2020-12-09 Nr. AB-23335-3-62-3-01452-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2976-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01452-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. G. (N. G.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. G. (N. G.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. G. (N. G.) (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2013 m. (tikslios datos neprisimena) iki 2019 m. liepos mėn. Alytaus PN buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis. Kai atvyko į Alytaus PN, buvo laikomas 1-ajame sektoriuje gyvybei pavojingomis sąlygomis dėl statinio blogos būklės (vidaus santechnika, praustuvai, klozetai ir visi esantys tualetų vamzdynai pažeisti stiprios korozijos, elektros instaliacija prastos būklės, vandens nuotekų latakai ir parapetai surūdiję, nesandarūs, krenta kaip ir suirusių plytų gabalai nuo lauko sienų ir pamatų, pamatai apirę, bendrabučio patalpų sienos ir lubos pažeistos grybelio, nukritęs tinkas, nuo drėgmės sienos pajuodusios, langų rėmai supuvę, nesandarūs, langai ir durys susidėvėjusios). Taip pat šiame sektoriuje nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų patalpų plotas vienam asmeniui. Pareiškėjas skundėsi taip pat gyvenimo sąlygomis 7-ajame lokaliniame sektoriuje 6 būryje, 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 27,64 kv. m gyvena 8 asmenys ir įskaičiavus inventorių kiekvienam asmeniui tenka 2,9 kv. m ploto. Sanitariniame mazge įrengti 6 klozetai, 1 pisuaras, 9 kriauklės, kuriais naudojasi visas lokalinis sektorius 150–200 žmonių, todėl reikia laukti eilėje, norint pasinaudoti sanitariniu mazgu. Tose pačiose patalpose, kuriose įrengta prausykla, yra rūkymo vieta, kuri atskirta mūrine siena, rūkyklos plotas 8,8 kv. m, o tai, pareiškėjo nuomone, yra labai mažas plotas dideliam kiekiui rūkančių asmenų. Prausyklose nėra galimybės nusiprausti po šiltu vandeniu, išskyrus kartą per savaitę, penktadienį nuo 15 iki 18 val. Per tokį trumpą laiką 150–200 žmonių nespėja nusiprausti. Prausyklų, kriauklių skardos konstrukcijos pavojingai sutrūkusios, todėl galima susižaloti. Iš esamų 20 purkštuvų, veikia tik 15. Lovos suvirintos iš kelių dalių. Išduodama patalynė sena, čiužiniai nuo senumo sutrūkinėję, pagalvės pageltusios, o tai įrodo, kad patalynė nėra valoma ir dezinfekuojama, patalynėje pilna parazitų. 7-ojo lokalinio sektoriaus gyvenamosios patalpos yra virš metalo apdirbimo dirbtuvių, patalpose dirba su propano dujomis ir deguonies balionais, o tai yra pavojinga gyvybei. Dėl nurodytų aplinkybių į Alytaus PN administraciją nesikreipė, nes bijojo prarasti darbo vietą, „Meno kūrybos“ būrelį.

3. Pareiškėjo teigimu, gyvenimo sąlygos Alytaus PN visą jo kalėjimo laikotarpį buvo nežmoniškos, kankinančios, žemino jo orumą.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime (b. l. 9–17) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Prašė taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.

5. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose minimali gyvenamojo ploto norma jo atžvilgiu buvo užtikrinta. Bendrabučio tipo patalpose nuteistieji gali laisvai judėti, sportuoti, užsiimti kita prasminga veikla. 7-ojo lokalinio sektoriaus plotas yra 765 kv. m. Inventorius nuolat prižiūrimas, esant reikalui skubiai remontuojamos. Patalpose palaikoma tinkama temperatūra, oro judėjimo greitis, oro drėgmė tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku, tinkamas apšvietimas. Patalpos ventiliuojamos atidarius langus. Patalpas valo patys jose laikomi nuteistieji. Virš cecho gyvenamųjų patalpų nėra. Bendrabutis Nr. 2 nebuvo avarinės būklės, statinys buvo pripažintas ne avarinės, o tik blogos būklės. Sanitariniai mazgai 7 ir 13 būriuose įrengti atskirai nuo miegamųjų patalpų, tualetai atskirti sienelėmis, sanitarinius mazgus valo nuteistieji. Alytaus PN neturi duomenų, kad 1-ojo ar 7-ojo lokalinio sektoriaus nuteistieji būtų neturėję galimybės pasinaudoti sanitariniu mazgu. 7-ojo lokalinio sektoriaus kieme įrengta rūkymo vieta su stogeliu, taip pat įrengtas rūkomasis 7-ojo lokalinio sektoriaus viduje. Nuteistiesiems sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti po dušu visą kūną. 8, 6 ir 13 būrio nuteistieji yra dirbantys, todėl jiems sudaryta galimybė kiekvieną dieną nusiprausti po dušu. Patalynė skalbiama kiekvieną savaitę, dezinfekuojama, nuteistieji turi du patalynės komplektus. Alytaus PN pagal poreikį atliekama dezinfekcija ir deratizacija. Deguonies balionai sandėliuojami 7-ojo lokalinio sektoriaus atskirame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje.

6. Pareiškėjas nepasinaudojo teise kreiptis į pataisos namų administraciją dėl jo perkėlimo į kitą būrį ar lokalinį sektorių. Pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius, tačiau nepateikė jokių įrodymų, todėl nėra jokio pagrindo atlyginti žalą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 23 d. sprendimu (b. l. 93–99) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2013 m. (tikslios datos pareiškėjas nenurodo) iki 2019 m. liepos mėn., o skundą teismui išsiuntė 2019 m. liepos 16 d., tačiau svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis teisminės gynybos, pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 dalimi, CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, teismas taikė ieškinio senaties terminą ir ginčą nagrinėjo nuo 2016 m. liepos 17 d. iki skundo išsiuntimo dienos 2019 m. liepos 16 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 17 d. iki 2017 m. vasario 14 d. buvo paskirtas į 12 būrį (5 lokalinis sektorius) 5 miegamąjį, tačiau kalinimo sąlygų šiame sektoriuje nagrinėjamojoje byloje paduotu skundu pareiškėjas neskundžia.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl ploto gyvenamosiose patalpose trūkumo, teismas iš atsakovo pateiktų duomenų nustatė, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,41 kv. m iki 4,40 kv. m ploto. Todėl darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

10. Tirdamas pareiškėjo argumentus dėl pastato būklės, teismas vertino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau ir – ir HN 134:2015) 12 punkto nuostatas, byloje pateiktame 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu akte (toliau – Aktas) užfiksuotus duomenis, statinio techninės apžiūros žurnalo, Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 21 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto duomenis bei darė išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad 7 būrio gyvenamosios patalpos, kurioje jis gyveno nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. liepos 14 d., buvo blogos būklės, taip pat pagrindžia pareiškėjo nurodytus blogos patalpų būklės jam sukeltus nepatogumus (patalpose buvo drėgna, veisėsi pelėsis, netvarkingi langai, durys, sanitarinių įrenginių nusidėvėjimas). Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog kapitalinis remontas reikalingas bendrabučio Nr. 2 patalpoms, patvirtino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Alytaus departamentas 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 (22.14.3.1.12). Dėl kitų būrių patalpų, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti blogos patalpų būklės, kadangi minėtas patikrinimo aktas ir NVSC Alytaus departamentas 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktas patvirtina, kad patalpos (išskyrus bendrabučio Nr. 2 patalpas) atitinka HN 134:2015 reikalavimus.

11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad 7-ojo lokalinio sektoriaus gyvenamosios patalpos yra virš darbo cecho, kur dirbama su propano dujomis ir deguonies balionais. Teismas rėmėsi atsakovo atstovo paaiškinimais, kad virš darbo cecho jokių patalpų nėra, angliarūgštės balionai sandėliuojami 7-ojo lokalinio sektoriaus atskirame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje, bei pažymėjo, kad neturi jokio pagrindo abejoti atsakovo atstovo nurodytomis aplinkybėmis.

