2021-04-07 Nr. AB-6985-3-61-3-02615-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-945-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02615-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM, Krašto apsaugos ministerija, atsakovas) įgalioto atstovo – ministerijos kanclerės D. B. 2019 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. VP-70 2.2 punktą, kuriuo nustatytas pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) už tarnybą dydis 24,63 procento nuo 851,80 Eur darbo užmokesčio vidurkio ir nustatyta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos suma – 209,80 Eur; 2) pripažinti neteisėtu norminį administracinį aktą, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas administracinis sprendimas – Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 (2007 m. kovo 28 d. redakcija, galiojo nuo 2007 m. balandžio 1 d.; toliau – ir Sąlygos), 13 punktą kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktui – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (2008 m. birželio 17 d. redakcija, galiojo nuo 2008 m. liepos 1 d.; toliau – ir KASOKTĮ) 60 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių nuostatoms.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Krašto apsaugos ministro 2008 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-1025 ir jo 3-io priedo pagrindu pareiškėjas buvo komandiruotas į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui buvo pavesta mokėti nustatytą tarnybinį atlyginimą, butpinigius, kelionės išlaidas, sveikatos draudimo, bagažo gabenimo, nakvynės ir kitas su kelione susijusias išlaidas, o taip pat 15 bazinių dydžių kompensaciją už tarnybos užsienyje specifiką (minėto įsakymo 3.1.2 ir 3.2.1 punktai). Pareiškėjas 2019 m. sausio 17 d. buvo išleistas į atsargą.

2.2. Pareiškėjas 2019 m. sausio 22 d. kreipėsi į KAM Finansų ir apskaitos departamentą su prašymu parengti darbo užmokesčio pažymėjimą, kuriame būtų nurodytas paeiliui ištarnautų 4-ių tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12-os mėnesių (2008 m. lapkričio 1 d. – 2009 m. spalio 31 d., 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d., 2018 m. sausio 17 d. – 2019 m. sausio 16 d.) jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkis. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas 2019 m. kovo 13 d. raštu Nr. S-293 pateikė atsakymą, kad nuo 2008 m. lapkričio mėnesio iki 2009 m. spalio mėnesio įtraukta išmokėta kompensacija už tarnybos krizės regione specifiką, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsniu nenumatyta pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, pasiūlyta pasirinkti kitą jam palankiausiai mokėtą tarnybinio atlyginimo laikotarpį.

Pareiškėjas nesutiko su minėtame rašte pateiktu pasiūlymu ir kito jam palankiausiai mokėto tarnybinio atlyginimo laikotarpio nepasirinko. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr. S-561 pareiškėją informavo, kad priedai už tarnybos krizės regione specifiką buvo mokami iki 2007 m. kovo 31 d.; jie buvo įskaičiuoti į tarnybos laiką pensijai skirti atsižvelgiant į teismų sprendimus; pareiškėjo buvimo tarptautinėje operacijoje (duomenys neskelbtini) metu nuo 2008 m. lapkričio mėnesio iki 2009 m. gegužės mėnesio buvo mokama kompensacija; pareiškėjo pateiktame 2019 m. vasario 18 d. darbo užmokesčio pažymėjime Nr. PD-336 įtraukta kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką, kuri buvo mokėta pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. spalio 28 d.

įsakymą Nr. V-1025 „Dėl PAG-8 karių siuntimo į (duomenys neskelbtini)“; ši kompensacija pagal Įstatymo 7 straipsnį neįskaitoma į darbo užmokesčio vidurkį. Pareiškėjui kartu su minėtu raštu išsiųstas pasirašyti Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2019 m. balandžio 17 d. parengtas darbo užmokesčio pažymėjimas Nr. PD-922, kuriame nurodyta, jog per vieną mėnesį jo nepasirašius (pareiškėjas nepasirašė) arba nepateikus kito darbo užmokesčio pažymėjimo su apskaičiuotu pareiškėjui palankesniu mokėto darbo užmokesčio vidurkiu, bus paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija.

KAM kanclerė D. B. 2019 m. birželio 7 d. priėmė skundžiamą įsakymą Nr. VP-70, kurio 2.2 punktu nustatė pareiškėjo valstybinės pensijos už tarnybą dydį.

2.3. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 7 straipsniu ir Sąlygų (redakcija, galiojusi iki 2007 m. sausio 1 d.) 13 punktu, nusprendė, jog atsižvelgiant į teismų sprendimus priedai už tarnybos krizės regione specifiką buvo mokami ir įskaičiuoti į tarnybos laiką pensijai skirti iki 2007 m. kovo 31 d.; pagal minėto nutarimo 2007 m. kovo 28 d. redakciją nuo 2007 m. balandžio 1 d. už tarnybos užsienyje specifiką kariams buvo pradėtos mokėti kompensacijos, kurios neįskaičiuojamos į darbo užmokesčio vidurkį. Toks teisinis šio klausimo reglamentavimas ir aiškinimas yra ydingi ir prieštarauja tiek aukštesniems pagal hierarchiją teisės aktams, tiek teisingumo, protingumo ir teisinės valstybės principams.

Lyginant ir analizuojant Įstatymo redakcijas, galiojusias tiek pareiškėjo pasiuntimo į (duomenys neskelbtini) (2008 m. spalio 28 d.), tiek skundžiamo 2019 m. birželio 7 d. Įsakymo dėl pensijos skyrimo metu, matyti, jog abiem atvejais karių pensijos už tarnybą dydis priklauso nuo jam nustatyto darbo užmokesčio, į kurį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją, kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.

Šiuo atveju yra tam tikras neatitikimas tarp Įstatymo, kuriame tarp priedų, įskaitomų į karių darbo užmokestį pensijos už tarnybą dydžiui apskaičiuoti, neįrašytas priedas už ypatingą pareigų specifiką, nors toks priedas yra nurodytas abejose KASOKTĮ 60 straipsnio redakcijose, galiojusiose tiek pareiškėjo pasiuntimo į (duomenys neskelbtini), tiek skundžiamo Įsakymo dėl pensijos skyrimo metu. Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32 patvirtinto Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) redakcijose, galiojusiose tiek pareiškėjo pasiuntimo į (duomenys neskelbtini), tiek skundžiamo Įsakymo dėl pensijos skyrimo metu, matyti, kad abiem atvejais į kario vidutinį atlyginimą įskaitomi priedai už pareigas, susijusias su ypatinga pareigų specifika.

Tiek KASOKTĮ, tiek ir Aprašas pareiškėjo išsiuntimo į tarptautinę operaciją (duomenys neskelbtini) ir skundžiamo Įsakymo dėl pensijos skyrimo metu reglamentavo, kad jam turėjo būti mokamas būtent priedas už pareigas, susijusias su ypatinga pareigų specifika, kuris turėjo būti įskaitytas į karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį, o ne kompensacija.

3. Atsakovas KAM atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Lietuvos kariuomenės vadas 2019 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. PK-27 „Dėl vyr. srž. A. R. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju 2019 m. sausio 16 d. ir išleido jį į atsargą. Pareiškėjas 2019 m. sausio 17 d. pateikė prašymą skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir priedą, pasirinko 12 mėnesių laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio mėnesio iki 2009 m. spalio mėnesio. Pagal jo pasirinktą laikotarpį Lietuvos kariuomenė parengė Darbo užmokesčio pažymėjimą, kuriame buvo nustatytas vidutinis darbo užmokesčio vidurkis – 851,80 Eur, kuris paskaičiuotas neįtraukiant į jį kompensacijos už tarnybos užsienyje specifiką. Atsižvelgiant į Darbo užmokesčio pažymėjime nustatytą darbo užmokesčio vidurkį buvo priimtas Krašto apsaugos ministerijos sprendimas, kuriuo pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija.

3.2. Pagal KASOKTĮ 60 straipsnį, nustatantį profesinės karo tarnybos karių tarnybinio atlyginimo sudėtines dalis, pareiškėjo gauta kompensacija už tarnybą užsienyje specifiką nepatenka į tarnybinio atlyginimo sudėtį. KAM įsakymu pareiškėjui nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2009 m. gegužės 6 d. tarnybos tarptautinėje operacijoje (duomenys neskelbtini) metu kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką buvo mokama vadovaujantis tuo metu galiojančiomis Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 287 patvirtintomis Sąlygomis. Šis Vyriausybės nutarimas priimtas vadovaujantis KASOKTĮ 61 straipsnio ir Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo pagrindais. Pareiškėjui mokėta kompensacija už tarnybos krizės regione specifiką negali būti laikoma sudėtine tarnybinio atlyginimo dalimi nei pagal KASOKTĮ 60 straipsnį, nei pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kanclerės 2019 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. VP-70 2.2 punktą, kuriuo nustatytas pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydis – 24,63 procento nuo 851,80 Eur darbo užmokesčio vidurkio ir nustatyta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos suma – 209,80 Eur, ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti valstybinės pensijos perskaičiavimo ir skyrimo pareiškėjui klausimą.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl to, ar pareiškėjo gauta prie tarnybinio atlyginimo kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką nuo 2008 m. lapkričio mėnesio iki 2009 m. gegužės mėnesio, kai buvo mokama kompensacija, turi būti įtraukta į Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje išvardytas pajamas, į kurias valstybinę pensiją skirianti institucija, t. y. KAM, privalo atsižvelgti apskaičiuodama pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį.

6. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas analogišką ginčą, 2017 m. kovo 6 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-767-502/2017) yra išaiškinęs, jog pareiškėjui krašto apsaugos ministro įsakymu paskirtas priedas (dalyvavimo tarptautinėje operacijoje už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės zonos ribų atveju už tarnybos krizės regione specifiką) turi būti įtrauktas į apskaičiuojamą darbo užmokesčio vidurkį valstybinei pensijai gauti. Krašto apsaugos ministro įsakymu paskirtas priedas, remiantis KASOKTĮ 60 straipsnio 4, 5 dalių ir 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis laikytinas profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo sudėtine dalimi. Pareiškėjui paskirtas priedas neatitinka Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo (patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32) 4 punkte nurodytų išmokų. Aplinkybė, kad Sąlygos buvo pakeistos ir priedai buvo pakeisti kompensacijomis, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjui buvo paskirta kompensacinio pobūdžio išmoka. Tokia pati pozicija yra išdėstyta ir naujausioje šiuo klausimu LVAT nutartyje (žr., 2019 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje eA-1434-756/2019).

7. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju Krašto apsaugos ministro 2008 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-1025 pareiškėjui paskirtas 15 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką (2.2. papunktis), laikytinas profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo sudėtine dalimi. Taigi nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2009 m. gegužės 6 d. tarnybos tarptautinėje operacijoje (duomenys neskelbtini) metu pareiškėjui mokėta kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką turi būti laikoma sudėtine tarnybinio atlyginimo dalimi. Teismo nuomone, atsakovo argumentai nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių bei LVAT pateiktų išaiškinimų, aktualių nagrinėjant šią bylą.

8. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, todėl panaikino ginčijamo Įsakymo dalį – 2.2 punktą, o atsakovą įpareigojo iš naujo spręsti valstybinės pensijos perskaičiavimo ir skyrimo pareiškėjui klausimą pagal teismo sprendime anksčiau pateiktą išaiškinimą. Teismas pažymėjo, kad tik įpareigojus atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo pensijos perskaičiavimo klausimą, pastarojo teisės bus apgintos iš esmės ir administracinė procedūra bus įgyvendinama, atsižvelgus į šį teismo sprendimą.

9. Teismas pareiškėjo prašymo kreiptis į LVAT dėl norminės bylos iškėlimo netenkino, kadangi apgynus jo pažeistas teises šiuo teismo sprendimu minėtas prašymas tapo nebeaktualus.

III. 10. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir rėmėsi LVAT išspręstų nepanašių administracinių bylų suformuotomis teisės normų aiškinimo taisyklėmis, todėl sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2009 m. gegužės 6 d. tarnybos tarptautinėje operacijoje (duomenys neskelbtini) metu pareiškėjui mokėta kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką turi būti laikoma sudėtine tarnybinio atlyginimo dalimi.

10.2. Pirmosios instancijos teismas, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodė, kad Krašto apsaugos ministro 2008 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-1025 buvo paskirtas 15 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką (2.2 papunktis), kuris remiantis anksčiau minėtomis įstatymo nuostatomis, laikytinas profesinės karo tarnybos tarnybinio atlyginimo sudėtine dalimi. Tačiau Krašto apsaugos ministro 2008 m. spalio 28 d. įsakyme Nr. V- 1025 nėra 2.2 papunkčio, iš Krašto apsaugos ministro 2008 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-1025 preambulės, 1.3 ir 3.2.1 papunkčių matyti, kad pareiškėjui nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2009 gegužės 6 d. tarnybos tarptautinėje operacijoje (duomenys neskelbtini) metu mokėta 15 bazinių dydžių kompensacija, o ne priedas, už tarnybos užsienyje specifiką. Taigi teismas ne tik, kad netinkamai nustatė faktines aplinkybes, bet ir neišsiaiškino, kas buvo pareiškėjui mokėta aptariamu laikotarpiu, t. y. priedas ar kompensacija, 15 MMA ar 15 bazinis dydis. Pirmosios instancijos teismas taikė ne tos Sąlygų redakcijos nuostatas ir / ar tiesiog rėmėsi išnagrinėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties tekstu, kuris nagrinėjamai bylai nėra aktualus.

10.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi LVAT 2017 m. kovo 6 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-767-502/2017) ir 2019 m. liepos 4 d. nutartyje (administracinėje byloje eA-1434-756/2019) pateiktomis teisės normų taikymo ir aiškinimo taisyklėmis. Šiose LVAT išnagrinėtose bylose buvo išaiškinta atitinkamuose laikotarpiuose nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. ir nuo 2005 m. lapkričio 28 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. tarnavusių (duomenys neskelbtini) karių mokėtų priedų už tarnybos krizės regione specifiką įskaitymo į kario vidutinį tarnybinį atlyginimą pagal nurodytu laikotarpiu galiojusius teisės aktus tvarka. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas (duomenys neskelbtini) tarnavo nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2009 m. gegužės 6 d. ir tuo metu teisinis reglamentavimas dėl priedo mokėjimo ir kitos sąlygos buvo pasikeitusios, nei buvo išnagrinėtose LVAT bylose.

10.4. Teismas negalėjo ignoruoti Vyriausybės nustatytų aktualių nagrinėjamai bylai Sąlygų 13 punkto nuostatų ir kitų, nustatančių kariams už dalyvavimą tarptautinėje operacijoje ar tarptautiniame kariniame vienete kompensacijos (o ne priedo) mokėjimą, nes šio teisės akto normos nebuvo nuginčytos ar panaikintos aktualiu laikotarpiu. Jeigu, teismo vertinimu, minėtų Sąlygų nuostatos, nustatančio kompensacijos mokėjimą už krizės regione specifiką, laikomos kaip priedo mokėjimas, tai, atsakovo nuomone, teismas turėjo tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į LVAT dėl norminės bylos iškėlimo – Sąlygų 13 punkto, kaip prieštaraujančio aukštesnės galios teisės aktui – KASOKTĮ 60 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių nuostatoms (2008 m. birželio 17 d. redakcija, galiojo nuo 2008 m. liepos 1 d.).

11. Pareiškėjas A. R. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

11.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ir pasikeitus minėtų Sąlygų redakcijai, numatančiai kompensacijos skyrimą už tarnybos tarptautinėse operacijose specifiką, susijusią su didesne rizika ir atsakomybe, nors formaliai pareiškėjui skundžiamu KAM Įsakymu buvo paskirta kompensacija, savo esme minėta išmoka laikytina tarnybinio atlyginimo priedu ir sudėtine jo dalimi, kuri turėtų būti įskaityta į profesinės tarnybos kario vidutinį atlyginimą.

11.2. Tiek pareiškėjo skundžiamo Įsakymo priėmimo metu, tiek jo kreipimosi dėl pensijos paskyrimo metu KASOKTĮ nustatė būtent priedo, o ne kompensacijos skyrimą kariams už pareigų, susijusių su ypatinga pareigų specifika, ėjimą, o Vyriausybei buvo pavesta įgyvendinti minėtas nuostatas. Taigi, nagrinėjamoje byloje teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjui už jo tarnybą (duomenys neskelbtini) paskirta kompensacija už ypatingą pareigų specifiką savo esme laikytina tarnybinio atlyginimo priedu, kuris įskaitytinas į tarnybinio atlyginimo vidurkį ir į kurį atsižvelgtina apskaičiuojant pareiškėjo pensijos dydį.

11.3. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui paskirtas priedas neatitinka Aprašo 4 punkte nurodytų išmokų, o aplinkybė, kad Sąlygos buvo pakeistos ir priedai pakeisti kompensacijomis, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjui buvo paskirta kompensacinio pobūdžio išmoka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos įgalioto atstovo – ministerijos kanclerės D. B. 2019 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. VP-70 2.2 punkto, kuriuo nustatytas pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydis 24,63 procento nuo 851,80 Eur darbo užmokesčio vidurkio ir nustatyta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos suma – 209,80 Eur, pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kanclerės 2019 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. VP-70 2.2 punktą ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti valstybinės pensijos perskaičiavimo ir skyrimo pareiškėjui klausimą.

14. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, jį argumentuodamas tuo, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei netinkamai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų (2007 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 297 redakcijos) nuostatos.

17. KASOKTĮ (redakcija, galiojusi atsakovo administracinio akto priėmimo metu) 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimas susideda iš tarnybinio atlyginimo ir šio straipsnio 4 dalyje nustatytų priedų. Pagal Įstatymo 60 straipsnio 4 dalį profesinės karo tarnybos kariams skiriami tokie priedai: priedas už atsakomybę (1 p.), priedas už ypatingą pareigų specifiką (2 p.), priedas už ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas (3 p.). KASOKTĮ 60 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas priedas už ypatingą pareigų specifiką numatytas profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems skrydžius kartu su orlaivio įgula ir krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens pasiųstiems atlikti tarnybinės užduoties tarptautinės operacijos vietovėje; profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems pratybas ar kovinį budėjimą kartu su laivo įgula bei atliekantiems tarnybą karinių jūrų pajėgų karo laive, plaukiojančiame Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat kitų valstybių teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje arba atviroje jūroje; profesinės karo tarnybos kariams, atliekantiems užduotis, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės, kai tos užduotys buvo atliekamos Lietuvos Respublikos teritorijoje.

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) buvo komandiruotas nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2009 m. gegužės 6 d. įskaitytinai Krašto apsaugos ministro 2008 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-1025 kaip Logistinės paramos elemento karys. Tuo metu galiojusio KASOKTĮ 60 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. kovo 16 d.) 4 dalyje buvo nustatyta, kad tam tikroms profesinės karo tarnybos karių pareigoms, susijusioms su didesne vadų (ne žemesne kaip bataliono vado) atsakomybe ar ypatinga pareigų specifika, nustatomi pareiginiai tarnybinio atlyginimo priedai, kurie mokami, kol karys eina šias pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje buvo nurodyta, kad profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžius, taip pat pareigų, kurias einant mokamas pareiginis priedas, sąrašą ir šias pareigas atitinkančių priedų dydžius nustato Vyriausybė. Vyriausybė taip pat gali nustatyti priedus kariams, kurie turi ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas. KASOKTĮ 61 straipsnyje buvo numatyta, kad karių tarnybos rengimosi tarptautinėms operacijoms ir tarptautinių operacijų metu, taip pat tarnybos šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų 13 punkte (ginčui aktuali 2007 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 297 redakcija) nustatytos papildomos apmokėjimo sąlygos kariams ir tarnautojams už tarnybą: 13.1. kai jie siunčiami dalyvauti tarptautinėje operacijoje: 13.1.1. kas mėnesį – nuo 10 iki 20 bazinių dydžių kompensacija kariams už tarnybos užsienyje specifiką <...>. Kompensacijų kariams <...> dydžius nustato ir keičia atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos pobūdį, vietą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas krašto apsaugos ministras; 13.1.2. kas mėnesį – 0,2 bazinio dydžio kompensacija ryšio išlaidoms padengti.

20. Anksčiau minėto krašto apsaugos ministro 2008 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-1025 3.1. punkte, be kita ko, nurodyta mokėti siunčiamiems į tarnybą (duomenys neskelbtini) kariams iš programos „Sausumos pajėgos“ valstybės funkcijos „Dalyvavimas tarptautinėse operacijose“ Lietuvos kariuomenės tikslinės paskirties mokėjimams skirtų lėšų 15 bazinių dydžių kompensaciją už tarnybos užsienyje specifiką, apmokėti kelionės, sveikatos, draudimo, bagažo gabenimo, nakvynės ir kitas su kelione susijusias išlaidas pagal pateiktas sąskaitas.

21. Sistemiškai aiškinant Sąlygų 13 punkto ir krašto apsaugos ministro įsakymo 3.1. punkto nuostatas visiškai pritartina atsakovo pozicijai, kad pareiškėjui jo tarnybos tarptautinėje operacijoje metu buvo mokama būtent kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką, bet ne priedas, skirtas profesinės karo tarnybos karių pareigoms, susijusioms su didesne vadų (ne žemesne kaip bataliono vado) atsakomybe ar ypatinga pareigų specifika, arba kokios nors kitos rūšies Vyriausybės nustatytas priedas. Tuo šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apeliacine tvarka išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. A-767-502/2017 ir Nr. eA-1434-756/2019, kuriomis priimdamas atsakovo ginčijamą sprendimą nepagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

22. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje (ginčui aktuali 2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1354 redakcija) nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.

23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32 patvirtinto Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo 2 punktą į kario vidutinį atlyginimą įskaitoma: 2.1. kario tarnybinis atlyginimas; 2.2. (nagrinėjamam ginčui aktuali 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 878 redakcija) priedas už atsakomybę, priedas už ypatingą pareigų specifiką, priedas už ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas, taip pat priemokos kariams, paskirtiems atlikti karinę tarnybą į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas (toliau visi kartu – priedai); 2.3. šventinės premijos (Kalėdų ir Velykų proga), premijos už pavyzdingą tarnybą, piniginės premijos už ypatingą pasižymėjimą tarnyboje (toliau – ir premijos); 2.4. vienkartinės piniginės išmokos už pirmus 4 nepertraukiamos profesinės karo tarnybos metus (toliau – vienkartinės piniginės išmokos). Pagal Aprašo 4 punktą kario vidutinio atlyginimo skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas kario vidutinis atlyginimas. Kario vidutinis atlyginimas apskaičiuojamas pagal skaičiuojamojo laikotarpio tarnybinį atlyginimą su priedais, apskaičiuotą pagal faktiškai tarnautą laiką. Premijos ir vienkartinės piniginės išmokos į kario vidutinį atlyginimą įtraukiamos Aprašo 10 ir 11 punktuose nustatyta tvarka.

24. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo kompensacijos už tarnybos užsienyje specifiką, kai asmuo buvo komandiruotas dalyvauti tarptautinėje operacijoje, nėra įskaitomos į kario vidutinį atlyginimą, jos taip pat nelaikytinos ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytu priedu, kuris įskaitomas į darbo užmokesčio vidurkį, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai paskaičiuoti ir skirti. Ši aplinkybė iš esmės buvo nurodyta pareiškėjui adresuotame Lietuvos kariuomenės gynybos štabo 2019 m. kovo 13 d. rašte Nr. S-293, pasiūlant jam pasirinkti kitą palankiausiai mokėtą tarnybinio atlyginimo laikotarpį, bei 2019 m. gegužės 3 d. rašte Nr. S-561, tačiau pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad jam išmokėta kompensacija už tarnybos krizės regione specifiką turi būti įtraukta į darbo užmokestį ir kito laikotarpio nepasirinko. Pareiškėjo teiginys, kad jam turėjo būti mokamas būtent priedas už pareigas, susijusias su ypatinga pareigų specifika, kuris turėjo būti įskaitytas į karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį, o ne kompensacija, visiškai nepagrįstas, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad jis patenka į KASOKTĮ 60 straipsnio 4 dalyje nurodytų karių kategoriją (žr. 17 šio sprendimo punktą).

25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą faktinių aplinkybių nustatymo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir neteisingai aiškino bei taikė ginčui išspręsti taikytinas teisės normas bei nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota bylose, kurios savo faktinėmis aplinkybėmis ir jose taikytomis teisės normomis skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Kadangi pareiškėjas su atsakovo 2019 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. VP-70 2.2 punktu nesutiko tik todėl, kad į jo pasirinkto tarnybinio atlyginimo laikotarpį buvo atsisakyta įtraukti 15 bazinių dydžių kompensaciją už tarnybos užsienyje specifiką, kuri jam buvo paskirta komandiravus į (duomenys neskelbtini) nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2009 m. gegužės 6 d., tačiau kitu aspektu atsakovo atliktų valstybinės kario pensijos paskaičiavimų neginčijo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kanclerės 2019 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. VP-70 2.2 punktą, bei įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti valstybinės pensijos perskaičiavimo ir skyrimo pareiškėjui klausimą.

26. Pareiškėjo prašymas kreiptis į LVAT dėl norminės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismo taip pat negalėjo būti tenkinamas, kadangi norminis aktas (jo dalis) (Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų 13 punktas), kurio teisėtumą pareiškėjas skunde teismui prašė ištirti, priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Vyriausybės priimtų aktų, kurie turi būti taikomi konkrečioje byloje, galimą prieštaravimą įstatymams ar Konstitucijai gali tirti tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (ABTĮ 4 str. 2 d.).

27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Krašto apsaugos ministro 2008 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-1025 pagrindu buvo išmokėta kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką. KASOKTĮ 61 straipsnyje buvo numatyta, kad karių tarnybos rengimosi tarptautinėms operacijoms ir tarptautinių operacijų metu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Taigi įstatymų leidėjas suteikė Vyriausybei įgalinimus nustatyti papildomas apmokėjimo sąlygas už tarnybą kariams ir tarnautojams už tarnybą, kai jie siunčiami dalyvauti tarptautinėje operacijoje: kas mėnesį nuo 10 iki 20 bazinių dydžių kompensaciją kariams už tarnybos užsienyje specifiką, o tarnautojams – nuo 10 iki 20 bazinių dydžių su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensaciją, kuri krašto apsaugos ministro gali būti keičiama atsižvelgiant į tarptautinės operacijos pobūdį, vietą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas. Tokios kompensacijos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra susijusios nei su ypatinga pareigų specifika, nei su didesne vadų atsakomybe, nei su ypatingų karinių specialybių kvalifikacinėmis kategorijomis. Tokios kompensacijos, skirtingai nei priedai, nėra apmokestinamos fizinių asmenų pajamų mokesčiu ir asmens socialinio draudimo įmokomis (t.y. išmokama visa priskaičiuota kompensacijos suma). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, dėl Vyriausybės nutarimu patvirtinto teisės akto, kuris turi būti taikomas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

28. Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą pareiškėjo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą pareiškėjo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė