cb54031c-5486-4e2f-ad5b-3d206cdad4b2 · Klaipėdos apygardos teismas

                                          Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-586-255/2014                                          Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00616-2014-7                                          Procesinio sprendimo kategorija: 42.10.; 79.2 (S)                                                                  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS             NUTARTIS 2014 m. rugpjūčio 4 d.

Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina BertaÅ¡ienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atskirÄ jį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarties, irn u s t a t ė: Z. L. Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2014 m. kovo 27 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 621 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2500 Lt bauda ir konfiskuota 1828,41 Lt (vienas tÅ«kstantis aÅ¡tuoni Å¡imtai dvideÅ¡imt aÅ¡tuoni Lt 41 ct).

Z. L. nuobauda skirta už tai, kad jis 2013 m. kovo-balandžio mėnesiais Tauragės r., ZaltriÅ¡kių k. esančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame Z. J., neturėdamas leidimo, organizavo miÅ¡ko kirtimÄ , kurio metu 6,5 aro plote plynai nukirto 25 medžius, kurių stiebų bendras medienos tÅ«ris 20,679 kubiniai metrai.Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. nutarimu 2014 m. kovo 27 d. Valstybinės miÅ¡kų tarnybos vyr. specialisto nutarimÄ panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė.Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miÅ¡kų tarnyba atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti 2014 m. birželio 20 d.

Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimÄ ir palikti galioti 2014 m. kovo 27 d. Valstybinės miÅ¡kų tarnybos vyriausiojo specialisto nutarimÄ Nr. AM 086684.Skunde nurodo, kad Z. L. pažeidė Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo (toliau - MiÅ¡kų įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies reikalavimÄ , draudžiantį atlikti kirtimus ir naudoti kitus miÅ¡ko iÅ¡teklius negavus nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Leidimai kirsti miÅ¡kÄ privalomi visiems kirtimams, iÅ¡skyrus Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“, 20 punkte numatytus kirtimus.

Pagal Å¡io punkto reikalavimus plyniems kirtimams (bÅ«tent šį kirtimÄ Å¾emės (miÅ¡ko) sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė pareiÅ¡kėjas) leidimas privalomas. Pagal Z. L. iÅ¡duotÄ leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ serija A Nr. 089857, kirsti miÅ¡kÄ buvo leidžiama jo miÅ¡ke, esančiame Tauragės r. sav., (duomenys neskelbtini) plynu kirtimu 860 kvartalo 29 sklype 0,2 ha plote pagal miÅ¡kininko-specialisto L. S. paruoÅ¡tÄ brėžinį bei natÅ«roje paženklintas biržės ribas iÅ¡kirsti pagal medžių rÅ«Å¡is: puÅ¡ies - 15 ktm, eglės - 27 ktm, beržo - 5 ktm, drebulės - 6 ktm. (biržės brėžinys paruoÅ¡tas ir nubraižytas Z.

L. priklausančioje miÅ¡ko valdos dalyje). Kirsti miÅ¡kÄ gretimame Z. J. priklausančiame miÅ¡ko sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) leidimas nebuvo iÅ¡duotas. Vadovaujantis Leidimų kirsti miÅ¡kÄ tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. Dl-1055 „Dėl leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, 8 punkto nuostatomis, Leidimas kirsti miÅ¡kÄ (toliau - Leidimas) iÅ¡duodamas tik miÅ¡kininkui-specialistui natÅ«roje įvertinus medyno taksacinius rodiklius (amžių, rÅ«Å¡inę sudėtį), plynajam kirtimui paženklinus kertamo ploto ribas, paskaičiavus iÅ¡kertamÄ medienos tÅ«rį ir parengus Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d.

įsakymu Nr. D1-577 „Dėl biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytus biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus. Miškininkas-specialistas L. S., tiek savo 2013 m. balandžio 23 d. paaiškinimu, pateiktu administracinėje byloje, tiek apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013 m. kovo mėn. pareiškėjo Z. L. prašymu atrėždamas biržę kirtimui pareiškėjui priklausančiame miške vadovavosi ne tik Z. L. pateiktu žemės sklypo planu, bet ir pareiškėjo parodymais, kur yra jo miško ribos.

Pagal miÅ¡kininko-specialisto paaiÅ¡kinimÄ Å¾emės sklypo riboženkliai buvo vienas medinis, kitas - metalinis strypas, o pagal keliÄ iÅ¡ viso nebuvo. Tarp Z. L. ir Z. J. sklypų matė ribinę linijÄ , tačiau Z. L. sakė, kad prakirsta riba ne prie ko. Ir pagal jį senai prakirsta linija su Z. L. planu nederėjo. Dėl to apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad vykdydamas miÅ¡ko kirtimo darbus Z. L. miÅ¡kininkui-specialistui, atrėžiančiam biržę miÅ¡ko kirtimui, natÅ«roje parodė neteisingas savo žemės sklypo ribas, dėl to kirtimui buvo paženklinta biržė ir iÅ¡kirsta dalis kitam asmeniui (Z.

J.) nuosavybės teise priklausančio miÅ¡ko. Pagal Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.8 punktÄ , privataus miÅ¡ko savininko pareiga yra užtikrinti riboženklių priežiÅ«rÄ , ribinių linijų prakirtimÄ ir atnaujinimÄ . Taigi, nesant atliktų tikslių kadastrinių-geodezinių žemės sklypo matavimų (geodeziniai žemės sklypo matavimai buvo atlikti po padaryto pažeidimo), nustatančių aiÅ¡kias ir konkrečias sklypų ribas, tinkamai neužtikrinus riboženklių priežiÅ«ros, ribinių linijų prakirtimo ir atnaujinimo, t. y. neįsitikinus ir nepatikrinus, kad miÅ¡ko kirtimo darbai bus atlikti laikantis Leidimo sÄ lygų ir bÅ«tent pačiam pareiÅ¡kėjui priklausančioje miÅ¡ko valdoje, ir buvo įvykdytas savavaliÅ¡kas miÅ¡ko kirtimas gretimoje Z.

J. nuosavybės teise priklausančioje miÅ¡ko valdoje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).Apeliantas nurodo, kad Z. L. kaltė, kaip administracinės atsakomybės sÄ lyga, yra visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktais įrodymais nustačius visas miÅ¡ko kirtimo aplinkybes. Taigi, Z. L. organizavo miÅ¡ko kirtimo darbus neįsitikinęs ir nepatikrinęs, kad miÅ¡ko kirtimo darbai bus atlikti laikantis Leidimo sÄ lygų ir bÅ«tent jam pačiam priklausančioje miÅ¡ko valdoje (t. y. vadovaujantis galiojusiais žemės sklypo planais, prakirsta sklypus skiriančia ribine linija).

Dėl Z. L. neatsargumo ir neapdairumo buvo įvykdytas savavaliÅ¡kas miÅ¡ko kirtimas gretimoje miÅ¡ko valdoje. Teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, miÅ¡ko savininkai privalo laikytis MiÅ¡kų įstatymo, Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miÅ¡kotvarkos projekto dalių - pagrindinių kirtimų deÅ¡imtmečio normos, miÅ¡ko atkÅ«rimo bei aplinkosaugos reikalavimų.Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ negautas.

Atskirasis skundas atmestinas. Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo arba neveikimo pobÅ«dį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo Å¡ių pasekmių, bet sÄ moningai leido joms kilti.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi, kad jų bus iÅ¡vengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 straipsniai). Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį.ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Vertinant įrodymus turi bÅ«ti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, daromos iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse, priimtose atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose, yra pasisakęs, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ir konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1/2013, 2AT-7-3/2013).Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , sutinka su Tauragės rajono apylinkės teismo iÅ¡vada, kad Z.

L. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 621 straipsnio 2 dalies sudėties, kadangi nėra subjektyvinės pusės.ATPK 621 straipsnyje numatyta, kad SavavaliÅ¡kas medžių ir krÅ«mų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miÅ¡kuose, kai iÅ¡kertama, sunaikinama ar sužalojama iki deÅ¡imties kietmetrių medžių ar krÅ«mų, –užtraukia baudÄ piliečiams nuo dviejų Å¡imtų iki keturių Å¡imtų litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iÅ¡kirstos medienos arba pajamų iÅ¡ Å¡ios veiklos konfiskavimu.

Å io straipsnio pirmojoje dalyje numatytos veikos, kai iÅ¡kertama, sunaikinama ar sužalojama nuo deÅ¡imties iki vieno Å¡imto kietmetrių medžių ar krÅ«mų, –užtraukia baudÄ piliečiams nuo dviejų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iÅ¡kirstos medienos arba pajamų iÅ¡ Å¡ios veiklos konfiskavimu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Z. L. 2013 m. kovo - balandžio mėnesiais Tauragės r. (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame Z.

J., organizavo miÅ¡ko kirtimÄ , kurio metu 6,5 aro plote plynai nukirto 25 medžius, kurių stiebų bendras medienos tÅ«ris 20,679 kubiniai metrai. MiÅ¡ko iÅ¡kirtimo faktas patvirtintas Privataus Z. J. miÅ¡ko žemės sklypo patikrinimo pažyma (b. l. 31), 2013-04-17 Kirtavietės tikrinimo ir kelmų matavimo aktu (b. l. 28), VÄ® registrų centro pažymomis apie žemės sklypus, priklausančius Z. J. (b. l. 50-51, 61-62) bei Z. L. (b. l.

68) bei kitais byloje surinktais įrodymais. Už savavaliÅ¡kÄ medžių kirtimÄ Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2014 m. kovo 27 d. nutarimu Z. L. nubaustas pagal ATPK 621 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2500 Lt bauda ir konfiskuota 1828,41 Lt. Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. nutarimu, kuris ir skundžiamas, 2014 m. kovo 27 d. Valstybinės miÅ¡kų tarnybos vyr. specialisto nutarimÄ panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė, nustatęs, kad Z. L. veiksmuose nėra subjektyvinės pusės. Ginčo dėl medžių iÅ¡kirtimo fakto nagrinėjamoje byloje nekyla.

Ginčas kyla dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties (subjektyviosios pusės) vertinimo. Z. L. nurodo, kad kirsdamas miÅ¡kÄ buvo visiÅ¡kai įsitikinęs, jog daro tai teisėtai, vadovavosi tuo metu galiojusiais žemės sklypo planais, leidimu kirsti miÅ¡kÄ ir miÅ¡kotvarkos specialisto nurodymais. Nesuvokė ir neturėjo jokių galimybių suvokti, jog pažeidžia kokias nors teisės normas ar kieno nors teisėtus interesus: 2013 m. kreipėsi į Tauragės miÅ¡kų urėdijÄ dėl leidimo kirsti miÅ¡kÄ gavimo ir 2013 m. kovo 15 d. jam buvo iÅ¡duotas leidimas kirsti miÅ¡kÄ .

MiÅ¡kotvarkos paslaugas teikiantis specialistas L. S., vadovaudamasis jo turėtu, žemėtvarkos skyriuje įregistruotu naudojimosi miÅ¡ko žemės sklypais nustatymo planu, sužymėjo kertamus medžius, o jis sužymėtus medžius iÅ¡kirto. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miÅ¡kų tarnyba teigia, kad pagal Z. L. iÅ¡duotÄ leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ buvo leidžiama jo miÅ¡ke, o kirsti miÅ¡kÄ gretimame Z. J. priklausančiame miÅ¡ko sklype leidimas nebuvo iÅ¡duotas. Vykdydamas miÅ¡ko kirtimo darbus Z.

L. miÅ¡kininkui - specialistui, atrėžiančiam biržę miÅ¡ko kirtimui, natÅ«roje parodė neteisingas savo žemės sklypo ribas, dėl to kirtimui buvo paženklinta biržė ir iÅ¡kirsta dalis kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio miÅ¡ko. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai įrodo, kad 2013 m. kovo 15 d. Z. L. buvo iÅ¡duotas leidimas kirsti miÅ¡kÄ miÅ¡ko savininkui serija A Nr. A 089857 - plynajam pagrindinio miÅ¡ko kirtimui 860 kvartale 29 sklype 0,2 ha plote, kirstinų medžių skaičius - 91, numatomas iÅ¡kirsti likvidinis medienos tÅ«ris-53 ktm., miÅ¡ko iÅ¡kirtimo terminas - 2013-12-31, miÅ¡ke, esančiame Tauragės r. sav. (duomenys neskelbtini) (b.l. 38).Taip pat iÅ¡ byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad L.

S. atliko Z. L. miÅ¡ko matavimus bei sužymėjo Z. L. kertamus medžius, nubraižė biržės brėžinį, užpildė kirstinų medžių taÅ¡kavimo lapÄ (b.l. 41), biržės taksavimo lapÄ , paruošė miÅ¡ko želdinimo projektÄ (b.l. 43), kuriuos Z. L. pateikus Institucijai, buvo iÅ¡duotas leidimas kirsti miÅ¡kÄ . Z. L., gavęs leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ , 2013 kovo mėn. pabaigoje, balandžio mėn. pradžioje, sužymėtus medžius iÅ¡kirto ir dalį medienos iÅ¡ kirtavietės iÅ¡vežė 2013 m. gegužės mėn. pabaigoje.

Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad Z. L. tyčia, turėdamas tikslÄ iÅ¡kirsti svetimÄ miÅ¡kÄ , parodė neteisingas sklypo ribas. Ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo medžiagos b.l.

