cb33b217-bf3b-41e7-a230-bf2eb05126d2 · Kauno apygardos teismas

                                       Civilinė byla Nr. 2A-654-555/2014;Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03048-2013-6; Pirmosios instancijos teismo teisėja: Vytautas Å vetkauskas;Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1, 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Lozoraitytės, ArÅ«no Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (pranešėjas), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Naras“ apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje Nr. 2-3577-91/2013 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Naras“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė atsakovas teikė ieÅ¡kovei prekes, t. y. pagamintus stalus, kuriuos ieÅ¡kovė parduodavo. IeÅ¡kovė liko skolinga atsakovui. Pasibaigus skolos mokėjimo terminui, Å¡alys sutarė, kad 1 677,60 litų skola bus padengiama prekėmis, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės už 1 677,60 Lt už parduotas prekes gavus duÅ¡o kabinÄ , maiÅ¡ytuvus, praustuvÄ , 2012 m. birželio 30 d. buvo iÅ¡raÅ¡yta buhalterinė pažyma, kuri patvirtina tarpusavio įsiskolinimo įskaitymÄ .

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti susitarimÄ dėl tarpusavio skolų įskaitymo bei jo pagrindu sudarytÄ 2012 m. birželio 30 d. buhalterinę pažymÄ negaliojančia nuo jų sudarymo momento (ab initio), taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 677,6 Lt; įpareigoti BUAB „Naras“ administratorių įtraukti A. R. į BUAB „Naras“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 1 677,6 Lt finansiniu reikalavimu, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 6 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos ieÅ¡kinio sumos (t. y. 1 677,6 Lt), nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013-08-06) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad neteisminė ieÅ¡kovo UAB „Naras“ bankroto procedÅ«ra buvo pradėta 2012 m. rugpjūčio 8 d., administratorius, vykdydamas įstatymo nuostatas patikrino įmonės sudarytus sandorius ir nustatė, kad ginčijamas sandoris akivaizdžiai turėjo įtakos ieÅ¡kovės mokumui. UAB „Naras“, faktiÅ¡kai bÅ«damas nemokus, iÅ¡skyręs iÅ¡ daugelio kreditorių vienÄ â€“ atsakovÄ A. R. ir suteikęs jam pirmenybę patenkinti savo reikalavimÄ , pažeidė kitų kreditorių interesus ir dėl minėto sandorio sudarymo ieÅ¡kovės finansinė padėtis pablogėjo ir ieÅ¡kovė nebegalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, ieÅ¡kinį dalyje dėl reikalavimo įpareigoti BUAB „Naras“ administratorių įtraukti atsakovÄ Ä¯ BUAB „Naras“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 1 677,60 Lt finansiniu reikalavimu paliko nenagrinėtÄ . Teismas nustatė, kad atsiskaitymas prekėmis vyko ne su vienu atsakovu, o su visais kreditoriais. Teismas sprendė, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatos sudarant tarpusavio skolų įskaitymo dokumentus nebuvo pažeistos, juos sudarius nei atsakovas, nei ieÅ¡kovas grynųjų pinigų negavo, todėl, teismo vertinimu, tiek buhalterinė pažyma, tiek ir PVM sÄ skaita faktÅ«ra patvirtina prievolės įvykdymo suderinimÄ , tai yra susitarimÄ atsiskaityti už pateiktas prekes, tai neprieÅ¡taravo tarp Å¡alių susiklosčiusiai verslo praktikai.

Teismas pažymėjo, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditoriui, šiuo atveju BUAB „Naras“ administratoriui, ginančiam kitų kreditorių teises, ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu jie pažeidžia kreditorių teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį grindžia iš esmės viena – pagrindine aplinkybe, kad vienam iš UAB „Naras“ kreditorių – atsakovui A.

R. buvo sudaryta pirmenybės teisė į skolos atgavimÄ , tuo buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Teismas manė, kad Å¡i aplinkybė yra nepakankama, nes bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas, užskaitydamas tarpusavio atsiskaitymÄ gautomis prekėmis sumažino kreditorių skaičių. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas bÅ«damas nemokus ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Å iai aplinkybei nustatyti nėra bÅ«tina, kad bÅ«tų priimtas sprendimas iÅ¡kelti skolininkui bankroto bylÄ ar pradėti neteisminę bankroto procedÅ«rÄ .

Tačiau, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija BUAB „Naras“ bankroto administratorius, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar neteisminės bankroto procedÅ«ros pradėjimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra bÅ«dingos bankroto procesui. Teismas pažymėjo, kad actio Pauliana negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas UAB „Naras“ turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Teismo manymu, toks įstatymo aiÅ¡kinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumÄ , nepasitikėjimÄ finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklÄ bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais iÅ¡vengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be iÅ¡imties iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytus sandorius taip vadovaujantis jam suteiktomis teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, teismo vertinimu reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iÅ¡kelta bankroto byla ar pradėta neteisminė bankroto procedÅ«ra, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, bÅ«dingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

Teismas iÅ¡ byloje surinktos medžiagos sprendė, kad UAB „Naras“, prieÅ¡ sudarydamas ginčijamÄ sandorį, dar nežinojo apie paskolos sutarties nutraukimÄ ir turėjo pagrįstų lÅ«kesčių, kad kredito sutartis bus pratęsta, todėl negalėjo žinoti, kad jam gresia bankrotas. Teismas laikė, kad UAB „Naras“ turėjo pagrįstų lÅ«kesčių dėl kredito sutarties pratęsimo todėl, kad kredito sutartis buvo pratęsta 8 kartus, kai situacija nekilnojamojo turto rinkoje 2008–2009 metais buvo ženkliai blogesnė.

Teismas sprendė, kad atsakovas, niekaip negalėjo žinoti apie UAB „Naras“ nemokumÄ , nes byloje nėra pateikta duomenų, kad vieÅ¡uose registruose, prieinamuose tretiesiems asmenims, buvo duomenų apie UAB „Naras“ turto areÅ¡tÄ ar kitokius suvaržymus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2012 m. birželio 1 dienai UAB „Naras“ turėjo 74 kreditorius, o neteisminės bankroto procedÅ«ros pradėjimo metu 2012 m. rugpjūčio 8 d. buvo likę tik 10 kreditorių. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad skolininko UAB „Naras“ 2012 m. birželio 1 dienai atsiskaitymai su kitais kreditoriais sumažėjo, tačiau buvo nuosekliai vykdomi.

Todėl teismo manymu, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį, nes dėl sudarytos buhalterinės pažymos ieÅ¡kovo galimybė atsiskaityti su kreditoriais nesumažėjo, taip pat byloje nenustatyta kitų aplinkybių, patvirtinančių, jog kitaip buvo pažeistos kreditorių teisės. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kito ieÅ¡kinio reikalavimo dėl BUAB „Naras“ administratoriaus įpareigojimo įtraukti A. R. į BUAB „Naras“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 1 677,60 Lt finansiniu reikalavimu, pagrįstumo, nurodė, kad tai iÅ¡vestinis ieÅ¡kinio reikalavimas, priklausantis nuo pirmojo ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo nuostatas ieÅ¡kovė pati sudaro bankrutuojančios įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä ir Å¡ia tvarka dar galima pasinaudoti, vadovaujantis CPK 296 str. 1 d. 12 p. reikalavimÄ paliko nenagrinėtu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas, ko pasekmėje nepagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog vienam iÅ¡ UAB „Naras” kreditorių atsakovui A.

R. buvo sudaryta pirmenybės teisė į skolos atgavimÄ yra nepakankama, nes tokiu bÅ«du buvęs sumažintas kreditorių skaičius. IeÅ¡kovė nurodo, kad tarpusavio susitarimas dėl įskaitymo, kuris buvo įformintas buhalterine pažyma, pažeidžia ieÅ¡kovės kreditorių teises bei teisėtus interesus, nes Å¡iuo sandoriu buvo suteikta pirmenybė vienam iÅ¡ kreditorių patenkinti savo reikalavimus pirmumo tvarka, kai ieÅ¡kovas buvo faktiÅ¡kai nemokus ir taip sumažinant kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimÄ , taip pat įskaitymas buvo atliktas pažeidžiant CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ tvarkÄ , ir atsižvelgdamas į tai ginčijamas sandoris yra pripažintinas negaliojančiu.

