2020-10-07 Nr. AB-18665-3-62-3-02604-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-927-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02604-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. M. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. M. ir V. M. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – K. I.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai I. M. ir V. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami: 1)atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. A-253 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), panaikinimo ir panaikinti šį įsakymą, 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 8SK-609-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjai nurodė, kad ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti ir nepagrįsti. Įsakymu buvo patvirtintas apie 268 kv. m žemės sklypo prie pastatų (lAlžp, 2G2p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas ir pateiktas siūlymas NŽT nustatyti servitutus pagal patvirtintą planą. Pareiškėjai kategoriškai nesutiko su patvirtintu žemės sklypo prie pastatų (lAlžp, 2G2p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu( toliau – ir Projektas), kadangi jis patvirtintas pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką. Projekte, kuris buvo viešai skelbiamas Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje, buvo ranka padarytų įrašų, braukymų, taisymų, kurie nebuvo aptarti, nebuvo aiški šio įsakymo grafinė dalis, sprendinių brėžinys, kuriame taip pat buvo taisymai, prieštaraujantys vieni kitiems, išbraukymai ir neatitinkantys tikrovės įrašai. Sprendinių brėžinyje nurodyti gretimų žemės sklypų kadastriniai numeriai ir konkrečios savininkų pavardės bei vardai, numatytos jų parašų vietos ir pasirašymo data, tačiau jų parašų nebuvo, išskyrus K. I. parašą. Be to, vadovaujantis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (toliau – ir Servitutų nustatymo taisyklės), 2 punktu, žemės servitutai administraciniu aktu gali būti nustatomi tik šiame punkte nurodytais atvejais. Pateiktas sąrašas yra baigtinis, o ši ginčo situacija nepatenka į šio teisės akto reglamentavimo ribas, todėl, pareiškėjų teigimu, ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas ir turėjo būti panaikintas.

3. Taip pat pareiškėjai prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą dėl Įsakymo panaikinimo, kadangi terminą pareiškėjai praleido dėl svarbių priežasčių. Tik pradėjus bylos nagrinėjimą, susipažinus su atsakovo atsiliepimu ir pateiktais dokumentais bei atsižvelgus į teisėjų kolegijos išaiškinimą, pateiktą 2018 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu, paaiškėjo, kad tikslinga ginčyti ir Įsakymą. Pareiškėjai nežinojo ir nebuvo informuoti, kad gretimo žemės sklypo naudotojas K. I. 2014 m. spalio mėnesį, kaip sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatorius, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių dėl minėto žemės sklypo suformavimo. Tik iš Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų gavę atsiliepimo su priedais kopiją, pareiškėjai turėjo galimybę susipažinti su IĮ „Geobaitas“ matininko 2016 m. gegužės 3 d. parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla, kuri yra neatskiriama ginčijamo Įsakymo dalis. Neatnaujinus termino, pareiškėjai negalės tinkamai apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų.

4. Pareiškėjai nurodė, jog ginčijamas NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo Sprendimas taip pat nepagrįstas ir neteisėtas, juo pažeistos pareiškėjų, kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų teisės ir teisėti interesai. Administraciniu aktu buvo nustatytas 6 kv. m servitutas jiems priklausančiame žemės sklype, suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams neatlygintinai naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi (l m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą.

5. Pareiškėjai tvirtino, kad nežinojo ir nebuvo informuoti, jog gretimo žemės sklypo naudotojas K. I. 2014 m. spalio mėnesį kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių dėl Projekto rengimo. Projektavimo darbai buvo vykdomi slapta, neinformuojant pareiškėjų nei žodžiu, nei raštu apie planuojamą ar pradedamą rengti projektą, pažeidžiant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimus. Pareiškėjai įsitikinę, kad nustatytas servitutas neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, sukelia jiems papildomų nepatogumų, pažeidžia jų teises į nuosavybės neliečiamumą. (duomenys neskelbtini) namo savininkai prieiti prie statinio sienos dalies visada galėjo, nes visada buvo galima susitarti dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalimi, esančia prie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo. Pareiškėjai visą laiką neribojo priėjimo dėl namo sienos priežiūros ar remonto, todėl nebuvo jokio objektyvaus pagrindo didinti servitutą.

6. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai, prašydami panaikinti Sprendimą, nurodė, jog NŽT neteisėtai nustatė 6 kv. m servitutą, suteikiantį teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams neatlygintinai naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini)dalimi (l m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsnio nuostatomis, servitutai gali būti nustatyti įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimais bei įstatymo numatytais atvejais – administraciniais aktais, t. y. NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimais, priimamais vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatomis ir Servitutų nustatymo taisyklėmis. Šiuo atveju suformavus pareiškėjams žemės sklypą servitutas buvo nustatytas ir juo naudojamasi dar iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo. Pareiškėjams šios aplinkybės buvo žinomos ir sudarant Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Suformavus gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pagal galiojančius teisės aktus servitutas išliko, tik pasikeitė įrašas apie nustatytą servitutą, jį papildant servituto užimamu plotu. Ginčijamas servitutas buvo registruotas pareiškėjų žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuo 2002 m. kovo 28 d. Kauno apskrities viršininko 2002 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 02-01-1409 pagrindu (įrašas galioja nuo 2002 m. kovo 28 d.). Atsakovas pažymėjo, jog šis servitutas buvo įregistruotas pačių pareiškėjų sklype bei paviešintas jų sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Pareiškėjai neginčijo nei servituto nustatymo ir įregistravimo pagrindo – Kauno apskrities viršininko 2002 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 02-01-1409, nei 2004 m. vasario 27 d. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, todėl tik ginčijamų administracinių aktų panaikinimas nesukels pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Taip pat nurodė, jog nebuvo pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Įsakymo panaikinimo, o ginčijamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas tvirtino, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, tvirtindama Projektą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

8. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas V. M. 2017 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti informaciją apie projektavimą ir statybos leidimą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 6 d. raštu buvo informuotas, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu. Taigi, minėtu raštu pareiškėjui buvo pateikta informacija apie ginčijamą administracinį aktą (Įsakymą), todėl pareiškėjai, atstovaujami advokato, privalėjo tinkamai, laikydamiesi įstatymų nuostatų, imtis priemonių savo galbūt pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti. Pareiškėjams teikiant teismui pirminį skundą dėl NŽT Sprendimo, kurio preambulėje nurodyta, kad šis sprendimas priimamas atsižvelgiant ir į Projektą, patvirtintą Įsakymu, panaikinimo jau buvo žinoma apie Įsakymą. Be to, ginčijamas įsakymas ir Projektas buvo paskelbti viešai 2016 m. vasario 5 d. Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje. Šios aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjai turėjo galimybę kreiptis į teismą, nepraleisdami numatyto termino, kadangi informacija apie Įsakymą pareiškėjams buvo žinoma ir pakankama, todėl atsakovas prašė termino neatnaujinti.

10. Atsakovas nurodė, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 (toliau – ir Taisyklės). Nagrinėjamu atveju projektas buvo rengiamas ir sklypas formuojamas prie Nekilnojamojo turto registre registruoto gyvenamojo namo lAlžp ir garažo 2G2p, esančių (duomenys neskelbtini), o ne prie pareiškėjams priklausančių statinių, prie kurių žemės sklypas jau suformuotas ir įregistruotas, todėl, atsakovo teigimu, nebuvo jokio pagrindo informuoti pareiškėjus Taisyklių 55 punkte numatytu pagrindu, nes projektas neturėjo būti suderintas su pareiškėjais, kaip gretimo žemės sklypo savininkais. Kauno miesto savivaldybės administracijos tvirtinimu, pareiškėjai neturėjo būti informuoti asmeniškai apie projektą bei neturėjo būti gauti jų pritarimai, o projektą tvirtinantis subjektas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti atlikti šiuos veiksmus iš projekto iniciatoriaus, kadangi teisės aktai tokių reikalavimų nenumatė.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai nurodė, jog Projekte neteisėtai ir nepagrįstai buvo suprojektuotas servitutas (viešpataujantis daiktas) neatlygintinai naudotis sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi (1 m nuo pastato) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų ribos esantį pastatą. Taisyklių 53 punkte yra numatyta, kad sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi inter alia (lot. be kita ko)esami ir (ar) siūlomi servitutai. Ginčo atveju, šis Taisyklėse nurodytas reikalavimas ir buvo įgyvendintas, sprendinių brėžinyje nurodant esamą servitutą. Atsakovas teigė, kad tiek byloje esantys dokumentai, tiek Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtino tai, kad ginčo servitutas buvo registruotas pareiškėjų žemės sklype (duomenys neskelbtini) jau nuo 2002 m. kovo mėn. Kauno apskrities viršininko 2002 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 02- 01-1409 pagrindu. Pažymėjo, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, neturėjo pagrindo abejoti viešais bei teisingais Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, kurie nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o pareiškėjai nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis atsakovas galėjo ir turėjo šiuos duomenis kitaip vertinti.

12. Kauno miesto savivaldybės administracija pažymėjo, kad Taisyklių 53 punkte nurodyta, kas turi būti nurodoma sprendinių brėžinyje, ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo rengiamas žemės sklypui prie statinių (duomenys neskelbtini) formuoti, taigi, projekto sprendiniai apėmė būtent planuojamą žemės sklypą, t. y. nauji sprendiniai buvo numatomi planuojamo žemės sklypo ribose. Tai dar kartą patvirtino, kad ginčo servitutas nebuvo naujai planuojamas, o tik nurodytas jau esamas, registruotas gretimame žemės sklype. Šį servitutą nurodyti projekte buvo būtina, kadangi servituto turiniu buvo suteikta teisė būtent formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui naudotis gretimo žemės sklypo dalimi, kaip viešpataujančiojo daikto savininkui. Servitutas nebuvo nustatomas už planuojamo žemės sklypo ribų, nebuvo nustatytas servitutas kituose besiribojančiuose žemės sklypuose, kadangi juose analogiško turinio servitutai nebuvo iki šiol nustatyti ir registruoti, todėl nebuvo pagrindo jų fiksuoti ir nurodyti kaip esamų servitutų. Atsakovas, tvirtindamas projektą, savo sprendime nenurodė servituto ploto, kadangi šio servituto plotas nebuvo nurodytas Nekilnojamojo turto registre bei kituose dokumentuose, kurių pagrindu servitutas buvo nustatytas. Atsakovo teigimu, tai dar kartą patvirtino, kad Kauno miesto savivaldybės administracija nenustatė bei nekeitė jau nustatyto servituto.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. I. su patikslintu skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu neatnaujino skundo padavimo termino pareiškėjams I. M. ir V. M. dėl Įsakymo panaikinimo ir šią bylos dalį nutraukė, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas nustatė, kad bylos duomenys neginčijamai patvirtino, jog pareiškėjas V. M. 2017 m. vasario 24 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, kuris 2017 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 8SD-6628-(14.8.94) pareiškėją informavo, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), viešpataujantis servitutas nustatytas Sprendimu, atsižvelgiant į žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Įsakymu. Pareiškėjas V. M. 2017 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti informaciją apie projektavimą ir statybos leidimo išdavimą adresu (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 70-2-4361 pareiškėją informavo, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas ginčijamu Įsakymu šioje byloje. Tuo pačiu buvo nurodyta, kokiu būdu pareiškėjai gali susipažinti su sprendiniais, t. y. kokiu adresu viešai skelbiama informacija apie žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Kad šia informacija pareiškėjai pasinaudojo, patvirtino tai, jog patikslintame skunde nurodomi tam tikri Projekto sprendiniai. Šios aplinkybės iš esmės pareiškėjai ir neneigė bei patvirtino, jog su išsamia informacija Projektą jie susipažino savivaldybės internetiniame puslapyje. Pareiškėjai susipažinti su gretimo žemės sklypo suformavimu galėjo dar anksčiau, t. y. dar tada, kai ginčijamas Įsakymas ir Projektas buvo paskelbti viešai Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje. Kaip buvo matyti iš pateiktų dokumentų, Įsakymas ir pagrindinis Projekto brėžinys buvo patalpinti interneto svetainėje 2016 m. vasario 5 d. Taip pat teismas pažymėjo, jog ginčijamo Sprendimo preambulėje nurodytas ir Įsakymas. Pareiškėjai 2017 m. gruodžio 22 d. skunde teismui, ginčydami NŽT Sprendimą, nurodė ir Įsakymą. NŽT Kauno miesto skyrius 2018 m. sausio 19 d. su atsiliepimu į pareiškėjų skundą pateikė ir Įsakymą su priedais.

16. Teismas įvertino, kad minėti duomenys buvo daugiau nei pakankami tam, kad pareiškėjai galėtų pateikti skundą teismui nustatytu terminu. Taip pat pažymėjo, jog 2017 m. gruodžio 22 d. pateikiant skundą teismui ir 2018 m. kovo 22 d. teismo posėdyje pareiškėjams atstovavo advokatas, todėl pareiškėjai ne tik galėjo, bet ir privalėjo tinkamai, laikydamiesi įstatymų nuostatų, imtis priemonių savo galbūt pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti. Vien šių paminėtų faktinių duomenų visuma leido teismui pripažinti, jog informacijos kiekis buvo pakankamas tam, kad būtų galima suvokti numatomus pokyčius ir galinčias kilti pasekmes bei imtis teisinių veiksmų tai pašalinti, jei būtų nustatyti pareiškėjų teisių ar interesų galimi pažeidimai. Tam buvo reikalinga valia, siekis domėtis veiksmų eiga bei teisiniu keliu daryti įtaką priimamiems sprendimams. Todėl, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai neabejotinai jau 2017 m. lapkričio pabaigoje žinojo aplinkybę, kad buvo patvirtintas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, tačiau skundą teismui pateikė tik 2018 m. balandžio 16 d.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, jog tik pradėjus bylos nagrinėjimą jie suvokė, kad reikia ginčyti ir Įsakymą, nelaikytinos išimtinai nuo jų pačių valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, jokiu būdu negalėjo būti laikomos priežastimis atnaujinti praleistą terminą, juo labiau, kad pareiškėjus atstovavo advokatas.

18. Teismas, remdamasis nustatytais argumentais, pareiškėjų teiginių negalėjo laikyti pagrįstais, nei, juo labiau, svarbia praleisto termino atnaujinimo priežastimi. Teismas pažymėjo, kad skundas dėl Įsakymo panaikinimo buvo paduotas žymiai praleidus jo apskundimo terminus (4 mėnesius), todėl pareiškėjams nenurodžius kitų aplinkybių, pagrindžiančių praleisto skundo padavimo termino atnaujinimą svarbiomis priežastimis, nebuvo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių ir nebuvo jokio pagrindo jį atnaujinti. Dėl šių priežasčių administracinės bylos dalis dėl Įsakymo panaikinimo nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 8 p.).

19. Teismas nustatė, kad valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 02-01-5040 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ ir 2002 m. spalio 1 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. N19/2002-1218 ir Nr. N19/2002-1219 buvo išnuomotas pareiškėjams V. M. ir I. M.. Įsakymo 3 punktu buvo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui neatlygintinai naudotis sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi (1,0 m nuo pastato sienos) prižiūrint bei remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą. Nuomos sutarčių 8 punktas „Žemės servitutai ir kitos daiktinės teisės“ nustatė – leisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui nemokamai naudotis sklypo dalimi (1,0 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą . Kauno apskrities viršininko 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 02-01-619 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“ ir 2004 m. vasario 27 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas pareiškėjams V. M. ir I. M.. Sutarties 3.5 punktas numatė žemės servitutus – leisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui nemokamai naudotis sklypo dalimi (1,0 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą (Archyvinė byla Nr. 17965).

20. Teismo vertinimu, bylos dokumentai neginčijamai patvirtino, kad ginčo servitutas buvo registruotas pareiškėjų žemės sklype (duomenys neskelbtini) jau nuo 2002 m. kovo mėn. Kauno apskrities viršininko 2002 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 02-01-1409 pagrindu (įrašas galioja nuo 2002 m. kovo 28 d.). Byloje nebuvo jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo pagrindą abejoti viešais bei teisingais Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, kurie nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjai taip pat nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis atsakovas galėjo ir turėjo šiuos duomenis vertinti kitaip. Juo labiau, kad šis faktas buvo registruotas pačių pareiškėjų sklype bei paviešintas pareiškėjų sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Byloje nebuvo jokių duomenų, kad servituto nustatymo ir įregistravimo pagrindas – Kauno apskrities viršininko 2002 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. 02-01-1409 yra nuginčytas ar ginčijamas šiuo metu.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjų skundo motyvas, jog buvusiam žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomininkui nutraukus Valstybinės žemės nuomos sutartį, neteko juridinės galios ir servitutas, nepagrįstas. Ginčo servituto nustatymo ir įregistravimo pagrindas – Kauno apskrities viršininko 2002 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. 02-01-1409, kurio 2 punktu buvo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkui neatlygintinai naudotis sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi (1 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir montuojant prie šių sklypų ribos esantį pastatą (Archyvinė byla Nr. 17965). Analogiško turinio servitutas buvo įrašytas ir 2002 m. spalio 1 d. Valstybinės žemės nuomos bei 2004 m. vasario 27 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyse, kurias pasirašė pareiškėjai. Pasirašydami šias sutartis pareiškėjai sutiko ir su visomis šiose sutartyse nurodytomis sąlygomis, tarp jų ir nurodytu servitutu, kurio turinys iš esmės buvo analogiškas ir projekte nurodytam, taip sutikdami su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis.

22. Teismas pažymėjo, jog Taisyklių 53 punkte nurodyta, kas turi būti nurodoma sprendinių brėžinyje, šiuo atveju ginčo Projektas buvo rengiamas žemės sklypui prie statinių (duomenys neskelbtini)formuoti, taigi, projekto sprendiniai apėmė būtent planuojamą žemės sklypą, t. y. nauji sprendiniai buvo numatomi planuojamo žemės sklypo ribose. Tai dar kartą patvirtino, kad ginčo servitutas nebuvo naujai planuojamas, o nurodytas kaip jau esamas, registruotas gretimame žemės sklype. Šį servitutą nurodyti projekte buvo būtina, kadangi servituto turiniu buvo suteikta teisė būtent formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui naudotis gretimo žemės sklypo dalimi, kaip viešpataujančiojo daikto savininkui. Tokiu būdu pats servitutas, kaip daiktinė teisė (CK 4.111 str. 1 d.), nebuvo naujai projektuojamas, jis jau buvo nustatytas ankstesniais sprendimais, ir projekte buvo būtina jį nurodyti, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininko jau įtvirtintą teisę juo naudotis, t. y. kad servitutas, kaip daiktinė teisė, būtų užfiksuotas ne tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenyse, bet ir naujai formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenyse.

23. Teismas, atsižvelgdamas į faktinę ginčo situaciją ir jos teisinį reglamentavimą, esant galiojantiems minėtiems administraciniams aktams (taip pat ir Įsakymui) bei sandoriams, jų nenuginčijus, konstatavo, kad NŽT Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nebuvo jokio pagrindo, skundo dalis atmestina. Likusieji pareiškėjų skundo argumentai teismo laikyti pertekliniais, neturintys esminės (lemiamos) reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti (ABTĮ 56 str.).

III. 24. Pareiškėjai I. M. ir V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą.

25. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Teismas, atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą Įsakymui apskųsti, iš esmės paprieštaravo savo veiksmams ir išaiškinimui, pateiktam nagrinėjant šią administracinę bylą 2018 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu. Šio posėdžio metu, teismas įgyvendindamas ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, išaiškino pareiškėjams, kad, atsižvelgiant į jų prašymą panaikinti Sprendimą, tikslinga prašyti naikinti ir Įsakymą ir vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu išaiškino pareiškėjams teisę ginčyti Įsakymą, taip pat nusprendė, suteikti galimybę pareiškėjams pateikti patikslintą skundą. Tokiu būdu teismas tik imitavo, kad vykdo savo kaip aktyvaus teismo funkcijas, tačiau turėjo išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties. Pareiškėjai įsitikinę, kad pirmosios instancijos teismas, turėjo išankstinį nusistatymą, buvo šališkas, o įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis ir pareigomis naudojosi nesąžiningai.

25.2. Objektyvios ir nuo pareiškėjų valios nepriklausančios priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui dėl Įsakymo pareikšti yra tai, kad: 1) NŽT Kauno miesto skyrius piktybiškai neleido susipažinti su archyvinių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bylomis, bei su IĮ „Geobaitas“ patvirtinta kadastro byla, kuri yra neatskiriamoji ginčijamo Sprendimo dalis; 2) internetinėje svetainėje patalpinto Įsakymo priedo pateikiamų duomenų lentelės 6 grafoje ir 2017 m. gruodžio 21 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 6 punkte įrašai nesuteikė nė menkiausios informacijos apie tai, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo nei suformuotas, nei registruotas Nekilnojamojo turto registre ir jo NŽT Kauno miesto skyrius nevaldė patikėjimo teise. Šis svarbus faktas nuo pareiškėjų buvo slepiamas ir tik 2018 m. kovo 21 d. išaiškėjo, kad jie buvo klaidinami; 3) sprendinių brėžiniai buvo taisomi, keičiami įrašai ir pasirašantys asmenys; 4) teismo posėdžio metu pateiktas iš Nekilnojamojo turto registro žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dokumentas patvirtina, kad be jokių servitutų 2002 m. vasario 19 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas pareiškėjų žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas po atliktų 2001 m. gruodžio 27 d. geodezinių matavimų; 5) patyrę ypač didelį NŽT Kauno miesto skyriaus vadovės pasipriešinimą teikiant prašomą informaciją, pareiškėjai elgėsi sąžiningai, apdairiai ir aktyviai domėjosi veiksmų eiga, neapsiribojo vien atsakymų gavimu, bet ir aktyviai patys ieškojo atsakymų į rūpimus klausimus; 6) visai naujos aplinkybės pareiškėjams paaiškėjo tik susipažinus su aiškinamojo rašto turiniu po 2018 m. rugsėjo 4 d. vykusio teismo posėdžio, nes iki to laiko nei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto originalas, nei jo kopija nebuvo teismui pateikti. Taigi, tik susipažinus su minėtu projektu paaiškėjo, jog jis organizuotas, rengtas ir tvirtintas grubiai pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

25.3. Tai, kad pareiškėjams atstovauja advokatas, dar nėra svarus argumentas neatnaujinti praleisto skundo padavimo termino, juo labiau, kad kaip ir nurodė pareiškėjai, advokatas įstojo į bylą tik proceso eigoje.

25.4. Teismas, nurodęs, kad atsižvelgiant į faktinę ginčo situaciją ir jos teisinį reglamentavimą, esant galiojantiems minėtiems administraciniams aktams (taip pat ir Įsakymui) bei sandoriams, jų nenuginčijus, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio pagrindo, visiškai neatsižvelgė į pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes. Tai, kad pareiškėjams 2003 m. spalio 10 d. šalių susitarimu nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartis, servitutas atitiko servituto pasibaigimo pagrindus ir momentą. Buvusiam žemės nuomotojui nutraukus šalių susitarimu valstybinės žemės nuomos sutartį, servitutas, nustatytas 2002 m. kovo 25 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-1409 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ atitiko servituto pasibaigimo pagrindus ir momentą. Todėl NŽT ir Nekilnojamojo turto registro nuoroda į šį įsakymą dėl servituto nustatymo pagrindo yra neteisinga, kaip ir neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta remiantis Įsakymu. Administraciniu aktu neteisėtai nustatytas ir Sprendimu įteisintas servitutas nei plotu nei nustatytomis koordinatėmis neatitinka įrašams Sprendime ir žemės sklypo plane, kuriuose nustatytas 6 kv. m servitutas (kiti servitutai, viešpataujantis daiktas), suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams neatlygintinai naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi (l m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą. Servituto dydis padidintas, nes neįvertintas ir neatimtas valstybinės žemės ruožas, esantis tarp skiriamosios sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos ir namo sienos dalies. Toks IĮ „Geobaitas“ nesąžiningai atliktas sklypo ribų matavimas ir plane įbrėžtas servitutas pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, nes tokiu apribojimu atsiranda nepatogumai naudotis pareiškėjams priklausančiu žemės sklypu, jame esančiais želdiniais bei laikinaisiais statiniais.

25.5. Servitutų nustatymo taisyklių 2 punkte, nustatyta, kad žemės servitutai administraciniu aktu gali būti nustatomi tik šiame punkte nurodytais atvejais. Pateiktas sąrašas yra baigtinis, o šiame patikslintame skunde nurodyta situacija nepatenka į šio teisės akto reglamentavimo ribas, todėl skundžiamas Įsakymas ir Sprendimas yra neteisėti ir šiuo pagrindu, kadangi priimti vadovaujantis teisės aktu, kuris šiuo atveju negalėjo būti taikomas.

25.6. Teismas sprendime nepasisakė dėl visų pareiškėjų patikslintame skunde išdėstytų argumentų, kurie neabejotinai reikšmingi byloje. Pareiškėjų įsitikinimu, tokia teismo pozicija tik parodo, kad teismas nagrinėdamas administracinę bylą nebuvo objektyvus ir nevykdė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismas visiškai ignoravo pareiškėjų paaiškinimus, išsakytus argumentus dėl administracinių aktų teisėtumo, nepagrįstai laikė juos pertekliniais ir neturinčiais esminės (lemiamos) reikšmės kilusio ginčo išsprendimui.

26. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27. NŽT nurodo, kad pareiškėjų prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui nepagrįstas, kadangi nėra pateiktos jokios svarbios priežastys, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, susijusios su tuo, kad tik pradėjus bylos nagrinėjimą jie suvokė, kad reikia ginčyti ir Įsakymą, yra laikytinos išimtinai nuo jų pačių valios priklausančiomis aplinkybėmis, juo labiau vertinant tai, kad nuo 2016 m. balandžio 19 d. pareiškėjams buvo žinoma apie (duomenys neskelbtini) sklypo formavimą, bei tai, kad pareiškėjams atstovauja advokatas, bei jokiu būdu negali būti laikomos priežastimis atnaujinti praleistą terminą. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pareiškėjų prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

28. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Kauno miesto savivaldybės administracija nurodo, kad teismas nenustatęs jokių Įstatymo apskundimo termino praleidimo svarbių priežasčių, visiškai pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui pateikti bei šią bylos dalį nutraukė. Teismas teisingai vertino, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjai neabejotinai jau 2017 m. lapkričio pabaigoje žinojo aplinkybę, kad buvo patvirtintas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, tačiau skundą teismui pateikė tik 2018 m. balandžio 16 d. Dėl pareiškėjų argumentų, kad žemės sklypo projektavimo darbai buvo vykdomi slapta, neinformuojant pareiškėjų nei žodžiu, nei raštu apie planuojamą ar pradedamą rengti projektą, taisyklių nuostatos įpareigoja apie šiuos veiksmus informuoti greta esančių sklypų savininkus, atsakovas pažymi, kad pareiškėjai neturėjo būti informuoti asmeniškai apie projektą bei neturėjo būti gauti jų pritarimai, o projektą tvirtinantis subjektas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti atlikti šiuos veiksmus iš projekto iniciatoriaus, kadangi teisės aktai tokių reikalavimų nenumato.

30. Atsakovas pažymi, kad ginčo atveju teismo sprendimas panaikinti administracinį sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, niekaip neapgintų pareiškėjų teisių, t. y. pareiškėjų teisių apimtis niekaip nepasikeis, kadangi šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte buvo nurodytas servitutas, kuris jau buvo registruotas ir nustatytas, ir nebuvo naujai planuojamas. Be to, apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai apie tam tikrų dokumentų klastojimą taip pat atmestini, kadangi jokie kompetentingų institucijų sprendimai pripažinti juos suklastotais nei bylos nagrinėjimo metu, nei priimant Įsakymą, nebuvo pateikti, ar juo labiau nėra įrodyti šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo, kuriuo patvirtintas pareiškėjų žemės sklypo kaimynystėje esančio apie 268 kv. m žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir pateiktas siūlymas NŽT nustatyti servitutus pagal patvirtintą planą bei NŽT Kauno miesto skyriaus Sprendimo, kuriuo NŽT suformavo minėtą žemės sklypą bei nustatė šiam žemės sklypui 6 kv. m servitutą suteikiantį teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams neatlygintinai naudotis pareiškėjų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi, teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas neatnaujino skundo padavimo termino pareiškėjams dėl Įsakymo panaikinimo, ir šią bylos dalį nutraukė, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

33. Pareiškėjai Irena ir V. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriame kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą keletu aspektų. Visų pirma, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Įsakymo panaikinimo. Pareiškėjai nurodo, kad tik nagrinėjant bylą teisme jie sužinojo apie šio Įsakymo naikinimo būtinybę; jie nebuvo susipažinę su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla ir nežinojo, kad šis sklypas iki 2016 m. nebuvo suformuotas; pareiškėjai buvo aktyvūs, elgėsi apdairiai, kad išsiaiškinti įvairias sklypo formavimo aplinkybes, kad galėtų paduoti skundą dėl Įsakymo panaikinimo. Antra, pareiškėjai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų prašymą panaikinti NŽT sprendimą, kadangi neįvertino šių aplinkybių: servitutas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas nuomos sutartimis tarp pareiškėjų ir valstybės, o šias sutartis nutraukus šalių susitarimu, išnyko ir servitutas; servitutas nebuvo nurodytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane; viešpataujantis servitutas buvo nustatytas neteisėtai, kadangi tuo metu dar neegzistavo viešpataujantis daiktas – žemės sklypas (duomenys neskelbtini), suformuotas ir įregistruotas vėliau; Sprendimu nustatytas ir įregistruotas servituto dydis neatitinka faktinių sklypo aplinkybių; Įsakymas priimtas remiantis galimai suklastotų dokumentų pagrindu, kadangi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje, aiškinamajame rašte ir kituose dokumentuose yra daug neatitikimų, praleisti kadastro duomenų bylos derinimo terminai ir kt.; pareiškėjai nebuvo informuoti apie rengiamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą; nurodyti skirtingi servituto įregistravimo pagrindai žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

34. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

Dėl skundo padavimo termino Įsakymui ginčyti

36. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Įsakymo panaikinimo, kadangi jis buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių.

37. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

38. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-715/2011; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-119-624/2020).

39. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013). Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

41. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad iš bylos dokumentų neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas V. M. 2017 m. spalio 24 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, kuris 2017 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 8SD-6628-(14.8.94) pareiškėją informavo, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), viešpataujantis servitutas nustatytas Įsakymu, atsižvelgiant į žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Sprendimu (b. l. 7). Pareiškėjas V. M. 2017 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti informaciją apie projektavimą ir statybos leidimo išdavimą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 123). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 70-2-4361 pareiškėją informavo, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas ginčijamu Sprendimu. Taip pat buvo nurodyta, kokiu būdu pareiškėjai gali susipažinti su sprendiniais, t. y. kokiu adresu viešai skelbiama informacija apie žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (b. l. 124). Kad šia informacija pareiškėjai pasinaudojo, patvirtina tai, kad patikslintame skunde nurodomi tam tikri žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai. Šios aplinkybės iš esmės pareiškėjai ir neneigė bei patvirtino, jog su išsamia informacija apie žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą jie susipažino savivaldybės internetiniame puslapyje. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai neabejotinai jau 2017 m. lapkričio pabaigoje žinojo arba turėjo žinoti aplinkybę, kad buvo priimtas Įsakymas, kuriuo patvirtintas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, tačiau skundą teismui pateikė tik 2018 m. balandžio 16 d.

42. Be to, teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjai neginčija, kad Kauno miesto savivaldybė 2017 m. gruodžio 6 d. raštu juos informavo apie Įsakymo priėmimą ir suteikė informaciją, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos svetainėje yra skelbiama informacija apie žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, t. y. kad jie žinojo apie Įsakymo turinį, jį priėmusią instituciją ir priėmimo datą, bei šiuo aktu nustatomas teises ar pareigas. Tačiau, pareiškėjų teigimu, tik pradėjus bylos nagrinėjimą jie suvokė, kad reikia ginčyti ir Įsakymą.

43. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės yra nelaikytinos išimtinai nuo jų pačių valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, ir jos negali būti laikomos svarbiomis ir pagrįstomis priežastimis atnaujinti praleistą terminą, juo labiau, kad pareiškėjams nuo 2018 m. kovo mėnesio byloje atstovavo advokatas.

44. Apeliaciniame skunde pareiškėjai terminą skųsti Įsakymą sieja su data, kada jie sužinojo apie aplinkybę, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), teisiškai nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, bei nurodo, kad minėtą aplinkybę ir kitas su Įsakymo priėmimu susijusias aplinkybes sužinoti jiems trukdė NŽT Kauno miesto skyriaus veiksmai, t. y. neveikimas, nes jie neteikė pareiškėjams jų prašomos informacijos (kadastro duomenų bylų ir kt.). Pareiškėjai nurodė, kad aplinkybes, kurios leistų skųsti Įsakymą, jie išsiaiškino tik aktyviais savo veiksmais, kreipdamiesi į įvairias institucijas ir asmenis, rinkdami papildomus dokumentus ir informaciją, todėl Įsakymo apskundimo terminas buvo praleistas dėl objektyvių, ne nuo pareiškėjų valios priklausiusių aplinkybių. Pareiškėjai nurodo, kad ta aplinkybė, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nebuvo suformuotas ir įregistruotas (t. y. nebuvo viešpataujančio daikto) jiems paaiškėjo tik 2018 m. kovo 21 d., susipažinus su namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo dokumentais, todėl terminas skundui pateikti nebuvo praleistas.

45. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjai nežinojo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), teisiškai nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, ar nebuvo susipažinę su šio sklypo kadastro duomenų byla, netrukdė kreiptis į teismą dėl Įsakymo panaikinimo, kadangi šio Įsakymo turinys, t. y. kad šiuo Įsakymu siūloma nustatyti servitutą, jiems buvo žinomas. Teismas atkreipia dėmesį, jog informacija apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimą ir teikimą VĮ Registrų centrui jį registruoti, taip pat informacija apie servituto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta skundžiamame Įsakyme, kuris pareiškėjams buvo pateiktas NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 8SD-6628-(14.8.94) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), servituto nustatymo“, o šio sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame matyti, kad šis sklypas suformuotas 2016 m. birželio 30 d. Įsakymu, o įregistruotas 2016 m. liepos 13 d., buvo pateiktas teismui 2018 m. sausio 19 d., kartu su NŽT Kauno miesto skyriaus atsiliepimu, todėl faktas apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo datą pareiškėjams buvo žinomas anksčiau, nei jų nurodoma data – 2018 m. kovo 21 d.

46. Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjai turėjo galimybę kreiptis dėl Įsakymo panaikinimo per vieną mėnesį nuo informacijos apie šį Įsakymą gavimo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjų nurodyti veiksmai renkant papildomus dokumentus ir informaciją, susijusią su Įsakymo priėmimo aplinkybėmis, žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylų vertinimas ir pan., negali būti vertinamos kaip objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai negalėjo laiku pateikti skundo dėl Įsakymo panaikinimo. Pažymėtina, kad terminas apskųsti Įsakymą buvo praleistas dėl pačių pareiškėjų pasirinkto elgesio modelio rinkti papildomą informaciją, kuri nebuvo tiesiogiai susijusi su Įsakyme nustatytomis pareiškėjų teisėmis ar pareigomis.

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą neatnaujinti pareiškėjams skundo padavimo termino dėl Įsakymo panaikinimo.

Dėl NŽT 2016 m. birželio 30 d. Sprendimo panaikinimo

48. Pareiškėjai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų prašymą panaikinti NŽT sprendimą, kuriuo buvo nustatytas 6 kv. m servitutas (kiti servitutai, viešpataujantis daiktas) jiems priklausančiame žemės sklype, suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams neatlygintinai naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi (l m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą.

49. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame Sprendime nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2002 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 02-01-1409 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ nustatytas servitutas, suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui neatlygintinai naudotis sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi (1,0 m nuo pastato sienos) prižiūrint bei remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą. Šis servitutas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, įrašas galioja nuo 2002 m. kovo 28 d. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad servituto nustatymo ir įregistravimo pagrindas – Kauno apskrities viršininko 2002 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. 02-01-1409 yra nuginčytas ar ginčijamas šiuo metu.

50. Žemės įstatymo 11 straipsnyje (redakcija, galiojusi 2002 m. kovo 25 d.), nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi įstatymų; Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į visuomenės poreikius, žemės savininkų ir fizinių bei juridinių asmenų tarpusavio susitarimu; sudarant rašytinę sutartį. Žemės servitutai, išskyrus nustatytus įstatymų, įregistruojami Nekilnojamojo turto registre. Šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta tvarka nustatyti ir įregistruoti žemės servitutai kartu su žemės sklypo nuosavybės bei naudojimo teisės perleidimu pereina kitiems asmenims.

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėto teisės akto nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų argumentas, jog buvusiam žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomininkui nutraukus Valstybinės žemės nuomos sutartį, neteko juridinės galios ir servitutas, yra nepagrįstas. Tuo pačiu pagrindu atmestinas ir pareiškėjų argumentas, kad servitutas jų valdomame sklype buvo nustatytas Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 02-01-5040 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ ir 2002 m. spalio 1 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. N19/2002-1218 ir Nr. N19/2002-1219, todėl nutraukus šias nuomos sutartis ir Kauno apskrities viršininko 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 02-01-619 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“ ir 2004 m. balandžio 27 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 4VJ-2932, valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavus pareiškėjams V. M. ir I. M. (t. y. pasikeitus naudojimo teisei), jų sklype nustatytas servitutas turėjo pasibaigti.

52. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad servitutas žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), buvo nustatyti neteisėtai, nes tuo metu viešpataujantis daiktas – t. y. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruotas.

53. Pažymėtina, kad pagal servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Žemės servitutas – žemės savininko ar valstybinės žemės naudotojo prievolė įstatymų nustatyta tvarka leisti kitiems asmenims ribotai naudotis žemės sklypo dalimi (Žemės įstatymo 2 str. 8 p.). Servitutas, kaip naudojimosi svetimu daiktu teisė, susijęs su daiktu, o ne su nuosavybės teisės subjektu. Servitutu suteiktos teisės į svetimą daiktą konkreti apimtis (servituto turinys) paprastai nustatoma nustatant servitutą.

54. Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1278 „Dėl žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo“ (galiojo iki 2002 m. spalio 20 d.) (toliau – ir Servitutų nustatymo tvarka), 9 punkte buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo sprendimuose dėl žemės servitutų nustatymo ar rašytinėse sutartyse dėl žemės servitutų nurodoma žemės sklypo dalis, kurioje nustatomas servitutas, jo vieta ir ribos, kelių (takų), kuriais bus naudojamasi servituto teise, pločiai, naudojimosi servitutais teisės ir kt. Žemės servitutai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų nustatymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo sprendimu (arba ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo rašytinės sutarties dėl žemės servitutų sudarymo) registruojami Valstybinio žemės kadastro duomenų registre nurodant: žemės sklypą, kuriame nustatyta (suteikta) teisė naudotis servitutu, šio žemės sklypo savininką ar valstybinės žemės naudotoją, žemės servituto vietą, rūšį, galiojimo laiką ir sąlygas, asmenis bei žemės sklypus, kuriems suteikta žemės servituto teisė (Servitutų nustatymo tvarkos 10 p.).

55. Atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad, registruojant servitutus, nereikalaujama, kad viešpataujantys daiktai būtų registruoti, o jų nuosavybės teisių subjektai ar jų pasikeitimas būtų išviešintas, pakanka nurodyti asmenis bei žemės sklypus, kuriems suteikta servituto teisė (t. y. nurodyti viešpataujantį daiktą ir jo savininkus ar valdytojus). Kaip jau buvo minėta, Kauno apskrities viršininko 2002 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 02-01-1409 nustatytas servitutas, suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui neatlygintinai naudotis sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi (1,0 m nuo pastato sienos) prižiūrint bei remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus ir buvo pakankami įregistruoti servitutą žemės kadastro duomenų registre, todėl pareiškėjų teiginys, kad negalima įregistruoti servituto, kol nėra registruotas viešpataujantis daiktas, yra atmestinas.

56. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiose Servitutų nustatymo taisyklių 14 punkte, nurodoma, kad NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendime nustatyti žemės servitutą nurodoma tarnaujančiojo žemės sklypo kadastro numeris; tarnaujančiojo žemės sklypo servituto vieta, riba, plotas; tarnaujančiojo žemės sklypo savininkai ar patikėtiniai, servituto rūšis, naudojimosi servitutu teisė ir sąlygos, taip pat viešpataujančio daikto savininkai ar patikėtiniai, t. y. teisės aktai nereikalauja nurodyti viešpataujančio daikto kadastro domenų.

57. Kaip jau minėta, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. A-253 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas apie 268 kv. m žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas bei pasiūlyta NŽT nustatyti servitutus pagal patvirtintą planą. Įsakymo priedo Naujų siūlomų nustatyti arba panaikinti arba paliekamų esamų servitutų skiltyje Nr. 6 nurodyta – paliekamas esamas servitutas (viešpataujantis daiktas), suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui neatlygintinai naudotis sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi (1 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą.

58. Ginčijamu Sprendimu servitutas (naudojimosi teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą (tarnaujantį daiktą)) nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kaip viešpataujančio daikto, savininkui (Lietuvos Respublika, patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nuomininkas K. I.). Pareiškėjų teigimu, šiuo Sprendimu (t. y. administraciniu aktu) nustatytas servitutas nepatenka tarp atvejų, kada, pagal Servituto nustatymo taisykles, servitutai gali būti nustatomi administraciniu aktu, todėl Sprendimas yra neteisėtas.

59. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustatytas servitutas nėra naujai nustatytas servitutas, kadangi šio sklypo savininkui teisė neatlygintinai naudotis sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą buvo nustatyta Kauno apskrities viršininko 2002 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 02-01-1409. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo rengiamas žemės sklypui prie statinių (duomenys neskelbtini) formuoti, taigi, projekto sprendiniai apėmė būtent planuojamą žemės sklypą. Tai dar kartą patvirtina, kad ginčo servitutas nebuvo naujai planuojamas, o nurodytas kaip jau esamas, registruotas gretimame žemės sklype. Šį servitutą nurodyti projekte buvo būtina, kadangi servituto turiniu buvo suteikta teisė būtent formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui naudotis gretimo žemės sklypo dalimi, kaip viešpataujančiojo daikto savininkui. Tokiu būdu pats servitutas, kaip daiktinė teisė (CK 4.111 str. 1 d.), nebuvo naujai projektuojamas, jis jau buvo nustatytas ankstesniais sprendimais, ir projekte buvo būtina jį nurodyti, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininko jau įtvirtintą teisę juo naudotis, t. y. kad servitutas, kaip daiktinė teisė, būtų užfiksuotas ne tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenyse, bet ir naujai formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenyse. Pažymėtina, kad teisės aktu naujai formuojamame viešpataujančiame sklype nustatant jau esantį servitutą, t. y. įrašant teisės aktuose nustatyta tvarka tarnaujančiam sklypui nustatyto ir įregistruoto servituto duomenis prie formuojamo viešpataujančio žemės sklypo duomenų, šio servituto nustatymo administraciniu aktu pagrįstumas pakartotinai nėra vertinamas.

60. Tai, kad Nekilnojamojo turto registre nurodomi skirtingi servitutų, nustatytų žemės sklypams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatymo pagrindai (pirmu atveju – Kauno apskrities viršininko 2002 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. 02-01-1409, antru atveju – NŽT Kauno miesto skyriaus 2016 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. 8SK-609-(14.8.100.)), nepaneigia aplinkybės, kad tai yra tas pats servitutas, kadangi tarnaujančiojo žemės sklypo servituto vieta, riba, tarnaujančiojo žemės sklypo savininkai ar patikėtiniai, servituto rūšis, naudojimosi servitutu teisė ir sąlygos nepakito.

61. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad nustatant servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę šio žemės sklypo savininkams neatlygintinai naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi (1 m. nuo sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą, neteisingai apskaičiuotas ir nustatytas servituto plotas – 6 kv. m. Pareiškėjų teigimu, į servituto plotą nepagrįstai įskaičiuotas valstybinės žemės ruožas, esantis tarp minėtų sklypų ribos ir namo sienos.

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu Sprendimu žemės sklypui (duomenys neskelbtini) nustatyto servituto duomenys buvo patvirtinti pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, patvirtinto Įsakymu, plane nurodytus servituto duomenis (tarp jų – ir plotą – 6 kv. m.), todėl, neginčijant Įsakymu patvirtinto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ir jo sprendinių, servituto dydžio keitimas nėra galimas.

Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrų teisėtumo

63. Pareiškėjai nurodo, kad rengiant ir tvirtinant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą buvo pažeistos teisės aktais nustatytos procedūros, todėl Įsakymas, ir jo pagrindu priimtas Sprendimas yra neteisėtas.

64. ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyta, kad aktas gali būti panaikintas kaip neteisėtas, jei jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Iš šios normos seka, kad dėl formalių procedūrinių taisyklių pažeidimo aktas negali būti naikinamas. Konkrečiu atveju turi būti nustatyta, kad taisyklių ar procedūrų nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui. Objektyvumo principas sietinas su reikšmingų akto priėmimui aplinkybių nustatymu ir nešališku jų įvertinimu.

65. Pareiškėjai nurodo, kad jiems nebuvo tinkamai pranešta apie rengiamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl jie negalėjo susipažinti su šio projekto sprendiniais.

66. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. A-3134 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“, buvo pradėta formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį).

67. Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 2 punktas nustato, kad apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Taisyklių 54 punkte nurodyta, kad informacija apie pradedamą rengti Projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Tais atvejais, kai projektas rengiamas Taisyklių 2.4 punkte nurodytu atveju, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes (Taisyklių 55 p.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, gretimų sklypų savininkų informavimas Taisyklėse nenustatytas. Atsižvelgiant į minėtų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėjų argumentas dėl netinkamo jų informavimo (neinformavimo) apie rengiamą projektą yra nepagrįstas.

68. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nepasisakė dėl visų pareiškėjų patikslintame skunde išdėstytų argumentų, kurie neabejotinai yra reikšmingi byloje, kadangi jie galėjo nulemti neteisėto sprendimo priėmimą.

69. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų patikslintame skunde nurodytus argumentus, skundžiamame sprendime konstatavo, kad likusieji pareiškėjų skundo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys esminės (lemiamos) reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTĮ 56 str.). Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

70. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir pažymi, kad pareiškėjų nurodyti galimi procedūriniai pažeidimai rengiant sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (pvz., skirtingų teisės aktų nurodymas, terminų nesilaikymas ir kt.), taip pat neatitikimai komplektuojant bylas, ar projekto dokumentuose (aiškinamajame rašte, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje ir kt.) esantys neatitikimai, pataisymai ir pan., negali būti vertinami kaip esminiai, pažeidžiantys pagrindines sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūras pažeidimai, galėję įtakoti Sprendimo objektyvumą bei pagrįstumą.

71. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

72. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų I. M. ir V. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų I. M. ir V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius