2023-04-17 Nr. BB-6824-1-01-1-51515-2019-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1723/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51515-2019-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juliaus Rėksnio kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio išteisintojo B. S. S. A. J. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras J. Rėksnys prašo

Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė EVAJONUTYTĖ Data: 2023-03-20 19:45:35

panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas iš esmės pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas. Padaryti pažeidimai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų. Išteisinamajame nuosprendyje nėra sukritikuotos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, nenurodyta, kodėl nesutinkama su padarytomis išvadomis bei vertinimu, nėra konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, bei nenurodyta, kodėl atmetami skundžiamo nuosprendžio motyvai ar kitaip įvertinami įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismas, nors ir atliko įrodymų tyrimą: teismo posėdyje apklausė ekspertus, psichologes, nukentėjusiąją, gynybos prašomas liudytojas ir prie bylos pridėjo B. S. S. A. J. pateiktą susirašinėjimą SMS žinutėmis su nukentėjusiąja, iš esmės pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nevertino byloje esančių įrodymus visumos. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad B. S. S. A. J. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ji padaryta bylos įrodymus vertinant selektyviai, iš esmės analizuojant ir vertinant tik B. S. S. A. J. teisinančius įrodymus, nevertinant reikšmingų bylos aplinkybių ar jas savaip interpretuojant. Teismas visais įmanomais būdais stengėsi paneigti nukentėjusiosios parodymų tikrumą ir nuoseklumą ir nurodė, kad jos nurodytas aplinkybes vertina kaip išgalvotas ir neatitinkančias faktinių aplinkybių. Darydamas išvadą, kad nukentėjusiosios parodymai nenuoseklūs, teismas nenurodė, kokius konkrečiai prieštaravimus juose įžvelgė.

Kasaciniame skunde dėstomas nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir apeliacinės instancijos teisme, turinys ir teigiama, kad jie yra nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštarauja. Pirmosios instancijos teismas į loginę įrodymų vertinimo grandinę įtraukė nukentėjusiosios motinos, liudytojų J. M. G. ir R. M. parodymus, kurie nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie įvykį netiesiogiai patvirtina. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymus iškraipė bei rėmėsi prieštaravimais, nors jie teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pašalinti. Tai, kad skiriasi kai kurios neesminės parodymų detalės, savaime neduoda pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi, juolab kad juos patvirtina kiti bylos įrodymai. Nukentėjusiosios parodymų, duotų papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir apeliacinės instancijos teisme, kontekste svarbus yra teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kuriame nėra nustatytas nukentėjusiosios padidintas polinkis fantazuoti ir padidintas polinkis įtaigumui. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės yra išgalvotos ir neatitinka faktinių aplinkybių, yra nepagrįsta, prieštarauja teisminio nagrinėjimo metu surinktiems duomenims.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas išteisintojo ir nukentėjusiosios susirašinėjimą SMS žinutėmis, negretino jo su kitais bylos duomenimis (nukentėjusiosios paaiškinimais ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu), taip šį įrodymą suabsoliutindamas. Išteisinamasis nuosprendis grindžiamas išimtinai nukentėjusiosios charakteristika. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiosios asmenybę, neatsižvelgė į ekspertės A. Š. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus bei kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose ir ignoravo nukentėjusiosios, kaip subjekto, specifiškumą dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo. Aplinkybė, kad nepilnametė neigė anksčiau turėjusi lytinius santykius, negali būti vertinama kaip paneigianti nusikalstamos veikos prieš ją padarymą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tik neigiamai nukentėjusiąją apibūdinančius duomenis, neatsižvelgė į įrodymus, kurie patvirtina nukentėjusiosios parodymus ir sukelia abejones dėl išteisintojo parodymų patikimumo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatų pažeidimus, cituojami nukentėjusiosios, išteisintojo ir kai kurių liudytojų parodymai, nurodoma teismų praktika dėl nepilnamečių nukentėjusiųjų parodymų vertinimo tokio pobūdžio bylose, tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išteisinamuoju nuosprendžiu, kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir teismo padarytas išvadas bei pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui bei išvadoms, kad B. S. S. A. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasatoriaus pateikti argumentai nesuteikia pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juliaus Rėksnio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Tomas Šeškauskas

Alenas Piesliakas