cb46f575-1104-424b-920e-53fc05785075 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedÄ. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. gegužÄs 31 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs R. Ä. ieÅ¡kinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc (AB) dÄl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisÄtu.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä :GinÄo esmÄ ieÅ¡kovÄ R. Ä. (toliau â IeÅ¡kovÄ) kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Nordea Bank Finland Plc (AB) (toliau - Atsakovas), kuriuo praÅ¡Ä pripažinti 2007 m. birželio 22 d.
Legislator headnote
AI generatedcb46f575-1104-424b-920e-53fc05785075 · Vilniaus apygardos teismas: Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2013 m. gegužÄs 31 d. sprendimu IeÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atmetÄ. Teismas nustatÄ, kad Å¡alys 2007 m. birželio 22 d. sudarÄ BÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/06/66S (Sutartis), pagal kuriÄ Atsakovas suteikÄ IeÅ¡kovei 135 101,00 EUR kreditÄ buto, esanÄio Kalno g. 7-8, Neringos m., pirkimui. IeÅ¡kovÄs prievolių Atsakovui pagal sutartį vykdymui užtikrinti Å¡alys susitarÄ dÄl IeÅ¡kovÄs įsigyto buto įkeitimo Atsakovui.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2A-1061-781/2014Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05604-2012-8                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 44.5.1; 63.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužÄs 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Laimos GerasiÄkinienÄs, Dainiaus RinkeviÄiaus ir JÅ«ratÄs VaranauskaitÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs R.
Ä. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. gegužÄs 31 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs R. Ä. ieÅ¡kinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc (AB) dÄl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisÄtu.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä :GinÄo esmÄ ieÅ¡kovÄ R. Ä. (toliau â IeÅ¡kovÄ) kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Nordea Bank Finland Plc (AB) (toliau - Atsakovas), kuriuo praÅ¡Ä pripažinti 2007 m. birželio 22 d.
BÅ«sto kredito sutarties Nr. BK 07/06/66S (toliau - Sutartis) nutraukimÄ neteisÄtu ir Å¡alis grÄ Å¾inti į padÄtį, buvusiÄ iki Sutarties nutraukimo jÄ pratÄsiant toliau vykdyti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad Å¡alys 2007 m. sudarÄ BÅ«sto kreditavimo sutartį (Sutartį), pagal kuriÄ IeÅ¡kovei buvo suteiktas 135 101, 00 EUR kreditas butui, esanÄiam (duomenys neskelbtini), pirkti, kredito grÄ Å¾inimÄ užtikrinant įsigyto buto hipoteka, galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas â 2043 m. birželio 10 d.
Atsakovas 2011 m. balandžio 8 d. iÅ¡siuntÄ praneÅ¡imÄ IeÅ¡kovei, kad iki 2011 m. balandžio 20 d. nesumokÄjus 1 175, 03 EUR įsiskolinimo, Atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks sutartį. Sutartis laikoma nutraukta nuo 2011 m. balandžio 20 d. IeÅ¡kovÄs pradelsti mokÄjimai sutarties nutraukimo dienai sudarÄ 3-jų mÄnesių vÄluojamos mokÄti 421, 66 EUR kredito palÅ«kanos, 727, 95 EUR negrÄ Å¾intas kreditas, 25, 42 EUR įsipareigojimo nevykdymo palÅ«kanos, iÅ¡ viso 1 175, 03 EUR. IeÅ¡kovÄ praneÅ¡imo pasiraÅ¡ytinai negavo ir toliau vykdÄ mokÄjimus: 2011 m. liepos 20 d. sumokÄjo 6 000, 00 Lt, 2011 m. rugpjÅ«Äio 2 d. sumokÄjo 6 000, 00 Lt, 2011 m. spalio 19 d. sumokÄjo 2 700, 00 Lt.
IeÅ¡kovÄ ne kartÄ kreipÄsi į Atsakovo atstovus el. paÅ¡tu dÄl informacijos apie įsiskolinimÄ , taÄiau Atsakovas tokios informacijos nepateikÄ. IeÅ¡kovÄ apie sutarties nutraukimÄ sužinojo tik 2012 m. balandį, antstoliui pradÄjus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad 2010 m. ji yra iÅ¡vykusi dirbti į užsienį. Po sutarties nutraukimo IeÅ¡kovÄ Atsakovui sumokÄjo 29 900, 00 Lt (8 659, 64 EUR). Anot IeÅ¡kovÄs, tarp jos ir Atsakovo buvo sudaryta kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartis.
IeÅ¡kovÄ teigia, kad Sutarties nutraukimas yra neteisÄtas, nes tam nebuvo materialinio pagrindo. Sutarties 13.1 punkto nuostata yra nesÄ Å¾ininga, iÅ¡ esmÄs pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , todÄl pripažintina negaliojanÄia ab initio ir negali bÅ«ti taikoma. Be to, IeÅ¡kovÄs veiksmuose nÄra sutarties pažeidimo, kuris galÄtų bÅ«ti kvalifikuojamas kaip esminis. Atsakovas negalÄjo kreditavimo sutarties nutraukti remdamasis vien tik prievolÄs laiku mokÄti įmokas termino pažeidimu.
Neįvykdyta prievolÄ sudarÄ 0,87 proc. kredito sumos. Atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su IeÅ¡kove, elgÄsi nesÄ Å¾iningai, neinformavo IeÅ¡kovÄs visais sutartyje nurodytais ir jam žinomais bÅ«dais apie uždelstus mokÄjimus, apie galimÄ sutarties nutraukimÄ . Be to, Atsakovas pažeidÄ sutarties 4.1.5 punkto reikalavimÄ nesudaryti kliÅ«Äių kredito gavÄjui tinkamai ir laiku vykdyti savo įsipareigojimus. Atsakovas atsiliepime į IeÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį praÅ¡Ä jį atmesti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Atsakovas nurodÄ, kad IeÅ¡kovÄ pažeidÄ mokÄjimo prievoles Atsakovui, nuo 2011 m. sausio 10 d. nemokÄjo kredito įmokų ir palÅ«kanų. MokÄjimo pažeidimai tÄsÄsi tris mÄnesius iÅ¡ eilÄs, IeÅ¡kovÄ nereagavo į Atsakovo priminimus ir raginimus mokÄti skolÄ per papildomai nustatytus terminus. Vadovaujantis Sutarties bendrosios dalies 13.1 punktu, Atsakovas nuo 2011 m. balandžio 20 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukÄ sutartį ir kreipÄsi į hipotekos skyrių dÄl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.
KlaipÄdos apygardos teismas 2012 m. rugpjÅ«Äio 16 d. nutartyje jau iÅ¡tyrÄ IeÅ¡kovÄs pakartotinai ieÅ¡kinyje keliamus reikalavimus dÄl Sutarties bendrosios dalies 13.1 punkte įtvirtintos sÄ lygos sÄ Å¾iningumo ir galiojimo, dÄl IeÅ¡kovÄs padaryto sutarties pažeidimo kvalifikavimo, dÄl Atsakovo bendradarbiavimo su IeÅ¡kove ir informavimo tinkamumo. ApeliacinÄs instancijos teismas sutarties nutraukimÄ pripažino teisÄtu ir pagrįstu, pripažino, kad IeÅ¡kovÄ iÅ¡ esmÄs pažeidÄ sutartį nesilaikydama mokÄjimų grafiko, kad Atsakovo siųsti praneÅ¡imai skolininkei yra laikomi įteiktais tinkamai.
Visi IeÅ¡kovÄs ieÅ¡kinyje iÅ¡dÄstyti reikalavimai Atsakovui ir jų motyvai yra iÅ¡tirti ir iÅ¡sprÄsti įsiteisÄjusia teismo nutartimi, yra visuotinai privalomi, negali bÅ«ti pakartotinai keliami, pakartotinai vertinami ir pakartotiniu procesiniu sprendimu sprendžiami. Be to, KlaipÄdos apygardos teismo nutartimi užbaigtoje byloje nustatytos faktinÄs ir teisinÄs aplinkybÄs turi prejudicinÄ galiÄ nagrinÄjamojoje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinÄtinos, todÄl turi bÅ«ti atmesti, jeigu teismas nenutrauktų bylos.
Sutartis nutraukta ne po vienos įmokos pradelsimo, sutarties bendrosios dalies 13.1 p. sÄ lyga IeÅ¡kovei buvo taikyta žymiai palankiau. Atsakovas laikytinas teisÄtai nutraukusiu sutartį, kadangi Sutartis buvo iÅ¡ esmÄs pažeista ir pažeidimai neiÅ¡taisyti per žymiai ilgesnį nei 30 dienų terminÄ , nemokÄjimai tÄsÄsi tris mÄnesius iÅ¡ eilÄs, dar nuo 2007 m. rugpjÅ«Äio 10 d. IeÅ¡kovÄ nuolat pažeidinÄjo mokÄjimo grafikÄ . IeÅ¡kovÄs pateikti trijų mokÄjimų, atliktų jau po sutarties nutraukimo per 2011 metus, kvitai ir dviejų mokÄjimų, atliktų per 2012 metus, kvitai, t.y. penki mokÄjimai per dviejų metų laikotarpį patvirtina faktÄ , kad IeÅ¡kovÄ iÅ¡ esmÄs pažeidÄ sutartį.
Paskutinis mokÄjimas yra padarytas, kai po sutarties nutraukimo jau buvo praÄjÄ daugiau negu vieneri metai ir septyni mÄnesiai. Po sutarties nutraukimo IeÅ¡kovÄ gali atlikti veiksmus dengdama skolÄ Atsakovui, taÄiau Sutarties nutraukimo pagrįstumas turi bÅ«ti vertinamas nutraukimo dienai. PažymÄjo, kad Å¡alys susitarÄ, jog visi praneÅ¡imai yra siunÄiami registruotu paÅ¡tu paskutiniu žinomu Å¡alies adresu. IeÅ¡kovÄ niekada neinformavo Atsakovo apie jos gyvenamosios vietos pasikeitimÄ . Atsakovas praÅ¡Ä bylÄ nutraukti, o Å¡io praÅ¡ymo netenkinus, ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2013 m. gegužÄs 31 d. sprendimu IeÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atmetÄ. Teismas nustatÄ, kad Å¡alys 2007 m. birželio 22 d. sudarÄ BÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/06/66S (Sutartis), pagal kuriÄ Atsakovas suteikÄ IeÅ¡kovei 135 101,00 EUR kreditÄ buto, esanÄio Kalno g. 7-8, Neringos m., pirkimui. IeÅ¡kovÄs prievolių Atsakovui pagal sutartį vykdymui užtikrinti Å¡alys susitarÄ dÄl IeÅ¡kovÄs įsigyto buto įkeitimo Atsakovui.
