cb4d6aed-920b-4a38-8438-e6ea7737644f · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-11-342/2012 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00167-2009-0Procesinio sprendimo kategorija: 16.2.; 16.6.; 74.(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 29 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V.J., jo atstovui advokatui Viačeslav Žarkov, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gediminui Savickui, 2012 m. birželio 21 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.J. skundÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2009-05-29 įsakymo Nr. 30-TE-152 panaikinimo, grÄ Å¾inimo į vidaus tarnybÄ , vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas V.J. (toliau - ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b.l. 4-6) praÅ¡o: panaikinti 2009-05-29 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 30-TE-152, kuriuo pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ (savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ );grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ vidaus tarnybÄ - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato JÅ«rų uosto policijos skyriaus specialisto pareigas;priteisti iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiÅ¡kėjo naudai vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , t.y. nuo 2009-05-29 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.PareiÅ¡kėjas nesutinka su atsakovo 2009-05-29 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 30-IS-95 iÅ¡dėstytais argumentais, jog savo veiksmais pažemino pareigÅ«no vardÄ .

Teigia, kad atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir atsakovas) minėtoje iÅ¡vadoje konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, vengė pasitikrinti blaivumÄ , siekdamas nuslėpti šį faktÄ . Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – Statutas) įtvirtintÄ tarnybinio nusižengimo sÄ vokÄ , tarnybinių nuobaudų sÄ raÅ¡Ä bei kriterijus, bÅ«tinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarkÄ .

Tvirtina, kad atsakovas ginčo atveju nesilaikė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, LR vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikino tvarkos (toliau – Tvarka) 6, 10 punktų nuostatų, pagal kurias tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÅ«no veikoje yra savarankiÅ¡ko tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«rÄ ).

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas apeliacine tvarka skundė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-08 nutarimÄ , kuriuo jam buvo skirta administracinė nuobauda už vairavimÄ neblaiviam (ATPK 126 str. 4 d.), padarius eismo įvykį (ATPK 127 str. 2 d.), vairavimÄ neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (ATPK 123 str. 5 d.). Taigi, tarnybinis patikrinimas, pareiÅ¡kėjo manymu, turėjo bÅ«ti sustabdytas iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-08 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, įsiteisėjimo.

To atsakovas ginčo atveju nepadarė, tai yra esminė procedÅ«rinė pažaida, todėl yra pagrindas ginčijamÄ Ä¯sakymÄ panaikinti.   Atsakovas atsiliepimu (b.l. 10-11) skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad tarnybinis patikrinimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atliktas kompetentingo pareigÅ«no, pradėtas remiantis piliečio praneÅ¡imu ir pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena bei manant, jog pareiÅ¡kėjo veiksmai galimai žemina pareigÅ«no vardÄ . PareigÅ«no vardÄ Å¾eminančiais veiksmais nurodo pareiÅ¡kėjo vairavimÄ transporto priemonės ir sukėlus eismo įvykį, kurio metu apgadintas metalinis apsaugos atitvaras, jo siekį pasiÅ¡alinti iÅ¡ policijos tarnybinių patalpų, vengimÄ nusistatyti blaivumÄ , trukdymÄ policijos pareigÅ«nams įforminti eismo įvykį, nepraneÅ¡imÄ apie eismo įvykį savo tiesioginiam vadovui.

Tokius pareiÅ¡kėjo veiksmus vertina, kaip akivaizdžiai prieÅ¡ingus įstatyme apibrėžtiems policijos sistemos įstaigų beri pareigÅ«nų tikslams ir uždaviniams, žeminančius pareigÅ«no vardÄ ir orumÄ institucijos, kurioje pareiÅ¡kėjas dirbo. Tokie veiksmai, atsakovo manymu, akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų. Minėti pareiÅ¡kėjo veiksmai rodo nepagarbÄ visuomenei, žemina pareigÅ«no vardÄ , diskredituoja visÄ vidaus reikalų institucijÄ .

