cb468bfa-a3d2-4a7a-b3e9-0cacd4c29be9 · Kauno apygardos administracinis teismas

      Administracinė byla Nr. I-4066-644/2016 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01669-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 28 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas T. M. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-9) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015-04-02 iki 2015-07-16 buvo laikomas PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje netinkamomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kino, kad 9 ir 20 bÅ«rių gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas, 9 bÅ«rio 1 brigadoje buvo laikoms su 32 asmenimis, 20 bÅ«rio 6 brigadoje - 14 asmenų, 20 bÅ«rio 4 brigadoje – 20 asmenų.

Pažymėjo, kad daug gyvenamųjų patalpų ploto užėmė baldai ir kiti įrenginiai, dėl vietos trÅ«kumo tarp nuteistųjų kildavo konfliktai, perpildytose patalpose buvo tvanku. PareigÅ«nų naktiniai patikrinimai Å¡viečiant žibintuvėliais ir nuolatinis triukÅ¡mas sukėlė nemigÄ , susierzinimÄ . Dėl nurodytų aplinkybių jautė orumo pažeminimÄ , nerimÄ , stresÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , diskomfortÄ . Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 16-19) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015-04-02 iki 2015-07-16 PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymais buvo paskirtas į Å¡ias bendrabučio tipo gyvenamÄ sias patalpas: nuo 2015-04-09 iki 2015-04-22 - į 9 bÅ«rio 1 brigadÄ , nuo 2015-04-23 iki 2015-06-10 - į 20 bÅ«rio 6 brigadÄ , nuo 2015-06-11 iki 2015-07-16 - į 20 bÅ«rio 4 brigadÄ .

Pažymėjo, kad miegamosios vietos ne visada bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto dažnai tenka daugiau. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose. Ä® pataisos namų Psichologinės tarnybos specialistus dėl nuolatinio streso, nervinės įtampos jis nesikreipė. PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (pareigÅ«nų) veiksmų, nepateikė įrodymų apie neturtinę žalÄ , todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau ir – PravieniÅ¡kių PN-AK) netinkamomis sÄ lygomis.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog ginčo laikotarpiu buvo laikomas perpildytose 9 ir 20 bÅ«rių gyvenamosiose patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie patalpose konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo metu buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas T. M. į PravieniÅ¡kių PN-AK atvyko 2015-04-02, iÅ¡vyko 2015-07-16 (b. l. 20). Minėtais duomenimis nustatyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus įsakymais pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015-04-09 iki 2015-04-22 buvo paskirtas į 9 bÅ«rio 1 brigadÄ , nuo 2015-04-23 iki 2015-06-10 - į 20 bÅ«rio 6 brigadÄ , nuo 2015-06-11 iki 2015-07-16 - į 20 bÅ«rio 4 brigadÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 9 bÅ«rio 1 brigados plotas 60,05 kv. m., joje įrengta 19 miegamųjų vietų, taigi pareiÅ¡kėjui Å¡ioje patalpoje teko 3,16 kv. m. (60,05/19); 20 bÅ«rio 6 brigados plotas 35,82 kv. m., įrengta 11 miegamųjų vietų, t. y., pareiÅ¡kėjui teko 3,25 kv. m. (35,82/11); 20 bÅ«rio 4 brigados plotas 43,37 kv. m., įrengta 13 miegamųjų vietų, t. y., pareiÅ¡kėjui teko 3,33 kv. m. (43,37/13) (b. l. 10-11, 21-22, 24). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais remiasi.

Pats pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog gyvenamosiose patalpose buvo laikoma iki 32 asmenų į bylÄ nepateikė. Teismo vertinimu, vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie gyvenamosiose patalpose laikytų asmenų skaičių Å¡iuo atveju nepakanka. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sÄ lygų. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai bei kiti įrenginiai, o dėl vietos trÅ«kumo tarp nuteistųjų kildavo konfliktai.

Tačiau teismas akcentuoja, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT) formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad patalpose buvo tvanku.Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pagal higienos normos 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. IÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos į bylÄ pateiktos 2016-09-14 pažymos Nr. 77-2255 matyti, kad pataisos namų 9 ir 20 bÅ«rių gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per langus (b. l. 24), kas atitinka higienos normos reikalavimus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis dėl kamerų vėdinimo natÅ«raliai per langus.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ . Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas taip pat reiÅ¡kia pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio (naktį per patikrinimus Å¡viečia žibintuvėliais, trukdo miegoti), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Teismas taip pat akcentuoja, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalį, nuteistųjų nuolatinė priežiūra ir izoliavimas yra vieni iš pagrindinių pataisos įstaigų režimo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Å ioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimÄ , nenustatyta.Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.). Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo T. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                    Audrius Grauželis