cb495cf4-3cb2-4c94-bdde-d71385ef336d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2333-467/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00850-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės Sandros M.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. M. B. ieÅ¡kinį atsakovui V. B. dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo – I. B.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmė              IeÅ¡kovė S. M. B., kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V. B. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 2010 m. rugpjūčio 20 d., viso 4 170,24 EUR (14 399 Lt) ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad jos tėvams V. B. ir I. B., nutraukus santuokÄ ieÅ¡kovei dar bÅ«nant nepilnamete, atsakovas jokio iÅ¡laikymo jai neteikė, žadėdamas perleisti jam nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį JustiniÅ¡kių g. 95-16, Vilniuje. IeÅ¡kovė pateikė teismui iÅ¡laikymo įsiskolinimo apskaičiavimÄ , atsižvelgiant į tuo laiku buvusiÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ . Taip pat nurodė, kad nuo 2011 m. sausio 11 d. pradėjo studijuoti London North West koledže. IÅ¡vykus studijuoti, jai buvo bÅ«tinas iÅ¡laikymas bÅ«sto, transporto, maisto, mokslo priemonių, kasdienių iÅ¡laidų, užtikrinimui.

Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 2010 m. rugpjūčio 20 d., kai pradėjo gyventi Jungtinėje Karalystėje, ji kas mėnesį iÅ¡leisdavo po 900 svarų sterlingų (tuo laiku vidutiniÅ¡kai po 1 042,55 EUR). Atsakovas nuo 2004 metų nevykdė imperatyvios pareigos iÅ¡laikyti nepilnametę dukrÄ , nors buvo mokus.              Atsakovas V. B. atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamo asmens, kadangi už ieÅ¡kovės nurodytÄ laikotarpį teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį turi ne pati ieÅ¡kovė, o asmuo (asmenys), kuris (kurie) faktiÅ¡kai vykdė pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ už atsakovÄ .

IÅ¡laikymo prievolė vaikui baigiasi, pastarajam sulaukus pilnametystės. Pasibaigus prievolei nelieka teisinio pagrindo reikalauti vykdyti Å¡iÄ prievolę. IeÅ¡kovei, gavus tinkamo dydžio iÅ¡laikymÄ ir pasibaigus prievolei teikti iÅ¡laikymÄ (ieÅ¡kovei sulaukus pilnametystės), ieÅ¡kovės teisės nėra pažeidžiamos, dėl ko bÅ«tų pagrindas kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d.). Atsakovas niekada nežadėjo ieÅ¡kovei perleisti nekilnojamÄ jį turtÄ kaip iÅ¡laikymÄ .

Pati ieÅ¡kovė, dar bÅ«dama nepilnametė, ne kartÄ važiavo į Jungtinę Karalystę pas atsakovÄ ir tai patvirtina faktÄ , kad iÅ¡laikymas jai iÅ¡ tėvo pusės buvo teikiamas.              Trečiasis asmuo ieÅ¡kovės pusėje atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu sutiko ir jo reikalavimus palaikė.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neturi teisės į iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimÄ , nes ieÅ¡kovei reikalingÄ iÅ¡laikymÄ tuo metu ji gavo iÅ¡ kitų asmenų. Byloje esanti 2010 m. sausio 4 d. sutartis, sudaryta tarp trečiojo asmens – ieÅ¡kovės motinos ir R. B. - ieÅ¡kovės brolio tvirtina, jog trečiajam asmeniui suteikta 8 688,60 EUR (30.000 Lt) paskola, kadangi ieÅ¡kovė nuo 2010 m. sausio mėnesio pradėjo studijuoti Jungtinėje karalystėje Londono North West koledže ir pastarajai yra bÅ«tinas kasmėnesinis iÅ¡laikymas, o jos tėvas (atsakovas) savo nepilnametės dukros neiÅ¡laiko.

Paskolos panaudojimÄ pagal paskirtį (ieÅ¡kovės iÅ¡laikymui) patvirtina trečiojo asmens pasiraÅ¡yti pakvitavimai, apie tokių lėšų gavimÄ iÅ¡ savo sÅ«naus. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir ieÅ¡kovė savo paaiÅ¡kinimuose - kad 2010 m. sausio 10 d. ji iÅ¡vyko pas draugę į AnglijÄ ir nuo to laiko iki pilnametystės studijavo Londone, o jÄ iÅ¡laikė mama. Tėvas (atsakovas) iÅ¡laikymo jai neteikė. Mama dėl pinigų susitarė su jos broliu ir kelis kartus jai pervedė pinigus.

Jos iÅ¡laikymui skirtus pinigus, kuriuos mama pasiskolino iÅ¡ brolio, t.y. po 900 svarų sterlingų (tuo laiku vidutiniÅ¡kai po 1042,55 EUR), kiekvienÄ mėnesį jai duodavo brolis. Trečiasis asmuo teismo posėdyje patvirtino, jog nuo 2010 m. sausio 10 d. iki 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki ieÅ¡kovė sulaukė pilnametystės, kaip ir dabar, dukrai iÅ¡laikymÄ teikia ji. Kai dukra ruošėsi iÅ¡vykti į DidžiÄ jÄ BritanijÄ studijuoti, ji susitarė su ieÅ¡kovės broliu (savo sÅ«numi) dėl paskolos.

Nors atsakovas iÅ¡laikymo ieÅ¡kovei neteikė, tačiau pastarojo prievolę dėl iÅ¡laikymo įvykdė trečiasis asmuo. Kai vienas iÅ¡ tėvų teikia visiÅ¡kÄ iÅ¡laikymÄ vaikui iÅ¡ asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto iÅ¡laikymo atlyginimÄ , bet iÅ¡laikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡laikymo prievolė, ieÅ¡kovei bÅ«nant nepilnamete, buvo įvykdyta tinkamai, todėl ieÅ¡kinio dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo netenkino.

Trečiasis asmuo reikalavimo dėl teikto iÅ¡laikymo už minimÄ laikotarpį nepareiÅ¡kė. Sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas dėl tokio reikalavimo yra suėjęs 2013 m. sausio 21 d. (CK 1.125 str. 8 d.). Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė S. M. B. praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas, 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi panaikinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, pripažino, jog byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog iÅ¡laikymÄ nagrinėjamu laikotarpiu ieÅ¡kovei teikė tik jos motina ir kad ieÅ¡kovės teisė gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ savo tėvo nebuvo pažeista.

IeÅ¡kovės motina iÅ¡laikymÄ jai teikė tik savo dalyje, kÄ patvirtino ir ji pati teismo posėdžių metu. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas ieÅ¡kovei nurodytu laikotarpiu teikė bent minimalų iÅ¡laikymÄ , todėl nesuprantamas teismo vertinimas, jog atsakovas savo pareigÄ vykdė tinkamai. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje, aptariant susiklosčiusiÄ situacijÄ , pasinaudota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010 pateikta teismų praktika.

Apeliantė nurodo, jog civilinės bylos, kurioje priimta minėta nutartis, faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo nagrinėjamos civilinės bylos, todėl teismas neturėjo pagrindo ja remtis. Teismas lakoniÅ¡kai ir formaliai įvertino trečiojo asmens pateiktÄ 2010 m. sausio 4 d. sutartį, kadangi ji įrodo tik trečiojo asmens teiktÄ iÅ¡laikymÄ savo dalyje, o ne visÄ ieÅ¡kovei reikalingÄ iÅ¡laikymÄ . Byloje yra neginčijami duomenys, patvirtinantys, jog kitÄ iÅ¡laikymo dalį ieÅ¡kovei teikė jos brolis.

Atsakovas V. B. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, jog teismas, iÅ¡ naujo nagrinėdamas civilinę bylÄ , įpareigojo Å¡alis pateikti visus jų turimus ir bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingus raÅ¡ytinius įrodymus bei juos tinkamai ir iÅ¡samiai įvertino, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ . Tiek ieÅ¡kovės, tiek ir jos motinos pozicija bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. Atsakovas neginčija, jog neturi įrodymų apie realiai dukrai teiktÄ iÅ¡laikymÄ , tačiau įrodymų apie jos realius poreikius neturi ir ieÅ¡kovė.

Tai, kad dukra nėra tinkama ieÅ¡kove Å¡ioje byloje, atsakovas teigė nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios, tačiau ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu tik skirtingai interpretavo susiklosčiusiÄ situacijÄ , bet nesiekė paÅ¡alinti egzistuojančias kliÅ«tis ir bÅ«tent dėl to jos ieÅ¡kinys buvo atmestas. Atsiliepime atsakovas kelia klausimÄ dėl trečiojo asmens į bylÄ pateiktos sutarties fiktyvumo, kadangi per visÄ bylos nagrinėjimo laikÄ apie jÄ nebuvo užsiminta. Trečiasis asmuo I.

B. atsiliepime su apeliaciniu skundu sutinka. Jame nurodo iÅ¡ esmės tapačius argumentus kaip ir ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovės S. M. B. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

             Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovė S. M. B. yra atsakovo V. B. ir trečiojo asmens I. B. dukra. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 220-7028/1998 buvo nutraukta ieÅ¡kovės tėvų (atsakovo ir trečiojo asmens) santuoka. Santuokos nutraukimas įregistruotas 2009 m. birželio 16 d. Nutraukus santuokÄ , nepilnamečiui vaikui (ieÅ¡kovei) iÅ¡laikymas priteistas nebuvo, trečiasis asmuo dėl iÅ¡laikymo priteisimo į teismÄ nesikreipė.

             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jeigu tinkamas iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iÅ¡ tėvų sÄ skaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti iÅ¡laikymÄ nepažeidžiamas, bet kartu tai reiÅ¡kia, kad vienas iÅ¡ tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 str.). Tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡io asmens, kuris faktiÅ¡kai visa apimtimi vienas teikė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti.

Tam iÅ¡ tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iÅ¡ tėvų nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iÅ¡ tėvų (CK 6.50 str. 3 d.). Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitÄ tėvÄ Ä¯vykdytÄ nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitÄ iÅ¡ tėvų teiktÄ iÅ¡laikymÄ Ä¯gijimui netrukdo asmeninis iÅ¡laikymo prievolės pobÅ«dis, nes abu tėvai turi tapačiÄ bendrÄ prievolę iÅ¡laikyti vaikÄ ir Å¡ios prievolės asmeniÅ¡kumas nepaneigiamas vienam iÅ¡ tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimÄ Ä¯ įsiskolinusį vienÄ iÅ¡ tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).             Apeliacinės instancijos teismui, iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus - pinigų pervedimo kvitus (b.l. 122-124, t.1), R.

B. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (b.l. 112, t.1), 2010 m. sausio 4 d. R. B. ir I. B. sutartį (b.l. 91-92, t.2), Å¡alių ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju tinkamai nustatė bei įvertino iÅ¡laikymo ieÅ¡kovei teikimo faktÄ , o bÅ«tent, kad atsakovas ginčo laikotarpiu (nuo 2010-01-10 iki 2010-08-20) ieÅ¡kovei iÅ¡laikymo neteikė, o, jei ir teikė, nepateikė teismui tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.).

Tuo tarpu ieÅ¡kovė buvo iÅ¡laikoma savo motinos I. B., bei, tikėtina, brolio R. B. lėšomis. Duomenų, kad ieÅ¡kovei nurodytų asmenų teiktas iÅ¡laikymas aptariamu laikotarpiu, buvo nepakankamas nepateikta, t.y. ieÅ¡kovė nepagrindė neginčijamais ir objektyviais įrodymais aplinkybės, kad jos poreikiai tuo laikotarpiu buvo ženkliai didesni ir tokiu bÅ«du virÅ¡ijo jai teiktÄ iÅ¡laikymÄ (CPK 178 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodyta teismų praktika, pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad tinkamas iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui (ieÅ¡kovei) buvo teikiamas vieno iÅ¡ tėvų sÄ skaita, bet teismo sprendime nėra pasakyta, kad atsakovas tinkamai vykdė savo pareigÄ iÅ¡laikyti ieÅ¡kovę.

             IÅ¡ esmės byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar ieÅ¡kovė - atsakovo pilnametė dukra yra tinkamas kreditorius Å¡ioje byloje. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu laikotarpiu nustatė, jog ieÅ¡kovė buvo materialiai remiama motinos bei kitų trečiųjų asmenų (pvz. brolio) lėšomis. IeÅ¡kovė nurodo, jog motina jÄ iÅ¡laikė tik jai priklausančio teikti iÅ¡laikymo dalyje, tuo tarpu kitÄ dalį iÅ¡laikymo jai teikė brolis.

Nors iÅ¡ turimų įrodymų negalima padaryti tikslių ir neginčijamų iÅ¡vadų, kokiu santykiu Å¡ie asmenys ieÅ¡kovę rėmė, akivaizdu, jog ji pati asmeninių lėšų savo iÅ¡laikymui neskyrė, nebuvo priversta dirbti ar kitaip nepatyrė realios žalos. Duomenų apie tai, kad teiktas iÅ¡laikymas bÅ«tų buvęs nepakankamas, taip pat nėra. Dėl Å¡ios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju nepilnamečio vaiko interesai gauti tinkamÄ iÅ¡laikymÄ pažeisti nebuvo, kadangi jis buvo teikiamas vieno iÅ¡ tėvų ar trečiųjų asmenų (Å¡ios aplinkybės pripažinimui iÅ¡ esmės nėra svarbu nustatyti, kas faktiÅ¡kai Å¡iÄ pareigÄ už atsakovÄ vykdė).

Ir tik asmuo, realiai vykdęs ieÅ¡kovės tėvui tenkančiÄ pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametę dukrÄ , Å¡iuo atveju galėtų bÅ«ti pripažintas patyrusiu žalos ir turinčiu teisę į tokios žalos atlyginimÄ . Tokiu asmeniu, pavyzdžiui, galėtų bÅ«ti ieÅ¡kovės motina ar jos brolis, tačiau jie savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl nagrinėjamos bylos ginčo dalyko nepareiÅ¡kė, nors kai kuriuos įrodymus ir pateikė į bylÄ (pvz., paskolos sutartį).              Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad aplinkybė, jog nei ieÅ¡kovė, nei trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu iki apeliacinės instancijos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria byla dalyje ieÅ¡kovės reikalavimų dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2010-01-10 iki 2010-08-20 priteisimo buvo grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, niekada neminėjo ir nenurodė teismui apie tarp trečiojo asmens ir ieÅ¡kovės brolio sudarytÄ paskolos sutartį, kelia pagrįstų abejonių jos realumu bei prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo buvimu.

Teisėjų kolegija negali nepripažinti, kad iÅ¡ tikrųjų nurodyta sutartis į bylÄ buvo pateikta tik po to, kai byla pakartotinai pradėta nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl negali nekelti pagrįstų abejonių jos realumu. Tačiau nurodyta sutartis, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės nagrinėjamoje byloje neturi reikalavimo teisės, nėra aktuali konkrečiu atveju, nes, kaip jau buvo minėta, faktas, kas realiai teikė visÄ reikalingÄ iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovei ginčo laikotarpiu, nėra svarbus.

Kiti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovas pateikė teismui įrodymus apie jo patirtas 200 EUR dydžio iÅ¡laidas advokatės pagalbai apmokėti (b.l. 103-104 t.3). Vadovaudamasi Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo patirtos iÅ¡laidos yra patvirtintos raÅ¡ytiniais įrodymais ir nevirÅ¡ija nustatytos maksimalios už tokias paslaugas priteistinos sumos, todėl priteisia jas iÅ¡ ieÅ¡kovės S. M.

B..Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės S. M. B. atsakovui V. B. 200 EUR (du Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjai                                                                 Henrichas Jaglinskis                                                                  Asta Radzevičienė Alma Urbanavičienė