2016-07-04 Nr. AB-13841-3-61-3-02776-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1370-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02776-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 33; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra; atsakovas) 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. BR6-2350282 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“; 2) įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjo 2012 m. birželio 15 d. paraiškoje deklaruotą ir jam priskaičiuotą sumą; 3) priteisti iš Agentūros 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pareiškėjo 2012 m. birželio 15 d. paraiškoje deklaruotos sumos nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. BR6-2162590 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ priėmimo dienos; 4) priteisti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 14–24).

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. birželio 15 d. atsakovui pateikė „Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus“ paraišką paramos išmokoms gauti (toliau – ir Paraiška). 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. BR6-2162590 atsakovas atsisakė išmokėti paramos išmokas, nurodydamas, kad už patikros vietoje metu nustatytą pakartotinį netyčinį 12GAAB2 reikalavimo pažeidimą ir pakartotinį tyčinį GAAB4 reikalavimo pažeidimą pareiškėjui pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija – pagrindinė tiesioginių išmokų dalis ir parama pagal Priemonės Programos veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ sumažinta 100 proc., be to, parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus.

Nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2014 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino atsakovo sprendimą ir įpareigojo Agentūrą pakartotinai išnagrinėti jo prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A-624-756/2015) sprendimą paliko nepakeistą ir pažymėjo, kad atsakovas turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti ją taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams bet ir asmenims, pretenduojantiems į išmokas.

Po šios teismo nutarties atsakovas 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu informavo, kad įvertinus 2012 m. birželio 15 d. pateiktą Paraišką, parama pagal pateiktus duomenis neskiriama. Pareiškėjas nesutiko su šiuo atsakovo sprendimu, prašė jį naikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas akivaizdžiai klaidina teismą nurodydamas, jog atliktus patikrą nustatyti matavimo duomenys yra tikslūs; deklaruotų laukų vieta nustatyta tinkamai; tikrintojas patikrą atliko vadovaudamasis kartu su 2012 m. Paraiška pateiktuose žemėlapiuose elektroniniu būdu įbraižytų deklaruotų laukų duomenimis: atliktų matavimų koordinatės sutampa su žemėlapiuose įbraižytų deklaruojamų laukų duomenimis.

Pažymėjo, kad nei prie 2012 m. spalio 26 d. atsakovo tikrintojo atliktos patikros vietoje, nei prie 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, nei prie dabar skundžiamo sprendimo, kuriais atsisakoma skirti išmokas, nei teismams, nebuvo pridėti ir pateikti jokie matavimai, jokie žemėlapiai, jokie įrodymai, iš kurių galima būtų spręsti, koks nustatytas nešienautas plotas, kurioje dalyje darytos foto nuotraukos, todėl, pareiškėjo manymu, akivaizdu, kad ir šiame sprendime atsakovas klaidina pareiškėją. Be to, atsakovas nekreipia dėmesio į teismų, kurie nagrinėjo 2013 m. rugsėjo 10 d. atsakovo sprendimą konstatuotų faktų buvimą, jog 2012 m. spalio 26 d. patikroje nenurodyta konkreti kontrolinio žemės sklypo lauko ploto dalis, kurioje fiksuoti GAAB aprašo 1.4 punkto pažeidimai, nes šio pažeidimo kriterijai bet kokiu atveju visada bus tie patys.

Teismas nurodė, jog atsakovo teiginys, jog 12GAAB4 reikalavimo pažeidimas visada laikomas „tyčiniu pažeidimu“ (Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės4 d. įsakymu Nr. 3D-950 (toliau – ir Metodika) 2 p.) ir nepriklauso nuo to, kokiame lauko plote jis nustatytas, ir, kad užtenka vien šio pažeidimo užfiksavimo fakto (Metodikos 17.2 papunktis) yra niekinis, niekuo nepagrįstas, bei prieštaraujantis Metodikoje nurodomo Reikalavimų pažeidimų plotas sąvokai, kad – Paramos paraiškoje nurodytų atskirų žemės ūkio naudmenų ar pasėlių, už kuriuos žemės ūkio subjektas prašo išmokų ir kuriuose nustatyta bent vieno iš geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimas, plotų suma.

Taip pat pažymėjo, kad atsakovas, nurodydamas neva nustatyto Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – ir GAAB aprašas) 1.4 punkto pažeidimą, paties pažeidimo vertinimo sankcijų metodikos 17.1–17.6 punkto bei 1 ir 2 priedų taikymo prasme vėl nepateikė, neanalizavo, ar šie pažeidimai atitinka Sankcijų metodikos atitinkamuose prieduose nurodytus kriterijus. Atsakovas nekreipė dėmesio į teismų, jau anksčiau nagrinėjusių pateiktą Paraišką išaiškinimus, bei vėl nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė pareiškėjui išmokėti jam priklausančią paramą.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą (b. l. 39–49) ir prašė skundą atmesti.

Paaiškino, kad vykdydama teismo nutartį Agentūra pakartotinai peržiūrėjo bei įvertino pareiškėjo 2012 m. paraišką, atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus motyvus ir argumentus. Pažymėjo, kad Agentūra nusprendė netaikyti sankcijų dėl GAAB aprašo 1.2 papunktyje nustatyto pažeidimo už ganyklų – pievų nenušienavimą (pagal Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d.

įsakymu Nr. 3D-171 (toliau – ir 2012 m. Taisyklės) 42.2.1 papunkčio nuostatą), nes Agentūros tikrintojas nepamatavo, koks konkrečiai plotas neatitinka GAAB reikalavimo, numatyto GAAB aprašo 1.2 papunktyje. Nurodė, jog Agentūra pritaikė pareiškėjui sankcijas dėl GAAB aprašo 1.4 papunkčio pažeidimo. Taisyklių 42.2.2 papunktyje numatyta, kad jei GAAB reikalavimų pažeidimas nustatomas lauke, laikoma, kad visas laukas neatitinka GAAB reikalavimo. GAAB aprašo 1.4 papunktyje įtvirtinto reikalavimo pažeidimas visada laikomas „tyčiniu pažeidimu“ (ši sąvoka apibrėžta Metodikos 2 punkte) ir nepriklauso nuo to, kokiame lauko plote jis nustatytas, užtenka vien šio pažeidimo užfiksavimo fakto (metodikos 17.2 papunktis).

Pastebėjo, kad pareiškėjui pagal 2010 m. Paraišką buvo pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija – parama sumažinta 21 proc., šis Agentūros priimtas sprendimas yra galiojantis ir pareiškėjo nenuginčytas, todėl pagal 2012 m. Paraišką GAAB aprašo 1.4 papunkčio pažeidimą Agentūra laikė pakartotiniu reikalavimų pažeidimu. Už 2012 m. Paraiškos administravimo metu nustatytą tyčinį pakartotinį 1.4 papunkčio reikalavimo pažeidimą pareiškėjui pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija – pagrindinė tiesioginių išmokų dalis ir parama pagal Priemonės Programos veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ sumažinta 100 proc., be to, parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus (Metodikos 22 punktas).

Atsakovo nuomone, sprendimas yra išsamus ir argumentuotas, jame nurodyta kokia paramos suma skiriama, konkrečiai įvardijamas padarytas pažeidimas ir nurodyta kokios teisės normos reglamentuoja šį atvejį. Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Atsakovas taip pat nurodė, jog pagal pareiškėjo cituojamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis ginčai buvo kilę dėl 2009 m. paraiškoje nustatytų GAAB pažeidimų. Administruojant pareiškėjo 2012 m. paraišką ir taikant Metodikos redakciją, galiojančią 2012 m. paraiškos pateikimo dieną, yra įtvirtintos kitos, pasikeitusios teisės aktų nuostatos.

Taikant pareiškėjui sankcijas dėl GAAB pažeidimo (dėl medžių ir krūmų) nėra aktualus lauko plotas, užtenka tik konstatuoti tą faktą ir jis automatiškai priskiriamas prie tyčinių pažeidimų. Pažymėjo, kad pareiškėjo deklaruotoje 2012 m. valdoje buvo atliekama GAAB reikalavimų patikra vietoje, vizualiai vertinama laukų būklė. Nebuvo atliekama patikra, kurios metu buvo matuojami deklaruojami laukai, nustatomas jų plotas. Paraiškų deklaravimas vyko jau elektroniniu būdu, pareiškėjo deklaruojami laukai įbraižyti elektroniniu būdu Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS), tiksliai buvo galima identifikuoti ir nustatyti lauko koordinates.

Patikros ataskaitoje 3 priede nuotraukose užfiksuoti GAAB pažeidimai. Patikrinus laukuose užfiksuotų GAAB pažeidimų koordinates ir sistemoje įbraižytus laukus, laukų koordinatės sutampa, todėl nėra pagrindo abejoti, jog tikrintojas patikrino pareiškėjo, o ne kaimynų laukų būklę.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 31 d. sprendimu (b. l. 80–86) pareiškėjo A. M. skundą tenkino iš dalies: panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. BR6-2350282 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir įpareigojo Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos per 30 dienų baigti vertinti pareiškėjo 2012 m. Paraišką (registracijos Nr. 12-1009202589-A1-1). Kitoje dalyje skundo netenkino. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2009 m. birželio 15 d. Agentūrai pateikė paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2012 m. (reg. Nr. 12-1009202589-A1-1) (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)). 2012 m. Paraiškoje pareiškėjas deklaravo 716,26 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 4,55 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“, iš viso 725,58 ha žemės ūkio naudmenų.

Pareiškėjas 2012 m. Paraišką tikslino Agentūrai 2012 m. rugsėjo 25 d. pateikdamas raštą (reg. Nr. BR5.1-22761), kuriame atsisakė kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 deklaruoto 5-GP1 (ganyklos (pievos) (iki 5 m.)) 5,65 ha ploto, taip pat 2012 m. spalio 9 d. prašymą (reg. Nr. BR5.1-23957) neišskaičiuoti pinigų sumos, gautos už kraštovaizdžio tvarkymą 2011 m. Agentūros Rizikų vertinimo ir valdymo departamento pažeidimų prevencijos ir patikrinimų skyriaus specialistas E. Š. 2012 m. spalio 22 d.

– 26 d. atlikto Kompleksinės paramos reikalavimų patikrinimą vietoje ir pagal šiuos duomenis 2012 m. spalio 26 d. surašė patikrinimo vietoje ataskaitą, kurioje pareiškėjo deklaruotuose paramai gauti laukuose nustatyti Žemės ūkio žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtinto Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų aprašo 1.2 ir 1.4 punktų pažeidimai. 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. BR6-2162590 Agentūra nusprendė pareiškėjui A. M. pagal 2012 m. Paraišką paramos neskirti, nurodydama, jog administruojant pareiškėjo 2010 m. teiktą paraišką paramai gauti, buvo nustatyti tyčiniai pažeidimo atvejai (GAAB aprašo 1.2 ir 1.4 p. pažeidimai), kadangi 2012 m. patikros metu buvo nustatyti pakartotinis netyčinis GAAB aprašo 1.2 punkto ir pakartotinis tyčinis 1.4 punkto reikalavimo pažeidimas, vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d.

įsakymu Nr. 3D-306 patvirtinta Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimų taikymo metodika (toliau –Sankcijų metodika), pagrindinė tiesioginių išmokų dalis ir parama pagal priemonę „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ sumažinta 100 proc. Pareiškėjui apskundus Agentūros sprendimą jo skundas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimu (administracinėje byloje Nr. I-2590-426/2014) buvo patenkintas iš dalies – ginčijamas sprendimas panaikintas, o Agentūra įpareigota pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo paraišką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2015 m. kovo 17 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. A-624-756/2015). Pakartotinai peržiūrėjusi bei įvertinusi pareiškėjo 2012 m. paraišką Agentūra priėmė 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. BR6-2350282 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo nusprendė paramos neskirti. Sprendime nurodoma, jog pagal 2010 m. Paraišką pareiškėjui buvo pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija – parama sumažinta 21 proc., šis agentūros priimtas sprendimas yra galiojantis ir pareiškėjo nenuginčytas, todėl pagal 2012 m.

Paraišką GAAB aprašo 1.4 papunkčio pažeidimą Agentūra laikė pakartotiniu reikalavimų pažeidimu ir už tyčinį pakartotinį 1.4 papunkčio reikalavimo pažeidimą pareiškėjui pritaikė kompleksinio paramos susiejimo sankciją – pagrindinė tiesioginių išmokų dalis ir parama pagal Priemonės Programos veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ sumažinta 100 proc., be to, parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus. Pažymėjo, jog be šio pažeidimo buvo nustatyti ir kiti pažeidimai (reikalavimo dėl gyvulių laikymo pažeidimas ir neteisingo deklaravimo atvejis), kurie įtakos galutiniam sankcijos dydžiui neturėjo.

Agentūra 2015 m. balandžio 16 d. sprendime nusprendė netaikyti sankcijų dėl GAAB aprašo 1.2 papunktyje nustatyto pažeidimo už ganyklų – pievų nenušienavimą (pagal 2012 m. Taisyklių 42.2.1 papunkčio nuostatą), kadangi Agentūros tikrintojas nepamatavo, koks konkrečiai plotas neatitinka GAAB reikalavimo, numatyto GAAB aprašo 1.2 papunktyje.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Agentūros 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjui taikyti kompleksinio paramos susiejimo sankciją, t. y. išmokos sumą sumažinti 100 proc., taip pat paramos neskirti už kitus metus, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat suformulavo su šio sprendimo panaikinimu susijusius išvestinius reikalavimus dėl Agentūros įpareigojimo išmokėti paraiškoje priskaičiuotą sumą ir palūkanų priteisimo.

Ginčijamu sprendimu Agentūra netaikė sankcijų dėl GAAB aprašo 1.2 papunktyje nustatyto pažeidimo už ganyklų – pievų nenušienavimą, todėl pareiškėjo nurodomi argumentai dėl to, jog atsakovas prie ginčijamo sprendimo nepridėjo įrodymų (matavimų, žemėlapių), iš kurių galima būtų spręsti, koks nustatytas nešienautas plotas, kurioje dalyje darytos foto nuotraukos, nevertinti.

Ginčijamame sprendime nurodyta, kad sankcija už GAAB aprašo 1.4 punkto pažeidimą pagal 2012 m. Paraišką pareiškėjui buvo pritaikyta vadovaujantis 2012 m. Taisyklių 42.2.3 punktu, GAAB aprašo 1.4 punktu, Sankcijų Metodikos 5.1 – 5.4, 17.2, 22 punktais.

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo sankcija pareiškėjui buvo paskirtina, kadangi 2012 m. spalio 26 d. atlikus Kompleksinės paramos reikalavimų patikrinimą vietoje (2012 m. spalio 26 d. patikrinimo vietoje ataskaita) trijuose laukuose (kontroliniuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) (esančiame lauke Nr. 1), Nr. (duomenys neskelbtini) (esančiame lauke Nr. 1) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (esančiame lauke Nr. 1)) iš aštuoniasdešimt penkių deklaruotų paraiškoje buvo nustatyti Aprašo 1.4 punkto pažeidimai, kuriuos atsakovas įvertino kaip tyčinius, sunkius, mažo mąsto.

GAAB aprašo 1.4 punktas numato, kad ariamojoje žemėje, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti krūmų ir medžių, išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis ir kurie ariamojoje žemėje netrukdo auginamos produkcijos gavimui tokiu pat būdu, kaip ir plotuose, kuriuose nėra pavienių medžių. Ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotai, didesni nei 0,01 ha, medžiais neturi būti apaugę taip tankiai, kad nebūtų prieinami gyvuliams ganyti. Ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose šio reikalavimo pažeidimu nelaikomi atvejai, kai pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičius sudaro ne mažiau kaip 0,1 SG/ha ir ganymo faktą patvirtina gyvulių buvimo lauke požymiai (ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan.).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartyje pabrėždamas Agentūros sprendimo ydingumą nurodė, jog jame tik išvardinamos teisės aktų nuostatos, vadovaujantis kuriomis buvo atliekamas pareiškėjo 2012 m. paraiškos vertinimas, taip pat išvardinami pareiškėjo deklaruoti žemės sklypai, kuriuose nustatyti GAAB aprašo 1.2 arba 1.4 punkto pažeidimai, tačiau nepaaiškinama, kaip šios teisės aktų nuostatos buvo pritaikytos, nenurodomi faktiniai duomenys, kurie pagrįstų būtent šių teisės normų taikymo būtinybę, nėra aišku, kodėl nurodytuose žemės sklypuose nustatyti GAAB aprašo 1.2 ir 1.4 punktų pažeidimai. Vertinant šioje byloje ginčijamą Agentūros sprendimą, pažymėta, jog jame yra detaliau išvardintos taikytinos teisės normos, tačiau faktinės aplinkybės, susijusios su nustatytu GAAB aprašo 1.4 punkto reikalavimų pažeidimu, ir šiuo atveju nėra nurodytos.

Pareiškėjas pagrįstai teigė, jog pakartotinai nagrinėdama jo paraišką Agentūra neatsižvelgė į teismų, anksčiau nagrinėjusių ginčą dėl 2012 m. Paraiškos išaiškinimus. Prijungtoje byloje esančiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendime nurodė, jog „nei 2012 m. spalio 26 d. ataskaitoje, nei Agentūros 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendime nėra nurodyti atitinkamų KŽS plotai, kuriuose GAAB aprašo 1.2 ir 1.4 punktų pažeidimai yra nustatyti, todėl nėra galimybės tiksliai įvertinti pareiškėjo padarytų pažeidimų mastą, taip pat ir taikomų sankcijų pagrįstumą.“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad „2012 m. spalio 26 d. patikrinimo vietoje ataskaitoje, nurodant kad atitinkamuose pareiškėjui priklausančiuose žemės sklypuose nustatyti GAAB aprašo 1.2 ir 1.4 punktų reikalavimų pažeidimai, vartojami abstraktūs terminai „mažesnė lauko dalis“, „didesnė lauko dalis“, tačiau nei patikrinimo vietoje ataskaitoje, nei ginčijamame Agentūros sprendime nenurodyta, kokį konkretų plotą užima pareiškėjo lauke aptikti pažeidimai, atsakovas nepateikė tokio ploto skaičiavimų.“

Priimdama šioje byloje ginčijamą sprendimą Agentūra kaip ir teismo panaikintame Agentūros 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendime, remiasi ta pačia 2012 m. spalio 26 d. patikrinimo ataskaita ir prie jos pridėtomis foto nuotraukomis ir jokių naujų įrodymų: matavimų, paskaičiavimų ar duomenų dėl medžiais ir krūmais apaugusių plotų dydžio nustatymo, nepateikia, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl ankstesnio Agentūros sprendimo, pažymėjo, jog atsakovas privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjo padarytus pažeidimus, o pasisakydamas dėl ataskaitos bei prie jos pridėtų fotonuotraukų nurodė, jog negalima daryti pagrįstos išvados, kad šiose fotonuotraukose užfiksuoti laukai (arba dalis jų) priklauso būtent pareiškėjui.

Pažymėta, jog ginčijame sprendime Agentūra netaikė sankcijų dėl GAAB aprašo 1.2 papunktyje nustatyto pažeidimo (už ganyklų – pievų nenušienavimą), argumentuodama tuo, jog jos tikrintojas nepamatavo, koks konkrečiai plotas neatitinka GAAB reikalavimo, numatyto GAAB aprašo 1.2 papunktyje. Tačiau dėl kito teismų sprendimuose nurodyto GAAB aprašo 1.4 papunkčio pažeidimo konstatavo, taip ir nenustačiusi, koks konkrečiai sklypo plotas yra apaugęs medžiais ir krūmais, nors teismai sprendimuose buvo nurodę šiuos duomenis nustatyti.

Agentūra atsiliepime nurodė, jog pareiškėjui taikant sankcijas dėl GAAB 1.4 punkto pažeidimo (dėl medžių ir krūmų) nėra aktualus lauko plotas, užtenka tik konstatuoti patį pažeidimo faktą ir jis automatiškai priskiriamas prie tyčinių pažeidimų. Pažymėta, jog šiuo argumentu buvo grindžiamas Agentūros apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo. Šį atsakovo teiginį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartyje atmetė pabrėždamas, jog pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, jog pareiškėjo valdoje nustatomi Sankcijų metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punkte nurodyti GAAB reikalavimų pažeidimai yra priskiriami tyčiniams pažeidimams atsižvelgiant į tai, kokiame plote šie pažeidimai nustatyti (2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2773/2011; 2011 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2454/2011 ir kt.). Dėl atsakovo argumentų, jog nustačius pažeidimą jis automatiškai priskiriamas prie tyčinių, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nurodė, jog jai „kyla abejonių, ar tais atvejais, kai pareiškėjo valdoje nustatomas Metodikos 1 priedo 4 ar 12 punktuose nurodytas GAAB reikalavimų pažeidimas (t. y., be kita ko, ir GAAB aprašo 1.4 punkto pažeidimas), jis jau yra automatiškai priskiriamas tyčiniams pažeidimams, nesvarbu kokiame plote jis nustatytas“, o atsakovui nepateikus „pagrįstų argumentų, leidžiančių Metodikos 17.2 punkte nurodytą normą aiškinti kitaip, nemato pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.“

Nacionalinė mokėjimo agentūra yra viešojo administravimo subjektas, todėl ji privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais, be kita ko, ir Viešojo administravimo įstatyme. Pareiškėjo ginčijamas Agentūros sprendimas laikytas individualiu administraciniu aktu, ir turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus. Bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui, yra įtvirtintos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Pažymėta, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Reikalavimas laikytis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuluojamų teisės aiškinimo nuostatų nurodytas ir Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje.

Įvertinus atsakovo atsiliepimo argumentus, daryta išvada, kad atsakovas nepagrindė, jog Agentūros 2015 m. balandžio 16 d. sprendimas buvo pagrįstas objektyviais duomenimis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sankcija taikyta tinkamai įvertinus pažeidimų mastą, sunkumą ir trukmę. Kadangi ginčo sprendime nebuvo nurodyti duomenys, kokiame konkrečiame lauko plote nustatyti pažeidimai, pripažinta, jog sprendimo išvados nepagrįstos faktiniais duomenimis, o sankcija pritaikyta vadovaujantis netinkamu, neteisingu teisiniu pagrindu. Todėl konstatuota, jog pareiškėjo ginčijamas Agentūros 2015 m. balandžio 16 d. sprendimas, tiek kiek jis nebuvo pakeistas pačios Agentūros, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra panaikinamas.

Vertinant A. M. skundo reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui paramos išmokas ir priteisti procesines palūkanas, pažymėta, kad pagal Taisyklių 31.12 punktą galutinę išmokos sumą apskaičiuoja Agentūra. Be to, 2012 m. spalio 26 d. patikrinimo vietoje ataskaitoje nurodyti ir kiti pažeidimai (reikalavimo dėl gyvulių laikymo pažeidimas ir neteisingo deklaravimo atvejis), todėl reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus negali būti patenkintas. Ginčijamo sprendimo panaikinimas reiškia, kad atsakovas turi užbaigti administracinę procedūrą ir priimti sprendimą atsižvelgdamas į tiek šiame, tiek 2014 m. birželio 19 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartyje nurodytus argumentus.

Sprendimas iš esmės priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę gauti savo patirtų išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas patyrė 28 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų, todėl šios išlaidos priteistos iš atsakovo.

III. Atsakovas Agentūra apeliaciniu skundu (b. l. 101–111) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimą ir pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad Agentūra priėmė naują 2012 m. sprendimą, išsamiai nurodė pareiškėjo valdoje nustatytus pažeidimus bei teisės aktų nuostatas, kurios yra taikomos už nustatytus pažeidimus. Patikros vietoje metu Agentūros tikrintojas neatliko matavimų, t. y. buvo atlikta CC patikra, kurios metu vizualiai įvertinama deklaruotų laukų būklė ir atitiktis teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Patikros ataskaitos 3 priedo nuotraukose yra aiškiai užfiksuoti GAAB pažeidimai. Agentūros tikrintojo ataskaitoje yra nurodyta patikros atlikimo data, laikas, koordinatės ir kryptys, kuriomis buvo fotografuota. Patikrinus laukuose užfiksuotų GAAB pažeidimų koordinates ir pareiškėjo PPIS sistemoje įbraižytus laukus, laukų koordinatės sutampa, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad Agentūros tikrintojas patikrino gerą agrarinę ir aplinkosauginę būklę būtent pareiškėjo deklaruojamų laukų, o ne kaimynų. Pirmosios instancijos teismas elgėsi pasyviai ir nesiekė įsitikinti nuotraukose nustatytų faktų tikrumu. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jo deklaruoti laukai, kuriuose nustatyti GAAB pažeidimai, yra geros agrarinės būklės.

Pažymi, kad Agentūros tikrintojai patikras vietoje atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Pirmosios instancijos teismas nekvietė liudytoju Agentūros tikrintojo, kuris, kaip patikrą atlikęs asmuo, galėjo paliudyti tam tikrus faktus, svarbius šioje byloje.

Patikros vietoje metu darytos nuotraukos nekelia abejonių, kad jose buvo užfiksuoti pareiškėjo Paraiškoje deklaruoti laukai, be to, jose aiškiai matyti, kad pareiškėjas pažeidė GAAB Aprašo nuostatas. Todėl, Agentūros nuomone, tikrintojo užfiksuoti pažeidimai patikros ataskaitoje bei nuotraukose turi didesnę įrodomąją galią nei pareiškėjo žodiniai paaiškinimai. Patikros vietoje ataskaita yra oficialus dokumentas, surašytas institucijos darbuotojo, turinčio teisę tikrinti pareiškėjų laukus ir, esant pažeidimų, juos fiksuoti, todėl nesuprantamas teismo argumentas minėtos ataskaitos nevertinti kaip įrodymo dėl 12GAAB4 reikalavimo pažeidimo. Be to, patikros vietoje ataskaita nėra pareiškėjo nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias skundą. Pareiškėjas neįrodė, kad jo deklaruojamuose laukuose nebuvo nustatytų GAAB pažeidimų. Jis nepateikė jokių įrodymų, išskyrus savo rašytinius bei žodinius paaiškinimus.

Metodikos 17.2 nustatyta, kad tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, kai pareiškėjo valdoje nustatomas šios Metodikos 1 priedo 4 ar 12 punktuose nurodytas GAAB reikalavimo pažeidimas. Metodikos 1 priedo 4 punkte nustatyta, kad ariamojoje žemėje, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti medžių ir krūmų, išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis. Patikros vietoje metu buvo nustatyta, jog pareiškėjo deklaruotuose laukuose nustatytas 12GAAB4 reikalavimo pažeidimas. 12GAAB4 reikalavimo pažeidimas visada laikomas „tyčiniu pažeidimu“ (ši sąvoka apibrėžta Metodikos 2 punkte) ir nepriklauso nuo to, kokiame lauko plote jis nustatytas, užtenka vien šio pažeidimo užfiksavimo fakto (Metodikos 17.2 papunktis). Pirmosios instancijos teismas nevertino šio Agentūros argumento, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimu. Teisės aktai nenustato pareigos Agentūrai matuoti pažeidimo ploto, užtenka užfiksuoti patį pažeidimo faktą. Tas ir buvo padaryta. Teismas atgaline data reikalauja nurodyti 12GAAB4 reikalavimo pažeidimo plotą, nors jau ne kartą buvo akcentuota, jog patikros metu matavimai nebuvo atliekami, nes buvo vertinama tik laukų gera agrarinė būklė.

Pareiškėjas A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 123–127) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde naujų duomenų nepateikė, išskyrus jokiais teisės aktais ar kitais duomenimis nepagrįstus savo samprotavimu. Agentūros teiginys, kad teismui kilus abejonių, jis galėjo paprašyti pateikti papildomų įrodymų, yra nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartyje jau yra pažymėjęs, jog Agentūra turi pateikti įrodymus, patvirtinančius jos neva nustatytus pažeidimus, tačiau ne vien tai deklaruoti.

Teigia, kad pareiškėjas sąžiningai laukus šienavo ir jokios prievolės įrodinėti savo atliktą darbą neturi. Priešingai, pareigą sąžiningai vykdyti savo tarnybines pareigas, turi atsakovo tikrintojai. 2010 m., atliekant patikrą, buvo naudojamas matavimo mastelis, iš kurio aiškiai matyti, kur ir koks pažeidimas užfiksuotas. Šiuo atveju to nebuvo padaryta. Be to, tikrintojo darytos nuotraukos neatitinka tikrovės, kadangi nuotraukose užfiksuoti ir kitų žmonių laukai, kuriuos tikrintojas nurodė kaip pareiškėjo. Tikrintojas patikrą atliko aplaidžiai, pažeisdamas teisės aktus bei instrukcijas. Pažymi, jog prieš atlikdamas patikrą, atsakovas Valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui nepatikslino kontrolinių žemės sklypų duomenų, todėl atlikdamas patikrą tikrintojas fiksavo koordinates ir nešienautus bei medžiais apaugusius plotus. Pažymi, jog patikra buvo atlikta rugpjūčio pabaigoje, nesibaigus šienavimo sezonui, todėl ir buvo užfiksuotas nenušienautas plotas. Jokio tyčinio ar sąmoningo deklaravimo nebuvo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjui taikyti sankciją už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus, išmokos sumą sumažinant 100 proc., bei neskiriant paramos už kitus metus, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas A. M. taip pat prašė įpareigoti Agentūrą išmokėti paraiškoje priskaičiuotą sumą ir priteisti iš Agentūros palūkanas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo A. M. skundą tenkino iš dalies: panaikino Agentūros 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. BR6-2350282 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir įpareigojo Agentūrą per 30 dienų baigti vertinti pareiškėjo 2012 m. Paraišką (registracijos Nr. 12-1009202589-A1-1); kitoje dalyje skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Agentūra nepagrindė, jog jos 2015 m. balandžio 16 d. sprendimas buvo pagrįstas objektyviais duomenimis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sankcija taikyta tinkamai įvertinus pažeidimų mastą, sunkumą ir trukmę. Kadangi ginčo sprendime nebuvo nurodyti duomenys, kokiame konkrečiame lauko plote nustatyti pažeidimai, pripažinta, jog sprendimo išvados nepagrįstos faktiniais duomenimis, o sankcija pritaikyta vadovaujantis netinkamu, neteisingu teisiniu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, jog pareiškėjo ginčijamas Agentūros 2015 m. balandžio 16 d. sprendimas tiek, kiek jis nebuvo pakeistas pačios Agentūros, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintinas. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingą teisinį reguliavimą bei aktualią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius ginčo teisinius santykius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. M. 2012 m. birželio 15 d. Agentūrai pateikė paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2012 m. (reg. Nr. 12-1009202589-A1-1) (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią vėliau tikslino (prijungtos bylos Nr. A-624-756/2015, I t., b. l. 60–61, 67–72). Agentūros specialistas E. Š. 2012 m. spalio 22 d. – 26 d. atlikto Kompleksinės paramos reikalavimų patikrinimą vietoje ir pagal šiuos duomenis 2012 m. spalio 26 d. surašė patikrinimo vietoje ataskaitą, kurioje pareiškėjo deklaruotuose paramai gauti laukuose nustatyti GAAB aprašo 1.2 ir 1.4 punktų pažeidimai (prijungtos bylos Nr. A-624-756/2015, I t., b. l. 49–57).

Agentūra 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. BR6-2162590 nusprendė pareiškėjui A. M. pagal 2012 m. Paraišką paramos neskirti, nurodydama, jog administruojant pareiškėjo 2010 m. teiktą paraišką paramai gauti, buvo nustatyti tyčiniai pažeidimo atvejai (GAAB aprašo 1.2 ir 1.4 p. pažeidimai), o kadangi 2012 m. patikros metu buvo nustatyti pakartotinis netyčinis GAAB aprašo 1.2 punkto ir pakartotinis tyčinis 1.4 punkto reikalavimo pažeidimas, vadovaujantis Metodika, pagrindinė tiesioginių išmokų dalis ir parama pagal priemonę „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ mažinama 100 proc. (prijungtos bylos Nr. A-624-756/2015, I t. b. l. 102–105).

Pareiškėjui apskundus Agentūros sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu (administracinėje byloje Nr. I-2590-426/2014) skundą tenkino iš dalies: ginčijamas sprendimas buvo panaikintas, o Agentūra įpareigota pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo paraišką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2015 m. kovo 17 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. A-624-756/2015, II t. b. l. 122–132).

Pakartotinai peržiūrėjusi bei įvertinusi pareiškėjo 2012 m. paraišką, Agentūra priėmė šioje byloje skundžiamą 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. BR6-2350282 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (III t., b. l. 7–11), kuriuo nusprendė paramos neskirti. Sprendime nurodoma, jog pagal 2010 m. Paraišką pareiškėjui buvo pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija – parama sumažinta 21 proc., šis agentūros priimtas sprendimas yra galiojantis ir pareiškėjo nenuginčytas, todėl pagal 2012 m. Paraišką GAAB aprašo 1.4 papunkčio pažeidimą Agentūra laikė pakartotiniu reikalavimų pažeidimu ir už tyčinį pakartotinį GAAB aprašo 1.4 papunkčio reikalavimo pažeidimą pareiškėjui pritaikė kompleksinio paramos susiejimo sankciją – pagrindinę tiesioginių išmokų dalį ir paramą pagal Priemonės Programos veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ sumažino 100 proc., be to, nurodė, kad parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus.

Sprendime nurodoma, jog be šio pažeidimo buvo nustatyti ir kiti pažeidimai (reikalavimo dėl gyvulių laikymo pažeidimas ir neteisingo deklaravimo atvejis), kurie, tiesioginių išmokų dalį ir paramą pagal Priemonės Programos veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ sumažinus 100 proc., įtakos galutiniam sankcijos dydžiui neturi.

Tiek ginčijamame sprendime, tiek apeliaciniame skunde atsakovas akcentuoja, kad 12GAAB4 reikalavimo pažeidimas visada laikomas „tyčiniu pažeidimu“ (kaip ši sąvoka apibrėžta Metodikos 2 punkte), todėl nepriklauso nuo to, kokiame lauko plote jis nustatytas, užtenka vien šio pažeidimo užfiksavimo fakto (Metodikos 17.2 papunktis). Anot jo, pirmosios instancijos teismas nevertino šio Agentūros argumento, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimu. Teisės aktai nenustato pareigos Agentūrai matuoti pažeidimo ploto, užtenka užfiksuoti patį pažeidimo faktą, kas ir buvo padaryta. Teismas atgaline data reikalauja nurodyti 12GAAB4 reikalavimo pažeidimo plotą, nors jau ne kartą buvo akcentuota, jog patikros metu matavimai nebuvo atliekami, nes buvo vertinama tik laukų gera agrarinė būklė.

Šie atsakovo argumentai nėra pagrįsti: pažymėtina, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina (Teismų įstatymo (2008 m. liepos 3 d.

įstatymo Nr. X-1685 redakcija) 33 str. 4 d.). Pareiškėjo 2012 m. paraiška buvo pakartotinai peržiūrėta ir šioje byloje skundžiamas Agentūros 2015 m. balandžio 16 d. sprendimas buvo priimtas po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą, kuriuo Agentūros 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimas panaikintas ir Agentūra įpareigota pakartotinai išnagrinėti A. M. prašymą dėl paramos išmokų skyrimo pagal jo 2012 m. prašymą.

Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atmesdamas atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytą teiginį, jog nėra svarbu, kad 2012 m. spalio 26 d. patikroje nenurodyta konkreti kontrolinio žemės sklypo lauko ploto dalis, kurioje fiksuoti GAAB aprašo 1.4 punkto pažeidimai, nes šio pažeidimo kriterijai bet kokiu atveju visada bus tie patys, pažymėjo, kad „<...> pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, jog pareiškėjo valdoje nustatomi Sankcijų metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punkte nurodyti GAAB reikalavimų pažeidimai yra priskiriami tyčiniams pažeidimams atsižvelgiant į tai, kokiame plote šie pažeidimai nustatyti (pvz., 2011 m. liepos 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A822-2773/2011; 2011 m. spalio 17 d. nutartis adm. byloje Nr. A438-2454/2011 ir kt.). <...> sankcijų skyrimo už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimą tvarką reglamentuojančios Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 2 punkte apibrėžiamas tyčinis reikalavimų pažeidimas kaip atvejis, susijęs su ketinimais neteisėtai gauti paramą, kai pareiškėjas sąmoningai neužtikrina net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba sąmoningai aktyviais veiksmais daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, taip pat atvejis, kai Metodikoje nustatytu atveju konstatuojamas pakartotinis netyčinis reikalavimų pažeidimas.

Netyčinis reikalavimų pažeidimas apibrėžiamas kaip pareiškėjo per aplaidumą sukelti veiksmai, kai nepadaroma didelės žalos aplinkai, nesukeliama pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Ginčui aktualios redakcijos Metodikos 17.2 punktas numatė, kad tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, kai pareiškėjo valdoje nustatomas šios Metodikos 1 priedo 4 ar 12 punktuose nurodytas GAAB reikalavimų pažeidimas. LVAT 2011 m. liepos 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-2773/2011, aiškindamas iš esmės analogišką situaciją (tuo metu galiojusios redakcijos Metodikos 13 p. prie tyčinių reikalavimų pažeidimų, be kita ko, priskyrė ir Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 p. nustatytus GAAB reikalavimų pažeidimus), pažymėjo, jog teisės norma turi būti aiški ir nedviprasmiška, kadangi, kaip šiuo atveju, jos pagrindu diferencijuojama pareiškėjui taikoma sankcija.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai taip pat kyla abejonių, ar tais atvejais, kai pareiškėjo valdoje nustatomas Metodikos 1 priedo 4 ar 12 punktuose nurodytas GAAB reikalavimų pažeidimas (t. y., be kita ko, ir GAAB aprašo 1.4 punkto pažeidimas), jis jau yra automatiškai priskiriamas tyčiniams pažeidimams, nesvarbu kokiame plote jis nustatytas. Kadangi atsakovas (taip pat ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių Metodikos 17.2 punkte nurodytą normą aiškinti kitaip, nei ją aiškino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti nuo LVAT praktikos, kuria rėmėsi ir ją taikė Vilniaus apygardos administracinis teismas apeliaciniais skundais skundžiamame sprendime. <...>“.

Agentūra 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu nusprendė netaikyti sankcijų dėl GAAB aprašo 1.2 papunktyje nustatyto pažeidimo už ganyklų – pievų nenušienavimą (pagal Taisyklių 42.2.1 p. nuostatą), kadangi jos tikrintojas nepamatavo, kokie deklaruotų laukų plotai neatitinka GAAB reikalavimo, numatyto GAAB aprašo 1.2 papunktyje, tačiau taikė sankciją už pareiškėjo deklaruotuose laukų plotuose nustatytą Metodikos 1 priedo 4 punkte numatytą GAAB reikalavimų pažeidimą (GAAB aprašo 1.4 papunktyje numatyto reikalavimo pažeidimas), nors vėlgi nenurodo jokių papildomų argumentų, leidžiančių Metodikos 17.2 papunktyje nurodytą normą aiškinti kitaip nei minėtoje administracinių teismų praktikoje, kuria rėmėsi ir ją taikė pirmosios instancijos teismas.

Nors Sankcijų metodikoje (2009 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. 3D-306 ir 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-392 redakcijos), apibūdinant jos 1 priedo 4 punkte nurodytą GAAB reikalavimų pažeidimą, atsitinkantį GAAB aprašo 1.4 papunktyje numatyto reikalavimo pažeidimą, expressis verbis nebuvo nurodoma, kad tam, jog būtų nustatyta, ar šis pažeidimas yra priskiriamas tyčiniams pažeidimams, būtina atsižvelgti į deklaruoto lauko plotą, kuriame jis (pažeidimas) nustatytas, administracinių teismų praktikoje, siekiant užtikrinti tinkamą taikytinų sankcijų diferencijavimą, suformuotas aiškinimas, kuriuo nėra pagrindo nesivadovauti, apie būtinybę tai padaryti: sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos tikslas – nustatyti sankcijų dėl kompleksinės paramos reikalavimų nesilaikymo žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką gauti tiesiogines išmokas ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, taikymo tvarką.

Kadangi Sankcijų metodikoje nustatytos taikytinų sankcijų diferencijavimo taisykles, jos, atsižvelgiant į jų tikslą (tinkamas sankcijų taikymas) neturi prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams, o visų pirma – Konstitucijai. Oficialioje konstitucinėje doktrinoje ne kartą pažymėta, jog konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai yra neatsiejami nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, yra konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų;

įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna. Nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).

Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų, vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).

Kadangi reikalavimo, kad nustatytas teisinis reguliavimas turi atitikti konstitucinius teisingumo ir proporcingumo principus, privaloma paisyti inter alia nustatant sankcijų taikymo tvarką, nagrinėjamos Sankcijų metodikos (2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-392 redakcijos) 2 punkto ir 17.2 punkto nuostatos turi būti aiškintinos kartu ir sistemiškai, taip pat atsižvelgiant į minėtų konstitucinių principų imperatyvus: Sankcijų metodikos 17.2 punkto nuostatos, susijusios su veikos kaltės formos nustatymu, nekelia abejonių tik tuo atveju, kai jos aiškinamos neatsietai nuo Metodikos 2 punkte įtvirtintą sąvoką „tyčinis reikalavimų pažeidimas“ atskleidžiančių požymių:

Sankcijų metodikos 17.2 papunktis (2012 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-274 redakcija) nustatė, kad tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, kai pareiškėjo valdoje nustatomas šios metodikos 1 priedo 4 ar 12 punktuose nurodytas GAAB reikalavimo pažeidimas. Metodikos 1 priedo 4 punktas (2012 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-274 redakcija) nustatė, kad GAAB reikalavimas – ariamojoje žemėje, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti medžių ir krūmų, išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis.

Žemės ūkio paskirties žemės plotas, didesnis nei 0,01 ha, medžiais neturi būti apaugęs taip tankiai, kad žemė nebūtų prieinama gyvuliams, o auginama produkcija turi būti gaunama panašiu būdu kaip plotuose be pavienių medžių, jo (GAAB reikalavimo) pažeidimo įvertinimas pagal kriterijus: mastas – mažas (visada laikomas mažo masto); sunkumas – sunkus (visada laikomas sunkiu); poveikio trukmė – nepastovi (visada laikoma nepastovi). Pagal Metodikos 2 punkto (2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-926 redakcija) nuostatas, netyčinis reikalavimų pažeidimas – pareiškėjo per aplaidumą sukelti veiksmai, kai nepadaroma didelės žalos aplinkai, nesukeliama pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, tuo tarpu tyčinis reikalavimų pažeidimas – pareiškėjo veika siekiant neteisėtai gauti paramą, kai jis sąmoningai neužtikrina net būtinosios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai.

Pakartotinis netyčinis reikalavimų pažeidimas metodikoje nustatytu atveju ir tvarka taip pat laikomas tyčiniu reikalavimų pažeidimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tyčinio įsipareigojimų nesilaikymo nustatymo požymis netektų prasmės, jei net nežymus reikalavimų nesilaikymas turėtų būti kvalifikuojamas kaip būtinosios žemės ūkio naudmenų priežiūros neužtikrinimas, o be to, tokiu atveju kiltų abejonių dėl tokio reglamentavimo atitikimo aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms.

Būtent tokį požiūrį taikyti reikalauta iš viešojo administravimo subjekto funkcijas atliekančios Nacionalinės mokėjimo agentūros pagal teisės aiškinimą, pateiktą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-624-756/2015. Šioje byloje akcentuota, kad nenustačius, kokiame plote nesilaikyta reikalavimų, kyla abejonių, ar padarytas pažeidimas automatiškai gali būti priskiriamas tyčiniam. Toks aiškinimas atitinka tikslą, kurio siekiama skiriant sankcijas už kompleksinio paramos susiejimo taisyklių, kuriomis siekiama skatinti ūkininkus laikytis įvairiose kompleksinės paramos susiejimo srityse galiojančių teisės aktų, pažeidimus (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą byloje van der Ham ir van der Ham-Reijersen van Buuren, C-396/12, 52 p.).

Atsakovo teiginys, kad teismas atgaline data reikalauja nurodyti 12GAAB4 reikalavimo pažeidimo plotą, nėra pagrįstas: siekiant pareiškėjui pritaikyti atitinkamas sankcijas, pareiga pagrįsti sprendimą visų pirma atitenka Agentūrai. Sankcijas turinti teisę taikyti institucija privalo surinkti pakankamai faktinių duomenų, kuriais pagrįstų sprendimą susijusį su negatyvaus pobūdžio priemonių taikymu asmeniui (pareiškėjui). Vykdomoji institucija, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).

Jie reiškia, kad Agentūros priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis. Nustatyti neatitikimai turi būti fiksuoti taip, jog neliktų jokių abejonių, kokios apimties pastarieji yra ir kaip buvo nustatyti, t. y., kokių priemonių pagalba ta fiksacija padaroma (ar vizuali apžiūra vietoje apeinant visą lauką, lauko dalį ar pan.; ar pasitelkiant vaizdo fiksavimo priemones (fotoaparatas, vaizdo kamera, specialus prietaisas leidžiantis apskaičiuoti žemės ploto dydį; ar tai matematinė formulė) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1824/2014).

Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, remiasi patikros aktu, kuriame, apibūdinant nustatytus pažeidimus, nurodyti itin bendro pobūdžio duomenys („mažesnė lauko dalis“, „didesnė lauko dalis“), o pateiktos fotonuotraukos ir kiti įrodymai savaime jų nepapildo, nepašalina pareiškėjo teiginių dėl jų netikslumo ir t. t. Kadangi reikalavimų nesilaikymo ginčo sklype plotas yra reikšmingas kriterijus, įvertinant pažeidimo (ne)tyčinį pobūdį, atsakovas, priimdamas sprendimą, privalo įvertinti savo galimybes tinkamai pagrįsti sprendimą dėl sankcijos skyrimo.

Pažymėtina, kad 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu pati Agentūra nusprendė netaikyti sankcijų dėl GAAB aprašo 1.2 papunktyje nustatyto pažeidimo už ganyklų – pievų nenušienavimą, kadangi jos tikrintojas nepamatavo, kokie deklaruotų laukų plotai neatitinka GAAB reikalavimo, numatyto GAAB aprašo 1.2 papunktyje.

Agentūros apeliacinio skundo argumentų, kad tikrintojo ataskaitoje yra nurodyta patikros atlikimo data, laikas, koordinatės ir kryptys, kuriomis buvo fotografuota, o patikrinus laukuose užfiksuotų GAAB pažeidimų koordinates ir pareiškėjo PPIS sistemoje įbraižytus laukus, laukų koordinatės sutampa, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad Agentūros tikrintojas patikrino gerą agrarinę ir aplinkosauginę būklę būtent pareiškėjo deklaruojamų laukų, o ne kaimynų, pažymėtina, kad tai yra tik Agentūros argumentas, kurio patikrinti teismas neturėjo galimybių: pavyzdžiui, atsakovas nepateikė papildomų įrodymų (plano su atitinkamais pažymėjimais ir paaiškinimais), kurie leistų nustatyti, kurioje pareiškėjo PPIS sistemoje įbraižytų laukų vietoje darytos nuotraukos ir kuria kryptimi fotografuota, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl sprendimo pagrindimo trūkumų ir šiuo aspektu yra pagrįstos.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikintas Agentūros 2015 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. BR6-2350282 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir ji įpareigota per 30 dienų baigti vertinti pareiškėjo 2012 m. Paraišką, priimtas nustačius ir įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, todėl atsakovo Agentūros apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas

Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas A. M. prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę į patirtų išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusių Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pareiškėjas prašo priteisti 100 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šias išlaidas patvirtina 2015 m. rugpjūčio 25 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. AM 041/2015 ir pinigų paėmimo kvitas Nr. 826713. Iš šių duomenų matyti, kad pareiškėjui teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas. Vadovaujantis Rekomendacijų 5 ir 8.11 punktais maksimali priteistina suma už advokato padėjėjo parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 727,79 Eur. Taigi, pareiškėjo prašoma 100 Eur suma neviršija maksimalių dydžių ir yra priteistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan