2024-10-09 Nr. AB-14522-3-61-3-03175-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-672-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03175-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Jolantos Malijauskienės, Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Stiprus žmogus“) dėl sprendimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti dalį Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, AVNT, atsakovas) 2024 m. gegužės 21 d. atsakyme (toliau – ir Atsakymas) dėstomų aplinkybių dėl pažeidimų mažareikšmiškumo ir pripažinti skunde nurodomas aplinkybes didžiareikšmėmis; 2) taikyti poveikio priemonę uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Stiprus žmogus“ administratoriui (toliau – ir Administratorius) atimant teisę būti nemokumo administratoriumi; 3) priteisti pareiškėjui 5 000 Eur neturtinę žalą (smulkiau žiūrėti 2024 m. birželio 20 d. skundą priedas Nr. 1).

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai nustatę, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, 2024 m. birželio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas pateiktas užpildant pavyzdinę skundo formą, kurioje nurodytos ginčo šalys, iš esmės tik trumpai atskleidžiamos keliamo ginčo aplinkybės, nurodyti skundo reikalavimai ir tekste yra nukreipiama į skundo priedą Nr. 1 – 2024 m. birželio 20 d. skundą, kuriame reiškiami šie reikalavimai:

1. „2024-05-21 AVNT Atsakymas skundžiamas dalinai, pripažįstant šio skundo 1–3 punktuose nurodomas aplinkybes nustatytomis ir pagrįstomis, t. y. paliekant galioti Atsakyme nustatytus Administratoriaus pažeidimus, jog:

2.1) „administratoriui nesuteikta teisė savarankiškai (be nagrinėjimo teisme) nuspręsti dėl dalies pareikštų reikalavimų neįtraukimo į sąrašą ar neteikimo jų teismui“;

2.2) „Administratorius pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2015/848 54-tąjį straipsnį, nepranešdamas užsienyje (Latvijoje) registruotai bendrovei SIA „Grostatrans“ apie bankroto bylos pareiškėjui iškėlimą, tuo atimdamas šiai bendrovei pareikšti net 80,45 procento sudarančius kreditorinius reikalavimus“;

2.3) „jei nemokumo administratorius siunčia informaciją apie bankroto bylos iškėlimą ir reikalavimų pateikimą kreditoriams, tokia informacija turėtų būti pateikiama ne pasirinktiniams kreditoriams (galimiems kreditoriams), o visiems iš bankroto bylos dokumentų žinomiems ir fizinio asmens nurodytiems kreditoriams“.

2. Nagrinėti šį skundą pagal būtent paties Administratoriaus atliktus veiksmus ar neveikimą, o ne remtis Tarnybos atliktu teismų sprendimų vertinimu: 1) po 2024 m. balandžio 19 d. skundo pateikimo Tarnybai; 2) nepaisyti Atsakyme pateikiamų teismų vertinimų, nes Tarnyba privalo vykdyti būtent nemokumo administratorių priežiūrą, o ne imtis vertinti pareiškėjo veiksmus bei teismų sprendimus (dėl Atsakyme nurodomų teismų sprendimų bus teikiamas skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per 3 mėnesių terminą nuo 2024 m. gegužės 2 d. apeliacinės instancijos nutarties) (žr. šio skundo 4, 5, 6, 7 punktus).

3. Pripažinti Tarnybą pažeidus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 22 straipsnio 1 punktą pagal šio skundo 7.1 punkte nurodomas aplinkybes, pažeidus VAĮ 26 straipsnio 3 dalį bei VAĮ 27 straipsnio 1 dalį pagal šio skundo 8, 9 bei 10 punktuose nurodomas aplinkybes.

4. Pripažinti didžiareikšmiais pažeidimais: Atsakyme nustatytus Administratoriaus pažeidimus, nes jis taip pat teismui tvirtinti pateikė vos 4,34 procento nuo 2023 m. liepos 5 d. įsiteisėjusia nutartimi nustatytų kreditorinių reikalavimų (žr. šio skundo 4, 5, 6 punktus); daugkartiniai įstatymų (Reglamento 2015/848 54-tojo, VAĮ) 22, 26, 27 straipsnių pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais pažeidimais (žr. ir VAĮ 3 str. 4-tame punkte 9 nurodomas įstatymo viršenybės, 5-tame punkte nurodomas išsamumo, 6-tame punkte nurodomas lygiateisiškumo bei kiti principai).

5. Apibendrinant aukščiau nurodytus pažeidimus, nustatyti, kad Tarnybos vertinant VAĮ 30 straipsnyje nurodomus minimalios ir proporcingos ūkio subjektų priežiūros naštos (VAĮ 30 str. 1 punktas) bei rizikos vertinimo (VAĮ 30 str. 7 punktas) principus buvo nesilaikyta VAĮ 3 straipsnyje nurodomų efektyvumo, įstatymų viršenybės, išsamumo, lygiateisiškumo, objektyvumo bei subsidiarumo principų, pažeidžiant 2023 m. liepos 5 d. įsiteisėjusią nutartį, kreditorių lygiateisiškumą bei įstatymo viršenybę. Todėl prašė atlyginti 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą solidariai iš Tarnybos bei Administratoriaus, tenkinti 2024 m. balandžio 19 d. skundo reikalavimus.

Teismas atkreipė dėmesį, kad skundo, kuris pateiktas užpildant pavyzdinę formą, ir 2024 m. birželio 20 d. reiškiami reikalavimai nėra tapatūs, todėl nėra aiški jų apimtis. Pareiškėjas, formuluodamas reikalavimą, nenurodo nei aktą priėmusios institucijos pavadinimo, nei akto numerio.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš dalies nesutinka su Tarnybos 2024 m. gegužės 21 d. atsakymu Nr. (10.4Mr)D2, pateiktu išnagrinėjus jo 2024 m. balandžio 19 d. skundą dėl UAB „Stiprus žmogus“ nemokumo administratoriaus veiksmų. Pažymėjo, kad administracinis teismas viešojo administravimo funkcijų neatlieka, todėl negali duoti valinio pobūdžio nurodymų viešojo administravimo subjektui priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Pagal ABTĮ 88 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.

Teismas nurodė, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos, kuri kildinama iš Tarnybos veiksmų, atlyginimo, atsakovu bylos procese turi būti nurodyta Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, taip pat skunde aiškiai nurodyti Tarnybos neteisėti veiksmai, iš kurių kildinama žala ir pateikti žalos dydį pagrindžiantys įrodymai (ABTĮ 25 str. 1 d.); pareiškėjas turi sukonkretinti skundo reikalavimus, juos formuluodamas pagal ABTĮ 88 straipsnio nuostatas; turi pateikti teismui Tarnybos Atsakymo gavimo datą pagrindžiančius įrodymus. Netenkino prašymo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, 2024 m. rugpjūčio 26 d. padavė patikslintą skundą, kuriame suformulavo tokius reikalavimus:

1. pripažinti Tarnybą pažeidusia VAĮ 38 straipsnį pagal pataisyto skundo 5-tą punktą, VAĮ

22 straipsnio 1punktą pagal šio skundo 7.1 punkte nurodomas aplinkybes, pažeidus VAĮ 26 straipsnio 3 dalį bei VAĮ 27 straipsnio 1 dalį pagal šio skundo 8, 9 bei 10 punktuose nurodomas aplinkybes bei įpareigoti Tarnybą pašalinti šiuos pažeidimus;

2. vertinti Atsakyme nurodomus mažareikšmius pažeidimus kaip didžiareikšmius pagal VAĮ 38 straipsnį bei Patikrinimo taisyklių 36 punktą, nes „Atsakyme nustatyta faktinė aplinkybė, kad Administratorius teismui tvirtinti pateikė vos 4,34 procento nuo 2023-07-05 įsiteisėjusia nutartimi nustatytų kreditorinių reikalavimų (žr. šio skundo 4, 5, 6 punktus), kai LAT 2019-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-144-219/2019 (žr. šio Pataisyto skundo 5.2 punktą) net ir 85 procentų jau patenkintų (o ne dar tik reiškiamų) reikalavimų LAT nelaikė pagrindu tenkinti bankroto administratoriaus prašymą“;

3. įpareigoti Tarnybą pašalinti paties nustatytus daugkartinis įstatymų (Reglamento 2015/848 54-tojo, VAĮ 22, VAĮ 26, VAĮ 27) straipsnių pažeidimus, nes „jie negali būti laikomi mažareikšmiais pažeidimais pagal VAĮ 38 straipsnį ir VAĮ 3 straipsnio 4 punkte nurodomas įstatymo viršenybės, 5 punkte nurodomas išsamumo, 6 punkte nurodomas lygiateisiškumo bei kitus principus“;

4. apibendrinant aukščiau nurodytus pažeidimus, nustatyti, kad Tarnyba vertinant VAĮ 30 straipsnio nurodomus minimalios ir proporcingos ūkio subjektų priežiūros naštos (VAĮ 30 straipsnio 1 punktas) bei rizikos vertinimo (VAĮ 30 str. 7 punktas) principus nesilaikė VAĮ 3 straipsnyje nurodomų efektyvumo, įstatymų viršenybės, išsamumo, lygiateisiškumo, objektyvumo bei subsidiarumo principų, pažeidžiant 2023-07-05 įsiteisėjusią nutartį (pagal CPK 18 str.), kreditorių lygiateisiškumą bei įstatymo viršenybę;

5. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti pareiškėjo naudai 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą;

6. patenkinti skundą ir panaikinti dalį 2024 m. gegužės 21 d. el. paštu gauto Tarnybos 2024 m. gegužės 20 d. priimto viešojo administracinio akto Nr. D2-1225 „Dėl pareiškėjo L. K. skundo dėl nemokumo administratoriaus UAB „Stiprus žmogus“ veiksmų (neveikimo) fizinio asmens L. K. bankroto procese“ bei įpareigoti Tarnybą pašalinti šiame pataisytame skunde aukščiau nurodomus įstatymų pažeidimus, taip pat ir pripažinimą, kad Administratoriaus įvykdyti įstatymų pažeidimai yra mažareikšmiai.“.

Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant skundą.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo paduotas skundas atitiko ne visus ABTĮ skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, todėl teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. skundo trūkumams pašalinti.

Teismas, susipažinęs su patikslintu skundu, nustatė, kad jo turinys painus ir neatitinka ABTĮ 24 straipsnio skundo turiniui keliamų reikalavimų. Kaip buvo išaiškinta pareiškėjui teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartimi, remiantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalimi, skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo reikalavimą ir aplinkybes, pagrindžiančias reikalavimą.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, kad pareiškėjas, be kita ko, privalo nurodyti savo reikalavimą ir aplinkybes, pagrindžiančias reikalavimą (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktai). Tai užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą. Procesiniai dokumentai teismui turi būti surašyti lakoniškai, suprantamai, apsiribojant su konkrečiais reikalavimais ir konkrečia faktine situacija, susijusia su reikalavimais, aplinkybių dėstymu, vengiant neesminių, nereikšmingų ir nesusijusių perteklinių duomenų.

Teismas pažymėjo, kad skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką. Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo paduoto skundo nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai nustatyti, kokios pareiškėjo teisės ir įstatymų saugomi interesai buvo pažeisti, taip pat nėra galimybės nustatyti, kokia apimtimi pareiškėjas skundžia Tarnybos sprendimą ir iš kokių konkrečių Tarnybos galbūt neteisėtų veiksmų kildinama neturtinė žala.

Teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus laikė esminiais, kurių nepašalinus nėra galimybės nustatyti ginčo nagrinėjimo ribų ir išspręsti skundo priėmimo klausimą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad 2024 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant skundą netenkino, įpareigojo pareiškėją už skundą sumokėti žyminį mokestį ir teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas šio teismo įpareigojimo neįvykdė ir dar kartą pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio paduodant skundą.

Teismas vertino, kad pareiškėjo dokumentai, pateikti su patikslintu skundu, nepaneigia teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartyje konstatuotų aplinkybių, jog pareiškėjas turi nekilnojamojo turto, vengia tikrosios nekilnojamojo turto vertės nustatymo, nenurodo realiai gaunamų pajamų. Teismas, įvertinęs pateiktus argumentus ir įrodymus, sprendė, kad ir šiuo atveju nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant skundą.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžintinu jį padavusiam asmeniui.

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio jam pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėjas L. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi ji neatitinka patikslintame skunde išdėstytų faktinių aplinkybių bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Pareiškėjas teigia, kad nors patikslintas skundas yra ilgas, tačiau jis nėra painus, nes jame dėstomi Tarnybos padaryti pažeidimai. Taip pat atskiroje dalyje yra nurodyta, jog būtent su šia Tarnybos Atsakymo dalimi pareiškėjas sutinka ir šios dalies neskundžia. Todėl teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai nustatyti, kokios pareiškėjo teisės ir įstatymų saugomi interesai buvo pažeisti, taip pat nėra galimybės nustatyti, kokia apimtimi pareiškėjas skundžia Tarnybos sprendimą. Pareiškėjas teigia, kad iš patikslinto skundo yra aišku, jog neskundžiama ta Tarnybos Atsakymo dalis, kuria Tarnyba ir nustatė Administratoriaus įvykdytus pažeidimus (žr. patikslinto skundo II skyrių).

Pareiškėjas nurodo, kad nors patikslintame skunde nurodoma daug Tarnybos pažeidimų, tačiau būtent esmines pareiškėjo teises pažeidė Tarnybos dėstoma aplinkybė, jog Atsakyme nustatyti Administratoriaus padaryti pažeidimai pavadinti mažareikšmiais, Tarnybai nesilaikant imperatyvių VAĮ 38 straipsnio reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog patikslintame skunde yra painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą.

Pareiškėjas teigia, kad patikslintame skunde nurodė ir skundė tik tas tarnybos Atsakymo dalis, kurios pažeidė įstatymus, nurodydamas ir konkrečias pažeistas įstatymo normas. Pareiškėjas, manydamas, kad Tarnyba pažeidė jo teises, su skundu kreipėsi į teismą. Pareiškėjo nuomone, teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartyje nurodytus trūkumus, pateikdamas patikslintą skundą, jis ištaisė, t. y. nurodė skundžiamą aktą priėmusios institucijos pavadinimą, atsakymo datą ir numerį, skundo reikalavimus išdėstė patikslinto skundo 2–4 punktuose, prašymus taip pat nurodė pagal ABTĮ 23 straipsnio nuostatas, atsakovu dėl žalos atlyginimo nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Tarnybos, padarytą žalą pagrindė patikslinto skundo 7 punkte, Atsakymo gavimo data buvo nurodyta pradiniame skunde 1-uoju priedu. Taip pat patikslintame skunde (12 punktas) nurodytos tik papildomos priežastys, kurios nepaminėtos pradiniame skunde, atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi teismas neatsižvelgė į tai, jog paveldėtas turtas yra įkeistas ir jis negali jo realizuoti tam, kad sumokėtų žyminį mokestį. Tačiau teismo nurodymas sumokėti žyminį mokestį buvo įvykdytas ir žyminis mokestis sumokėtas bei pateiktas išrašas iš banko sąskaitos.

Pareiškėjas pažymi, kad iš patikslinto skundo 5 punkto matyti, jog prašoma panaikinti Tarnybos Atsakymo dalį, kurioje Administratoriaus padaryti ir Atsakyme nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai.

Pareiškėjas teigia, kad jo interesai yra pažeisti, nes dėl neteisėtai Atsakyme nustatytų pažeidimų mažareikšmiškumo jis negali reikalauti būtent iš Administratoriaus atlyginti padarytą žalą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, kadangi pareiškėjas nepašalino teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartyje nustatytų trūkumų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad jis teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus pašalino pateikdamas patikslintą skundą, taip pat įvykdė teismo reikalavimą sumokėti žyminį mokestį, todėl teismas nepagrįstai jo skundą laikė nepaduotu.

Įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės įgyvendinimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtinoji sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį ir pareikštus reikalavimus, sprendžia, jog Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. birželio 28 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė esminius skundo trūkumus, kurie trukdė pradėti administracinę teiseną. Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pagrįstai įvertino, kad skundas neatitinka ABTĮ 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų, aiškumo ir konkretumo kriterijų.

Pirmosios instancijos teismas sudarė sąlygas pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, išaiškindamas pareiškėjui teisę pagal nustatytus trūkumus patikslinti skundą, tą pareiškėjas ir padarė pateikdamas teismui patikslintą skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas patikslintame skunde kai kuriuos reikalavimus formuluoja nepakankamai aiškiai, tačiau, kaip matyti iš skundo turinio, akivaizdu, jog jis nesutinka su Tarnybos 2024 m. gegužės 20 d. atsakymu Nr. D2-1225 „Dėl pareiškėjo L. K. skundo dėl nemokumo administratoriaus UAB „Stiprus žmogus“ veiksmų (neveikimo) fizinio asmens L. K. bankroto procese“ dalimi, kurioje Administratoriaus pažeidimai pripažinti mažareikšmiais, ir prašo šią Atsakymo dalį panaikinti (patikslinto skundo 7 punktas), bei prašo įpareigoti Tarnybą pašalinti skunde nurodomus įstatymų pažeidimus, taip pat ir pripažinimą, kad Administratoriaus įvykdyti įstatymų pažeidimai yra mažareikšmiai. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjas patikslintame skunde prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant skundą, tačiau iš su patikslintu skundu pateiktų priedų matyti, jog jis žyminį mokestį – 22,50 Eur – sumokėjo 2024 m. rugpjūčio 25 d. ir pateikė SEB banko išrašą.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį, jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas.

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartyje buvo nurodęs pareiškėjui, jog reiškiant reikalavimą dėl žalos, kuri kildinama iš Tarnybos veiksmų, atlyginimo, atsakovu bylos procese turi būti nurodyta Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, taip pat skunde turi būti aiškiai nurodyti Tarnybos neteisėti veiksmai, iš kurių kildinama žala ir pateikti žalos dydį pagrindžiantys įrodymai.

Nors pareiškėjas patikslintame skunde suinteresuotu asmeniu nurodo Tarnybą, tačiau formuluodamas skundo reikalavimus prašo priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos. Taip pat nurodo, kokiais, pareiškėjo vertinimu, veiksmais jam padaryta neturtinė žala.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant pareiškėjo skundo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme klausimą, teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia, jog skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje pripažino, kad pareiškėjas nepašalino teismo nurodytų skundo trūkumų. Iš patikslinto skundo pakankamai aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjas kreipėsi į teismą ir kokio materialiojo teisinio rezultato reikalauja iš atsakovo, kokios teisminės gynybos prašo teismo (panaikinti akto dalį, įpareigoti pašalinti pažeidimus, priteisti neturtinės žalos atlyginimą). Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu nepašalinus teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Apibendrindama išdėstytus motyvus ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė