cb4e30ad-cece-4bc9-985a-82b60e13ae60 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1606-653/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34044-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.7; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) L.

C. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. C. ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai ir Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratÅ«rai dėl nutarimų atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo gynimo priemones panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė L. C. prašė teismo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2018-08-09 nutarimÄ Nr. 2.VI-71 bei Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros 2018-09-26 nutarimÄ Nr. 13.12.-64.

2. IeÅ¡kinyje nurodo, kad ji gyvena nuosavame name adresu: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra į Adresų registrÄ Ä¯traukta D1 kategorijos, 2-jų eismo juostų, Vilniaus miesto gatvė. Projektinis greitis Å¡iose gatvėje – 40 km/h. 2017 m. 650-osios individualių gyvenamųjų namų bendrijos „Tarandė“ iniciatyva prasidėjo Å¡ios gatvės rekonstrukcija pagal 2015 m. UAB „InfrastruktÅ«ros inžinerija“ parengtÄ Techninio darbo projektÄ Nr. 2015/01-TDP „(duomenys neskelbtini) gatvių atkarpų (duomenys neskelbtini) rekonstravimo“ (toliau – ir Projektas) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-05-23 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. LNS-01-160523-00440 (toliau – ir SLD).

Rekonstravus gatvę sumažėjo pėsčiųjų eismui skirtas plotas, Å¡io ploto sÄ skaitÄ iÅ¡platinta gatvės važiuojamoji dalis nepalikus vietos pėsčiųjų eismui. Gatvė yra neapÅ¡viesta, pėstieji priversti eiti važiuojamÄ ja gatvės dalimi, tuo Å¡iurkščiai pažeidžiamas eismo saugumas. Kol gatvė nebuvo naujai iÅ¡asfaltuota, vairuotojai mažindavo greitį dėl kelio dangos nelygimų, todėl pėsčiųjų eismas buvo saugesnis. Pagerėjus kelio dangos kokybei, automobiliai važiuoja greičiau, o kai gatvės plotyje nebeliko vietos pėstiesiems ir dviratininkams, jie juda važiuojamÄ ja kelio dalimi, tai sukelia pavojų jų sveikatai ir gyvybei, ypač tamsiu paros metu ir žiemÄ .

ŽiemÄ gatvė dar labiau susiaurėja dėl į Å¡onus nustumto sniego sangrÅ«dų.

3. Manydama, kad po gatvės rekonstrukcijos eismas Å¡ioje gatvėje tapo nesaugus, kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentÄ (toliau – ir Inspekcija), praÅ¡ydama patikrinti, ar SLD buvo iÅ¡duotas teisėtai. Inspekcijos 2017-06-05 atsakyme buvo nurodyta, kad statytojui suraÅ¡ytas 2017-04-28 privalomasis nurodymas Nr. 23.29)-PN-657, įpareigojantis atlikti Projekto pakeitimus, užtikrinant nustatytus norminius atstumus nuo sklypų, įvertinant įvažiavimų kiekį į sklypus bei jų vietas iki 2017-07-16.

Matydama, kad gatvės rekonstrukcija baigėsi, jokių eismo saugumÄ užtikrinančių priemonių statytojas nenustatė, ieÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydama taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. Atsižvelgiant į tai, kad statybos teisės ir eismo saugumo normų pažeidimas sukelia neigiamas pasekmės ne tik ieÅ¡kovei, bet ir visai plačiajai visuomenei, kuri naudojasi (duomenys neskelbtini) gatve susisiekimui, prašė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros pateikti / patikrinti atitinkamÄ informacijÄ .

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė nutarė atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, priimdama 2018-08-09 nutarimÄ Nr. 2.VI-71. Apskundus šį nutarimÄ Lietuvos Generalinės prokuratÅ«ros 2018-09-26 nutarimu Nr. 13.12.-64 atsisakyta panaikinti anksčiau nurodytÄ nutarimÄ .

4. Atsakovė Vilniaus apygardos prokuratūra teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

5. Atsiliepime nurodė, kad pagal 2018-05-10 gautÄ pareiÅ¡kimÄ , atlikus tyrimÄ , buvo nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016-05-23 iÅ¡davė SLD statytojui Vilniaus miesto savivaldybei įgyvendinti ProjektÄ . Pagal 2016-02-29 Susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų projektavimo sutartį Nr. A326-32116-(2.9.4.2-UK4), 650-oji individualių gyvenamųjų namų bendrija „Tarandė“ įsipareigojo savo lėšomis, jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe Savivaldybės vardu užsakyti ir gauti prisijungimo sÄ lygas, pagal prisijungimo sÄ lygas atlikti (duomenys neskelbtini) gatvių atkarpų (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbus. Prokuroras nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos darbai pagal ProjektÄ atlikti pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir kartu vieÅ¡Ä jį interesÄ , kurį turi ginti prokuroras. Pažymėjo, kad nėra tinkama bylos Å¡alis.

6. Atsakovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

7. Nurodo, kad ieÅ¡kovė, skusdama prokuroro nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, pateikė netinkamos formos procesinį dokumentÄ â€“ ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio (ginčo) teisena sprendžiami teisės klausimai, o ieÅ¡kovės pateiktu dokumentu kvestionuojami prokuroro veiksmai, todėl ieÅ¡kinys laikytinas skundu dėl prokuroro veiksmų, kuriais atsisakyta kreiptis į teismÄ , ir nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra į šį procesÄ Ä¯traukta atsakove nepagrįstai.

Teigia, jog pirmiausia turi iÅ¡analizuoti pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir jų pagrindu atsiradusius teisinius santykius, tinkamai pritaikyti tuos santykius reglamentuojančias teisės normas ir nustatyti, ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ . Nurodo, jog nutarimuose motyvuotai ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstė aplinkybes, argumentus, susijusius su pareiÅ¡kimu. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė dėl duomenų apie Inspekcijos 2017-04-28 privalomojo nurodymo Nr. (23.29)-PN-657 įvykdymÄ nebuvimo yra nepagrįsta – Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros surinktoje medžiagoje yra Inspekcijos 2017-05-25 patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, jog nurodymas yra įvykdytas.

Teismui pateiktos nutarimų kopijos, taip pat teikiami Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros atlikto tyrimo dokumentai iÅ¡ kurių matyti, kad sprendimai yra motyvuoti, prokuroras rinko faktinius duomenis, juos analizavo ir vertino, argumentavo iÅ¡vadÄ atsisakyti kreiptis į teismÄ . Aplinkybė, jog ieÅ¡kovė nesutinka su prokurorų atlikto tyrimo argumentais ir rezultatais nesuponuoja pakartotinio skundo nagrinėjimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-23 sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė.

9. Teismas nurodė, kad teisės aktuose numatyta teisė skųsti tik aukÅ¡tesniojo prokuroro priimtÄ nutarimÄ , vadinasi, ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2018-08-09 nutarimo Nr. 2.VI-71 panaikinimo negali bÅ«ti nagrinėjamas. Dėl to pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pasisakys tik dėl ieÅ¡kovės reikalavimo, susijusio su Generalinės prokuratÅ«ros prokuroro priimto nutarimo teisėtumu (tuo pačiu vertinant ir Vilniaus apygardos prokuroro priimto nutarimo teisėtumÄ ).

10. Teismas nurodė, kad įstatymo leidėjas konkrečiai nereglamentuoja, kokia tvarka – ieÅ¡kinio ar ypatingosios teisenos – turi bÅ«ti kreipiamasi į teismÄ skundžiant prokuratÅ«ros (prokuroro) atsisakymÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ civilinių teisių gynimo srityje. Sisteminė CPK normų, reglamentuojančių vieÅ¡osios teisės subjektų veiksmų (neveikimo) civilinių teisių gynimo srityje apskundimÄ , analizė leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad vieÅ¡osios teisės subjektų – antstolių ir notarų, privalančių veikti tik pagal jiems suteiktus įgalinimus (kompetencijÄ ), veiksmai kvestionuojami paduodant ne ieÅ¡kinį, o kitokios formos pareiÅ¡kimÄ â€“ skundÄ dėl bylos iÅ¡kėlimo ypatingosios teisenos tvarka.

Proceso dalyviai, nesutikdami su aukÅ¡tesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimÄ apskųsti (tai yra paduoti skundÄ ) teismui. Tuo tarpu teismas ex officio tikrina, ar skundas neturi trÅ«kumų. Tik atlikus minėtus procesinius veiksmus, teismas gali spręsti klausimÄ dėl skundo priėmimo ir civilinės bylos iÅ¡kėlimo. Teismas sprendė, kad nors ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, jame suformuotas aiÅ¡kus reikalavimas – panaikinti Lietuvos Generalinės prokuratÅ«ros nutarimÄ , todėl toks ieÅ¡kinys (skundas) nagrinėtinas teisme ir, bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, priimamas teismo sprendimas.

11. Pažymėjo, kad ieÅ¡kiniu (skundu) ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės kelia klausimÄ dėl įpareigojimo prokurorui teikti ieÅ¡kinį teismui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nagrinėdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį (skundÄ ) dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės ir negali spręsti dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo. Dėl to sprendimu bus patikrinama, ar prokuroras, priimdamas sprendimÄ dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rų, tai yra, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo.

12. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kinyje (skunde) dėstomus argumentus bei iÅ¡analizavęs prokuratÅ«ros medžiagÄ pagal ieÅ¡kovės kreipimÄ si, darė iÅ¡vadÄ , kad nenustačius prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (skundo) negalima patenkinti. IÅ¡ teismui pateiktos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus užvestos bylos medžiagos teismas nustatė, kad prieÅ¡inga,i nei skunde (ieÅ¡kinyje) teigia ieÅ¡kovė, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra rinko įrodymus iÅ¡ įvairių valstybės, savivaldybės institucijų, iÅ¡sireikalavo įrodymus, detaliai aiÅ¡kinosi skunde dėstomas aplinkybes (jų pagrįstumÄ ).

Visas ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes prokuroras iÅ¡tyrė, įvertino ir tik tuomet atsisakė kreiptis dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. IeÅ¡kovė teismui nenurodė, kokios proceso normos buvo galimai pažeistos priimant aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimÄ , jokių proceso normų pažeidimų, priimant skundžiamÄ prokuroro nutarimÄ , teismas taip pat nenustatė. III. Apeliacinio skundo argumentai 13. Apeliantė (ieÅ¡kovė) L. C. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-23 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo, kokios ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės buvo tiriamos ir vertinamos, neanalizavo atsakovų motyvų, kurių pagrindu buvo atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. Apeliantės nuomone, nors prokuroras surinko įrodymus iÅ¡ įvairių institucijų, jis juos įvertino netinkamai. Apeliantė ieÅ¡kinyje aptarė kiekvienÄ prokuroro argumentÄ dėl surinktų įrodymų, nurodydama, kodėl nesutinka su prokuroro pateiktu vertinimu, tačiau teismas atskirų apeliantės argumentų neanalizavo. Skundžiamo sprendimo argumentas dėl prokuroro diskrecijos taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones reiÅ¡kia, kad nagrinėjamojoje situacijoje teisingumas negali bÅ«ti įvykdytas, nes teisingumÄ vykdo teismai, o teismas nurodė, kad negali spręsti dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, nes gerbia prokuroro diskrecijÄ .

15. Mano, kad nagrinėjamu atveju proceso normų pažeidimo aspektas apima ne tik formalų įrodymų rinkimÄ ir jų vertinimÄ , bet ir tinkamÄ teisės normų, reglamentuojančių teisinius ir techninius reikalavimus miesto gatvės rekonstrukcijai, taikymÄ . Prokuroro argumentai, dėl kurių nebuvo reaguojama į apeliantės nurodytus pažeidimus, apeliantės netenkino, todėl ji pasinaudojo ProkuratÅ«ros įstatymo 19 str. 5 d. įtvirtinta teise skųsti prokurorų nutarimus. Asmens teisė apskųsti prokuroro nutarimÄ negali bÅ«ti suprantama kaip teisė praÅ¡yti teismo tiesiog patikrinti, ar prokuroras surinko ir įvertino raÅ¡ytinę medžiagÄ .

IeÅ¡kiniu siekiama skųsti prokuroro sprendimÄ laikyti ProjektÄ ir SLD atitinkančiais teisės normų reikalavimus, o ne pačiÄ pareiÅ¡kimo nagrinėjimo eigÄ dviejų pakopų prokuratÅ«rose. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti prokuroro nutarimų motyvus ir pripažinęs, kad nutarimų motyvai neatitinka teisės normų, Å¡iuos nutarimus panaikinti.

16. Atsakovė Generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

17. Pažymėjo, jog teismas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovė, nors ir nekvestionuoja prokuroro diskrecijos teisės dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, siekia, kad teismas iÅ¡ esmės iÅ¡spręstų ginÄÄ vieÅ¡ojo intereso pažeidimo aspektu, t. y. pasisakytų dėl teisminio ginčo, susijusio su gatvės rekonstrukcijos teisėtumu, kuris įstatymų nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nesutinka su prokuroro iÅ¡tirtų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu, nesuponuoja pakartotinio prokuroro tyrimo. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai prieÅ¡tarauja teismų praktikai.

18. Atsakovė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-23 sprendimÄ nepakeistÄ .

19. Atsiliepime nurodoma, kad Apygardos prokuratÅ«ros nutarime buvo įvertintos visos ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl rekonstrukcijos darbų, įskaitant ir aplinkybes dėl ieÅ¡kovės nurodyto privalomo visuomenės informavimo apie numatomÄ (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimÄ . Vien aplinkybė, kad iÅ¡duodant SLD galimai buvo nesilaikyta leidimo iÅ¡davimo metu galiojusio STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ reikalavimų dėl visuomenės informavimo apie numatomÄ (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimÄ , nesudaro pagrindo, įvertinus pasikeitusį teisinį reglamentavimÄ , konstatuoti vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ ir imtis priemonių panaikinti SLD.

Apygardos prokuratūros prokurorė surinko duomenis, reikalingus pareiškėjos pašymu nurodytoms aplinkybėms ištirti, juos ištyrė, įvertino aplinkybes, reikšmingas viešojo intereso pažeidimo ir galimai pažeisto viešojo intereso gynimo klausimams išspręsti. Nutarime padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos Projektas parengtas ir įgyvendintas nepažeidžiant viešojo intereso, kurį turi ginti prokuroras.

20. Apeliantė klaidingai nurodo, jog teismas turėjo vertinti prokuroro nutarimų motyvus ir pripažinęs, kad nutarimų motyvai neatitinka teisės normų, šiuos nutarimus panaikinti. Teismų praktikoje yra aiškiai suformuotos skundo dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nagrinėjimo ribų ir tirtinų aplinkybių. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 21. Apeliacinis skundas netenkintinas.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

23. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės (pareiškėjos) ieškinys (skundas) dėl nutarimų atsisakyti taikyti viešojo gynimo priemones panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. ProkuratÅ«ros įstatymo 3 str. 4 d. nustatyta, kad prokuroro proceso veiklÄ kontroliuoja aukÅ¡tesnysis prokuroras ir teismas. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukÅ¡tesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimÄ apskųsti teismui (ProkuratÅ«ros įstatymo 15 str. 6 d.). Teismas prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų. Ä®statyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

25. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-23 sprendime nenustatęs jokių proceso normų pažeidimų, priimant skundžiamÄ prokuroro nutarimÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Tuo tarpu apeliantė, skųsdama teismui pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo, kokios ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės buvo tiriamos ir vertinamos, neanalizavo atsakovų motyvų, kurių pagrindu buvo atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemone.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliantės argumentais, kadangi iÅ¡ byloje esančių nutarimų turinio matyti, jog juose buvo vertinamos apeliantės pareiÅ¡kime, adresuotame Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriui, ir skunde, adresuotame Generalinei prokuratÅ«rai, nurodytos aplinkybės. Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nedetalizavo, kokias aplinkybes Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriui ir Generalinei prokuratÅ«rai buvo nurodžiusi apeliantė, nereiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Be to, pati apeliantė nenurodė, kokios būtent aplinkybės, jos nuomone, nebuvo įvertintos.

26. Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė, kokius procesinius pažeidimus padarė Generalinė prokuratÅ«ra, priimdama skundžiamÄ nutarimÄ . PareiÅ¡kėja skunde pakartotinai dėsto prokuratÅ«rai nurodytas faktines aplinkybes ir jas vertina, tačiau pažymėtina, kad bÅ«tent prokuroras pagal faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Kol prokuroras pagal savo kompetencijÄ nenustatė vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismÄ dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas vieÅ¡asis interesas.

Teismas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, t. y. iÅ¡nagrinėjęs konkrečios bylos ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) faktinį ir teisinį pagrindÄ . PrieÅ¡ingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tirtų ir spręstų dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismÄ , teismo bÅ«tų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės, pažeidžiant aukščiu aptartÄ prokuroro diskrecijos teisę.

Teismui suteikta teisė vertinti prokuroro veiksmus tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. patikrinti, ar prokuroras, priimdamas sprendimÄ dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«ras.

27. PareiÅ¡kėjos skundas iÅ¡ esmės grindžiamas pareiÅ¡kėjos argumentais nurodančiais pareiÅ¡kėjos nesutikimÄ su prokuroro motyvuota pozicija dėl vieÅ¡ojo intereso nebuvimo. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjos subjektyvi nuomonė apie tai, jog prokuratÅ«ra turėjo kitaip įvertinti pareiÅ¡kėjos nurodytas faktines aplinkybes, nėra pagrindas teismui naikinti prokurorų nutarimus. Minėta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, todėl atmestinas apeliantės arguemtnas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino prokuroro nutarimų motyvų.

Å iuo atveju prokurorai tyrė pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, rinko įrodymus, tÄ patvirtino ir pati apeliantė apeliaciniame skunde, juos analizavo, vertino surinktus duomenis bei savo padarytas iÅ¡vadas nutarimuose motyvavo. Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja nesutinka su prokurorų padarytomis iÅ¡vadomis įvertinus surinktus įrodymus, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.

28. Ä®vertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apeliacinio skundų motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Alvydas Barkauskas Andrius Ignotas Jelena Å iÅ¡kina