cb43065a-c84b-4b98-9b26-e8cea2e7c579 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1242-390/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14311-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.4; 2.6.2.1; 2.6.8.10; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I MA S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

K. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo antstolė Reda StaÅ¡enienė. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė panaikinti žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinę hipotekÄ nustatytÄ atsakovės naudai, įpareigoti atsakovę pateikti ieÅ¡kovui R. K. įsiskolinimo paskaičiavimÄ pagal 2012 m. sausio 11 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) taikant ieÅ¡kinio senatį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2012 m. sausio 11 d. su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno skyriumi sudarė valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 0,04 ha dydžio žemės sklypÄ Kaune, bei įsipareigojo per 9 metus (iki 2022 m. sausio 15 d.) sumokėti įsiskolinimo likutį – 5 560,70 Eur. Sutartyje numatyta, kad kiekvienais metais iki kitų metų sausio 15 d. ieÅ¡kovas turėjo sumokėti kasmetinę įmokÄ už žemę po 617,86 Eur ir už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ â€“ 0,05 proc. dydžio delspinigius.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ buvo sumokėjęs 5 000 Eur, t. y. 2 500 Eur 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2 500 Eur 2019 m. sausio 17 d. Notarė Zita Kasperovičienė 2019 m. birželio 13 d. iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui praneÅ¡imÄ , kad notarų biuras gavo Nacionalinės žemės tarnybos praÅ¡ymÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, praneÅ¡ime nurodyta, jog atsakovei ieÅ¡kovas skolingas 5 138,29 Eur. Tačiau neteisingai apskaičiuotas skolos dydis, ieÅ¡kovas nėra skolingas atsakovei.

Pervedant įmokas už žemes, mokėjimo nurodyme ieÅ¡kovas nurodė - „už sklypÄ â€œ, todėl atsakovė neturėjo teisės paskirstyti įmokos pirmiausia užskaitant netesybas.

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

4. Nurodė, kad ieÅ¡kovas netinkamai vykdė įsipareigojimus, todėl už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ buvo skaičiuojami 0,05 proc. delspinigiai. Apie sutarties nevykdymÄ atsakovė ieÅ¡kovÄ nuolat informuodavo raÅ¡tais. Nebuvo jokio atskiro susitarimo, jokio pritarimo ar sutikimo dėl įmokų užskaitymo, todėl 2017-2019 m. gautos piniginės įmokos iÅ¡ ieÅ¡kovo (iÅ¡ viso 5 000 Eur), buvo užskaitytos 2014-2019 m. priskaičiuotoms 1 937,88 Eur palÅ«kanoms, 2014-2019 m. susidariusiems 1 822,76 Eur delspinigiams ir 704,59 Eur įmokai už žemę padengti. 2019 m. gegužės 22 d. duomenimis ieÅ¡kovo įsiskolinimo likutis už perkamÄ Å¾emę sudarė – 5 138,29 Eur.

Bendros skolos sumoje 1 853,58 Eur yra įmoka už žemę, kurios pagal sutartį nesuėjęs mokėjimo terminas. Jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų įvykdęs žemės pirkimo sÄ lygas nėra, todėl nėra pagrindo panaikinti priverstinę hipotekÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2021 m. kovo 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, panaikino ieÅ¡kovo R. K. turtui – 0,0400 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, naudai nustatytÄ priverstinę hipotekÄ , priteisė ieÅ¡kovui R.

K. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 188 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas sprendė, kad ieškovas savo pažeistas teises gina reikšdamas ieškinį dėl senaties taikymo.

7. Nurodė, kad pagal atsakovės 2019 m. gegužės 22 d. paskaičiavimÄ ieÅ¡kovo įsiskolinimo likutis už perkamÄ Å¾emę sudarė – 5 138,29 Eur, kuriÄ sudaro įmoka už žemę – 4 856,15 Eur, mokėtinos palÅ«kanos - 94,46 Eur, delspinigiai - 187,68 Eur. Bendroje skoloje 1 853,58 Eur yra įmoka už žemę, kurios mokėjimo terminas nesuėjęs. 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2019 m. sausio 17 d. dienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo gautas įmokas (iÅ¡ viso 5 000 Eur) atsakovė įskaitė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka.

8. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė ieÅ¡kovo įmokas, gautas vykdant prievolę, paskirstyti pagal CK 6.54 straipsnyje nurodytÄ eiliÅ¡kumÄ galėjo, tačiau atsakovė gautas įmokas paskirstė ir delspinigiams, apskaičiuotiems už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, dengti, kas turėjo įtakos tiek atsakovės priskaičiuotų ir pripažintų apmokėtais delspinigių dydžiui, tiek ir galutiniam ieÅ¡kovo įsiskolinimo, kurio iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas neteismine tvarka, dydžiui.

9. Teismas nurodė, kad pagal 2012 m. sausio 11 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti už žemės sklypÄ 5 560,70 Eur, mokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, sutartyje nustatyta kasmetinė įmoka – 617,86 Eur. Atsakovės teisę skaičiuoti delspinigius ir už pagrindinę įmokÄ ir už palÅ«kanas, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintoje Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklių 6 punkte.

IeÅ¡kovas pirmÄ Ä¯mokÄ 617,86 Eur turėjo sumokėti 2014 m. sausio 15 d., antrÄ 2015 m. sausio 15 d., trečiÄ 2016 m. sausio 15 d., ketvirtÄ 2017 m. sausio 15 d. IeÅ¡kovas 2500 Eur sumokėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius už 180 dienų, kurių susidarė 342 Eur ((2471,44 Eur + 1319,64 Eur) x 0,05 proc. x 180 d.). Atsakovė, vadovaudamasi CK 6.54 straipsniu, turėjo teisę iÅ¡skaičiusi 1 319,64 Eur palÅ«kanų bei 342 Eur delspinigių, pagrindinės skolos dengimui skirti 838,36 Eur (2 500 Eur -342 Eur -1 319,64 Eur).

AntrÄ 2 500 Eur įmokÄ ieÅ¡kovas atliko 2019-01-17, nors turėjo po 617,86 Eur sumokėti 2018 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 15 d. Atlikusi skaičiavimus, atsakovė turėjo teisę iÅ¡skaičiusi 473,65 Eur palÅ«kanų bei 300,82 Eur delspinigių, pagrindinės skolos dengimui skirti 1725,53 Eur (2 500 Eur -300,82 Eur -473,65 Eur). Tokiu bÅ«du 2019 m. sausio 17 d. ieÅ¡kovas atsakovei buvo skolingas 1 143,27 Eur pagrindinės skolos.

10. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas 2017 m. rugpjūčio 31 d. bei 2019 m. sausio 17 d. atliko po 2 500 Eur įmokas, kas įrodo, jog ieÅ¡kovas ėmėsi aktyvių veiksmų mažinti įsiskolinimÄ , kita vertus, tarp Å¡alių kilo ginčas dėl įmokos paskirstymo ir įsiskolinimo dydžio. IeÅ¡kovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus (tai ieÅ¡kinyje pripažino ir pats ieÅ¡kovas), tačiau teismo paskaičiuoti 1 143,27 Eur likusių įmokų, kuriuos ieÅ¡kovas 2019 m. sausio 17 d. buvo skolingas atsakovei, nesudaro pagrindo priverstine hipoteka suvaržyti ieÅ¡kovo interesus labiau, nei tai yra bÅ«tina.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2021 m. kovo 22 d. iÅ¡raÅ¡as (8.2 punktas) patvirtina, jog apie ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ už įgytÄ turtÄ buvo įraÅ¡yta žyma, kuri apribojo ieÅ¡kovo disponavimÄ Å¾emės sklypu, taip apsaugodama atsakovės turtinį interesÄ . Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, nagrinėjamu atveju, nepagrįstai taikė priverstinę hipotekÄ bei nepagrįstai reikalavo apmokėti hipotekos registravimo iÅ¡laidas (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje e2A-630-273/2019), todėl 2019 m. gegužės 20 d.

Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarės nustatytÄ priverstinę hipotekÄ panaikintino.

11. Kadangi teismas pats atliko paskaičiavimus ir nustatė, kaip turėjo bÅ«ti paskirstytos ieÅ¡kovo sumokėtos įmokos bei likusį įsiskolinimo dydį, todėl sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakovę pateikti įsiskolinimo paskaičiavimÄ yra patenkintas.

12. Tenkinus ieÅ¡kinį, teismas ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ atsakovės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 13. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti, žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ - 150 Eur sugrÄ Å¾inti į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, kodas 188704927, AB Swedbank esančiÄ sÄ skaitÄ Nr. LT257300010123264005.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė neturtinį reikalavimÄ ir turėjo pareigÄ jį įrodyti. Tačiau teismas ėmėsi iniciatyvos ir už ieÅ¡kovÄ sprendė ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumÄ , jį pervesdamas į turtinį ginÄÄ , kas reiÅ¡kia, kad Å¡ioje dalyje teismas pažeidė CPK 178 straipsnio 2 dalį, 376 straipsnio 1 dalį, 414 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnį ir k.t. nuostatas, todėl yra savarankiÅ¡kas pagrindas panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ . 13.2.

Jeigu apeliacinis teismas spręs, kad pirmosios instancijos teismas ginčo situacijoje galėjo bÅ«ti aktyvus, t. y. spręsdamas neturtinį ginÄÄ , savo iniciatyva atlikti paskaičiavimus reikalingus turtiniam ginčui, nemodifikavus ieÅ¡kinio, atsakovė laiko, kad ginčo atveju, teismas netinkamai taikė CK normas reguliuojančias sutarties laisvės principÄ bei delspinigių skaičiavimÄ reguliuojančias teisės normas. Atsakovė pagrįstai vadovavosi CK 6.54 straipsnyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, nes nebuvo jokio atskiro susitarimo, jokio pritarimo ar sutikimo dėl įmokų užskaitymo.

Todėl 2017–2019 m. gautos piniginės įmokos iÅ¡ ieÅ¡kovo (iÅ¡ viso 5000,00 Eur) buvo užskaitytos sekančiai: 2017 m. rugpjūčio 31 d. 2500,00 Eur mokėjimas, užskaitytas palÅ«kanoms – 1 381,83 Eur ir delspinigiams – 1 118,17 Eur; 2019 m. sausio 17 d. mokėjimas 2500,00 Eur, užskaitytas palÅ«kanoms – 556,05 Eur, delspinigiams – 1 239,36 Eur ir įmokai už žemę – 704,59 Eur. 13.3. Jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų įvykdęs žemės pirkimo sÄ lygas nėra (tÄ patį pripažino ir pirmosios instancijos teismas), todėl akivaizdu, kad kreditorius turi teisinį pagrindÄ kreiptis dėl priverstinės hipotekos ginčo žemės sklypui atsakovės naudai. 13.4.

Atsakovė pateikdama apeliacinį skundÄ nurodė, kad remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatė atsakovei terminÄ sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ . Atsakovė sumokėjo žyminį mokestį, tačiau praÅ¡o jį grÄ Å¾inti. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę sumokėti žyminį mokestį, vadovavosi teismų praktika, kuri nėra aktuali ginčo situacijai, pažeidė CPK 83 straipsnio 2 dalies nuostatas.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Atsakovės argumentas dėl teismo aktyvumo Å¡ioje byloje yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Byloje tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė teikė skolos skaičiavimus, pats teismas jų neatliko. Teismas aiÅ¡kiai ir pagrįstai nurodė, kokiÄ sumÄ atsakovei yra skolingas ieÅ¡kovas. 14.2.

Kadangi ieÅ¡kovui dar nėra suėjęs terminas įvykdyti visas ginčo žemės sklypo pirkimo sutarties sÄ lygas, todėl atsakovei kreiptis dėl priverstinės hipotekos nebuvo jokio pagrindo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2012 m. sausio 11 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovas įsigijo 0,0400 ha dydžio žemės sklypÄ bei įsipareigojo per 9 metus, pagal sutartyje nustatytÄ tvarkÄ ir terminus, iki 2022 m. sausio 15 d. sumokėti įsiskolinimo likutį – 19 200 Lt (5 560,70 Eur). Å alių sudarytos Sutarties 4.1. punkte buvo numatytas mokėjimo grafikas pagal kurį iki kiekvienų metų sausio 15 dienos ieÅ¡kovas privalėjo sumokėti po 617,86 Eur dydžio įmokÄ , pirmoji įmoka turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2014 m. sausio 15 d.

Sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad ieÅ¡kovas moka 5 proc. metines palÅ«kanas už įsiskolinimo likutį. Nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palÅ«kanų, už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ skaičiuojami delspinigiai - 0,05 proc. privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. <...> PalÅ«kanos mokamos už skolos likutį iki to momento, kai pirkėjas sumoka visÄ sutartyje nurodytÄ daikto kainÄ . Sutarties 9.3. punkte numatyta, kad siekiant užtikrinti pirkėjo prievolę sumokėti įsiskolinimÄ už perkamÄ iÅ¡simokėtinai daiktÄ , daiktas bus įkeistas pardavėjui priverstinės hipotekos lakÅ¡tu.

17. Kaip rodo bylos medžiaga ieškovas nesilaikė Sutartyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos ir įmokų atsakovei nustatytais terminais nemokėjo: 2 500 Eur sumokėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2 500 Eur 2019 m. sausio 17 d. Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 20 d. atsakovės prašymu ieškovo įsigytam žemės sklypui buvo įregistruota priverstinė hipoteka, o 2019 m. liepos 8 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl įsiskolinimo išieškojimo.

18. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas 2019 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į teismÄ ir prašė panaikinti žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinę hipotekÄ nustatytÄ atsakovės naudai bei įpareigoti atsakovę pateikti ieÅ¡kovui įsiskolinimo paskaičiavimÄ pagal 2012 m. sausio 11 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė neteisingai apskaičiavo skolos dydį, ieÅ¡kovas nėra skolingas atsakovei pagal sandorį.

19. Atsakovė atsikirsdama į ieÅ¡kinį įrodinėjo, kad ieÅ¡kovo įsiskolinimo 2019 m. gegužės 22 d. likutis už perkamÄ Å¾emę sudarė – 5138,29 Eur, kuriÄ sudarė įmoka už žemę – 4856,15 Eur, mokėtinos palÅ«kanos – 94,46 Eur, delspinigiai – 187,68 Eur. Teigė, kad bendroje skoloje 1853,58 Eur yra įmoka už žemę, kurios mokėjimo terminas nesuėjęs. Atsakovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2019 m. sausio 17 d. dienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo gautas įmokas (iÅ¡ viso 5 000 Eur) atsakovė įskaitė CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl didžioji įmokų dalis buvo skirta palÅ«kanoms ir remiantis sutarties sÄ lygomis apskaičiuotiems delspinigiams dengti.

20. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nustatė, kad po Å¡alių sudarytos 2012 m. sausio 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, ieÅ¡kovas įsipareigojo vykdyti prievoles, kylančias iÅ¡ sutarties, t. y. sumokėti už žemės sklypÄ 5 560,70 Eur, mokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas. Sutartyje buvo nustatyta kasmetinė įmoka – 617,86 Eur. IeÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti 5 560,70 Eur, sumokėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2019 m. sausio 17 d. po 2 500 Eur.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė ginčui tarp Å¡alių spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas pirmÄ Ä¯mokÄ 617,86 Eur turėjo sumokėti 2014 m. sausio 15 d., antrÄ 2015 m. sausio 15 d., trečiÄ 2016 m. sausio 15 d., ketvirtÄ 2017 m. sausio 15 d. IeÅ¡kovas 2500 Eur sumokėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d., todėl susikaupė nesumokėtos įmokos, dalis palÅ«kanų ir delspinigių. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovės teisė skaičiuoti delspinigius ir už pagrindinę įmokÄ ir už palÅ«kanas, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintoje Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklių 6 punkte.

Nesumokėta įmokų dalis už žemę 2017 m. sausio 15 d. sudarė 2 471,44 Eur (617,86 Eur x 4), palūkanos – 1 112,14 Eur (5560,70 Eur x 5 proc. x 4 m.). Nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. papildomai susidarė 207,50 Eur palūkanų ((5560,70 Eur +1112,14 Eur ) x 5proc. / 365 d. x 227 d.). Iš viso palūkanų: 1319,64 Eur. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius už 180 dienų, kurių susidarė 342 Eur ((2471,44 Eur + 1319,64 Eur) x 0,05 proc. x 180 d. ).

Teismas teisingai pažymėjo, kad atlikusi tokius skaičiavimus, atsakovė, vadovaudamasi CK 6.54 straipsniu, turėjo teisę, išskaičiusi 1 319,64 Eur palūkanų bei 342 Eur delspinigių, pagrindinės skolos dengimui skirti 838,36 Eur (2 500 Eur -342 Eur -1 319,64 Eur).

22. Byloje nustatyta, kad antrÄ 2 500 Eur įmokÄ ieÅ¡kovas atliko 2019 m. sausio 17 d., nors turėjo po 617,86 Eur sumokėti 2018 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 15 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas pagrįstai konstatavo aplinkybę, kad ieÅ¡kovui vėl susikaupė nesumokėtos įmokos, dalis palÅ«kanų ir delspinigių. Iki 2019 m. sausio 17 d. nesumokėta įmokų dalis už žemę sudarė 2 868,80 Eur (617,86 Eur x 2+1 633,08 Eur ( 2 471,44 Eur - 838,36 Eur)), palÅ«kanos – 472,23 Eur (4722,34 Eur (5 560,70 Eur - 838,36 Eur) x 5 proc. x 2 m.).

Nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. sausio 17 d. papildomai susidarė 1,42 Eur palūkanų ((4722,34 Eur + 472,23 Eur) x 5 proc. / 365 d. x 2 d.). Iš viso palūkanų: 473,65 Eur. Atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius už 180 dienų, kurių susidarė 300,82 Eur ((2868,80 Eur (617,86 Eur x 6 m.- 838,36 Eur)+ 473,65 Eur) x 0,05 proc. x 180 d. ). Atlikusi tokius skaičiavimus, atsakovė, turėjo teisę, išskaičiusi 473,65 Eur palūkanų bei 300,82 Eur delspinigių, pagrindinės skolos dengimui skirti 1725,53 Eur (2 500 Eur -300,82 Eur -473,65 Eur ).

Įvertinęs atliktus skaičiavimus pagal šalių pateiktus duomenis apylinkės teismas visiškai teisingai nustatė, kad 2019 m. sausio 17 d. ieškovas atsakovei buvo skolingas 1 143,27 Eur pagrindinės skolos.

23. Nustatyta, kad po teismo priimto sprendimo ieÅ¡kovas teismo nustatyto skolos dydžio ir neginčija. Tik apeliantė apeliaciniu skundu ginčija skolos dydį ir įrodinėja, kad teismas už ieÅ¡kovÄ sprendė ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumÄ , nors pareiga įrodyti ieÅ¡kinį yra ieÅ¡kovui. Apeliantės nuomone, esant tokiems procesinės teisės normų pažeidimams yra pagrindas teismo sprendimui panaikinti. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės apeliacinio skundo argumentus pažymėdama, kad laikantis CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo teismas bendradarbiaudamas su byloje dalyvaujančiais asmenimis, turi imtis priemonių, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta tinkamai.

Civilinio proceso tikslas yra nustatyti materialiÄ jÄ tiesÄ byloje. Kad nustatytų tiesÄ , teismas turi visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti bylos aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ remiantis Å¡alių pateiktais įrodymais, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes ir teisingai nustatė tarp Å¡alių susidariusį skolos dydį bei tai atlikdamas procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ civiliniame procese, nepažeidė.

24. Pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu panaikino ieÅ¡kovo turtui – 0,0400 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsakovės naudai nustatytÄ priverstinę hipotekÄ konstatuodamas, kad ieÅ¡kovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, tačiau teismo paskaičiuoti 1 143,27 likusių įmokų, kuriuos ieÅ¡kovas 2019 m. sausio 17 d. buvo skolingas atsakovei, nesudaro pagrindo priverstine hipoteka suvaržyti ieÅ¡kovo interesus labiau, nei tai yra bÅ«tina. Teismas savo sprendime citavo Kauno apygardos teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2A-630-273/2019.

Apeliantė nesutinka su tokia teismo motyvacija argumentuodama, kad byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų įvykdęs žemės pirkimo sutarties sÄ lygas. Teigia, kad tokias aplinkybes pripažino ir pirmosios instancijos teismas, todėl akivaizdu, kad kreditorius turėjo teisę kreiptis dėl priverstinės hipotekos ieÅ¡kovo sklypui, o teismui jÄ panaikinti nebuvo teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apeliantės apeliacinio skundo argumentu.

25. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad šios nagrinėjamos bylos ir kitos civilinės bylos Nr. e2A-630-273/2019 išnagrinėtos Kauno apygardos teisme faktinės bylos aplinkybės skiriasi ir nėra tapačios. Nustatyta, kad išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-630-273/2019 nustatyta faktinė skola buvo nežymi ir sudarė tik 92,58 Eur. Dar daugiau, kaip rodo bylos aplinkybės nustatytos apeliacinės instancijos teisme, kad toks įsiskolinimas bylos nagrinėjimo metu galimai buvo jau ir padengtas.

Gi nagrinėjamoje byloje likusių ir nesumokėtų įmokų dydis sudaro 1 143,27 Eur ir yra daugiau kaip deÅ¡imt kartų didesnis. Taigi, bylose faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi. Todėl apylinkės teismas remtis priimtu 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu kitoje byloje, kaip turinčiu precedentinę galiÄ Å¡iai bylai, negalėjo. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsnyje nurodyta, kad vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes: į precedento sukÅ«rimo laikÄ ; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumÄ ; į įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ reikÅ¡mingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, bÅ«tina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CK 1. 5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-513-916/2016, 19 punktas).

26. Kasacinis teismas aiÅ¡kindamas priverstinę hipotekÄ reglamentuojančias teisės normas yra nurodęs, kad hipoteka – daiktinė teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuria užtikrinamas esamos ar bÅ«simos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka suteikia Å¡ios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintÄ reikalavimÄ iÅ¡ hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 straipsnio 3 dalis).

Hipoteka gali bÅ«ti priverstinė ir sutartinė (CK 4.175 straipsnio 1 dalis). Hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieÅ¡ savininko valiÄ nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymÄ . Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigÅ«no) sprendimų pagrindais, kai bÅ«tina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iÅ¡ mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių; kai bÅ«tina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iÅ¡ mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių; kitais Å¡io kodekso numatytais atvejais (CK 4.175 straipsnio 3 dalies 1–3 punktai).

Pagal CK 6.414 straipsnio 2 dalį, kai nuosavybės teisė pereina pirkėjui nuo daikto perdavimo, nuo to momento, kai daiktai perduodami pirkėjui, iki visiÅ¡ko sumokėjimo laikoma, kad Å¡ie daiktai įkeisti pardavėjui užtikrinant pirkėjo prievoles pagal sudarytÄ sutartį (priverstinis įkeitimas (hipoteka), jeigu sutartis nenumato ko kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. vasario 7d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2019).

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 17 d. ieÅ¡kovas atsakovei buvo skolingas 1 143,27 Eur pagrindinės skolos. Priverstinė hipoteka ginčo žemės sklypui nustatyta ir įregistruota 2019 m. gegužės 20 d. Priverstinės hipotekos įregistravimo metu galiojo Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatos, pagal kurias, kai valstybinės žemės sklypas perkamas iÅ¡simokėtinai, nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į notarÄ dėl priverstinės hipotekos nustatymo ir įregistravimo (23 punktas).

Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes sprendžia, kad CK nuostatos dėl priverstinės hipotekos pardavėjo naudai buvo įtvirtintos žemės sklypo pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartyje. Sutartyje nėra nuostatų, kuriuos tokį klausimÄ reguliuotų kitaip. IeÅ¡kovas susidariusios skolos nebuvo padengęs ir netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, todėl atsakovė pardavusi (ir perdavusi nuosavybės teises) valstybinės žemės sklypÄ iÅ¡simokėtinai, turėjo teisę įregistruoti ieÅ¡kovo turtui priverstinę hipotekÄ (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, CK 4. 175 straipsnio 3 dalis).

28. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

29. Apibendrindama tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas panaikindamas priverstinę hipotekÄ ieÅ¡kovo turtui, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, todėl apylinkės teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. (CPK 330 straipsnis Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 30. Atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas. Å aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovui jo turėtos pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

31. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos teikdama apeliacinį skundÄ sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, kurį praÅ¡o grÄ Å¾inti, nes vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje Nr. e3K-3-262-969/2020 50 p. yra nurodęs dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ : „Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teikia jį siekdama apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Todėl, kaip nurodė pati atsakovė, ji atleistina nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 2 dalis). Su tuo nesutiktina, nes, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bÅ«tina sÄ lyga atleisti nuo žyminio mokesčio yra tai, kad byla bÅ«tų inicijuota asmens, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Å iuo atveju bylÄ inicijavusi ieÅ¡kovė UAB „Anreka“ prie tokių asmenų nepriskirtina. Be to, kaip jau yra konstatuota, atsakovė savarankiÅ¡kų reikalavimų, kurių esmė bÅ«tų vieÅ¡ojo intereso gynimas, Å¡ioje byloje nepareiÅ¡kė. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovė nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ nėra atleistina pagal įstatymÄ .“ 33. Atsižvelgiant į teismų praktikÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pagrįstai yra sumokėjusi 150 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ .

34. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo R. K. priteisiama 150 Eur žyminis mokestis atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimÄ panaikinti. Priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur žyminį mokestį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (kodas 188704927). Å is Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Gintautas Koriaginas Algimantas Kukalis