja nuo pirmos iki deÅ¡imtos mėnesio dienos tėvo namuose. Atsižvelgiant į tai, jog vaikai bÅ«na jiems įprastoje aplinkoje, kur jie augo nuo gimimo, ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje tokio amžiaus vaikams nėra privalomas, vaikai prie atsakovo prisirišę, atsakovas žino jų dienotvarkę ir jais tinkamai rÅ«pinasi, todėl betarpiÅ¡kas bendravimas nurodytu laikotarpiu tėvo namuose atitiktų tėvų lygiateisiÅ¡kumo principÄ .IeÅ¡kovė V.

T. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo 120 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai. Nurodo, kad atsakovas sureikÅ¡mina buitines sÄ lygas siekiant nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , kadangi vaikams reikia ir auklėjimo, bendravimo, ramios atmosferos, saugumo. Nepagrįstai atsakovas nurodo, kad vaikai jo namuose gyveno nuo kÅ«dikystės iki iÅ¡vykimo į Anykščius, kadangi Å¡alys buvo iÅ¡situokę, atskirai gyveno nuo 2013 m. birželio mėnesio iki 2013 m. rugsėjo mėnesio, ieÅ¡kovė iÅ¡sikėlė iÅ¡ Kauno, kai sÅ«nui buvo 9 mėnesiai.

Å alys turėjo sveikatos problemų dėl bronchinės astmos, kuri paveldima, todėl ir vaikui ji iÅ¡sivystė, pradėjus lankyti darželį dėl adaptacijos periodo vaikai sirgo, tačiau jokių miego sutrikimų, pasireiÅ¡kiančio nerimo niekas nenustatė. Sutinka, kad iÅ¡sikraustė į kitÄ miestÄ dėl paauglio sÅ«naus, kurį atsakovas psichologiÅ¡kai traumavo ir tai buvo bÅ«tina visų gerovei. Neigia, kad ruoÅ¡iasi sudaryti santuokÄ su kitu asmeniu, vaikai nemato jokių paÅ¡alinių vyrų.

Nurodo, kad aplinka, kurioje vaikai gyvena, buvo įvertinta ne kartÄ ten apsilankiusių specialistų, vaikai turi galimybes aplinkoje užsiimti, žaisti, jie lanko darželį, žaidžia su kiemo draugais, psichologei įvertinus dukters raidÄ pastebėta, kad ji vystosi puikiai, intelekto lygis aukÅ¡tesnis nei to amžiaus vaikų. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas teisme pripažino, kad vienas vaikų neauklėja, jam padeda 78 metų mama, iÅ¡ SMS žinučių matyti, kad atsakovui su mama prižiÅ«rint Å¡alių dukrÄ ji nusidegino pirÅ¡tus ant viryklės, atsakovas vaikus paėmęs sveikus juo grÄ Å¾ina su temperatÅ«ra, ligotus, pavėluotai kreipiasi į medikus, kas patvirtina, kad atsakovas neturi vaikų auginimo įgÅ«džių.

Atsakovas yra verslininkas, dirba iki 18 val., taip pat ir Å¡eÅ¡tadieniais grįždavo apie 16 val., todėl vaikais rÅ«pintųsi auklė arba močiutė. Vaikų norai negalėjo bÅ«ti teismo įvertinti, kadangi vaikams buvo nesuėję du ir keturi metai, atsakovo emocinė bÅ«klė irgi nebuvo tirta, nors jis vaikų akivaizdoje kelia konfliktus, bando juos nuteikti prieÅ¡ mamÄ , o ieÅ¡kovės bÅ«klę parodo pažyma iÅ¡ VÅ¡Ä® Moters pagalba moteriai, nes nuo pat pradėjimo gyventi kartu atsakovas nuolat taikė prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir jos vaikus iÅ¡ kitos santuokos psichologinį smurtÄ , tačiau Å¡iuo metu ji nesaugiÄ aplinkÄ yra palikusi.

Vaiko teisių apsaugos skyrių atstovai pažymėjo, kad vaikams bÅ«tų žalinga kiekvienÄ dienÄ 2 valandas bendrauti telefonu ar kompiuteriu. Kadangi atsakovas dirba, akivaizdu, kad vaikai 10 dienų per mėnesį bÅ«tų su auklėmis ar močiutėmis. IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atsakovo A. T. apeliacinis skundas netenkintinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Byloje nustatyta, jog Å¡alys santuokos metu susilaukė M. T., gimusios (duomenys neskelbtini) (T.1.,b.l. 7), ir sÅ«naus N. T., gimusio (duomenys neskelbtini) (T.1., b.l. 8). 2015 m. birželio 30 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta atsakovo bendravimo su sÅ«numi N. tvarka ir priteistas iÅ¡laikymas, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su V.

T. (T.1 b.l. 15). Dukters M. gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir bendravimo tvarkos klausimas iÅ¡spręstas Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-13410-717/2013 (T.1, b.l. 14). Å alių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieÅ¡kove jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo reikalavimas vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo ir su dalimi, kuria nustatyta nauja bendravimo su vaikais tvarka.Ä®statymas nustato, kad visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu.

Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.165 str. 3 d.). Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 str. 2 d.). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios ir CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nagrinėjamu atveju vaikų gyvenamoji vieta ankstesniais teismų sprendimai buvo nustatyta su jų motina. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų pakeitimo, antrasis iÅ¡ tėvų turi įrodyti, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, nulėmusios vaiko gyvenamosios vietos nustatymÄ . Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamÄ pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iÅ¡ tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje I.

N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Apeliantas teigia, kad teismas nepakankamai iÅ¡samiai vertino atsakovo gyvenimo sÄ lygas, faktÄ , kad jis gyvena didmiestyje, kuriame bÅ«tų galima užtikrinti geresnį vaikų ugdymÄ , tai, jog vaikai jo namuose gyveno nuo kÅ«dikystės, neatsižvelgė į tai, kad vaikų gyvenimo sÄ lygos nustačius jų gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu ženkliai pagerėtų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog apeliantas turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį Kauno mieste bÅ«stÄ su patogumais (namo dalį), kurio plotas 72 kv.m. , kuris atitinka saugos reikalavimus, vaikams skirti du nedideli, atskiri, tvarkingi, pakankamai Å¡viesÅ«s, Å¡ilti ir ramÅ«s kambariai mansardoje, kur yra visi reikiami baldai ir daiktai skirti vaikų poilsiui, žaidimams, sudarytos sÄ lygos žaisti uždarame kieme (Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-06-17 iÅ¡vada, t.2, b.l. 3-4) savaime nevertintina kaip pakankamas pagrindas nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su apeliantu, nes sÄ lygos vaikams augti pas atsakovę taip pat yra tinkamos.

Atsakovė su vaikais gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute su patogumais, adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 78,59 kv.m. (t.2, b.l. 35-36). Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-06-20 iÅ¡vadoje pažymima, kad kiekvieno apsilankymo metu ieÅ¡kovės namuose bÅ«davo tvarkinga, jauku, vaikams sudarytos geros sÄ lygos gyventi, žaisti, ugdytis, vaikai džiaugiasi akvariumu (t.2, b.l. 15). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vieno iÅ¡ tėvų geresnės materialinės sÄ lygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikÅ¡mės; svarbu yra tai, kad kito iÅ¡ tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

Å . v. L. Å . , bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Å ioje byloje nustatyta, kad abu tėvai turi tinkamas sÄ lygas nepilnamečiams vaikams augti, vystytis. Aplinkybė, kad atsakovo bÅ«stas yra didesniame mieste- Kaune, nei ieÅ¡kovės – Anykščiuose, niekaip negali sÄ lygoti iÅ¡vados, kad pakeitus vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustačius jÄ su tėvu, vaikų gyvenimo sÄ lygos esminiai pagerėtų. Be to, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad vaikai jo namuose augo nuo kÅ«dikystės. Kaip nustatyta byloje, Å¡alių sÅ«naus N., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su motina nustatyta 2015-06-30 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi, o dukters Marijos, gimusios (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo 2013-06-27 sprendimu, t.y. abiejų vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su mama jiems bÅ«nant labai mažo amžiaus.

Nors Å¡alys buvo susitaikę ir sudarę santuokÄ , tačiau teismas pagrįstai įvertino, kad sutuoktiniai nuo 2015 m. pradžios nebesutaria, nuo 2016 metų kovo mėnesio kartu negyvena ir bendro Å«kio neveda ir kad vaikai gyvena su ieÅ¡kove. Tarp Å¡alių susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai, atsakovas dažnai į atsakingas institucijas kreipiasi dėl vaikų sÄ lygų patikrinimo ir neneigia nesutarimų su ieÅ¡kovės sÅ«numi E. N.. Esant Å¡ioms aplinkybėms suprantamas ieÅ¡kovės noras gyventi kitame mieste nei atsakovas.

Jos sprendimÄ apsigyventi už 120 km nutolusiame Anykščių miete įtakojo ir sÅ«naus mokymo įstaigos pasikeitimas. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamu sprendimu palikus nustatytÄ vaikų gyvenamÄ vietÄ su motina ir jiems gyvenant Anykščiuose esant nustatytai atsakovo bendravimo su vaikais tvarkai, atsakovo ar nepilnamečių vaikų interesai nepažeidžiami.Sutiktina su apeliantu, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas.

AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iÅ¡ tėvų, Å¡ių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , dalyvavimÄ jį iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Ž.

S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje bÅ«tina individualizuoti, o juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugiÄ asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinkÄ , kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, bÅ«ti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rÅ«pesčių ir pan.

Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ne dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, o dėl jos pakeitimo ir atsakovo pareiga buvo įrodyti esmines aplinkybes, dėl kurių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ bÅ«tų reikalinga pakeisti. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų.

Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas vaiko psichologinei bÅ«klei įtakÄ turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama ypač atidžiai. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde neteigia ir neįrodinėja, kad ieÅ¡kovė nesudaro tinkamų vaikams sÄ lygų, kad aplinka tapo nesaugia, kad pažeidžiami vaikų interesai. Deklaratyviais pripažintini apelianto teiginiai, kad teismas turėjo įvertinti, ar tėvai nepiktnaudžiauja savo kaip tėvų teisėmis, ar nenaudoja tokių bÅ«dų, kurie pažeistų vaikų teises į orumÄ , asmeninį gyvenimÄ , asmens neliečiamybę, kadangi jokių aplinkybių dėl konkrečių neteisėtų ieÅ¡kovės veiksmų vaikų atžvilgiu jis nenurodo.

Nors apeliantas teigia, kad teismo neįvertintos aplinkybės dėl vaikų sutrikusios sveikatos, pažymėtina, kad visuotinai yra žinoma (CPK 182 str. 1 p.), jog maži vaikai pradėję lankyti darželį, kol nėra susiformavęs jų imunitetas, dažniau serga užkrečiamomis perÅ¡alimo, virÅ¡kinimo trakto sutrikimo ligomis, o bronchinė astma gali bÅ«ti sÄ lygota Å¡ia liga sirgusių artimųjų, yra paveldima, o pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovei 1980 m. buvo diagnozuota astma (t.1, b.l. 171), be to, Å¡ios ligos požymiai su amžiumi retėja.

Nors atsakovas su priešieškiniu yra pateikęs medicininius dokumentus, kad N. T. ir M. T. 2015 m. balandį buvo hospitalizuoti dėl rotavirusinio enterito, ūmios dehidratacijos, 2015 m. balandį sūnus buvo hospitalizuotas dėl funkcinio žarnų sutrikimo, dehidratacijos, o Marija - dėl vulvinio skausminio sindromo, sūnui 2016-04-28 diagnozuota astma, minėtos aplinkybės nepatvirtina, kad ieškovė netinkamai rūpina vaikais. Priešingai tai rodo, jog ieškovė, esant rimtesniems susirgimams laiku kreipiasi į gydymo įstaigas.

IÅ¡ Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-04-04 pažymos matyti, kad Å¡alių vaikai lankymo metu buvo sveiki, jie auga ir vystosi normaliai, skiepyti pagal planÄ , mama vykdo gydytojų nurodymus, atlieka paskirtus tyrimus, dėl dirglumo, miego sutrikimų, padidėjusio nerimastingumo į medikus niekas nesikreipė (t.1, b.l. 59). Esant nurodytoms aplinkybės pripažintina, kad atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovė netinkamai rÅ«pinasi vaikų sveikata. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad ieÅ¡kovės sÅ«nui E. N. kylantys nerimo priepuoliai gali kenkti jo vaikų interesams.

IÅ¡ ieÅ¡kovės 2015-03-23 skundo Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybai matyti, kad bÅ«tent dėl atsakovo grubaus elgesio, tyčiojimosi iÅ¡ vaiko, žeminimo, psichologinio spaudimo vaikas tapo dirglus, neramus, įsitempęs (t.1, b.l. 36). Dėl to su atsakovu buvo pravestas prevencinis pokalbis (t.1, b.l. 37). IÅ¡ 2015-03-02 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad vaikui diagnozuoti kiti miÅ¡rÅ«s nerimo sutrikimai dėl įtampos, nerimo, patyčių mokykloje, blogų tarpasmeninių santykių Å¡eimoje, E. N. gydytas stacionare, po ko rekomenduota tęsti ambulatorinę vaikų-paauglių psichiatro priežiÅ«rÄ , teikti ilgalaikę psichologinę pagalbÄ (t.1, b.l. 38).

IÅ¡ VÅ¡Ä® „Moters pagalba moteriai“ iÅ¡vados matyti, kad ieÅ¡kovė buvo kreipusis dėl psichologinės pagalbos, kadangi patiria atsakovo psichologinį smurtÄ , vaikas, iÅ¡ ankstesnės santuokos, yra žeminamas, nepripažįstamas pilnaverčiu Å¡eimos nariu (t.1, b.l. 40). Ä®vertinus tai, kad nuo 2016 m. kovo mėnesio Å¡alys kartu negyvena, vaikui nėra daromas psichologinis spaudimas iÅ¡ atsakovo pusės, jis yra pakeitęs mokymosi įstaigÄ , kurioje iÅ¡ jo buvo Å¡aipomasi, gyvenamÄ jÄ vietÄ , nesant duomenų, kad jis Å¡iuo metu patirtų nerimo priepuolius, manytina, kad nėra pagrindo abejoti dėl ieÅ¡kovės sÅ«naus iÅ¡ ankstesnės santuokos emocinės bÅ«klės stabilumo ir negalima konstatuoti, kad dėl jo sveikatos bÅ«klės galėtų bÅ«ti pažeidžiami Å¡alių vaikų interesai.

PrieÅ¡ingai, nors E. N. yra netikras N. ir M. brolis, pripažintina, kad jiems visiems ilgÄ laikÄ gyvenant kartu tarp jų yra susiformavę broliÅ¡ki, artimi santykiai, kurių ribojimas pažeistų visų vaikų teises. Apeliantas teigia, kad nebuvo analizuotas bÅ«simo ieÅ¡kovės partnerio požiÅ«ris į vaikus. IeÅ¡kovė neigia Å¡iuo metu turinti draugÄ , su kuriuo gyventų, Å¡ios aplinkybės nenustatė iÅ¡ vaikų apsaugos skyriaus darbuotojai, o prieÅ¡ingų įrodymų apeliantas nepateikė.

Nesant duomenų, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovės emocinė bÅ«klė bÅ«tų tokia, kad ji nenorėtų auklėti vaikų bei esant įrodymams, prieÅ¡ingiems apelianto teiginiams, t.y. nustačius, kad ieÅ¡kovė tinkamai elgiasi ir auklėja vaikus, minėtas atsakovo teiginys taip pat atmestinas kaip deklaratyvus. Apeliantas A. T. teigia, kad teismas pažeidė pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti vaikų norus. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras visais jį liečiančiais klausimais ir bÅ«ti iÅ¡klausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovÄ ar atitinkamÄ organÄ nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.

CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus ir pažiÅ«ras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų Å¡iuos suformuluoti ir iÅ¡reikÅ¡ti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, teisme turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ (CK 3.164 straipsnis). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina iÅ¡vada, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas įpareigojimas teismui, sprendžiančiam vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko nuomonę, su kuriuo iÅ¡ tėvų jis norėtų gyventi, tačiau nenustatyta, jog visais atvejais Å¡i teismo pareiga turi bÅ«ti įgyvendinama tiesiogiai, t. y. per teismo posėdį.

Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta ,,neįmanomumo“ apklausti vaikÄ per teismo posėdį sÄ lyga turėtų bÅ«ti suprantama ne tik kaip objektyvus vaiko negalėjimas dalyvauti teismo posėdyje (pvz., dėl ligos), tačiau ir kaip negalėjimas dalyvauti dėl to, kad gali bÅ«ti pažeisti jo interesai. Atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes (vaiko jautrumÄ , galimÄ apklausos žalÄ jo psichinei bÅ«klei, įtakÄ neigiamų jausmų (baimės, nerimo, nesaugumo) formavimuisi ir kt.), apklausti vaikÄ teismo posėdyje gali bÅ«ti nerekomenduojama ar netikslinga.

Dėl to teismas pasirengimo bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje gali pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, pedagogams, kitiems socialiniams darbuotojams ar asmenims iÅ¡siaiÅ¡kinti, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaikas norėtų gyventi. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. T. sprendimo priėmimo metu buvo 3 metai, o N. T. – 2 metai, kas daro pagrindÄ spręsti, jog tokio amžiaus vaikus apklausti teismo posėdyje bÅ«tų neįmanoma. Ä®vertinus tai, kad su vaikais dažnai bendravo vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, 2016-06-20 Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymoje nurodyta, kad vaikai jaučiasi laimingi, stebimas labai tvirtas mamos ir vaikų ryÅ¡ys (t.2, b.l. 15), Anykščių vaikų lopÅ¡elis-darželis „Žiogelis“ auklėtoja nurodo, kad tarp mamos, vaikų yra nuoÅ¡irdÅ«s tarpusavio santykiai, vaikai mylimi, prižiÅ«rimi (t.2, b.l. 17, 18), manytina, kad tokiu bÅ«du sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo buvo atsižvelgta ir į vaikų prisiriÅ¡imÄ prie mamos ir per kitus asmenis buvo iÅ¡siaiÅ¡kintas vaikų santykis su mama.

Pažymėtina, kad vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi bÅ«ti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko iÅ¡reikÅ¡tam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisiriÅ¡imÄ prie asmens, su kuriuo jis gyvena, Å¡io suteikiamas materialines sÄ lygas, saugumo pojÅ«tį ir kt. Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, net ir nustačius, jog vaikai norėtų gyventi su tėčiu, tokio amžiaus vaikų norai turėtų bÅ«ti vertinami atsargiai, kadangi ilgÄ laiko tarpÄ jie gyvena su mama, yra prie jos prisirišę, jaučiasi laimingi, aprÅ«pinti ir jų atskyrimas nuo mamos Å¡iu metu galėtų bÅ«ti netgi žalingas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas iÅ¡imtinai rėmėsi ieÅ¡kovės pozicija dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada, o jo pasiÅ«lymo visiÅ¡kai nevertino, neatsižvelgė į tai, kad tarp Å¡alių gyvenamųjų vietų atstumas 120 km, dėl ko atsakovas patiria kelionės iÅ¡laidų.

Apelianto nuomone yra tikslingas bendravimo su vaikais telefonu, internetu nustatytas, taip pat, kad jis galėtų su vaikais bendrauti nepertraukiamai 10 dienų savo namuose. Apeliantas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad tuo atveju, jeigu vaikų gyvenamoji vietÄ bus nustatyta su ieÅ¡kove, tai, įvertinus 120 km atstumÄ tarp miestų, kuriuose gyvena vaikai ir atsakovas, atsakovo patiriamas kelionės iÅ¡laidas, siekiant, kad nenutrÅ«ktų jo ir vaikų ryÅ¡ys bÅ«tų tikslinga nustatyti tokiÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ :

1) atsakovas su vaikais bendrauja telekomunikacijų priemonėmis: telefonu, internetu kasdien nuo 18 val. iki 20 val. Ieškovė privalo užtikrinti, jog nebūtų suvaržytos jo su vaikais bendravimo nuotoliniu būdu galimybės;

2) nuo pirmos mėnesio dienos 12 valandos iki 10 mėnesio dienos 18 valandos atsakovas su vaikais bendrauja savo namuose Kaune;

3) nustatytomis vaikų bendravimo su tėvu dienomis poriniais mėnesiais atsakovas pasiima vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina juos į jį gyvenamÄ jÄ vietÄ , neporiniais mėnesiais nustatytomis dienomis ieÅ¡kovė atveža ir perduoda vaikus atsakovo adresu;

4) atsakovas bendrauja su vaikais per porinių metų didžiÄ sias metines Å¡ventes: Velykas, Mindaugo karÅ«navimo dienÄ , Žolinių dienÄ ;

5) atsakovas bendrauja su vaikais per neporinių metų didžiÄ sias metines Å¡ventes:Kalėdas, Naujuosius metu;

6) atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienais metais per tėvo dienÄ ir savo gimimo dienÄ ;

7) atsakovas bendrauja su vaikais per pasiimdamas juos pas save vaikų vasaros atostogų mėnesį, derinant atostogų laikÄ tarp tėvų, prieÅ¡ mėnesį laiko. Pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimo su vaikais tvarkÄ pagal ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , kuris nurodytas ieÅ¡kinyje, pažymėjęs, kad pagal Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ atsakovo pasiÅ«lytas bendravimo su vaikais modelis prieÅ¡tarauja vaikų geriausiems interesams, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovės bei įvertinęs iÅ¡vadÄ , jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas dėl vaikų mažo amžiaus ir stipraus ryÅ¡io su motina galėtų sutrikdyti vaikų vystymÄ si ir raidÄ .

Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama iÅ¡laikyti, atkurti, jei jis yra nutrÅ«kęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokiÄ vieno iÅ¡ tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarkÄ , kuri užtikrintų Å¡io tėvo maksimalų galimÄ dalyvavimÄ auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei bÅ«tų protinga, sÄ Å¾ininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu.CK 3.178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, bÅ«tinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas.

Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, iÅ¡tyrusi Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, pateikia teismui iÅ¡vadÄ dėl ginčo. Spręsdamas ginÄÄ , teismas įvertina ne tik iÅ¡vadÄ , bet ir vaiko norus bei kitus Å¡alių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnio 2 dalis). Taigi kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiami su vaikais susiję klausimai, vaiko teisių apsaugos institucijos iÅ¡vada turi bÅ«ti pateikiama, tačiau joje esančios informacijos įrodomoji reikÅ¡mė turi bÅ«ti įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumÄ .

Å iuo atveju teismas vertino ne tik iÅ¡vadÄ byloje, tačiau ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei visas bylos aplinkybes. Nors teismas iÅ¡samiau nepasisakė dėl atsakovo pasiÅ«lytos bendravimo tvarkos, tačiau sprendė, jog ji neatitinka geriausių vaikų interesų, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka. Ä®vertintina, kad nors ir yra įmanomas bendravimo su vaikais telekomunikacinėmis priemonėmis nustatymas, tačiau manytina, kad 2 valandas trunkantis atsakovo ir vaikų bendravimas telefonu ar internetu bÅ«tų sudėtingas, kai vaikai Å¡iuo metu yra 2 ir 4 metų amžiaus, negalintys susikoncentruoti tokios trukmės pokalbiui.