Sutartimi numatyta kredito grÄ Å¾inimo pradžia â 2007 m. liepos 10 d., kredito grÄ Å¾inimo paskutinÄ diena â 2043 m. birželio 10 d. Sutartimi Å¡alys susitarÄ, kad kreditas dalimis bus grÄ Å¾inamas ir palÅ«kanos bus mokamos kiekvieno mÄnesio 10 dienÄ , pagal kredito grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokÄjimo grafikÄ (I t., b. l. 21-31, 80, 81). Po IeÅ¡kovÄs 2011 m. sausio 10 d. atlikto mokÄjimo, kuriuo buvo sumokÄta 200,69 EUR palÅ«kanų, Atsakovas raÅ¡ytiniu 2011 m. sausio 24 d. priminimu paragino IeÅ¡kovÄ sumokÄti 250,96 EUR skolos.
Po ko IeÅ¡kovei iÅ¡siųstas 2011 m. vasario 9 d. reikalavimas sumokÄti skolÄ iki 2011 m. kovo 11 d., taip pat nurodant Atsakovo teisÄ 2011 m. kovo 11 d. priimti sprendimÄ dÄl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo, skolos nesumokÄjus per nustatytÄ terminÄ . IeÅ¡kovei nepadengus skolos, susidariusios po 2011 m. sausio 10 d. atlikto mokÄjimo, taip pat neatlikus 2011 m. vasario 10 d. ir 2011 m. kovo 10 d. mokÄjimų pagal mokÄjimų grafikÄ , IeÅ¡kovei iÅ¡siųstas 2011 m. kovo 14 d. reikalavimas sumokÄti 1 163,79 EUR skolÄ iki 2011 m. balandžio 3 d., nurodant, kad Atsakovas 2011 m. balandžio 3 d. priims sprendimÄ dÄl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo, nesumokÄjus skolos.
IeÅ¡kovei nesumokÄjus skolos, Atsakovas 2011 m. balandžio 5 d. iÅ¡siuntÄ IeÅ¡kovei 2011 m. balandžio 5 d. praneÅ¡imÄ apie sutarties vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ nuo 2011 m. balandžio 20 d., nesumokÄjus 1 175,03 EUR skolos iki 2011 m. balandžio 20 d. Atsakovo 2011 m. sausio 24 d. priminimas, 2011 m. vasario 9 d. reikalavimas, 2011 m. kovo 14 d. pakartotinis reikalavimas bei 2011 m. balandžio 5 d. praneÅ¡imas apie Sutarties nutraukimÄ buvo siųsti IeÅ¡kovei sutartyje ir gyventojų registre nurodytu adresu Kalno g. 7-8, Neringos m. (I t., b. l. 32, 33, 82-84, 132-135, 148-150).
Po 2011 m. sausio 10 d. atlikto mokÄjimo, mokÄjimÄ Atsakovui IeÅ¡kovÄ atliko tik 2011 m. liepos 20 d. (6 000,00 Lt), po to 2011 m. rugpjÅ«Äio 2 d. (6 000,00 Lt), po to 2011 m. spalio 19 d. (2 700,00 Lt), po to 2012 m. gegužÄs 30 d. (12 000,00 Lt), po to 2012 m. rugpjÅ«Äio 7 d. (3 200,00 Lt), po to 2013 m. sausio 24 d. (8 000,00 Lt), po to 2013 m. vasario 15 d. (3 200,00 Lt), t.y. iÅ¡ viso 41 100,00 Lt (I t., b. l. 45-49, 107-110). IeÅ¡kovei iki 2011 m. balandžio 20 d. nesumokÄjus skolos, Atsakovas 2011 m. balandžio 20 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukÄ sutartį ir pradÄjo priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ , pareiÅ¡kimÄ dÄl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo 2011 m. gegužÄs 24 d. pateikÄs KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismui, kuris 2011 m. birželio 27 d. nutartimi areÅ¡tavo įkeistÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įspÄjant IeÅ¡kovÄ, kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mÄnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iÅ¡ varžytynių, pavedant daikto savininkei saugoti įkeistÄ daiktÄ , uždraudžiant daiktÄ perleisti kitiems asmenims, kitaip apsunkinti.
KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi nutarta iÅ¡ieÅ¡koti Atsakovo naudai 130 018,58 EUR skolos, 703,96 EUR palÅ«kanų, 5 996,44 EUR įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų, 16 proc. sutartinių palÅ«kanų nuo pareiÅ¡kimo priÄmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 137,00 Lt žyminio mokesÄio, 132,50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu vieÅ¡o paskelbimo spaudoje bÅ«du, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ , nutariant parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ butÄ (I t., b. l. 19-20).
KlaipÄdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs IeÅ¡kovÄs atskirÄ jį skundÄ , 2012 m. rugpjÅ«Äio 16 d. nutartimi KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartį paliko nepakeistÄ ir panaikino KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2012 m. gegužÄs 8 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas ginÄo sprendime nurodÄ nenustatÄs aplinkybių, suteikianÄių pagrindÄ nutraukti civilinÄ bylÄ Â CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, kadangi bylų, kurios iki 2012 m. lapkriÄio 16 d. (ieÅ¡kinio Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teisme gavimo data) bÅ«tų pradÄtos pagal IeÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį Atsakovui dÄl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisÄtu, nÄra.
Bet teismas pripažino, kad KlaipÄdos apygardos teismo civilinÄje byloje Nr. 2S-1334-460/2012 nustatytų aplinkybių, nurodytų teismo 2012 m. rugpjÅ«Äio 16 d. nutartyje, nereikia įrodinÄti, nes jos turi prejudicinÄ reikÅ¡mÄ nagrinÄjamojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas pažymÄjo, kad IeÅ¡kovÄ nepateikÄ Ä¯ nagrinÄjamÄ civilinÄ bylÄ Ä¯rodymų, kurie neatitiktų ar prieÅ¡tarautų KlaipÄdos apygardos teismo nustatytoms aplinkybÄms ir konstatuotiems faktams. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu IeÅ¡kovÄ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. gegužÄs 31 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo, neperdavus bylos nagrinÄti iÅ¡ naujo - priimti naujÄ sprendimÄ - IeÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Apeliaciniame skunde IeÅ¡kovÄ nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad KlaipÄdos hipotekos teisÄjo 2012 m. rugpjÅ«Äio 16 d. nutartis ir joje nurodytos aplinkybÄs turi prejudicinÄ galiÄ nagrinÄjamoje byloje. PažymÄjo, kad hipotekos teisÄjo nutartis per se neturi prejudicinÄs galios nagrinÄjant ginÄus dÄl teisÄs, tame tarpe ginÄus dÄl sutarties nutraukimo pagrįstumo, nes ginÄų dÄl teisÄs nagrinÄjimas neįeina į hipotekos teisÄjo kompetencijÄ . Be to, hipotekos procedÅ«rų įrodinÄjimo dalykas nÄra sutarties nutraukimo pagrįstumas, taigi neatitinka vienos iÅ¡ CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sÄ lygų.
Taip pat ypatingosios teisenos tvarka priimtos teismo nutarties motyvuojamoji dalis neturi prejudicinÄs galios. Tai, kad nagrinÄjant hipotekos procesus tarp Å¡alių kilo nesutarimas dÄl Sutarties nutraukimo pagrįstumo ir KlaipÄdos apygardos teismas pasisakÄ dÄl klausimų, kurie negali bÅ«ti hipotekos teisinių santykių nagrinÄjimo ypatingos teisenos tvarka dalykas, nesudarÄ pagrindo ginÄijamÄ sprendimÄ priÄmusiam teismui konstatuoti, kad nurodytos aplinkybÄs yra prejudicinÄs ir privalomos ginÄÄ nagrinÄjant ieÅ¡kinio teisenos tvarka.
Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡iuos faktus kaip prejudicinius, iÅ¡ esmÄs pažeidÄ CPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodÄ, kad IeÅ¡kovÄ nepateikÄ Ä¯ nagrinÄjamÄ bylÄ Ä¯rodymų, kurie neatitiktų ir prieÅ¡tarautų KlaipÄdos apygardos teismo nustatytoms aplinkybÄms ir konstatuotiems faktams, kad IeÅ¡kovÄ iÅ¡ esmÄs pažeidÄ Sutartį. AtkreipÄ dÄmesį į tai, kad 2011 m. balandžio 5 d. praneÅ¡imu apie Sutarties nutraukimÄ Atsakovas nustatÄ IeÅ¡kovei papildomÄ terminÄ sutarÄiai įvykdyti, todÄl toks Sutarties pažeidimas - kredito ir kitų pagal sutartį priklausanÄių sumokÄti mokÄjimų nesumokÄjimas - savo prigimtimi nelaikytinas esminiu, dÄl ko netaikytini ir esminį pažeidimÄ bei sutarties nutraukimÄ Â reglamentuojantys CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys bei 6.218 straipsnis, o turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 6.209 straipsnio nuostatomis.
Negalima iÅ¡vada, kad Atsakovas dÄl laikino pažeidimo pobÅ«džio iÅ¡ esmÄs negavo to, ko tikÄjosi iÅ¡ ilgalaikÄs sutarties, ir negalÄjo to numatyti â 1 175,03 EUR Lt suma siekia tik 0,87 proc. kredito sumos. PabrÄžÄ, kad Sutarties galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas nustatytas 2043 m. birželio 10 d. (t.y. 36 metai), kas lemia iÅ¡vadÄ , jog Å¡alis siejo ilgalaikio pobÅ«džio kreditavimo santykiai (sutartis yra ilgalaikÄ), todÄl griežtas atsiskaitymo terminų laikymasis neturi esminÄs reikÅ¡mÄs sutarties galiojimui. IeÅ¡kovÄ 4 metus (nuo 2007 metų) mokÄjimus pagal Sutartį tinkamai atlikdavo, dengÄ pradelstus įsipareigojimus, po Sutarties nutraukimo atliko mokÄjimų už 41 100 Lt (t.y. 11 903,38 EUR) sumÄ .
