cb4e945f-9c78-4457-9529-370ae25889cf · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                    VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                             2017 m. kovo 2 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. V.,sekretoriaujant R. K., dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokato padėjėjai E. B. , iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai S. Č. ir J.

P., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. R. pareiÅ¡kimÄ dėl įpareigojimo pakeisti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä , suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. spalio 26 d. sprendimÄ Nr. A133-8362/16(3.3.5.4-TD1) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiÅ¡kėjo vaiko gimimÄ Ä¯ apskaitÄ iÅ¡laikant originaliÄ vardo raÅ¡ybÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ ir gimimo liudijimÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2016 m. kovo 21 dienÄ , Å veicarijoje, gimė pareiÅ¡kėjo (Lietuvos piliečio) ir pareiÅ¡kėjo žmonos (Kazachstano pilietės) sÅ«nus F. R. Teigė, kad 2016 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius (toliau - CMS) pateikė sprendimÄ Nr. A133-8362/16(3.3.5.4-TD1), kuriuo nusprendė netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl pareiÅ¡kėjo vaiko gimimo įtraukimo į apskaitÄ iÅ¡laikant originalų vaiko vardÄ (duomenys neskelbtini) su “x”.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad LR Gyventojų registro tarnybos duomenimis Lietuvoje yra registruotų asmenų (LR piliečių), kurių varduose/pavardėse yra raidė „x“ ir tai įrodo Gyventojų registro tarnybos raÅ¡tas skirtas VÅ¡Ä® „Europos žmogaus teisių fondui“. PareiÅ¡kėjo įstikimimu, tokių pavardžių registravimas yra plačiai taikomas ir jokių neigiamų pasėkmių nesukėlė. PareiÅ¡kėjo manynu, Å¡iuo metu egzistuojantis ir pareiÅ¡kėjui pritaikytas draudimas turėti vardÄ su „x” yra neproporcionali valstybės priemonė, kuri nėra tinkamas bÅ«das užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos principÄ (kuris, registruojant vardÄ su „x“ jokiu bÅ«du nebÅ«tų pažeistas).

Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 30 d. civ.byloje Nr. 2-12434-294/2015 nurodė, kad „Gyventojų registro tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos duomenimis nustatyta, kad Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių varde ar pavardėje naudojamas lotyniÅ¡kas raÅ¡muo „w“. Taip pat, 2012 m. spalio 1 d. oficialiame praneÅ¡ime apie 2012 m. rugsėjo 27 d. įvykusį Kalbos komisijos 5-Ä jį posėdį raÅ¡oma: „Aptarta asmenvardžių raÅ¡ymo dokumentuose tema.

Naujos sudėties Kalbos komisija pritarė nuostatai, kad asmenvardžių, kaip raÅ¡ytinių asmens tapatybės žymenų, teikimas dokumentuose yra ne kalbinis, bet teisinis klausimas. Kalbos sistemos apsaugos aspektu svarbus tinkamas asmenvardžių vartojimas tekste, jį užtikrina linksnių galÅ«nės, dedamos prie sulietuvintų arba autentiÅ¡kos raÅ¡ybos svetimų kalbų asmenvardžių pagal nustatytas taisykles“. PareiÅ¡kėjo teigimu, vardo raÅ¡yba Å¡iuo atveju yra iÅ¡imtinai teisinis klausimas, kuris turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į teisės aktus ir jų aiÅ¡kinimÄ teismų praktikoje.

Asmenvardžių raÅ¡ybos iÅ¡imtys ir draudimai niekaip negali bÅ«ti susiję su vieÅ¡Ä ja tvarka, neva ginant susiformavusiÄ lietuvių kalbos kalbinę kultÅ«rÄ . PareiÅ¡kėjas remiasi 2014 m. vasario 27 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“ Konstotucinis Teismas pateikė papildomas aiÅ¡kinimo gaires ir nurodė, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais raÅ¡ant nelietuviÅ¡kus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo“.

Tokiu bÅ«du Konstitucinis Teismas paneigė argumentÄ , teigiantį, kad nelietuviÅ¡kų asmenvardžių raÅ¡yba galima iÅ¡imtinai pagal lietuvių kalbos vartojimo taisykles. PareiÅ¡kėjo teigimu, CMS atsisakymas registruoti vardÄ Felix prieÅ¡tarauja ne tik Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., tačiau tai yra taipogi grubus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalies, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių pakto 17 str., 26 str., 27 str. pažeidimas.

PareiÅ¡kėjo teigimu „Felix“ ir „Feliks“ nėra tas pats vardas, todėl CMS atsisakymas registruoti vardÄ â€žFelix“ pažeidžia pareiÅ¡kėjo ir jo Å¡eimos privatų gyvenimÄ . Dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiÅ¡kėjui ir jo Å¡eima patiria nuolat daug nepatogumų. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo Å¡eima, pasinaudodama judėjimo laisve, nuolat keliauja tarp Lietuvos ir Å veicarijos, todėl nuolat tenka įrodinėti visų Å¡eimos narių tapatybes. Turint skirtingus dokumentus su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vardais, pareiÅ¡kėjo vaikui yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo vaikas yra Lietuvos pilietis, negalėdamas gauti lietuviÅ¡ko gimimo liudijimo, jis negali gauti ir paso, .t. y. yra apribota vaiko galimybė laisvai keliauti ir dalyvauti vieÅ¡ame gyvenime.

Problemos, susijusios su vardo ir pavardės vartojimu yra glaudžiai susietos su individo privataus ir Å¡eimos gyvenimu, kadangi tai tiesiogiai liečia žmogaus prigimintį, ko dalis yra asmens garbė ir orumas. Per vardÄ visuomenė identifikuoja individÄ , susieja ir atskiria jį. Asmens vardÄ ir pavardę visuomenei pateikia kartu ir daug kitų, esminių, su individu susijusių savybių - jo tautybę, religijÄ , etninę prigimtį, galimÄ gimtÄ jÄ kalbÄ , gyvenamosios vietos valstybę ar regionÄ . Jei asmuo jaučia, kad vardo ar pavardės siunčiama informacija neigiamai veikia jo garbę ir orumÄ , jis gali jaustis nejaukiai, sunerimęs, atskirtas, ko rezultatas yra, kad asmuo gali siekto vardo pakeitimo.

Daugybę tyrimų patvirtina, kad vardo ar pavardės pakeitimas atspindi ir iÅ¡reiÅ¡kia tapatybės radikalų pasikeitimÄ . PareiÅ¡kėjas teigė, kad neteisėtas ir nepagrįstas atsisakymas leisti PareiÅ¡kėjui įregistruoti vardÄ originalia forma pažeidžia PareiÅ¡kėjo, jo Å¡eimos privatų gyvenimÄ , teisę puoselėti savo kultÅ«rÄ , kalbÄ , o taip pat juos diskriminuoja.Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto CM skyrius vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, neturėjo teisinio pagrindo įtraukiant į apskaitÄ pareiÅ¡kėjo užsienyje gimusio vaiko gimimÄ , vaiko vardÄ Ä¯raÅ¡yti Felix, todėl Vilniaus miesto CM skyriaus sprendimas Nr. A133-8362/16(3.3.5.1-TDl) yra teisėtas ir pagrįstas.

Nurodė, kad priebalsė „x“ sulietuvinta forma raÅ¡oma „ks“. Taip pat atkreipė dėmesį į Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau - Teismas) 2011 m. gegužės 12 d. sprendimÄ byloje Nr. C-391/09 Runevič-Vardyn ir Wardyn. Minėtame sprendime Teismas nustatė, kad Å¡iuo metu Lietuvos Respublikoje galiojanti asmenvardžių raÅ¡ymo tvarka civilinės bÅ«klės dokumentuose iÅ¡ esmės nepažeidžia Europos SÄ jungos teisės. Sprendžiant reikalavimus, susijusius su asmenvardžių raÅ¡yba, reikia vadovautis nacionaliniais teisės aktais.

Tačiau Teismas atkreipė dėmesį, kad nacionalinis teismas, pateikęs praÅ¡ymÄ priimti prejudicinį sprendimÄ minėtoje byloje, turi nustatyti, ar įmanoma iÅ¡sklaidyti abejones, kad kompetentingoms valdžios institucijoms atsisakius pakeisti vieno iÅ¡ Å¡eimos narių pavardėje raidę „V“ į raidę „W“, Å¡ios Å¡eimos nariai neturės rÅ«pesčių dėl jų tapatybės nustatymo ir pateikiamų dokumentų autentiÅ¡kumo. Jei bus įrodyta, kad atsisakymas pakeisti byloje dalyvaujančios SÄ jungos piliečių poros bendrÄ pavardę sukelia jiems arba jų Å¡eimai rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, praÅ¡ymÄ priimti prejudicinį sprendimÄ pateikęs teismas turės nustatyti, ar tokiu atsisakymu yra užtikrinama interesų - viena vertus, pareiÅ¡kėjų pagrindinėje byloje teisės į jų asmeninio ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ir, kita vertus, teisėtos atitinkamos valstybės narės valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos - pusiausvyra.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius pareiÅ¡kimÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. IÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje – Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė iÅ¡vadÄ , jog kalbos komisijos nuomone, pareiÅ¡kėjo, Lietuvos piliečio, praÅ¡ymas netenkintinas, nes vardas Felix neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos „Civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai raÅ¡omi lietuvių kalba“ - lietuvių kalboje nėra raidės X.

Lietuvių vardyne funkcionuoja Å¡io lotyniÅ¡kos kilmės vardo variantas Feliksas. Taip pat nurodė, jog Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių raÅ¡ymÄ dokumentuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos A. T. 1991 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kuriame nurodyta: „1. Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės raÅ¡omi lietuvių kalbos raÅ¡menimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis iÅ¡duodamas pasas, lietuviÅ¡kus įraÅ¡us.

2. Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Nustatytos formos raštišku piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi:

a) pagal tarimÄ ir nesugramatinti (be lietuviÅ¡kų galÅ«nių) arba b)pagal tarimÄ ir gramatinami (pridedant lietuviÅ¡kas galÅ«nes).“ Ar pareiÅ¡kėjas turi teisę pasinaudoti Å¡io nutarimo 2 a) punkto nuostata, t. y. ar jo vaiko vardas gali bÅ«ti nesugramatintas (be lietuviÅ¡kos galÅ«nės), komisija nurodo, kad tai yra ne kalbinis, bet teisinis klausimas.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė iÅ¡ esmės palaikė ir pakartojo pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovai teismo posėdyje nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas Lietuvos Respublikos pilietis, nesiremdamas Lietuvos valstybės galiojančiais teisės aktais pasirinko tokį vardÄ , kuris prieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams ir todėl tenkinti pareiÅ¡kimÄ nėra pagrindo. PareiÅ¡kimas tenkintinas.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės kelia klausimÄ dėl vaiko vardo (duomenys neskelbtini), kurį vaikui iÅ¡rinko pareiÅ¡kėjas su sutuoktine, įraÅ¡ymo vaiko gimimo liudijime nenaudojant sulietuvinto vardo (duomenys neskelbtini), o įraÅ¡ant vardÄ (duomenys neskelbtini).

Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. kovo 21 d. Å veicarijoje gimė pareiÅ¡kėjo (Lietuvos piliečio) ir jo žmonos (Kazachstano pilietės) sÅ«nus F. R. Nurodytas aplinkybes patvirtina pareiÅ¡kėjo pateiktas Å veicarijos konfederacijos Civilinės metrikacijos biuro iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ gimimo registro, kuriame pareiÅ¡kėjų vaiko vardas įraÅ¡ytas (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto CMS sprendimu Nr. A133-8362/16(3.3.5.4-TD1) atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl vaiko gimimo įtraukimo į apskaitÄ .

Gyventojų registro tarnybos duomenimis Lietuvos piliečių, turinčių varde ar pavardėje raidę x, 2013 m. užregistruota 7 vardai, 2014 m. – 9, o 2015 m. 13 vardų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.282 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Civilinio kodekso 3.281 straipsnis numatyto, kad civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, kurias tvirtina teisingumo ministras.

Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, 11 punktas numatyto, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai įraÅ¡omi lietuvių kalba. Registruojant ar įtraukiant į apskaitÄ Lietuvos Respublikos piliečio santuokÄ su užsieniečiu, taip pat jų vaikų gimimÄ , Lietuvos Respublikos piliečio pavardė raÅ¡oma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos A. T. 1991 m. saisio 31 d. nutarimÄ â€žDėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės raÅ¡omi lietuvių kalbos raÅ¡menimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis iÅ¡duodamas pasas, lietuviÅ¡kus įraÅ¡us. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos K. T. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos A. T. 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba.

Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi bÅ«ti įraÅ¡yti valstybine kalba, nes toks įraÅ¡ymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimÄ , sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu vieÅ¡ajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos K. T. 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos K. T. 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įraÅ¡omi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įraÅ¡yti, reikalingoms žymoms dėti.

Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė bÅ«tų raÅ¡omi nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, Å¡iame piliečio pase iÅ¡liktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusÄ , kuris reiÅ¡kia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba, t. y. lietuviÅ¡kai, pagal lietuvių kalbos raÅ¡ymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Tiek ginčijamo Vilniaus miesto CMS sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis. Vadinasi, viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga E. S. Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.E. S. Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime.

Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimÄ ir sukeltų abejonių dėl Å¡eimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl E. S. veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintÄ apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal E. S. Teisingumo Teismo praktikÄ SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali bÅ«ti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06).

Taigi, jeigu dėl skirtingo Å¡eimos narių pavardžių raÅ¡ymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų bÅ«ti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu. Teismas pažymi, kad Lietuva yra pasiraÅ¡iusi Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktÄ , įsipareigojo užtikrinti, kad asmenims, priklausantiems tautinių, religinių ar kalbinių mažumų grupėms bei kitiems Å¡ių grupių nariams nebÅ«tų atimta teisė turėti savo kultÅ«rÄ , tikėjimÄ , galimybę praktikuoti savo religij Ä bei vartoti gimtÄ jÄ kalbÄ (17 straipsnio 1 dalis).

Å io pakto 17 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę į įstatymo apsaugÄ nuo tokio kiÅ¡imosi arba tokių pasikėsinimų. J. T. Žmogaus teisių komitetas, taip pat E. Ž. Teisių Teismas (toliau - EŽTT) pripažįsta, kad asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis. EŽTT jau ne kartÄ pabrėždavo, kad vardų ir pavardžių raÅ¡ybos teisinis reguliavimas - tai kiekvienos valstybės narės kompetencija ir kuri glaudžiai susijusi su kultÅ«ra ir kalbos istorija bei tapatumo jausmu, vis dėlto valstybė turėtų paisyti EŽTT praktikos, o kiekvienas teisinis reglamentavimas privalo bÅ«ti objektyviai pagrįstas ir taikomas visiems piliečiams vienodai.

Taip pat pabrėžtina, kad EŽTT 2007 m. sprendime, priimtame byloje Johansson prieÅ¡ SuomijÄ (paraiÅ¡kos Nr. 10163/02), pripažino, kad bylos dėl asmens vardo, pavardės suteikimo ar pakeitimo patenka po Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau- EŽTK) 8 straipsniu (28 p.) ir įtvirtino teismui nustatytinÄ taisyklę tokiose bylose: ar vidaus valdžios institucijų priimtu ginčytinu sprendimu, atsižvelgiant į jų diskrecijÄ , užtikrintas sÄ Å¾iningas balansas tarp konkuruojančių vieÅ¡ojo ir privataus interesų (29 p.), ar Å¡is sprendimas (atsisakymas) gali bÅ«ti prilyginamas pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimui pagal EŽTK 8 str. (31 p.).

Teismas taip pat nurodo, kad EŽTT atkreipė ypatingÄ dėmesį į tai, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultÅ«rinio ir kalbinio tapatumo iÅ¡saugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardÄ . Teismas Å¡ioje byloje taip pat nustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio pažeidimÄ . Å is straipsnis įtvirtina teisę į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ : Kiekvienas turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas, bÅ«sto neliečiamybė ir susiraÅ¡inėjimo slaptumas.

Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi Å¡iomis teisėmis, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar Å¡alies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti keliÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat bÅ«tina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. EŽTT pripažino, kad tokios bylos patenka po 8-tuoju Konvencijos straipsniu (tai teismas konstatavo ir kitose bylose, pvz. 2007 m.

Bulgakov prieÅ¡ UkrainÄ , paraiÅ¡kos Nr. 59894/00) ir turi bÅ«ti užtikrintas sÄ Å¾iningas balansas tarp konkuruojančių vieÅ¡ojo ir privataus interesų.Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis Lietuvos piliečių, turinčių varde ar pavardėje raidę X, 2013 m. užregistruota 7 vardai, 2014 m. – 9, o 2015 m. 13 vardų. Galiausiai taip pat ir 2014 m. vasario 27 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“ K.

T. pateikė papildomas aiÅ¡kinimo gaires ir nurodė, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais raÅ¡ant nelietuviÅ¡kus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo“. Tokiu bÅ«du K. T. paneigė argumentÄ , teigiantį, kad nelietuviÅ¡kų asmenvardžių raÅ¡yba galima iÅ¡imtinai pagal lietuvių kalbos vartojimo taisykles.

PareiÅ¡kėjų teigimu dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiÅ¡kėjui ir jo Å¡eima patiria nuolat daug nepatogumų. PareiÅ¡kėjo Å¡eima pasinaudodamas judėjimo laisve nuolat keliauja tarp Lietuvos ir Å veicarijos, todėl nuolat tenka įrodinėti visų Å¡eimos narių tapatybes. Turint skirtingus dokumentus su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vardais, pareiÅ¡kėjo vaikui yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės. PareiÅ¡kėjo vaikas yra Lietuvos pilietis, negalėdamas gauti lietuviÅ¡ko gimimo liudijimo, jis negali gauti ir paso, t. y. yra apribota vaiko galimybė laisvai keliauti ir dalyvauti vieÅ¡ame gyvenime.Teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visas pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, į tai, kad asmens privataus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumas turi bÅ«ti prioritetas prieÅ¡ valstybės pageidavimÄ saugoti kultÅ«rinį identitetÄ neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sÄ lygas Lietuvai tapus E. S. nare, į laisvÄ piliečių judėjimÄ , į tai, kad ES valstybių narių sienos nebėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę (neprieÅ¡taraujančiÄ vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei), į tai, kad pareiÅ¡kėjo Å¡eimai sukeliami dideli nepatogumai turint skirtingus dokumentus su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vardais taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus, teismas mano, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos, kuri nėra gausi sprendžiamu klausimu, ir panaikinti CMS sprendimÄ , kuriuo atsisakyti pareiÅ¡kėjo vaiko varde naudoti lotyniÅ¡kÄ jį raÅ¡menį „x“.

Tokia teismo iÅ¡vada paremta ir tuo, kad Gyventojų registrų tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos duomenimis nustatyta, kad Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių varde ar pavardėje naudojama lotyniÅ¡kas raÅ¡muo „x“. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo atveju atsisakius tai padaryti pagal E. Ž. Teisių Teismo jurisprudencijÄ tai gali bÅ«ti pripažintina kaip diskriminacija (vieno asmens atveju įraÅ¡ius lotyniÅ¡kus raÅ¡menis asmens dokumente, kitu atveju – atsisakius tai padaryti). PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas tenkintinas visiÅ¡kai.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoTeismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“). Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti.Panaikinti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. spalio 26 sprendimÄ Nr. A133-8362/16(3.3.5.4-TD1), kuriuo atsisakytÄ tenkinti pareiÅ¡kėjo A.

R. praÅ¡ymÄ dėl pareiÅ¡kėjo vaiko gimimo įtraukimo į apskaitÄ iÅ¡laikant originalų vaiko vardÄ (duomenys neskelbtini).Ä®pareigoti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitÄ pareiÅ¡kėjo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), vaiko – F. R., gimusio 2016 m. kovo 21 d., gimimÄ Ä¯ apskaitÄ , iÅ¡laikant originaliÄ vardo raÅ¡ybÄ (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡duoti gimimo liudijimÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                             Raimonda Vansevičienė