12. Įvertinęs HN 134:2015 20 punkto, pirkimo-pardavimo sutarčių dėl deratizacijos ir dezinfekcijos paslaugų pirkimo nuostatas, paslaugų atlikimo aktų pagal sutartį ir dezinfekuojamo minkšto inventoriaus apskaitos žurnalo Nr. 272 duomenis, teismas nurodė, kad šie duomenys patvirtina, jog Alytaus PN yra atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o, nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami, minkštasis inventorius nuolat dezinfekuojamas, todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl graužikų, buitinių parazitų, švaros. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, kokio dizaino ar kokiu būdu lova turi būti pagaminta. Remdamasis atsakovo atstovo paaiškinimais, kad lovos, kaip ir kitas inventorius nuolat prižiūrimos ir, esant reikalui, skubiai remontuojamos, pareiškėjo argumentus dėl prastos lovų būklės taip pat atmetė.

13. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl sanitarinių mazgų, teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos), kuriose numatyta, kad prausykloje turi būti praustuvė (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui atliekant bausmę 13, 6, 8 ir 7 būriuose (nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2019 m. liepos 16 d.) sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko Aprūpinimo normose nustatytų reikalavimų, dėl to galėjo susidaryti eilės prie sanitarinių įrenginių. Įvertinęs Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto reikalavimus ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikti galimybę pasinaudoti dušu, HN 134:2015 44 punkto nuostatas, teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis pareiškėjas gyveno ir gyvena dirbančių nuteistųjų būriuose, todėl dušu gali pasinaudoti dažniau.

14. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl per mažos rūkymo erdvės, nurodydamas, kad teisės aktai nenumato kokio ploto turi būti įrengta rūkymo vieta.

15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotų pažeidimų trukmę, tai kad pareiškėjas blogos būklės patalpose gyveno nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. liepos 14 d. bei tai, kad sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko teisės aktų reikalavimų, nenustatęs, kad dėl šių pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pvz., sveikatos pablogėjimas ar išgyvenimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą) darė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Todėl pareiškėjo reikalavimą neturtinę žalą atlyginti pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde (b. l. 104–105) prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą ir priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

17. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nevertino baldų užimamo patalpos ploto. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, kuris priimtas Lietuvos Respublikai dar nesant Europos Sąjungos nare, todėl, pareiškėjo manymu, gal dėl to baldų užimamas plotas neįskaitomas į gyvenamųjų patalpų plotą ir tame nėra įžvelgiama problema. Teismas aplaidžiai nagrinėjo pareiškėjo skundą, nes skundžiamame sprendime supainiojo pataisos namus, nurodydamas, kad kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK 5 sektoriuje nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neskundžia.

18. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti neturtinės žalos pinigais, pareiškėjas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad 2017 m. vasario 14 d.–2017 m. liepos 14 d., t. y. 5 mėnesius, pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN 1-ojo sektoriaus 2 bendrabutyje, kuris 2008 m. vasario 27 d. pripažintas blogos būklės ir iki ginčo laikotarpio statinio būklė negerėjo. Tai pagrįsti, pareiškėjas pateikė 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktą. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog 6, 7, 8, 13 būriuose 2017 m. vasario 14 d.–2019 m. liepos 16 d. laikotarpiu sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko Aprūpinimo normose nustatytų reikalavimų, dėl to galėjo susidaryti eilės prie sanitarinių įrenginių, parodo, kad atsakovas neveikė taip kaip turėjo veikti. Pareiškėjas pažymi, kad laukimas eilėje pareiškėjui keldavo fizinį skausmą, jis patyrė nepatogumų, pažeminimą, todėl nurodytos aplinkybes sudaro pagrindą priteisti neturtinė žalos atlyginimą pinigais.

19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 111–113) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jam padarytą žalą, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl nebuvo pagrindo jam priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose pareiškėjui neužtikrinimu laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2019 m. liepos mėn., atlyginimo priteisimo.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 16 d., sprendė, kad, nustačius valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą, ji galėtų būti priteistina už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 17 d. iki skundo išsiuntimo dienos 2019 m. liepos 16 d. Teismas pripažino, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 14 d.–2017 m. liepos 14 d. gyveno blogos būklės patalpose, 2017 m. vasario 14 d.–2019 m. liepos 16 d., pareiškėjui atliekant bausmę 13, 6, 8 ir 7 būriuose, sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko Aprūpinimo normose nustatytų reikalavimų, dėl to galėjo susidaryti eilės prie sanitarinių įrenginių, tačiau neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka bei siekia neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nevertino baldų užimamo patalpos ploto, aplaidžiai nagrinėjo pareiškėjo skundą, supainiodamas pataisos namus, o, nustatęs Aprūpinimo normų pažeidimus bei aplinkybes dėl statinio blogos būklės, nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

25. Neturtinė žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

26. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Alytaus PN buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovams). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

27. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis nei 3,1 kv. m, o 111.2 papunktyje – kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Jokie kiti imperatyvaus (privalomo) pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), vienam asmeniui pataisos įstaigoje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui pataisos įstaigoje buvo užtikrinta minimali ploto norma – atitinkamai 3,1 kv. m arba 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, nepagrįstai iš kameros ploto neišskaičiavo baldų užimamo ploto. Taip pat atmestini kaip teisiškai nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai, susiję įsakymo, kuriuo patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, priėmimo data.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad 2017 m. vasario 14 d.–2019 m. liepos 16 d., pareiškėjui atliekant bausmę 13, 6, 8 ir 7 būriuose, sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko Aprūpinimo normose nustatytų reikalavimų, dėl to galėjo susidaryti eilės prie sanitarinių įrenginių. Taip pat nustatė, kad 7 būrio gyvenamosios patalpos, kurioje pareiškėjas gyveno nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. liepos 14 d., buvo blogos būklės. Teismas vertino, kad pareiškėjas dėl to galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatytos visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Civilinio kodekso 6.271 str.).

29. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

30. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

31. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

32. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

33. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmiau nurodyti pažeidimai sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pirmiausia pažymėtina, kad patikrinimas, kurio metu užfiksuotos aplinkybės dėl bendrabučio Nr. 2 blogos būklės buvo atliktas 2008 m. (Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos patvirtintas 2008 m. vasario 27 d. Pripažinimo avariniu aktas Nr. 7-1691.), o nagrinėjamoje byloje vertinamos pareiškėjo kalinimo sąlygos Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 17 d. iki 2019 m. liepos 16 d., t. y. praėjus daugiau nei 8 metams po šio patikrinimo. Akte yra pateiktos pastabos dėl bendrabučio Nr. 2 apskritai, todėl šis dokumentas savaime neįrodo pareiškėjo teiginių apie netinkamą patalpų būklę būtent ginčui aktualiu laikotarpiu ir būtent konkrečiose patalpose, kuriose jis atliko bausmę. Taip pat byloje nenustatytos aplinkybės, ar iš tikrųjų susidarydavo eilės pareiškėjui atliekant bausmę 13, 6, 8 ir 7 būriuose (nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2019 m. liepos 16 d.) dėl Aprūpinimo normose nustatytų reikalavimų sanitarinių įrenginių skaičiui neatitikimo, ar eilės susidarydavo kasdien, ar pareiškėjui teko laukti tokiose eilėse. Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat nėra duomenų, kad Alytaus PN pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

34. Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

35. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas aplaidžiai nagrinėjo jo skundą yra abstraktūs, todėl atmestini. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje (teismo sprendimo 3 lape) iš tikrųjų vietoje Alytaus PN nurodė Pravieniškių PN-AK, tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina rašymo apsirikimu, o ne netinkamu ginčo aplinkybių įvertinimu, juolab, kad iš kitų byloje nustatytų aplinkybių ir bylos konteksto matyti, kad buvo vertinamos pareiškėjo kalinimo sąlygos Alytaus PN.

36. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė tinkamą sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būdo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. G. (N. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys