2020-09-30 Nr. AB-17984-3-61-3-02540-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-590-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02540-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) priimti papildomą arba naują sprendimą dėl 30 procentų sklypo suformavimo. Tuo atveju, jeigu teismas netenkintų pareiškėjo pirmojo skundo reikalavimo, prašė priteisti 120 696 eurų žalai atlyginti bei atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi nutarė neatnaujinti termino pareiškėjo A. V. skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jis į teismą kreipėsi iš esmės nesutikdamas su Tarnybos 2020 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 1SS-1051-(7.5.), kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą suformuoti ir perduoti 30 procentų padidintą žemės plotą. Nors pareiškėjas skunde ir neformulavo reikalavimo panaikinti minėtą raštą, buvo akivaizdu, jog kreipimusi į teismą siekė jį nuginčyti. Teismas atkreipė dėmesį, jog Tarnybos raštas priimtas 2020 m. gegužės 27 d., o pareiškėjas kreipėsi į teismą 2020 m. liepos 27 d. Suvokdamas, kad praleido terminą skundui pateikti, pareiškėjas teismo prašė atnaujinti praleistą terminą. Termino praleidimo priežastimi nurodė kreipimąsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – Komisija), kuri atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas nuginčyti minėtą raštą, 2020 m. liepos 1 d. pateikė skundą Komisijai. Komisija 2020 m. liepos 2 d. sprendimu atsisakė priimti skundą nagrinėti. Pareiškėjas skunde objektyvia priežastimi dėl termino praleidimo įvardijo kreipimąsi į Komisiją, tačiau atkreipė dėmesį, jog po to, kai Komisija atsisakė priimti jo skundą, į teismą jis kreipėsi delsdamas ir tik 2020 m. liepos 27 d. Pareiškėjas be šios aplinkybės nenurodė, o teismas nenustatė kitų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytą termino praleidimo priežastį, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodyta priežastis nelaikytina objektyvia ir nepriklausiusia nuo jo valios, todėl vertino ją kaip subjektyvią bei nesudarančią pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino, nenustatęs objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios trukdė laiku kreiptis į teismą ir kurios galėjo būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste. Todėl, pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu – kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad faktiškai termino skundui paduoti nėra praleidęs, nes ginčijamą Tarnybos atsakymą, nepraleisdamas nurodyto 30 dienų termino, apskundė jame nurodyta tvarka – Komisijai. Komisijos atsakymas taip pat galėjo būti skundžiamas per 30 dienų, tačiau jo pareiškėjas neskundė. Pareiškėjo vertinimu, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nepraleisdamas 30 dienų apskundimo termino, pateikė skundą liepos 24 dieną. Skaičiuojant dienas, nuo Tarnybos atsisakymo atlikti veiksmus 2020 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. liepos 24 d. viso praėjo 58 dienos, tačiau kiekvienas administracinis aktas gali būti apskųstas per 30 dienų. Pareiškėjo įsitikinimu, jis termino nepralaido, nes kiekvienam administraciniam aktui apskųsti yra 30 dienų.

Kadangi Komisijos sprendimas priimtas liepos 2 dieną, tačiau gautas tik liepos 7 dieną, pareiškėjo nuomone, per 17 dienų susirasti advokato padėjėją ir parengti skundą teismui, nėra delsimas, todėl teismas neatnaujindamas termino, klaidingai vertino aplinkybes, ir priėmė nepagrįstą nutartį. Be to, kadangi Tarnybos rašte buvo nurodyta apskundimo tvarka – skųsti Komisijai – tą jis ir padarė, pateikdamas jai skundą.

Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nagrinėti skundą, pažeidžia Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnį – teisė į teisingą teismą. Be to, teismo praktika nurodyta šiuo atveju netaikytina, nes aplinkybės visai kitos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pagal to paties įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pabrėžtina, kad pareiškėjas teismui neskundžia Komisijos liepos 2 d. sprendimo Nr. 21R-506 (AG-548/03-2020) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“, kurio apskundimui buvo nustatytas vieno mėnesio terminas ir tai patvirtina atskirajame skunde, nurodydamas, jog pasikonsultavęs su advokatu, sutiko su Komisijos sprendimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Tarnybos 2020 m. gegužės 27 d. raštą Nr. 1SS-1051-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo Tarnyba nustačiusi, kad į visą 9,74 ha buvusio žemės savininko J. V. iki nacionalizacijos turėtos žemės plotą nuosavybės teisės jau atkurtos, netenkino pareiškėjo prašymo šiuo metu suformuoti ir perduoti 30 proc. padidintą žemės plotą. Pareiškėjas skunde prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą terminą grindžia pirmiausiai tuo, kad Tarnybos sprendime ydingai nurodyta jo apskundimo tvarka ir pareiškėjas suklaidintas kreipėsi į Komisiją.

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Remiantis byloje surinktais dokumentais nustatyta, jog, kaip jau minėta, pareiškėjas ginčija Tarnybos 2020 m. gegužės 27 d. raštą Nr. 1SS-1051-(7.5.), kuriuo atsisakyta tenkinti jo prašymą. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu raštu ir vadovaudamasis rašte nurodyta apskundimo tvarka (skundą paduoti Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka) bei nepraleisdamas nustatyto termino, 2020 m. birželio 27 d. pateikė skundą Komisijai (gautas 2020 m. liepos 1 d.), kuri 2020 m. liepos 2 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir grąžino jį pareiškėjui. Pareiškėjas 2020 m. liepos 27 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kartu prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė jį priimti.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas aktyviai siekė ginčyti Tarnybos 2020 m. gegužės 27 d. raštą Nr. 1SS-1051-(7.5.), tačiau pasirinko netinkamą galimai pažeistų teisių gynimo būdą, skundą paduodamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai, o vėliau – Vilniaus apygardos administraciniam teismui, dėl ko buvo praleistas ginčijamo rašto apskundimo terminas. Pareiškėjas neturėjo pagrindo abejoti Tarnybos 2020 m. gegužės 27 d. rašte Nr. 1SS-1051-(7.5.) nurodyta apskundimo tvarka, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pasirinkdamas netinkamą savo teisių gynimo būdą pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visi pareiškėjo veiksmai teikiant skundą rodo, kad pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o jo procesinis elgesys buvo nulemtas Tarnybos 2020 m. gegužės 27 d. rašte Nr. 1SS-1051-(7.5.) nurodytos apskundimo tvarkos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas veikė sąžiningai, savo teisę į teisminę gynybą siekė įgyvendinti nedelsdamas, o kreipimosi į teismą dėl Tarnybos 2020 m. gegužės 27 d. rašto panaikinimo terminą jis praleido dėl objektyvių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo terminą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, terminas skundui paduoti atnaujinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė