2022-12-13 Nr. BB-7154-1-01-1-41483-2019-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-5672/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41483-2019-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų A. V. (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistosios K. A. gynėjų advokatų Domanto Skebo ir Mažvydo Misiūno kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties, prašymu sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistosios K. A. gynėjai advokatai D. Skebas ir M. Misiūnas kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus nuosprendį ir nutartį bei baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasatoriai nurodo, kad teismai neteisėtai nuteistosios veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnį bei padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų (skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK XXIII skyriaus reikalavimų, padaryta esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų). Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio nuostatas, nes skundžiamoje nutartyje nepašalino kasatorių apeliaciniame skunde nurodytų prieštaravimų tarp įrodymų, išvadas dėl nuteistosios kaltės grindė prielaidomis ir spėjimais. Nuteistosios kaltė grindžiama tik policijos pareigūnų pateikta filmuota medžiaga, kurioje matyti, kad nuteistoji paima batą į rankas ir vėl nerūpestingai jį numeta į šiukšlyną. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad nuteistoji neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, turėdama tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. Teismai nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais nuteistoji realizavo jai inkriminuotų veikų objektyviuosius požymius. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 255, 256 straipsnių, 320 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus, nutartyje iš esmės naujomis pakeitė kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes ir jų kvalifikavimą, t. y. papildė kaltinimą tuo, kad nuteistoji kontroliavo narkotinių medžiagų slėptuvę, galimai ją saugojo. Nuteistajai buvo perkelta našta įrodinėti, kad bate buvusios narkotinės medžiagos yra jos draugės. Jeigu teismas konstatavo, kad nuteistoji, pakėlusi batą, pradėjo disponuoti svetimais (galimai draugės) narkotikais, tai tokia situacija labiau būdinga narkotinių medžiagų pasisavinimui, o ne laikymui, todėl teismas turėjo spręsti BK 260 ir 263 straipsnių sudėčių atribojimo klausimą. Be to, kasatoriai atkreipia dėmesį į nullum crimen sine lege (nėra nusikaltimo be įstatymo) pricipo pažeidimą, nes tai, kad nuteistoji paėmė batą ir patikrino jame esančias narkotines medžiagas tik kelių sekundžių laikotarpyje, po ko batą su viduje likusiomis narkotinėmis medžiagomis ji atmestinai numetė atgal į šiukšlių krūvą, negali būti vertinama kaip viena iš narkotinių medžiagų disponavimo formų, t. y. jų laikymas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistosios gynėjų kasacinis skundas paduotas abiem BPK 369 straipsnio 1 dalies pagrindais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų, tačiau jame nenurodyta teisinių argumentų, kurie pagrįstų šių apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą ir sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti bylą kasacinės instancijos teisme. Kasatorių nurodyti BK 260 straipsnio, BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 255, 256 straipsnių, 320 straipsnio 3 ir 4 dalių pažeidimai iš esmės siejami su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų (nuteistosios K. A., liudytojos S. V. parodymų, vaizdo įrašo ir kt.) vertinimu, kurio pagrindu teismai padarė išvadą, kad būtent nuteistoji K. A. laikė bate buvusias narkotines medžiagas. Nuteistosios gynėjai kasaciniame skunde, iš esmės atkartodami savo apeliacinio skundo argumentus, ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą, pateikia savo versiją, kaip narkotinės medžiagos atsidūrė bate, kam jos priklausė. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Įrodymų tyrimas ir vertinimas bei faktinių bylos aplinkybių nustatinėjimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacijos paskirtis lemia tai, kad kasacinės instancijos teismas tik teisės taikymo aspektu tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimus, kai yra bent vienas iš BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Dėl to kasaciniame skunde turi būti keliami teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti su ne baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais BPK pažeidimais susiję klausimai. Šiuo atveju nuteistosios K. A. gynėjų nurodyti BK ir BPK reikalavimų pažeidimai yra deklaratyvūs, susiję tik su kasatorių nuomone dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 11-25.10 punktuose išsamiai pasisakyta dėl nuteistosios gynėjų nurodytų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu. Kasaciniame skunde šios išvados ginčijamos įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais neišdėsčius tokių teisinių argumentų, kuriuos apibrėžia BPK 368 straipsnio 2 dalis.

Teisėjų atrankos kolegija taip pat pažymi, kad vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi klausimas dėl BK 260 ir 263 straipsnių sudėčių atribojimo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas nebuvo, šis klausimas kasacine tvarka taip pat nenagrinėtinas (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios K. A. gynėjų advokatų Domanto Skebo ir Mažvydo Misiūno kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Sigita Jokimaitė

Daiva Pranytė-Zalieckienė