Ginčijamas sandoris, ieÅ¡kovės nuomone, yra pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes tenkina visas actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygas:

1) actio Pauliana yra reiškiamas visų esamų kreditorių kreditorinių reikalavimų ieškovės atžvilgiu pagrindu;

2) ieÅ¡kovė neturėjo galimybės atsiskaityti su atsakovu, o atlikdama tarpusavio skolų užskaitÄ , suteikė pirmenybės teisę iÅ¡skirtinai atsakovui anksčiau už kitus tuo metu buvusius ieÅ¡kovės kreditorius, patenkinti savo reikalavimÄ . Sandoriai nebuvo privalomi įstatymų nustatyta tvarka, todėl Å¡alys juos sudarė savo laisva valia. IeÅ¡kovė nuo 2012 m. balandžio mėn. faktiÅ¡kai buvo nemoki. UAB „Naras” buvo įsipareigojusi AB bankas SNORAS grÄ Å¾inti paimtÄ kreditÄ iki 2012 m. balandžio 1 d., tačiau Å¡ios savo prievolės laiku ir tinkamai neįvykdė (negrÄ Å¾ino bankui 12 711 947,83 Lt kredito, priskaičiuotų palÅ«kanų bei delspinigių, t. y. iÅ¡ viso 13 816 720,82 Lt).

Nors 2012 m. liepos 19 d. raÅ¡te BAB bankui SNORAS ieÅ¡kovo direktorius N. S. konstatuoja, jog tarpinės finansinės atskaitomybės, sudarytos 2012 m. birželio 30 d. duomenimis, bendrovė tapo nemoki, ieÅ¡kovės vertinimu, bendrovė buvo nemoki jau anksčiau, kuomet suėjo ieÅ¡kovės prievolės terminas bankui grÄ Å¾inti kreditÄ , tačiau ji kredito negrÄ Å¾ino. Kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ , nebÅ«tina, kad įmonei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas.

Nemokumas yra ekonominė įmonės bÅ«klė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiÅ¡kai pajėgi atsiskaityti. Todėl, ieÅ¡kovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bei neteisingai įvertino tai, jog ginčo sandoris jo sudarymo metu atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , nepaisant to, kad jo sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams;3) ieÅ¡kinys teikiamas teismui nesuėjus vienerių metų senaties terminui;4) nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog UAB „Naras” turėjo objektyviÄ ir neiÅ¡vengiamÄ pareigÄ sudaryti ginčijamÄ sandorį.

Byloje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti imperatyvus, kurie bÅ«tų riboję ginče susitarimo sudarymo laisvę, bet bÅ«tų apsprendę bÅ«tinybę (teisinę prievolę) ieÅ¡kovui sudaryti ginčijamÄ sandorį.5) skolininkas ir trečiasis asmuo buvo nesÄ Å¾iningi, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. IeÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ pagrindžia aukščiau nurodytos aplinkybės, t. y. pirmumo teise buvo patenkintas iÅ¡imtinai atsakovo reikalavimas, taip sumažinant kitų kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimÄ .

Be to, ieÅ¡kovas sandorio sudarymo metu faktiÅ¡kai buvo nemokus. Atsakovas, bÅ«damas verslininkas, ieÅ¡kovės vertinimu neabejotinai turėjo suprasti, jog ieÅ¡kovė turi finansinių sunkumų, kadangi neturėjo galimybių atsiskaityti su atsakovu piniginėmis lėšomis.Atsakovas A. R. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t. b. l. 25–27). Trečiasis asmuo bankrutavusi AB „Snoras“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti.Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Minėta teisės norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimÄ patikrinti ir ex officio. Teismų praktikoje absoliučiais teismo sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami esminiai proceso teisės nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas, pažeidimai, ir, esant bent vienam CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytam pažeidimui, laikoma, kad nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme.

Kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo bankroto administratoriui ginčijant iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės sudarytus sandorius.Viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų actio Pauliana taikyti yra kreditoriaus teisių pažeidimas. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, bÅ«tina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl Å¡io sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies.

Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi bÅ«ti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamÄ sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai Å¡ios actio Pauliana taikymo sÄ lygos konstatuoti negalima (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Nagrinėjamu atveju ginčijami sandoriai, kuriais iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo su vienu iÅ¡ kreditorių, t. y. atsakovu, buvo atsiskaityta perduodant jam prekes už skolos sumÄ . IÅ¡kėlus bendrovei bankroto bylÄ , administratorius, patikrinęs įmonės sandorius, nustatė Å¡ias aplinkybes ir pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu ginčydamas SusitarimÄ dėl tarpusavio skolų įskaitymo bei jo 2012 m. birželio 30 d. buhalterinę pažymÄ nurodydamas, kad sandorių sudarymo momentu UAB ,,Naras” buvo faktiÅ¡kai nemoki, todėl sudarytas sandoris pažeidė kitų kreditorių interesus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktÄ administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003).

