Legislator Case Law & Legislation
cb46f575-1104-424b-920e-53fc05785075 AI generated

cb46f575-1104-424b-920e-53fc05785075 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number cb46f575-1104-424b-920e-53fc05785075
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Č. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. Č. ieÅ¡kinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc (AB) dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė ieÅ¡kovė R. Č. (toliau – IeÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Nordea Bank Finland Plc (AB) (toliau - Atsakovas), kuriuo prašė pripažinti 2007 m. birželio 22 d.

Legislator headnote

AI generated

cb46f575-1104-424b-920e-53fc05785075 · Vilniaus apygardos teismas: Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad Å¡alys 2007 m. birželio 22 d. sudarė BÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/06/66S (Sutartis), pagal kuriÄ Atsakovas suteikė IeÅ¡kovei 135 101,00 EUR kreditÄ buto, esančio Kalno g. 7-8, Neringos m., pirkimui. IeÅ¡kovės prievolių Atsakovui pagal sutartį vykdymui užtikrinti Å¡alys susitarė dėl IeÅ¡kovės įsigyto buto įkeitimo Atsakovui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1061-781/2014Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05604-2012-8                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 44.5.1; 63.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Dainiaus Rinkevičiaus ir JÅ«ratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. Č. ieÅ¡kinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc (AB) dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė ieÅ¡kovė R. Č. (toliau – IeÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Nordea Bank Finland Plc (AB) (toliau - Atsakovas), kuriuo prašė pripažinti 2007 m. birželio 22 d.

BÅ«sto kredito sutarties Nr. BK 07/06/66S (toliau - Sutartis) nutraukimÄ neteisėtu ir Å¡alis grÄ Å¾inti į padėtį, buvusiÄ iki Sutarties nutraukimo jÄ pratęsiant toliau vykdyti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad Å¡alys 2007 m. sudarė BÅ«sto kreditavimo sutartį (Sutartį), pagal kuriÄ IeÅ¡kovei buvo suteiktas 135 101, 00 EUR kreditas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti, kredito grÄ Å¾inimÄ užtikrinant įsigyto buto hipoteka, galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2043 m. birželio 10 d.

Atsakovas 2011 m. balandžio 8 d. iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ IeÅ¡kovei, kad iki 2011 m. balandžio 20 d. nesumokėjus 1 175, 03 EUR įsiskolinimo, Atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks sutartį. Sutartis laikoma nutraukta nuo 2011 m. balandžio 20 d. IeÅ¡kovės pradelsti mokėjimai sutarties nutraukimo dienai sudarė 3-jų mėnesių vėluojamos mokėti 421, 66 EUR kredito palÅ«kanos, 727, 95 EUR negrÄ Å¾intas kreditas, 25, 42 EUR įsipareigojimo nevykdymo palÅ«kanos, iÅ¡ viso 1 175, 03 EUR. IeÅ¡kovė praneÅ¡imo pasiraÅ¡ytinai negavo ir toliau vykdė mokėjimus: 2011 m. liepos 20 d. sumokėjo 6 000, 00 Lt, 2011 m. rugpjūčio 2 d. sumokėjo 6 000, 00 Lt, 2011 m. spalio 19 d. sumokėjo 2 700, 00 Lt.

IeÅ¡kovė ne kartÄ kreipėsi į Atsakovo atstovus el. paÅ¡tu dėl informacijos apie įsiskolinimÄ , tačiau Atsakovas tokios informacijos nepateikė. IeÅ¡kovė apie sutarties nutraukimÄ sužinojo tik 2012 m. balandį, antstoliui pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2010 m. ji yra iÅ¡vykusi dirbti į užsienį. Po sutarties nutraukimo IeÅ¡kovė Atsakovui sumokėjo 29 900, 00 Lt (8 659, 64 EUR). Anot IeÅ¡kovės, tarp jos ir Atsakovo buvo sudaryta kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartis.

IeÅ¡kovė teigia, kad Sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes tam nebuvo materialinio pagrindo. Sutarties 13.1 punkto nuostata yra nesÄ Å¾ininga, iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , todėl pripažintina negaliojančia ab initio ir negali bÅ«ti taikoma. Be to, IeÅ¡kovės veiksmuose nėra sutarties pažeidimo, kuris galėtų bÅ«ti kvalifikuojamas kaip esminis. Atsakovas negalėjo kreditavimo sutarties nutraukti remdamasis vien tik prievolės laiku mokėti įmokas termino pažeidimu.

Neįvykdyta prievolė sudarė 0,87 proc. kredito sumos. Atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su IeÅ¡kove, elgėsi nesÄ Å¾iningai, neinformavo IeÅ¡kovės visais sutartyje nurodytais ir jam žinomais bÅ«dais apie uždelstus mokėjimus, apie galimÄ sutarties nutraukimÄ . Be to, Atsakovas pažeidė sutarties 4.1.5 punkto reikalavimÄ nesudaryti kliūčių kredito gavėjui tinkamai ir laiku vykdyti savo įsipareigojimus. Atsakovas atsiliepime į IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas nurodė, kad IeÅ¡kovė pažeidė mokėjimo prievoles Atsakovui, nuo 2011 m. sausio 10 d. nemokėjo kredito įmokų ir palÅ«kanų. Mokėjimo pažeidimai tęsėsi tris mėnesius iÅ¡ eilės, IeÅ¡kovė nereagavo į Atsakovo priminimus ir raginimus mokėti skolÄ per papildomai nustatytus terminus. Vadovaujantis Sutarties bendrosios dalies 13.1 punktu, Atsakovas nuo 2011 m. balandžio 20 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį ir kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje jau iÅ¡tyrė IeÅ¡kovės pakartotinai ieÅ¡kinyje keliamus reikalavimus dėl Sutarties bendrosios dalies 13.1 punkte įtvirtintos sÄ lygos sÄ Å¾iningumo ir galiojimo, dėl IeÅ¡kovės padaryto sutarties pažeidimo kvalifikavimo, dėl Atsakovo bendradarbiavimo su IeÅ¡kove ir informavimo tinkamumo. Apeliacinės instancijos teismas sutarties nutraukimÄ pripažino teisėtu ir pagrįstu, pripažino, kad IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės pažeidė sutartį nesilaikydama mokėjimų grafiko, kad Atsakovo siųsti praneÅ¡imai skolininkei yra laikomi įteiktais tinkamai.

Visi IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti reikalavimai Atsakovui ir jų motyvai yra iÅ¡tirti ir iÅ¡spręsti įsiteisėjusia teismo nutartimi, yra visuotinai privalomi, negali bÅ«ti pakartotinai keliami, pakartotinai vertinami ir pakartotiniu procesiniu sprendimu sprendžiami. Be to, Klaipėdos apygardos teismo nutartimi užbaigtoje byloje nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamojoje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėtinos, todėl turi bÅ«ti atmesti, jeigu teismas nenutrauktų bylos.

Sutartis nutraukta ne po vienos įmokos pradelsimo, sutarties bendrosios dalies 13.1 p. sÄ lyga IeÅ¡kovei buvo taikyta žymiai palankiau. Atsakovas laikytinas teisėtai nutraukusiu sutartį, kadangi Sutartis buvo iÅ¡ esmės pažeista ir pažeidimai neiÅ¡taisyti per žymiai ilgesnį nei 30 dienų terminÄ , nemokėjimai tęsėsi tris mėnesius iÅ¡ eilės, dar nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. IeÅ¡kovė nuolat pažeidinėjo mokėjimo grafikÄ . IeÅ¡kovės pateikti trijų mokėjimų, atliktų jau po sutarties nutraukimo per 2011 metus, kvitai ir dviejų mokėjimų, atliktų per 2012 metus, kvitai, t.y. penki mokėjimai per dviejų metų laikotarpį patvirtina faktÄ , kad IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės pažeidė sutartį.

Paskutinis mokėjimas yra padarytas, kai po sutarties nutraukimo jau buvo praėję daugiau negu vieneri metai ir septyni mėnesiai. Po sutarties nutraukimo IeÅ¡kovė gali atlikti veiksmus dengdama skolÄ Atsakovui, tačiau Sutarties nutraukimo pagrįstumas turi bÅ«ti vertinamas nutraukimo dienai. Pažymėjo, kad Å¡alys susitarė, jog visi praneÅ¡imai yra siunčiami registruotu paÅ¡tu paskutiniu žinomu Å¡alies adresu. IeÅ¡kovė niekada neinformavo Atsakovo apie jos gyvenamosios vietos pasikeitimÄ . Atsakovas prašė bylÄ nutraukti, o Å¡io praÅ¡ymo netenkinus, ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad Å¡alys 2007 m. birželio 22 d. sudarė BÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/06/66S (Sutartis), pagal kuriÄ Atsakovas suteikė IeÅ¡kovei 135 101,00 EUR kreditÄ buto, esančio Kalno g. 7-8, Neringos m., pirkimui. IeÅ¡kovės prievolių Atsakovui pagal sutartį vykdymui užtikrinti Å¡alys susitarė dėl IeÅ¡kovės įsigyto buto įkeitimo Atsakovui.

Sutartimi numatyta kredito grÄ Å¾inimo pradžia – 2007 m. liepos 10 d., kredito grÄ Å¾inimo paskutinė diena – 2043 m. birželio 10 d. Sutartimi Å¡alys susitarė, kad kreditas dalimis bus grÄ Å¾inamas ir palÅ«kanos bus mokamos kiekvieno mėnesio 10 dienÄ , pagal kredito grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimo grafikÄ (I t., b. l. 21-31, 80, 81). Po IeÅ¡kovės 2011 m. sausio 10 d. atlikto mokėjimo, kuriuo buvo sumokėta 200,69 EUR palÅ«kanų, Atsakovas raÅ¡ytiniu 2011 m. sausio 24 d. priminimu paragino IeÅ¡kovę sumokėti 250,96 EUR skolos.

Po ko IeÅ¡kovei iÅ¡siųstas 2011 m. vasario 9 d. reikalavimas sumokėti skolÄ iki 2011 m. kovo 11 d., taip pat nurodant Atsakovo teisę 2011 m. kovo 11 d. priimti sprendimÄ dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo, skolos nesumokėjus per nustatytÄ terminÄ . IeÅ¡kovei nepadengus skolos, susidariusios po 2011 m. sausio 10 d. atlikto mokėjimo, taip pat neatlikus 2011 m. vasario 10 d. ir 2011 m. kovo 10 d. mokėjimų pagal mokėjimų grafikÄ , IeÅ¡kovei iÅ¡siųstas 2011 m. kovo 14 d. reikalavimas sumokėti 1 163,79 EUR skolÄ iki 2011 m. balandžio 3 d., nurodant, kad Atsakovas 2011 m. balandžio 3 d. priims sprendimÄ dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo, nesumokėjus skolos.

IeÅ¡kovei nesumokėjus skolos, Atsakovas 2011 m. balandžio 5 d. iÅ¡siuntė IeÅ¡kovei 2011 m. balandžio 5 d. praneÅ¡imÄ apie sutarties vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ nuo 2011 m. balandžio 20 d., nesumokėjus 1 175,03 EUR skolos iki 2011 m. balandžio 20 d. Atsakovo 2011 m. sausio 24 d. priminimas, 2011 m. vasario 9 d. reikalavimas, 2011 m. kovo 14 d. pakartotinis reikalavimas bei 2011 m. balandžio 5 d. praneÅ¡imas apie Sutarties nutraukimÄ buvo siųsti IeÅ¡kovei sutartyje ir gyventojų registre nurodytu adresu Kalno g. 7-8, Neringos m. (I t., b. l. 32, 33, 82-84, 132-135, 148-150).

Po 2011 m. sausio 10 d. atlikto mokėjimo, mokėjimÄ Atsakovui IeÅ¡kovė atliko tik 2011 m. liepos 20 d. (6 000,00 Lt), po to 2011 m. rugpjūčio 2 d. (6 000,00 Lt), po to 2011 m. spalio 19 d. (2 700,00 Lt), po to 2012 m. gegužės 30 d. (12 000,00 Lt), po to 2012 m. rugpjūčio 7 d. (3 200,00 Lt), po to 2013 m. sausio 24 d. (8 000,00 Lt), po to 2013 m. vasario 15 d. (3 200,00 Lt), t.y. iÅ¡ viso 41 100,00 Lt (I t., b. l. 45-49, 107-110). IeÅ¡kovei iki 2011 m. balandžio 20 d. nesumokėjus skolos, Atsakovas 2011 m. balandžio 20 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį ir pradėjo priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ , pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo 2011 m. gegužės 24 d. pateikęs Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2011 m. birželio 27 d. nutartimi areÅ¡tavo įkeistÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įspėjant IeÅ¡kovę, kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iÅ¡ varžytynių, pavedant daikto savininkei saugoti įkeistÄ daiktÄ , uždraudžiant daiktÄ perleisti kitiems asmenims, kitaip apsunkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi nutarta iÅ¡ieÅ¡koti Atsakovo naudai 130 018,58 EUR skolos, 703,96 EUR palÅ«kanų, 5 996,44 EUR įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų, 16 proc. sutartinių palÅ«kanų nuo pareiÅ¡kimo priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 137,00 Lt žyminio mokesčio, 132,50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu vieÅ¡o paskelbimo spaudoje bÅ«du, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ , nutariant parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ butÄ (I t., b. l. 19-20).

Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs IeÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ , 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartį paliko nepakeistÄ ir panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas ginčo sprendime nurodė nenustatęs aplinkybių, suteikiančių pagrindÄ nutraukti civilinę bylÄ Â CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, kadangi bylų, kurios iki 2012 m. lapkričio 16 d. (ieÅ¡kinio Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme gavimo data) bÅ«tų pradėtos pagal IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį Atsakovui dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nėra.

Bet teismas pripažino, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1334-460/2012 nustatytų aplinkybių, nurodytų teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje, nereikia įrodinėti, nes jos turi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad IeÅ¡kovė nepateikė į nagrinėjamÄ civilinę bylÄ Ä¯rodymų, kurie neatitiktų ar prieÅ¡tarautų Klaipėdos apygardos teismo nustatytoms aplinkybėms ir konstatuotiems faktams. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu IeÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, neperdavus bylos nagrinėti iÅ¡ naujo - priimti naujÄ sprendimÄ - IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde IeÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Klaipėdos hipotekos teisėjo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis ir joje nurodytos aplinkybės turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje byloje. Pažymėjo, kad hipotekos teisėjo nutartis per se neturi prejudicinės galios nagrinėjant ginčus dėl teisės, tame tarpe ginčus dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo, nes ginčų dėl teisės nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetencijÄ . Be to, hipotekos procedÅ«rų įrodinėjimo dalykas nėra sutarties nutraukimo pagrįstumas, taigi neatitinka vienos iÅ¡ CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sÄ lygų.

Taip pat ypatingosios teisenos tvarka priimtos teismo nutarties motyvuojamoji dalis neturi prejudicinės galios. Tai, kad nagrinėjant hipotekos procesus tarp Å¡alių kilo nesutarimas dėl Sutarties nutraukimo pagrįstumo ir Klaipėdos apygardos teismas pasisakė dėl klausimų, kurie negali bÅ«ti hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatingos teisenos tvarka dalykas, nesudarė pagrindo ginčijamÄ sprendimÄ priėmusiam teismui konstatuoti, kad nurodytos aplinkybės yra prejudicinės ir privalomos ginÄÄ nagrinėjant ieÅ¡kinio teisenos tvarka.

Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡iuos faktus kaip prejudicinius, iÅ¡ esmės pažeidė CPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad IeÅ¡kovė nepateikė į nagrinėjamÄ bylÄ Ä¯rodymų, kurie neatitiktų ir prieÅ¡tarautų Klaipėdos apygardos teismo nustatytoms aplinkybėms ir konstatuotiems faktams, kad IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės pažeidė Sutartį. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2011 m. balandžio 5 d. praneÅ¡imu apie Sutarties nutraukimÄ Atsakovas nustatė IeÅ¡kovei papildomÄ terminÄ sutarčiai įvykdyti, todėl toks Sutarties pažeidimas - kredito ir kitų pagal sutartį priklausančių sumokėti mokėjimų nesumokėjimas - savo prigimtimi nelaikytinas esminiu, dėl ko netaikytini ir esminį pažeidimÄ bei sutarties nutraukimÄ Â reglamentuojantys CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys bei 6.218 straipsnis, o turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 6.209 straipsnio nuostatomis.

Negalima iÅ¡vada, kad Atsakovas dėl laikino pažeidimo pobÅ«džio iÅ¡ esmės negavo to, ko tikėjosi iÅ¡ ilgalaikės sutarties, ir negalėjo to numatyti – 1 175,03 EUR Lt suma siekia tik 0,87 proc. kredito sumos. Pabrėžė, kad Sutarties galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas nustatytas 2043 m. birželio 10 d. (t.y. 36 metai), kas lemia iÅ¡vadÄ , jog Å¡alis siejo ilgalaikio pobÅ«džio kreditavimo santykiai (sutartis yra ilgalaikė), todėl griežtas atsiskaitymo terminų laikymasis neturi esminės reikÅ¡mės sutarties galiojimui. IeÅ¡kovė 4 metus (nuo 2007 metų) mokėjimus pagal Sutartį tinkamai atlikdavo, dengė pradelstus įsipareigojimus, po Sutarties nutraukimo atliko mokėjimų už 41 100 Lt (t.y. 11 903,38 EUR) sumÄ .

Nutraukdamas sutartį Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad Sutartis yra vartojimo sutartis. IeÅ¡kovės veiksmuose nėra nesÄ Å¾iningų, tyčinių veiksmų. Negavusi iÅ¡ Atsakovo atsakymų į siųstus el. laiÅ¡kus, IeÅ¡kovė pati dengė susidariusį įsiskolinimÄ , t.y. iki tol, kol realiai sužinojo apie Sutarties nutraukimÄ ji sumokėjo 14 700 Lt, kai pagal Sutartį vidutiniai mokėjimas buvo apie 1 100 Lt/mėn., taigi preliminariai padengė 13 įmokų. IÅ¡ antstolio 2012 m. balandį gavusi žinių apie Sutarties nutraukimÄ , IeÅ¡kovė iÅ¡kart kreipėsi į AtsakovÄ dėl situacijos iÅ¡sprendimo ir Sutarties teisinių santykių tęsimo.

IeÅ¡kovė mano, kad Atsakovo pateikti įrodymai nepagrindė IeÅ¡kovės mokėjimų nevykdymo sistemingumo. PrieÅ¡ingai Atsakovo pateiktas grafikas patvirtina, kad IeÅ¡kovė kaip tik sistemingai ir tinkamai vykdė mokėjimus 4 metus nuo Sutarties sudarymo. Anot IeÅ¡kovės, pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos įvertinti Sutarties 12 punkte nurodytų palÅ«kanų dydį ir 16 proc. palÅ«kanų taikymÄ IeÅ¡kovei jau po Sutarties nutraukimo, teismas dėl Å¡ios Sutarties nuostatos nepasisakė ir jos atitikimo CK 6.188 straipsniui neįvertino ir netyrė.

Atsakovas reikalauja 16 proc. palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo pareiÅ¡kimo priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo pagal Sutarties 12 punktÄ . Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ . Å ioms palÅ«kanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis, t.y. 5 procentai. Todėl ir IeÅ¡kovei Å¡iuo atveju turi bÅ«ti skaičiuojamos tik 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį.

IeÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad IeÅ¡kovė neįrodė, kad Sutarties 13.1 punkto sÄ lyga IeÅ¡kovei nebuvo taikyta žymiai palankiau, nes IeÅ¡kovė buvo raginama paÅ¡alinti pažeidimus priminimais. Teismas neįvertino, kad IeÅ¡kovė Å¡ių priminimų niekada negavo, o Atsakovas neįrodė, kad IeÅ¡kovė gavo Atsakovo priminimus, kad Å¡ie priminimai IeÅ¡kovei buvo įteikti. Neįrodžius aplinkybių, kad raginimai buvo įteikti IeÅ¡kovei, nėra įrodytas faktas, kad IeÅ¡kovei Sutarties 13,1. punktas buvo taikomas palankiau.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir aplinkybes, IeÅ¡kovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė neiÅ¡tyręs reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, nevisapusiÅ¡kai iÅ¡analizavęs Sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo aplinkybių, neįvertinęs ex officio Sutarties 13.1 punkto ir 12 punkto nuostatų, iÅ¡ esmės pažeidęs CPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas, netinkamai pritaikęs ar apskritai netaikęs reikiamų teisės normų, dėl ko skundžiamas sprendimu neatskleista bylos esmė ir jis neatitinka CPK 263 straipsnio reikalavimų.Atsiliepimu į IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ Atsakovas praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas nurodė, kad IeÅ¡kovė tik apeliaciniame skunde iÅ¡dėstė motyvus, jog nesutinka su tuo, kad turi bÅ«ti taikoma prejudicijos taisyklė, todėl remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, IeÅ¡kovės motyvai dėl prejudicijos taikymo neturi bÅ«ti nagrinėjami. Aplinkybę, jog Klaipėdos apygardos teismas iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1647-144/2012 visapusiÅ¡kai įvertino ir įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu iÅ¡sprendė IeÅ¡kovės reikalavimus tiek dėl Sutarties bendrosios dalies 13.1. punkto sÄ lygos sÄ Å¾iningumo, tiek dėl Sutarties pažeidimo esmingumo, o taip pat Atsakovo bendradarbiavimo pareigos laikymosi ir IeÅ¡kovės informavimo tinkamumo, patvirtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas procesiniame sprendime tiesiogiai nurodė, kad dėl Å¡ių IeÅ¡kovės reikalavimų, nurodytų aplinkybių tyrimo ir vertinimo jis, vadovaudamasis privalomÄ galiÄ turinčia LAT suformuluota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, veikia ne tik remdamasis IeÅ¡kovės atskirojo skundo pagrindu, bet ir ex officio.

Atsakovas pažymėjo, jog visos Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi užbaigtoje byloje nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje byloje, todėl nėra iÅ¡ naujo įrodinėtinos ir teismo neturi bei negali bÅ«ti iÅ¡ naujo (kitaip) įvertinamos. Pasisakydamas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, Atsakovas nurodė tuos pačius motyvus, kaip ir iÅ¡dėstytus atsiliepime į IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Atsakovas informavo teismÄ , kad 2014 m. balandžio 1 d. „Nordea Bank Finland Plc“, Lietuvoje veikiantis per „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrių, perleido reikalavimo teises Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyriui ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

CPK 48 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, raÅ¡ytinio proceso tvarka tÄ Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad 2014 m. balandžio 1 d. įvyko teisių perleidimas ir perėmimas bei į tai, kad ginčas byloje kilo iš turtinių, teisinių santykių, todėl yra galimas subjektinių teisių bei pareigų perėmimas materialiojoje teisėje. Atsižvelgiant į tai, pirminio atsakovo „Nordea Bank Finland Plc“, veikiančio Lietuvoje per „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrių procesinių teisių ir pareigų perėmėju šioje civilinėje byloje pripažintinas Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių.

Susipažinusi su IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalyku teisėjų kolegija nustatė, kad IeÅ¡kovė siekia pripažinti Sutarties nutraukimÄ neteisėtu, ir Å¡alis grÄ Å¾inti į padėtį, buvusiÄ iki Sutarties nutraukimo. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad Atsakovas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ IeÅ¡kovės, nurodęs, kad Sutartis su IeÅ¡kove, kaip kredito gavėja, yra nutraukta, nes ji nevykdė prievolių pagal Sutartį, todėl Atsakovas prašė pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto – leisti už skolÄ parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ butÄ .

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi nutarta iÅ¡ieÅ¡koti Atsakovo naudai 130 018,58 EUR skolos, 703,96 EUR palÅ«kanų, 5 996,44 EUR įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų, 16 proc. sutartinių palÅ«kanų nuo pareiÅ¡kimo priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 137,00 Lt žyminio mokesčio, 132,50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu vieÅ¡o paskelbimo spaudoje bÅ«du, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ , nutariant parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ butÄ (I t., b. l. 19-20).

Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs IeÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ , 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1334-460/2012 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartį paliko nepakeistÄ (I t., b. l. 85-89). Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kredito davėjo (Atsakovo) teisės pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«ras, vertino aplinkybes dėl Sutarties nutraukimo pagrįstumo (I t., b. l. 85-89).

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė pripažinęs, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1334-460/2012 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje, todėl iÅ¡ naujo nėra įrodinėtinos. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Taigi Å¡iuo atveju aktualus hipotekos teisėjo priimtos nutarties prejudicinės galios klausimas bylose, susijusiose su pagrindine prievole ir iÅ¡keltose ginčo teisenos tvarka. Pagal iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusias CPK XXXVI skyriaus nuostatas, įregistravus sutartinę hipotekÄ , jeigu skolininkas per hipotekos lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Tokio pareiÅ¡kimo nagrinėjimas (tuo atveju, jei skola kreditoriui per įspėjimo terminÄ negrÄ Å¾inta ir kreditorius pakartotinai kreipėsi su pareiÅ¡kimu į hipotekos skyrių dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo) baigiamas hipotekos teisėjo nutartimi už skolÄ Ä¯keistÄ daiktÄ parduoti iÅ¡ varžytynių arba perduoti įkeistÄ daiktÄ administruoti kreditoriui (CPK 558 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu.

Å ių iÅ¡aiÅ¡kinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sÄ lygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., Å¡ie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v.

AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedÅ«ra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimÄ , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atitinkamÄ procedÅ«rÄ jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti bÅ«tini dokumentai.

Teigiamu atveju atliekamas praÅ¡omas veiksmas, o prieÅ¡ingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti praÅ¡omÄ procedÅ«rÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v.

BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010). Remiantis anksčiau nurodytu kasacinio teismo hipotekos teisėjo vaidmens iÅ¡aiÅ¡kinimu darytina iÅ¡vada, kad konkrečioje byloje kilus ginčui, susijusiam su pagrindine prievole, jis byloje dėl hipotekos ar įkeitimo neturi bÅ«ti nagrinėjamas. Tokiu bÅ«du pripažintina, kad skolininkui ar hipotekos kreditoriui nesutinkant su skolos ar (ir) su ja susijusių sumų dydžiu, ginčijant skolinio reikalavimo ar sandorio, iÅ¡ kurio kilo hipoteka, galiojimÄ , pasibaigimÄ ir pan., jie turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį CPK nustatyta ieÅ¡kinio teisenos tvarka.

Tokio ieÅ¡kinio teisenos tvarka nagrinėjamo ginčo atveju aplinkybė, jog yra priimta hipotekos teisėjo nutartis, nereiÅ¡kia, jog joje nurodytos aplinkybės atitinka CPK 182 straipsnio 2 punkto reikalavimÄ , nes bÅ«tent dėl skolos ar hipotekos apimties ar net apskritai dėl jos, kaip tokios, ir pradedama nagrinėti civilinė byla. Dėl tų pačių priežasčių hipotekos teisėjo nutartis negali bÅ«ti vertinama ir kaip res judicata galiÄ turintis teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje S. B. v.

D. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-494/2011). Kaip jau buvo pažymėta anksčiau, IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti Sutarties nutraukimÄ neteisėtu, t.y. nagrinėjamu atveju yra kvestionuojamas Sutarties nutraukimas, kurio pasekmė yra priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto. Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes pripažinti kaip turinčias prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje byloje bei sprendimÄ grįsti tik nutartimi, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl sÄ lygų priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ įkeisto turto buvimo.    Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad hipotekos institutas suponuoja hipotekos kreditoriui pirmenybę prieÅ¡ kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, o hipotekos procedÅ«ros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka.

Hipotekos procedÅ«ros metu siekiant įgyvendinti vartotojų teisių gynimÄ , kuris vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai ginčo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sÄ lygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

S. ir kt. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt. v. AB „GrigiÅ¡kės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008). Tai reiÅ¡kia, kad hipotekos teisėjas, spręsdamas klausimÄ dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pagrindų bei vieÅ¡o intereso apsaugos tikslu vertindamas kreditavimo sutarties sÄ lygas sÄ Å¾iningumo vartotojui aspektu, turi nustatyti, ar kreditavimo sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi, atsižvelgiant į vartojimo sutartis reguliuojančias teisės normas, galėtų reikÅ¡ti skolininko sutartinių įsipareigojimų pažeidimų vertinimÄ kaip neproporcingÄ kylantiems teisiniams padariniams ir imtis ginti skolininko teises.

Kitaip tariant, teismas turi nustatyti, ar sutarties kvalifikavimas vartojimo sutartimi vertinant kreditoriaus pareiÅ¡kime nurodytus faktus, gali lemti kitokį nei praÅ¡oma hipotekos teisėjo sprendimÄ . Tokiu bÅ«du teismo įpareigojimas tikrinti sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ svarbus tuo aspektu, kad hipotekos teisėjas turi įsitikinti, ar aplinkybė, jog tarp Å¡alių pasiraÅ¡yta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, suteiks vartotojui papildomÄ apsaugÄ ir galės įtakoti kito, nei pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) praÅ¡omo, sprendimo priėmimÄ .

Sutiktina su Atsakovu, atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodžiusiu, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje įvertino Sutarties nutraukimÄ numatančių sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ , kaip jį įpareigojo CK 6.188 straipsnis ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas. Å iuo atveju hipotekos teisėjas, bylÄ nagrinėdamas ypatingosios teisenos tvarka, Sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ ir jos nutraukimo teisėtumÄ tyrė tik iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«ros aspektu, vertindamas, ar vartojimo teisiniai santykiai, susiklostę tarp Å¡alių, gali nulemti hipotekos kreditoriaus pareiÅ¡kimo netenkinimÄ .

Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrindo teigti, kad Å¡ioje byloje IeÅ¡kovės keliamų reikalavimų ir argumentų pagrįstumas jau yra iÅ¡spręstas Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal Atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, nėra.  Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ Atsakovo argumentÄ , jog vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, IeÅ¡kovės motyvai dėl prejudicijos taikymo yra pareikÅ¡ti pavėluotai ir neturi bÅ«ti nagrinėjami.

Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas dėl Klaipėdos apygardos teismo nustatytų aplinkybių prejudicinės galios negali bÅ«ti vertintinas kaip naujai pareikÅ¡tas. Kaip nurodo pats Atsakovas, šį klausimÄ jis buvo iÅ¡kėlęs jau atsiliepime į IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Tai, kad IeÅ¡kovė dėl to nereiÅ¡kė jokių atsikirtimų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir ja remiasi apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo Å¡iÄ aplinkybę pripažinti kaip nauja, nenurodyta pirmosios instancijos teisme.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ grindė bÅ«tent prejudicijos taikymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 31 d. sprendime nurodęs Klaipėdos apygardos nutarties argumentus ir motyvus, nenagrinėjo IeÅ¡kovės reikalavimų Å¡ios bylos kontekste, nepasisakė dėl Sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi, nenagrinėjo ir nevertino sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo, jų nutraukimo pagrįstumo, neatsižvelgė į kitus IeÅ¡kovės argumentus.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso normų reikalavimo nustatyti, iÅ¡nagrinėti ir įvertinti turinčias reikÅ¡mės faktines bylos aplinkybes (atskleisti bylos esmę), nes IeÅ¡kovės nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai gali turėti esminės reikÅ¡mės priimant teisėtÄ bei pagrįstÄ teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje, apskųstÄ jį teismo sprendimÄ panaikina (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

CPK 260 straipsnis numato, kad teismo sprendimas priimamas, kai iÅ¡tirti ir įvertinti visi įrodymai ir teismas gali iÅ¡spręsti visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo klausimÄ . Nagrinėjamu atveju byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi Å¡ios bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme prieÅ¡tarautų apeliacijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliacijÄ po to, kai bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėja pirmosios instancijos teismas.  Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų, teisėjų kolegija nepasisako. Tenkinus IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme Atsakovui nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                                 Laima Gerasičkinienė                                                                  Dainius Rinkevičius                                                                 Jūratė Varanauskaitė