2022-10-24 Nr. CB-8466-3-61-3-03216-2020-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

(S) Nr. DOK-5010

Teisminio proceso Nr. 2-61-3-03216-2020-9

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2022 m. spalio 10 d. paduotu ieškovo J. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 8 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas J. K. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 8 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti jo ieškinio reikalavimai panaikinti atsakovo Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro sprendimą dėl konkurso eiti vadovo pareigas laimėtojo bei panaikinti atsakovo ir trečiojo asmens susitarimą dėl darbo sutarties pakeitimo, o bylos dalis dėl atsakovo 2020 m. rugsėjo 9 d. rašto panaikinimo nutraukta. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 136 straipsnio 2 ir 4 dalis, dėl to nepagrįstai nusprendė, kad teisėja S. Cinkutė turėjo teisę sujungti civilines bylas. Pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį tokia teisė išimtinai suteikta tik teismo pirmininkui, pirmininko pavaduotojui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui; 2) pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies nuostatas. Ieškovo advokatas į teismo posėdžius neatvyko, tačiau teismas neišsiaiškino neatvykimo priežasčių ir be ieškovo sutikimo bylą išnagrinėjo ieškovo advokatui nedalyvaujant, taip neužtikrino jo teisės į teisingą procesą, pažeidė jo konstitucinę teisę į gynybą bei paneigė ieškovo teisę turėti advokatą; 3) pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 138 straipsnį, 141 straipsnio 1, 2 dalis. Teismas nutraukė bylos dalį dėl atsakovo rašto panaikinimo, padarydamas išvadą, kad įstaigos atsakymas raštu yra tik procedūrinis veiksmas, nesukeliantis ieškovui jokių materialinių teisnių padarinių. Tam pritarė ir apeliacinės instancijos teismas. Ieškovo nuomone, teismas turėjo išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę pakeisti ieškinio dalyko reikalavimus, kurių patenkinimas sukeltų jam materialiuosius teisinius padarinius, tačiau to nepagrįstai nepadarė; 4) teismai, spręsdami klausimą dėl atsakovo konkurso komisijos sudarymo teisėtumo, pažeidė CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 185 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto konkursų tvarkos aprašo 12 punktą komisiją sudaro konkursą organizuojančios įmonės, įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar įmonės. Nagrinėjamu atveju atsakovo savininko teises ir pareigas turi ir įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija, todėl komisija turėjo būti sudaryta Finansų ministro įsakymu, tačiau ji buvo sudaryta atsakovo direktoriaus įsakymu, be to, komisijos nariai pagal jų pareigybės aprašymus neturėjo teisės vertinti pretendentų ir neturėjo įgaliojimų priimti sprendimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Antanas Simniškis

Donatas Šernas

Algirdas Taminskas