cb5022f6-e276-4a1b-adca-3d959995d6a4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=78BAAACD-5381-4F07-8A4F-7E2167454CFF">Nr. I-5691-815/2016</a>Administracinė byla Nr. I-8674-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03227-2016-6                     Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.21; 1.37.2.3; 3.6; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas T. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (t. 1, b. l. 2–4).2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2012 m. iki 2016 m.

LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) laikytas netinkamomis, žiauriomis, nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, nepriimtinomis sÄ lygomis, dėl to patyrė moralinę žalÄ , skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais.2.1. PareiÅ¡kėjui teko gyventi (valgyti, miegoti, skaityti knygas prieblandoje) tokiomis sÄ lygomis, kai kameroje tvyrojo nepakeliamas dvokas, nes sanitarinis mazgas (tualetas) įrengtas gyvenamojoje patalpoje ir jame nebuvo ventiliacijos. Tualetas buvo be durų, nuo likusios gyvenamosios dalies skyrė vos 1,2 m sienelė, įrengtas prie kameros durų, o kitoje kameros pusėje, prieÅ¡ais atvirÄ sanitarinį mazgÄ (tualetÄ ), prie sienos pritvirtintos geležinės maisto lentynėlės (vos 0,5 m atstumu).

Kameroje dažniausiai gyvendavo 4 asmenys, o kiekvienas asmuo per parÄ vidutiniÅ¡kai sanitariniu mazgu (tualetu) naudojasi apie 12 kartų, taigi, nesunku įsivaizduoti, koks buvo oras kameroje. Be to, remiantis Europos Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ (tolia – ir CPT) standartais CPT/Inf/E (2002) 1-Rev.2003, patogus ir tinkamas tualetas bei higienos užtikrinimas – tai esminiai žmoniÅ¡kos aplinkos elementai (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3]).2.2.

LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakyme Nr. 178 patvirtintas Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisykles (toliau – ir Taisyklės), pagal kurias asmeniui priklauso 3 m2 pasivaikščiojimo plotas, tačiau tai prieÅ¡tarauja CPT iÅ¡aiÅ¡kinimui: remiantis AntrÄ ja bendra ataskaita [CPT/Inf (92) 3], suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke, be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikÄ to paties reikalauja ir Konvencijos 3 straipsnis, o vidutinis asmeniui pasivaikščioti skirias plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 8 m2.

Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai visiškai netvarkomi, juose pastoviai prišiukšlinta, labai dažnai nesutvarkomos išmatos, šlapinamasi, todėl tvyro neapsakoma smarvė. Pasivaikščiojimo kiemeliai tvarkomi tik kokios nors komisijos atvykimo išvakarėse. Pasivaikščiojimo kiemeliuose asmenys visiškai neapsaugoti nuo lietaus, įrengti yra vos 0,5 m pločio kiauri asbesto stogeliai, o pagal Taisykles stogeliai turi būti 1,2 m pločio. Be to, kai būdavo prastas oras, pareiškėjas iš viso neidavo pasivaikščioti į kiemelį.2.3.

PareiÅ¡kėjas nuo 2012 m. iki 2016 m. buvo labai dažnai perkeliamas iÅ¡ vienos kameros į kitÄ , o žinant, kad kameros įrengtos skirtinguose aukÅ¡tuose, nuotoliai pakankamai dideli ir dar yra 30 kg asmeninių daiktų, taip pat pagalvė, čiužinys ir antklodė, galima tik įsivaizduoti, kiek nervų, streso tekdavo patirti dėl perkėlimų. Be to, remiantis CPT AntrÄ ja bendra ataskaita [CPT/Inf (92) 3], nuolatinis kalinio kilnojimas gali turėti labai žalingų pasekmių jo psichologinei bÅ«senai ir psichikai, tam tikromis sÄ lygomis nuolatinis kilnojimas gali prilygti nežmoniÅ¡kam arba žeminančiam elgesiui.2.4.

Kamerose nebuvo įrengti iÅ¡kvietimo skambučiai, todėl, norint pasikviesti pareigÅ«nÄ , tekdavo Å¡auktis, Å¡aukÅ¡tais, puodukais arba lėkÅ¡tėmis daužyti į geležines duris. Be to, teisė į informacijÄ (supažindinimas su pareigomis ir teisėmis bei laikymo įstaigoje tvarka) LukiÅ¡kių TI-K buvo tik formali dėl didelės pateikiamos informacijos apimties ir kasdien į įstaigÄ atvyksiančių asmenų srauto.2.5. Dėl sveikatos problemų pareiÅ¡kėjas kreipdavosi į medicinos, psichologines tarnybas, tačiau kvalifikuoto gydimo arba konsultacijos negalėjo gauti dėl didelio įstaigoje laikomų asmenų skaičiaus, taip pat trÅ«ko vaistų, taigi, medicinos paslaugos egzistavo tik formaliai, nuo visų ligų tebuvo keli vaistai – paracetamolis ir „diclac“.2.6.

PareiÅ¡kėjas taip pat iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto.2.7. BÅ«nant 23 valandas per parÄ tokiomis nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis labai sunku ne tik judėti, bet ir kvėpuoti, trÅ«kdavo oro, privatumo, pastoviai skaudėjo galva, kameroje tvyrojo įtampa, bet kada galėjusi pasibaigti smurtu. PareiÅ¡kėjas tapo irzlus, nervingas, sunkiai galėdavo užmigti. LukiÅ¡kių TI-K administracija fiziÅ¡kai negalėdavo reaguoti į skundus, praÅ¡ymus dėl suimtųjų pertekliaus, taip pat negalėjo tinkamai vykdyti nustatytų higienos reikalavimų.

LukiÅ¡kių TI-K reguliariai ir sÄ moningai žlugdė pareiÅ¡kėjÄ kaip žmogų, kai jis dar nebuvo nuteistas, sistemingai pažeidinėjo visus galimas įstatymus. LukiÅ¡kių TI-K neteisėtomis veikomis pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumÄ , pareiÅ¡kėjui buvo padaryta moralinė žalÄ t. y. jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortÄ , dvasini sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , nebuvo įmanoma pailsėti, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgÅ«džiai, pablogėjo gyvenimo kokybė, pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata (padaryta nepataisoma žala sveikatai), savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, tapo dirglus, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės. Be to, kalinimo sÄ lygos ne gerėja, o tik blogėja.2.8.

PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas skundÄ , remiasi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, CPT Septintosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (97) 10] 13 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 5 straipsnio 3 dalimi, EŽTT praktika (bylomis Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovėnijÄ , Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A143-1966/2008, Nr.A502-734/2009;

Nr. A438-121/2009; Nr. A525-1181/2010). II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundo netenkinti, taip pat priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 13,20 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais(t. 1, b. l. 15–27).1. Atsakovės atstovas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracine byla Nr. A261-1027/2011 ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams taikyti 3 m. ieÅ¡kinio senaties terminÄ .2.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. V-212 „Dėl Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ nustatyta Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklė, pagal jos lentelės 6.34 punktÄ suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo žurnalo minimalus saugojimo terminas – 3 m., todėl nėra galimybės pateikti duomenų apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Be to, pareiÅ¡kėjas kad 2012 m. lapkričio 22 d. iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus ir kitÄ kartÄ Ä¯ LukiÅ¡kių TI-K atvyko tik 2013 m. gegužės 23 d.3. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta.

Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

4. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 23 d. vakare, 2013 m. gegužės 29 d. vakare, 2013 m. liepos 26 d. – 2013 m. liepos 30 d., 2013 m. rugpjūčio 1 d., 2013 m. rugpjūčio 12 d. – 2013 m. rugpjūčio 13 d., 2013 m. rugpjūčio 16 d., 2013 m. rugpjūčio 19 d., 2013 m. rugpjūčio 21 d, 2013 m. rugsėjo 3 d. – 2013 m. rugsėjo 4 d., 2013 m. gruodžio 15 d., 2013 m. gruodžio 18 d., 2014 m. balandžio 15 d., 2014 m. 18 d. – 2014 m. balandžio 19 d., 2014 m. rugpjūčio 20 d. – 2014 m. rugpjūčio 25 d., 2014 m. rugsėjo 16 d.

– 2014 m. rugsėjo 22 d., 2014 m. spalio 14 d., 2014 m. spalio 22 d., 2014 m. gruodžio 9 d. – 2014 m. gruodžio 16 d., 2014 m. gruodžio 18 d. – 2014 m. gruodžio 21 d., 2015 m. sausio 5 d. – 2015 m. vasario 11 d., 2015 m. kovo 10 d., 2015 m. kovo 12 d. – 2015 m. kovo 14 d., 2015 m. balandžio 7 d., 2015 m. balandžio 30 d. – 2015 m. gegužės 4 d., 2015 m. birželio 9 d., 2015 m. birželio 23 d., 2015 m. birželio 25 d. – 2015 m. birželio 28 d., 2015 m. spalio 27 d. – 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. lapkričio 10 d., 2015 m. gruodžio 22 d.

– 2016 m. vasario 10 d., 2016 m. kovo 4 d. – 2016 m. kovo 15 d., 2016 m. kovo 23 d. – 2016 m. balandžio 13 d., 2016 m. balandžio 19 d. – 2016 m. balandžio 24 d., 2016 m. balandžio 26 d. – 2016 m. gegužės 11 d., 2016 m. gegužės 19 d. – 2016 m. gegužės 320 d., 2016 m. birželio 2 d. – 2016 m. birželio 19 d., 2016 m. birželio 29 d. laikytas sÄ lygomis, kai vienam asmeniui tenkantis kameros plotas visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus; be to, pareiÅ¡kėjas tam tikrais laikotarpiais buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ įstaigos.5.

LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.6. LukiÅ¡kių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir PÄ® taisyklės) 11.1 punktu, maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau Å¡is skaičius nuolat virÅ¡ijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti Å«kio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po vienÄ (tik labai retais atvejais, jiems praÅ¡ant, jie gali bÅ«ti laikomi po 2).7.

LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Ä®statymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme.

Taigi, LukiÅ¡kių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Ä®statymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.8.

Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.9.

LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su iÅ¡duotais valikliais.

Siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kuriÄ vykdytojai nuolat atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus, kasmet sutartis buvo pratęsiama; nuo 2013 m. gruodžio 30 d. dėl Å¡ių paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta su UAB „Dezinfa“, nuo 2015 m. – vėl su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.10. Dėl kamerų remontoKamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiÅ¡kai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .11. Dėl kamerų įrengimoTardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir TI taisyklės) taisyklėse, pagal kurių 14.6 punktÄ kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti.

Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.12. Dėl iÅ¡kvietimo mygtukųPagal PÄ® taisyklių 35.4 punktÄ kameroje turi bÅ«ti signalinis mygtukas prižiÅ«rėtojui iÅ¡kviesti, tačiau nuo 2010 m. sausio 27 d. Å¡is punktas negalioja. Kamerose pavojaus mygtukai įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina ir laužo kameroje laikomi asmenys.

13. Dėl sanitarinio mazgo ir Å¡alto vandens tiekimoPagal HN 76:2010 21 punktÄ pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Ä®statymuose nereglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų bÅ«ti įrengtos durelės. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus (HN 76:2010).14.

Dėl ventiliacijos, vėdinimoPagal HN 76:2010 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.15.

Dėl pasivaikščiojimo15.1. Pagal Ä®statymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, kurie turi bÅ«ti apsirengę pagal metų laikÄ ir oro temperatÅ«rÄ ; suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu, specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Ä®statymo 10 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jeigu su tuo sutinka suimtasis.

Pažymėtina, kad pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jeigu suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ . Be to, pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.15.2. Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant bÅ«tinumui visada yra barstomi, valymo darbus atlieka kiemsargis. Be to, pagal BVK 134 straipsnio 1 dalį, nemokant už darbÄ , nuteistieji gali bÅ«ti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbus.

Ä®statymas tiksliai apibrėžia darbų kuriuos nuteistieji privalo atlikti nemokamai, pobÅ«dį: pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo darbai; nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbai; tai specialaus pasirengimo nereikalaujantys darbai, kurie skirti nuolat prižiÅ«rėti bei gerinti nuteistųjų buities ir kultÅ«ros sÄ lygas. Taigi, dalis nuteistųjų padeda tvarkyti LukiÅ¡kių TI-K teritorijÄ (taip pat ir pasivaikščiojimo kiemelius).15.3. Pasivaikščiojimo kiemeliai LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡dėstyti I, II bei III korpusuose, I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 17,34 m2 iki 23,14 m2.

II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas – nuo 34,13 m2 iki 37,40 m2, III korpuse – 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 15,55 m2 iki 31,05 m2. Pažymėtina, kad TI taisyklėse, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, įsakyme Nr. V-124 ir Lietuvos higienos normoje ar kituose teisės aktuose nenustatytas pasivaikščiojimo kiemeliuose plotas tenkantis vienam asmeniui.16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002 m. sausio 1 d. naudoti asbestcemenčio šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia.

LukiÅ¡kių TI-K Å¡iferio lakÅ¡tais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rai. Å iferio lakÅ¡tai nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir sveikatai nepavojingi. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieÅ¡ įsigaliojant minėtam nutarimui.17. Dėl laikymo, vykdomų perkėlimųVadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡u, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių kilimÄ Ä¯staigoje, siekdami aprÅ«pinti kiekvienÄ atvykusį asmenį miegamÄ ja vieta, tuo pačiu mažindami suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, suimtuosius ir nuteistuosius į gyvenamÄ sias kameras paskirsto tik griežtai vadovaudamiesi Ä®statymo 10 straipsnio ir BVK 70 straipsnio nuostatomis.

PareiÅ¡kėjas buvo laikomas griežtai vadovaujantis paminėtų įstatymų reikalavimais. LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai atlieka darbo funkcijas, nepažeisdami įstatymų, griežtai vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, tinkamai ir teisėtai veikdami, nepažeisdami teisėtumo.18. Dėl supažindinimoSuimtieji / nuteistieji, atvykę į įstaigÄ , supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių jie turi laikytis ir jų nepažeisti. PareiÅ¡kėjas, atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K, buvo supažindintas su BVK, Ä®statymo, PÄ®VVT, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, dienotvarke, vidaus tvarkos taisyklėmis, savo teisėmis ir pareigomis, su draudimais, buvo įspėtas už Å¡ių teisės aktų pažeidimÄ .

Tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo supažindintas su minėtais teisės aktais, taisyklėmis ir pan. patvirtina jo paraÅ¡as, kuris turi bÅ«ti ant blanko „Supažindinimas“ (Å¡is blankas įsiuvamas į asmens bylÄ ).19. PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad bÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi LukiÅ¡kių TI-K trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ pareiÅ¡kėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiÅ¡kėjo patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita.20.

Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, kilusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Å ios žalos atlyginimÄ Ä¯statymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis).

CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal Å¡io straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet bÅ«tina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas.

Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.21. Dėl iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimoAtsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir LVAT praktika dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas, kurios priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.

Teismo nutartyje LukiÅ¡kių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusiÄ medžiagÄ , Å¡iÄ medžiagÄ , kuriÄ LukiÅ¡kių TI-K turėjo parengti, vykdydamas minėtÄ teismo nutartį, sudaro 220 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Lietuvos statistikos departamento 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas sudaro 0,06 Eur.

Taigi, LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 13,20 Eur (220 x 0,06 Eur). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a : I Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1. PareiÅ¡kėjas T. G. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomas (žr. atsiliepimÄ (t. 1, b. l. 15–27)):– 2013 m. gegužės 23 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112 (plotas – 7,28 m2), vakare kameroje buvo 2 asmenys;– 2013 m. gegužės 24 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 267 (plotas – 7,63 m2); kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. gegužės 25 d.

– 2013 m. gegužės 26 d. kameroje Nr. 267 ryta buvo 4, vakare – 4 asmenys; – 2013 m. gegužės 27 d. iÅ¡vyko į Utenos areÅ¡tinę;– 2013 m. gegužės 29 d. atvyko iÅ¡ Utenos areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 122 (plotas – 7,38 m2), vakare kameroje buvo 2 asmenys;– 2013 m. gegužės 30 d. iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių;– 2013 m. liepos 25 d. atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 122 (plotas – 7,28 m2), vakare kameroje buvo 5 asmenys;– 2013 m. liepos 26 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 376 (plotas – 7,35 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2013 m. liepos 27 d.

– 2013 m. liepos 29 d. kameroje Nr. 376 buvo 2 asmenys;– 2013 m. liepos 30 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 322 (plotas – 7,77 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2013 m. liepos 31 d. kameroje Nr. 322 buvo 3 asmenys;– 2013 m. rugpjūčio 1 d. kameroje Nr. 322 buvo 2 asmenys;– 2013 m. rugpjūčio 2 d. – 2013 m. rugpjūčio 4 d. kameroje Nr. 322 buvo 2 asmenys;– 2013 m. rugpjūčio 5 d. iÅ¡vyko į RokiÅ¡kio areÅ¡tinę;– 2013 m. rugpjūčio 12 d. atvyko iÅ¡ RokiÅ¡kio areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 108 (plotas – 7,38 m2), vakare kameroje buvo 1 asmuo;– 2013 m. rugpjūčio 13 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 322 (plotas – 7,77 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2013 m. rugpjūčio 14 d.

– 2013 m. rugpjūčio 15 d. kameroje Nr. 322 buvo 4 asmenys;– 2013 m. rugpjūčio 16 d. kameroje Nr. 322 buvo 2 asmenys;– 2013 m. rugpjūčio 17 d. – 2013 m. rugpjūčio 18 d. kameroje Nr. 322 buvo 3 asmenys;– 2013 m. rugpjūčio 19 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 120 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2013 m. rugpjūčio 20 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 381 (plotas – 7,28 m2), kameroje buvo 3 asmenys;– 2013 m. rugpjūčio 21 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 322 (plotas – 7,77 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2013 m. rugpjūčio 22 d. iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių;– 2013 m. rugsėjo 3 d. atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119 (plotas – 7,31 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2013 m. rugsėjo 4 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 387 (plotas – 29,44 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2013 m. rugsėjo 5 d. iÅ¡vyko į Marijampolės apskrities areÅ¡tinę;– 2013 m. gruodžio 13 d. atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119 (plotas – 7,31 m2), kameroje buvo 4 asmenys;– 2013 m. gruodžio 14 d. kameroje Nr. 119 buvo 4 asmenys;– 2013 m. gruodžio 15 d. kameroje Nr. 119 buvo 2 asmenys;– 2013 m. gruodžio 16 d. iÅ¡vyko į RokiÅ¡kio areÅ¡tinę;– 2013 m. gruodžio 18 d. atvyko iÅ¡ Utenos areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 209 (plotas – 6,83 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2013 m. gruodžio 19 d. iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių;– 2014 m. balandžio 15 d. atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 207 (plotas – 6,80 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2014 m. balandžio 16 d. iÅ¡vyko į Utenos areÅ¡tinę;– 2014 m. balandžio 17 d. atvyko iÅ¡ Utenos areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 122 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 112A (plotas – 6,34 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2014 m. balandžio 18 d.

– 2014 m. balandžio 19 d. kameroje Nr. 112A buvo 1 asmuo;– 2014 m. balandžio 20 d. – 2014 m. balandžio 21 d. kameroje Nr. 112A buvo 2 asmenys;– 2014 m. balandžio 22 d. iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių;– 2014 m. rugpjūčio 19 d. atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 109 (plotas – 7,31 m2), kameroje buvo 3 asmenys;– 2014 m. rugpjūčio 20 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 399 (plotas – 31,61 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2014 m. rugpjūčio 21 d. kameroje Nr. 399 buvo 3 asmenys;– 2014 m. rugpjūčio 22 d.

– 2014 m. rugpjūčio 24 d. kameroje Nr. 399 buvo 6 asmenys;– 2014 m. rugpjūčio 25 d. kameroje Nr. 399 buvo 4 asmenys;– 2014 m. rugpjūčio 26 d. iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus;– 2014 m. rugsėjo 16 d. atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 117 (plotas – 7,31 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2014 m. rugsėjo 17 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 363 (plotas – 6,79 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2014 m. rugsėjo 18 d. – 2014 m. rugsėjo 22 d. kameroje Nr. 363 buvo 1 asmuo;– 2014 m. rugsėjo 23 d. iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus;– 2014 m. spalio 14 d. atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 115 (plotas – 7,45 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2014 m. spalio 15 d. iÅ¡vyko į Utenos areÅ¡tinę;– 2014 m. spalio 22 d. atvyko iÅ¡ Utenos areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116 (plotas – 7,49 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2014 m. spalio 23 d. iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių;– 2014 m. gruodžio 9 d. atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 209 (plotas – 6,83 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2014 m. gruodžio 10 d.

– 2014 m. gruodžio 16 d. kameroje Nr. 209 buvo 1 asmuo;– 2014 m. gruodžio 17 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 373 (plotas – 7,25 m2), kameroje buvo 4 asmenys;– 2014 m. gruodžio 18 d. – 2014 m. gruodžio 21 d. kameroje Nr. 373 buvo 1 asmuo;– 2014 m. gruodžio 22 d. iÅ¡vyko į Utenos apskrities areÅ¡tinę;– 2015 m. sausio 5 d. atvyko iÅ¡ Utenos apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 124 (plotas – 7,31 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2015 m. sausio 6 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 378 (plotas – 6,54 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2015 m. sausio 7 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 379 (plotas – 6,94 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2015 m. sausio 8 d.

– 2015 m. sausio 21 d. kameroje Nr. 379 buvo 1 asmuo;– 2015 m. sausio 22 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 373 (plotas – 7,25 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2015 m. sausio 23 d. – 2015 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 373 buvo 1 asmuo;– 2015 m. vasario 12 d. iÅ¡vyko į Panevėžio apskrities areÅ¡tinę;– 2015 m. kovo 10 d. atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 125 (plotas – 6,48 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2015 m. kovo 11 d. kameroje Nr. 125 buvo 2 asmenys;– 2015 m. kovo 12 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 380 (plotas – 7,35 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2015 m. kovo 13 d. kameroje Nr. 380 buvo 1 asmuo;– 2015 m. kovo 14 d. kameroje Nr. 380 buvo 2 asmenys;– 2015 m. kovo 15 d.

– 2015 m. kovo 16 d. kameroje Nr. 380 buvo 3 asmenys;– 2015 m. kovo 17 d. iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus;– 2015 m. balandžio 7 d. atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116 (plotas – 7,49 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2015 m. balandžio 8 d. iÅ¡vyko į Klaipėdos areÅ¡tinę;– 2015 m. balandžio 29 d. atvyko iÅ¡ Klaipėdos areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 125 (plotas – 6,48 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2015 m. balandžio 30 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 114 (plotas – 7,31 m2), kameroje buvo 2 asmenys; vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 404 (plotas – 17,02 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2015 m. gegužės 1 d.

– 2015 m. gegužės 3 d. kameroje Nr. 404 buvo 4 asmenys;– 2015 m. gegužės 4 d. kameroje Nr. 404 buvo 2 asmenys;– 2015 m. gegužės 5 d. iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus;– 2015 m. birželio 9 d. atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116 (plotas – 7,49 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2015 m. birželio 10 d. iÅ¡vyko į Panevėžio areÅ¡tinę;– 2015 m. birželio 23 d. atvyko iÅ¡ Panevėžio areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 113 (plotas – 6,43 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2015 m. birželio 24 d. kameroje Nr. 113 buvo 2 asmenys;– 2015 m. birželio 25 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 405 (plotas – 17,02 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2015 m. birželio 26 d. kameroje Nr. 405 buvo 2 asmenys;– 2015 m. birželio 27 d. kameroje Nr. 405 buvo 4 asmenys;– 2015 m. birželio 28 d. kameroje Nr. 405 buvo 2 asmenys;– 2015 m. birželio 29 d. iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių;– 2015 m. spalio 27 d. atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119 (plotas – 7,31 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2015 m. spalio 28 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 387 (plotas – 29,44 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2015 m. spalio 29 d. kameroje Nr. 387 buvo 2 asmenys;– 2015 m. spalio 30 d. kameroje Nr. 387 buvo 3 asmenys;– 2015 m. spalio 31 d.

– 2015 m. lapkričio 2 d. kameroje Nr. 387 buvo 4 asmenys;– 2015 m. lapkričio 3 d. iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus;– 2015 m. lapkričio 10 d. atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 115 (plotas – 7,45 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2015 m. lapkričio 11 d. iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių;– 2015 m. gruodžio 22 d. atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 120 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2015 m. gruodžio 23 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 203 (plotas – 6,83 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2015 m. gruodžio 24 d.

– 2016 m. sausio 11 d. kameroje Nr. 203 buvo 1 asmuo;– 2016 m. sausio 12 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 204 (plotas – 6,90 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2016 m. sausio 13 d. – 2016 m. vasario 2 d. kameroje Nr. 204 buvo 1 asmuo;– 2016 m. vasario 3 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 217 (plotas – 6,90 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2016 m. vasario 4 d. – 2016 m. vasario 10 d. kameroje Nr. 217 buvo 1 asmuo;– 2016 m. vasario 11 d. iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių;– 2016 m. kovo 4 d. atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 118 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2016 m. kovo 5 d.

– 2016 m. kovo 6 d. kameroje 118 buvo 1 asmuo;– 2016 m. kovo 7 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 243 (plotas – 6,90 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2016 m. kovo 8 d. – 2016 m. kovo 15 d. kameroje Nr. 243 buvo 1 asmuo;– 2016 m. kovo 16 d. iÅ¡vyko į Panevėžio areÅ¡tinę;– 2016 m. kovo 23 d. atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 110 (plotas – 7,48 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2016 m. kovo 24 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 243 (plotas – 6,90 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2016 m. kovo 25 d.

– 2016 m. balandžio 6 d. kameroje Nr. 243 buvo 1 asmuo;– 2016 m. balandžio 7 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 216 (plotas – 6,83 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2016 m. balandžio 8 d. – 2016 m. balandžio 13 d. kameroje Nr. 216 buvo 1 asmuo;– 2015 m. balandžio 14 d. iÅ¡vyko į Klaipėdos areÅ¡tinę;– 2016 m. balandžio 19 d. atvyko iÅ¡ Klaipėdos areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 107 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2016 m. balandžio 20 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 204 (plotas – 6,90 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2016 m. balandžio 21 d.

– 2016 m. balandžio 24 d. kameroje Nr. 204 buvo 1 asmuo;– 2016 m. balandžio 25 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 217 (plotas – 6,90 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2016 m. balandžio 26 d. – 2016 m. gegužės 11 d. kameroje Nr. 217 buvo 1 asmuo;– 2016 m. gegužės 12 d. iÅ¡vyko į Panevėžio apskrities areÅ¡tinę;– 2016 m. gegužės 19 d. atvyko iÅ¡ Å alčininkų areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111 (plotas – 7,45 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2016 m. gegužės 20 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 372 (plotas – 7,23 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2016 m. gegužės 21 d.

– 2016 m. gegužės 25 d. kameroje Nr. 372 buvo 1 asmuo;– 2016 m. gegužės 26 d. – 2016 m. gegužės 27 d. kameroje Nr. 372 buvo 2 asmenys;– 2016 m. gegužės 28 d. – 2016 m. gegužės 30 d. kameroje Nr. 372 buvo 1 asmuo;– 2016 m. gegužės 31 d. iÅ¡vyko į Klaipėdos apskrities areÅ¡tinę;– 2016 m. birželio 2 d. atvyko iÅ¡ Panevėžio apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 123 (plotas – 7,42 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2016 m. birželio 3 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 224 (plotas – 5,33 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2016 m. birželio 4 d.

– 2016 m. birželio 19 d. kameroje Nr. 224 buvo 1 asmuo;– 2016 m. birželio 20 d. iÅ¡vyko į Panevėžio apskrities areÅ¡tinę;– 2016 m. birželio 29 d. atvyko iÅ¡ Panevėžio apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 224 (plotas – 7,33 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2016 m. birželio 30 d. iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus (Rasų g. 8).2. LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytojas) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kuriÄ vykdytojas įsipareigojo, be kita ko: sutartyje nurodytose LukiÅ¡kių TI-K patalpose (taip pat ir miegamosiose ir pirties patalpose) teikti kenkėjų kontrolės paslaugas; lankyti objektÄ ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir deratizacijÄ 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektÄ ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir dezinsekcijÄ 2 kartus per kalendorinį mėnesį; apsilankymo objekte metu stebėti, ar objekte atsirado sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nenurodytų kenkėjų, o jiems atsiradus, informuoti užsakovÄ ir organizuoti kenkėjų naikinimÄ (t. 2, b. l. 41–43).3.

LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kuriÄ vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiÅ«rÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir atlikti jų naikinimÄ ; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimÄ ; užsakovui praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (t. 2, b. l. 45–47).4.

LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-298, pagal kuriÄ vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiÅ«rÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir atlikti jų naikinimÄ ; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius, ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimÄ ; užsakovui praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (t. 2, b. l. 37–39).

II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas T. G. praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .Å ioje byloje kyla ginčas, ar pareiÅ¡kėjas T. G. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sÄ lygomis. Pasak pareiÅ¡kėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis.

Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes T. G. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2012 m. gegužės mėn. (t. 1, b. l. 1-4).2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“3. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas T.

G. į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2012 m., o iÅ¡vyko 2016 m. birželio 30 d. (žr. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (t. 1, b. l. 15-27)). Kartu akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui pateikė tik 2016 m. rugpjūčio 8 d. (žr. vokÄ , t. 1, b. l. 5), o atsakovė Å¡ioje administracinėje byloje praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, t. y. pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų senaties terminas, 1.127 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriÄ senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo įgijo teisę į ieÅ¡kinį.

Pabrėžtina, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimo, atlikto 2012 m., neįrodė, o teismas tokių duomenų neturi (t. 1, b. l. 16), todėl šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nors teismas konstatuoja, jog nuo 2013 m. gegužės 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 4 d. 8 paras pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, tačiau kartu konstatuotina, kad šiems reikalavimams dėl žalos priteisimo taikytinas senaties terminas.

Teismas pabrėžia, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiÅ¡kiantis ir tai, kad praleidęs šį terminÄ asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba. Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas T. G. praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¾alos atlyginimui laikotarpiui nuo 2013 m. gegužės 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 4 d., todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo Å¡ia apimtimi tenkinti nėra teisinio pagrindo.4.

Kartu pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas T. G. LukiÅ¡kių TI-K buvo ir vėliau, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. birželio 29 d. (žr. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (t. 1, b. l. 15-27)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas T. G. (žr. Å¡io sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktÄ ), darytina iÅ¡vada, jog tuo laikotarpiu kamerose trÅ«ko ploto laikomiems asmenims iÅ¡ viso 18 parų.

Atkreiptinas dėmesys, jog T. G. dažnai buvo laikomas vienas kamerose arba nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų plotų reikalavimų, arba jo apskritai nebÅ«davo LukiÅ¡kių TI-K. Pabrėžtina, kad LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogiÅ¡kÄ pozicijÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl Å¡io pažeidimo nėra reikÅ¡mingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.5.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K kamerų patalpose sÄ lygomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sÄ lygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apibrėžti, jÄ apčiuopti, grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į buvusiÄ padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentÄ . Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju.

Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad LukiÅ¡kių TI-K stengiamasi palaikyti tvarkÄ : LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytojas) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kuriÄ vykdytojas įsipareigojo, be kita ko: sutartyje nurodytose LukiÅ¡kių TI-K patalpose (taip pat ir miegamosiose ir pirties patalpose) teikti kenkėjų kontrolės paslaugas; lankyti objektÄ ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir deratizacijÄ 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektÄ ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir dezinsekcijÄ 2 kartus per kalendorinį mėnesį; apsilankymo objekte metu stebėti, ar objekte atsirado sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nenurodytų kenkėjų, o jiems atsiradus, informuoti užsakovÄ ir organizuoti kenkėjų naikinimÄ (t. 2, b. l. 41–43);

LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kuriÄ vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiÅ«rÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir atlikti jų naikinimÄ ; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimÄ ; užsakovui praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (t. 2, b. l. 45–47);

LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-298, pagal kuriÄ vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiÅ«rÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir atlikti jų naikinimÄ ; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius, ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimÄ ; užsakovui praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (t. 2, b. l. 37–39).Nors pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė nusiskundimus pasivaikščiojimų trukme, tačiau Å¡ioje administracinėje byloje nustatyta (ir pats pareiÅ¡kėjas pripažįsta), jog jis gaudavo 1 val. per dienÄ pasivaikščioti kiemeliuose, o tai atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas.

Kita vertus, teismas sutinka, kad galimai pareiÅ¡kėjui neigiamus pojūčius sukėlė sanitariniai mazgai, kurie nebuvo pilnai atitverti nuo gyvenamosios zonos (žr. fotonuotraukas, t. 1, b. l. 152, 156; t. 2, b. l. 14). Teismas, kompleksiÅ¡kai įvertinęs visus pažeidimus, daro iÅ¡vadÄ , kad didžiausi pažeidimai buvo susiję bÅ«tent su ploto trÅ«kumu, taip pat su sanitariniais mazgais, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiÅ¡kai vertina ir smulkesnius pažeidimus.Teismas, pakartodamas, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę (18 parų pareiÅ¡kėjas T.

G. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimÄ Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d.

– 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimÄ Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2015 m. liepos 1 d. – 325 eurai (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimÄ Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2016 m. sausio 1 d. – 350 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimÄ Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 190 eurų, kuri priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.

Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 190 eurų neturtinės žalos priteisimas Å¡ioje administracinėje byloje bÅ«tų vertintinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo uždarbiavimas.6. Atsakovė praÅ¡o atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau, tenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡ dalies, Å¡is praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo T. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 190 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamÄ laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. birželio 29 d. (su pertraukomis netinkamai laikytas 18 parų).LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                   Ernestas Spruogis