2022-09-12 Nr. BB-5395-1-01-1-42929-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo N. K. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 30 d. nutarties priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2022-09-12 Nr. BB-5395-1-01-1-42929-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Nuteistasis N. K. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutarti ir priimti naują sprendimą: veikas, kvalifikuotas atskirai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką; paskirtą galutinę subendrintą bausmę pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytas taisykles sumažinti bei sušvelninti; pakeisti teismų sprendimus dėl piniginių lėšų konfiskavimo pagal BK 72 straipsnį, nes jos konfiskuotos neteisėtai ir nepagrįstai.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-4341/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42929-2019-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. rugsėjo 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo N. K. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 30 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistasis N. K. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutarti ir priimti naują sprendimą: veikas, kvalifikuotas atskirai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką; paskirtą galutinę subendrintą bausmę pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytas taisykles sumažinti bei sušvelninti; pakeisti teismų sprendimus dėl piniginių lėšų konfiskavimo pagal BK 72 straipsnį, nes jos konfiskuotos neteisėtai ir nepagrįstai.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, taip pat padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, dėl to priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino nuteistojo tyčios turinio, todėl nepagrįstai vieną tęstinę nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip dvi atskiras veikas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį. Taip buvo pažeistos BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu padarė prieštaringas išvadas.
Pirmosios instancijos teismas, prie paskirtos subendrintos bausmės (dešimties metų laisvės atėmimo) pridėdamas dalį (penkerius metus) pagal ankstesnį nuosprendį paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės, kuri yra didesnė nei visos neatliktos bausmės vidurkis, paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkiolikai metų. Si bausmė yra neindividualizuota ir per griežta, juolab kad skundžiamame nuosprendyje teismas dėl pridedamos bausmės dalies pagal ankstesnį nuosprendyje nenurodė jokių motyvų. Tai lėmė BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą ir netinkamą BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą.
Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo nuteistojo pinigus (7860 Eur), nuosprendyje nemotyvuota, kodėl laikoma, kad šie pinigai gauti iš nusikalstamos veikos. Išvada, kad byloje nėra duomenų, iš kokių pajamų buvo sumokėtas užstatas, grįsta spėlionėmis, t. y. padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas tik formaliai išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka ir pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų neištaisė. Taip buvo pažeista nuteistojo teisė į teisingą teismą. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino N. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kaip tai buvo padaręs pirmosios instancijos teismas. N. K. viso bylos proceso metu davė nuoširdžius parodymus, nurodydamas visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Aiškindamas minėtą baudžiamojo įstatymo normą šis teismas nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-632/2005).
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas gali sugriežtinti arba sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir tai pagrįsta teisiniais argumentais. Paskirtos bausmės griežtumas nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Kasacinio skundo argumentai dėl paskirtos galutinės subendrintos bausmės griežtumo, taip pat dėl skundžiamo nuosprendžio trūkumo, kai pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kuo remdamasis prie paskirtos subendrintos bausmės pridėjo būtent penkerius metus neatliktos laisvės atėmimo bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, buvo nurodyti nuteistojo N. K. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiai pasisakė. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančių BK normų nepažeidė, o prie subendrintos bausmės pridedamos bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, dydžio nemotyvavimą pripažino nuosprendžio surašymo trūkumu, kuris nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu. Nuteistasis kasaciniame skunde nenurodė jokių argumentų dėl šių teismo išvadų. Tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai nėra tinkami nagrinėti kasacine tvarka. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti 7860 Eur kaip pinigus, gautus iš nusikalstamos veikos, taip pat nesudaro kasacijos pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas patikrino nuteistosios A. K. ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimo pirmosios instancijos teismui aiškinantis minėtų pinigų kilmę ir BPK bei BK 72 straipsnio 2, 3 dalių nuostatų pažeidimų nenustatė. Šiuo atveju nuteistasis N. K. taip pat nepateikia jokių argumentų dėl minėtų išvadų, neįvardija, kokias baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų aiškinimo ir taikymo klaidas padarė apeliacinės instancijos teismas. Nuteistojo N. K. teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai ir kad buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą yra deklaratyvūs.
Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir nepagrįstai nepripažino nuteistojo N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, grindžiamas ne teisiniais argumentais, o tik subjektyviu manymu, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Kasaciniame skunde nuteistasis kelia klausimą dėl netinkamo BK 63 straipsnio 10 dalies taikymo, nurodo, kad jo padarytą vieną tęstinę nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo kaip dvi atskiras veikas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį bei tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu padarė prieštaringas išvadas. Pažymėtina, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teisme minėtas klausimas nebuvo keliamas, todėl šis argumentas negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo N. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Rima Ažubalytė
Algimantas Valantinas