cb46bfda-406c-4041-adad-e252aee6ffaf · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-621-805/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07714-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.14; 1.2.4.1.1; 1.2.5.3; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.13;12; 2.3.6.4.2; 2.3.6.7 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 4 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Linai Stravinskienei, dalyvaujant prokurorui Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Arūnui Juknevičiui, kaltinamajam R.

S., jo gynėjui advokatui Vladislovui Milukui, nukentėjusiojo atstovėms advokatei Eglei Grucytei, įstatyminei atstovei I. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, be pastovios gyvenamosios vietos, nevedęs, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , specialybės neįgijęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prieÅ¡ paskiriant kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , nedirbantis, teistas: 1) 2001 m. birželio 19 d.

Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2) 2003 m. sausio 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme; 3) 2003 m. balandžio 11 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 4) 2006 m. birželio 6 d.

Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymÄ atidedant 1 metams 2 mėnesiams; 5) 2007 m. spalio 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 6) 2011 m. rugpjūčio 30 d.

Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį -1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ turtinę žalÄ ir pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; 7) 2011 m. spalio 13 d.

Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su 2011 m. rugpjūčio 30 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams; 8) 2012 m. vasario 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmė subendrinta su 2011 m. spalio 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė; 9) 2016 m. liepos 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme; 10) 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (2020 m. liepos 10 d. paleistas atlikęs bausmę), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir 144 straipsnyje.

Teismas n u s t a t ė : R. S. kaltinamas tuo, kad jis 2021 m. kovo 13 d. apie 18 val. nukentėjusiojo A. B. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡gertuvių metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui su A. B., tyčia peiliu dÅ«rė ne mažiau tris kartus nukentėjusiajam A. B. į kaklÄ , padarydamas nukentėjusiajam A. B. dvi durtines-pjautines žaizdas kaklo deÅ¡inėje ir pavirÅ¡inį linijinį odos pažeidimÄ sprando srityje, tokiais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A.

B. sveikatÄ , nes dėl padarytos durtinės pjautinės žaizdos kakle sukėlė gyvybei pavojingÄ bÅ«klę dėl iÅ¡orinio nukraujavimo, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje. Taip pat R. S., sunkiai sužalojęs A. B., paliko jį be pagalbos, kai grėsė pavojus jo gyvybei, o bÅ«tent: 2021 m. kovo 13 d. apie 18 val. nukentėjusiojo A. B. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po to kai sunkiai sužalojo A.

B. ir sukėlė pavojų jo gyvybei, turėdamas galimybę suteikti jam pagalbÄ , tyčia jam nepagelbėjo, neiÅ¡kvietė medicinos pagalbos, pats jos nesuteikė ir niekam nepranešė, o užklojo nukentėjusįjį A. B. antklode, paleido dideliu garsu televizorių, užtraukė užuolaidas, pasiėmė nusikalstamos veikos padarymo įrankį – peilį, alų, maisto produktus ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 144 straipsnyje. Kaltinamasis R.

S. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Dėl dÅ«rių nukentėjusiojo atžvilgiu kaltę visiÅ¡kai pripažįsta, nesutinka dėl užuolaidų, nes jų netraukė. Parodė, kad eidamas namo (duomenys neskelbtini), kur gyveno pas B. K., sutiko V., kuris pakvietė alaus nusipirkti, tada nuėjo alaus nusipirkti. Atėjo iki parduotuvės-baro, nusipirko vienÄ â€žbambalį“, ėjo į stotį iÅ¡gerti, po to ėjo dar vienÄ butelį nusipirkti ir sutiko A. kuris pakvietė pas save.

Buvo vakaras, apie 16-17 val. A. pažinojo iÅ¡ anksčiau. V. nenorėjo kartu eiti, bet, kadangi ėjo pagal kvietimÄ jis, ir V. ėjo pas A., kuris vienas gyvena (duomenys neskelbtini), gerti. Tenai iÅ¡gėrė litrÄ alaus, po to nuėjo dar nusipirkti, iÅ¡geria ir vėl nusiperka. Buvo trise, jis, V. ir A., daugiau nieko nebuvo. Nesijautė stipriai iÅ¡gėręs, gėrė alų. Atėjus pas A., kambaryje trise gėrė. Paskui jis A. pasakė, kad atiduotų tai, kÄ jo paėmęs, bÅ«tent piniginę, pasÄ ir čekį su kortelės PIN kodu, kuriuos A. buvo paėmęs anksčiau, liepos mėnesį, kai jis buvo paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos.

A. pasakė, kad neatiduos, taip su juo susibarė. Paskui V. nuėjo čeburekų nusipirkti, A. bandeles, jogurtus dalino, kÄ pats turėjo. Tada A. nuėjo į virtuvę čeburekams pjaustyti peilio, kurį atsinešęs ant kėdės padėjo. Kaltinamasis parodė, kad, kuomet susipyko, paėmęs tÄ peilį juo dÅ«rė. DÅ«rė, nes neatidavė jo daiktų, piniginės, paso, nuotraukų mirusios dukrytės ir dar tokios mergos iÅ¡ Garliavos. A. pasakius, kad atiduotų jam daiktus, dar kirto iÅ¡ delno į petį.

Jį labai įpykdė, kad neatidavė nuotraukų ir kitų daiktų, dėl to gerdamas labai supyko ir dūrė. Peiliu, nukentėjusiajam sėdint prie kaltinamojo, dūrė į kaklo kairę pusę. Parodė, jog peilis, kuriuo dūrė, buvo stalinis, virtuvinis, geležtė kokių 15 centimetrų, kotas juodas, plastikinis. Pykosi sėdėdami, kai įdūrė, nukentėjusysis suklupo ant kelių. Kai peilį kaltinamasis ištraukė suprato, kad dūrė, nes kraujas bėgo. Kraujas, kaltinamojo manymu, nestipriai bėgo.

Parodė, kad V., pamatęs kraujÄ , pabėgo. Po dÅ«rio A. nuo sofos suklupo ant kelienių ant grindų, atsiguldamas ant Å¡ono. Po to A. kažkÄ rėkė, tačiau kÄ , jis nesuprato. Kai V. pabėgo, išėjo ir kaltinamasis. Susirinko alų, dar kažkÄ nuo kėdės, susidėjo viskÄ Ä¯ maiÅ¡iukÄ ir išėjo link Maximos, (duomenys neskelbtini). Parodė, kad, jeigu bÅ«tų telefonÄ turėjęs, bÅ«tų paskambinęs medikams. Pats telefono neturėjo, o A. nekraustė, nes jo telefonas buvo pas jį kiÅ¡enėje, dėl to jam dar vagystę bÅ«tų pripaišę.

Peilį pasiėmė su savimi ir įsidėjo į „tarbÄ â€œ, kurioje buvo alus ir dar kažkas. Blogai padarė, gailisi ir viskas. Parodė, kad jį tÄ pačiÄ dienÄ sulaikė ir uždarė, iki dabar A. nematęs. Reikėtų A. atsipraÅ¡yti, bet neturėjo galimybės. Girdėjo, kad yra praÅ¡oma žalos atlyginimo, supranta dėl ko, žalÄ atlygins kai dirbs, tokiems ieÅ¡kiniams neprieÅ¡tarauja. Mano, jog teisinga bÅ«tų tik už vaistus ir žalÄ ligonių kasai atlyginti, o dėl didesnės žalos A. turėtų suprasti, nežino kiek pinigų bÅ«tų adekvatu sumokėti jam, konkrečios sumos negali pasakyti.

Atsakydamas į prokuroro klausimus, paaiÅ¡kino, kad sudavė nukentėjusiajam ne 3, o 2 kartus. Po pirmo smÅ«gio nukentėjusysis suklupo, antrÄ kartÄ iÅ¡traukęs peilį sudavė, nes jis pradėjo rėkti ir mosikavosi rankomis, todėl antrÄ kartÄ sudavė. Sutinka, kad, iÅ¡traukdamas peilį, įbrėžti galėjo, nes jis muistėsi. Peilį iÅ¡traukė, įkalčių nepaliko, viskÄ susirinko. Parodė, kad užuolaidos, kai atėjo pas A. B., buvo užtrauktos. Kai gėrė, televizorius rodė, garso didinti nereikėjo, žiÅ«rėjo amerikietiÅ¡kas imtynes.

Įdūrus peiliu, A. sukniubo, kaltinamasis nieko nedarė, jo neklojo, užuolaidų neužtraukė, pas A. užuolaidos visada būdavo užtrauktos. Nežino kokiu būdu po dūrio A. atsikėlė ir užsiklojo lovoje. A. paliko gulinį ant grindų ant šono. Tik peilį išsitraukė ir išėjo. Kad A. gali numirti, nepagalvojo. Kai po visko jis ėjo (duomenys neskelbtini), su kažkuo ėjo V. rėkdamas, kad „šitas dūrė“ ir tada jo atžvilgiu dujų pripurškė. Dujos buvo ašarinės, iškart buvo iškviesta policija.

Parodė, kad tada jis pritūpęs atsisuko bambalį ir vėl traukė, o tada atvažiavo pareigūnai. Susivokė kur esantis kai sulaikė, suprato dėl ko. Parodė, kad buvo sulaikytas nuo A. namų nuėjęs apie 10 metrų. Parodė, jog A. gyvena nuosavame name, yra kaimynų aplinkui. Pas kaimynus nėjo, nes aplink tvoros. Dėl turtinės žalos mano, kad ekspertai galėtų tai nustatyti, nes niekam tai nebuvo įdomu ir jam pačiam neįdomu. Kai daktarai A. paėmė, nežino ko jam reikėjo.

Kai paleido iÅ¡ ligoninės, irgi nežino ar jam ko nors reikėjo, nes uždarytas negali nieko sužinoti. IÅ¡ pradžių įdÅ«ręs iÅ¡sigando, o po to įkarÅ¡tis praėjo. Suprato kÄ padarė, peilį iÅ¡traukė, nemanė, kad sužalojimai pavojingi. Sutinka, kad iÅ¡ pradžių čiurkÅ¡lė kraujo bėgo, jeigu net V. iÅ¡sigandęs pabėgo. K. A. ramiai atsigulė, nesuprato ko jis guli, manė, kad girtas, jo manymu, jam pagalbos nereikėjo. Jeigu jis galėjo mirti, nesupranta kodėl tada V. nekvietė pagalbos, jeigu su savimi turėjo telefonÄ .

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė I. K. parodė, kad jos brolis turi neįgalumÄ nuo vaikystės, lanko socialinį centrÄ , visada gyveno su tėvais, adresu (duomenys neskelbtini). Mamai mirus tėtis turėjo gyvenimo draugę, lankydavosi pas jÄ , įvykio metu buvo iÅ¡vykęs pas jÄ . Lapkričio 28 dienÄ mirė tėtis ir brolis liko visiÅ¡kai vienas. Prašė brolio kraustytis gyventi pas jÄ , bet jis nesutinka, nes tenai jo namai. Ji gyvena netoli brolio namų soduose, (duomenys neskelbtini). Kasdien lankė brolį, kÅ«reno pečių, tada globos jo atžvilgiu dar neturėjo, bet jau buvau pridavusi praÅ¡ymÄ paskirti brolio globÄ , nes brolis buvo likęs be globėjo.

TÄ dienÄ kai įvyko nusikaltimas 2021 metų kovo 12 ar 13 dienÄ , ji lankėsi pas brolį A. su savo dukra, prieÅ¡ 17 val. buvo jo namuose. Buvo Å¡eÅ¡tadienis, su dukra važiavo į parduotuvę, apsipirko maisto sau ir broliui, užsuko į brolio namus palikti produktus, jo namuose nebuvo. Tada ji sudėjo produktus, apžiÅ«rėjo namus, kad tvarkingi, užuolaidos atitrauktos, nes jis nesitraukdavo jų niekada. ApžiÅ«rėjo, kad viskas namuose buvo tvarkinga ir iÅ¡važiavo į savo namus. Dukra paleido jÄ namuose ir iÅ¡važiavo savo reikalais.

Apie 17.50 val. telefone pamatė, kad skambina brolio kaimynas. Pakėlė ragelį, kaimynas A. pasakė, kad sutiko vyrÄ (V. Č.), kuris pasakė, kad tas debilas A. namuose padÅ«rė. Pasiteiravus kur, atsakė, kad namie. Paskambinusio kaimyno prašė kviesti pagalbÄ , sulaikyti tÄ asmenį, nepaleisti. Kadangi dukros nebuvo, iÅ¡lėkė pėsčiomis, galvojo susistabdyti maÅ¡inÄ , gal kažkas atveÅ¡, bet tuomet grįžinėjo dukra, todėl greitai Å¡oko į maÅ¡inÄ . Nuo praneÅ¡imo gavimo atvyko per kokias 7 minutes.

Kai su dukra įsuko į kiemÄ , S. nebuvo. Tik įbėgus vidun, brolio nematė, užsukus į virtuvę pamatė užtrauktas užuolaidas, Å¡aukė dukrai, kad kviestų pagalbÄ . Tada iÅ¡ virtuvės įbėgo į kambarį ir pamatė baisius kreÅ¡ulius kraujo ant žemės. IÅ¡sigandusi pagalvojo, kad jis iÅ¡mėsinėtas, pradėjo spiegti, prisuko garsÄ televizoriaus, atitraukė „koldrÄ â€œ, kuri buvo permirkus krauju. A. rado lovoje užklotÄ . Brolis gulėjo ant Å¡ono, lovoje užklotas „koldra“ nuo galvos iki kojų.

Pamačius tiek kraujo, nesuprato, kuri vieta yra durta, bandė atsegti džemperio užtrauktukÄ , užčiuopti žaizdÄ , pradėjo daužyti ranka per veidÄ , jis atsimerkė, suprato, kad gyvas. GreitÄ jÄ iÅ¡kvietė dukra, medikams sakė, jog nesupranta kur yra dÅ«ris. Daužydama per veidÄ A. atsuko ir pamatė žaizdÄ kakle, paprašė dukros U. atneÅ¡ti rankÅ¡luostį, užspaudė tÄ vietÄ , manė, kad vienas dÅ«ris, kito nematė, nes buvo visas kraujuotas. Tiek buvo kraujo, kad pati liko visa kruvina.

Pirmiausia atvyko Prienų ligoninės savanoris, jei neklysta P. D., su savo lengvÄ ja maÅ¡ina. Tas berniukas, atvažiavęs greičiau už greitÄ jÄ pagalbÄ , įbėgo į kambarį ir pradėjo veikti, kad suteiktų pirmÄ jÄ pagalbÄ , jis nutraukė brolį ant grindų su pagalve. Jis pradėjo rengti rÅ«bus, atnešė kažkokį kietÄ daiktÄ (deguonies tÅ«telę), tada atvyko greitoji pagalba, pastatė laÅ¡elinę, atrodė, kad A. mirÅ¡ta. Jis iÅ¡ tikrųjų buvo paliktas numirti, nes buvo užklotas ir paliktas numirti.

Matė, kad juosta nagai, kad jo gyvybė gęsta, tikimybė iÅ¡gyventi buvo maža, daktarai Prienuose pasakė, kad nežino ar iÅ¡gyvens, nes buvo stipriai nukraujavęs. Kadangi dÅ«riai buvo Å¡alia vienas Å¡alia kito, matomai bespaudžiant užspaudė ir antrÄ dÅ«rio vietÄ , nors iÅ¡ tikrųjų ji pamatė tik vienÄ . Prienuose jį „intubavo“, iÅ¡vežė su reanimobiliu tiesiai į Kauno klinikų operacinę. Su A. kalbėjo apie įvykį Kauno klinikose. Å eÅ¡tadienį jį paguldė, o antradienį ryte paskambino gydytojai ir pasakė, kad pasiimtų.

Nubėgo į turgų nupirkti rūbų A., nes jis buvo išvežtas nuogas. Pasiėmus A. paklausė jo, ar jis žino, kas jį padūrė, jis pasakė, kad R.. Paklausiau dėl ko, A. atsakė, kad nežino. Brolis yra beraštis, jis nesupranta, kas ta kortelė, tie PIN kodai, nežino nei skaičių, nei raidžių, dėl to neimtų tokių daiktų, apie kuriuos kalba kaltinamasis. A. sakė, kad vaikas, jis visada Č. taip vadina, pasakė, kad eina kviesti pagalbos. A. sakė „man dūrė, aš kritau, atsisėdau ir spyriau R.“, tada galimai ir buvo antras dūris, nes jis gynėsi.

Jis sakė, kad Å¡aukė kaimynÄ Å .. Mano, kad kai A. Å¡aukė, tada ir buvo užgarsintas televizorius, kad neateitų pagalba. Kai po to kalbėjo su kaimynu A. jis pasakė, kad R. pamatė einat (duomenys neskelbtini), jis atsisėdo ant akmens su bambaliu ir gerdamas alų pasakė, kad buvo pas A. ir kad „jÅ«s neikit pas A., nes jis nuėjo miegoti“. Prašė policijos pareigÅ«nų parodyti sulaikytus asmenis, paaiÅ¡kino, jog ir anksčiau buvo sakiusi R., praÅ¡ydama niekuomet neiti pas brolį, o jie vis tiek grįžo.

R. teigia, kad brolis kažkÄ iÅ¡ jo pavogė, bet A. niekada nėra nieko pavogęs nei iÅ¡ parduotuvių, nei iÅ¡ niekur. Dabar A. užsitraukia užuolaidas, laiko prie durų lazdÄ , nes sakė laukia R., jei jis ateis. Savigynai laiko, nors niekada pas mus nėra buvę tokių dalykų, jis nusistatęs prieÅ¡ žmones. Teigia, kad gynėjo pasisakymas, kad su psichine negalia žmogus neturi iÅ¡gyvenimų yra nesuvokiamas, nes kiekvieno žmogaus psichinė negalia yra skirtinga. Nė vienas psichologas negali nustatyti iki kokio lygio yra psichinė negalia, tai gali padaryti tik artimi žmonės, kurie bendrauja su žmogumi.

Ji pažįsta brolį nuo vaikystės, žino, koks jis buvo prieÅ¡ tai ir koks yra dabar. IÅ¡girdęs R. vardÄ jis užsiblokuoja, jis patyrė didelį iÅ¡gyvenimÄ . Paėmus iÅ¡ ligoninės, A. pirmiausia pasakė, kad „mačiau tėtę, mamÄ , tave, tu verkei, o aÅ¡ miriau“. Jis suprato, kad jis galėjo numirti ir supranta iki Å¡iol, kad jam yra blogai, kadangi prieÅ¡ tai jis buvo pakankamai sveikas žmogus, nesilankydavo pas gydytojus. Padurta buvo deÅ¡inė veido pusė. Dabar A. visa deÅ¡inė veido pusė kitokia, pažeista akis, jis nesileidžia tinkamai apžiÅ«rėti gydytojams, nes bijo.

A. pasikeitė, kÄ jis darė prieÅ¡ tai, ir kÄ dabar, yra du skirtingi dalykai. PirmÄ savaitę A. visai nemiegojo. Prašė iÅ¡raÅ¡yti vaistų, gydytojai sakė, kad jis patyrė didžiulį Å¡okÄ , bet vaistų iÅ¡raÅ¡yti negalėjo, kadangi jo kortelė rodė, kad jis dar yra klinikose. Brolis yra beraÅ¡tis, jis nesupranta, kas ta kortelė, tie PIN kodai, nežino nei skaičių, nei raidžių, dėl to neimtų tokių daiktų, apie kuriuos kalba kaltinamasis. Apie civilinio ieÅ¡kinio dokumentus paaiÅ¡kino, kad kvitų nerinko, nes tokioje bÅ«senoje, skaičiuoti ir rinkti čekių ji, bÅ«dama Å¡oke, negalėjo, pačiai reikėjo medikamentų.

Randai ir žaizdos likę iki Å¡iol. Iki įvykio A. neturėjo jokių sveikatos problemų, iÅ¡skyrus psichinę negaliÄ . Gydytojai pažymėjo, kadangi buvo padarytos pjautinės žaizdos, galimai pažeisti nervai, kraujagyslės, kurios iÅ¡Å¡aukė voko nukritimÄ , vieno vyzdžio tik taÅ¡kiukas liko, nežinia kaip tai atsilieps regai už mėnesio ar pusės metų. Liudytojas A. V., parodė, kad A. jo kaimynas. TÄ dienÄ išėjo su Å¡unimis pasivaikščioti, prie jų priėjęs žmogaus prašė paskambinti pareigÅ«nams.

Tai įvyko Å¡iais metais, pavasarį, buvo pavakarys. Ėjo su drauge A. G. ties (duomenys neskelbtini) sankryža. Atsisukus pamatė į jį einantį neblaivų pilietį, nepažino to žmogaus. Jis paprašė pakviesti policijÄ , pasakė, kad padÅ«rė žmogų A.. Per Å¡irdį perėjo, negalėjo patikėti, manė, kad jis nusikalba. A. pažinojo, jis yra kaimynas, visada pasisveikina. Einant link A. namų (duomenys neskelbtini), pranešėjas dÅ«rė pirÅ¡tu į matomÄ Å¾mogų ir pasakė, kad jis dÅ«rė.

Kaltinamasis su krepÅ¡eliu ramiu veidu žygiavo (duomenys neskelbtini) ties posÅ«kiu, ėjo nuo A. namų link miesto. Liudytojas jį sustabdė, o jis sako „paleisk, aÅ¡ einu“, bet jo nepaleido. Pirmiausia skambino pareigÅ«nams, po to A. sesei. Kadangi iÅ¡ pradžių jis kategoriÅ¡kai pasakė, kad eis, todėl panaudojo dujų balionėlį, po to jis bandė bėgti, bet pakiÅ¡o kojÄ ir jis pagriuvo, atsisėdo ant akmens, tada papurÅ¡kė dar aÅ¡arinių dujų ir atvykę pareigÅ«nai jį sulaikė.

Liudytojo draugė nuskubėjo iki A. namų pasižiÅ«rėti, o jis iki A. namų nėjo, liko su sulaikytu žmogumi, parodydamas teismo salėje į kaltinamÄ jį, kuriam dujų papurÅ¡kė. Tiksliai jo veido, nes daug laiko praėjo, dar įtampa buvo, neprisimena. Sutikus S. dar pamena, kad jis atsisuko į savo draugÄ ir pasakė „kÄ tu čia nusiÅ¡neki“ ir pasakė, kad „neikit pas A., nes jis miega užsirakinęs“, dar ranka numojo. Nuo A. namų maždaug 60 metrų atstumu sutiko apie įvykį praneÅ¡usį asmenį, jau iÅ¡ jo pasakymo suprato, kad ateinantis asmuo yra padÅ«ręs A..

PrieÅ¡ tai jis gal gėrė alų, krepÅ¡elyje turėjo, gal dar truktelėjo, muistėsi kažkÄ , draugė liepė purkÅ¡ti dujas ir nelaukti, kad nepabėgtų. Kaltinamasis jį sutikus buvo tikrai neblaivus, bet kiek, nežino. Po to nuėjo iki A. namų, bet į vidų nėjo. Draugė, nuėjusi į A. namus, rado atvykusiÄ A. sesers dukrÄ , buvo užėjusi į vidų, sakė, kad vaizdas buvo klaikus. Kraujo labai daug visur buvo. Liudytoja A. G. parodė, kad nusikaltimas įvyko Å¡iais metais, kovo mėnesį, pavakare.

Buvo Å¡eÅ¡tadienis, tikslios dienos neatsimena, 17-18 val. vakaro, dar nebuvo tamsu. Su draugu išėjo vedžioti savo Å¡unelius, pamaitino kaimyno Å¡unelį ir ėjo link (duomenys neskelbtini) pasivaikščioti. Tuo metu į juos atėjo vienas vaikinas ir paprašė duoti telefonÄ . Paklausė kam jam reikia telefono, jis atsakė, kad reikia iÅ¡kviesti policijÄ , nes nužudė žmogų, čia netoliese sako, kaimynystėje, už poros namų, vienas gyvena. Kadangi A. jų kaimynas, pagalvojo ar ne jį.

Paklausus jis patvirtino, kad A.. Einant link namų A. sutiko antrÄ vyriÅ¡kį, kuris ėjo link jų su raudonu krepÅ¡iu, buvo neblaivus, pirmiau sutiktas vyras pasakė, kad tai tas vyriÅ¡kis, kuris galimai sužalojo A.. Gatvėje įvyko susistumdymas, draugas savigynai panaudojo dujas, iÅ¡kvietė policijÄ ir paskambino A. sesei. Parodė, kad nuo A. jie gyvena 200 metrų atstumu. TÄ dienÄ prieÅ¡ tai matė A. apie 16 valandÄ , jis buvo sveikas, grįžęs po turgaus užsuko pasilabinti. Nesimatė jokių sumuÅ¡imų, pavargęs po turgaus, kur padeda žmonėms dirbti, nuo fizinio darbo.

Liudytojos manymu buvo nedaug vartojęs alkoholio, gal alaus iÅ¡gėręs, su savimi turėjo 1 butelį. Jie sakė A. eiti namo ilsėtis, nes pavargęs. Už kokios 1,5 val. išėjo su Å¡unimis pasivaikščioti kada susitiko nepažįstamÄ vyrÄ , jo vardo ir pavardės nežino. Abu vyrai buvo neblaivÅ«s, sutrikę, svirduliavo. Ji tik akimirkai buvo užėjusi vidun, A. tuomet buvo parklupdytas ant sofos, sesuo jį uždengusi ir aplink labai daug kraujo ant patalynės ir žemės. Nežino, gal „koldra“ buvo spaudžiamas kaklas, nežino ar nukentėjusysis buvo sÄ moningas.

Ä®vykio metu namai buvo tvarkingi, nenusiaubti, daiktai neiÅ¡vartyti. Mano, kad Å¡iuo metu A. pasikeitęs, labiau susenęs. Jis apie Å¡itÄ dalykÄ nenori atvirauti, kalbėti. Likęs didelis randas ant kaklo, akivaizdžiai matosi, kad viena akis mažesnė, kažkas negerai. Anksčiau ta akis buvo normali, kaip pas sveikÄ Å¾mogų. Apie emocinius dalykus su A. nekalbėjo, nes tik kaip kaimynai pabendrauja. A. buvo iÅ¡leistas iÅ¡ ligoninės po geros savaitės, dėl jo tolimesnio gydymo nežino. A. dabar gyvena vienas, jis mano, kad prisimena viskÄ , bet nepasakoja, o jie ir neklausia.

Fizinių pokyčių matyti akyje, nežino jis mato ar ne, randai likę labai matomi ant kaklo. Liudytojas V. Č. parodė, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis yra pažįstami draugai. Palei MaximÄ susitiko apie pietus, jis pasiÅ«lė R. alaus iÅ¡gerti. Buvo dar Å¡viesu, lijo tÄ dienÄ ir buvo labai vėsu. Nupirko, iÅ¡gėrė po to nuėjo į stotį, ten iÅ¡gėrė. Tada dar trÅ«ko, tai ėjo nusipirkti ir susitiko A.. Nežino ar buvo blaivus, ar gėręs A. kai jį sutiko. Tiksliai neatsimena kiek nupirko, du ar vienÄ ir pasiÅ«lė nueiti pas A.

į namus. Tenai gėrė, po kurio laiko jis užsimanęs nuėjo į lauko tualetÄ . Grįžęs iÅ¡ lauko, namo langai į vienÄ kelio pusę, o jis buvo kitoje pusėje, parėjęs pamatė, kad A. kruvinas guli ant lovos. IÅ¡sigando ir nubėgo pagalbÄ iÅ¡kviesti. Dienos ir laiko neatsimena, negali pasakyti Pats jau buvo vartojęs, kai susitiko, R. irgi buvo iÅ¡gėręs. Gėrė stiprų alų, 6 laipsnių, po litrÄ . IÅ¡ pradžių alų su R. gėrė dviese. A. pažinojo iÅ¡ anksčiau, tekę bendrauti ne kartÄ .

Po „dasipirkimo“ ėjo pas A.. R. sakė einam pas A., o jis sakė neiti, iÅ¡gersim vėl lauke, bet nuėjo. A. gyvena Prienuose, gatvės nežino, Å¡is kartas buvo antras kartas, kai buvo pas A.. Kai atėjo pas A. temo, buvo įjungę Å¡viesÄ . Neatsimena ar buvo užtrauktos užuolaidos, nes jau pakankamai girtas buvo. Vartojant alkoholį neatsimena ar buvo įjungtas televizorius. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas parodė įvykio aplinkybes. Pagarsinus liudytojo V. Č. apklausos protokolÄ (1 tomas, b. l. 184-186), tvirtina, kad jo parodymai teisingi, nes dabar kai kÄ primiršęs. Buvo trise – jis, R. ir A. gėrė alų.

A. gėrė su jais, jis vaiÅ¡ino. R. nesakė, kad A. paėmė kažkokius jo daiktus, konflikto irgi nebuvo. Gėrė visi draugiÅ¡kai. Tualete užtruko porÄ minučių, ne daugiau. Namo viduje yra tualetas, bet jis ėjo į laukÄ nusiÅ¡lapinti, parėjęs pamatė kraujÄ , A. gulėjo ant lovos Å¡onu, o R. sėdėjo ant tos pačios lovos. Tai pamatęs A. su R. nekalbino, iÅ¡sigandęs pabėgo pagalbos. Matė, kad ant lovos bala kraujo. IÅ¡bėgęs susitiko vyrÄ su moterimi ir pasakė, kad A. kruvinas.

Susitiko juos prie ligoninės, beveik sankryžoje. Tų sutiktų žmonių nepažįsta. KÄ R. buvo apsirengęs neatsimena. Grumtynių pėdsakų A. namuose jokių nematė. Iki jam iÅ¡einant į laukÄ nebuvo jokių pykčių, nieko negirdėjo, visi gražiai sėdėjo išėjęs irgi nieko negirdėjo. Sutiktiems žmonėms pasakė, kad A. kruvinas, tai jie iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ . Pats negalėjo pagalbos iÅ¡kviesti, nes girtas buvo, mobilų telefonÄ turėjo. Nežino, ar R. turėjo telefonÄ , nepastebėjo.

Dėl televizoriaus parodė, kad jam bÅ«nant viduje jis įjungtas nebuvo. Liudytojas V. R. parodė, kad įvykis buvo Å¡ių metų kovo mėnesį, dirbo kartu su reagavimo skyriaus tyrėja I. G.. Vakare gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) yra padurtas žmogus. Kadangi buvo netoliese, į įvykio vietÄ atvyko greitai. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, pranešėjÄ , kuris paaiÅ¡kino, kad sulaikė asmenį, kuris galimai padÅ«rė A.. IÅ¡kart S. sulaikė, patalpino į automobilį, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, paklausus apie aplinkybes nieko paaiÅ¡kinti nesugebėjo, Å¡alia jo buvo dar vienas neblaivus asmuo Č., kuris irgi buvo neblaivus ir aiÅ¡kino jog matė, kaip S. dÅ«rė A..

Po to nuvyko į įvykio vietÄ , pas A. į namus (duomenys neskelbtini), jau buvo atvykę medikai, kurie suteikinėjo A. pirmÄ jÄ pagalbÄ . Vėliau aiÅ¡kinosi liudytojus, dviem asmenims nustatė neblaivumÄ , paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms buvo sulaikytas ir Č., kadangi darbas ėjo į pabaigÄ , atvyko vyresnioji tyrėja V. A. ir E. B., kurie įvykio vietoje atliko tolimesnius veiksmus. Kas apie įvykį pranešė, nežino, R. S. sulaikė (duomenys neskelbtini), namo numerio neatsimena, aikÅ¡telėje prie vaikų poliklinikos, ten akmenys tokie yra.

Pranešėjas aiÅ¡kino, kad S. norėjo pasiÅ¡alinti, nuo A. namų buvo nuėjęs apie 100 metrų. Prie automobilio jis nieko neaiÅ¡kino, buvo neblaivus, o paskui kieme, kai nustatinėjo neblaivumÄ , kiek pamena sakė, kad dÅ«rė kelis kartus A., bet nesakė kodėl. S. tuo metu dėvėjo tamsiais rÅ«bais, kai atvyko į A. namus jau buvo atvykę medikai, buvo ir A. sesuo. Kad medikams netrukdyti išėjo į laukÄ aiÅ¡kintis aplinkybes ir nusistatinėti liudytojus, Č. sulaikė A. namo kieme kai paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės, kad jis buvo kartu prie S. tame kambaryje.

Buvo kovo mėnuo, vakaras, darbas buvo į pabaigÄ . Liudytoja I. G. parodė, kad tÄ dienÄ dirbo kartu su tyrėju R., darbo pabaigoje gavo praneÅ¡imÄ , pagal kurį pranešėjas sulaikė asmenį, kuris galbÅ«t kažkÄ padÅ«rė. Datos tikslios nepamena, buvo kovo mėnuo, dirbo iki 19 val., o praneÅ¡imÄ gavo apie 18 val. Atvykus į įvykio vietÄ rado 3-4 vyrus. Pranešėjas nurodė, kad R. S., kaip vėliau iÅ¡siaiÅ¡kino, kažkÄ padÅ«rė. Jį sulaikė, atliko dalinę apžiÅ«rÄ , prie savęs draudžiamų daiktų jis neturėjo.

Nuvykus į įvykio vietÄ , namuose pamatė ant žemės gulintį A., kuriam medikai suteikinėjo pirmÄ jÄ pagalbÄ , po to jį iÅ¡sivežė į ligoninę. Nežino kas A. ant žemės paguldė, nes kai įėjo buvo berods 4 medikai, kurie jam suteikinėjo pagalbÄ ir A. sesuo. Sulaikė ir Č., kuris buvo prie pranešėjo kartu kai sulaikinėjo S.. Sulaikę Č. apžiÅ«rėjo krepšį, kuris jį neÅ¡iojosi su savimi, krepÅ¡yje rado kruvinÄ peilį, kurį paėmė ir su R. iÅ¡vyko iÅ¡ įvykio vietos, nes baigėsi darbas.

Paskui į įvykio vietÄ atvyko vyresnioji tyrėja V. A.. Pranešėjo vardo ir pavardės neatsimena, tiesiog pagal praneÅ¡imÄ vyko į įvykio vietÄ . Nuo praneÅ¡imo gavimo iki atvykimo į įvykio vietÄ užtruko kokias 4 minutes, kadangi buvo netoliese. Pirmiausia vyko į (duomenys neskelbtini), nuo A. namų 50 metrų atstumu. S. paklausė, kas nutiko, jis jokių aplinkybių nenurodė, pasakė, kad nieko nežino. Peilį kruvinÄ rado krepÅ¡yje, kuris buvo pas Č., kai A. gaivino medikai, o radus krepšį Č. buvo sulaikytas.

Sulaikant Č., S. tuo metu buvo sulaikytas automobilyje. Rastame krepÅ¡yje buvo ir maisto produktų, alkoholio ar tuščių butelių tiksliai nepamena. Po paties įvykio lova buvo kruvina, bet kai atvyko į įvykio vietÄ A. buvo ant grindų. Ant žemės irgi matėsi kraujo. Kai atvyko gydytojai jau buvo, suteikinėjo A. pagalbÄ . Liudytoja apklausta nukentėjusiosios dukra U. K. parodė, kad A. yra jos dėdė, o S. ji nemačiusi. Su savo mama atvyko į A. namus labai puikiai pamena kovo 13 dienÄ , buvo Å¡eÅ¡tadienis.

Kad kažkas A. atsitiko sužinojo iÅ¡ kaimyno, kuris paskambino mamai. Grįžus po savo reikalų mama buvo ant kelio, Å¡oko į maÅ¡inÄ rėkdama „važiuok pas A., jį padÅ«rė“. Mama į namus įėjo pirma, o ji iÅ¡ paskos. Mama tik užėjusi į vidų labai iÅ¡sigando, pradėjo rėkti, prašė Å¡aukti pagalbÄ . A. kambarys yra pačiame namo gale, kambarį ir koridorių skiria didelis tarpas. Buvo kraujas ir ant žemės, lova buvo permirkusi krauju. Kruvinas grindis pamatė iÅ¡kart, o, kadangi jis buvo užklotas „koldra“, jÄ atidengę pamatė kraujo klanÄ lovoje.

A. kambarys buvo tamsus, užtrauktos užuolaidos, televizorius garsiai įjungtas. Mama pirma pamatė, kad A. yra užklotas, o ji griebė telefonÄ ir skambino greitajai pagalbai. Tada bėgo pas kaimynus, pas L. Å . praÅ¡yti pagalbos, pasitiko greitÄ jÄ pagalbÄ ant kelio, atvyko savanoris berniukas P., kuris teikė pagalbÄ , po to policijos pareigÅ«nai. Kai užėjo į namus juose nieko daugiau nebuvo. Rado A. lovoje gulintį užklotÄ , kraujo buvo daug lovoje ir ant žemės, tikriausiai ta žaizda purÅ¡kė.

IÅ¡ pradžių A. nereagavo, mama jį, kalbino, daužė per veidÄ , kad sureaguotų, greitoji klausė jos ar turi gyvybės ženklų. Durta buvo į kaklÄ deÅ¡inėje pusėje. Jis nebuvo tiek sÄ moningas, kad pasakytų, kas jį padÅ«rė. Kai atvažiavo medikai ir pareigÅ«nai ji nėjo į vidų, gaivinimo procedÅ«ros nematė. Kaimynai, kurie skambino mamai, pasakė policijai, kad kaltinamasis kaltas. Liudytoja girdėjo kÄ ÄŒ. kalbėjo su pareigÅ«nais, kad bėgo kviesti pagalbÄ , nes R. dÅ«rė A..

Patvirtino, kad įvykio dienÄ , maždaug valandÄ prieÅ¡ įvykį ji buvo A. namuose su mama. Namai buvo tvarkingi, A. namuose nebuvo. Tuo metu televizorius buvo iÅ¡jungtas, langai neužtraukti, nes vidurdieny A. užuolaidų niekada netraukdavo. A. garsiai televizoriaus nežiÅ«rėdavo, bet tÄ kartÄ jau užėjus į koridorių televizorius girdėjosi. PaaiÅ¡kino, kad po Å¡io įvykio A. vienos akies vokas užkritęs, akies obuolys papilkėjęs, akis neatrodo sveika nors jam yra sunku pasakyti, ar jis mato ja.

A. į namus dabar nieko neįsileidžia. Žaizda sugijo, bet yra likęs didelis randas, akis pažeista toje pusėje, kur dÅ«ris buvo. A. stacionariai gydomas buvo gal 3 dienas, jį iÅ¡leido iÅ¡ ligoninės. A. buvo skirti papildomi vizitai pas gydytojus, bet pagalbos nelabai gavo, niekas nenorėjo užsiimti su tokiu žmogumi. A. jokie vaistai nebuvo paskirti, bet kai paleido jį iÅ¡ ligoninės sekančiÄ dienÄ prasidėjo didelis kraujavimas iÅ¡ nosies. Prienų ligoninėje pasakė, kad viskas gerai, bet abejodami tuo nuvažiavo į kažkuriÄ Kauno ligoninę, ten A. apžiÅ«rėjo ir pasakė, kad stipriai pažeista kraujagyslė, bet daugiau jokio gydymo nebuvo.

A. yra geras, jis galvoja, kad visi yra jo draugai, kad visi aplinkui geri. Jis nėra piktybinis ir niekada nebus, kadangi jo patiklumas yra per didelis. Po įvykio jis tapo atsargesnis, bet jo patiklumas liko toks pat. A. suvokia, kas įvyko, puikiai viskÄ atsimena. Toks atsidÅ«rimas ligoninėje jam nebuvo eilinis, nes jis jose beveik nesilanko ir to bijo, tai faktas, kad tai paliko jam traumÄ . Sunku dabar nuvežti A. pas gydytojus, nes jis bijo, mano, kad jos nori, kad jis ten numirtų, jam taip atrodo. Nėra girdėjusi, kad A. buvo paėmęs iÅ¡ R. kokius daiktus, namuose pas jį irgi nebuvo svetimų daiktų.

NebÅ«ta nusiskundimų, kad pas A. yra svetimų daiktų, kad jų kam negrÄ Å¾intų ar neatiduotų. PrieÅ¡ingai, kitų žmonių pavogtus daiktus A. nuneÅ¡davo į policijÄ . Be pirmiau aptartų kaltinamojo, nukentėjusiojo atstovės ir liudytojų parodymų kaltinamojo kaltę pagrindžia ir kiti faktiniai bylos duomenys, kurie laikytini tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 20 straipsnio prasme, kurių patikimumu teismas pagrindo abejoti neturi ir kurie tiek kiekvienas atskirai, tiek kartu visumoje patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , tarp kurių yra logiÅ¡kas ryÅ¡ys ir seka, kurie sutampa detalėse ir iÅ¡ esmės vieni kitiems tarpusavyje neprieÅ¡tarauja bei yra vienas su kitu sÄ sajoje, o bÅ«tent: ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R.

S. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, nurodė, kad jis su V. Č. nesitarė dėl A. B. sužalojimo. Jis jį sužalojo vienas kilusio konflikto metu. 2021 m. kovo 13 d., valandos negali pasakyti, nes nežino, galvoja, kad buvo po pietų, Prienuose, prie parduotuvės Maxima, esančios Vytauto gatvėje, susitiko V. Č., vadinamÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Su juo vaikščiojo kartu po miestÄ , t. y. nuo parduotuvės link autobusų stoties ir vėl atgal. Su V. autobusų stoties tualete iÅ¡gėrė vienÄ butelį 1 l alaus.

Po to, prie parduotuvės Maxima, susitiko A. B.. Nusprendė visi iÅ¡gerti alaus. Alų pirko parduotuvėje pas K., vadinamÄ â€žant laiptukų“. Nusipirko 4 l alaus. Už alų mokėjo V. Č. ir jis dar kažkiek turėjo tai davė pinigų. Nusipirkę alų, parėjo pas A. B. į namus. IÅ¡gėrė alų. Po to, dar kartÄ Ä—jo į miestÄ su V., dar pirko vienÄ ar du litrus alaus. Kiek prisimena, tai dar kartÄ , į miestÄ buvo išėjęs su A. B. nusipirkti alaus. Kiek buvo valandų, jis nežino, nežiÅ«rėdavo.

Po to, geriant alų pas A. B., tarp jo ir B. kilo konfliktas. Jis pradėjo jam priekaištauti, kad jis paėmė jo banko kortelę, nuotraukas. Maždaug prieš 6 savaites, jį B. buvo pakvietęs gyventi pas save. Tačiau vėliau jis persigalvojo ir jo gyventi nepriėmė. Jis tada iš jo susirinko daiktus, tačiau nerado savo banko kortelės ir nuotraukų. Kai jis A. paklausė apie banko kortelę, nuotraukas ir parašė, kad atiduotų, A. pasakė, kad neturi, neatiduos. Jis tada supyko. Paėmė nuo taburetės (kėdės) peilį ir smogė A.

B. į kaklÄ . Smogė jam atrodo du kartus. Tuo metu tiek jis, tiek A. sėdėjo ant lovos-sofos. A. sėdėjo jam iÅ¡ kairės pusės, o V. jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Peilis buvo ant kėdės, kuri stovėjo prieÅ¡ais juos. Ten buvo pasidėję alų ir kažkÄ pasipjaustę užkÄ sti. Peilį laikė ir dÅ«rė deÅ¡ine ranka. Jis su V. Č. nesitarė tikrai dėl A. B. sužalojimo. Jis jam peiliu dÅ«rė ir sužalojo iÅ¡ susinervinimo, pykčio, kad jis neatiduoda jo banko kortelės. Po dÅ«rių A.

B. nugriuvo ant grindų. Matė, kad bėga kraujas. V. Č. iÅ¡bėgo iÅ¡ A. namų. Tada jis paėmė savo maiÅ¡elį, žalsvos spalvos, taip pat paėmė du ar tai vienÄ alaus butelius, kurie buvo negerti ir peilį, kuriuo įdÅ«rė A.. Tada išėjo iÅ¡ A.. Ėjo link parduotuvės Maxima, (duomenys neskelbtini). IÅ¡girdo, kai Č. rėkė „šitas, Å¡itas dÅ«rė“. Tada jis numetė maiÅ¡elį, bandė bėgti, bet buvo pargriautas nepažįstamo žmogaus, kuris jį sulaikė.

Kaip minėjo, jis A. po sužalojimo paliko gulintį ant grindų, prie lovos. Prisipažįsta visiÅ¡kai, kad iÅ¡ pykčio jis peiliu dÅ«rė A. B. į kaklÄ ne mažiau du kartus ir taip jį sužalojo. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, yra benamis (2 t., b. l. 51-52). Apklaustas 2021 m. birželio 17 d. kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino dalinai bei parodė, kad dėl to, jog sunkiai sužalojo A. B., pripažįsta visiÅ¡kai. Dėl to, kad paliko A. B. be pagalbos, kai grėsė pavojus jo gyvybei, pripažįsta dalinai, t. y. pripažįsta, kad paliko jį sužalotÄ , tačiau jis neturėjo galimybės kaip iÅ¡kviesti pagalbÄ .

Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, tačiau savo veiksmų suprato, juos valdyti galėjo. 2021 m. kovo 13 d., valandos negali pasakyti, nes nežino, galvoja, kad buvo po pietų, Prienuose, prie parduotuvės Maxima, esančios Vytauto gatvėje, susitiko, V. Č., vadinamÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Su juo vaikščiojo kartu po miestÄ , iÅ¡gėrė 2 litrus alaus. Po to, prie parduotuvės Maxima, susitiko A. B.. Nusprendė visi iÅ¡gerti alaus. Alų pirko parduotuvėje pas K., vadinamÄ â€žant laiptukų“.

Nusipirko tris ar tai keturis butelius po 1 l talpos alaus. Už alų mokėjo V. Č. ir jis dar kažkiek turėjo tai davė pinigų. A. pasiÅ«lė eiti pas jį į namus. Nusipirkę alų, parėjo pas A. B. į namus. IÅ¡gėrė alų. Jis yra įsitikinęs, kad dar kartÄ Ä—jo į miestÄ su V. ar tai A., dar pirko vienÄ ar du litrus alaus. Kiek buvo valandų, jis nežino, nežiÅ«rėdavo. Begeriant A. B. iÅ¡ virtuvės atnešė pats maisto produktus, t. y. deÅ¡rÄ , agurkų, jogurtÄ , dar kažkÄ .

Buvo čeburekų. Čeburekus buvo pirkęs V.. A. taip pat atnešė į kambarį ir padėjo ant kėdės peilį. Å iuo peiliu perpjovė pusiau čeburekus. Kambaryje užuolaidos buvo užtrauktos. Buvo įsijungę Å¡viesÄ . Ėjo televizorius. Atsimena, kad žiÅ«rėjo „Farus“, žinias, amerikietiÅ¡kas imtynes per BTV. Buvo Å¡eÅ¡tadienis, bet rodė kažkÄ su imtynėmis. Sėdėjo ant iÅ¡skleisto minkÅ¡to kampo. Prie lango sėdėjo V., per vidury sėdėjo jis, o jam iÅ¡ kairės sėdėjo A., kuris dažnai vaikščiojo, tai po to gavosi taip, kad A. atsisėdo į vidurį, o jis prie kraÅ¡to, t. y.

A. sėdėjo jam iÅ¡ deÅ¡inės. Po to, geriant alų tarp jo ir A. B. kilo konfliktas. Jis pradėjo jam priekaiÅ¡tauti, kad A. paėmė jo banko kortelę, nuotraukas. Maždaug vasarį jį A. B. buvo pakvietęs gyventi pas save. Jis buvo atsinešęs savo krepšį su savo daiktais. Kol nuėjo į miestÄ nupirkti alaus, A. B. persigalvojo ir jo gyventi nepriėmė, pasakė, kad eitų iÅ¡ jo. Jis tada iÅ¡ jo susirinko daiktus, tačiau nerado savo banko kortelės ir nuotraukų. Banko kortelė dar jo buvo nenaudota.

SÄ skaitoje pinigų nebuvo. Jis jau tÄ dienÄ , kai pasiėmė daiktus, sakė, kad atiduotų nuotraukas ir banko kortelę, tačiau A. sakė neatiduos. Begeriant tÄ kartÄ pas A., jis vėl jo paklausė apie banko kortelę, nuotraukas ir paprašė, kad atiduotų, A. pasakė, kad neturi, neatiduos. Jis tada supyko. Paėmė nuo taburetės (kėdės) peilį ir smogė A. B. į kaklÄ . Smogė jam atrodo du kartus. Smogė kaip ir atbula ranka. Po antro dÅ«rio peilis liko kakle. IÅ¡ karto, po antro dÅ«rio A. nuo kampo vertėsi ant grindų.

IÅ¡ pradžių suklupo ant kelių, o paskui parvirto ant Å¡ono. V. Č. tuo metu, kai jis dÅ«rė A., buvo kambaryje, sėdėjo savo vietoje, t. y. ant kampo prie lango. K. A. nugriuvo ant grindų, jis iÅ¡traukė peilį. Trečias sužalojimas gali bÅ«ti tuo metu, kai iÅ¡traukinėjo peilį. Kai iÅ¡traukė peilį, tada pradėjo srove bėgti kraujas A. iÅ¡ kaklo. Tada V. Č. pabėgo iÅ¡ kambario. Jis į krepšį susirinko visÄ maistÄ , alų, peilį, kuriuo sužalojo A. ir išėjo.

Galvojo, kad eis pakviesti pagalbos. Iš A. namų paskambinti jis negalėjo ir pakviesti pagalbos, kadangi neturėjo kuo. Jis pats mobilaus ryšio telefono neturi, o pas A. neieškojo ar jis turi. J. A. ant lovos neužkėlė, jo antklode neapdengė. Kas taip padarė, jis nežino. Užuolaidų jis neužtraukė, jos buvo užtrauktos. Prie televizoriaus pulto nelindo. Kaip ėjo televizorius taip ir paliko, jis tikrai nebuvo įjungtas visu garsu. Ėjo link parduotuvės Maxima, (duomenys neskelbtini). Išgirdo, kai Č. rėkė „šitas, šitas dūrė“.

Nepažįstamas vyras, jam papurÅ¡kė dujų. Tada jis numetė maiÅ¡elį, bandė bėgti, bet buvo pargriautas nepažįstamo žmogaus, kuris jį sulaikė. Tuo metu turbÅ«t tÄ numestÄ maiÅ¡elį su peiliu ir alumi pasiėmė V. Č.. Neprisimena, kad bÅ«tų sakęs, jog neitų pas A., nes jis miega. Prisipažįsta visiÅ¡kai, kad iÅ¡ pykčio jis peiliu dÅ«rė A. B. į kaklÄ ne mažiau du kartus, ir taip jį sunkiai sužalojo. Taip pat pripažįsta, kad paliko jį be pagalbos, jos nesuteikė, kai grėsė pavojus jo gyvybei, tačiau jis neturėjo galimybės iÅ¡kviesti pagalbos.

Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (2 t., b. l. 57-58). 2021 m. balandžio 26 d. R. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotonuotraukomis (2 t., b. l. 59-60, 61-65) užfiksuota kaip R. S. parodė namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir paaiÅ¡kino, kad Å¡iame name 2021 m. kovo 13 d. jis peiliu sužalojo A. B.. Po to gyvenamojo namo viduje parodė minkÅ¡tÄ jį iÅ¡skleidžiamÄ kampÄ ir paaiÅ¡kino, kad ant Å¡io kampo jis, V. Č. ir A. B. sėdėjo ir gėrė alų. Taip pat paaiÅ¡kino, kad, geriant alų, jie žiÅ«rėjo televizorių, t. y. televizorius buvo įjungtas.

R. S. taip pat parodė kur kas sėdėjo, t. y. parodė vietÄ , kur sėdėjo V. Č., kur sėdėjo jis pats ir kur sėdėjo A. B.. Taip pat parodė vietÄ , kur stovėjo kėdė, ant kurios buvo pasidėję alų, maistÄ bei ant kurios buvo peilis. Ä®tariamasis R. S. paaiÅ¡kino, kad geriant alų tarp jo ir A. B. kilo konfliktas, t. y. jis paklausė A. apie banko kortelę ir nuotraukas, kurias, jo manymu, jis buvo paėmęs, ir paprašė, kad atiduotų. A. jam atsakė, kad nieko neturi ir neatiduos.

Dėl to jis supyko. Pagriebė nuo kėdės peilį ir dÅ«rė A. B. į kaklÄ du kartus. Ä®tariamasis R. S. paaiÅ¡kino, kad po dÅ«rių A. B. nugriuvo nuo lovos ant grindų, parodė vietÄ , kur jis nugriuvo. R. S. paaiÅ¡kino, kad su V. Č. jis nebuvo susitaręs sužaloti A. B., Č. nieko nepadėjo jam, kai jis dÅ«rė peiliu A.. PaaiÅ¡kino, kad tuo momentu, kai dÅ«rė A., V. Č. buvo kambaryje, ir po to, kai A. nugriuvo ant grindų, V. Č. pabėgo iÅ¡ kambario. Jis pats tada susirinko alų, maistÄ nuo kėdės, peilį, kuriuo sužalojo A. ir išėjo iÅ¡ A. namų.

IÅ¡eidamas A. B. paliko gulėti ant grindų, ant lovos jo nekėlė ir antklode neužklojo. Netoli A. namų, jį sulaikė nepažįstamas vyras. 2021 m. kovo 19 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė (1 t., b. l. 57-58), kad kada tai buvo nepasakys. Jis buvo turguje, iÅ¡ turgaus jį parvežė R.. Jis paskui išėjo į miestÄ . Nusipirko alaus. Prie parduotuvės Maxima susitiko R. ir V.. Kartu su jais parėjo pas save į namus. Gėrė alų. R. iÅ¡ virtuvės atsinešė deÅ¡ros, kuriÄ jam buvo nupirkus sesė I..

Atsinešė ir peilį. Jis sėdėjo ant lovos. R. taip pat sėdėjo ant lovos. V. sėdėjo ant kėdės. Su R. susibarė. Jis norėjo jį iÅ¡vyti. R. pasiėmė peilį ir vienÄ kartÄ jam dÅ«rė į kaklÄ . Jis norėjo gintis ir įspirti jam. Tada R. dar kartÄ dÅ«rė jam peiliu. Jis po Å¡io dÅ«rio nuo lovos nugriuvo ant grindų. Atsimena, kai V. pasakė, kÄ tu darai, kad invalidÄ Å¾mogų sužalojai, jį pakėlė ant lovos. Pasakė, kad eina pakviesti policijÄ . Matė, kai R. susidėjo į krepšį alų, deÅ¡rÄ , maistÄ , peilį, kuriuo jam dÅ«rė, „koldra“ jį visÄ uždengė.

Po to, atsimena, kad buvo sesė I.. Atvyko daktarai, jį vežė į ligoninę. 2021 m. kovo 14 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ I. K. parodė (1 t., b. l. 63-64), kad A. B. yra jos brolis. Jis gyvena tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena Å¡iuo meta vienas. Anksčiau gyveno su tėčiu, tačiau jis 2020 m. lapkričio mėnesį mirė. A. B. turi protinę negaliÄ nuo vaikystės, jam yra reikalinga globa. Anksčiau globėjas buvo tėtis. Dabar dėl globos ji yra kreipusis į teismÄ , vyksta dar teismo procesas ir oficialiai globėja nėra paskirta, tačiau broliu rÅ«pinasi ir jį prižiÅ«ri.

Pas brolį A. į namus užsukdavo kiekvienÄ dienÄ , atveždavo jam valgyti. Jis pats pas jÄ ateidavo kiekvienÄ dienÄ . 2021 m. kovo 13 d., brolis A. B. pas jÄ Ä¯ namus neatėjo. PrieÅ¡ 16 val., ji nuvažiavo į parduotuvę Norfa, nusipirko sau maisto, taip pat nupirko maisto ir broliui. IÅ¡ parduotuvės nuvažiavo pas brolį A. į namus. Namuose A. nebuvo. Ji paliko batonÄ , juodÄ duonÄ , deÅ¡rÄ , keptų viÅ¡tienos sparnelių, du sÅ«relius, pyrago. ViskÄ sudėjo į Å¡aldytuvÄ . Grįžo namo.

Apie 18 val., maždaug 18.04 val. (mato pagal telefono skambučių registrÄ ) jai į mobilųjį telefonÄ paskambino A. V. ir pasakė, kad nežino ar tai teisybė, bet jam sako, jog pripjovė A. namie. Ji dar kalbėdama telefonu, sėdo į automobilį ir kartu su dukra U. K. atvažiavo pas brolį į namus. Atvažiavo maždaug per dvi minutes. A. V. paprašė, kad jis nepaleistų tų dviejų žmonių, kurie jiems tÄ pasakė. Ä®bėgusi į kambarį, pamatė, kad ant lovos užklota antklodė ir ji yra kruvina.

Kambaryje veikė televizorius, jis buvo paleistas ant didelio garso. Matė, kad ant grindų yra daug kraujo. Pakėlusi antklodę, pamatė brolį A. visÄ kruvinÄ . Pirmas vaizdas jai pasirodė, kad jis visas subadytas. A. gulėjo ant nugaros. Å Å«ktelėjo dukrai, kad kviestų greitÄ jÄ med. pagalbÄ . Å aukė „A., A., broli“. Brolis sureagavo, jis atmerkė akis, pasuko galvÄ . Ji jį truputį pavertė ant Å¡ono, ieÅ¡kojo, kur yra žaizda. Pamatė ant kaklo, arti žandikaulio, deÅ¡inėje pusėje žaizdÄ .

JÄ spaudė, laikė, kad kuo mažiau bėgtų kraujas. Dukra kalbėjo su pagalbos centru. Brolis A. tai užmerkdavo akis, tai atmerkdavo, bet nieko jai nesakė. Girdėjo, kad jis sunkiai kvėpuoja, kaip Å¡niokščia. Po to dukra iÅ¡bėgo į kiemÄ pasikviesti dar pagalbos. Atėjo kaimynė L. Å .. Dar atvyko kažkoks jaunuolis, kuris prisistatė, kad yra savanoris ir atvykęs teikė med. pagalbÄ . Kaip jis atsirado, ji nežino. Maždaug už deÅ¡imt minučių, bent jai taip atrodo, nes dėl susijaudinimo ir iÅ¡gÄ sčio atrodė, kad labai ilgai laikas ėjo, atvyko greitoji medicinos pagalba.

Brolį A. iÅ¡vežė į Prienų ligoninę. 2021 m. kovo 14 d. liudytoju apklaustas A. V. parodė (1 t., b. l. 69-70), kad A. B. jis pažįsta. Žino, kad jis yra žmogus su negalia. Jis užeina kartais pas juos į namus, pabendrauja. Turi jo sesers I. K. telefono numerį, jeigu prireiktų A. pagalbos. 2021 m. kovo 13 d., apie 16 val., A. B. užėjo pas juos į namus. Matėsi, kad buvo neblaivus. Pasakė, kad eitų į namus. A. pasakė, kad eis dar į miestÄ . Po to, jis su drauge A. G. išėjo pasivaikščioti su Å¡unimi.

Maždaug apie 18 val., (duomenys neskelbtini) ir įvažiavimo link Maximos parduotuvės sankryžoje, pamatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) ateina nedidelio Å«gio jaunuolis. Jis jo nepažįsta. Matėsi, kad jis yra stipriai neblaivus, nes labai svirduliavo. Priėjęs prie jo, pasakė, kad iÅ¡kviestų policijÄ . Jis jo paklausė, kam policija. Tas vaikinas pasakė, kad padÅ«rė žmogų. Jis klausia kokį žmogų, kur. Jis atsakė, kad A., namuose. Jis suprato, kad tai gali bÅ«ti A. B., nes jis Prienų mieste žinomas kaip A..

Jis iÅ¡ karto skambino trumpuoju pagalbos telefonu, pranešė kÄ jam pasakė sutiktas vaikinas. Sutiktas vaikinas pasakė, kad einam parodys. Å is vaikinas su savimi neturėjo jokio maiÅ¡elio. Kartu su Å¡iuo vaikinu ir drauge ėjo (duomenys neskelbtini) link A. B. namų. Einant jis paskambino I. K., A. seseriai ir pasakė, kad nežino ar teisybė, bet sako, kad padÅ«rė A.. Einant (duomenys neskelbtini), maždaug ties (duomenys neskelbtini) namu, pamatė, kai (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ais juos, nuo A. namų, ateina vyras.

Pirmasis sutiktas vaikinas, kuris ėjo su jais, parodė ranka į tÄ antrÄ vyrÄ ir pasakė „va Å¡itas“. Tas vyras nusidavė, kad nesupranta kas čia vyksta ir ėjo toliau. Jis pasakė, kad sustotų. Å is vyras turėjo maiÅ¡elį. Tada tas vyras atsisėdo. IÅ¡siėmė iÅ¡ maiÅ¡elio alaus, iÅ¡gėrė. Pasakė, kad pas A. neikit, nes jis užsirakinęs. Po to, dar kažkÄ sumurmėjo. Po to, atsistojo ir pradėjo bėgti link Vaikų poliklinikos. Jis tada jį pargriovė ant žemės ir papurÅ¡kė dujų, kurias neÅ¡iojasi visada savigynai.

Tada dar kartÄ skambino trumpuoju pagalbos telefonu, kad greičiau atvyktų policija. Nuo to momento, kai sutiko pirmÄ jį vaikinÄ , iki antro vyro sutikimo, praėjo apie 3-5 minutės. Antrasis vyras, kuris turėjo maiÅ¡elį, šį maiÅ¡elį, norėdamas pabėgti paliko toje vietoje kur iÅ¡ pradžių atsisėdo. Jis tada tÄ maiÅ¡elį padavė pirmam sutiktam vaikinui, kad palaikytų. Kas tame maiÅ¡elyje buvo nežiÅ«rėjo. Atvykus policijai, antrasis vyras buvo uždarytas į policijos automobilį, o su pirmuoju sutiktu vaikinu policijos pareigÅ«nai nuėjo į A. namus.

Jis pats pas A. B. į namus nebuvo nuėjęs, nematė kas ten buvo įvykę. 2021 m. birželio 2 d. liudytoja apklausta U. K. parodė (1 t., b. l. 78-79), kad A. B. yra jos mamos I. K. brolis. Jis gyvena atskirai, adresu (duomenys neskelbtini). A. B. turi negaliÄ , jam yra nustatyta globa. Mama I. kiekvienÄ dienÄ , užvažiuodavo pas A. B. į namus, sutvarkydavo, jeigu kÄ reikėjo, atveždavo valgyti. Dažnai kartu su mama važiuodavo ir ji. 2021 m. kovo 13 d. apie 16 val. kartu su mama buvo užvažiavę pas A.

B. į namus. Jos iÅ¡kÅ«reno krosnį, paliko nupirktÄ maistÄ ir iÅ¡važiavo. Užtruko apie 1 val. A. namuose. Paties A. tuo metu namie nebuvo. Po to, ji parvežė mamÄ Ä¯ namus ir pati iÅ¡važiavo į miesto centrÄ su reikalais. BÅ«nant mieste, ji parašė mamai, kad jau grįžta. Važiuojant savo gatve link namų, pamatė, kad link jos bėga mama I.. Ji įsėdo į automobilį ir pasakė, kad vežtų greičiau pas A.. Mama tuo metu kalbėjo telefonu. Atsimena, kad sakė „laikykit, tik laikykit jį, nepaleiskit“.

Ä® A. namus atvažiavo greitai, gal užtruko apie 2-3 minutes. Mama pirmoji bėgo į namo vidų, o ji iÅ¡ karto paskui jÄ . Galima sakyti abi kartu įėjo į A. kambarį, kuriame jis gyvena. Kambaryje buvo pakankamai tamsu, kadangi užuolaidos buvo užtrauktos, Å¡viesa buvo užgesinta. Buvo paleistas tik televizorius, tačiau jis taip gerai neapÅ¡vietė, kad viskas bÅ«t gerai matyti. Pirmiausiai pamatė, kad iÅ¡tiesta antklodė. Mama pirmoji pribėgo prie iÅ¡skleidžiamo kampo ir pakėlė antklodę.

Pradėjo Å¡aukti „A., A.“. Gal dar kažkÄ Å¡aukė, negali tiksliai pasakyti. Ji tada uždegė kambaryje Å¡viesÄ . Pamatė, kad A. guli ant minkÅ¡tojo kampo ir yra kruvinas. Negali tiksliai pasakyti kaip gulėjo A. ant lovos, t. y. ar ant nugaros, ar dalinai ant kairiojo Å¡ono, tačiau tiksliai atsimena, kad veidas buvo pasuktas link sienos, kad ta žaizda buvo virÅ¡uje. Mama Å¡aukė, kad kviestų greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Paskambino trumpuoju pagalbos telefonu. Skambino iÅ¡ mamos telefono.

Mama tuo metu rankÅ¡luosčiu prispaudus laikė žaizdÄ . Matė, kad tarp staliuko, ant kurio stovi televizorius ir iÅ¡skleidžiamo kampo, yra daug kraujo. Kalbant telefonu su greitÄ ja ji dar nubėgo pas kaimynę L. Å ., pasakė, kad sužalotas A. ir ji atėjo iki A. namų. Netrukus atvyko jaunas vyras, kuris paklausė ar jos kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir pamatęs, kad sužalotas A., pradėjo teikti jam medicininę pagalbÄ . Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, kad tai medicinos savanoris. Po to, atvyko ir greitosios medicinos darbuotojai.

Kai medicinos darbuotojai teikė pagalbÄ A., ji kambaryje jau nebuvo. Buvo kieme. Matė, kad policijos pareigÅ«nai atsivedė kažkokį vaikinÄ , kuris rankoje laikė krepšį. Å io vaikino ji nepažįsta. Ar kÄ nors jis kalbėjo, negali pasakyti, neprisimena. Ji buvo dideliame Å¡oke ir iÅ¡gÄ styje. Atsimena, kad jos kažko klausė policijos pareigÅ«nai, tačiau kÄ ji jiems atsakė, nežino. Kai greitosios medicinos darbuotojai iÅ¡sivežė A., ji taip pat iÅ¡važiavo. Kartu su policijos pareigÅ«nais liko mama. 2021 m. birželio 4 d. liudytoja apklausta A.

G. parodė (1 t., b .l. 81-82), kad A. B. pažįsta nuo vaikystės. Beveik kaimynystėje jie gyveno. Pažįsta ir jo visÄ Å¡eimÄ , t. y. brolius, seseris ir tėvus pažinojo. A. užeidavo ir užeina pas juos į namus, pabendrauja. 2021 m. kovo 13 d. apie 16 val. A. B. užėjo pas juos į namus. Matėsi, kad buvo neblaivus. Dar su savimi A. turėjo alaus butelį. Ji sakė, kad eitų jis namo. A. pasakė, kad eina dar į miestÄ . Po to, apie 18 val., gal kelios minutės prieÅ¡ 18 val., kartu su draugu A.

V. išėjo pasivaikščioti. Einant nuo Maximos, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje susitiko jaunuolį. Ji jį yra mačius mieste iÅ¡ matymo. Å is jaunuolis atėjo (duomenys neskelbtini). Matėsi, kad jis yra girtas, nes tiesiog Å¡litinėjo, svirduliavo labai. Å is jaunuolis pasakė, kad duotų telefonÄ . Jie paklausė kam tau jis. Jis atsakė, kad reikia kviesti policijÄ . Jie paklausė kam policija. Jaunuolis atsakė, kad nudÅ«rė žmogų. Pradėjo klausinėti kas kur kÄ nudÅ«rė.

Vaikinas sakė, kad žmogų, va čia netoli gyvena, kur vienas gyvena. Ji paklausė, ar ne A., nes tokia mintis atėjo. Vaikinas atsakė, kad taip, A.. Sakė einam parodys. Ėjom pažiÅ«rėti į A. namus. Jau einant draugas A. V. skambino trumpuoju pagalbos telefonu ir pasakė, kÄ jam pasakė sutiktas vaikinas. Å is vaikinas su savimi neturėjo jokio krepÅ¡elio. Po to A. paskambino I. K., A. seseriai ir pasakė, kad važiuotų pažiÅ«rėti į A. namus, kad gali bÅ«ti, jog jis padurtas. Einant (duomenys neskelbtini), maždaug ties 10 namu, pamatė, kai (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ais juos, nuo A. namų, ateina vyras.

Pirmasis sutiktas vaikinas, kuris ėjo su jais, parodė ranka į tÄ antrÄ vyrÄ ir pasakė „va Å¡itas“ ir paklausė, kur tu eini. Tas prieÅ¡ais atėjęs vaikinas pasakė, kad eina į taromatÄ . Jos draugas A. pasakė, kad niekur neitų. Pirmasis jų sutiktas vaikinas pasakė, kad einam pažiÅ«rėsim į A. namus, o tas prieÅ¡ais atėjęs vaikinas sako, kad neikit pas A., jis užsirakinęs miega. Å is vyras norėjo eiti toliau, tačiau draugas jį sulaikė. Tada jis sustojo, bet po to pradėjo bėgti link vaikų poliklinikos.

Draugas jį pargriovė, papurškė dujų, ir tada jau tas vaikinas sėdėjo ant žemės. Šis vyras turėjo sus savimi raudonos spalvos RIMI maišelį, kurį po to padavė laikyti pirmajam sutiktam vaikinui. Po to, draugas vėl skambino trumpuoju pagalbos telefonu, kad greičiau atvyktų policija. Ji tuo metu nuėjo prie Vaikų poliklinikos, kadangi ten matė stovėjo greitoji. Paprašė, kad nuvažiuotų pažiūrėti į A. namus. Greitosios vairuotojas pasakė, kad turi sulaukti pranešimo iš centro, kitaip važiuoti negali.

Tada ji vėl grįžo prie savo draugo ir tų sulaikytų vyrų. Jau buvo tuo metu atvažiavę policijos pareigÅ«nai. Po to, ji nuėjo iki A. namų. Užėjo į kambarį. Matė, kad A. buvo dar ant lovos. Buvo daug kraujo. Prie jo buvo I. K.. Spaudė jam kažkÄ prie kaklo. Ji tada išėjo iÅ¡ kambario. Buvo baisus vaizdas. Greitai atvažiavo greitoji med. pagalba. Po to, atėjo ir policijos pareigÅ«nai į kiemÄ . Daugiau reikÅ¡mingų aplinkybių apie šį įvykį, nežino 2021 m. gegužės 3 d. liudytoja apklausta I.

G. parodė (1 t., b. l. 72-73), kad 2021 m. kovo 13 d. iki 19 val., dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju V. R., pagal iÅ¡ anksto patvirtintÄ grafikÄ Prienų mieste ir rajone. Buvo atsakingi už reagavimÄ Ä¯ įvykius ir jų įforminimÄ . Apie 18.10 val. iÅ¡ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budinčio pareigÅ«no per radio ryšį gavo praneÅ¡imÄ nuvykti (duomenys neskelbtini), kadangi ten sulaikytas asmuo, kuris kažkÄ padÅ«rė.

Ä® nurodytÄ vietÄ . Atvyko maždaug per 4 minutes. Ant žemės sėdėjo vyras. Vėliau iÅ¡siaiÅ¡kino jo duomenis, kad tai R. S.. Å alia jo buvo dar du vyrai, o gal ir daugiau, tiksliai negali pasakyti, neatkreipė dėmesio. Jei buvo daugiau, tai jie stovėjo atokiau. Vienas iÅ¡ Å¡alia buvusių vyrų, kaip suprato, pranešėjas, rodydamas į R. S. pasakė, kad Å¡itÄ imkit, gali bÅ«ti, kad ji padÅ«rė A.. Kitas vyras, kaip vėliau iÅ¡siaiÅ¡kino Č., rodė ranka taip pat į R. S. ir sakė „va Å¡itas dÅ«rė“.

Kartu su tyrėju V. R. atliko dalinę R. S. apžiÅ«rÄ ir jį įsodino į tarnybinį automobilį. Paklausus R. S. kas čia buvo, dabar tiksliai negali pasakyti kÄ jis atsakė. Jai atrodo atsakė, kad nieko. Pranešėjo klausė ar jis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Pranešėjas pasakė, kad paskambinęs yra A. sesei. Ji per radio ryšį paprašė budinčio pareigÅ«no, kad susisiektų su greitosios darbuotojais, jog Å¡ie greičiau atvyktų. Tyrėjas V. R. kartu su pranešėju ir Č. nuėjo į A.

B. namo kiemÄ . Matė, kad Č. rankoje turi raudonos spalvos maiÅ¡elį „Rimi“. Kadangi iÅ¡ pradžių Č. nebuvo sulaikytas, todėl to maiÅ¡elio iÅ¡ Č. nepaėmė ir kas jame buvo nežiÅ«rėjo. Ji iki ten privažiavo tarnybiniu automobiliu. Ten jau buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Buvo įėjusi į namo vidų. Matė, kad A. B. guli ant grindų. Medicinos darbuotojai teikė medicininę pagalbÄ . Å alia B. buvo moteris, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, B. sesuo.

Informavo Alytaus AVPK budintį pareigÅ«nÄ , kad yra sužalotas asmuo. Po to, telefonu susisiekė su Prienų r. PK Reagavimo skyriaus tyrėja V. A.. Paprašė, kad atvyktų ir padėtų įforminti įvykį. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, suteikę pirmÄ jÄ med. pagalbÄ A. B., jį iÅ¡vežė į Prienų ligoninės Priėmimo skyrių. Atvykus vyresniajai tyrėjai V. A. nusprendė, kad situacija nėra aiÅ¡ki ir, kad reikia taip pat sulaikyti Č.. Tada pareikalavo, kad Č. padėtų krepšį ant stalo, stovėjusio kieme ir jį pasodino į tarnybinį automobilį.

IÅ¡vežus B. tiek ji, tiek tyrėja V. A. bendravo su B. seserimi K.. Ji pasakojo, kad jai paskambino pažįstamas. Pavardės neatsimena to žmogaus, tik žino, kad tas pats pranešėjas, kuris pranešė, kad sulaikęs R. S. ir pasakė, kad gali bÅ«ti, jog padurtas A.. Ji greitai atvažiavo į brolio namus ir rado jį gulintį lovoje, visÄ kruvinÄ . Sakė, kad A. buvo uždengtas visas antklode. Vizualiai apžiÅ«rėjus kambarį, kuriame buvo sužalotas A. B., peilio nesimatė. Tada apžiÅ«rėjo krepšį, kurį turėjo Č., ir ten rado kruvinÄ peilį.

Taip pat jame buvo maisto produktų, alaus. Po to, į įvykio vietÄ atvyko juos pakeisti nauja pamaina, t. y. vyresnioji tyrėja R. I. ir vyriausiasis patrulis D. B.. Ji su V. R. iÅ¡vyko iÅ¡ įvykio vietos. 2021 m. gegužės 3 d. liudytoju apklaustas V. R. parodė (1 t., b. l. 75-76), kad 2021 m. kovo 13 d. iki 19 val. dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja I. G. pagal iÅ¡ anksto patvirtintÄ grafikÄ Prienų mieste ir rajone.

Buvo atsakingi už reagavimÄ Ä¯ įvykius ir jų įforminimÄ . Apie 18 val. 10 min. iÅ¡ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budinčio pareigÅ«no per radio ryšį gavo praneÅ¡imÄ nuvykti (duomenys neskelbtini), kadangi ten sulaikytas asmuo, kuris kažkÄ padÅ«rė. Ä® nurodytÄ vietÄ atvyko maždaug per 4 minutes. Atvykstant į įvykio vietÄ , ties įvažiavimu link Vaikų poliklinikos iÅ¡ (duomenys neskelbtini), matė, kad ant žemės sėdi vyras.

Å alia jo stovėjo žemesnio Å«gio vaikinas. Taip pat stovėjo dar vienas vyras, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo pranešėjas. Jiems tik iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio pranešėjas parodė link sėdinčio ant žemės vyro ir pasakė, kad va Å¡itÄ imkit, nes gali bÅ«ti, kad jis padÅ«rė A.. Kitas žemesnio Å«gio vaikinas, kaip vėliau, iÅ¡siaiÅ¡kino Č., taip pat sakė, rodydamas į tÄ patį vyrÄ , kad jis padÅ«rė A.. Teigė, kad viskÄ matė, bet konkrečiau kažkÄ pasakyti, negalėjo.

Matėsi, kad Č. yra girtas, sunkiai galėjo kažkÄ paaiÅ¡kinti. Vėliau iÅ¡siaiÅ¡kinus duomenis, sužinojo, kad sėdintis ant žemės vyras yra S.. S. pasodino į tarnybinį automobilį. Jis ėjo link A. B. namų. Susitiko prieÅ¡ais ateinančiÄ verkiančiÄ moterį. Ji sakė, kad padÅ«rė A.. Paklausė ar yra greitoji. Moteris pasakė, kad greitoji jau atvykus. Atėjo į A. B. kiemÄ . Buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Jis įėjo į gyvenamÄ jį namÄ . Matė, kad kambaryje, ant grindų guli A.

B.. Medicinos darbuotojai teikė jam pirmÄ jÄ pagalbÄ . Prie A. dar buvo moteris, kaip vėliau, iÅ¡siaiÅ¡kino, tai A. sesuo. Kad netrukdyti medicinos darbuotojams, jis išėjo į kiemÄ , ir aiÅ¡kinosi kas įvyko. AiÅ¡kinantis aplinkybes paaiÅ¡kėjo, kad prie pranešėjo (Å¡iuo metu negali pasakyti jo duomenų, nes neprisimena) priėjo Č. ir pasakė, kad kviesti policijÄ , nudÅ«rė A.. Pranešėjas paskambino trumpuoju pagalbos telefonu ir taip pat paskambino A. B. sesei. Pranešėjas taip pat papasakojo, kad antrÄ jį vyrÄ (S.) sutiko, kai jau su Č.

ėjo link A. namų. Sakė, kad jis norėjo bėgti, bet jis jį sulaikė, papurÅ¡kė dujų. AiÅ¡kinantis jam aplinkybes, į įvykio vietÄ atvyko vyresn. tyrėja V. A.. Č. sakė, kad A. dÅ«rė. Klausė kur peilis, tačiau Č. nežinojo. Vyresn. tyrėja V. A. paklausė pas S., kur peilis. Jis atsakė, kad krepÅ¡yje, tačiau, kai sodino jį į tarnybinį automobilį, krepÅ¡io S.s neturėjo. Po to, pamatė, kad kažkokį krepšį turi Č.. Liepė jam tÄ krepšį padėti kieme ant stalo.

Kadangi įvykio aplinkybės nebuvo aiÅ¡kios. Č. negalėjo tiksliai nurodyti ar jis buvo, kai dÅ«rė A., kas dÅ«rė, todėl sulaikė ir Č.. Vėliau vyresnioji tyrėja V. A., apžiÅ«rėjusi tÄ krepšį, kurį neÅ¡iojosi Č., rado jame kruvinÄ peilį. IÅ¡vykus greitajai medicinos pagalbai, iÅ¡vežus A. B. į ligoninę, jo sesuo, pavardės neprisimena, papasakojo, kad buvo ji maždaug prieÅ¡ valandÄ atvykus į A. namus. Viskas buvo gerai, bet A. nebuvo namuose. Po to, jai bÅ«nant namuose, paskambino kaimynas, toliau gyvenantis ir pasakė, kad jam pasakė, jog pripjovė A..

Tas žmogus jai pasakė, kad tiksliai jis nežino, kad sulaikęs vyrus laukia policijos. Tada ji atvažiavo su dukra pas A. ir rado jį sužalotÄ . Po to jis patikrino sulaikytų asmenų, t. y. S. ir Č. girtumus. S. klausė kas įvyko. S. neriÅ¡liai, nuotrupomis pasakojo, kad gėrė trise. Paskui „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad reikia jam televizoriaus. Tada jis, t. y. S. susimušė su A., kad A. jis prismaugė, tada dÅ«rė vienÄ ar du kartus. Sakė, kad jis vienas mušė A.. V. A.

į įvykio vietÄ iÅ¡sikvietė ekspertÄ iÅ¡ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Dar atvyko kita jų pamaina vyresn. tyrėja R. I. ir vyr. patrulis D. B., o jis su tyrėja I. G. baigė darbÄ . 2021 m. birželio 7 d. liudytoju apklaustas V. Č. parodė (1 t., b .l. 184-186), kad 2021 m. kovo 13 d., Prienų mieste, prie parduotuvės Maxima susitiko R. S.. Jis atnešė priduoti į taromatÄ tuščius butelius ir ten susitiko R. S.. S. pasakė, kad nori iÅ¡gerti alkoholio, kad jam reikia „pachmielo“.

Jis sakė priduos tuščiÄ tarÄ ir nusipirko alaus. Kartu su juo gėrė alų. Kuri valanda buvo, kai susitiko, negali pasakyti, nežino, kadangi į valandas nežiÅ«rėjo. Negali tiksliai pasakyti kiek su R. S. iÅ¡gėrė alaus, bet tikrai ne mažiau kaip keturis litrinius butelius. Kartu su R. vaikščiojo po miestÄ . Buvo atėjęs iki stoties, iki čeburekinės, kur nusipirko čeburekų, vėl grįžo atgal iki Maximos. Po kurio laiko, prie parduotuvės Vytauto gatvėje, kuriÄ vadina „laiptukais“ (ji Å¡alia parduotuvės Maxima yra), sutiko A.

B.. Neprisimena, kad A. bÅ«tų turėjęs alaus. Atsimena, kad jis turėjo centų. Nusprendė nusipirkti alaus ir iÅ¡gerti kartu su A.. Nupirko alaus. Kiek tiksliai nupirko negali pasakyti, nes neprisimena, bet jam atrodo tris litrinius butelius ir dar vienÄ butelį jie turėjo su R. neiÅ¡gertÄ . Tiek A., tiek R. pasakė, kad einam pas A. B. į namus. Jis siÅ«lė gerti mieste, tačiau jie vis tiek sakė, kad einam pas A. į namus. Parėjo pas A. B. į namus. Kuri valanda buvo, kai jie atėjo pas A. negali pasakyti, nežiÅ«rėjo.

Žino, kad buvo Å¡viesu. Kiek alaus iÅ¡gėrė pas A. namuose, negali pasakyti. Jis tikrai buvo jau stipriai girtas ir dėl girtumo ne viskÄ prisimena. Galėjo bÅ«ti, kad iÅ¡gėrė kokius du butelius alaus. Gėrė gyvenamojo namo kambaryje. Sėdėjo ant iÅ¡skleidžiamo minkÅ¡tojo kampo. Kampas buvo iÅ¡kleistas. Antklodė („koldra“) buvo dalinai susukta ir pastumta prie kampo atloÅ¡o. Gerdami alų, užkando jo pirktais čeburekais. Čeburekus atsilauždavo rankomis. Alų gėrė iÅ¡ vienos stiklinės. JÄ padavė A..

Alų ir čeburekus buvo pasidėjęs ant taburetės, kuri stovėjo prie sienos. Daugiau jokio maisto šiame kambaryje nebuvo. Peilio kambaryje nebuvo. A. B. iš virtuvės atnešė tik stiklinę. Jis pats sėdėjo ant kampo, prie sienos. Šalia jo sėdėjo R. S.. A. B. beveik visada vaikščiojo po kambarį. Kai ateidavo jo eilė išgerti, jis atsisėsdavo prie R. S., iš kairės pusės. Televizoriaus nebuvo įjungę. Rūkė cigaretes. Pavadinimo tiksliai neprisimena. Jam atrodo „Cigarela“ vadinasi.

RÅ«kė visi ir A. ir R.. RÅ«kė tik Å¡ios vienos rÅ«Å¡ies cigaretes. Jokio konflikto tarp A. ir R. nebuvo. Negali pasakyti už kiek laiko, nuo to momento, kai parėjo pas A., jis užsimanė į tualetÄ ir išėjo į laukÄ . Užtruko keletÄ minučių. BÅ«nant lauke jokio triukÅ¡mo, sklindančio iÅ¡ kambario negirdėjo. Lauke jis buvo netoli įėjimo durų, o A. B. kambario langas gaunasi į kitÄ pusę, t. y. kitoje pusėje namo. Atėjęs į kambarį, pamatė ant lovos gulintį A.

B. ir kraujÄ prie jo. A. gulėjo ant minkÅ¡tojo kampo, ant deÅ¡inio savo Å¡ono. Jo galva buvo nukreipta į sienÄ , link lango. Jo kojos buvo nuleistos ant grindų. Taip lyg bÅ«tų sėdėjęs ir nugriuvęs ant deÅ¡inio Å¡ono. Prie jo veido, ant paklodės pamatė kraujÄ . R. S. tuo metu sėdėjo kaip ir sėdėjęs savo vietoje. A. buvo jam kaip ir už nugaros. Pamatęs kraujÄ jis labai iÅ¡sigando. Negali pasakyti ar jis kÄ nors sakė, nes to neatsimena, tik žino, kad iÅ¡ karto iÅ¡bėgo iÅ¡ A.

B. namų ieÅ¡koti pagalbos. Jam atrodo, kad jis nematė jokio peilio, bent jau jis to neprisimena. Taip pat nematė ir kraujo ant grindų. Gal iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio jis neatkreipė dėmesio į grindis. Pamatė daug kraujo prie A. veido ir iÅ¡sigando. Ėjo link policijos komisariato. (duomenys neskelbtini), beveik sankryžoje, kur yra įvažiavimas link parduotuvės Maxima, susitiko nepažįstamÄ Å¾mogų ir jam pasakė, kad kviestų pagalbÄ , kad sužalotas A.. Pasakė, kad nudurtas. Jis nematė, kaip buvo sužalotas A., bet sakė, kad nudurtas, kadangi jis taip galvojo.

Jis suprato, kad tiek kraujo gali bÅ«ti tik pjaunant. Pasakė tam sutiktam vyrui, kad einam parodys. Tas vyras buvo su moterimi. Ėjo link A. namų. Netoli A. namų, ties posÅ«kiu, pamatė, prieÅ¡prieÅ¡ai ateinantį R. S.. KÄ pasakė tam vyrui, kuris ėjo kartu negali pasakyti, bet kažkÄ panaÅ¡aus, kad „šitas nudÅ«rė“, ar kad „laikytų“. Tas vyras sulaikė R. S.. Kaip jo rankose atsidÅ«rė maiÅ¡elis su alumi, maisto produktais, peiliu, negali pasakyti, nes neprisimena, t. y. neprisimena, kas jam jį padavė.

Po to atvyko policijos pareigÅ«nai. R. S. pasodino į policijos automobilį, o jis su policijos pareigÅ«nu atėjo į A. B. kiemÄ . Jis tikrai nebuvo tuo metu kambaryje, kai R. S. dÅ«rė A.. Nežino kodėl R. ir A. sako, kad jis tuo metu buvo kambaryje. Su R. S. tikrai nesitarė, kad reikia sužaloti A., kad pavogs iÅ¡ jo televizorių. Jis tokių dalykų nei planavo, nei kažkam sakė apie tai. Jis A. B. nuo grindų nepakėlė. Kaip minėjo, kai jis sugrįžo į kambarį, jis gulėjo ant lovos, dalinai, t. y. kojos buvo nuleistos ant grindų.

Nebuvo jis užklotas „koldra“. Atsimena, kad televizorius tikrai nebuvo įjungtas ir tuo momentu, kai pamatė jog A. kruvinas, televizorius įjungtas nebuvo. Negali pasakyti, kÄ sakė policijos pareigÅ«nams įvykio vietoje, kai jie jo klausinėjo. Jei sakė, kad viskÄ matė, tai taip sakydamas turėjo omenyje, kad matė nudurtÄ A.. Buvo tuo metu ne tik, kad girtas, bet dar ir labai iÅ¡sigandęs. 2021 m. balandžio 4 d. V. Č., kaip įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukomis užfiksuota (1 t., b. l. 153-154, 155-159), kad parodymų patikrinimo metu V.

Č. parodė namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir paaiÅ¡kino, kad Å¡iame name 2021 m. kovo 13 d. R. S. peiliu sužalojo A. B.. Gyvenamojo namo viduje parodė minkÅ¡tÄ jį iÅ¡skleidžiamÄ kampÄ ir paaiÅ¡kino, kad ant Å¡io kampo jis, R. S. sėdėjo ir gėrė alų. Taip pat paaiÅ¡kino, kad A. B. vaikščiojo dauguma po kambarį, ant kampo prisėsdavo tik, kai ateidavo jam „eilė“ gerti alų. Taip pat paaiÅ¡kino, kad alų ir čeburekus, kuriuos valgė buvo pasidėję ant kėdės, stovėjusios prie sienos.

PaaiÅ¡kino, kad peilio kambaryje nebuvo ir jokio kitos maisto kambaryje nebuvo, tik čeburekai ir alus. Televizoriaus įsijungę nebuvo. Po to, V. Č. parodė vietÄ ant kampo, kur sėdėjo jis, parodė vietÄ , kur sėdėjo R. S., bei parodė vietÄ , kur prisėdavo A. B.. Ä®tariamasis V. Č. paaiÅ¡kino, kad kiek buvo valandų pasakyti negali, nežiÅ«rėjo į valandas. Taip pat negali pasakyti ir kiek laiko praėjo, kai jis užsimanė iÅ¡eiti į laukÄ atlikti gamtos reikalų. PaaiÅ¡kino, kad lauke užtruko keletÄ minučių.

Jokio triukÅ¡mo, sklindančio iÅ¡ namo vidaus, bÅ«damas lauke, negirdėjo. PaaiÅ¡kino, kad sugrįžęs į gyvenamojo namo vidų, įžengus keletÄ Å¾ingsnių į kambarį, kuriame visi prieÅ¡ tai gėrė alų, pamatė ant minkÅ¡tojo kampo gulintį A. B., pamatė, kad prie A. veido, ant paklodės yra kraujas. Kaip įtariamasis V. Č. aiÅ¡kindamas parodė vietÄ kambaryje, kurioje bÅ«damas pamatė gulintį A. B.. Po to naudojant manekenÄ , Č. paguldė manekenÄ ant minkÅ¡tojo kampo tokioje pozoje, kokioje pamatė B..

PaaiÅ¡kino, kad A. B. gulėjo ant deÅ¡inio Å¡ono, galva buvo link lango, kojos dalinai nuleistos ant grindų. Po to, parodė vietÄ , kur tuo metu, kai jis sugrįžo sėdėjo R. S., bei paaiÅ¡kino, kad A. gulėjo R. S. už nugaros. V. Č. taip pat paaiÅ¡kino, kad pamatęs kraujÄ labai iÅ¡sigando. Negali pasakyti ar kÄ nors pasakė, nes neprisimena, tik atsimena, kad labai iÅ¡sigando ir iÅ¡ karto iÅ¡bėgo ieÅ¡koti pagalbos. Ėjo (duomenys neskelbtini) link policijos komisariato. Netoli sankryžos, kur eina gatvė link parduotuvės Maxima sutiko nepažįstamÄ Å¾mogų, kurio paprašė, kad kviestų pagalbÄ , kad sužalotas A..

Įtariamasis V. Č. taip pat paaiškino, kad su šiuo nepažįstamu žmogumi ėjo link A. namų ir pamatė priešais ateinantį R. S.. Jis tam žmogui pasakė, kad tai jis nudūrė A., ir tada tas žmogus S. sulaikė. 2021 m. birželio 2 d. prokuroro nutarimu ikiteisminio tyrimo dalis prieš V. Č. nutraukta (1 t., b. l. 169-178). 2021 m. kovo 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50-53) konstatuota, kad A. B. konstatuotos dvi durtinės pjautinės žaizdos kaklo dešinėje ir paviršinis linijinis odos pažeidimas sprando srityje.

Durtinės pjautinės žaizdos padarytos aÅ¡triu, duriančių pjaunančių savybių turinčiu įrankiu paveikus kaklo deÅ¡inę pusę dviem trauminiais poveikiais. PavirÅ¡inis odos pažeidimas sprande galėjo bÅ«ti padarytas tuo pačiu įrankiu vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2021 m. kovo 13 d. užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Po sužalojimų padarymo A. B. galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus, kol dėl iÅ¡orinio kraujavimo iÅ¡sivystė mažakraujystė ir prarado sÄ monę, tikėtina keliolika-keliasdeÅ¡imt minučių.

Sužalojimų padarymo metu A. B. galėjo bÅ«ti įvairiose pozose ir tarpusavio padėtyse su užpuoliku. A. B. padarytos durtinės pjautinės žaizdos kakle, sukėlusios gyvybei pavojingÄ bÅ«klę dėl iÅ¡orinio nukraujavimo, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ . 2021 m. kovo 14 d. – 2021 m. kovo 15 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir nuotraukose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje (1 t., b. l. 18-21, 22-34, 35). SodybÄ sudaro gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas.

Ä® sodybos kiemÄ , iÅ¡klotÄ trinkelėmis, patenkama iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Kiemo deÅ¡inėje stovi baltų plytų Å«kinis pastatas, prie jo stovi medinis stalas, prie jo medinis suolas. Ant stalo stovi popierinė pakuotė su keptomis bulvėmis, guli permatomame plastikiniame maiÅ¡elyje supakuotas čeburekas. Ant stalo guli du žalios spalvos plastikiniai maiÅ¡eliai. Vienas tuščias, kitame yra skaidriame plastikiniame maiÅ¡elyje supakuoti du čeburekai. Ant stalo taip pat stovi vienas 1 l talpos alaus ,,HERKUS“ 7,5 laipsnių stiprumo, butelis, kuriame yra skysčio, turinčio alaus kvapÄ ir tuščia skaidraus stiklo stiklinė.

Ant stalo taip pat guli raudonos spalvos plastikinis maiÅ¡elis su užraÅ¡u ,,RIMI“, kuriame yra deÅ¡ra, agurkai, nepradarytas 125 g talpos jogurto ,,DOBILAS“ indelis ir peilis baltos spalvos metalo geležte, ant kurios yra raudonos spalvos dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , su juodos spalvos plastikine rankena. Netoli stalo, ant žemės, Å¡alia Å«kinio pastato sienos stovi dar vienas 1 litro talpos plastikinis alaus ,,HERKUS“ butelis su skysčiu, turinčiu alaus kvapÄ . Ant stalo rasti įvairÅ«s maisto produktai ir plastikiniai maiÅ¡eliai buvo paimti ir supakuoti į popierinę dėžę, paketas Nr.

1. Du plastikiniai 1 talpos alaus buteliai ir stiklinė buvo paimti ir supakuoti į popierinę dėžę, paketas Nr.

2. Raudonos spalvos plastikiniame maiÅ¡elyje, su užraÅ¡u „Rimi“, rastas peilis su juodos spalvos plastikine rankena, ant kurio geležtės yra raudonos spalvos dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , buvo paimtas ir supakuotas į popierinę pakuotę, paketas Nr.

3. Gyvenamasis namas yra vieno aukÅ¡to medinis. Įėjimas į namÄ yra nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Ä® namÄ patenkame pro medines rudos spalvos duris. ApžiÅ«rint įėjimo duris iÅ¡orinių laužimo žymių neaptikta. Įėjus patenkama į koridorių, kuriame prie kairės sienos stovi medinė batų dėžė. Ant dėžės matosi raudonos spalvos netaisyklingos formos, panaÅ¡i į kraujÄ , dėmė. Koridoriuje yra rudos spalvos medinės durys, pro kurias patenkama į tualeto patalpÄ .

ApžiÅ«rėjus Å¡iÄ patalpÄ tyrimui reikÅ¡mingų objektų nerasta, neužfiksuota, nepaimta. Ä® deÅ¡inę nuo tualeto yra vonios kambarys. ApžiÅ«rėjus vonios kambarį, tyrimui reikÅ¡mingų objektų nepastebėta, neužfiksuota, nepaimta. Koridoriaus deÅ¡inėje yra medinės baltos spalvos durys su stiklu. Įėjus pro jas, patenkama į kitÄ koridorių. Å io koridoriaus kairėje prie sienos stovi medinis stalas, prie jo 3 kėdės, medinis staliukas. Koridoriaus deÅ¡inėje yra įėjimas į virtuvę.

Įėjus į virtuvę, kairėje prie sienos stovi spintelė su kriaukle, ant jos stovi indų džiovyklė, joje sudėti indai, stalo įrankiai. Toliau prie sienos stovi koklinė krosnis su sienele. Krosnis nesikÅ«rena, Å¡alta. Už jos yra durys į svetainę. Sienoje prieÅ¡ais įėjimÄ Ä¯ virtuvę yra durys į miegamÄ jį. Virtuvėje tvarkinga, bendra tvarka nepažeista, tyrimui reikÅ¡mingų objektų nepastebėta, neužfiksuota, nepaimta. Įėjus į svetainę, apžiÅ«rint kambarį iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, kairėje, prie sienos stovi rÅ«bų džiovyklė, ant jos tvarkingai sukabinti drabužiai.

Toliau prie kitos sienos stovi medinė keturių durų spinta. Durys uždarytos. Prie sienos, priešais įėjimo į kambarį duris, prie kairiojo kampo prie lango stovi sofa lova, užklota raudonos - baltos spalvų derinio audiniu. Toliau į dešinę pasieniui prie sofos stovi medinis žurnalinis staliukas, ant jo patiesta baltos spalvos audinys, ant staliuko stovi stiklinė vaza, pintinėlė su vaisiais, stalinė lempa be lempos, guli medicininiai reikmenys (po pirmos med. pagalbos suteikimo). Ant staliuko matosi raudonos spalvos, panašios į kraujo, dėmės. Toliau į dešinę stovi kitas medinis žurnalinis staliukas, ant jo stovi televizorius GRUNDING, įjungtas (kanalas LNK).

Toliau žiūrint į dešinę, ant sekančios sienos prie kampo ties grindimis 35 cm X 50 cm plote matosi smulkios, netaisyklingų formų, raudonos spalvos (panašios į kraujo) dėmės, kurios įvykio vietoje pažymėtos Nr.

6. Nuo dėmių, rastų ant sienos, naudojant medvilninį tamponÄ , iÅ¡imtÄ iÅ¡ spec. konteinerio, buvo padaryta nuoplova, kuris po to įdėtas atgal į spec. konteinerį ir supakuotas į popierinį vokÄ , paketas Nr.

5. Prie sienos stovi kėdė, šalia jos dešiniajame kampe stovi išskleista kampinė sofa-lova, raudonos spalvos. Ant jos netvarkingai užtiesta baltos spalvos paklodė, ant kurios visame plote matosi intensyvios raudonos spalvos (panašios į kraujo) dėmės, įvykio vietoje pažymėta Nr.

4. Minėta paklodė, kaip tyrimui reikšmingas objektas, iš įvykio vietos paimta, supakuota į popierinę pakuotę, paketas Nr.

6. Ant sofos rasta rudos spalvos cigaretės nuorūka, įvykio vietoje pažymėta Nr.

8. Cigaretės nuorÅ«ka, kaip tyrimui reikÅ¡mingas objektas, iÅ¡ įvykio vietos paimta, supakuotÄ Ä¯ popierinį vokÄ , paketas Nr.

7. Å alia sofos, ant grindų guli antklodė, kurios margas (melsvos, žalios, spalvų derinio su gėlių ornamentais) užvalkalas ant kurio matosi įvairaus dydžio, netaisyklingų formų, raudonos spalvos, panaÅ¡ios į kraujo, dėmės. Ant grindų prie sofos taip pat guli pagalvė, kurios užvalkalas yra rudos spalvos su gėlių ornamentais, ant kurio matosi įvairaus dydžio, netaisyklingų formų, raudonos spalvos, panaÅ¡ios į kraujo, dėmės. Prie sofos stovi medinė taburetė, ant jos stovi rudos spalvos stiklinė, kurioje yra pelenų. Ties kampine sofa - lova ant grindų 350 cm x 120 cm plote matosi įvairaus dydžio, netaisyklingų formų, intensyvios raudonos spalvos kraujo dėmės. Naudojant medvilninį tamponÄ , iÅ¡imtÄ iÅ¡ spec. konteinerio, buvo padaryta nuoplova nuo rastų dėmių, kuris po to įdėtas atgal į spec. konteinerį ir supakuotas į popierinį vokÄ , paketas Nr.

8. Šiame plote prie pat žurnalinio staliuko, ant kurios stovi televizorius, ant grindų netvarkingai guli vyriški marškiniai, ilgomis rankovėmis, juodos spalvos su pilkų ir mėlynų smulkių juostelių raštu. Marškiniai įvykio vietoje pažymėti Nr. 5.Marškiniai iš įvykio vietos paimti, kaip tyrimui reikšmingas objektas, supakuoti į popierinę pakuotę, paketas Nr.

9. Svetainės viduryje, arčiau išėjimo, ant grindų matosi du rusvos spalvos antsluoksniniai avalynės padų pėdsakai, kurie įvykio vietoje pažymėti Nr. 3 ir Nr.

7. Rasti avalynės padų pėdsakai nukopijuoti ant dviejų juodos spalvos daktiloskopinių plokštelių, kurios atitinkamai supakuotos į popierines pakuotes, paketus Nr. 10 ir Nr.

11. Daugiau įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta, neužfiksuota, nepaimta. 2021 m. kovo 13 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole pažymėta, kad (1 t., b. l.

97) V. Č. pateikė su savimi turimus daiktus: Č. laisvanoriÅ¡kai pateikė raudonos spalvos krepšį su krepÅ¡yje esančiais daiktais. Raudonos spalvos plastikinis krepÅ¡ys su užraÅ¡u RIMI. KrepÅ¡yje buvo popierinė dėžutė su keptomis bulvėmis; plastikinis maiÅ¡elis, kuriame yra vienas čeburekas; žalios spalvos plastikinis maiÅ¡elis, kuriame yra du čeburekai; skaidraus stiklo bokalas, ant kurio užraÅ¡as VALDOVAS; du buteliai 1 l talpos alaus HERKUS, 7,5 stiprumo, buteliuose yra skystis turintis specifinį alaus kvapÄ ; plastikiniame maiÅ¡elyje deÅ¡ra ir agurkai; plastikinis baltos spalvos indelis ant kurio užraÅ¡ytas užraÅ¡as DOBILAS, talpa 125 g.; plastikinė dėžutė, kurioje yra saldÅ«s kukurÅ«zai, ant etiketės užraÅ¡as KUKI-MUKI; peilis ant kurio geležtės matosi raudonos spalvos dėmės, bÅ«dingos kraujui, peilio rankena plastikinė juodos spalvos.

Rasti daiktai įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėti ir išimti. 2021 m. kovo 22 d. daiktų apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis (1 t., b. l. 98-99, 100-102) apžiūrėti peilis, du alaus buteliais ir stiklinė, paklodė ir vyriški marškiniai. Peilis yra virtuvinio tipo, vienašmenis. Viso peilio ilgis 24 cm. Peilio rankena yra juodos spalvos, plastikinė. Rankenos antgalis yra sidabro metalo spalvos. Rankenos ilgis – 11,5 cm. Geležtės ilgis – 12,5 cm. Geležtės plotis, ties rankena 2 cm.

Ant visos geležtės iÅ¡ abiejų pusių matosi raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Du alaus buteliai pilni skysčio. Ant butelio yra užklijuota etiketė. Ant etiketės yra užraÅ¡ai: HERKUS, taip pat nurodytas alaus stiprumas – 6 laipsniai, ant etiketės suraÅ¡yti gamintojo bei kiti duomenys. Stiklinė yra taurės tipo. Ant stiklinės yra du lipdukai. Ant vienos lipduko užraÅ¡as – UTENOS, ant kito pavaizduoti alaus buteliai ir yra užraÅ¡as – ALAUS VALDOVAS. Stiklinės viduje matosi gėrimo likučiai.

Tikėtina, kad tai alaus putos. Paklodė yra baltos spalvos, 120 x 180 cm. dydžio. Paklodės kampuose yra įsiÅ«tos gumos, vadinama užvelkama paklodė su guma. Paklodės visame plote matosi intensyvios, įvairių dydžių ir formų raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į sudžiÅ«vusį kraujÄ . VyriÅ¡ki marÅ¡kiniai yra ilgomis rankovėmis. MarÅ¡kiniai yra juodos spalvos su pilkų ir mėlynų smulkių juostelių raÅ¡tu. MarÅ¡kinių ilgis – 64 cm. MarÅ¡kiniai užsegami metalinėmis sagomis.

Ant visų marÅ¡kinių matosi įvairių dydžių ir formų raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į sudžiÅ«vusį kraujÄ . 2021 m. kovo 15 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 103) R. S., reikalaujant pateikti drabužius, kurios vilkėjo 2021 m. kovo 13 d., kai sužalojo A. B., sutiko juos pateikti ir pateikė striukę, džemperį, džinsines kelnes. 2021 m. kovo 22 d. daiktų apžiÅ«ros protokolu ir fotonuotraukomis (1 t., b. l. 104-105, 106-107) užfiksuoti apžiÅ«rėti R.

S. drabužiai: striukė, džemperis, džinsinės kelnės. Ant kelnių deÅ¡inės kleÅ¡nės, 30 cm, žemiau klyno, 30 cm. x 8 cm. plote matosi pailga, tamsiai raudonos spalvos sudžiÅ«vusi dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ . 2021 m. birželio 7 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 121-124, 125) nurodyta, kad 2021 m. kovo 13 d. 18:08:58 val. skambina asmuo (pagal ikiteisminio tyrimo duomenis nustatyta, kad tai U. K.) telefono numeriu (duomenys neskelbtini) į BPC numeriu 112. Skambinančioji nurodo, kad yra padurtas A., perpjautas kaklas, daug kraujuoja, reikalinga greitoji medicinos pagalba, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 14 d.

Alytaus AVPK Prienų r. PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. A. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l.

16) nurodyta, kad 2021 m. kovo 13 d. Alytaus apskr. VPK Prienų r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl A. B. sužalojimo. Alkoholio kiekio matuokliu 18.45 val. R. S. nustatytas 1,27 promilių girtumas, 18.48 val. V. Č. nustatytas 3,2 promilių girtumas. BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kÅ«nas.

Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali bÅ«ti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veikÄ , suvokia veikos pavojingumÄ , bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininkÄ tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumÄ . Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-689/2018).

Pagal BK 144 straipsnį atsako tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus Å¡io žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbÄ . Ä®statymo saugoma vertybė Å¡iuo atveju yra žmogaus gyvybė, nukentėjusysis – žmogus, kurio gyvybei gresia pavojus ir kuriam reikia pagalbos, kad jis Å¡io pavojaus iÅ¡vengtų. Objektyvusis veikos požymis – pirminės pagalbos nesuteikimas nukentėjusiajam turint tokiÄ galimybę.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 144 straipsnį gali atsirasti tokiais atvejais:

1) kai kaltininkas, sukėlęs pavojų, nepagelbėja nukentėjusiajam, kurio gyvybei gresia pavojus, nors turi galimybę suteikti jam pagalbÄ ;

2) kai kaltininkas, turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiu asmeniu, kurio gyvybei gresia pavojus, jam nepagelbėja, nors turi galimybę suteikti jam pagalbÄ . Taigi, nusikaltimo, numatyto BK 144 straipsnyje, subjektui bÅ«dingi specialÅ«s požymiai: tai gali bÅ«ti arba asmuo, pats sukėlęs pavojų nukentėjusiajam, arba asmuo, kitais pagrindais turintis pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiuoju. Pareiga rÅ«pintis nukentėjusiuoju gali bÅ«ti įtvirtinta įvairiuose teisės aktuose, dažniausiai atskiras sritis ar pareigybes reglamentuojančiuose įstatymuose (sveikatos sistemos, policijos veiklos, prieÅ¡gaisrinės tarnybos ir kt.), arba gali atsirasti ir kitais pagrindais, pavyzdžiui, Å¡alims sudarius įvairias sutartis.

Sprendžiant, ar konkretus asmuo turėjo pareigÄ suteikti nukentėjusiam asmeniui bÅ«tinÄ jÄ pagalbÄ , reikia nustatyti konkrečias faktines aplinkybes, įskaitant asmens profesijÄ , vykdomas funkcijas, ir susipažinti su tai reglamentuojančiais teisės aktais. Taigi vieni iÅ¡ bÅ«tinųjų BK 144 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, kurie turi bÅ«ti nustatyti, yra: kaltininko sukeltas pavojus nukentėjusiajam arba jo turima pareiga rÅ«pintis nukentėjusiuoju; grėsmė nukentėjusiojo gyvybei; galimybės suteikti pagalbÄ turėjimas.

Bylos aplinkybėms neatitinkant bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, asmuo negali bÅ«ti pripažįstamas kaltu dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-303/2018). Å i nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, padariniai nėra bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai. BK 144 straipsnyje numatyto nusikaltimo baigtumo momentas siejamas su veikos padarymo momentu, t. y. Å¡is nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo, turėdamas galimybę suteikti pagalbÄ nukentėjusiajam, jam nepagelbėja, kartu turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiuoju ar pats jam sukėlęs šį pavojų.

Å is nusikaltimas yra tyčinis, padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad nukentėjęs asmuo, kuriuo jis turi pareigÄ rÅ«pintis ar kuriam jis sukėlė pavojų, yra (galbÅ«t yra) pavojingoje gyvybei padėtyje ir jam reikalinga pagalba, tačiau jam nepagelbėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016). R. S. kaltintas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, t. y. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo BK 135 straipsnio 1 dalį ir dėl A. B. palikimo gyvybei pavojingoje padėtyje pagal BK 144 straipsnį.

Tiek teisminio, tiek ikiteisminio tyrimo metu R. S. kaltu prisipažino dalinai, pilnai prisipažino kaltas dėl veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl to, kad tyčiniais veiksmais dÅ«ręs peiliu sunkiai sužalojo asmens sveikatÄ . R. S. parodymais jis kartu su savo draugu V. Č. vartojo alkoholinius gėrimus Prienų mieste, po ko susitiko nukentėjusįjį A. B., pastarasis juos pakvietė užeiti į savo namus, kuriuose nusipirkę kelis alaus „bambalius“ toliau vartojo alkoholį. Remiantis kaltinamojo parodymais, jis papriekaiÅ¡tavo nukentėjusiajam dėl to, kad jis negrÄ Å¾ino dokumentų bei nuotraukos, kuriuos praeityje buvo pasilikęs, dėl to supykęs Å¡alia buvusiu peiliu, kuriuo buvo pjaustomas maistas, du kartus dÅ«rė į A.

B. į kaklÄ , po antrojo dÅ«rio, iÅ¡traukdamas peilį, galėjo kaklÄ apibraižyti. Parodė, kad tuo metu nukentėjusysis sėdėjo Å¡alia prie jo ant lovos, nuo suduoto smÅ«gio parkrito. Kaltinamasis pripažino, kad tokiu bÅ«du jis sudavė peiliu du smÅ«gius, nes po pirmo karto nukentėjusysis dar bandė spardytis. Kaltinamasis sutinka, kad dėl jo veiksmų galėjo bÅ«ti padarytas ir dar vienas sužalojimas, įbrėžimas kakle. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis tyčiniais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ , nes kilo BK 135 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – nukentėjusiajam padarytas sužalojimas teismo medicinos specialisto iÅ¡vada buvo įvertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis veikė tyčia, jis, nesant tam jokios dingsties, pavojingu ir asmenį žalojančiu daiktu – peiliu ne mažiau trimis trauminiais poveikiais, durdamas peiliu nukentėjusiajam A. B. į kaklÄ , padarydamas nukentėjusiajam dvi durtines-pjautines žaizdas kaklo deÅ¡inėje ir pavirÅ¡inį linijinį odos pažeidimÄ sprando srityje, sÄ moningai leido neteisėtiems veiksmams kilti, ko pasekoje atsirado padariniai, dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta A. B. sveika. Tarp kaltinamojo padarytos pavojingos veikos ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Nusikaltimo padarymo motyvas, kurį įvardijo kaltinamasis, kad smÅ«gius peiliu nukentėjusiajam sudavė dėl to, kad pastarasis jam negrÄ Å¾ino jo asmeninių daiktų, bylos duomenimis nepasitvirtino, nes tokių aplinkybių nepatvirtino nei liudytojų parodymai, nei jokie kiti faktiniai bylos duomenys. Å i kaltinamojo iÅ¡kelta versija dėl ko tyčiniais brutaliais smurtiniais veiksmais pavojingu gyvybei daiktu buvo sužalotas nukentėjusysis, teismo vertinimu, nėra įtikinama, todėl laikytina tik kaltinamojo prasimanyta, siekiant palengvinti savo padėtį, kita vertus, tokios nurodomos aplinkybės jokiu bÅ«du nepateisina kaltinamojo elgesio ir neÅ¡alina pastarojo atsakomybės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Sveikatos sutrikdymo mastas neginčijamai patvirtintas specialisto iÅ¡vada, joje užfiksuoti duomenys dėl poveikio mechanizmo, lokacijos kÅ«ne, padarymo laiko, bÅ«do ir aplinkybių, nukentėjusiojo padėties ir elgsenos iki dėl nukraujavimo Å¡is prarado sÄ monę iÅ¡ esmės atitinka nukentėjusiojo, jo įstatyminės atstovės bei liudytojų apklaustų teisme parodymams, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotoms ir apraÅ¡ytoms aplinkybėms. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos nukentėjusysis teismo procesiniais sprendimu 2005 m. gegužės 9 d., kuris peržiÅ«rėtas 2020 m. liepos 13 d. pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių srityse, iÅ¡skyrus ribotai veiksniu savitvarkos įgÅ«džių srityje, todėl ir Å¡iuo aspektu kaip pagrindÄ imti domėn kaltinamojo parodymus nukentėjusiajam pas save laikius ir negrÄ Å¾inus kaltinamojo įvardintus dokumentus, nenurodžius konkrečiai kada ir kokiomis aplinkybėmis jie neva tai buvo atiduoti pasaugoti nukentėjusiajam, nėra niekuo pagrįsta, o juolab įrodyta ir nesudaro paskatos elgtis nusikalstamai nukentėjusiojo atžvilgiu, tuo labiau, kad tokių kaltinamojo nurodytų aplinkybių nepagrindžia jokie kiti faktiniai bylos duomenys.

Todėl R. S. parodymai nurodžius tam dingstį vertintini tik kaip gynybinė versija, kuri nepasitvirtino. Nei vienas iÅ¡ liudytojų nepatvirtino buvus kažkokio daikto, kurį nukentėjusysis galėjo turėti pas save ir negrÄ Å¾inti kaltinamajam, kita vertus kaltinamasis tiksliai nepaaiÅ¡kino kokiomis aplinkybėms ir konkrečiai kada jo minimi daiktai buvo paimti nukentėjusiojo, painiojosi juos apibÅ«dindamas, neįvardijo ar jis pats pastarajam perdavė juos pasaugoti, o tokia prasimanyta aplinkybė niekaip nepateisina ir nesudaro pagrindo nusikalstamai įžūliems smurtiniams veiksmams nukentėjusiojo atžvilgiu tikslu tokiu bÅ«du atgauti tariamai R.

S. priklausančius daiktus. Tai iÅ¡ esmės paneigia ne tik nukentėjusiojo įstatyminės atstovės ir be iÅ¡imties visų teisme apklaustų liudytojų parodymai, kuriais grindžiama kaltinamojo kaltė, bet ir liudytojo V. Č., kuris kartu su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju vartojo alkoholį ir, kuris yra labiau kaltinamojo nei, kad nukentėjusiojo draugas, kuris iÅ¡ vis nenorėjo įvykio dienÄ eiti pas nukentėjusįjį, kaip labiau pažeidžiamÄ asmenį, į namus ir kuris, netgi vertinant, kad galimai turėtų siekį padėti kaltinamajam, kelis kartus vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino, kad jie pas nukentėjusįjį buvo trise ir viso iÅ¡gėrimo metu tarp jų tikrai jokių kilusių konfliktų, dingsties elgtis nusikalstamai nebuvo, Å¡Å«ksnių ir barnių negirdėjo, tuo tarpu nuo V.

Č. išėjimo į lauko tualetÄ iki sugrįžimo namo vidun te praėjus vos kelioms minutėms, nukentėjusysis jau buvo rastas kaltinamojo padurtas kraujuose gulintis lovoje, kurio padėtis ir bÅ«klė užfiksuota liudytojo duotuose teisme parodymuose, kurie atitinka liudytojų I. K. ir U. K., nukentėjusiajam artimų žmonių, seseriai ir dukterėčiai, nedelsiant atvykusių pagal telefoninį kaimyno skambutį į įvykio vietÄ užfiksuotoms ir atskleistoms pirminėms įvykio aplinkybėms, po kurių sekė liudytojais apklaustų A.

V. ir A. G. pagal V. Č. pagalbos Å¡auksmÄ pirminę pagalbÄ kvietusių ir sulaikiusių kaltinamÄ jį nurodytos faktinės aplinkybės ir policijos pareigÅ«nų V. R. ir I. G. pagal kvietimÄ atvykusių nedelsiant į įvykio vietÄ užfiksuoti pirminiai duomenys, kurie sutapo detalėse ir vienas kitÄ paaiÅ¡kino ir papildė, tarp jų visų yra loginė seka. Vertinant pirmiau aptartų liudytojų parodymus apie įvykio situacijÄ , sulyginus nukentėjusiojo parodymus, kuriuos jis įvardijo ikiteisminio tyrimo metu pagal detales, kurias pagal savo fizinę – psichinę sveikatos bÅ«klę atsiminė, kuriais fiksuota, kad susiginčijo su kaltinamuoju, kuris jam dÅ«rė peiliu, po pirmo karto jis dar bandė gintis spardydamas kojomis, tačiau gavo ir daugiau smÅ«gių į kaklÄ , buvo užklotas antklode, prieÅ¡ akis pamatė savo sesers veidÄ , su kita faktine baudžiamosios bylos medžiaga, sveikatos sutrikdymo masto lygmenį nukentėjusiajam neginčijamai patvirtina ir specialisto iÅ¡vada, kuria teismas abejoti pagrindo neturi, kuri yra aiÅ¡ki, detalizuota ir motyvuota.

Todėl iÅ¡tirtų ir surinktų įrodymų visetu seka iÅ¡vada, kad nukentėjusysis kaltinamojo tyčiniais veiksmais buvo sunkiai sužalotas aptartų duomenų pagrindu nesant tam jokios priežasties ar dingsties. Analizuojant antrÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuria kaltinamas R. S., nors Å¡is nepripažino dėl užtrauktų užuolaidų ir televizoriaus garso, vertintini nukentėjusiojo atstovės I. K. bei jos dukros U. K. parodymai, kurios pirmos atvyko pagal telefoninį kaimyno A. V. skambutį į įvykio vietÄ , nedelsiant po įvykio, užėjusios A.

B. gyvenamojo namo vidun užfiksavo ir apibÅ«dino pastebėtas aplinkybes, U. K. kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , atvyko savanoris P., kuris skubos tvarka, nukėlus nukentėjusįjį ant grindų, ėmėsi teikti bÅ«tinÄ medicinos pagalbÄ nukentėjusiajam, A. V., sulaikęs kaltinamÄ jį, informavo policijos pareigÅ«nus. Pirmiau aptartų liudytojų parodymuose prieÅ¡taravimų nėra, jie logiÅ¡ki, sutampa detalėse dėl įvykio apžiÅ«ros ir iÅ¡ karto rasto po sužalojimo lovoje kraujo klane iki virÅ¡aus užkloto antklode A.

B.. AnalogiÅ¡kai patvirtino ir V. Č., pamatęs nuleistomis kojomis gulintį sužalotÄ nukentėjusįjį greta buvus kaltinamajam, todėl tokius duomenis vertinti kaip nepatikimus ar siekiančius pabloginti kaltinamojo padėtį ar turint suinteresuotumÄ pagrindo nėra, kadangi atvykus artimiesiems nukentėjusysis buvo paliktas namuose vienas faktiÅ¡kai be gyvybės ženklų, todėl pirmiausia buvo siekiama iÅ¡gelbėti nuo mirties A. B.. Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės sutapo su pirminiais fiksuotais duomenimis dėl medicinos pagalbos, policijos pareigÅ«nų kvietimo ir pan.

Sužalotas asmuo rastas stipriai nukraujavęs lovoje užklotas „koldra“, rodant garsiai įjungtam televizoriui. Policijos pareigūnų įvykio apžiūros protokole yra užfiksuota nukentėjusiojo kambaryje rodoma LNK laida, kas taip pat paneigia kaltinamojo, paskutinio palikusio jo sužalto nukentėjusiojo namus, nurodytas aplinkybes kaip neatitinkančias tikrovės, be to, ir V. Č. patvirtino, kad televizorius iki jis sugrįžo įjungtas nebuvo. Tokie duomenys, vertinant tai, kad prieš tai kaltinamasis dūriais peiliu sužalojo nukentėjusįjį, dėl ko R.

S. iÅ¡ esmės neneigė ir visiÅ¡kai prisipažino esÄ s kaltas, kad pagalbos nekvietė dėl su savimi neva tai neturėto mobiliojo įrenginio, o kraustyti nukentėjusiojo bijodamas, kad „nepripaiÅ¡yų“ dar vienos nusikalstamos veikos, neketino, ir tuoj pat surinkęs peilį, maisto likučius ir neiÅ¡gertÄ alkoholį, pasiÅ¡alino iÅ¡ nukentėjusiojo namų, ramiai lyg niekur nieko žingsniuodamas miesto gatvele, o sulaikomas paÅ¡alinių prieÅ¡inosi, logiÅ¡kai prieÅ¡tarauja jo paties paaiÅ¡kinimas, kad R.

S. nematė grėsmės nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, kad pagalbÄ galėjo kviesti V. Č., jei manė, kad reikalinga, todėl kaltinamojo parodymai nukentėjusiajam kažkaip atsiradus lovoje ir nebuvus rimto pavojaus, vertintini kritiÅ¡kai, nes jie paneigti nuosekliais ir tarpusavyje atitinkančiais liudytojų parodymais ir kita faktine bylos medžiaga ir suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du buvo siekta užmaskuoti nusikaltimÄ , kad niekas operatyviai apie tai nesužinotų ir nepagelbėtų nukentėjusiajam.

Tokias aplinkybes patvirtina ir sulaikiusio kaltinamÄ jį liudytojo A. V. ir jo draugės ėjusios kartu A. G. parodymai, pasak kurių, kaltinamasis sulaikomas prieÅ¡inosi, numojo ranka iÅ¡girdęs V. Č. žodžius apie padurtÄ nukentėjusįjį, sakė netrukdyti nukentėjusiojo, nes Å¡is miega. Taigi, visos Å¡ios aplinkybės duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad kaltinamasis sÄ moningai nepagelbėjo bÅ«tinos skubios pagalbos reikalingam A. B., tokiu elgesiu siekė paties sumanytais bÅ«dais nuslėpti nusikaltimÄ ir patvirtina faktÄ , kad kaltinamasis niekam nepranešė, medicinos pagalbos nekvietė ir paliko nukentėjusįjį gyvybei pavojingoje padėtyje, žinodamas, kad jis jo paties sunkiai sužalotas gali neiÅ¡gyventi ir nuo tokių sužalojimų numirti, ko tik kitų asmenų apdairumo, sÄ Å¾iningo ir greito veikimo ir operatyvios tarnybų reakcijos dėka pavyko iÅ¡vengti.

Kalinamasis R. S. neneigė, kad nuo sužalojimų nukentėjusiajam parkritus, jis susirinko visus daiktus, maisto likučius, peilį įsidėjo į krepšį ir palikęs nukentėjusįjį išėjo. Pagalbos nekvietė, kadangi neturėjo kuo pakviesti, nors žinojo, kad nukentėjusiojo kelnių kiÅ¡enėje yra telefonas, bet nenorėjo nieko imti, kad nebÅ«tų patrauktas atsakomybėn ir dėl siekio pagrobti telefonÄ . Tokios aplinkybės rodo prieÅ¡ingai ir patvirtina, kad kaltinamasis buvo nuovokus, kadangi suprato ne tik asmens sužalojimo, bet ir galimai dėl svetimo turto pagrobimo kilsiančios atsakomybės grėsmę, todėl tikėti jo parodymais, kad, jo manymu, didelės grėsmės nuo dÅ«rių peiliu nukentėjusiajam nebuvo, pagrindo nėra.

Sužinojus, kad sužalotas A. B., nukentėjusiojo seseriai ir dukterėčiai pirmoms atvykus į įvykio vietÄ , abi pamatė ir akcentavo užtrauktas užuolaidas, pasak jų, ko gyvenime niekada nebÅ«davo, nes nukentėjusysis dienos metu niekada to nedarydavo. Kaltinamasis nurodė, jog užuolaidų netraukė. Dėl užtrauktų užuolaidų, nukentėjusiojo įstatyminė atstovė akcentavo virtuvėje, tuo tarpu jos dukra, kambaryje, o kaltinamasis iÅ¡ vis neigė jas traukęs, kartu vartojęs alkoholį V.

Č. tokių aplinkybių nei patvirtino, nei paneigė, todėl nesant neginčijamų įrodymų dėl paminėto, Å¡i aplinkybė paÅ¡alintina iÅ¡ kaltinimo kaip neįrodyta kaltinamojo atžvilgiu, kas, teismo vertinimu, esminės reikÅ¡mės BK 144 straipsnyje nurodytos veikos kvalifikacijai neturi. Aptarti duomenys neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius ir nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 144 straipsnyje, nes kaltinamasis tyčiniais veiksmais sužalojęs nukentėjusįjį paliko jį be pagalbos, kai grėsė pavojus jo gyvybei.

Nusikalstamos veikos įrodytos. Dėl bausmės paskyrimo Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikÅ¡mę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Tai reiÅ¡kia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis tyčiniais smurtiniais veiksmais pasikėsino į labiausiai įstatymo saugomus ir ginamus gėrius – žmogaus sveikatÄ ir gyvybę.

Jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos viena nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), kita sunkių(BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimų kategorijoms. R. S. praeityje teistas daugybę kartų, Å¡ias nusikalstamas veikas padarė atlikęs realiÄ laisvės atėmimo bausmę neužilgo po to kai buvo paleistas iÅ¡ pataisos namų neiÅ¡nykus teistumui. Abi nusikalstamos veikos buvo padarytos alkoholio įtakoje nesant jokios paskatos ar dingsties elgtis nusikalstamai. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas lėmė nusikalstamų veikų padarymÄ bei tai, kad Å¡ias nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. S. prisipažinimas tebuvo dalinis dėl to, kad sužalojo nukentėjusįjį, o galėjimasis nenuoÅ¡irdus, todėl, teismo vertinimu, negali bÅ«ti laikytinas lengvinančia atsakomybę aplinkybe. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant ar R. S. gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , į gynėjo užduotÄ klausimÄ Å¡is formaliai atsakė, kad taip, bet prieÅ¡ingai nei, kad toks teiginys, kaltinamojo elgesys bei pozicija teisminio bylos nagrinėjimo metu aplinkybių aiÅ¡kinimo prasme gailesčio, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pagal teismo vidinį įsitikinimÄ nesuponavo, kadangi stebėtas atsainus ir bejausmis kaltinamojo požiÅ«ris aiÅ¡kinant detales kaip buvo sužalotas nukentėjusysis, kas vyko toliau, kas taip pat neduoda pagrindo visa tai pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Bylos duomenimis kaltinamasis R. S. nesusituokęs, nepilnamečių iÅ¡laikytinių neturi (1 t., b. l. 188), jis niekur nedirba (1 t., b. l. 190), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 191), per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas septynis kartus, nuobaudos galiojančios, paskirtų nuobaudų – baudų nesumokėjęs, valstybei susidariusi 648,00 Eur skola (1 t., b. l. 192-197), praeityje teistas deÅ¡imt kartų (2 t., b. l. 1-10, 13-19), VÅ¡Ä® Prienų r. Psichikos sveikatos centre lankęsis pas psichiatrÄ , nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 20).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta (2 t., b. l. 36-39), kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2021 m. kovo 13 d. R. S. konstatuotas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) R. S. dėl savo psichinės sveikatos būklės nusikalstamos veikos padarymo metu savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo. Šiuo metu R. S. neturi kokių nors psichikos sutrikimų (serga kokia psichine liga), dėl kurios negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Nėra padidėjęs R. S. įtaigumas, nėra patologinių fantazijų. R. S. nusikalstamos veikos padarymo metu ir dabar gali visiÅ¡kai suvokti pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. R. S. nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. R. S. dėl savo psichinės sveikatos bÅ«klės galėjo ir gali adekvačiai suvokti įvykio aplinkybes ir geba duoti apie jas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei bylÄ nagrinėjant teisme. PareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai, kuriuos iÅ¡ dalies pripažįsta kaltinamasis, nėra atlyginti.

Todėl, esant pirmiau paminėtam, kaltinamajam skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kuriai pritaria nukentėjusiojo globėja, o visos aptartos aplinkybės vertintinos skirtinos bausmės dydžio inidividualizacijos aspektu. Bausmę kaltinamasis R. S. prašo leisti atlikti Alytaus pataisos namuose. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII-2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose.

Pagal BVK 21 straipsnį areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos įstaigos. To paties kodekso 65 straipsnyje įtvirtinta, jog į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ , pagal Kalėjimų departamento nustatytÄ tvarkÄ , nuteistÄ jį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , visuomenės saugumÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo sveikatÄ , psichologines savybes, amžių, darbingumÄ , turimÄ specialybę ir požiÅ«rį į darbÄ .

Taigi kaltinamajam iÅ¡aiÅ¡kintina, kad jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmės vietÄ ir sÄ lygas parinks ir nustatys pataisos įstaiga. Kaltinamasis R. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 13 d. 19.25 val. (2 t., b. l. 66-67). 2021 m. kovo 15 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi R. S. skirta kardomoji priemonė - suėmimas iki 2021 m. kovo 15 d. (2 t., b. l. 77-78), 2021 m. birželio 10 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi R.

S. skirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta iki 2021 m. rugsėjo 15 d. (2 t., b. l. 87-89), 2021 m. rugsėjo 7 d. bylÄ nagrinėjančio teisėjo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta dar trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. (3 t., b .l. 41-43), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtÄ jÄ bausmę (BK 65-66 straipsniai), o paskirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 3 dalis).

Dėl civilinių ieÅ¡kinių Civilinė ieÅ¡kovė Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 40-41), kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ R. S. 714,25 Eur padarytÄ Å¾alÄ dėl nukentėjusiojo A. B. gydymo. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad nukentėjusiajam 2021 m. kovo 13 d. VÅ¡Ä® Prienų ligoninėje dėl nepatikslintų kaklo sužalojimų, Å«minės pohemoraginės anemijos buvo suteikta chirurgo konsultacija, kurios kaina 19,06 Eur. Taip pat nukentėjusysis nuo 2021 m. kovo 13 d. iki 2021 m. kovo 16 d. dėl kitų patikslintų kaklo sužalojimų buvo gydomas VÅ¡Ä® LSMU Kauno ligoninėje stacionare, kur jam buvo atlikta bendroji anestezija, ASA 50, veido arba kaklo odos ir poodinio audinio žaizdos, apimančios minkÅ¡tuosius audinius, sutvarkymas, koaguliacijos faktorių įvedimas, kito serumo įvedimas, kurių kaina 695,19 Eur.

Už nukentėjusiojo gydymÄ sumokėjo Kauno teritorinė ligonių kasa iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas, įrodytas ir visiÅ¡kai tenkintinas, nes kaltinamasis tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė žalÄ nukentėjusiojo sveikatai, todėl privalo jÄ visiÅ¡kai atlyginti (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis). Civilinei ieÅ¡kovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡ kaltinamojo priteistina 714,25 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. balandžio 14 d. teismo nutartimi I. K. yra paskirta A. B. globėja (3 t., b. l. 5-10). Nukentėjusiojo A. B. įstatyminė atstovė I. K. pateiktu civiliniu ieÅ¡kiniu baudžiamojoje byloje praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti 185,00 Eur turtinę 30 000,00 Eur netirtinę žalÄ (3 t., b. l. 1-4). Nurodė, kad po patirto įvykio, kuomet nukentėjusysis buvo staigiai hospitalizuotas į ligoninę, teko turguje supirkti visus bÅ«tinuosius drabužius – kelnes (18,00 Eur), Å¡iltÄ džemperį (40,00 Eur), apatinius drabužius (20,00 Eur), batus (40,00 Eur), kepurę (10,00 Eur).

Tam iÅ¡leido 128,00 Eur tačiau kvitų neturi, kadangi viskas buvo pirkta turguje. Taip pat, kuomet nukentėjusysis A. B. buvo iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ gydymo įstaigos, jam joks medikamentinis gydymas nebuvo paskirtas, tačiau nuolat reikėjo perriÅ¡inėti žaizdÄ , tad buvo perkami pleistrai, dezinfekcinis skystis ir vaistai nuo skausmo (Nimesill). Viso iÅ¡laidos medikamentams sudaro 57,00 Eur (pleistrai - 30 Eur, dezinfekcinis skystis – 10,00 Eur, Nimesill – 17,00 Eur). Pažymėjo, kad neteisėtų kaltinamojo R.

S. veiksmų nukentėjusysis A. B., patyrę ir neturtinę žalÄ . Jis pakankamai ilgÄ laikÄ praleido gydymo įstaigoje. Po įvykusio įvykio nukentėjusysis A. B. vartojo medikamentus, kurie mažina skausmÄ , vartojo raminamuosius vaistus, nes buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Dėl patirto įvykio sumažėjo nukentėjusiojo A. B. judėjimo galimybės, galimybė atlikti netgi elementariausius buities darbus. Po taikyto gydymo, nukentėjusiojo A. B. sveikata neatsistatė, tai yra iki pat dabar jis jaučia galvos skausmÄ , skausmus kaklo srityje, atsirado liekamieji reiÅ¡kiniai, tai yra deÅ¡inės akies vokas yra užkritęs, sumažėjęs deÅ¡inės akies vyzdys, blogėja nukentėjusiojo regėjimas, trinka kaklo ir galvos kraujagyslių kraujotaka.

Taigi jo laukia dar ilgas tolimesnis gydymas. Dėl patirtos stresinės situacijos nukentėjusysis A. B. nesaugiai jaučiasi gatvėje ir namuose, kur buvo sužalotas, jaučia nuolatinę baimę, skundžiasi nerimu, dirglumu, sutrikęs miegas. Po įvykusio įvykio pablogėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės, jam trÅ«ksta pasitikėjimo savimi. IÅ¡dėstytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad nusikalstami kaltinamojo R. S. veiksmai sutrikdė visavertį nukentėjusiojo A. B. gyvenimÄ , todėl praÅ¡o priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Bylos duomenimis nukentėjusiajam A. B. nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 25 d. dėl ligos ir/ar bÅ«klės (duomenys neskelbtini) atsiradusios iki 24 metų nustatytas 80 procentų nedarbingumas (1 t., b. l. 133). Gydymo įstaigoje operuotas, bendra bÅ«klė patenkinama, jaunų nusiskundimų neatžymi, žaizda gyja be infekavimo požymių. Pagal medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä A. B. iÅ¡ ligoninės buvo iÅ¡raÅ¡ytas 2021 m. kovo 16 d. (po trijų ten praleistų dienų) (3 t., b. l. 12-13).

Ligonį iÅ¡raÅ¡ant namo rekomenduota operacinius pjÅ«vius tvarstyti steriliais tvarsčiais kas 2-3 dienas iki pilno sugijimo, prieÅ¡ tai odÄ dezinfekuoti dezinfekuojančiu tirpalu. Pateikė kvitÄ , kuriuo patvirtino, jog už tvarstį yra sumokėjusi 1,56 Eur (3 t., b. l. 11). 2021 m. liepos 5 d. Å¡eimos gydytojo iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad pacientas kreipėsi dėl po traumos likusios veido asimetrijos, mažesnės deÅ¡inės akies. Gydytojas nustatė, kad A. B. yra mažesnis deÅ¡inės akies plyÅ¡ys, akį užmerkia, tačiau daugiau veide asimetrijos nėra, paskirtas vitaminas C, toliau nusiųstas neurologo konsultacijai (3 t., b. l. 14, 15).

Gydytojas neurologas nusiuntė pacientÄ tolimesniems tyrimams – echoskopuotojui iÅ¡tirti ekstrakranialinių kraujagyslių kraujotakÄ , oftalmologui – konsultuoti dėl galimos patologijos, radiologui – atlikti galvos smegenų MRT ir įvertinti patologijÄ (3 t., b. l. 16). Gydytojas oftalmologas A. B. konstatavo voko ptozę (nusileidimÄ ) bei vyzdžio funkcijos sutrikimus (3 t., b. l. 17). 2021 m. rugpjūčio 25 d. gydytojo neurologo iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad pacientas kitų jam skirtų tyrimų neatliko dėl neadekvačios bÅ«klės, lydintis asmuo pageidavo trečio lygio skubios oftalmologo konsultacijos (3 t., b. l. 18).

Analizuojant nukentėjusiojo A. B. įstatyminės atstovės I. K. pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuris susideda iÅ¡ dviejų dalių, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina faktus, kad po sužalojimo A. B. skubos tvarka buvo iÅ¡vežtas į gydymo įstaigÄ , joje hospitalizuotatas, atlikta operacija, gydomas stacionare, namai tam tikrÄ laiko tarpÄ , kol vyko ikiteisminis tyrimas, užplombuoti, taigi akivaizdu, kad civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos pinigų sumos gydymo priemonėms bei rÅ«bams įsigyti visiÅ¡kai atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, yra įrodytos tiek nukentėjusiojo įstatyminės atstovės paaiÅ¡kinimais, tiek jos dukros paaiÅ¡kinimais, pats kaltinamasis su Å¡ia pinigų suma sutiko ir jos neginčijo.

IeÅ¡kinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, kuri sudaro 185,00 Eur, kuri nėra didelė ir nors nėra pilnai dokumentiÅ¡kai patvirtinta, tačiau nekelia abejonės, yra protingo dydžio ir vienareikÅ¡miÅ¡kai sietina su nusikalstama veika, kuriai papildomo įrodinėjimo, teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje, nebereikia, nes tokio dydžio žalÄ natÅ«raliai patyrė nukentėjusysis, todėl ji priteistina. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į Å¡iuos reikÅ¡mingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobÅ«džio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo bÅ«dÄ , žalÄ padariusio asmens kaltę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Kartu pažymėtina, kad vien tik žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį apibÅ«dinančios aplinkybės pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas nelemia neturtinės žalos dydžio iÅ¡sprendimo klausimo.

Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu nepažeisti ne tik nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingÄ atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimÄ , bet ir protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros. Dėl neturtinės žalos pažymėtina tai, kad prieÅ¡ A. B., dėl diagnozuotos psichikos ligos kaip labiau pažeidžiamÄ asmenį, buvo padarytas žiaurus smurtinis tyčinis nusikaltimas, kaltinamajam dÅ«rus peiliu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ nukentėjusiojo kÅ«no dalį ir tik paÅ¡alinių asmenų pilietiÅ¡kumo, dėmesingumo ir operatyvios artimų žmonių ir tarnybų, suteikusių pagalbÄ , reakcijos dėka pavyko iÅ¡saugoti nukentėjusiojo gyvybę.

Bylos duomenimis kaltinamasis, pasinaudodamas A. B. sveikatos bÅ«kle, turima psichikos negalia, jo patiklumu pasikėsino į pačiÄ didžiausiÄ Ä¯statymo saugomÄ vertybę – žmogaus sveikatÄ ir gyvybę, paliko šį be pagalbos kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, ko pasekoje atsirado padariniai – nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata bei likę liekamieji reiÅ¡kiniai – ne tik iÅ¡oriÅ¡kai matomi randai, bet ir veido deÅ¡inės pusės asimetrija, deÅ¡inės akies regėjimo sutrikimas (blogėjimas), užkritęs vokas, sutrikusi kaklo ir galvos kraujagyslių kraujotaka.

Dėl nusikalstamos veikos A. B. fizinė sveikata pablogėjo ir, pasak įstatyminės atstovės, toliau tendencingai blogėja. Be to, A. B. globėjos paaiÅ¡kinimais, nepaisant jam anksčiau diagnozuotos psichinės ligos, stebima A. B. pakitusi emocinė bÅ«klė, jis iÅ¡gyvena dėl to, kas įvyko, baiminasi, jaučia nerimÄ dėl paties saugumo, vengia medikų, bijodamas mirti, nenori atlikti bÅ«tinų tyrimų, po įvykio atsirado psichologiniai veiksniai, kurių anksčiau nepasireikÅ¡davo. Tai, kÄ iÅ¡gyveno A.

B., kaip labiau pažeidžiamas nei bet kuris kitas sveikas visuomenės narys, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, patirtus bei likusius ne tik psichologinius (baimės jausmÄ , saugumo stygių), bet ir fizinės sveikatos padarinius, neturtinė žala privalo bÅ«ti kompensuota nukentėjusiajam pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei suformuotÄ teismų praktikÄ dėl priteistinos pinigų sumos kuomet asmeniui sunkiai sužalota sveikata bei kaltinamojo realiÄ galimybę pagal socialinę – turtinę padėtį atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ skriaudÄ , užtikrinant interesų pusiausvyrÄ ne tik įrodytinumo, bet ir individualizacijos sÄ veikoje, nesutinkant su kaltinamojo gynėjo teiginiais, kad psichinę negaliÄ turintis žmogus iÅ¡gyvenimų ir pojūčių neturi kaip normalus žmogus, nes dėl mÄ stymo sutrikimų jo suvokimas kitoks ir jis negali objektyviai visko vertinti, dėl ko iÅ¡nyksta pagrindas neturtinei žalai, teismas sprendžia, jog kaip satisfakcija už padarytÄ skriaudÄ , patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , diskomfortÄ , iÅ¡gÄ stį ir baimę, užtikrinant psichikos sutrikimų turinčio paciento teisių apsaugÄ , biologinius, psichologinius ir socialinius poreikius ir pagalbÄ atstatomÄ ja prasme, nukentėjusiojo įstatyminės atstovės pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant A.

B. 15 000,00 eurų neturtinės žalos, o likusioje dalyje atmestinas. Bylos duomenimis nukentėjusiajam A. B. 2021 m. birželio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu suteikta 100 procentų garantuojamas teisinė pagalba (2 t., b. l. 135-136), atsižvelgiat į 2021 m. liepos 15 d. teismo nutartį, kuria teismas nutarė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos nurodytam koordinatoriui praneÅ¡ti apie tai, kad nukentėjusiajam A.

B. bÅ«tinas advokatas BPK 55 straipsnio 5 dalies pagrindu (2 t., b. l. 115-117). 2021 m. rugsėjo 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė patikslintÄ pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (3 t., b. l. 48), pagal kuriÄ už nukentėjusiajam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ advokato iÅ¡laidos sudaro 707,28 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ kaltinamojo.

Dėl daiktinių įrodymų Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ , daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas iÅ¡sprendžiamas taip: BK 72 ir 723 straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas; daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami; dokumentai, turintys BPK 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų praÅ¡ymu; laikmenos su informacija, gauta BPK 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptÄ sekimÄ , grÄ Å¾inamos jų lydimuosius dokumentus suraÅ¡iusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų praÅ¡ymo; daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali bÅ«ti sunaudoti, sunaikinami arba gali bÅ«ti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to praÅ¡o; kiti daiktai grÄ Å¾inami teisėtiems savininkams, o jeigu Å¡ie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę (BPK 94 straipsnio 1 dalis).

Daiktinius įrodymus – du alaus butelius, stiklinę, peilį, paklodę, vyriÅ¡kus marÅ¡kinius, dvi nuoplovas, cigarečių nuorÅ«kÄ , du avalynės pado pėdsakus, iÅ¡imtus 2021 m. kovo 13 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu, R. S. striukę, džemperį, kelnes, kuriuos 2021 m. kovo 15 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu pateikė R. S., R. S. DNR lyginamÄ jį pavyzdį (nuoplovas nuo rankų plaÅ¡takų ir pirÅ¡tų panagių), V. Č. DNR lyginamÄ jį pavyzdį (nuoplovas nuo rankų plaÅ¡takų ir pirÅ¡tų panagių), taip pat darbines pirÅ¡tines, žiebtuvėlį, rankinio laikrodžio ekranÄ , 13 vnt. nuorÅ«kų, paimtus R.

S. 2021 m. kovo 13 d. asmens kratos metu, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, suinteresuotiems asmenims neiÅ¡reiÅ¡kus valios grÄ Å¾inti jų daiktus, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius (1 t., b. l. 108, 110). (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Daiktiniai įrodymai – kompaktinis diskas su įvykio vietos apžiÅ«ros vaizdo įraÅ¡u ir nuotraukomis (1 t., b. l.

35) bei kompaktinis diskas su pagalbos skambučio garso (1 t. b. l. 125) paliktini saugoti baudžiamojoje byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) metų laisvės atėmimo bausmę. R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę ir R. S. paskirti galutinę subendrintÄ 6 (Å¡eÅ¡ių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ bei paskirtos kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo laikÄ nuo 2021 m. kovo 13 d.

R. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , palikti galioti iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo. Nukentėjusiojo A. B. įstatyminės atstovės I. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ R. S. A. B. 185,00 Eur turtinės ir 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ R.

S. 714,25 Eur turtinei žalai atlyginti. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad žalos atlyginimas turi bÅ«ti sumokėtas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ R. S. valstybės naudai už nukentėjusiajam suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ priteisti 707,28 Eur (septynis Å¡imtus septynis eurus 28 ct). Nurodyta suma turi bÅ«ti sumokėta į vienÄ iÅ¡ pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Å iaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – Nordea banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .“ Daiktinius įrodymus – du alaus butelius, stiklinę, peilį, paklodę, vyriÅ¡kus marÅ¡kinius, dvi nuoplovas, cigarečių nuorÅ«kÄ , du avalynės pado pėdsakus, R.

S. striukę, džemperį, kelnes, R. S. DNR lyginamÄ jį pavyzdį (nuoplovas nuo rankų plaÅ¡takų ir pirÅ¡tų panagių), V. Č. DNR lyginamÄ jį pavyzdį (nuoplovas nuo rankų plaÅ¡takų ir pirÅ¡tų panagių), R. S. darbines pirÅ¡tines, žiebtuvėlį, rankinio laikrodžio ekranÄ , 13 vnt. nuorÅ«kų, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius. Daiktinius įrodymus – kompaktinį diskÄ su įvykio vietos apžiÅ«ros vaizdo įraÅ¡u ir nuotraukomis bei kompaktinį diskÄ su pagalbos skambučio garso palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mus. Teisėja Loreta Radzevičienė