Nutraukdamas sutartį Atsakovas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad Sutartis yra vartojimo sutartis. IeÅ¡kovÄs veiksmuose nÄra nesÄ Å¾iningų, tyÄinių veiksmų. Negavusi iÅ¡ Atsakovo atsakymų į siųstus el. laiÅ¡kus, IeÅ¡kovÄ pati dengÄ susidariusį įsiskolinimÄ , t.y. iki tol, kol realiai sužinojo apie Sutarties nutraukimÄ ji sumokÄjo 14 700 Lt, kai pagal Sutartį vidutiniai mokÄjimas buvo apie 1 100 Lt/mÄn., taigi preliminariai padengÄ 13 įmokų. IÅ¡ antstolio 2012 m. balandį gavusi žinių apie Sutarties nutraukimÄ , IeÅ¡kovÄ iÅ¡kart kreipÄsi į AtsakovÄ dÄl situacijos iÅ¡sprendimo ir Sutarties teisinių santykių tÄsimo.
IeÅ¡kovÄ mano, kad Atsakovo pateikti įrodymai nepagrindÄ IeÅ¡kovÄs mokÄjimų nevykdymo sistemingumo. PrieÅ¡ingai Atsakovo pateiktas grafikas patvirtina, kad IeÅ¡kovÄ kaip tik sistemingai ir tinkamai vykdÄ mokÄjimus 4 metus nuo Sutarties sudarymo. Anot IeÅ¡kovÄs, pirmosios instancijos teismas neįvykdÄ pareigos įvertinti Sutarties 12 punkte nurodytų palÅ«kanų dydį ir 16 proc. palÅ«kanų taikymÄ IeÅ¡kovei jau po Sutarties nutraukimo, teismas dÄl Å¡ios Sutarties nuostatos nepasisakÄ ir jos atitikimo CK 6.188 straipsniui neįvertino ir netyrÄ.
Atsakovas reikalauja 16 proc. palÅ«kanų, skaiÄiuojamų nuo pareiÅ¡kimo priÄmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo pagal Sutarties 12 punktÄ . Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra asmeninÄ skolininko atsakomybÄ už tai, kad jis prievolÄs nevykdÄ geruoju, o jo kreditorius dÄl to kreipÄsi į teismÄ . Å ioms palÅ«kanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis, t.y. 5 procentai. TodÄl ir IeÅ¡kovei Å¡iuo atveju turi bÅ«ti skaiÄiuojamos tik 5 procentų dydžio procesinÄs palÅ«kanos pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį.
IeÅ¡kovÄ nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad IeÅ¡kovÄ neįrodÄ, kad Sutarties 13.1 punkto sÄ lyga IeÅ¡kovei nebuvo taikyta žymiai palankiau, nes IeÅ¡kovÄ buvo raginama paÅ¡alinti pažeidimus priminimais. Teismas neįvertino, kad IeÅ¡kovÄ Å¡ių priminimų niekada negavo, o Atsakovas neįrodÄ, kad IeÅ¡kovÄ gavo Atsakovo priminimus, kad Å¡ie priminimai IeÅ¡kovei buvo įteikti. Neįrodžius aplinkybių, kad raginimai buvo įteikti IeÅ¡kovei, nÄra įrodytas faktas, kad IeÅ¡kovei Sutarties 13,1. punktas buvo taikomas palankiau.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir aplinkybes, IeÅ¡kovÄ teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ priÄmÄ neiÅ¡tyrÄs reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, nevisapusiÅ¡kai iÅ¡analizavÄs Sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo aplinkybių, neįvertinÄs ex officio Sutarties 13.1 punkto ir 12 punkto nuostatų, iÅ¡ esmÄs pažeidÄs CPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas, netinkamai pritaikÄs ar apskritai netaikÄs reikiamų teisÄs normų, dÄl ko skundžiamas sprendimu neatskleista bylos esmÄ ir jis neatitinka CPK 263 straipsnio reikalavimų.Atsiliepimu į IeÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ Atsakovas praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Atsakovas nurodÄ, kad IeÅ¡kovÄ tik apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstÄ motyvus, jog nesutinka su tuo, kad turi bÅ«ti taikoma prejudicijos taisyklÄ, todÄl remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, IeÅ¡kovÄs motyvai dÄl prejudicijos taikymo neturi bÅ«ti nagrinÄjami. AplinkybÄ, jog KlaipÄdos apygardos teismas iÅ¡nagrinÄtoje civilinÄje byloje Nr. 2-1647-144/2012 visapusiÅ¡kai įvertino ir įsiteisÄjusiu procesiniu sprendimu iÅ¡sprendÄ IeÅ¡kovÄs reikalavimus tiek dÄl Sutarties bendrosios dalies 13.1. punkto sÄ lygos sÄ Å¾iningumo, tiek dÄl Sutarties pažeidimo esmingumo, o taip pat Atsakovo bendradarbiavimo pareigos laikymosi ir IeÅ¡kovÄs informavimo tinkamumo, patvirtina ir tai, jog apeliacinÄs instancijos teismas procesiniame sprendime tiesiogiai nurodÄ, kad dÄl Å¡ių IeÅ¡kovÄs reikalavimų, nurodytų aplinkybių tyrimo ir vertinimo jis, vadovaudamasis privalomÄ galiÄ turinÄia LAT suformuluota teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, veikia ne tik remdamasis IeÅ¡kovÄs atskirojo skundo pagrindu, bet ir ex officio.
Atsakovas pažymÄjo, jog visos KlaipÄdos apygardos teismo 2012 m. rugpjÅ«Äio 16 d. nutartimi užbaigtoje byloje nustatytos faktinÄs ir teisinÄs aplinkybÄs turi prejudicinÄ galiÄ nagrinÄjamoje byloje, todÄl nÄra iÅ¡ naujo įrodinÄtinos ir teismo neturi bei negali bÅ«ti iÅ¡ naujo (kitaip) įvertinamos. Pasisakydamas dÄl kitų apeliacinio skundo argumentų, Atsakovas nurodÄ tuos paÄius motyvus, kaip ir iÅ¡dÄstytus atsiliepime į IeÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Atsakovas informavo teismÄ , kad 2014 m. balandžio 1 d. âNordea Bank Finland Plcâ, Lietuvoje veikiantis per âNordea Bank Finland Plcâ Lietuvos skyrių, perleido reikalavimo teises Nordea Bank AB, Lietuvoje veikianÄiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyriui ir pateikÄ tai patvirtinanÄius įrodymus.
CPK 48 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginÄijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkÄlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, raÅ¡ytinio proceso tvarka tÄ Å¡alį pakeiÄia jos teisių perÄmÄju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perÄmimas. Teisių perÄmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.
TeisÄjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad 2014 m. balandžio 1 d. įvyko teisių perleidimas ir perÄmimas bei į tai, kad ginÄas byloje kilo iÅ¡ turtinių, teisinių santykių, todÄl yra galimas subjektinių teisių bei pareigų perÄmimas materialiojoje teisÄje. Atsižvelgiant į tai, pirminio atsakovo âNordea Bank Finland Plcâ, veikianÄio Lietuvoje per âNordea Bank Finland Plcâ Lietuvos skyrių procesinių teisių ir pareigų perÄmÄju Å¡ioje civilinÄje byloje pripažintinas Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių.
Susipažinusi su IeÅ¡kovÄs ieÅ¡kinio dalyku teisÄjų kolegija nustatÄ, kad IeÅ¡kovÄ siekia pripažinti Sutarties nutraukimÄ neteisÄtu, ir Å¡alis grÄ Å¾inti į padÄtį, buvusiÄ iki Sutarties nutraukimo. IÅ¡ byloje esanÄios medžiagos matyti, kad Atsakovas kreipÄsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dÄl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ IeÅ¡kovÄs, nurodÄs, kad Sutartis su IeÅ¡kove, kaip kredito gavÄja, yra nutraukta, nes ji nevykdÄ prievolių pagal Sutartį, todÄl Atsakovas praÅ¡Ä pradÄti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto â leisti už skolÄ parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ butÄ .
KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi nutarta iÅ¡ieÅ¡koti Atsakovo naudai 130 018,58 EUR skolos, 703,96 EUR palÅ«kanų, 5 996,44 EUR įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų, 16 proc. sutartinių palÅ«kanų nuo pareiÅ¡kimo priÄmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 137,00 Lt žyminio mokesÄio, 132,50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu vieÅ¡o paskelbimo spaudoje bÅ«du, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ , nutariant parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ butÄ (I t., b. l. 19-20).
KlaipÄdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs IeÅ¡kovÄs atskirÄ jį skundÄ , 2012 m. rugpjÅ«Äio 16 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. 2S-1334-460/2012 KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartį paliko nepakeistÄ (I t., b. l. 85-89). Nustatyta, kad KlaipÄdos apygardos teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl kredito davÄjo (Atsakovo) teisÄs pradÄti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«ras, vertino aplinkybes dÄl Sutarties nutraukimo pagrįstumo (I t., b. l. 85-89).
Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gegužÄs 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ pripažinÄs, kad KlaipÄdos apygardos teismo civilinÄje byloje Nr. 2S-1334-460/2012 nustatytos aplinkybÄs turi prejudicinÄ reikÅ¡mÄ nagrinÄjamoje byloje, todÄl iÅ¡ naujo nÄra įrodinÄtinos. IeÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Taigi Å¡iuo atveju aktualus hipotekos teisÄjo priimtos nutarties prejudicinÄs galios klausimas bylose, susijusiose su pagrindine prievole ir iÅ¡keltose ginÄo teisenos tvarka. Pagal iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusias CPK XXXVI skyriaus nuostatas, įregistravus sutartinÄ hipotekÄ , jeigu skolininkas per hipotekos lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius turi teisÄ kreiptis į hipotekos skyrių su pareiÅ¡kimu dÄl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.
Tokio pareiÅ¡kimo nagrinÄjimas (tuo atveju, jei skola kreditoriui per įspÄjimo terminÄ negrÄ Å¾inta ir kreditorius pakartotinai kreipÄsi su pareiÅ¡kimu į hipotekos skyrių dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo) baigiamas hipotekos teisÄjo nutartimi už skolÄ Ä¯keistÄ daiktÄ parduoti iÅ¡ varžytynių arba perduoti įkeistÄ daiktÄ administruoti kreditoriui (CPK 558 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta dÄl hipotekos teisÄjo jurisdikcinÄs veiklos ginÄo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu.
Å ių iÅ¡aiÅ¡kinimų esmÄ yra ta, kad hipotekos teisÄjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisÄs aktuose nustatytos sÄ lygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginÄų dÄl teisÄs, nagrinÄtinų ginÄo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant bylų dÄl hipotekos teisinių santykių nagrinÄjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkreÄioje byloje kyla ginÄas, susijÄs su pagrindine prievole â skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., Å¡ie klausimai byloje dÄl hipotekos ar įkeitimo nenagrinÄjami (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Vilniaus apskrities valstybinÄ mokesÄių inspekcija v.
AB âLithunâ, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkriÄio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje AB bankas âSnorasâ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Kasacinis teismas taip pat yra nurodÄs, kad, atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedÅ«ra, hipotekos teisÄjas turi atlikti teisinį tyrimÄ , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atitinkamÄ procedÅ«rÄ jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti bÅ«tini dokumentai.
Teigiamu atveju atliekamas praÅ¡omas veiksmas, o prieÅ¡ingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti praÅ¡omÄ procedÅ«rÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. lapkriÄio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje AB bankas âSnorasâ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje AB SEB bankas v. UAB âInrentâ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v.
BUAB âNetoâ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010). Remiantis anksÄiau nurodytu kasacinio teismo hipotekos teisÄjo vaidmens iÅ¡aiÅ¡kinimu darytina iÅ¡vada, kad konkreÄioje byloje kilus ginÄui, susijusiam su pagrindine prievole, jis byloje dÄl hipotekos ar įkeitimo neturi bÅ«ti nagrinÄjamas. Tokiu bÅ«du pripažintina, kad skolininkui ar hipotekos kreditoriui nesutinkant su skolos ar (ir) su ja susijusių sumų dydžiu, ginÄijant skolinio reikalavimo ar sandorio, iÅ¡ kurio kilo hipoteka, galiojimÄ , pasibaigimÄ ir pan., jie turi teisÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį CPK nustatyta ieÅ¡kinio teisenos tvarka.
Tokio ieÅ¡kinio teisenos tvarka nagrinÄjamo ginÄo atveju aplinkybÄ, jog yra priimta hipotekos teisÄjo nutartis, nereiÅ¡kia, jog joje nurodytos aplinkybÄs atitinka CPK 182 straipsnio 2 punkto reikalavimÄ , nes bÅ«tent dÄl skolos ar hipotekos apimties ar net apskritai dÄl jos, kaip tokios, ir pradedama nagrinÄti civilinÄ byla. DÄl tų paÄių priežasÄių hipotekos teisÄjo nutartis negali bÅ«ti vertinama ir kaip res judicata galiÄ turintis teismo sprendimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinÄje byloje S. B. v.
D. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-494/2011). Kaip jau buvo pažymÄta anksÄiau, IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti Sutarties nutraukimÄ neteisÄtu, t.y. nagrinÄjamu atveju yra kvestionuojamas Sutarties nutraukimas, kurio pasekmÄ yra priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto. Vadovaujantis nurodyta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo praktika, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturÄjo pagrindo KlaipÄdos apygardos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes pripažinti kaip turinÄias prejudicinÄ galiÄ nagrinÄjamoje byloje bei sprendimÄ grįsti tik nutartimi, kuria buvo sprendžiamas klausimas dÄl sÄ lygų priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ įkeisto turto buvimo.    NagrinÄjamos bylos kontekste svarbu pabrÄžti, kad hipotekos institutas suponuoja hipotekos kreditoriui pirmenybÄ prieÅ¡ kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, o hipotekos procedÅ«ros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka.
Hipotekos procedÅ«ros metu siekiant įgyvendinti vartotojų teisių gynimÄ , kuris vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, kasacinÄs instancijos teismas pažymÄjo, kad tais atvejais, kai ginÄo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinÄjantis teismas visais atvejais sutarties sÄ lygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje V.
S. ir kt. v. UAB âAbuvaâ, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje 791-oji daugiabuÄio namo savininkų bendrija ir kt. v. AB âGrigiÅ¡kÄsâ, bylos Nr. 3K-3-211/2008). Tai reiÅ¡kia, kad hipotekos teisÄjas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pagrindų bei vieÅ¡o intereso apsaugos tikslu vertindamas kreditavimo sutarties sÄ lygas sÄ Å¾iningumo vartotojui aspektu, turi nustatyti, ar kreditavimo sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi, atsižvelgiant į vartojimo sutartis reguliuojanÄias teisÄs normas, galÄtų reikÅ¡ti skolininko sutartinių įsipareigojimų pažeidimų vertinimÄ kaip neproporcingÄ kylantiems teisiniams padariniams ir imtis ginti skolininko teises.
Kitaip tariant, teismas turi nustatyti, ar sutarties kvalifikavimas vartojimo sutartimi vertinant kreditoriaus pareiÅ¡kime nurodytus faktus, gali lemti kitokį nei praÅ¡oma hipotekos teisÄjo sprendimÄ . Tokiu bÅ«du teismo įpareigojimas tikrinti sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ svarbus tuo aspektu, kad hipotekos teisÄjas turi įsitikinti, ar aplinkybÄ, jog tarp Å¡alių pasiraÅ¡yta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, suteiks vartotojui papildomÄ apsaugÄ ir galÄs įtakoti kito, nei pareiÅ¡kÄjo (kreditoriaus) praÅ¡omo, sprendimo priÄmimÄ .
Sutiktina su Atsakovu, atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodžiusiu, kad KlaipÄdos apygardos teismas 2012 m. rugpjÅ«Äio 16 d. nutartyje įvertino Sutarties nutraukimÄ numatanÄių sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ , kaip jį įpareigojo CK 6.188 straipsnis ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas. Å iuo atveju hipotekos teisÄjas, bylÄ nagrinÄdamas ypatingosios teisenos tvarka, Sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ ir jos nutraukimo teisÄtumÄ tyrÄ tik iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«ros aspektu, vertindamas, ar vartojimo teisiniai santykiai, susiklostÄ tarp Å¡alių, gali nulemti hipotekos kreditoriaus pareiÅ¡kimo netenkinimÄ .
Atsižvelgiant į anksÄiau iÅ¡dÄstytus motyvus, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, jog pagrindo teigti, kad Å¡ioje byloje IeÅ¡kovÄs keliamų reikalavimų ir argumentų pagrįstumas jau yra iÅ¡sprÄstas KlaipÄdos apygardos teismo nagrinÄjamoje civilinÄje byloje pagal Atsakovo pareiÅ¡kimÄ dÄl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, nÄra.  TeisÄjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ Atsakovo argumentÄ , jog vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, IeÅ¡kovÄs motyvai dÄl prejudicijos taikymo yra pareikÅ¡ti pavÄluotai ir neturi bÅ«ti nagrinÄjami.
Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybÄmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. NagrinÄjamu atveju IeÅ¡kovÄs apeliaciniame skunde nurodytas argumentas dÄl KlaipÄdos apygardos teismo nustatytų aplinkybių prejudicinÄs galios negali bÅ«ti vertintinas kaip naujai pareikÅ¡tas. Kaip nurodo pats Atsakovas, šį klausimÄ jis buvo iÅ¡kÄlÄs jau atsiliepime į IeÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį. Tai, kad IeÅ¡kovÄ dÄl to nereiÅ¡kÄ jokių atsikirtimų bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme ir ja remiasi apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo Å¡iÄ aplinkybÄ pripažinti kaip nauja, nenurodyta pirmosios instancijos teisme.
TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ grindÄ bÅ«tent prejudicijos taikymu. TeisÄjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2013 m. gegužÄs 31 d. sprendime nurodÄs KlaipÄdos apygardos nutarties argumentus ir motyvus, nenagrinÄjo IeÅ¡kovÄs reikalavimų Å¡ios bylos kontekste, nepasisakÄ dÄl Sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi, nenagrinÄjo ir nevertino sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo, jų nutraukimo pagrįstumo, neatsižvelgÄ Ä¯ kitus IeÅ¡kovÄs argumentus.
ApeliacinÄs instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, jog bylÄ nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas nesilaikÄ civilinio proceso normų reikalavimo nustatyti, iÅ¡nagrinÄti ir įvertinti turinÄias reikÅ¡mÄs faktines bylos aplinkybes (atskleisti bylos esmÄ), nes IeÅ¡kovÄs nurodyti procesinÄs teisÄs normų pažeidimai gali turÄti esminÄs reikÅ¡mÄs priimant teisÄtÄ bei pagrįstÄ teismo sprendimÄ nagrinÄjamoje byloje, apskųstÄ jį teismo sprendimÄ panaikina (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
CPK 260 straipsnis numato, kad teismo sprendimas priimamas, kai iÅ¡tirti ir įvertinti visi įrodymai ir teismas gali iÅ¡sprÄsti visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo klausimÄ . NagrinÄjamu atveju byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui, kadangi Å¡ios bylos nagrinÄjimas iÅ¡ esmÄs apeliacinÄs instancijos teisme prieÅ¡tarautų apeliacijos paskirÄiai, tiek ir dalyvaujanÄių byloje asmenų teisei į apeliacijÄ po to, kai bylÄ iÅ¡ esmÄs iÅ¡nagrinÄja pirmosios instancijos teismas.  Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo, dÄl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų, teisÄjų kolegija nepasisako. Tenkinus IeÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ , bylinÄjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinÄs instancijos teisme Atsakovui nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisÄjų kolegijan u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. gegužÄs 31 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti Vilniaus miesto apylinkÄs teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.
TeisÄjai                                                                 Laima GerasiÄkinienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Dainius RinkeviÄius                                                                 JÅ«ratÄ VaranauskaitÄ