cb3dd810-0bf1-45f9-a9d2-e2d354d6400a · Panevėžio apygardos teismas

Teisėjas Artūras Ridikas                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-16-350/2013                                                     Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00511-2011-8       Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS       N U T A R T I S               Lietuvos Respublikos vardu2013 m. sausio 18 d.Panevėžys            Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta iš Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eligijaus Gladučio ir Valdo Petro Meidaus,sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,dalyvaujant:prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,gynėjams advokatams Alfonsui Mašalui, Raimundui Kurkliečiui,nuteistajam D.

D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D. D. ir A. N. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-07-25 nuosprendžio, kuriuo:             D. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nenustačius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 puntas); pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (V.

L. turto vagystė) nuteistas laisvės atėmimu trejiems (3) metams, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – areštu keturiasdešimt penkioms (45) paroms, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (S. K. priklausančio turto vagystė) – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės už veikas, padarytas esant idealiajai sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu, o kitos – iš dalies jas sudedant ir D.

D. galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas trejiems (3) metams Å¡eÅ¡iems (6) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ D. D. įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. sausio 9 d. iki 2012 m. liepos 24 d. įskaitytinai.A. N. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (S. K. priklausančio turto vagystė) nuteistas laisvės atėmimu dvejiems (2) metams keturiems (4) mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (P. Å . priklausančio turto vagystė) – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams Å¡eÅ¡iems (6) mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (A.

Č. priklausančio turto vagystė) – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams Å¡eÅ¡iems (6) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu skirtos bausmės subendrintos, prie griežčiausios iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes ir A. N. galutine subendrinta bausme skirtas laisvės atėmimas trejiems (3) metams Å¡eÅ¡iems (6) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ A. N. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012 m. vasario 29 d. iki 2012 m. kovo 2 d.

įskaitytinai (dvi dienas). IÅ¡ D. D. V. L. priteista 2458 Lt (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) padarytai turtinei žalai atlyginti.IÅ¡ D. D. ir A. N. solidariai priteista: S. K. – 150 Lt (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt litų) padarytai turtinei žalai atlyginti; M. K. – 2000 Lt (du tÅ«kstančius litų) padarytai neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ A. N. priteista P. Å . – 361 Lt (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) padarytai turtinei žalai atlyginti, V.

Å . – 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) padarytai neturtinei žalai atlyginti, A. Č. – 20 Lt (dvideÅ¡imt litų) padarytai turtinei žalai atlyginti. A. U. pareikÅ¡tas 90 Lt civilinis ieÅ¡kinys atmestas (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p.).IÅ¡ D. D. ir A. N. valstybės naudai nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti po 16,50 Lt (Å¡eÅ¡iolika litų 50 ct) iÅ¡ kiekvieno proceso iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: D. D. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 6 d., apie 10 val., Panevėžyje, tyčia sunaikindamas svetimÄ â€“ V.

L. priklausantį turtÄ â€“ iÅ¡dauždamas namo lango bei durų stiklus, bendros 260 Lt vertės, įsibrovė į gyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur pagrobė svetimÄ â€“ V. L. priklausantį turtÄ , bendros 1880 Lt vertės: sportines kelnes „Umbro“ 200 Lt vertės, televizorių „Panasonic“ 1000 Lt vertės, DVD grotuvo „Sony“ valdymo pultelį 50 Lt vertės, skaitmeninės televizijos priedėlį „TV Star“ su valdymo pulteliu 120 Lt vertės, du buteliukus kvepalų, bendros 150 Lt vertės, vyriÅ¡kÄ džemperį 10 Lt vertės, vyriÅ¡kÄ dezodorantÄ â€žB.

B.“ 100 Lt vertės, vyriÅ¡kÄ dezodorantÄ â€žFa“ 15 Lt vertės, plaukų standinimo priemonę 5 Lt vertės, dulkių siurblį 200 Lt vertės, mobiliojo telefono „Nokia“ kroviklį 20 Lt vertės, dvi poras kojinių, bendros 10 Lt vertės.Be to, D. D. ir A. N. nuteisti už tai, kad 2011 m. gruodžio 22 d., apie 14 val., Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, prisistatydami policijos pareigÅ«nais ir reikalaudami parodyti telefonÄ , iÅ¡ M. K. atvirai pagrobė svetimÄ â€“ S. K. priklausantį turtÄ , bendros 150 Lt vertės – mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žVodafone 720“ 140 Lt vertės su SIM kortele „Labas“ 10 Lt vertės.Be to, A.

N. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 23 d., apie 16 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) pastato, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, prisistatydamas policijos pareigÅ«nu ir reikalaudamas parodyti telefonÄ , iÅ¡ V. Å . atvirai pagrobė svetimÄ â€“ P. Å . priklausantį turtÄ , bendros 361 Lt vertės – mobilųjį telefonÄ â€žSamsung 5230 720“ 360 Lt vertės su SIM kortele „Labas“ 1 Lt vertės.Be to, A. N., nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 28 d., apie 19.30 val., Panevėžyje, gatvėje prie (duomenys neskelbtini), iÅ¡traukdamas iÅ¡ A.

Č. drabužių kiÅ¡enės, atvirai pagrobė svetimÄ â€“ A. Č. priklausantį turtÄ , bendros 70 Lt vertės – mobilųjį telefonÄ â€žNokia 5140i“ 50 Lt vertės su SIM kortele „Labas“ 20 Lt vertės. Nuteistasis D. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o perkvalifikuoti jo veikÄ dėl S. K. turto vagystės iÅ¡ BK 178 str. 2 d. į 178 str. 1 d. ir priimti atitinkamÄ sprendimÄ dėl bausmės suÅ¡velninimo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo daromas iÅ¡vadas dėl jo ir A.

N. bendrininkavimo įvykdant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nepagrįstai grindė tik S. K., M. K. bei L. P. parodymais, visiÅ¡kai nevertindamas jo ir A. N. argumentų. Akcentuoja, kad Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad M. K. neatpažino asmens, kuris vedė jį už kuprinės ar buvo Å¡alia telefono pagrobimo metu, kai tuo tarpu A. N. yra asmuo turintis iÅ¡skirtinę iÅ¡vaizdÄ . Tuo tarpu nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo pradžioje neatpažinęs A. N., kaip jo bendrininko, vėliau savo parodymus pakeitė ir jau tvirtino, kad jie veikė kartu. Apelianto teigimu M.

K. nusikalstamos veikos metu negalėjo net numanyti, kad pakankamai dideliu atstumu stovintis asmuo – A. N. yra jo pažįstamas, o tuo labiau nusikalstamos veikos bendrininkas. D. D. nuomone pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad telefonas nebuvo pagrobtas iÅ¡ M. K., nes jis pats atidavė jį po pažado, kad telefonas bus vėliau gražintas. Nuteistasis A. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o perkvalifikuoti jo veikÄ dėl S. K. turto vagystės iÅ¡ M. K. iÅ¡ BK 178 str. 2 d. į 238 str. 1 d.

Teigia, kad darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ tiesiogiai joje nedalyvavo, todėl negalėjo bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaip bendrininkas, todėl mano, kad jo padaryta veika atitinka BK 238 str. – nepraneÅ¡imÄ apie nusikaltimÄ . Å iÄ aplinkybę apelianto nuomone galima pagrįsti tuo, kad M. K. ikiteisminio tyrimo pradžioje jo neatpažino, kaip asmens dalyvavusio nusikaltime, tik vėliau nurodė prieÅ¡ingas aplinkybes.Teismo posėdyje nuteistais D. D. ir jo bei nuteistojo A. N. gynėjai advokatai praÅ¡o apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.Skundai atmetami.Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrÄ sias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnyje, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Abu nuteistieji D.

D. ir A. N. apeliaciniuose skunduose ginčija vienintelę skundžiamu nuosprendžiu nustatytÄ aplinkybę, kad jie 2011 m. gruodžio 22 d., apie 14 val., Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, prisistatydami policijos pareigÅ«nais ir reikalaudami parodyti telefonÄ , iÅ¡ M. K. atvirai pagrobė svetimÄ â€“ S. K. priklausantį turtÄ , D. D. praÅ¡ydamas jo veikÄ Å¡iame nusikalstamos veikos epizode kvalifikuoti pagal BK 178 str. 1 d. ir atitinkamai Å¡velninti paskirtÄ bausmę, o A.

N. teigia, kad jo veika atitinka BK 238 str., o ne BK 178 str. 2 d. Taigi iÅ¡ nuteistųjų apeliacinių skundų turinio galima suprasti, kad tiek D. D., tiek A. N. neigia bendrininkavę dėl V. K. turto vagystės iÅ¡ M. K., teigdami, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas dėl jų kaltės ir veikos kvalifikavimo Å¡iame nusikalstamos veikos epizode, todėl apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tik Å¡ioje dalyje. IÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamÄ teismo nuosprendį, baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d.

įtvirtinto reikalavimo įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir padarė visiÅ¡kai nekeliančiÄ jokių abejonių iÅ¡vadÄ , kad D. D. ir A. N. atvirai pagrobdami turtÄ iÅ¡ M. K. veikė bendrininkų grupėje. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai apie netinkamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir tai, kad apeliantai dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d. yra nuteisti nepagrįstai, yra paneigti byloje surinktų bei teismo iÅ¡tirtų įrodymų visetu.

Kaip jau minėta, nuteistasis D. D. praÅ¡o jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 178 str. 2 d. į 178 str. 1 d., argumentuodamas tuo, kad M. K. telefonÄ po jo pažado, kad telefonas bus vėliau gražintas, atidavė pats. BK 178 str. 2 d. numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai – svetimo turto pagrobimas atvirai arba įsibrovus į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio, arba automobilio pagrobimas – daro veikÄ pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iÅ¡ jų, nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d.

Akcentuotina, kad esminis atvirosios vagystės požymis, skiriantis jÄ nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė laikoma atvirÄ ja tada, kai kaltininkas veikia vieÅ¡ai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktÄ . Kaltininkas žino, kad Å¡ie asmenys supranta jo veiksmų pobÅ«dį, bet ignoruoja Å¡iÄ aplinkybę. Toks veikimas rodo didesnį jo grubumÄ , įžūlumÄ ir cinizmÄ , tuo pačiu ir didesnį veikos pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009).

Å iuo atveju apgaulė – D. D. prisistatymas policijos pareigÅ«nu ir pažadėjimas nepilnamečiui M. K. gražinti telefonÄ jį patikrinimus, buvo panaudota tik kaip priemonė prieiti prie turto, todėl tokia nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota ne kaip sukčiavimas ar nekvalifikuota vagystė, o bÅ«tent kaip atvira. Tuo tarpu pagal BK 178 str. 1 d. veika kvalifikuojama tada, kai nėra kitose Å¡io straipsnio dalyse nurodytų vagystę kvalifikuojančių požymių. Kadangi byloje nustatyta, jog nuteistasis D.

D. veikdamas bendrininkų grupėje su A. N. svetimÄ , M. K. motinai – S. K. priklausantį turtÄ pagrobė iÅ¡ tuo metu turtu – mobilaus ryÅ¡io telefonu disponavusio nepilnamečio M. K. akivaizdoje, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto veikÄ kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d., todėl tenkinti D. D. praÅ¡ymÄ ir perkvalifikuoti jo nusikalstamus veiksmus į BK 178 str. 1 d. nėra teisinio pagrindo. Kaip jau minėta, tiek D. D., tiek A. N. nurodo, kad tarp jų nebuvo jokio susitarimo atvirai pagrobti turto iÅ¡ M.

K., kartu nurodydami, kad Å¡iuo atveju D. D. veikė vienas, o A. N. tiesiog stovėjo netoliese ir neturi nieko bendro su Å¡ia nusikalstama veika. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

Pripažįstama, jog bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais (t.y. pritarimu kito asmens atliekamiems veiksmams ir prisijungimu prie jų) ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK str. už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ , nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus kiekvienas iÅ¡ jų atliko realizuodamas nusikalstamÄ sumanymÄ .IÅ¡ anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar iÅ¡ankstinis susitarimas nėra bÅ«tini bendrininkų grupės požymiai.

IÅ¡ nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, jog abu nuteistieji neneigia, kad 2011 m. gruodžio mėnesį, eidami kartu su L. P. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pastebėjo vaikÄ , turintį rankoje mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , iÅ¡ kurio sklido muzika. D. D. tvirtinimu, bÅ«tent jis priėjo prie vaiko, kaip vėliau nustatyta – M. K. ir prisistatęs policijos pareigÅ«nu paprašė parodyti telefonÄ , o vėliau nurodęs, kad patikrinus ar telefonas nevogtas, pažadėjo jį pristatyti M.

K. nurodytu adresu ir paėmęs iÅ¡ jo telefonÄ , su už 20 metrų laukusiu A. N. nuėjo į alaus barÄ , kur telefonÄ pardavė už 30 Lt. Tuo tarpu A. N. teigimu, pamatęs vaikÄ D. D. liepė jam palaukti, o pats su vaiku atsisėdę ant suoliuko, jam tuo metu bÅ«nant apie 7-8 metrų atstumu, kalbėjosi apie 15 minučių. Po kurio laiko, einant į alaus barÄ jis matė, kad D. D. turi mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , t.y., kad D. D. pagrobė telefonÄ jis pastebėjo gerokai vėliau ir su pačia vagyste neturi nieko bendro.

Nors A. N. nuosekliai neigia savo kaltę nurodydamas, kad nežinojo kito nuteistojo D. D. ketinimų M. K. atžvilgiu, o D. D. teigia, kad jis nebendrininkavo su A. N., tačiau Å¡iuos jų teiginius paneigia ne tik aplinkybė, kad kartu su jais (duomenys neskelbtini), ėjusi L. P. patvirtino mačiusi kaip abu t.y. D. D. ir A. N. užkalbino vaikÄ su kuprine, einantį nuo mokyklos pusės, tačiau nors pokalbių detalių ji negirdėjo, nes nuėjo tolyn, tačiau suprato, kad jie abu ketina iÅ¡ vaiko pagrobti jo turimus daiktus.

Tai, kad D. D. veikė bendrininkų grupėje su A. N. patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, kad prie jo priėjo du vyriÅ¡kiai, iÅ¡ kurių vienas buvo žemesnio Å«gio ( kaip paaiÅ¡kėjo – D. D.), o kitas –žymiai, t. y. apie 50 cm. aukÅ¡tesnis (kÄ apeliaciniame skunde pabrėžia ir D. D. tvirtindamas, kad bÅ«tent A. N. Å«gis buvo jo iÅ¡skirtinis iÅ¡vaizdos bruožas) ir nors aukÅ¡tesnysis stovėjo kiek atokiau, t.y. apie 3 metrų atstumu ir telefonÄ jis perdavė bÅ«tent A. N., tačiau nukentėjusiuoju pripažintas M.

K. patvirtino, kad telefono vagystės metu A. N. tarėsi su aukÅ¡tesniuoju, t.y. padavus telefonÄ D. D. bÅ«tent A. N. pasakė, kad toks telefonas tiks. Tai, kad nepilnametis nukentėjusysis po įvykio su motina atėjęs į alaus barÄ , kur buvo tiek D. D., tiek A. N. atpažino tik vienÄ D. D., kaip asmenį pagrobusį iÅ¡ jo telefonÄ , įvertinus nukentėjusiojo jaunÄ amžių, jo sutrikimÄ Å¡io įvykio metu ir žinoma paties įvykio eigÄ bei tai, kad atėjus į alaus barÄ ieÅ¡koti nusikaltimÄ padariusių asmenų, D.

D. su A. N. buvo skirtingose baro vietose, A. N. kaltės neÅ¡alina. Pažymėtina, kad M. K. tiek apklausiamas policijos pareigÅ«nų ikiteisminio tyrimo metu, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ patvirtino, kad daugiau bendravo su žemesniojo Å«gio vyriÅ¡kiu, t.y. D. D., o aukÅ¡tesniojo vyriÅ¡kio veido bruožų neįsidėmėjo. Be to, Å¡iuos parodymus iÅ¡ esmės patvirtino ir liudytojos L. P. parodymai, kad ji matė, kaip prie M. K. priėjo abu A. N. ir D. D., M. K. analogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir savo motinai S. K., t.y., kad vagystę įvykdė du asmenys, o ne vienas kaip bandė teigti apeliantai.

Tuo tarpu nei D. D., nei A. N., nei su jais ėjusi L. P. nenurodė, kad kartu su jais buvo dar vienas asmuo, todėl kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nekyla abejonių dėl to, kad šį nusikaltimÄ kartu su D. D. padarė A. N. o ne koks nors kitas asmuo. Taigi, neabejotinai nustatyta, kad A. N. buvo nusikaltimo vietoje, dalyvavo nusikalstamos veikos M. K. atžvilgiu padaryme ir nors nėra nustatyta, kad abu nuteistieji bÅ«tų detaliai aptarę nusikalstamos veikos M. K. atžvilgiu detales, pasiskirstę vaidmenis, tačiau pati įvykių seka, pradedant nuo to, kaip D.

D. priėjo prie nukentėjusiojo ir prisistatęs policijos pareigÅ«nu pareikalavo parodyti M. K. turimÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , o tai matė ir stebėjo A. N., kurio buvimÄ Å¡alia patvirtina ir nukentėjusiojo, ir liudytojos L. P. parodymai. Be to, tolimesnis įvykių vystymasis rodo, jog A. N. prisijungė prie nusikaltimo padarymo, siekdamas padėti D. D. užvaldyti svetimÄ turtÄ â€“ S. K. priklausantį telefonÄ , kÄ patvirtino ir nukentėjusysis nurodydamas, kad nors konkrečiai su juo bendravo tik D.

D., tačiau kitas vyriÅ¡kis – žymiai aukÅ¡tesnis už pastarÄ jį, kas iÅ¡ esmės atitinka A. N. fizinių duomenų iÅ¡skirtinumÄ , ne tik pasyviai stebėjo nusikalstamos veikos eigÄ stovėdamas Å¡alia, bet ir laikydamas nukentėjusįjį už kuprinės nuvedė jį prie suoliuko, iÅ¡ ko seka, kad A. N. prie nusikalstamos veikos padarymo prisijungė, kai D. D. nors ir jau buvo įgijęs telefonÄ , kai M. K. jam jį perdavė, bet dar nepabaigus nusikalstamos veikos, t.y. D. D. nors ir turint telefonÄ , bet negalint juo pilnai disponuoti, pritarė pastarojo veiksmams nurodydamas, kad toks telefonas „tiks“, o į barÄ atėjus nukentėjusiajam su motina susirado ir perspėjo apie tai D.

D., kas visiÅ¡kai paneigia pastarojo veiksmų atsitiktinį ir absoliučiai su nusikaltimu nesusijusį elgesį, kaip teigiama apeliaciniuose skunduose ir negali bÅ«ti vertinamas kaip situacijos stebėjimas iÅ¡ Å¡alies ir rodo abiejų kaltininkų pritarimÄ vienas kito veiksmams, tyčios kryptingumÄ užvaldant nukentėjusiojo turtÄ ir iÅ¡ ko seka iÅ¡vada, kad abu nuteistieji pagrobtÄ turtÄ iki jo realizavimo valdė kartu, o tai visiÅ¡kai atitinka BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-07-25 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė:

Nuteistųjų D. D. ir A. N. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai                                                    Algirdas Gaputis                                                                  Eligijus Gladutis                                                                                               Valdas Petras Meidus                                      Â