2019-04-17 Nr. AB-10740-3-61-3-03694-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-85-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03694-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 11.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Sigitui Pudžiuveliui,

atsakovo atstovėms Dovilei Dulkienei ir Ingai Grinevičei,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GV Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GV Group“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. B., dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „GV Group“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 12NKV-94 (toliau – ir Nutarimas) ir bylą Bendrovės atžvilgiu nutraukti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas Nutarimas priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias pažeidimų tyrimo tvarką, neteisingai įvertinus faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nesąžiningos veiklos vartotojams draudimo įstatymu (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1R-68 (aktuali redakcija patvirtinta 2014 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-31) patvirtintomis Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės), teigia, kad Tarnyba nesilaikė nagrinėjimo procedūros terminų, pareiškėjui priskiriamą Įstatymo pažeidimą išnagrinėjo neteisėtos sudėties komisija, prašymas, kurio pagrindu inicijuota procedūra, neatitinka Įstatymo reikalavimų, nes jame nenurodytas komercinės veiklos subjekto pavadinimas. Nurodė, kad Ž. B., pagal kurio prašymą pradėta procedūra, nepagrįstai laikomas vartotoju, jis Tarnybos komisijos posėdyje nurodė, jog telefoną norėjo įsigyti įmonės vardu, tačiau asmeniniam naudojimui, todėl jis negali būti laikomas vartotoju pagal Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies nuostatas.

3. Pažymėjo, kad Tarnyba nepagrįstai plečiamai aiškina Įstatymo nuostatas dėl galimos neigiamos įtakos vartotojų ekonominiam elgesiui. Reklaminis pasiūlymas dėl 10 proc. nuolaidos buvo orientuotas ne į konkrečią vartotojo pageidaujamą prekę (vieną iš mobiliojo telefono iPhone 6S modifikacijų), ne į gamintojo pavadinimu ar funkcine paskirtimi apibrėžtą prekių grupę, o pasiūlyta nuolaida akcijos dieną Bendrovės parduotuvėje buvo taikoma visoms prekėms. Nurodytos nuolaidos akcijos dieną buvo suteikiamos, šios aplinkybės neginčija nei Ž. B., nei Tarnyba. Taigi nėra jokio pagrindo siaurinti (ypač plačios apimties) „siūlomą produktą“ iki vienos konkrečios modifikacijos mobiliojo telefono ir tokiu būdu konstatuoti tariamą vartotojo ekonominio elgesio iškreipimo galimybę.

4. Pareiškėjas nesutinka su Tarnybos išvada, kad šiuo atveju įvyko konkretus ir realus suklaidinimo, dėl kurio buvo iškreiptas Ž. B. ekonominis elgesys, faktas. Tarnyba nurodė, kad būtent asmeninėje žinutėje skleistas tekstas paskatino vartotoją atvykti į parduotuvę, sukuriant įspūdį apie ypatingą kainos pranašumą bei taip iškreipiant vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu ir pažeidžiant vartotojo tiesioginių lūkesčių principą. Prekybinių nuolaidų pasiūlymas buvo ypač platus, tačiau jokiu būdu negalima teigti, kad minėtas pasiūlymas orientuotas tik į vartotojo subjektyviai išsirinktą vieną konkretų prekės modelį. Minėtas reklaminis pasiūlymas vidutinio vartotojo niekaip negalėjo orientuoti į tai, kad Bendrovė užtikrins viso prekių asortimento nesibaigiančias atsargas. Ž. B. žinojo, kad jam rūpimo telefono modelio Bendrovė neturėjo atitinkamos informacijos suteikimo metu ir žinojo, jog jo neturės prekyboje ir akcijos dieną, todėl joks suklaidinimas neįvyko bei ekonominis vartotojo elgesys niekaip nebuvo iškreiptas. Nesutinka ir su Tarnybos teiginiais, kad vartotojui nebuvo suteikta informacija, jog pageidauto modelio mobiliojo telefono Bendrovė neturi prekyboje.

5. Nurodė, kad Tarnyba rezoliucinėje Nutarimo dalyje nenurodė Bendrovei priskiriamo pažeidimo kvalifikavimo pagal Įstatyme numatytas draudžiamų veikų sudėties, Nutarime klaidingai vertino Bendrovės veiklą, be jokio pagrindo konstatavo tariamą sistemiškumą ir tariamą tikslingą veikimą, siekiant iškreipti vartotojų ekonominį elgesį, klaidingai vertino priskiriamo pažeidimo trukmę. Nesant jokių objektyvių duomenų Tarnyba nepagrįstai nusprendė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 27 d. (nuo paskutinio bendrovės turėto iPhone 6S 16 GB Gold pardavimo) iki 2016 m. lapkričio 26 d. visą laiką buvo pateiktas komercinis pasiūlymas tokiam telefonui įsigyti. Vienas ekspozicinis iPhone 6S modelis žymi 12 galimų atminties ir spalvos modifikacijų, o informacija apie konkrečių modelių prieinamumą pateikiama betarpiškai arti telefonų ekspozicijos vietos. Spręsdama dėl priskiriamo pažeidimo masto, Tarnyba rėmėsi prielaida, kad akcija galėjo būti taikoma ir kitose Bendrovės valdomose parduotuvėse, tačiau nenurodė kokį ryšį tai turi su nagrinėjamu konkrečiu tariamo nepakankamo informuotumo atveju.

6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d. Nutarimu pareiškėjui už Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, skyrė 750 Eur baudą. Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymu ir 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (toliau – ir Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva), teigė, kad sprendžiant, ar buvo padarytas Įstatymo pažeidimas, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo Bendrovės veiksmais galimybę, o ne konkretų įvykusį suklaidinimo faktą.

8. Tarnybos komisija 2016 m. rugpjūčio 11 d. Nutarime konstatavo, jog būtent asmeninėje žinutėje skleistas tekstas paskatino vartotoją atvykti į parduotuvę, tačiau pareiškėjas su šia Tarnybos išvada nesutinka ir nurodo, kad vartotojui, akcijos išvakarėse buvo suteikta informacija, jog jo pasirinktai prekei 10 proc. nuolaida nebus taikoma, todėl vartotojas negalėjo būti suklaidintas. Pagal Įstatymą ginami ne tik konkretaus vartotojo, bet ir kitų vartotojų ekonominiai interesai. Atsižvelgiant į tai, informacijos nepateikimas parduotuvės vitrinoje prie eksponuojamų mobiliųjų telefonų, galėjo iškreipti ir kitų vartotojų, kurie į savo pašto dėžutes gavo informaciją apie organizuojamą akciją, ekonominius interesus. Atsižvelgdama į tai, Tarnybos komisija konstatavo vartotojo suklaidinimo ir ekonominio elgesio iškreipimo faktą. Bendrovei kaip verslo subjektui, taikomas aukštas rūpestingumo standartas, todėl jos pareiga yra užtikrinti tinkamą informacijos apie turimas ir neturimas prekes, pateikimą.

9. Akcentavo, kad Bendrovė apgalvotai ir sąmoningai skelbtos akcijos metu taikė rinkodaros modelį, kurio metu vartotojui asmeniškai buvo pateiktas ypatingos kainos pranašumas (nurodyta nuolaida visoms prekėms), siekiant paskatinti vidutinį vartotoją priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs, ypač atsižvelgiant į tai, kad vartotojai priimti sprendimą nagrinėjamu atveju turėjo per itin trumpą laiką - 1 dieną. Būtent asmeninėje žinutėje skleistas tekstas paskatino vartotoją atvykti į parduotuvę, sukuriant įspūdį apie ypatingą kainos pranašumą bei taip iškreipiant vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu ir pažeidžiant vartotojo teisėtų lūkesčių principą.

10. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 16 d. pateiktame paaiškinime dėl mobiliojo telefono „Iphone“ 6s 16 GB Gold“ nurodė, kad nei akcijos išvakarėse, nei akcijos dieną (2015 m. lapkričio 27 d.) neturėjo prekyboje nurodytų telefonų. Pareiškėjas pateikė prekių įsigijimo dokumentus, kurie patvirtina, jog įsigijo 5 mobiliuosius telefonus „Iphone“ 6s 16 GB Gold“. Iš pateiktų pardavimo kvitų kopijų matyti, kad 2015 m. spalio 27 d. buvo parduotas paskutinis mobilusis telefonas „Iphone“ 6s 16 GB Gold“, todėl pareiškėjas jau 2015 m. spalio 27 d. žinojo, jog prekyboje neturi mobiliojo telefono „Iphone“ 6s 16 GB Gold“, tačiau nepaisant to, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir prekybos vitrinoje vartotojams nepateikė informacijos, kad aukščiau minėtos prekės pareiškėjas neturi ir šiai prekei 10 proc. nuolaida nebus taikoma. Pareiškėjas, pateikdamas reklaminį pasiūlymą, pasinaudojo pranašesne savo padėtimi ir žinodamas aplinkybes, darė poveikį vartotojų ekonominiam elgesiui, nesuteikdamas vartotojams informacijos apie minėtos prekės neturėjimą. Dėl tokių pareiškėjo veiksmų vartotojas Ž. B. turėjo priimti sprendimą, kurio kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs, t. y. atvyko į pareiškėjui priklausančią parduotuvę siekiant įsigyti mobilųjį telefoną „Iphone“ 6s 16 GB Gold“.

11. Tarnybos nuomone, tokia pareiškėjo veikla neatitiko Įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto profesinio atidumo, kaip protingumo standarto, sąžiningos verslo praktikos rinkoje reikalavimų ir iškreipė vidutinio vartotojo ekonominį elgesį. Pareiškėjo teiginys, kad vartotojo suklaidinimas neįvyko bei ekonominis vartotojo elgesys nebuvo iškreiptas, nėra teisėtas ir pagrįstas. Tą patvirtina iš esmės vykdoma ydinga pareiškėjo komercinės veiklos praktika - prekybos vietose pateikiant pasiūlymus įsigyti telefonus, tačiau nenurodant, ar konkretūs telefono aparatai apskritai yra prekyboje, t. y. prie siūlomų telefonų aparatų pavyzdžių Bendrovė nenurodo išsamios ir aiškios informacijos apie konkretaus modelio turėjimą prekyboje, todėl tokiais veiksmais pareiškėjas ne tik suklaidino vartotoją Ž. B., bet ir negali pateikti jokių įrodymų apie tai, kaip vartotojams pateikiama informacija apie prekes prekybos salėje. Tokia pareiškėjo veikla negali būti laikoma rūpestingo ir atidaus komercinės veiklos subjekto vykdoma veikla, kurios pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje.

12. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnybos komisija, skirdama baudą už Įstatymo pažeidimą, vertino visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, t. y. be kitų aplinkybių atsižvelgė į ir tai, kad pareiškėjas pažeidimą padarė pirmą kartą, tyrimo metu bendradarbiavo bei teikė visą reikalingą ir turimą medžiagą, tačiau, Tarnybos komisija, vertindama pažeidimo pobūdį, taip pat atsižvelgė į tai, kad vykdyta veikla turi Įstatymu draudžiamos nesąžiningos komercinės veiklos požymių, o pareiškėjo veiksmai suklaidino vartotojus bei paveikė jų ekonominį elgesį, tai patvirtina gautas vartotojo Ž. B. prašymas. Tarnybos komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 27 d. žinojo, jog prekės vartotojams pasiūlyti negali, tačiau teikdamas reklaminį pasiūlymą, nurodė, jog pasiūlymas bus taikomos visoms parduotuvėje esančios prekėms, taip pat ir mobiliajam telefonui „Iphone“ 6s 16 GB Gold“, bei žinodamas šį faktą, nepateikė informacijos parduotuvės vitrinoje šalia mobiliųjų telefonų ekspozicijos, jog minėtos prekės pareiškėjas neturi. Tarnybos nuomone, pareiškėjui paskirta bauda yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui, baudos dydis tinkamai individualizuotas.

13. Atsakovas akcentavo, kad procedūra dėl Įstatymo pažeidimo pradėta laiku ir tinkamai, nepažeidžiant Įstatymo nustatytų terminų. Pagal Taisyklių 3 punktą, komisija sudaroma iš ne mažiau kaip penkių narių, įskaitant ir komisijos pirmininką, Nutarimas priimtas dalyvaujant ne mažiau kaip pusei komisijos narių, todėl pareiškėjo teiginiai, kad pažeidimo nagrinėjimui sudaryta komisija neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų, yra nepagrįsti.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. B. su prašymu 2015 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į Tarnybą dėl „Elektromarkt“ parduotuvėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini) (prekybos centre „Akropolis“) vykdytos akcijos „Black Friday“ ir nurodė, kad gavo elektroninį laišką apie 2015 m. lapkričio 27 d. „Elektromarkt“ parduotuvėse bei internetinėje parduotuvėje (www.elektromark.lt) vyksiančią akciją, kurios metu visoms prekėms bus taikoma papildoma 10 proc. nuolaida. Akcijos išvakarėse specialiai nuvyko į minėtą parduotuvę ir įsitikino, kad prekė („Apple Iphone 6s 16 GB Gold“) yra, tačiau jam buvo nurodyta, kad jai nuolaida nebus taikoma. Akcijos dieną dar kartą nuvykus į parduotuvę buvo gautas atsakymas, kad visi mobilieji telefonai „Apple Iphone 6s“ išparduoti, internetinėje parduotuvėje jie taip pat buvo išimti iš asortimento.

16. Tarnyba 2015 m. gruodžio 16 d. raštu prašydama pateikti paaiškinimus, kreipėsi į UAB „Mediashop“, o 2015 m. gruodžio 30 d. priėmė nutarimą pradėti nagrinėjimo procedūrą bei prijungti gautus duomenis prie UAB „Mediashop“ galimo Įstatymo pažeidimo. Tarnyba 2015 m. gruodžio 30 d. gavo UAB „Mediashop“ raštą, kuriame nurodyta, jog minėtą parduotuvę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), valdo pareiškėja UAB „GV Group“, iš kurios buvo gauta informacija, jog akcijos dieną parduotuvė neprekiavo minėtais telefonais, nes jų neturėjo. UAB „Mediashop“ 2016 m. kovo 17 d. rašte nurodyta, jog dėl detalios informacijos prašoma kreiptis į UAB „GV Group“. Tarnyba 2016 m. kovo 24 d. raštu kreipėsi į pareiškėją prašydama pateikti motyvuotus paaiškinimus ir įrodymus ir po pakartotinio kreipimosi 2016 m. gegužės 16 d. gavo pareiškėjo paaiškinimus, kuriuose buvo nurodyta, jog nei akcijos išvakarėse, nei jos dieną parduotuvė nurodytų telefonų neturėjo. Tarnyba 2016 m. gegužės 17 d. raštu kreipėsi į vartotoją Ž. B., prašydama pateikti papildomus įrodymus, jog 2015 m. lapkričio 26 d. parduotuvėje buvo prekiaujama telefonais „Iphone 6s 16 GB Gold“, kuris nurodė, jog papildomų įrodymų neturi. Tarnyba 2016 m. gegužės 23 d. nutarimu nutraukė tyrimą dėl Ž. B. prašyme nurodytų aplinkybių UAB „Mediashop“ atžvilgiu nustačiusi, kad šiuo atveju jis negali būti tinkamas komercinės veiklos subjektas, o dėl prašyme nurodytų aplinkybių pradėjo tyrimą pareiškėjo UAB „GV Group“ atžvilgiu (galimo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo).

17. Teismas nurodė, kad atsakovas 2016 m. liepos 26 d. pranešimu informavo pareiškėją apie tai, jog išanalizavus tyrimo dėl pareiškėjo galimo Įstatymo pažeidimo metu nustatytų aplinkybių medžiagą, padaryta išvada, kad buvo pažeista Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kadangi pareiškėjo veikla laikytina nesąžininga pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, informavo apie užbaigtą tyrimą dėl jo veiksmų bei pažeidimo nagrinėjimo laiką ir vietą. Tarnybos komisija 2016 m. rugpjūčio 11 d. posėdyje, kuriame dalyvavo ir pareiškėjo atstovas, priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjui už Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, paskyrė 750 Eur baudą.

18. Teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiomis Įstatymo nuostatomis, nurodė, kad siekiant nustatyti, ar pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidusiu Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, būtina įvertinti, ar Tarnybos nagrinėti pareiškėjo veiksmai neatitinka profesinio atidumo reikalavimų, ir jei tokių reikalavimų neatitinka, iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu.

19. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, nurodė, kad veiksmai, kurie neatitiko profesinio atidumo reikalavimo, neturi būtinai sukelti atitinkamas pasekmes, t. y. neprivalo iš esmės iškreipti vartotojų ekonominio elgesio, nes tam, kad būtų galima konstatuoti tokio pobūdžio įtaką vartotojų ekonominiam elgesiui, užtenka nustatyti tokios įtakos galimybę. Kitaip tariant, nėra būtina, kad būtų sudarytas bent vienas sandoris, kurio vartotojas kitomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs.

20. Teismas pažymėjo, kad vartotojui Ž. B. į asmeninę pašto dėžutę pateiktas pranešimas apie 2015 m. lapkričio 27 d. visose „Elektromarkt“ parduotuvėse bei internetinėje parduotuvėje (www.elektromark.lt) vyksiančią akciją, kurios metu visoms prekėms bus taikoma papildoma 10 proc. nuolaida. Atsakovas, atlikęs tyrimą nustatė, kad akcijos išvakarėse vartotojas atvyko į parduotuvę, išsirinko prekę (mobilųjį telefoną „Iphone 6s 16 GB Gold“), o akcijos dieną, jam buvo paaiškinta, kad visi telefonai išparduoti. Tarnyba Nutarime konstatavo, kad būtent asmeninėje žinutėje skleistas tekstas paskatino vartotoją atvykti į parduotuvę, tačiau pareiškėjas su šia Tarnybos išvada nesutinka ir nurodo, kad vartotojui akcijos išvakarėse buvo suteikta informacija, jog jo pasirinktai prekei 10 proc. nuolaida nebus taikoma, todėl vartotojas negalėjo būti suklaidintas.

21. Teismas, nesutikdamas su minėtu pareiškėjo skundo argumentu, nurodė, kad iš pateikto pranešimo matyti, jog jame buvo pateikta informacija apie visoms prekėms taikytinas nuolaidas ir būtent pranešime pateikta informacija apie galimybę įsigyti prekę su nuolaida vartotoją paskatino atvykti į parduotuvę įsigyti telefoną „Iphone 6s 16 GB Gold“, tačiau jam buvo nurodyta, jog Apple produktams nuolaida nebus taikoma. Kadangi prie telefonų ekspozicijoje nebuvo nurodyta, kad telefonų parduotuvė neturi, vartotojas į parduotuvę atvyko ir kitą (akcijos) dieną įsitikinti, ar tikrai šiai prekei akcija nebus taikoma. Tyrimo metu iš pareiškėjo pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad paskutinis telefonas „Iphone 6s 16 GB Gold“ buvo parduotas dar 2015 m. spalio 27 d., t. y. prieš mėnesį, tačiau informacija vitrinoje apie tai, jog šios prekės parduotuvėje nėra, nebuvo pateikiama. Šios tyrimo metu nustatytos aplinkybės leido Tarnybai pagrįstai spręsti, kad teikdamas reklaminį pasiūlymą ir žinodamas informaciją apie šios prekės neturėjimą, pareiškėjas darė poveikį vartotojų (ne tik trečiojo asmens) ekonominiam elgesiui. Konkrečiai Ž. B. atvyko į parduotuvę siekdamas įsigyti minėtą prekę, o vėliau dar siekė įsitikinti, ar tikrai nuolaida nebus taikoma. Prekės kaina ir galimybė ją įsigyti su nuolaida yra veiksnys, turintis didelę įtaką vartotojo ekonominiam elgesiui. Todėl verslo subjektas, tokiu būdu darantis įtaką vartotojo ekonominiam elgesiui, privalo preciziškai laikytis profesinio atidumo reikalavimų. Pareiškėjas, prekybos vietoje nepateikdamas aiškios ir nedviprasmiškos informacijos apie prekes, kurios yra prekyboje, sudarė situaciją, kurioje vidutinis vartotojas galėjo suvokti, kad visoms vitrinose pateikiamoms prekėms taikoma nuolaida ir šios prekės yra prekyboje.

22. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai pripažino, jog tokia pareiškėjo vykdoma komercinė praktika, kai prekybos vietoje pateikiamas pasiūlymas įsigyti telefonus, tačiau nėra pateikiama konkrečios informacijos apie tai, ar šis modelis yra prekyboje, negali būti laikoma atitinkanti profesinio rūpestingumo ir atidumo reikalavimus ir atitinka Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą.

23. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl procedūrinio pažeidimo, t. y. nutarimas priimtas neteisėtos sudėties komisijos, teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš Taisyklių 3 punkto, komisija sudaroma iš ne mažiau kaip penkių narių ir pirmininko, kuris taip pat yra komisijos narys. Kaip matyti iš ginčijamo Nutarimo ir komisijos protokolo, priimant Nutarimą dalyvavo trys iš penkių komisijos narių, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, jog pažeidimo nagrinėjimui sudaryta komisija neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų.

24. Teismas, vertindamas atsakovo Nutarimą ir motyvus dėl 750 Eur baudos skyrimo pareiškėjui, sprendė, kad Tarnyba, svarstydama dėl konkretaus baudos dydžio skyrimo atsižvelgė į Įstatymu nustatytą skirtinos baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsakomybę lengvinančias (geranorišką bendradarbiavimą) aplinkybes, nenustačiusi sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, jo trukmę ir mastą. Tarnyba, įvertinusi nurodytus konkrečiam baudos dydžiui įtakos turinčius kriterijus, baudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, skyrė pareiškėjui ženkliai mažesnę nei pradinis vidurkis baudą. Tarnyba atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas mobiliojo telefono neturėjo jau 2015 m. spalio 27 d., tačiau 2016 m. lapkričio 26 d. parduotuvės vitrinoje vis dar buvo pateiktas pasiūlymas jį įsigyti. Tarnyba, vertindama pažeidimo mąstą, atsižvelgė į tai, kad akcija galėjo būti taikoma ir kitose pareiškėjo parduotuvėse, taip pat ir į tai, kad Įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą. Teismas pažymėjo, kad paskirta bauda (750 Eur), įvertinus galimybę skirti baudą nuo 289 Eur iki 8 688 Eur, yra beveik šešis kartus mažesnė nei baudos vidurkis (4 488,50 Eur), todėl atsižvelgiant į atsakovo įvertintą pažeidimo trukmę, pažeidimo pobūdį ir mastą, tokia bauda nelaikytina neproporcingai didele. Konstatavus, kad atsakovas Nutarime nurodytą Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą kvalifikavo teisingai, teismas sprendė, jog ginčo Nutarimu pareiškėjui skirta bauda yra teisėta ir pagrįsta, Nutarimą naikinti ar mažinti paskirtos baudos dydį nėra pagrindo.

III. 25. Pareiškėjas UAB „GV Group“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos Nutarimą.

26. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines Bendrovei priskiriamos tariamai neteisėtos veikos aplinkybes, konstatavo egzistuojant niekuo nepatvirtintas ir neįrodytas aplinkybes, darė teisės aktų nuostatomis nepagrįstą išvadą dėl administracinės procedūros teisėtumo. Bendrovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, tendencingai rėmėsi tik trečiojo asmens ir Tarnybos paaiškinimais bei jų turinį neteisingai interpretavo, Sprendimą esmine dalimi grindė prielaidomis, akivaizdžiai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri suformuota ne analogiško ir nepanašaus pobūdžio bylose.

27. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paneigė Bendrovės argumentus dėl aktualios srities pažeidimų tyrimo tvarką reguliuojančių teisės aktų pažeidimo. Tiek iki Nutarimo priėmimo, tiek priimdama Nutarimą, Tarnyba pažeidė Įstatyme ir poįstatyminiame akte numatytas aktualios srities pažeidimų nagrinėjimą reglamentuojančias nuostatas. Tarnyba nesilaikė Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų nagrinėjimo procedūros terminų ir nutarimą pradėti nagrinėjimo procedūrą priėmė praleidusi nustatytą terminą, Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka terminas nebuvo pratęstas. Be to, pažeidimą nagrinėjo neteisėtos sudėties komisija. Pažeidimo nagrinėjimui sudaryta komisija neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų. Pažymi, kad teisės aktais nustatytas nagrinėjimo procedūrų reglamentavimas nėra savitikslis, jis orientuotas į visumą būtinų ir privalomų sąlygų objektyviam ir nešališkam aplinkybių ištyrimui, įvertinimui bei tinkamam teisiniam kvalifikavimui. Ne teisės aktais nustatytos sudėties komisija galbūt ir dėl jos neteisėtos sudėties netinkamai ištyrė ginčo situaciją, neteisingai vertino ir nepagrįstai kvalifikavo Bendrovės veiksmus, kaip pažeidžiančius Įstatymą. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl komisijos sudėties tariamo atitikimo prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms ir teisės aktų nuostatoms.

28. Pareiškėjas akcentuoja, kad Tarnyba nepagrįstai Ž. B. laikė vartotoju, kadangi telefoną jis norėjo įsigyti įmonės vardu, todėl jis negali būti laikomas vartotoju Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies prasme. Pareiškėjo nuomone, kad ir prašymas, kurio pagrindu buvo inicijuota procedūra, yra su trūkumais, jame nenurodytas komercinės veiklos subjekto pavadinimas, o prašyme nurodytas prekių ženklas nesudaro pagrindo teigti, kad prašymas atitinka Įstatymo nustatytus reikalavimus. Tarnyba, kaip kompetentingas viešojo administravimo subjektas, galėjo ir turėjo nustatyti, kad prašyme nėra nurodytas atsakingas komercinės veiklos subjektas Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme. Prašyme nenurodžius atitinkamos informacijos, Tarnyba turėjo savalaikiai nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti (Įstatymo 16 str. 3 d. 1 p.). Tarnyba, priėmusi prašymą su trūkumais ir neįpareigojusi pareiškėjo trūkumą pašalinti, pačiai Tarnybai savalaikiai nenustačius atsakingo komercinės veiklos subjekto, buvo pažeisti ir Įstatyme nustatyti prašymų nagrinėjimo ir atsakomybės taikymo terminai.

29. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Įstatymo nuostatas. Bendrovės vertinimu, aktualiu atveju nėra pagrindo konstatuoti vartotojų ekonominio elgesio esminio iškreipimo faktą ar galimybę, o Tarnyba ir teismas nepagrįstai esmingai plečiamai aiškino Įstatymo nuostatas dėl galimos neigiamos įtakos vartotojų ekonominiam elgesiui. Įstatymų leidėjas draudžiama veika kvalifikuoja ne bet kokį vartotojų ekonominio elgesio iškreipimą, o tik esminį iškreipimą, draudžiama stebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti sprendimą bei tokiu būdu draudžiama paskatinti priimti sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs.

30. Pareiškėjas nurodo, kad iš Tarnybos ir pirmosios instancijos teismo argumentų matyti, kad vartotojų ekonominio elgesio tariamo iškreipimo turinį aktualiu atveju sudarė tai, kad reklaminėje žinutėje skleistas tekstas paskatino vartotoją atvykti į parduotuvę, „sukuriant įspūdį apie ypatingą kainos pranašumą“, tokiu būdu tariamai buvo iškreiptas vartotojo ekonominis elgesys „siūlomo produkto atžvilgiu“ bei tariamai pažeisti vartotojo teisėti lūkesčiai. Tačiau nagrinėjamu atveju reklaminis pasiūlymas dėl 10 proc. nuolaidos buvo orientuotas ne į konkrečią vartotojo pageidaujamą prekę (vieną iš mobiliojo telefono „iPhone 6S“ modifikacijų), ne į gamintojo pavadinimu ar funkcine paskirtimi apibrėžtą prekių grupę, o pasiūlyta nuolaida akcijos dieną Bendrovės parduotuvėje buvo taikoma visoms prekėms. Jeigu Bendrovės pasiūlyta vienadienė 10 proc. nuolaida visoms prekėms Tarnybos „sukūrimu įspūdžio“ apie „ypatingą kainos pranašumą“, klaidinanti veikla šiuo atveju galėtų pasireikšti tuo, kad žadėtoji nuolaida akcijos dieną nebūtų suteikiama. Tačiau nurodytos nuolaidos akcijos dieną buvo suteikiamos, šios aplinkybės byloje neginčijamos. Šios aplinkybės paneigia ir Tarnybos konstatuotą vartotojo ekonominio elgesio iškreipimą „siūlomo produkto atžvilgiu“ apimtimi: aktualiu atveju nėra jokio pagrindo siaurinti (ypač plačios apimties) „siūlomą produktą“ iki vienos konkrečios modifikacijos mobiliojo telefono ir tokiu būdu konstatuoti tariamą vartotojo ekonominio elgesio iškreipimo galimybę. Net plečiamai aiškinant Įstatymo nuostatas, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti bet kokį Bendrovės veiklos neigiamą poveikį vartotojų ekonominiams elgesiui. Nuolaida buvo suteikiama visoms prekėms.

31. Pareiškėjas nesutinka su išvada, kad nagrinėjamu atveju įvyko konkretus ir realus suklaidinimo, dėl kurio buvo iškreiptas vartotojo ekonominis elgesys, faktas. Tokią išvadą paneigia byloje nustatytos aplinkybės ir Ž. B. paaiškinimai, pateikti tiek prašyme Tarnybai, tiek nagrinėjant bylą Tarnybos komisijos posėdyje. Prie vartotojo prašymo pridėtoje reklaminėje medžiagoje matyti, kad „Black Friday“ akcijos dieną siūloma papildoma 10 proc. nuolaida viskam. Prekybinių nuolaidų pasiūlymas buvo ypač platus, todėl negalima teigti, kad minėtas pasiūlymas orientuotas tik į vartotojo subjektyviai išsirinktą vieną konkretų prekės modelį. Minėtas reklaminis pasiūlymas vidutinio vartotojo niekaip negalėjo orientuoti į tai, kad Bendrovė užtikrins visų asortimente buvusių ir esančių prekių pasiūlą. Pažymi, kad ir paties Z. B. teigimu, informacija apie tai, jog jo pageidaujamo telefono modelio Bendrovė prekyboje neturi, jam buvo suteikta dar akcijos išvakarėse. Todėl nėra pagrindo konstatuoti ekonominio elgesio bet kokio iškreipimo.

32. Bendrovės įsitikinimu, ginčo atveju nėra pagrindo konstatuoti bet kokį Įstatymo pažeidimą, o Tarnyba ir pirmosios instancijos teismas Įstatymų draudžiamų veikų definicijas interpretavo nepagrįstai plečiamai bei nepagrįstai sprendė dėl Bendrovės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tik atkartojo Tarnybos faktiškai ir teisiškai nepagrįstus motyvus, ir tik abstrakčiai pasisakė dėl paskirtos sankcijos tariamo proporcingumo.

33. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.

34. Atsakovas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes: motyvuojamoje dalyje aiškiai išdėstė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertinto bylos įrodymus bei vadovavosi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatomis. Tarnybos nuomone, teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas, esminę reikšmę tinkamam sprendimui priimti turinčias bylos aplinkybes, nurodytas tiek apelianto, tiek Tarnybos procesiniuose dokumentuose, taip pat tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, pateikė byloje surinktų įrodymų analizę, apibendrino įrodymus, padarė atitinkamas išvadas dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių.

35. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad Tarnyba plečiamai aiškino Įstatymo nuostatas dėl galimos neigiamos įtakos vartotojų ekonominiam elgesiui. Įstatyme ir Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvoje, kurią šis Įstatymas perkelia, nesąžiningos komercinės veiklos ir klaidinančios komercinės veiklos sąvokos formuluojamos taip, kad tokia veikla apima ne tik jau konkrečiai įvykusį vartotojo suklaidinimo ar kitokio jo ekonominio elgesio iškreipimo faktą, bet ir tokio suklaidinimo galimybe, t. y. vartotojui nėra būtina priimti konkretų sprendimą dėl sandorio (pavyzdžiui, įsigyti tam tikrą komercinio veiklos subjekto siūlomą preke), pakanka, jog vartotojas priimtų sprendimą vykti į prekybos vietą ar užeiti į parduotuve. Taigi, sprendžiant ar buvo padarytas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimas, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo komercinės veiklos subjekto veiksmais galimybe, o ne konkretų įvykusį suklaidinimo faktą. Be to, Europos Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos įgyvendinimo ir taikymo gairės“ nustatyta, kad sprendimas dėl sandorio, yra bet kuris sprendimas, kurį vartotojas priima dėl produkto pirkimo, pirkimo būdo ir sąlygų, visos sumos sumokėjimo ar mokėjimo dalimis, produkto įsigijimo ar atsisakymo, ar pasinaudojimo su produktu susijusia sutartine teise, nepriklausomai nuo to, ar vartotojas nusprendžia veikti, ar nesiimti veiksmų. Be to, pagal Europos Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, Direktyvos 2 straipsnio k punkto formuluote („bet kuris sprendimas“) reikia aiškinti plačiai ir tokiu atveju sprendimo dėl sandorio sąvoka apima įvairiausius vartotojo sprendimus dėl produktų ar paslaugų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, jog Tarnyba Nutarime plečiamai Įstatymo nuostatas dėl galimos neigiamos įtakos vartotojų ekonominiam elgesiui, yra nepagrįstas.

36. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju įvyko konkretus bei realus suklaidinimo, t. y. vartotojo ekonominio elgesio iškreipimo faktas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai rėmėsi sprendime nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl pareiškėjo teiginiai šiuo klausimu nepagrįsti.

37. Atsakovas pabrėžia, kad Tarnybos komisija Nutarime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui, kaip verslo subjektui, turi būti taikomi didesni profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimai. Pareiškėjas privalėjo tinkamai įgyvendinti savo, kaip verslo subjekto pareigą, t. y. tinkamai pateikti vartotojams informaciją apie akcijos metu turimas ar neturimas prekes ir joms taikomas nuolaidas. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas skunde teigia, jog jo pateiktas reklaminis pasiūlymas buvo skirtas visoms prekėms ir nebuvo nukreiptas į vieną konkrečią prekę, pažymi, jog jis skelbtos akcijos metu sąmoningai taikė rinkodaros modelį, kurio metu vartotojui asmeniškai buvo pateiktas ypatingos kainos pranašumas (nurodyta nuolaida visoms prekėms), siekiant paskatinti vidutinį vartotoją priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs, ypač atsižvelgiant į tai, kad vartotojai priimti sprendimą nagrinėjamu atveju turėjo per itin trumpą laiką, t. y. 1 dieną.

Taigi būtent asmeninėje žinutėje skleistas tekstas paskatino vartotoją atvykti į parduotuvę, sukuriant įspūdį apie ypatingą kainos pranašumą bei taip iškreipiant vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu ir pažeidžiant vartotojo teisėtų lūkesčių principą. Pažymi, kad apeliantas jau 2015 m. spalio 27 d. žinojo, jog prekyboje neturi mobiliojo telefono „Iphone“ 6s 16 GB Gold“, tačiau nepaisant to, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir prekybos vitrinoje prie eksponuojamų mobiliųjų telefonų, nepateikė vartotojams informacijos, kad mobiliojo telefono „Iphone“ 6s 16 GB Gold“ neturi, ir kad šiai prekei 10 proc. nuolaida nebus taikoma.

Taigi pareiškėjas, pateikdamas vartotojams tokio pobūdžio reklaminį pasiūlymą, pasinaudojo pranašesne savo padėtimi ir žinodamas aplinkybę, jog prekyboje mobiliojo telefono „Iphone“ 6s 16 GB Gold“ neturi, darė poveikį vartotojų ekonominiam elgesiui, nesuteikdamas vartotojams informacijos apie minėtos prekės neturėjimą. Būtent tokie jo veiksmai paskatino Ž. B. priimti sprendimą, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs, t. y. Ž. B. atvyko į pareiškėjui priklausančią parduotuvę su tikslu įsigyti mobilųjį telefoną „Iphone“ 6s 16 GB Gold“.

Tokia veikla neatitiko Įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto profesinio atidumo, kaip protingumo standarto, sąžiningos verslo praktikos rinkoje reikalavimų ir iškreipė vidutinio vartotojo ekonominį elgesį.

38. Atsakovas, vertindamas apeliacinio skundo teiginius dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos dydžio, pažymi, kad skirdamas apeliantui 750 Eur baudą už Įstatymo pažeidimą Tarnybos komisija vertino visas su pareiškėjo padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, t. y. be kitų aplinkybių atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, o tyrimo metu bendradarbiavo bei teikė visą reikalingą ir turimą medžiagą, tačiau, Tarnybos komisija, vertindama pažeidimo pobūdį, taip pat atsižvelgė į tai, kad jo vykdyta veikla turi Įstatymu draudžiamos nesąžiningos komercinės veiklos požymių, o veiksmai suklaidino vartotojus bei paveikė jų ekonominį elgesį. Tarnybos komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas jau nuo 2015 m. spalio 27 d. žinojo, jog mobiliojo telefono „Iphone“ 6s 16 GB Gold“ vartotojams pasiūlyti negali, tačiau teikdamas reklaminį pasiūlymą, elgėsi neatsakingai ir nurodė, jog pasiūlymas bus taikomos visoms parduotuvėje esančios prekėms, įskaitant ir šiam mobiliajam telefonui. Be to, žinodamas šį faktą, nepateikė informacijos parduotuvės vitrinoje šalia mobiliųjų telefonų ekspozicijos, jog minėtos prekės neturi.

39. Atsakovas pažymi, kad Tarnyba nutarimą priėmė išsamiai įvertinusi visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, teisės aktuose numatytus reikalavimus, taip pat atsižvelgdama į tai, kad vertinant komercinės veiklos subjekto veiklą nesąžiningos komercinės veiklos atžvilgiu, svarbu yra ne tik vieno vartotojo ginčas, bet ir susiklosčiusių aplinkybių poveikis kitiems vartotojams bei tai, kad pareiškėjas, būdamas atidžiu ir rūpestingu komercinės veiklos subjektu, elgėsi neatsakingai ir tinkamai nepateikė vartotojams informacijos apie mobiliojo telefono „Iphone“ 6s 16 GB Gold“ prekyboje neturėjimą. Todėl Tarnybos paskirta nuobauda yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui, o baudos dydis yra tinkamai individualizuotas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai bei motyvai nėra pagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 12NKV-94, kuriuo pareiškėjui dėl Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies pažeidimo, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, skirta 750 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

41. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia nesutikimo argumentais dėl materialinės teisės taikymo ginčo santykiams, nurodo atsakovo, skiriant baudą, padarytus procedūrinius pažeidimus bei nesutinka su šiam ginčui taikyta teismų praktika.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir pilnai ištyrė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netyria, remiasi jais atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus.

43. Dėl apeliacinio skundo argumentų apie atsakovo padarytus procedūrinius pažeidimus priimant nutarimą dėl sankcijos skyrimo pažymėtina, kad sankcijos paskyrimo teisėtumui yra reikšmingi pagrindinių procedūrų pažeidimai, sudarantys skundžiamo akto panaikinimo pagrindą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas)).

44. Šio ginčo atveju sankcijos skyrimo procedūra reglamentuota Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1R-68 patvirtintomis Lietuvos Respublikos Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), kurių 1 punktu nustatyta, kad Taisyklės nustato Įstatymo pažeidimų, priskirtų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – Tarnyba) pagal Įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, nagrinėjimo ir baudų bei įspėjimų skyrimo tvarką (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. vasario 11 d.) bei taip pat valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1-11 patvirtintu valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamentu (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 23 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d.) (toliau – Darbo reglamentas).

45. Taisyklių 3 punktu nustatyta, kad Įstatymo pažeidimus nagrinėja Tarnybos direktoriaus įsakymu iš Tarnybos darbuotojų sudaryta komisija (toliau – Komisija). Komisiją sudaro pirmininkas ir ne mažiau nei 5 nariai. Visi Komisijos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemiamas yra Komisijos pirmininko balsas. Tik Taisyklių 3 punkte nurodytos sudėties ir narių skaičių atitinkanti Komisija yra teisėta ir jos priimti nutarimai dėl padarytų pažeidimų yra teisėti.

46. Darbo reglamento 66 punktu nustatyta, kad visi Komisijos sprendimai priimami balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip pusei Komisijos narių, įskaitant Komisijos pirmininką. Komisijos nariai neturi teisės atsisakyti balsuoti arba susilaikyti balsuojant. Balsams pasidalijus po lygiai, lemiamas yra Komisijos pirmininko balsas.

47. Darbo reglamento 66 punkto ir Taisyklių 3 punkto normų sisteminė analizė konkurencijos vertinimui yra reikšminga tuo aspektu, jog Taisyklių 3 punktu (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. vasario 10 d. iki 2012 m. sausio 13 d.) buvo nustatyta, kad „visi Komisijos sprendimai priimami balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip pusei Komisijos narių, įskaitant Komisijos pirmininką“. Tai atitiko Darbo reglamento 66 punkto minėta nuostata (nutarties 47 punktas). Tačiau vėlesnėje Taisyklių 3 punkto redakcijoje (įsigaliojusi nuo 2014 m. vasario 11 d.) minėta nuostata buvo panaikinta, todėl daroma išvada, kad šis pakeitimas yra tikslingas ir yra aiškintinas taip, kad visi Komisijos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma dalyvaujant visai komisijos sudėčiai, nurodytai Taisyklių 3 punkte.

48. Darbo reglamento 66 punktu, lyginant su Taisyklių 3 punktu (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. vasario 11 d.), yra išplėsta komisijos teisė priimti sprendimus toje apimtyje, kad jie priimami „dalyvaujant ne mažiau kaip pusei Komisijos narių, įskaitant Komisijos pirmininką“. Toks reguliavimas yra negalimas, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytam sistemiškumo principo, reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams <....>. Žemesnės galios teisės aktu negali būti kuriamos naujos teisės normos, konkuruojančios su aukštesnės galios teisės aktu. Esant tokiai situacijai teismas taiko Taisyklių 3 punkto nuostatas, kadangi negali taikyti teisės akto, prieštaraujančio aukštesnės galios teisės aktui.

49. Šioje byloje ginčijamą nutarimą dėl baudos paskyrimo priėmė trys komisijos nariai, nors Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr.1-9 „Dėl komisijos sudarymo“ patvirtinta komisija buvo sudaryta iš 4 narių ir komisijos pirmininko. Taigi, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 12NKV-94 priėmė neteisėtos sudėties komisija, o tai vertinama kaip pagrindinės procedūros pažeidimas ir nutarimas dėl šios pažaidos naikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

50. Pripažinus procedūrinį pažeidimą, sudarantį pagrindą panaikinti ginčijamą nutarimą, kiti apeliacinio skundo argumentai nevertinami, kadangi nėra reikšmingi šios bylos baigčiai.

51. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GV Group“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GV Group“ skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 12NKV-94 „Dėl UAB „GV Group“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė