cb487e99-434f-4c06-bdf4-06fef2ad9be4 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-2266-852/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26189-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.2; 122.2; 122.4VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs kreditoriaus UAB „Naujininkų Å«kis“ atskirÄ jį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus UAB „Naujininkų Å«kis“ pareiÅ¡kimÄ skolininkei G.

B. dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, n u s t a t ė:Ginčo esmė kreditorius kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl 77,28 EUR skolos, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, tarp jų – 33,29 EUR iÅ¡laidų už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas, atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimo. Nurodė, kad skolininkė G. B. yra buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkė, tačiau laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas neatsiskaitė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015), konstatavo, jog kreditoriui negali bÅ«ti priteistas jo reikalaujamas iÅ¡laidų už pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo parengimÄ atlyginimas.

Todėl pripažino, kad pareiÅ¡kimo dalis dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo yra aiÅ¡kiai nepagrįsta. Pasak pirmosios instancijos teismo, Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta galimybė, iÅ¡duodant teismo įsakymÄ , tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ dalies. Todėl teismas atsisakė priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ . Atskirojo skundo argumentai Kreditorius, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartimi, pareiÅ¡kė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Pasak kreditoriaus, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso įstatymo normas, reglamentuojančias teismo įsakymo iÅ¡davimo tvarkÄ . Kreditoriaus vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta galimybė, iÅ¡duodant teismo įsakymÄ , tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ dalies, yra nepagrįsta. Å i iÅ¡vada neatitinka teismų praktikos. Pasak kreditoriaus, Civilinio proceso kodekso XXIII skyriuje nėra numatyto draudimo iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl pareiÅ¡kimo reikalavimų dalies.

Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl kreditoriaus reiÅ¡kiamų reikalavimų dalies. Teismask o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog apelianto pareiÅ¡kimo dalis dėl iÅ¡laidų už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas – pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo parengimÄ â€“ atlyginimo priteisimo yra aiÅ¡kiai nepagrįsta.

Teismo vertinimu, Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus nuostatos nenumato galimybės, iÅ¡duodant teismo įsakymÄ , tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ dalies. Remiantis Å¡iomis iÅ¡vadomis, buvo atsisakyta priimti apelianto pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo. Apeliantas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Teigia, jog proceso įstatymas nenumato draudimo iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl reikalavimų dalies. Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.

Teismo pareiga – patikrinti, įgyvendino ar ne kreditorius procesines kreipimosi į teismÄ sÄ lygas (laikėsi teismingumo taisyklių, sumokėjo žyminį mokestį ir kita). Nustačius, jog yra įgyvendintos Å¡ios sÄ lygos, turi bÅ«ti iÅ¡duotas teismo įsakymas. Kitais atvejais, kai, sprendžiant pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, nustatoma, jog kreditorius nesilaikė procesinių pareiÅ¡kimo pateikimo taisyklių, turi bÅ«ti nustatytas terminas pareiÅ¡kimo trÅ«kumams Å¡alinti arba apskritai atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ (Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Nors teismo vaidmuo apsiriboja procesinių taisyklių laikymosi patikrinimu, nereiÅ¡kia, jog kreditorius gali reikÅ¡ti bet kokį materialinį reikalavimÄ ir teismas bet kokio materialinio reikalavimo pagrindu iÅ¡duos teismo įsakymÄ . Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, jeigu pareiÅ¡kimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. Tokiu (aiÅ¡kiai nepagrįstu) pareiÅ¡kimu laikytinas toks pareiÅ¡kimas, kuriuo reiÅ¡kiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimÄ (patenkinimÄ ) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiÅ¡kimo vertinimÄ , tai yra tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismÄ sÄ lygas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės reikalavimÄ dėl iÅ¡laidų už juridinio asmens suteiktas teisines paslaugas atlyginimo priteisimo kvalifikavo aiÅ¡kiai nepagrįstu reikalavimu. Remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015), konstatuotina, jog toks reikalavimas negali bÅ«ti patenkintas, nepriklausomai nuo to, pagal kokias procesines taisykles yra reiÅ¡kiamas toks reikalavimas, ir nuo bylos baigties. Kitaip tariant, tiesiog nėra įmanomas reikalavimo kompensuoti iÅ¡laidas už juridinio asmens suteiktas teisines paslaugas patvirtinimas / patenkinimas.

Apelianto reikalavimas, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino aiÅ¡kiai nepagrįstu, yra procesinis reikalavimas. Kaip jau buvo nurodyta, pagrindas atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo egzistuoja tada, kai pareiÅ¡kimu yra reiÅ¡kiami aiÅ¡kiai nepagrįsti materialiniai subjektiniai reikalavimai. Be to, kÄ pagrįstai nurodo ir apeliantas, Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus, reglamentuojančio bylų dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nagrinėjimo ypatumus, normos nenumato tiesioginio draudimo iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl kreditoriaus reikalavimų dalies.

IÅ¡ kitos pusės, iÅ¡davus teismo įsakymÄ dėl apelianto materialinių subjektinių reikalavimų ir procesinio reikalavimo kompensuoti kitas (bylinėjimosi) iÅ¡laidas ir atsisakius priimti joo pareiÅ¡kimÄ , kiek juo reikalaujama kompensuoti iÅ¡laidas už suteiktÄ teisinę pagalbÄ , bÅ«tų iÅ¡kreipta paties sumarinio proceso esmė. Å io procesinio instituto paskirtis – kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sÄ naudomis bei kuo paprastesniu bÅ«du iÅ¡spręsti neginčijamų ir neprieÅ¡taraujančių įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimus.

Tokio proceso galutinis rezultatas turi būti teismo įsakymo, esančio vykdomuoju dokumentu, išdavimas, teismui netikrinant jo pagrįstumo. Taip siekiama kuo greitesnio socialinės taikos tarp šalių atkūrimo įmanomai paprasčiausiu būdu. Bylos, išnagrinėtos Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus tvarka, proceso pasibaigimas kitokiu negu teismo įsakymas procesiniu dokumentu ir apeliacijos galimybė (netgi jeigu procesinių reikalavimų išsprendimo dalyje) yra nesuderinami su supaprastinto proceso tikslais.

IÅ¡davus teismo įsakymÄ dėl apelianto materialinių subjektinių reikalavimų ir procesinio reikalavimo kompensuoti kitas (bylinėjimosi) iÅ¡laidas ir atsisakius priimti jo pareiÅ¡kimÄ , kiek juo reikalaujama kompensuoti iÅ¡laidas už suteiktÄ teisinę pagalbÄ , pirma, teismas turėtų priimti du procesinius sprendimus (teismo įsakymÄ dėl reikalavimų dalies ir nutartį dėl atsisakymo priimti pareiÅ¡kimo dalį). Antra, atsisakius priimti pareiÅ¡kimo dalį, kreditorius galėtų pasinaudoti teise į apeliacijÄ ir pareikÅ¡ti atskirÄ jį skundÄ dėl tokios nutarties (Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalis).

Vadinasi, galima situacija, kai iÅ¡ esmės vieno pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo pagrindu teismas priimtų du atskirus procesinius dokumentus ir taip vėliau vyktų du lygiagretÅ«s procesai – iÅ¡ieÅ¡kojimo ir apeliacijos. Kreditorius, pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo reikÅ¡damas (nors ir vienÄ ) aiÅ¡kiai nepagrįstÄ reikalavimÄ , prisiima rizikÄ netekti teisės supaprastintu bÅ«du apsiginti galimai pažeistas ar pažeidžiamas materialines subjektines teises. Apeliantas vienÄ aiÅ¡kiai nepagrįstÄ reikalavimÄ pareiÅ¡kė.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti jo pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo.Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Todėl paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r ė : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                              Andrius Verikas