Legislator Case Law & Legislation
cb56e3f4-ae9c-490f-b321-99be6f47c71d AI generated

cb56e3f4-ae9c-490f-b321-99be6f47c71d · Kauno apygardos teismas

Case Number cb56e3f4-ae9c-490f-b321-99be6f47c71d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

individualios įmonės apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2418-736/2017 pagal ieÅ¡kovės Drivers Manager, LTD ieÅ¡kinį atsakovei D. B. individualiai įmonei dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Ginčas byloje kilęs dėl skolos už suteiktas vairuotojo paslaugas pervežant krovinį tarptautiniu marÅ¡rutu.IeÅ¡kovė Drivers Manager, LTD ieÅ¡kiniu teismo prašė iÅ¡ atsakovės D.

Legislator headnote

AI generated

cb56e3f4-ae9c-490f-b321-99be6f47c71d · Kauno apygardos teismas: B., grÄ Å¾inant jam transporto priemonę, neturėjo priėmimo–perdavimo akto ir pasiraÅ¡yti jo neprašė, pretenzijų dėl bÅ«klės nereiÅ¡kė, tačiau jis ir su juo buvęs vairuotojas transporto priemonę apžiÅ«rėjo. Be to, Å¡alys tarėsi dėl susitikimo dėl atsiskaitymo už paslaugas, o D. B. prašė V. G. užpildyti 2017 m. sausio 3 d. iÅ¡siųstÄ kelionės lapÄ . SusiraÅ¡inėjime užuominų apie transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktÄ ir apie transporto priemonės apgadinimÄ nėra.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-768-658/2018Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00446-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.8.8.; 2.6.10.5.1.; 2.6.20.4.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.18.3. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir ArÅ«no Rudzinsko,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės D.

B. individualios įmonės apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2418-736/2017 pagal ieÅ¡kovės Drivers Manager, LTD ieÅ¡kinį atsakovei D. B. individualiai įmonei dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Ginčas byloje kilęs dėl skolos už suteiktas vairuotojo paslaugas pervežant krovinį tarptautiniu marÅ¡rutu.IeÅ¡kovė Drivers Manager, LTD ieÅ¡kiniu teismo prašė iÅ¡ atsakovės D.

B. IÄ® priteisti ieÅ¡kovei 1 100 Eur skolÄ , 179,48 Eur už kurÄ ir transporto priemonės plovimÄ , 4 400 Eur baudÄ , 9,5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 19 d. atsakovė D. B. IÄ® sudarė vairuotojo paslaugų sutartį su ieÅ¡kove Drivers Manager, LTD. Atsakovė perdavė nuosavybės teise jai priklausančiÄ transporto priemonę, kuri turėjo bÅ«ti vairuojama ieÅ¡kovės vairuotojo. 2016 m. gruodžio 20 d. ieÅ¡kovės vairuotojas iÅ¡vyko nustatytu marÅ¡rutu, kelionė truko 11 dienų.

IeÅ¡kovė už suteiktÄ vairuotojo paslaugÄ atsakovei 2016 m. gruodžio 30 d. iÅ¡rašė sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ 1 100 Eur sumai, kadangi, pagal pasiraÅ¡ytÄ sutartį Å¡alys sutarė dėl 100 Eur už vienÄ dienÄ atlygio. IeÅ¡kovė kelionės metu taip pat patyrė papildomų iÅ¡laidų, kurias sudarė 149,48 Eur už dyzelinį kurÄ ir 30 Eur už transporto priemonės plovimÄ . Atsakovė turėjo pareigÄ atsiskaityti 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau iki Å¡iol nėra atsiskaičiusi.Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu už akių ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: priteisė iÅ¡ atsakovės D.

B. IÄ® 1 100 Eur skolÄ , 179,48 Eur už kurÄ ir transporto priemonės plovimÄ , 4 400 Eur baudÄ , 9,5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. vasario 20 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 278 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei Drivers Manager, LTD.Atsakovė 2017 m. birželio 28 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kuriame prašė panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovė yra ieÅ¡kovei sumokėjusi 781,31 Eur, o reikalavimas dėl praÅ¡omos priteisti 4 400 Eur baudos nepagrįstas, kadangi ieÅ¡kovė tinkamai nepridavė transporto priemonių, nepateikė kelionės (reiso) ataskaitos, nepasirašė transporto priemonių priėmimo–perdavimo akto. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės vairuotojas apgadino atsakovės transporto priemonę, todėl atsakovė sustabdė likusios skolos mokėjimÄ , kol bus nustatytas nuostolių dydis. Dėl to atsakovė ieÅ¡kovei pateikė pretenzijÄ .

Be to, teismas nepagrįstai priteisė 9,5 procentų palÅ«kanas, nes ieÅ¡kinio pateikimo metu fiksuota palÅ«kanų norma buvo 0 procentų, todėl ieÅ¡kovė galėjo praÅ¡yti tik 8 procentų palÅ«kanų.IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė pareiÅ¡kimo netenkinti. Nurodė, kad 200 Eur buvo skirti papildomoms iÅ¡laidoms, susijusioms su automobilio pristatymu, o paslaugų sutartyje nėra nurodyta, kad Å¡i suma bus įskaitomÄ Ä¯ ieÅ¡kovės atlygį.

Å alys nesitarė, kad krovinio gavėjas ieÅ¡kovei sumokės 586,31 Eur (500 svarų) avansÄ . Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad 500 svarų buvo sumokėti ieÅ¡kovės vairuotojui. Atsakovė taip pat nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl iÅ¡raÅ¡ytos 1 100 Eur sÄ skaitos. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovės pateikta remonto sÄ mata yra atlikta tik praėjus 6 mėnesiams po transporto priemonės atsakovei perdavimo, todėl nurodomi defektai galėjo bÅ«ti padaryti jau po to, kai ieÅ¡kovės vairuotojas atidavė atsakovei transporto priemonę.

Defektai taip pat galėjo atsirasti iki sutarties pasiraÅ¡ymo, nes atsakovės transporto priemonė yra 17 metų senumo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų sumokėjusi kokias nors baudas ar kitas rinkliavas, patirtas dėl ieÅ¡kovės vairuotojo kaltės. Pažymėjo, kad pati atsakovė, o ne ieÅ¡kovė vengė pasiraÅ¡yti transporto priemonių priėmimo–perdavimo aktÄ .Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi sprendimÄ už akių panaikino ir atnaujino bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

Priteisė iÅ¡ atsakovės D. B. IÄ® 1 100 Eur skolÄ , 179,48 Eur už kurÄ ir transporto priemonės plovimÄ , 4 400 Eur baudÄ , 9,5 procento dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. vasario 20 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 713,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei Drivers Manager, LTD, bei 5,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas valstybei. Teismas sprendimÄ grindė Å¡iais argumentais:Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė atsakovei suteikė 11 dienų trukmės vairuotojo paslaugÄ už 1 100,00 Eur.

Byloje esančios sÄ skaitos patvirtina, kad ieÅ¡kovė taip pat patyrė 149,48 Eur iÅ¡laidų už dyzelinį kurÄ bei 30 Eur už transporto priemonės plovimÄ .IÅ¡ pinigų priėmimo kvito matyti, kad 2016 m. gruodžio 20 d. D. B. sumokėjo ieÅ¡kovei 200 Eur. Teismas laikė, kad Å¡ie pinigai skirti bÅ«tinoms kelionės iÅ¡laidoms pagal sutarties 3.5 punktÄ . Teismas taip pat sprendė, kad atsakovės pateikti K&A Shops Limited 2017 m. sausio 22 d. ir 2017 m. lapkričio 10 d. raÅ¡tai nepatvirtina, kad 500 svarų (586,31 Eur) perdavimo ieÅ¡kovės atstovui.

Å ių pinigų perdavimo fakto nepatvirtina ne tik tokiems tikslams naudojami apskaitos dokumentai, bet ir koks nors kitoks įforminimas, kuriame bÅ«tų pinigų gavėjo paraÅ¡as ar kitokie duomenys.Teismas reikalavimÄ dėl 149,48 Eur iÅ¡laidų už dyzelinį kurÄ ir 30 Eur už transporto priemonės plovimÄ priteisimo laikė pagrįstu, kadangi jį patvirtina pateikti mokėjimo dokumentai. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo Å¡ias iÅ¡laidas taip pat pripažino pagrįstomis, tačiau bylos nagrinėjimo metu be jokio pagrindo pozicijÄ pakeitė.Teismas nustatė, kad D.

B., grÄ Å¾inant jam transporto priemonę, neturėjo priėmimo–perdavimo akto ir pasiraÅ¡yti jo neprašė, pretenzijų dėl bÅ«klės nereiÅ¡kė, tačiau jis ir su juo buvęs vairuotojas transporto priemonę apžiÅ«rėjo. Be to, Å¡alys tarėsi dėl susitikimo dėl atsiskaitymo už paslaugas, o D. B. prašė V. G. užpildyti 2017 m. sausio 3 d. iÅ¡siųstÄ kelionės lapÄ . SusiraÅ¡inėjime užuominų apie transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktÄ ir apie transporto priemonės apgadinimÄ nėra.

Teismas sprendė, kad kalbos apie transporto priemonės apgadinimÄ prasidėjo jau bylai esant teisme, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, todėl neaiÅ¡ku, kas, kada ir kur jÄ apgadino. Sutartyje nėra numatyta pareiga pildyti kelionės lapÄ , o jo D. B. nedavė V. G. iÅ¡vykstant vykdyti užduotį. Be to, po kelionės Å¡io kelionės lapo tinkamai užpildyti neįmanoma.Teismas sprendė, kad atsakovė neieÅ¡kojo kito vežėjo tartis dėl kitokių pervežimo ir atsiskaitymo sÄ lygų, savanoriÅ¡kai sutiko su sutartyje nurodytu baudos dydžiu, tačiau tinkamai ir laiku neįvykdė prievolės, todėl privalo sumokėti nustatytÄ baudÄ .

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė D. B. IÄ® praÅ¡o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį dalyje dėl 788,23 Eur skolos, 4 400 Eur baudinių netesybų, 9,5 procento dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo ir atleisti apeliantę nuo 311,77 Eur likučio už pervežimo paslaugÄ apmokėjimo ieÅ¡kovei arba bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas klaidingai vertino 200 Eur sumos paskirtį. PrieÅ¡ sudarant Paslaugų sutartį ieÅ¡kovė su apeliante tarėsi dėl avanso už pervežimo paslaugÄ , bet ne dėl kokių nors papildomų iÅ¡laidų. Be to, pagal Paslaugų sutarties 3.5 punkte aptariamo avanso suma nėra įvardinta, todėl tokia Paslaugų sutarties sÄ lyga, kaip neturinti tokiai sÄ lygai keliamo esminio elemento – konkrečios avansinės sumos, yra nereikÅ¡minga.PrieÅ¡ ieÅ¡kovei pradedant vykdyti pervežimÄ , apeliantė jai perdavė kreditinę kortelę, kuri skirta pervežimo metu patiriamoms iÅ¡laidomas apmokėti.

Kredito kortelė viso pervežimo paslaugos atlikimo metu buvo papildoma ir lėšų turėjo pilnai pakakti pagrįstoms papildomoms iÅ¡laidoms vykdant pervežimÄ . IeÅ¡kovė apeliantei niekada nenurodė, kad kortelėje nepakanka lėšų. Kortelės kredito suma 2016 m. gruodžio 20 d. iÅ¡ esmės laikytina avansine suma, iÅ¡ kurios 640 Eur suma bÅ«tent apeliantės buvo iÅ¡leista už kelių, keltų ar parkingo iÅ¡laidas, todėl 200 Eur avansinis mokėjimas negali bÅ«ti įskaitytas kaip avansinis mokėjimas už papildomas iÅ¡laidas.Teismas nepasisakė dėl bankinių iÅ¡rašų, kuriuose atsispindėjo kreditinės kortelės suma prieÅ¡ perduodant Å¡iÄ ieÅ¡kovei bei vėliau – pačio pervežimo metu.

Taip pat teismas nevertino sÄ skaitų faktÅ«rų už kelto paslaugas, kurias, kaip papildomas kelionės iÅ¡laidas, apeliantė apmokėjo.Teismas nepagrįstai konstatavo, jog 500 svarų perdavimo fakto ieÅ¡kovei nepatvirtina į bylÄ pateikti du K&A Shops Limited 2017 m. sausio 22 d. ir 2017 m. lapkričio 10 d. raÅ¡tai. Teismas neatsižvelgė bei nevertino apeliantės į bylÄ pateiktos 2016 m. gruodžio 20 d. Krovinio vežimo sutarties su krovinio gavėju K&A Shops Limited, kurios pagrindu (2.5 punktas) krovinio gavėjas K&A Shops Limited 2016 m. gruodžio 23 d. ieÅ¡kovei sumokėjo 588,23 Eur avansÄ .

Taip pat teismas nevertino į bylÄ pateikto 2017 m. gegužės 25 d. pinigų perdavimo kvito, iÅ¡ kurio matyti, jog apeliantė iÅ¡ krovinio gavėjo K&A Shops Limited gavo 588,23 Eur mažesnį atlyginimÄ , nei tarėsi sutartimi.Teismas taip pat nepagrįstai netenkino apeliantės praÅ¡ymo iÅ¡kviesti liudininkÄ K. P., K&A Shops Limited savininkÄ , kuris bÅ«tų patvirtinęs 500 svarų (588,23 Eur) perdavimo ieÅ¡kovei faktÄ . Tokiu bÅ«du nebuvo užtikrintos visos apeliantės procesinės teisės ir dėl to nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos esminės bylos aplinkybės.Transporto priemonės perdavimo metu 2016 m. gruodžio 30 d. jau buvo sutemę, todėl tinkamai transporto priemonės apžiÅ«rėti nebuvo įmanoma.

Be to, abi ginčo Å¡alys skubėjo, apeliantė pasitikėjo ieÅ¡kove, todėl iÅ¡karto nereikalavo perduoti visų dokumentų kartu su transporto priemone. Apeliantė transporto priemonę atidžiai apžiÅ«rėjo 2017 m. sausio 3 d. ir nustatė, kad po ieÅ¡kovės krovinio pervežimo paslaugos suteikimo krovininio automobilio priekaba yra apgadinta. Apeliantė iÅ¡ karto atliko keletÄ nuotraukų, kuriose matyti apgadinimai, o fotofiksacija atlikta žiemos metu. Pažymi, jog apeliantė dar iki bylos iÅ¡kėlimo teisme ieÅ¡kovei teikė pretenzijÄ dėl transporto priemonės apgadinimų.Apeliantė iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalavo ne detalios kelionės istorijos, bet kelionėje patirtų iÅ¡laidų pagrindžiančių dokumentų, nes juos apeliantei galėjo perduoti tik ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kovė yra privatus juridinis asmuo, todėl vadovaujantis susiklosčiusia praktika, bÅ«tent ieÅ¡kovė privalėjo turėti kelionės lapÄ ir šį pildyti krovinio vežimo metu.IeÅ¡kovė savo minimalius nuostolius suvokia kaip darbuotojo negautas pajamas, tačiau toks aiÅ¡kinimas, bandant pateisinti Paslaugų sutartyje ieÅ¡kovės iniciatyva nustatytas akivaizdžiai per dideles baudines netesybas, kurios už dienÄ prilygsta 100 procentų atlyginimui už paslaugos atlikimÄ , yra nelogiÅ¡kas, neatitinkantis „minimalių nuostolių“ sÄ vokos, tarp verslininkų susiklosčiusios praktikos, sÄ Å¾iningumo principo.

Be to, nors apeliantė dėl Paslaugų sutartyje ieÅ¡kovės numatyto dydžio baudinių netesybų derėjosi, tačiau apeliantei tuo metu neturint samdomo vairuotojo bei siekiant įvykdyti skubų užsakymÄ , apeliantės derybų pozicija objektyviai nebuvo stipri ir su tokia nepagrįsta susitarimo sÄ lyga apeliantė iÅ¡ esmės sutiko tik formaliai.IeÅ¡kovė neprofesionaliai atlikusi paslaugÄ ir tinkamai neperdavusi visų dokumentų negali bÅ«ti laikoma nukentėjusia Å¡alimi, bei praÅ¡ydama priteisti 4 400 Eur netesybų, kai realiai jokiu nuostolių dėl dalies sumos už paslaugÄ neapmokėjimo nepatyrė ir neįrodė, kad galėjo patirti, nepagrįstai praturtėtų apeliantės sÄ skaita.Be to, teismas nepagrįstai ieÅ¡kovei priteisė 9,5 procento dydžio metines palÅ«kanas, kadangi Å¡iuo atveju nėra pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme.IeÅ¡kovė Drivers Manager, LTD atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:200 Eur pinigų priėmimo kvito mokėjimo paskirtyje nurodyta – avansas pagal sutartį Nr. 2016/12/19V1, o sutartyje nurodytas avansinis mokėjimas ne už paslaugÄ , o už papildomas iÅ¡laidas (3.5 punktas). Apeliantė įvykdė savo sutartinį įsipareigojimÄ ir po sutarties pasiraÅ¡ymo, prieÅ¡ iÅ¡vykstat į reisÄ , ieÅ¡kovei sumokėjo avansÄ , kuris skirtas papildomoms paslaugos teikimo iÅ¡laidoms. Be to, apeliantė galėjo koreguoti sutartį, nes ir jos vadovas 2017 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad su juo buvo derinamos sutarties sÄ lygos ir kad jis pats darė sutarties pataisymus.Tarp Å¡alių nebuvo pasiraÅ¡ytas kreditinės kortelės priėmimo perdavimo aktas, kuriame bÅ«tų užfiksuota, kokia kortelė ir su kokiu likučiu buvo perduota vairuotojui.

IeÅ¡kovei nebuvo žinomas kredito likutis ir jo neužteko atsiskaitant už papildomas paslaugas, susijusias su pervežimo reisu. IÅ¡ atsakovės pateikto sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad likutis 2016 m. gruodžio 20 d. buvo 123,72 Eur ir kortelėje vyko nuolatinis pinigų judėjimas, o ne jos papildymas. Be to, Å¡ia apeliantės sÄ skaita (prie jos iÅ¡duotomis kortelėmis) naudojosi ne vienas asmuo.Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė informavo ieÅ¡kovę apie 500 svarų avanso gavimÄ už paslaugos atlikimÄ iÅ¡ krovinio gavėjo krovinio pristatymo vietoje.

Nei ieÅ¡kovė, nei jos vairuotojas nebuvo supažindinti su apeliantės 2016 m. gruodžio 20 d. pasiraÅ¡yta Krovinio vežimo sutartimi. Vairuotojo paslaugų sutartis taip pat nenumatė jokio 500 svarų avanso. Byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, kad kokie nors pinigai bÅ«tų perduoti ieÅ¡kovės vairuotojui. Be to, su ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡yta 1 100 Eur sÄ skaita atsakovė sutiko ir jos neginčijo, o elektroniniame susiraÅ¡inėjime nėra jokių pastabų dėl iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros sumos.IeÅ¡kovės nuomone, teismas pagrįstai atsisakė liudytoju apklausti K&A Shops Limited savininkÄ K.

P., nes byloje yra raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys ginčo aplinkybes, todėl liudytojų parodymai negali jų paneigti. Be to, liudytojas yra Å¡aliÅ¡kas, nes apeliantė su K&A Shops Limited palaiko gerus verslo santykius, todėl duodamas parodymus nurodys apeliantei reikalingas ir naudingas aplinkybes. Taip pat Å¡is liudytojas pasirašė apeliantės į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, todėl naujų aplinkybių nebÅ«tų nurodęs.Byloje nėra pateiktas prieÅ¡prieÅ¡inis reikalavimas dėl transporto priemonės apgadinimo.

IeÅ¡kovė transporto priemonę perdavė tvarkingÄ . Transporto priemonės perdavimas vyko automobilių aikÅ¡telėje, kuri buvo apÅ¡viesta, todėl jÄ apžiÅ«rėti apeliantė turėjo visas galimybes. Jokių pretenzijų perdavus transporto priemonę apeliantė nepareiÅ¡kė. Po faktinio transporto priemonės perdavimo praėjo kelios dienos, todėl apgadinimai galėjo atsirasti dėl kitų asmenų veiksmų. Be to, apie tai, jog tik atvažiavus nėra galimybės apžiÅ«rėti transporto priemonės ir kad ji bus apžiÅ«rima vėliau, apeliantė ieÅ¡kovės neinformavo ir pati viena nustatinėjo apgadinimus.

Pažymi, kad iÅ¡ byloje esančių apeliantės pateiktų fotonuotraukų nėra aiÅ¡ku, kuri transporto priemonė fotografuota. Be to, apeliantės vadovas, grÄ Å¾inant jam transporto priemonę, neprašė pasiraÅ¡yti priėmimo–perdavimo akto ir pretenzijų dėl bÅ«klės nereiÅ¡kė. Jokios užuominos apie transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktÄ ir jos apgadinimÄ nėra ir D. B. ir V. G. susiraÅ¡inėjime. Apeliantės į bylÄ pateikta Darbų sÄ mata BDS 17062001 sudaryta 2017 m. birželio 20 d., kai tuo tarpu transporto priemonė buvo grÄ Å¾inta prieÅ¡ pusę metų (2016 m. gruodžio 30 d.).IeÅ¡kovė neatsisakė pateikti patirtų papildomų iÅ¡laidų įrodymų, o tik atsisakė užpildyti kelionės lapÄ , nes jis buvo atsiųstas 2017 m. sausio 3 d. jau po įvykdytos paslaugos.Apeliantė, praÅ¡ydama peržiÅ«rėti priimtÄ sprendimÄ už akių, sutiko su tuo, jog yra skolinga ieÅ¡kovei 493,17 Eur sumÄ , tačiau nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, Å¡iÄ pozicijÄ pakeitė, nenurodžiusi jokių motyvų.

Å is pripažinimas tai pat patvirtina, kad apeliantei nereikėjo jokių papildomų dokumentų, susijusių su kelionėje patirtomis papildomomis iÅ¡laidomis.Å alis siejo sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai ir jokio darbuotojo ir darbdavio statuso nebuvo. Pažymi, kad pati apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad dėl baudinių netesybų dydžio sÄ lygos derėjosi ir su ja sutiko. Abi Å¡alys turėjo visas galimybes keisti sutarties punktus ir sÄ lygas prieÅ¡ jÄ pasiraÅ¡ant. IeÅ¡kovės nuomone, pasiraÅ¡ytÄ sutartį, dėl kurios abi Å¡alys derėjosi, privalo bÅ«ti vykdoma pilna apimtimi.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylÄ toliau nagrinėja apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

Dėl ginčo esmės ir įrodymų vertinimo IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Å¡alys 2016 m. gruodžio 19 d. sudarė Vairuotojo paslaugų sutartį Nr. 2016/12/19/V1 (toliau – Sutartis), kuria susitarė, kad Užsakovė (atsakovė) perduos jai nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę paslaugos Teikėjai (ieÅ¡kovei), kurios vairuotojas perduotÄ transporto priemonę su kroviniu nuveÅ¡ į Jungtinę Karalystę ir su kitu kroviniu parveÅ¡ atgal į LietuvÄ (Sutarties 1.1 punktas).

Sutartyje buvo sutarta, kad atsakovė ieÅ¡kovei moka 100 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ (Sutarties 3.3 punktas). Kadangi kelionė truko 11 dienų, iÅ¡ viso atsakovė ieÅ¡kovei už suteiktÄ paslaugÄ turėjo sumokėti 1 100 Eur.Taigi, tarp Å¡alių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, t. y. ieÅ¡kovė, kaip paslaugos teikėja, įsipareigojo pagal atsakovės užsakymÄ suteikti vairuotojo paslaugas, o atsakovė, kaip paslaugos gavėja, įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė neneigė fakto, jog ieÅ¡kovė jai suteikė vairuotojo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė suteikė atsakovei vairuotojo paslaugÄ , t. y. ieÅ¡kovės vairuotojas su atsakovės transporto priemone nuvežė į paskirties Å¡alį krovinį ir į LietuvÄ pargabeno kitÄ krovinį, o atsakovė už ieÅ¡kovės suteiktÄ paslaugÄ tinkamai neatsiskaitė, pirmosios instancijos teismas patenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl skolos priteisimo.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė visiÅ¡kai nesumokėjo ieÅ¡kovei už suteiktÄ paslaugÄ , nes bylos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovės vairuotojas iÅ¡ atsakovės yra gavęs 200 Eur avansÄ prieÅ¡ iÅ¡vykdamas ir 500 svarų nuvykęs į paskirties vietÄ . Taip pat apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė liudytoju apklausti K&A Shops Limited savininkÄ K. P., kuris bÅ«tų patvirtinęs 500 svarų (588,23 Eur) perdavimo ieÅ¡kovei faktÄ .Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Tačiau Å¡iuo požiÅ«riu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo – kai abejonių visiÅ¡kai nelieka. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Å i iÅ¡vada ne kartÄ pabrėžta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino apeliantės praÅ¡ymo iÅ¡kviesti liudininkÄ K.

P.. Teismas praÅ¡ymÄ atmetė įvertinęs ieÅ¡kovės atstovų nuomonę, taip pat aplinkybes, kad byla teisme gauta 2017 m. vasario mėnesį, be to atsakovÄ atstovauja teisininkas ir jis turėjo žinoti apie bylos nagrinėjimo ekonomiÅ¡kumo principÄ bei įrodinėjimo pareigÄ . IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad praÅ¡ymas apklausti liudytojÄ teisme buvo gautas tik 2017 m. gruodžio 7 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo paskirtas teismo posėdis, ir kai Å¡alys prieÅ¡ tai įvykusiame 2017 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje jau buvo davusios paaiÅ¡kinimus.

Be to, praÅ¡yto apklausti liudytojo, kaip K&A Shops Limited vadovo, raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai jau buvo pateikti į bylÄ , todėl mažai tikėtina, kad Å¡is asmuo bÅ«tų nurodęs naujas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės praÅ¡ymÄ dėl liudytojo apklausos, kadangi tai bÅ«tų užvilkinę bylos nagrinėjimÄ , nes liudytojas gyvena ne Lietuvoje ir bÅ«tų reikėję prie jo derinti teismo posėdžio datÄ , be to, praÅ¡ymas dėl liudytojo apklausos galėjo bÅ«ti pateiktas anksčiau.

Taip pat kolegija dėl įrodinėjimo priemonių, įrodant 500 svarų (ne)perdavimÄ , plačiau pasisakys ir tolimesnėje nutartyje (28 punktas).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai).

Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės ir atsakovės pateiktus įrodymus bei paaiškinimus. Vis dėlto, kadangi ieškovė ir atsakovė skirtingai interpretuoja byloje esančius įrodymus, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra glaustas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus, pakartotinai įvertina byloje esančius įrodymus, atskleidžia jų turinį ir dėl to pasisako žemiau dėstomuose motyvuose. Dėl 200 Eur avanso paskirties Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino 200 Eur sumos paskirtį.

Apeliantės teigimu 200 Eur buvo avansas už pervežimo paslaugÄ . IeÅ¡kovė su tuo nesutinka nurodydama, kad 200 Eur yra avansas už papildomas iÅ¡laidas pagal sudarytos Paslaugų sutarties 3.5 punktÄ .CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Esant ginčui dėl sutarties sÄ lygų turinio, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat reikia vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018).Pagal 2016 m. gruodžio 20 d. pinigų priėmimo kvitÄ Serija DM Nr. 0001 atsakovė ieÅ¡kovei sumokėjo 200 Eur.

Kvito mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad avansas sumokamas pagal sutartį Nr. 2016/12/19/V1 (e. bylos 1 T., b. l. 18, 105). Å alys Sutartyje susitarė, kad papildomas iÅ¡laidas susijusias su automobilio pristatymu (kelių, keltų, parkingo mokesčiai), Užsakovas (atsakovė) sumoka paslaugos Teikėjui (ieÅ¡kovei) ir apmoka avansu (Sutarties 3.5 punktas). Kaip matyti iÅ¡ Sutarties, joje yra numatytas avansas tik už papildomas iÅ¡laidas ir nėra nurodyta, kad atsakovė turėjo sumokėti avansÄ už suteikiamas paslaugas.

Taip pat Sutartyje nėra nurodyta, kad vairuotojui sumokėtina 200 Eur (ar kita suma) įskaitomi į ieÅ¡kovės atlygį už suteiktas paslaugas. IÅ¡ Å¡alių 2016 m. gruodžio 19 d. elektroninio susiraÅ¡inėjimo matyti tik tai, kad Å¡alys derėjosi dėl 250 Eur avanso už paslaugos suteikimÄ , tačiau tai nepatvirtina, kad ieÅ¡kovei sumokėtas avansas buvo bÅ«tent už suteiktas vairuotojo paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė bÅ«tų sutikusi sumokėti avansÄ už ieÅ¡kovės paslaugas.

PrieÅ¡ingai, Å¡alys tokios nuostatos į jų sudarytÄ Sutartį neįtraukė. Pažymėtina, kad apeliantės vadovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad su ieÅ¡kove derėjosi dėl sutarties sÄ lygų, pats koregavo sutartį, sutarties sÄ lygos Å¡alių buvo aptartos (2017 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 2:01:36–2:02:07, 2:37:31–2:38:15 val.). Taigi, apeliantė pasiraÅ¡ydama Sutartį aiÅ¡kiai suprato jos sÄ lygas ir su jomis sutiko. Todėl Sutarties 3.5 punktÄ aiÅ¡kinant remiantis sisteminiu ir lingvistiniu metodu, atsižvelgiant į aktyvų pačios apeliantės vadovo dalyvavimÄ individualizuojant sudarytos sutarties sÄ lygas bei į nutarties 19 p. nurodytÄ teisminę praktikÄ â€“ apeliantės argumentai laikomi nepagrįstais, nes kitos iÅ¡vados, nei kad padarė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės padaryti negalima.Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisminę praktikÄ dėl įrodymų vertinimo (nutarties 14 p.), teisėjų kolegija sprendžia, kad labiau tikėtina, jog 200 Eur avansas buvo sumokėtas Sutarties 3.5 punkte nurodytoms papildomoms paslaugoms apmokėti, o ne už vairuotojo paslaugas.

Dėl kreditinės kortelės suteikimo ir papildomų iÅ¡laidų Apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duota kredito kortelė ir joje buvusių pinigų turėjo pakakti papildomoms iÅ¡laidoms vykdant pervežimÄ , o tai įrodo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės teiginiais.Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovei atsakovė perdavė kredito kortelę. Vis dėlto, Å¡ios kreditinės kortelės priėmimo–perdavimo aktas, kuriame bÅ«tų užfiksuota, kokia kortelė ir su kokiu pinigų likučiu buvo perduota vairuotojui, nebuvo pasiraÅ¡ytas.

Å iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovės vadovas (2017 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 2:40:02–2:40:42 val.). Dėl to sutiktina su ieÅ¡kove, kad jai negalėjo bÅ«ti žinomas kredito kortelės sÄ skaitos likutis. IÅ¡ atsakovės pateikto banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o (e. bylos 2 T., b. l. 31, 33, 36) matyti, kad kortelės likutis 2016 m. gruodžio 20 d. buvo 123,72 Eur ir joje visos kelionės metu vyko nuolatinis pinigų judėjimas: 2016 m. gruodžio 20 d. iki perduodant kortelę vairuotojui nuo sÄ skaitos buvo nuskaityta ir nuimta grynais 53,07 Eur, todėl vairuotojui perdavus kortelę joje turėjo bÅ«ti tik 70,65 Eur (iÅ¡raÅ¡o 1–6 eilutės).

TÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ sÄ skaitÄ buvo įneÅ¡ta 600 Eur (iÅ¡raÅ¡o 7 eilutė), tačiau iÅ¡ karto 540 Eur (iÅ¡raÅ¡o 8–9 eilutės) buvo pervesta Tvinex OU už kelto paslaugas (2016 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Serija ARV Nr. 13276 7 punktas; e. bylos 2 T., b. l. 34–35) ir 100 Eur (iÅ¡raÅ¡o 10–11 eilutės) S. J. kelionės iÅ¡laidoms, bei atliktas 8 Eur mokėjimas tarp atsakovės sÄ skaitų. Taigi, dar pirmÄ sutarties vykdymo diena (2016 m. gruodžio 20 d.) kreditinės kortelės sÄ skaitoje buvo tik 22,19 Eur.

Kitomis dienomis (iki 2016 m. gruodžio 30 d.) vyko panaÅ¡us pinigų judėjimas: 2016 m. gruodžio 21 d. įneÅ¡ta 100 Eur ir 500 Eur (iÅ¡raÅ¡o 12, 19 eilutės), o 55 Eur ir 180 Eur pervesti S. J. kelionės iÅ¡laidoms (iÅ¡raÅ¡o 17–18, 21–22 eilutės); 2016 m. gruodžio 22 d. įneÅ¡ta 90 Eur (iÅ¡raÅ¡o 28 eilutė), o 100 Eur avansas (iÅ¡raÅ¡o 30–31 eilutės) pervestas Tvinex OU už kelto paslaugas, bei tÄ pačiÄ dienÄ vairuotojas iÅ¡ kortelės sumokėjo 65,03 Eur rinkliavÄ Vokietijoje (iÅ¡raÅ¡o 32 eilutė); 2016 m. gruodžio 23 d.

įneÅ¡ta 1 400 Eur (iÅ¡raÅ¡o 33 eilutė) ir iÅ¡ karto 500 Eur bei 600 Eur (iÅ¡raÅ¡o 34–37 eilutės) pervesti pačiai apeliantei ir M. B.; 2016 m. gruodžio 27 d. – 2016 m. gruodžio 29 d. nuo sÄ skaitos buvo nuraÅ¡ytos smulkios pinigų sumos (iÅ¡ viso 61,13 Eur) galimai patirtos ieÅ¡kovės vairuotojo kelionės metu (iÅ¡raÅ¡o 38–40 eilutės); 2016 m. gruodžio 30 d. nuo sÄ skaitos nuraÅ¡yta 112,06 Eur rinkliava sumokėta Vokietijoje (iÅ¡raÅ¡o 41 eilutės), taip pat įneÅ¡ta 50 Eur (iÅ¡raÅ¡o 42 eilutė) ir iÅ¡ karto sumokėta 29,38 Eur (iÅ¡raÅ¡o 43 eilutė) už AB TEO LT paslaugas.

Atlikus apeliantės pateiktos sÄ skaitos analizę matyti, kad Å¡ia sÄ skaita naudojosi daugiau nei vienas asmuo, t. y. ne tik ieÅ¡kovės vairuotojas, kuriam buvo perduota kreditinė kortelė, bet ir pati apeliantė. Taip pat teisėjų kolegija nustatė, kad nors apeliantė papildydavo sÄ skaitÄ , tačiau didžiÄ jÄ dalį Å¡ių pinigų ji pati ir iÅ¡leisdavo (pervesdavo kitiems asmenims, atsiskaitinėdavo už paslaugas ir kt.), todėl labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovės vairuotojui neužteko kortelėje esančių pinigų papildomoms kelionėje patiriamoms iÅ¡laidoms.

Be to, nors apeliantė nurodo, kad ji sumokėjo 640 Eur už kelių, keltų ar parkingo iÅ¡laidas, tačiau kaip matyti iÅ¡ jos pačios pateiktos 2016 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Serija ARV Nr. 13276 iÅ¡ viso Å¡ios kelionės metu vien tik už kelto paslaugas turėjo bÅ«ti sumokėta 881,92 Eur (7–9 punktai; e. bylos 2 T., b. l. 34–35). Byloje nėra duomenų ar apeliantė buvo kiek nors sumokėjusi kelių ir stovėjimo mokesčių. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina ne tik, kad vairuotojui perduotoje kreditinėje kortelėje galėjo neužtekti esančių pinigų, bet papildomai ir tai, kad 200 Eur avansas (dėl kurio jau pasisakyta nutarties 21 p.) buvo skirtas papildomoms su kelione susijusioms iÅ¡laidoms, o ne už vairuotojo paslaugas.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės priteisė papildomas kelionėje patirtas ir ieÅ¡kovės iÅ¡ savo pinigų sumokėtas iÅ¡laidas.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir kvitų (e. bylos 1 T., b. l. 14–15) matyti, kad ieÅ¡kovė 2016 m. gruodžio 20 d. sumokėjo 30 Eur už transporto priemonės plovimÄ , o 2016 m. gruodžio 30 d. sumokėjo 149,48 Eur už kurÄ . Kadangi iÅ¡ 23 punkte atliktos sÄ skaitos analizės matyti, kad vairuotojui perduotoje kortelėje neužteko pinigų tokioms paslaugoms apmokėti, laikytini pagrįstais ieÅ¡kovės teiginiai, kad Å¡ias pinigų sumas vairuotojas sumokėjo iÅ¡ savo lėšų.

Kadangi ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti papildomos 179,48 Eur iÅ¡laidos už kurÄ ir transporto priemonės plovimÄ yra pagrįstos pateiktais įrodymais, o atsakovė jų bÅ«tinumo nepaneigė, todėl Å¡ios iÅ¡laidos yra priteistos pagrįstai. Dėl 500 svarų (588,23 Eur) avanso Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovei priteisė 588,23 Eur, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog vairuotojui krovinio gavėjas perdavė 500 svarų (588,23 Eur). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.Pažymėtina, kad apeliantė, teigdama, jog ieÅ¡kovės vairuotojui K&A Shops Limited atstovas perdavė 500 svarų, pati ir turėjo pareigÄ Ä¯rodyti Å¡ias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

Vis dėlto, byloje esantys įrodymai nepatvirtina apeliantės nurodomų argumentų dėl 500 svarų perdavimo vairuotojui.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės į bylÄ pateikti K&A Shops Limited 2017 m. sausio 22 d. ir 2017 m. lapkričio 10 d. raÅ¡tai (e. bylos 1 T., b. l. 88, 170) nepatvirtina 500 svarų perdavimo ieÅ¡kovės vairuotojui. Å ie raÅ¡tai yra tik raÅ¡ytiniai įmonės paaiÅ¡kinimai, kurie nėra pagrįsti jokiais kitais įrodymais.

Tuo tarpu sprendžiant dėl pinigų perdavimo, įrodinėjimo naÅ¡ta civiliniame procese paskirstoma taip – kad juos perdavęs asmuo turi pateikti pakankamai įrodymų, kad teismas galėtų padaryti bent jau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog jie buvo perduoti kitam asmeniu (CPK 12, 178 straipsniai). Å iuo atveju apeliantė įrodinėja, kad pinigus ieÅ¡kovės vairuotojui perdavė kitas juridinis asmuo (Å¡io asmens darbuotojas). Tai dar sugriežtina įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nes juridinis asmuo, atliekantis atsiskaitymus grynaisiais pinigais, turi laikytis ir teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos vedimÄ .

Tačiau teismui nebuvo pateikta jokių buhalterinės apskaitos dokumentų apie 500 svarų iÅ¡mokėjimÄ ieÅ¡kovės vairuotojui. Arba bent jau atsižvelgiant į vidutiniÅ¡kai apdairaus ir rÅ«pestingo asmens standartus – nors vairuotojo pakvitavimÄ , kad pinigai jam perduoti. Nebuvo pateikta ir netiesioginių įrodymų (pvz., kvito, orderio ar pan.), patvirtinančių, pasak atsakovės, vykusio atsiskaitymo su vairuotoju dienÄ , pinigų išėmimo iÅ¡ bendrovės kasos (sÄ skaitos ar kortelės) ir perdavimo Å¡ios bendrovės atsakingam asmeniui, kuris galėtų jau juos vėliau perduoti vairuotojui, faktÄ .

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodyta, kad tokie pinigai (500 svarų) apskritai buvo perduoti, kas savo ruožtu reiÅ¡kia, jog atsakovė procese neįrodė, kad Å¡ia apimtimi atsiskaitė su ieÅ¡kove.Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad 500 svarų perdavimÄ patvirtina tarp atsakovės ir K&A Shops Limited sudaryta 2016 m gruodžio 20 d. Krovinio vežimo sutartis (e. bylos 1 T., b. l. 155–157). Nors Å¡ios sutarties 2.5 punkte nurodyta, kad užsakovas sumoka 500 svarų avansu vairuotojui atlikus užsakymÄ , tačiau tai taip pat nepatvirtina, kad ieÅ¡kovės vairuotojui Å¡ie pinigai buvo perduoti.

Byloje nėra duomenų, kad su šia sutartimi apskritai ieškovė buvo supažindinta. Pažymėtina, kad nors Krovinio vežimo sutartis buvo pasirašyta tik 2016 m gruodžio 20 d., tačiau atsakovė, kreipdamasi į ieškovę dėl vairuotojo paslaugų suteikimo ir pasirašydama 2016 m. gruodžio 19 d. Vairuotojo paslaugų sutartį jau žinojo, kam krovinys bus pristatytas. Atsakovės atstovas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jau ilgai bendradarbiauja su K&A Shops Limited ir jai paprašius ieškojo vairuotojo, kuris galėjų pervežti krovinį (2017 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 2:00:50–2:01:22 val.).

Dėl to tikėtina, jog atsakovei, iÅ¡ tarp jos ir K&A Shops Limited susiklosčiusių krovinių pervežimo santykių, galėjo bÅ«ti žinoma praktika apie avanso perdavimÄ vairuotojui pristačius krovinį užsakovei. Atkreiptinas dėmesys, kad juridiniams asmenims taikomi aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl atsakovė turėjo suprasti jos sudarytos Vairuotojo paslaugų sutarties sÄ lygas ir jų reikÅ¡mę vykdant įsipareigojimus, t. y. atsakovei turėjo bÅ«ti žinoma, kad į tarp Å¡alių sudarytÄ Sutartį neįtraukus sÄ lygos apie 500 svarų avanso perdavimÄ vairuotojui pristačius krovinį užsakovei, turėjo bÅ«ti imtasi kitų priemonių užtikrinant, kad Å¡ie pinigai bus perduoti vairuotojui.

Vis dėlto, byloje nėra jokių įrodymų, kad vairuotojui buvo perduoti 500 svarų ar, kad apskritai vairuotojas buvo informuotas apie tokio dydžio avanso gavimÄ už paslaugos atlikimÄ iÅ¡ krovinio gavėjo krovinio pristatymo vietoje. Be to, aplinkybė, kad pagal 2017 m. gegužės 25 d. pinigų priėmimo kvitÄ (e. bylos 1 T., b. l. 171) K&A Shops Limited atsakovei sumokėjo 1 761,77 Eur, taip pat nepatvirtina galimo 500 svarų perdavimo vairuotojui. IÅ¡ Å¡io pinigų priėmimo kvito tik matyti, kad K&A Shops Limited sumokėjo dalį pinigų sumos, nurodytos jos ir atsakovės pasiraÅ¡ytoje Krovinio vežimo sutartyje.

Atsižvelgiant į bylos medžiagÄ ir nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog ieÅ¡kovės vairuotojui buvo perduoti 500 svarų (588,23 Eur), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovei priteisė iÅ¡ atsakovės. Dėl transporto priemonės apgadinimo Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieÅ¡kovės paslaugų suteikimo metu buvo apgadinta apeliantei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė.Visų pirma pažymėtina, kad Å¡ioje byloje nebuvo reiÅ¡kiamas prieÅ¡prieÅ¡inis reikalavimas dėl žalos padarytos apgadinant transporto priemonę priteisimo.

Pats apeliantės vadovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pretenzijų dėl transporto priemonės apgadinimo ieškovei nereiškia ir tik norėjo paaiškinti, kad jos turtui taip pat buvo padaryta žala (2017 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 2:23:17–2:24:03 val.).Antra, analizuodama skundo argumentus, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dėl ieškovės kaltės buvo apgadinta apeliantei priklausanti transporto priemonė.

Pati apeliantė nurodo, kad nors transporto priemonė buvo perduota 2016 m. gruodžio 30 d., tačiau ji apžiÅ«rėta buvo tik 2017 m. sausio 3 d. ir tik tada nustatyti apgadinimai. Be to, transporto priemonės apžiÅ«ros metu ieÅ¡kovė nedalyvavo, o apeliantė pati viena nustatinėjo apgadinimus. Taip pat apeliantės į bylÄ pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kad jose matomi apgadinimai buvo padaryti bÅ«tent ieÅ¡kovės, kadangi nėra aiÅ¡ku kada Å¡ios nuotraukos buvo padarytos. Vien apeliantės teiginys, kad nuotraukose matyti sniegas, nepatvirtina, kad Å¡ios nuotraukos darytos bÅ«tent 2017 m. sausio 3 d.

Apeliantės vadovas pirmosios instancijos teisme buvo nurodęs, kad su ta pačia transporto priemone kitas vairuotojas iÅ¡važiavo jau apie 2017 m. sausio 10 d. (2017 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 2:46:14–2:46:28 val.), todėl yra tikėtina, kad apeliantės nurodomi apgadinimai galėjo atsirasti vėliau, o pateiktos nuotraukos taip pat galėjo bÅ«ti padarytos iÅ¡ reiso sugrįžus kitam vairuotojui. Taip pat pažymėtina, kad apeliantės pateikta darbų sÄ mata yra atlikta tik 2017 m. birželio 20 d., t. y. praėjus beveik 6 mėnesiams nuo transporto priemonės perdavimo apeliantei ir jau civilinę bylÄ nagrinėjant teisme (e. bylos 1 T., b. l. 87).

Be to, apeliantė nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kodėl negalėjo transporto priemonės apžiÅ«rėti tÄ pačiÄ 2016 m. gruodžio 30 d., kai ji jai buvo grÄ Å¾inta. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad tuo metu buvo Å¡venčių iÅ¡vakarės ir abi Å¡alys skubėjo, nepaneigia apeliantės pareigos rÅ«pintis jai priklausančiu turtu ir tinkamai jį priimti.Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė ieÅ¡kovei pretenzijÄ dėl transporto priemonės apgadinimo pareiÅ¡kė tik 2017 m. vasario 1 d. (e. bylos 1 T., b. l. 94–97), t. y. po to, kai ieÅ¡kovė jau ne vienÄ kartÄ kreipėsi į apeliantę dėl nesumokėtos skolos už suteiktas vairuotojo paslaugas.

Iki tol apeliantė jokių reikalavimų ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė. Tai patvirtina ir Å¡alių elektroninis susiraÅ¡inėjimas, iÅ¡ kurio matyti, kad apeliantė tik prašė ieÅ¡kovės užpildyti kelionės lapÄ ir pateikti ataskaitÄ (e. bylos 1 T., b. l. 153–154; 2 T., b. l. 9–10). Be to, po pretenzijos pateikimo apeliantė daugiau jokių veiksmų, susijusių su transporto priemonės apgadinimo mÄ sto nustatymu ir žalos iÅ¡ ieÅ¡kovės gavimo, iki 2017 m. birželio 20 d. (kai buvo parengta Darbų sÄ mata) neatliko.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad labiau tikėtina, jog transporto priemonės apgadinimai atsirado po to, kai ji buvo grÄ Å¾inta apeliantei, ir tai, savo ruožtu, nesudaro pagrindo nemokėti ieÅ¡kovei už suteiktÄ paslaugÄ .

Dėl skolos mokėjimo sustabdymo Apeliantė taip pat teigia, kad ieÅ¡kovė atsakovei transporto priemonę perdavė be priėmimo–perdavimo akto, o apeliantė skolos mokėjimÄ sustabdė todėl, kad ieÅ¡kovė jai nepateikė kelionės iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų.Visų pirma pažymėtina, kad nors transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktas ieÅ¡kovei atlikus sulygtas paslaugas ir grÄ Å¾inant atsakovei transporto priemonę nebuvo pasiraÅ¡ytas, tačiau abi Å¡alys sutinka, kad ieÅ¡kovė transporto priemonę apeliantei perdavė.

Apeliantės vadovas pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovei grÄ Å¾inant transporto priemonę vadovas nebuvo su savimi pasiėmęs priėmimo–perdavimo akto, todėl Å¡is aktas ir nebuvo pasiraÅ¡ytas, tačiau patvirtino, kad transporto priemonė jam buvo grÄ Å¾inta (2017 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 2:21:41–2:22:02, 2:40:42–2:41:36 val.). Todėl nors ir nėra pasiraÅ¡yto Sutarties 3.3 punkte nurodyto priėmimo–perdavimo akto, tačiau ieÅ¡kovei pilnai suteikus paslaugÄ ir apeliantei su tuo sutinkant bei neginčijant, kad transporto priemonė jai buvo grÄ Å¾inta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė įgijo teisę į apmokėjimÄ už jos suteiktas paslaugas.

Juo labiau, kad rÅ«pintis akto suraÅ¡ymu ir tinkamu dokumentų suforminimu transporto priemonės perdavimo dienÄ buvo ir apeliantės pareiga, kurios ji pati tinkamai nevykdė.Antra, aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nepateikė apeliantei kelionės metu patirtų papildomų iÅ¡laidų pagrindimo, nepaneigia Å¡alių pripažintos aplinkybės, kad Å¡alių pasiraÅ¡yta Sutartimi sulygtos vairuotojo paslaugos apeliantei buvo suteiktos (CPK 187 straipsnis). Be to, apeliantė neginčijo, kad liko skolinga ieÅ¡kovei, tačiau nesutiko dėl skolos dydžio.Remiantis tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog pagrįstai sustabdė skolos mokėjimÄ ieÅ¡kovei.

Dėl baudos dydžio Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovei priteisė Sutartyje nustatytas baudines netesybas, kadangi jos yra per didelės ir apeliantė su tokiu dydžiu sutiko tik formaliai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma, bei įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Å ioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), prieÅ¡ingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamÄ prievolės įvykdymÄ â€“ asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis).

Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, jei įvykdoma tik iÅ¡ dalies, jei praleidžiamas įvykdymo terminas, pažeidžiamos kitos sutartos jos vykdymo sÄ lygos, bendradarbiavimo pareiga, imperatyviosios teisės normos ar bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Taigi, teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes jÄ riboja susitarime dėl netesybų iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu.

Dėl to ir teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti Å¡alys. Tai, kad netesybų suma virÅ¡ija nuostolių sumÄ , nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad netesybos automatiÅ¡kai privalo bÅ«ti sumažintos.

Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Å¡alys Sutarties 3.3 punkte susitarė, jog atsakovė laiku nesumokėjusi už suteiktas paslaugas, moka atlyginimo dydžio baudÄ (100 Eur) už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose ir jos atstovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dėl Å¡ios sÄ lygos buvo deramasi ir atsakovė su Sutartyje nustatytu baudos dydžiu sutiko (2017 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1:19:58–1:21:03 val.). Apeliantė taip pat apeliaciniame skunde ir pirmosios instancijos teisme sutiko, kad buvo deramasi dėl Sutarties sÄ lygų, tarp jų ir baudos, bei apeliantė su nustatytu dydžiu sutiko (2017 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 2:37:31–2:38:15, 2:46:31–2:47:47 val.).

Kadangi pati apeliantė patvirtino, kad tarp Å¡alių sudarytos Sutarties sÄ lygos jai buvo aiÅ¡kios ir nustatytos Å¡alių derybų bÅ«du, todėl laikyti nepagrįstais apeliantės teiginiai, kad ji neturėjo galimybių nustatyti kitokio baudinių netesybų dydžio. Taip pat laikytini nepagrįstais apeliantės teiginiai, kad ieÅ¡kovė nuostolius suvokia kaip darbuotojo negautas pajamas esant santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo ir darbdavio. IeÅ¡kovė visuose procesiniuose dokumentuose teigė, kad Å¡alis siejo sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai ir jokio darbuotojo ir darbdavio statuso nebuvo.

Be to, ieÅ¡kovės atstovas pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad tik pati idėja dėl baudos gimė draugui papasakojus apie atleidimÄ iÅ¡ darbo ir neatsiskaitymÄ , tačiau vadovas niekada ieÅ¡kovės ir atsakovės Sutartyje nustatytos baudos nesiejo su darbiniais santykiais (2017 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1:23:27–1:24:50 val.).Pažymėtina, kad nors apeliantė teigia, kad Sutartyje nustatytas baudos dydis yra per didelis, tačiau Å¡iems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, nors pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus Å¡alys privalo įrodyti savo nurodomas aplinkybes.

Vien deklaratyviai nurodomi teiginiai, kad baudos dydis yra per didelis, nesudaro pagrindo jų mažinti (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju baudos dydis buvo sulygtas abiejų lygiavertėse pozicijose buvusių Å¡alių (juridinių asmenų), todėl apeliantė galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius bei laisva valia pasirinkti sutarties sÄ lygas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistos baudos dydžio, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta Å¡alių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ ir nebÅ«tų užtikrinti ieÅ¡kovės teisėti interesai.

Dėl procesinių metinių palÅ«kanų Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovei priteisė 9,5 procento dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kadangi Å¡iuo atveju nėra pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme. Teismas su Å¡iuo atsakovės argumentu sutinka iÅ¡ dalies.CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis kasacinio teismo praktika, jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, teismas, nustatęs, jog ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius, kai kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010).

Kai laiku neįvykdoma prievolė atlikti mokėjimus pagal komercines sutartis ir tokių sutarčių Å¡alys yra Å«kio subjektai – priteistinų palÅ«kanų dydis nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (1 straipsnio 1–2 dalys). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudaryta Vairuotojo paslaugų sutartis atitinka Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, tiek ieÅ¡kovė, tiek apeliantė yra Å«kio subjektai, sudarę komercinį paslaugų sandorį.Minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimÄ skolininkas privalo mokėti palÅ«kanas, kurios nustatomos 8 procentiniais punktais padidinus vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomÄ fiksuotÄ jÄ palÅ«kanų normÄ .

Nurodyta palÅ«kanų norma nustatoma pagal tų metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palÅ«kanas. PirmÄ jį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dienÄ galiojusi palÅ«kanų norma, antrÄ jį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dienÄ galiojusi palÅ«kanų norma (3 straipsnio 2 dalis).Byla iÅ¡kelta 2017 m. vasario mėnesį, todėl pareiga atsakovei mokėti ieÅ¡kovei procesines palÅ«kanas atsirado 2017 m. pirmÄ jį pusmetį. Remiantis Europos centrinio banko internetiniame tinklalapyje skelbiamais oficialiais duomenimis, 2017 m. sausio 1 d. galiojo fiksuotoji 0 procentų palÅ«kanų norma (internetinė nuoroda: http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/20160137.en.html).

Todėl atsakovės mokėtinų procesinių palÅ«kanų dydžiui apskaičiuoti taikytina 8 procentų, o ne 9,5 procentų palÅ«kanų norma.Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo keistina, priteistinas metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2017 m. vasario 20 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo sumažinant nuo 9,5 procentų iki 8 procentų. Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų Teisėjų kolegija, vadovaudamasi prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė procesinių palÅ«kanų dydį, todėl Å¡ioje dalyje sprendimas keistinas sumažinant iÅ¡ atsakovės priteistinų procesinių metinių palÅ«kanų dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Likusioje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių, priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, kurio Å¡ioje dalyje naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė, paduodama apeliacinį skundÄ , patyrė 880,67 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas už apeliacinio skundo padavimÄ , iÅ¡ kurių praÅ¡o priteisti 500 Eur (e. bylos 2 T., b. l. 90–94).

Kadangi sprendimas yra pakeistas tik dėl procesinių metinių palÅ«kanų dydžio, o tai yra procesinis reikalavimas, nuo kurio žyminis mokestis neskaičiuojamas, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad žyminio mokesčio priteisimas apeliantei bÅ«tų nepagrįstas, ir Å¡ioje dalyje apeliantei bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti kolegija įvertina, kad atsakovės apeliacinį skundÄ patenkinus tik dėl procesinių palÅ«kanų (tam tarpe įvertinus ir tai, kad ir pirmosios instancijos teisme advokatas taip pat akcentavo, kad ieÅ¡kovė neteisingai skaičiuoja palÅ«kanas ir tai įrodinėjo), teisingumo ir protingumo principus atitiktų dalies patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, skirtų advokato pagalbai apmokėjimas, o 100 eurų suma bÅ«tų pakankama įvertinus jo darbÄ tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teisme Å¡iuo aspektu.

Tuo tarpu nustatyta, kad ieÅ¡kovė Drivers Manager, LTD apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu (e. bylos 2 T., b. l. 87–89). IeÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 5, 8.11 punktai, maksimali suma 884,83 Eur), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundÄ , priteistinos iÅ¡ apeliantės atsakovės D.

B. IĮ (CPK 93, 98 straipsniai). Šalių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienarūšės, todėl įskaitytinos, dėl to ieškovei iš apeliantės priteistina 200 eurų.Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iš šalių nepriteistinos, kaip sudarančios mažesnį nei numatyta Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru dydį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų (buv. Kėdainių raj. apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo pakeisti, priteistinas metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo sumažinant nuo 9,5 procentų iki 8 (aÅ¡tuonių) procentų.Kitoje dalyje 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės D. B. individualios įmonės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovei Drivers Manager, LTD (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                        Algimantas Kukalis Nerijus Meilutis Arūnas Rudzinskas