Be to, įpareigojus ieÅ¡kovę kiekvienÄ dienÄ tik parsivežus vaikus iÅ¡ darželio skambinti atsakovui bei užtikrinti, kad vaikai 2 valandas su juo bendrautų, nukentėtų vaikų interesai, kadangi vakare vaikai turi turėti pakankamai laiko pailsėti, pažaisti, tobulėti, lavintis, bendrauti tarpusavyje, pavalgyti bei ruoÅ¡tis miegui. Nėra pagrindo nesutikti su Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada, kad tokiu bÅ«du bÅ«tų suvaržytas vaikų laisvalaikis, kad jie nurodytu laiku negalės leisti laisvalaikio gamtoje, žaisti su kitais vaikais kieme, iÅ¡eiti su mama į svečius ar kitaip leisti laikÄ , kiekvienÄ dienÄ laukiant skambučio vaikams gali iÅ¡sivystyti nerimo sutrikimas, o dažnas ir ilgas naudojimasis kompiuteriais ir telefonu gali bÅ«ti netgi kenksmingas vaikų sveikatai, sukelti priklausomybę.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad toks bendravimas galėtų vykti pagal vaikų ir vieno iÅ¡ tėvų poreikį tokį bendravimÄ suderinus su kitu tėvu, kurio žinioje vaikai tuo metu yra, ir tam tikrais atvejais, kai atsiranda toks reikalingumas, tačiau tai nereiÅ¡kia bÅ«tinumo teismui nustatyti reguliarų kasdienį ir nustatytos trukmės bendravimÄ su tėvu ryÅ¡io priemonėmis. Toks bendravimas yra galimas, tačiau jis neturi trikdyti vaikų dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų bÅ«ti pageidaujamas pačių vaikų.Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog vaikų interesai nenukentėtų nustačius vaikų bendravimÄ su tėvu nuolatos jiems bÅ«nant 10 dienų atsakovo namuose, kadangi vaikai lanko Anykščių vaikų lopÅ¡elį-darželį „Žilvitis“, kur jie yra ugdomi.

Nors A. T. pagrįstai nurodo, kad tokio amžiaus vaikų ugdymas nėra privalomas, tačiau įvertintina, kad vaikai noriai dalyvauja darželio veikloje, domisi žaidimais, knygelėmis, pieÅ¡ia, klauso pasakų, jie yra ugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programÄ , taip pat bendrauja su savo bendraamžiais, mokosi sutarti, žaisti drauge. IÅ¡ Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus buities ir gyvenimo sÄ lygų 2016-06-10 patikrinimo akto matyti, kad atsakovas yra UAB „Tamrida“ direktorius.

Ir nors atsakovas nurodo, kad jo darbo grafikas yra laisvas, abejotina, ar 10 dienų per mėnesį A. T. galėtų nedirbti ir nuolatos asmeniÅ¡kai rÅ«pintis savo vaikais nepavesdamas to atlikti kitiems asmenims. Ä®vertintina ir tai, kad vaikai yra 2 ir 4 metų amžiaus, jie nuolatos gyveno su mama, todėl prie jos yra labai prisirišę, ir toks jų atskyrimas 10 dienų laikotarpiui nuo ieÅ¡kovės galėtų neigiamai įtakoti jų psichologinę bÅ«senÄ , sukeltų nestabilumo, nesaugumo jausmÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas vaikų bendravimo su tėvu periodiÅ¡kumas ir konkreti bendravimo tvarka pripažintina Å¡iuo momentu geriausiai atitinkančia vaikų interesus, protinga, sÄ Å¾ininga ir teisinga vaikų tėvų atžvilgiu.

Esant nurodytoms aplinkybės teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog Å¡iuo metu vaikų interesus labiausiai atitinka jų gyvenamosios vietos su ieÅ¡kove nustatymas, taip pat nustatydamas bendravimo su vaikais tvarkÄ pagal ieÅ¡kovės siÅ«lymÄ , tinkamai aiÅ¡kino ir taikė vaiko gyvenamosios vietos pakeitimÄ , bendravimo tvarkos nustatymÄ , įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, Å¡ių normų aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimais suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ .

Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimo keisti nėra pagrindo.Netenkinus apeliacinio skundo iÅ¡ apelianto priteistinos ieÅ¡kovės naudai 120 Eur iÅ¡laidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistu.              Priteisti iÅ¡ A.

T., a.k. (duomenys neskelbtini) V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 120 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Teisėjai                                                                                               Margarita Dzelzienė                                                                                                              Laimantas Misiūnas                                                                                                                   Laimutė Sankauskaitė