28) ir teismo posėdžio metu liudytoju apklausiamas L. S. parodė, kad atliko matavimus biržės kirtimui. Atlikus matavimus ir paskaičiavus bendrÄ miÅ¡ko plotÄ , padaryti matavimai atitiko Ž. L. žemės sklypo plane nurodytÄ miÅ¡ko plotÄ . Jis sužymėjo kirstinus medžius. Byloje nustatyta, kad kaimyninių sklypų ribos nebuvo tikslios. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos (b.l. 25, 26 ) matyti, kad Z. J. nurodė, jog Z. L. tikslinosi savo sklypo ribas, ji tame tikslinime nedalyvavo ir dėl tikslių ribų į specialistus nesikreipė. Vyr. specialisto K. B. tarnybiniame praneÅ¡ime (b.l.

37) nurodoma, kad „miÅ¡ke prieÅ¡ daugelį metų prakirstas 1,5-2 m pločio tiesus spindis, kurio galuose sukasti betoniniai stulpeliai. Å io spindžio vieta iÅ¡ esmės ir lėmė konfliktinę situacijÄ . Šį spindį Z. J. laiko ribine linija tarp žemės sklypų. (...) L. iÅ¡dėstė, jog jis manęs, kad valdas skirianti linija turėtų eiti kitoje vietoje, esÄ matininkai, kai prieÅ¡ keletÄ metų atidalijo jam priklausančiÄ sklypo dalį bendrojoje nuosavybėje, parodę, kur turėtų eiti ribinė linija.

Planinėje medžiagoje nubraižyta linija sutampa su prieÅ¡ daugelį metų prakirsta linija, bet nesutampa su Z. L. menama linija“.             Leidimas kirsti miÅ¡kÄ buvo iÅ¡duodamas pagal Z. L. nurodytas sklypo ribas bei tuo metu turimÄ Z. L. planÄ , tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad Ž. L. sÄ moningai iÅ¡kreipė pateikiamus duomenis apie sklypų ribas. Pažymėtina, kad planas nebuvo visiÅ¡kai tikslus, Z. J. geodeziniai žemės sklypo matavimai nepadaryti, Ž.

L. geodeziniai žemės sklypo matavimai buvo atlikti po padaryto pažeidimo.Apeliantas nurodo, kad pagal Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.8 punktÄ , privataus miÅ¡ko savininko pareiga yra užtikrinti riboženklių priežiÅ«rÄ , ribinių linijų prakirtimÄ ir atnaujinimÄ . Skunde nurodoma, kad nesant atliktų tikslių kadastrinių-geodezinių žemės sklypo matavimų nustatančių aiÅ¡kias ir konkrečias sklypų ribas, tinkamai neužtikrinus riboženklių priežiÅ«ros, ribinių linijų prakirtimo ir atnaujinimo, t. y. neįsitikinus ir nepatikrinus, kad miÅ¡ko kirtimo darbai bus atlikti laikantis Leidimo sÄ lygų ir bÅ«tent pačiam pareiÅ¡kėjui priklausančioje miÅ¡ko valdoje, ir buvo įvykdytas savavaliÅ¡kas miÅ¡ko kirtimas gretimoje Z.

J. nuosavybės teise priklausančioje miÅ¡ko valdoje. IÅ¡ byloje esančių ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad specialistas – miÅ¡kininkas buvo miÅ¡ke, atliko matavimus pagal planÄ , paženklino biržę, sužymėjo kertamus medžius. Vadinasi, jam nekilo abejonių dėl žemės sklypų ribų ir riboženklių. Abejonių nekilo ir leidimÄ iÅ¡duodantiems specialistams. Esant tokiems įrodymams teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nepaneigta Z. L. nurodyta aplinkybė, kad jis, kirsdamas miÅ¡kÄ , buvo visiÅ¡kai įsitikinęs, jog daro tai teisėtai, kad jis vadovavosi tuo metu galiojusiais žemės sklypo planais, suformuotais atliekant preliminarius matavimus, leidimu kirsti miÅ¡kÄ ir miÅ¡kotvarkos specialisto nurodymais; kad jis nesuvokė ir neturėjo jokių galimybių suvokti, jog pažeidžia kokias nors teisės normas ar kieno nors teisėtus interesus.

Pažeidimo sudėties elementas – kaltė (neatsargumas) - neįrodyta, nes Z. L. nesuvokė ir negalėjo suvokti veikos pavojingumo.Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu. Todėl apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria Tauragės rajono apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai.

Apeliacinį skundÄ nagrinėjęs teismas teisingai nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus bei priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti nėra pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30215 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teisėjan u t a r i a:              Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atskirojo skundo netenkinti, palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį nepakeistÄ .             Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                    Regina Bertašienė