Pažymi, kad statutinėje organizacijoje asmuo turi kai kurias išskirtines teises, kartu numatytos ir didesnės pareigos bei atsakomybė už padarytus tarnybinius nusižengimus. Mano, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.Teismo posėdyje dalyvaujantys bylos proceso dalyviai (jų atstovai) palaiko savo pirmines pozicijas, skunde bei atsiliepime išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

PareiÅ¡kėjas V.J. ginčija atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2009-05-29 priimto įsakymo Nr. 30-TE-152, kuriuo jis atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .Todėl sprendžiant šį administracinį ginÄÄ bÅ«tina įvertinti minėtos materialinės teisės normos taikymo teisinius ir faktinius aspektus, nustatyti ar yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas V.J. nuo 1993 m. iki atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos - 2009-05-29, dirbo statutiniu valstybės tarnautoju vidaus reikalų sistemoje, o į Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato JÅ«sų uosto policijos skyriaus specialisto pareigas paskirtas 2007-04-23 (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b.l. 29).

PareiÅ¡kėjas tarnyboje skatintas 10 kartų - padėkomis ir piniginėmis premijomis, tarnybine tvarka baustas 7 kartus – už tarnybinės drausmės pažeidimus, aplaidų pareigų vykdymÄ jam buvo skirta: 1 pastaba, 3 papeikimai, 3 griežti papeikimai, ginčo atleidimo dienai galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo (b.l. 153-155).2009-05-26 pareiÅ¡kėjas pasiraÅ¡ytinai informuotas apie tai, kad yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimai jo padaryto tarnybinio nusižengimo, t.y. 2009-05-24, 23.40 val. jis įtartas neblaivus vairavęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), Debreceno g., Klaipėdos m., atsitrenkęs į metalinį apsaugos atitvarÄ ir nuvažiavęs iÅ¡ eismo įvykio vietos, taip pat atsisakęs vykdyti teisėtus policijos pareigÅ«nų nurodymus pasitikrinti blaivumÄ , teikti paaiÅ¡kinimus, eismo įvykio įforminimo metu demonstravęs neigiamas emocijas, žeminęs ir įžeidinėjęs policijos pareigÅ«nus, nesielgęs kaip blaivus, žinantis savo pareigas pareigÅ«nas, tokiais veiksmais galimai pažeidęs LR generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtintų Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 7.1, 7.6, 14.1 punktų reikalavimus, pažeminęs policijos pareigÅ«no vardÄ (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b.l. 23).

PareiÅ¡kėjas 2009-05-27 paaiÅ¡kinime atsakovui nurodė, kad savo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, todėl nesitikrino girtumo, pareigÅ«nų neįžeidinėjo (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b.l. 24). 2009-05-27 pareiÅ¡kėjas pasiraÅ¡ytinai informuotas apie tai, kad yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimai jo padaryto tarnybinio nusižengimo, t.y. neatvykimo į į tarnybÄ 2009-05-25 (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b.l. 25). Ä® tai, pareiÅ¡kėjas 2009-05-28 paaiÅ¡kinime nurodė, kad į tarnybÄ neatvyko nes jautėsi blogai, buvo streso bÅ«senoje dėl jam 2009-05-25 suraÅ¡yto KET protokolo, o neatvykimo priežastis neturėjo galimybių praneÅ¡ti, nes neveikė telefonas, vėliau – apie 10.00 val. virÅ¡ininko T.B. paskambino ir pasakė kas atsitiko (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b.l. 26).Atlikus tarnybinį patikrinimÄ , atsakovas ginčijamu įsakymu pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos nuo 2009-05-29 (b.l. 7).

Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis minėta Statuto norma ir 2009-05-29 tarnybinio patikrinimo „Dėl V.J. nusižengimo“ iÅ¡vada Nr. 30-IS-95, kurioje pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjÄ atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ (tarnybinio patikrinimo medžiaga b.l. 34-38). Akcentuotina, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiÅ«lymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudÄ vadovas (Tvarkos 21, 25 punktai).

Vadovui patvirtinus iÅ¡vadÄ , joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), tai yra individualaus teisės akto dalimi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1514/2006).Taip pat byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-06-08 nutarimu (b.l. 19-20) pripažino pareiÅ¡kėjÄ kaltu dėl 2009-05-24 eismo įvykio ir už administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 123 str. 5 d, skyrė jam galutinę administracinę nuobaudÄ 2 500 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 m. ir 6 mėn. Šį nutarimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), kuris 2010-09-03 nutartimi minėtÄ apylinkės teismo nutarimÄ panaikino ir grÄ Å¾ino bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (žr. prijungta administracinė byla Nr. A2.6.-5284-659/2010, b.l. 31-34).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-10-27 nutarimu pareiÅ¡kėjo atžvilgiu iÅ¡keltÄ administracinę bylÄ pagal ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d. nutraukė, nesant pareiÅ¡kėjo veikoje Å¡ių administracinių teisės pažeidimų sudėties požymių (žr. prijungta administracinė byla Nr. A2.6.-5284-659/2010, b.l. 63-65).LVAT 2012-02-06 nutartimi atsakovo apeliacinį skundÄ atmetė ir minėtÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-27 nutarimÄ paliko nepakeistÄ (žr. prijungta administracinė byla Nr. A2.6.-5284-659/2010, b.l. 75-77).

Å ioje nutartyje LVAT pažymėjo, kad: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-08 nutarimas, kuriuo V.J. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 123 str. 5 d., 126 str. 4 d. ir 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, buvo panaikintas LVAT 2010-09-03 nutartimi, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių; taigi, laikotarpiu nuo 2009-05-24 iki 2011-05-24 jokia administracinio poveikio priemonė V.J. už minėtų pažeidimų padarymÄ nebuvo pritaikyta; konstatavo, jog nagrinėjamu atveju spręsti dėl V.J. patraukimo administracinėn atsakomybėn, suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui (ATPK 250 str. 7 p.), nebėra teisinio pagrindo; atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla V.J. atžvilgiu nutraukta, jo kaltė Å¡iame procese Å¡iuo pagrindu nenustatinėjama.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-10 nutarimu (b.l.

22) pareiÅ¡kėjas buvo nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d. 5 000 Lt bauda už vairavimÄ bÅ«nant neblaiviam – jam nustatytas 0,67 promilių girtumo laipsnis, neturint teisės vairuoti transporto priemonės, kai Å¡i teisė atimta, už eismo įvykio sukėlimÄ , kurio metu apgadinti du automobiliai. Å is nutarimas yra įsiteisėjęs (b.l. 22, 23).  Liudytoju byloje apklausto T.B., t.y. pareigÅ«no, kurio tarnybiniame pavaldume pareiÅ¡kėjas tuo metu buvo, parodymai patvirtina pareiÅ¡kėjo argumentus, jog apie neatvykimo į tarnybÄ 2009-05-25 pareiÅ¡kėjas jam pranešė apie 10-11 val. telefonu, o Å¡is informavo pareiÅ¡kėjo tiesioginį vadovÄ D.S. Taip pat Å¡is liudytojas patvirtino, kad įvykus eismo įvykiui, pareigÅ«nas be jokių iÅ¡lygų, nedelsiant turi informuoti savo tiesioginį vadovÄ .  Liudytoju byloje apklaustas A.T. patvirtino, kad tai jis yra pareigÅ«nas braižęs ginčo eismo įvykio schemÄ .

Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas atvežtas į budėtojų dalį atsisakė tikrintis girtumÄ , buvo susinervinęs, piktas, kalbėdamas telefonu keikėsi, vaikÅ¡tinėjo pirmyn ir atgal, jį reikėjo ramint. Be to, vizualiai matė, kad pareiÅ¡kėjas neblaivus, o pareiÅ¡kėjui padėjus tarnybinį pažymėjimÄ ant stalo suprato, kad tai pareigÅ«nas. Ä® gydymo įstaigÄ pareiÅ¡kėjo patikrinti neblaivumo nevežė, kitas kolega surašė protokolÄ apie tai, kad pareiÅ¡kėjas vengia tikintis.

Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepripažino, kad vairavo, pastoviai kartojo, kad jis nevairavo ir piktinosi, kodėl dokumentai suraÅ¡omi jo vardu, o, ar pareiÅ¡kėjas nurodė, kas vairavo neprisimena.Liudytoju byloje apklausto M.B. parodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas eismo įvykio vietoje atsisakė paklusti Å¡io pareigÅ«no reikalavimui pasitikrinti neblaivumÄ , o nesant įvykyje sužeistų asmenų, pareiÅ¡kėjo į gydymo įstaigÄ privalomai nevežė, pažymėdamas, kad pareiÅ¡kėjas atsisakė pasitikrinti ar nėra neblaivus.

Be to, pareiÅ¡kėjas rodė tarnybinį pažymėjimÄ , demonstruodamas, kad yra už jį aukÅ¡tesnis laipsniu, į rankas pažymėjimo nedavė. Duoti paaiÅ¡kinimÄ dėl eismo įvykio pareiÅ¡kėjas atsisakė. SuraÅ¡ius protokolÄ dėl eismo įvykio pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡leido iÅ¡ komisariato.Liudytoja byloje apklaustos D.V. parodymai vertinami, kaip patvirtinantys bylos aplinkybes, jog ji dalyvavo ginčo eismo įvykyje, tačiau iÅ¡ ten pasiÅ¡alino, žinodama, kad pareiÅ¡kėjas yra pareigÅ«nas, paliko jį aiÅ¡kintis dėl eismo įvykio su kitais atvykusiais pareigÅ«nais.

Taip pat Å¡i liudytoja parodė, kad tuo metu teisės vairuoti neturėjo, pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡gėręs, jis jos ir neklausė ar ji turi teisę vairuoti, o ji norėdama jam padėti vairavo jo (pareiÅ¡kėjo) automobilį, tačiau sukdama posÅ«kyje atsitrenkė į tvorelę.Liudytoju byloje apklausto P.N. parodymai patvirtina, kad tai jis yra asmuo matęs visÄ ginčo eismo įvykio situacijÄ , pranešęs apie ginčo eismo įvykį policijai ir jų eismo įvykyje sulaukęs. Å is liudytojas nurodė, kad ginčo įvykio vietoje matė už vairo sėdintį pareiÅ¡kėjÄ ir moterį, kuris iÅ¡lipusi iÅ¡ keleivio vietos, svirduliavo ir vėl atsisėdo į automobilį.    Liudytoju byloje apklausto J.K. parodymai patvirtina, kad jis yra pareigÅ«nas, dirbęs viename ekipaže su kolega A.K., atvykęs į eismo įvykio vietÄ , matęs prie vairo sėdintį pareiÅ¡kėjÄ bei neblaiviÄ moterį, kuri buvo įvykio vietoje, tačiau po to kažkur dingo.

Taip pat Å¡is liudytojas patvirtino, kad pareiÅ¡kėjas buvo neblaivus, atsisakė tikrintis alkotesteriu bei neprisipažino vairavęs automobilį.Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas pripažįsta ir bylos nagrinėjimo metu neginčija aplinkybės, jog perduodamas savo automobilį vairuoti D.V. jos neklausė ar ji turi vairuotojo pažymėjimÄ , o D.V. parodymai patvirtina, kad ji teisės vairuoti ir neturėjo (žr. prijungta administracinė byla Nr. A2.6.-5284-659/2010, b.l. 54, 60).Pažymėtina, kad teisinė atsakomybė – tai teisės pažeidėjui daromas poveikis, pasireiÅ¡kiantis tiek tokio poelgio pasmerkimu, tiek teisinių sankcijų taikymu, dėl kurio pažeidimo padarymu kaltas asmuo patiria nepalankių moralinio, asmeninio, turtinio, organizacinio, fizinio pobÅ«džio padarinių.

Tarnybinė atsakomybė – savarankiška teisinės atsakomybės rūšis, taikoma kaltiems asmenims, padariusiems tarnybinius nusižengimus, skiriant jiems tarnybines nuobaudas (Statuto 2 straipsnio 6 dalis, 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktai; Tvarkos 4.2 punktas). Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės, tačiau yra draudžiamas dvigubas baudimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisės sistemoje ir taikytinas teismams nagrinėjant konkrečias bylas. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, vertinant tai, jog bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad administracinė atsakomybė dėl 2009-05-24 ginčo eismo įvykio pareiškėjo atžvilgiu netaikytina suėjus jo patraukimo administracinės atsakomybėn terminui, laikytina, kad šioje byloje tirti pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimo teismui nėra jokių faktinių ir juridinių kliūčių.

Taigi minėta LVAT 2012-02-06 nutartis, turinti prejudicinę reikÅ¡mę pareiÅ¡kėjo administracinės atsakomybės aspektu, neužkerta kelio Å¡ioje byloje vertinti pareiÅ¡kėjo, kaip statutinio pareigÅ«no, buvusio ne tarnybos metu, neblaivaus, dalyvavusio ginčo eismo įvykyje, elgesį ir (ar) veiksmus, tarnybinės atsakomybės taikymo apsektais.Vidaus tarnyba grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobÅ«dis lemia ypatingÄ tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikÅ¡mę vidaus tarnybos sistemoje.

Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ . Å is atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindas nurodytas tarp kitų atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindų kaip savarankiÅ¡kas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Nurodyto punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sÄ vokos „PareigÅ«no vardo pažeminimas” iÅ¡aiÅ¡kinimas. Pagal Å¡iÄ materialinės teisės normÄ , pareigÅ«no vardo pažeminimas - tai kaltas pareigÅ«no veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunantis pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojantis.Reikalavimas nustatyti, akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimÄ , pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ , yra vertinamojo pobÅ«džio bei sietinos su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu.

Todėl Å¡ios pasekmės gali bÅ«ti nustatytos, atsižvelgiant į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigÅ«no padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų. Be to, atsakomybė pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ atsiranda atlikus minėtus veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar Å¡ie veiksmai buvo susiję, ar nebuvo susiję su tarnybinių pareigų atlikimu (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A-11-129/2004, Nr. A-11-803/2005; Nr. A-7-247/2004; Nr. A-8-489/2007).Pažymėtina, kad stojančiam į vidaus tarnybÄ asmeniui, be kita ko, keliami nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimai (Statuto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Statuto 12 straipsnis nustato, kad asmuo iÅ¡ karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl jo priėmimo į vidaus tarnybÄ , prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei. Kiekvienas pareigÅ«nas asmeniÅ¡kai prisiekia laikytis Statuto 12 straipsnio 2 dalies numatytų reikalavimų: bÅ«ti iÅ¡tikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos KonstitucijÄ ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sÄ Å¾iningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ .

Vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais (Statuto 3 str. 1 d.). Statutinio pareigūno priesaika nėra formalus aktas. Ja pabrėžiama, jog statutinės tarnybos pareigūnams tarnyboje keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis.

Policijos pareigÅ«no priesaikÄ 1993-11-23 davė ir pareiÅ¡kėjas (b.l. 163). Atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigÅ«nas pažemino savo vardÄ , yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali bÅ«ti keičiama kitomis priemonėmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A4-189/2007). Esant minėtam Statuto pagrindui, įstaigos vadovui numatytas vienintelis sprendimo bÅ«das – tokį pareigÅ«nÄ atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos; atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigÅ«no darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03 pasitarime patvirtintas ,,Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas“, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143 - 231/2008). Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto nustatytam pagrindui pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos kitÄ dienÄ po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurios pareigÅ«nas nebegali tęsti tarnybos.

Taigi, atleidimas iÅ¡ tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nėra tarnybinė nuobauda, todėl Å¡iuo atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai netaikytini. Tam, kad bÅ«tų nustatyti pareigÅ«no vardÄ Å¾eminantys kalti veiksmai (poelgis), yra bÅ«tina konstatuoti visumÄ Å¡io neteisėtos veikos sudėtį sudarančių objektyvių bei subjektyvių aplinkybių. Tokių aplinkybių nustatymui bÅ«tinas tyrimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03 pasitarime patvirtintas ,,Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas“ ).IÅ¡analizavus ir įvertinus virÅ¡ iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas savo veiksmais ne tarnybos metu sÄ moningai elgėsi prieÅ¡ingai visuomenėje galiojančioms moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtiems lÅ«kesčiams, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų – bÅ«damas neblaivus (pareiÅ¡kėjas ir neginčija, kad prieÅ¡ eismo įvykį vartojo alkoholio), perdavė transporto priemonę vairuoti asmeniui – D.V., neįsitikęs ar ji turi teisę vairuoti transporto priemonę ir (ar) turi su savimi vairuotojo pažymėjimÄ , ir tai lėmė, jog savo transporto priemonę jis leido vairuoti asmeniui neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonę, ko pasekoje įvyko eismo įvykis, buvo apgadintas automobilis ir kelio atitvaras.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui, kaip policijos pareigÅ«nui turėjo bÅ«ti žinoma, kad už perdavimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti, yra taikoma administracinė atsakomybė (žr. ATPK 128 str. 3 d.). Be to, draudimas duoti transporto priemonę vairuoti asmeniui, kuris neturi teisės vairuoti Å¡iÄ transporto priemonę, įtvirtintas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (byloje taikytina aktuali Å¡io akto redakcija, galiojusi nuo 2008-07-01 iki 2010-01-01, žr.

Valstybės Žinios, 2000, Nr. 92-2883; Valstybės Žinios, 2007, Nr. 128-5213) 13 str. 1 d. – „Draudžiama (...) duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie neturi teisės vairuoti Å¡iÄ transporto priemonę.“PareiÅ¡kėjas neužkirsdamas kelio tam, kad iÅ¡ eismo įvykio nepasiÅ¡alintų automobilį vairavusi D.V., kuri, jo teigimu, ir padarė eismo įvykį, pažeidė imperatyvias (privalomas) minėto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintas, eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui - nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietÄ KET nustatyta tvarka; pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį praneÅ¡ti policijai.

Taip pat tokiais veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (žr. Valstybės Žinios, 2003, Nr. 7-263; Valstybės Žinios, 2008, Nr. 88-3530) 231.1. ir 231.2. papunkčių privalomus reikalavimus vairuotojui ar kitam eismo dalyviui įvykus eismo įvykiui - nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietÄ Å¡ių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietÄ kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad automobilis po atsitrenkimo į kelio atitvarÄ nesustojo, o juo toliau buvo nuvažiuota ir sustota Å¡alia esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, be to, po to, iÅ¡ karto pareiÅ¡kėjas pats siekė pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos – jis tikslu užrakinti automobilį, atsisėdo į vairuotojo vietÄ (žr. prijungta administracinė byla Nr. A2.6.-5284-659/2010, b.l. 54), tačiau tuo metu eismo įvykį mačiusio, liudytojo P.N. iniciatyva iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai atvyko pirmiau ir taip pareiÅ¡kėjas buvo užfiksuotas sėdintis už automobilio vairo.

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ir (ar) D.V. bÅ«tų skambinę policijai tikslu praneÅ¡ti apie ginčo eismo įvykį byloje nėra.PareiÅ¡kėjas tiriantiems ginčo eismo įvykį pareigÅ«nams tvirtindamas, kad ne jis vairavo automobilį, tačiau konkrečiai nenurodė, kas eismo įvykio metu vairavo jo automobilį. Tokiais veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė minėtų Kelių eismo taisyklių 32.1. papunktyje įtvirtintÄ nuostatÄ , kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančiÄ transporto priemonę, rÅ«pinasi ja ir privalo policijos pareigÅ«nui pareikalavus, kad bÅ«tų atskleistas teisės pažeidimas, nurodyti jam duomenis apie asmenį (vardÄ , pavardę ir gyvenamÄ jÄ vietÄ ), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančiÄ transporto priemonę ar ja naudojosi.PareiÅ¡kėjas atsisakydamas vykdyti teisėtus pareigÅ«nų reikalavimus pasitikrinti ar nėra neblaivus, pažeidė minėto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatÄ , reglamentuojančiÄ , kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.

Pažymėtina, kad bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog atvykę pareigÅ«nai už automobilio vairo rado sėdintį bÅ«tent pareiÅ¡kėjÄ , todėl akivaizdu, kad netikrinti jo alkotesteriu, kaip vairuotojo galimai ir sukėlusio eismo įvykį, pareigÅ«nai neturėjo jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo eismo įvykio metu nebuvo sužaloti kiti asmenys, o apgadintas tik pareiÅ¡kėjo automobilis ir kelio metalinis atitvaras, pareiÅ¡kėjui atsisakius pasitikrinti ar nėra neblaivus bei neginčijant, kad jis yra neblaivus, leidžia teigti, kad pareigÅ«nams ginčo situacijoje nebuvo pagrindo vadovautis Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (byloje taikytina Å¡io akto redakcija, galiojusi nuo 2008-12-12 iki 2009-06-28, žr.Valstybės Žinios, 2006, Nr. 56-2000) nuostatomis, reglamentuojančiomis, tvarkÄ , kada pareigÅ«nai turi į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ pristatyti transporto priemonės vairuotojÄ , įtariamÄ esant neblaivų (girtÄ ).

Pažymėtina, kad pagal Å¡ių taisyklių 7 punktÄ , policijos pareigÅ«nai, tikrinimo metu nustatę, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas), ar jam nesutikus tikrintis, teisės aktų nustatyta tvarka surašę administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , priima nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje ir informuoja transporto priemonės vairuotojÄ apie jo teisę apskųsti nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje. Å iuo atveju pareigÅ«nai atitinkamai ir veikė.

Be to, aptariamų taisyklių 4 punkte nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai gali tikrinti transporto priemonės vairuotojÄ , įtariamÄ esant neblaivų (girtÄ ), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros. Taigi, pareiÅ¡kėjas žinodamas, kad yra statutinis valstybės tarnautojas, nepagrįstai atsisakė vykdyti teisėtus pareigÅ«nų reikalavimus pasitikrinti ar nėra neblaivus, taip iÅ¡ esmės trukdydamas nustatyti visas reikÅ¡mingas ginčo eismo įvykio aplinkybes.PareiÅ¡kėjas apie ginčo eismo įvykį neįformuodamas savo tiesioginio vadovo pažeidė Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2004 m. liepos 16 d.

įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso (byloje taikytina aktuali Å¡io akto redakcija, galiojanti nuo 2006-12-13, Valstybės Žinios, 2004, Nr. 113-4257) 14.5 nuostatÄ , kuri privalomai įpareigoja ne tarnybos metu policijos pareigÅ«nÄ patekusį į eismo įvykį, jei vairavo transporto priemonę, ar kitÄ konfliktinę situacijÄ , kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimÄ ir teisinių padarinių, nedelsiant apie tai praneÅ¡ti savo tiesioginiam vadovui.VirÅ¡ iÅ¡analizuoti ir įvertinti pareiÅ¡kėjo veiksmai ginčo eismo įvykio situacijoje, vertintini, kaip akivaizdžiai žeminantys vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunantys pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga, žeminantys pareigÅ«no vardÄ , orumÄ institucijos, kurioje jis tuo metu dirbo, darantys įtakÄ neigiamam visuomenės požiÅ«riui į vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų ir pačios sistemos veiklÄ , todėl pripažintina, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo veiksmai atitinka pareigÅ«no vardo pažeminimo teisinę sampratÄ ir pagrįstai sukelia jam pasekmes, nustatytas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte Atsižvelgus į tai, nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais motyvais panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ skundžiamÄ Ä¯sakymÄ .

Taigi, pareiÅ¡kėjo veiksmai ginčo situacijoje sudaro pagrindÄ teigti, kad pareiÅ¡kėjas suprasdamas, jog yra ne tarnybos metu, vieÅ¡oje vietoje, neblaivus, eismo įvykio dalyvis, eismo įvykio metu padaryta materialinė žala, veikė netiesiogine tyčios forma, t.y. perdavė automobilį vairuoti asmeniui, neturinčiam tokios teisės, nepadėjo įvykį tiriantiems pareigÅ«nams savalaikiai atskleisti aplinkybės, kas konkrečiai vairavo jo transporto priemonę, ar tas asmuo nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, neapsaugojo eismo įvykio vietos, o ir pats siekė iÅ¡ jos pasiÅ¡alinti, nepagrįstai atsisakė bÅ«ti tikrinamas pareigÅ«nų ar nėra neblaivus, nedelsiant apie įvykį privalomai neinformavo savo tiesioginio vadovo.

Tokiais veiksmais pareiÅ¡kėjas suteikė pagrindÄ visuomenei manyti, kad policijos pareigÅ«nai ne tarnybos metu gali elgtis lengvabÅ«diÅ¡kai, nevykdyti eismo dalyviams nustatytų teisių ir pareigų, kitų minėtų teisės aktų reikalavimų, o visa tai, neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimÄ policijos sistema, joje dirbančiais pareigÅ«nais (tarnybomis), menkina Å¡ios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sÄ Å¾iningai tarnybÄ atliekančių pareigÅ«nų ir kitų darbuotojų prestiÅ¾Ä visuomenėje.

Tokie pareiÅ¡kėjo veiksmai, akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos pareigÅ«no vardÄ ir griauna sistemos autoritetÄ , daro įtakÄ neigiamam visuomenės požiÅ«riui į vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų ir pačios sistemos veiklÄ , todėl pripažintina, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo veiksmai atsakovo pagrįstai kvalifikuoti pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ .Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Skundžiamame įsakyme nurodyta, kad Å¡is įsakymas priimtas 2009-05-29 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados pagrindu. IÅ¡tyrus tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados turinį, ji laikytina iÅ¡ esmės pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis. Konstatuotina, kad tarnybinis patikrinimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atliktas laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos.Pažymėtina, kad teismas iÅ¡ esmės neįrodyta aplinkybe ginčo tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje laiko aplinkybę dėl pareiÅ¡kėjo neatvykimo į tarnybÄ 2009-05-25 bei netinkamo elgesio kitų pareigÅ«nų atžvilgiu, nes Å¡iems kaltinimams pagrįsti faktinių duomenų byloje akivaizdžiai nepakanka.

Be to, byloje įrodžius, jog pareiÅ¡kėjo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip pažeminę pareigÅ«no vardÄ , Å¡i aplinkybė laikytina iÅ¡ esmės pertekline ir (ar) ginčo atleidimo faktinių ir juridinių pagrindų nekeičianti aplinkybė.Byloje įrodžius, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ vidaus tarnybos atleistas teisėtai ir pagrįstai, kiti pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai - grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ vidaus tarnybÄ - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato JÅ«rų uosto policijos skyriaus specialisto pareigas; priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjo naudai vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , laikytini iÅ¡vestiniai iÅ¡ pirmojo ir galėtų bÅ«ti tenkinami tik teismui konstatavus ginčo atleidimÄ neteisėtu, todėl Å¡ie reikalavimai papildomai neanalizuotini ir taip pat atmestini kaip nepagrįsti.Ä®vertinus virÅ¡ iÅ¡dėstytas teisines ir faktines aplinkybes pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Pagal ABTÄ® 44 str. 1 d. nuostatas, teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,             n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo V.J. skundÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2009-05-29 įsakymo Nr. 30-TE-152 panaikinimo, grÄ Å¾inimo į vidaus tarnybÄ , vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

SprendimÄ per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ Â arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                                                          AuÅ¡relė Mažrimienė