Plėtodama actio Pauliana taikymo praktikÄ pagal bankroto administratoriaus pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad sprendžiant, ar ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių teises, bÅ«tina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobÅ«dį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sÄ lygomis, atsižvelgiant į reikalavimÄ pareiÅ¡kusio administratoriaus statusÄ ir ginčijamų sandorių esmę. Neatsižvelgus į nurodytas aplinkybes gali bÅ«ti pažeista ginčo Å¡alių interesų pusiausvyra vieno kreditoriaus sÄ skaita nepagrįstai suteikiant naudÄ kitiems kreditoriams ir taip sudarant sÄ lygas piktnaudžiauti teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).Tai, kad ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises, bankroto administratorius grindė tuo, kad perdavus atsakovui prekes jam nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė prieÅ¡ kitus kreditorius, taip pažeidžiant kitų kreditorių interesus, nes sandorių sudarymo metu UAB „Naras“ jau buvo nemoki.

Tačiau bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad sandorių sudarymo metu UAB „Naras“ bÅ«tų nemoki.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra bÅ«dingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , pagrįstai nurodė, kad toks įstatymo aiÅ¡kinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumÄ , nepasitikėjimÄ finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklÄ bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais iÅ¡vengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be iÅ¡imties iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis.

Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali bÅ«ti vienintelė racionali iÅ¡eitis iÅ¡vengti bankroto. Dėl Å¡ios priežasties įprastai skolininko turto pirkimo–pardavimo sandoris, pagal kurį mokėtina kaina įskaityta į prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ , arba jam savo esme analogiÅ¡kas turto perleidimo už skolÄ sandoris nėra draudžiamas, jeigu turtas yra perleistas už rinkos kainÄ . Svarbu, kad toks turto perleidimas ir reikalavimų įskaitymas nepažeistų kitų analogiÅ¡koje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie bÅ«tų suinteresuoti įsigyti tÄ patį turtÄ ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sÄ lygomis.

PrieÅ¡ingai, tokie sandoriai gali bÅ«ti naudingi skolininkui, kartu ir jo kreditoriams. Kreditoriaus įsipareigojimų sumažinimas tokio turto sÄ skaita tuo momentu dažniausiai atitinka ir kitų kreditorių interesus, nes taip sumažinami finansiniai įsipareigojimai kreditoriams ir sudaromos prielaidos jiems visiÅ¡kai įvykdyti.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė vertėsi mažmenine ir didmenine prekyba statybinėmis bei apdailos medžiagomis, baldais, buitine technika, sienų ir grindų dangomis, chemijos bei elektros prekėmis, įrankiais, elektros ir telekomunikaciniais laidais bei kabeliais.

Nekilnojamojo turto statyba „Šaltinio g. kvartalas“ ir pardavimas buvo tik Å¡alutinis bendrovės verslas. Bylos duomenimis UAB „Naras“ nemoki tapo nepratęsus kredito sutarčių, pagal kurias skolos grÄ Å¾inimo terminas baigėsi 2012 m. balandžio 1 d. IeÅ¡kovė nesusitarė su banku dėl kredito sutarčių pratęsimo pradėjus paties banko AB „Snoras“ bankroto procedÅ«rÄ . Todėl prekių – duÅ¡o kabinos, praustuvo, maiÅ¡ytuvų – perleidimas atsakovui mažmeninėmis kainomis nelaikytinas prieÅ¡ingu ieÅ¡kovės interesams sandoriu, nes prekės nebuvo tiesiogiai naudojamos įmonės veikloje, t. y. jos nebuvo bÅ«tinos iÅ¡laikyti nuosavybėje ieÅ¡kovės tolimesnei veiklai vykdyti, tačiau prieÅ¡ingai, kreditoriaus atsisakymas įvykdyti prievolę pinigais padėjo sutaupyti ieÅ¡kovės apyvartinių lėšų atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant, ar skolininkas, bÅ«damas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikdamas pirmenybę kitam kreditoriui pažeidė kitų kreditorių teises, bÅ«tina nustatyti tokiÄ skolininko bÅ«klę, kai jis objektyviai nepajėgus vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, o kreditorių reikalavimų tenkinimas iÅ¡ skolininko turto laikantis įstatymų nustatyto eiliÅ¡kumo geriausiai atitinka kreditorių interesus.

Ieškovė, šiai aplinkybei pagrįsti nurodo, kad atsakovo finansinio reikalavimo, kurio vertė – 1 677,60 Lt, patenkinimas bendrovės turtu pažeidė kreditorių, iš esmės pagrindinio kreditoriaus - banko, kurio finansinis reikalavimas sudarė daugiau nei 13 mln. Lt, interesus. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime išsamiai išanalizavo aplinkybes dėl galimo ieškovės nemokumo sandorių sudarymo metu, t. y., kad bendrovė buvo moki, ji vedė derybas su banku dėl kredito sutarties pratęsimo ir turėjo pagrindo tikėtis, kad kredito sutartis bus pratęsta.

Tik kredito sutarties nepratęsimas sudarė situacijÄ , kad ieÅ¡kovė nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais todėl, kad nepratęsus kredito sutarties, bendrovei reikėjo padengti įsiskolinimÄ bankui, kuris, kaip minėta, sudarė daugiau nei 13 mln. Lt. IeÅ¡kovei turint turto už 15 mln. Lt, ir bankui pareikalavus grÄ Å¾inti visÄ Ä¯siskolinimÄ su palÅ«kanomis, įmonė tapo nemoki. Todėl, teisėjų kolegija, vertindama skundžiamÄ sprendimÄ Å¡iuo aspektu, iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Å¡i aplinkybė nėra pakankama konstatuoti ieÅ¡kovo nemokumÄ kaip actio Pauliana taikymui bÅ«tinÄ aplinkybę.Teisėjų kolegija sutinka, kad įstatyme nustatytos atsiskaitymų eiliÅ¡kumo tvarkos pažeidimas gali sudaryti prielaidas ginčyti sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu vertinant jį kaip kreditoriaus teisių pažeidimÄ , tačiau tik nustačius visas bÅ«tinas actio Pauliana taikymo sÄ lygas.

Vertindama pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes tokiu CK 6.66 straipsnio taikymo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu gali bÅ«ti pažeistos tik tada, jeigu kreditorius actio Pauliana ginamÄ reikalavimo teisę turėjo sandorio sudarymo metu, arba ginčijamo sandorio metu egzistavo tokios teisės atsiradimo pagrindas, pvz., buvo sudarytas sandoris atidedant prievolės įvykdymo terminÄ . Aplinkybė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu dar nebuvo kreditoriaus reikalavimo teisės, daro negalimÄ CK 6.66 straipsnio taikymÄ , nes tokiu atveju teisių pažeidimas objektyviai nėra įmanomas.

Tai taip pat reiÅ¡kia, kad vien tik faktas, jog ieÅ¡kinį pateikęs kreditorius buvo kreditorius ir sandorio sudarymo metu, nėra pakankamas tais atvejais, kai kreditorių ir skolininkÄ sieja nevienkartiniai santykiai, pvz., darbo, mokestiniai ir pan. Pažymėtina, kad kreditoriaus teisių pažeidimÄ kaip vienÄ iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsdamas ieÅ¡kinį savo teisių pažeidimu kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę (kaip vienÄ iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų), tačiau ir tai, kad Å¡i jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo.

Å i actio Pauliana sÄ lyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinį reiÅ¡kia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepaÅ¡alina ir Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Pasisakydamas dėl kreditorių teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu nurodytina, kad UAB „Naras“ skolos darbuotojams, tiekėjams, kitos mokėtinos sumos nuo 2011 m. iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio ženkliai sumažėjo (1 t. b. l. 81-82).

Pirmosios instancijos teismas šį aspektÄ iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo ir nustatė, kad 2012 m. birželio 1 d. UAB „Naras“ turėjo 74 kreditorius, o neteisminės bankroto procedÅ«ros pradėjimo metu 2012 m. rugpjūčio 8 d. buvo likę tik 10 kreditorių, bendrovės turimas turtas 2012 m. pabaigoje sudarė 13 953 013 Lt, o įsipareigojimai 2012 m. rugpjūčio 8 dienai – 13 526 531,15 Lt (1 t. b. l. 83), kas reiÅ¡kia, kad kreditorinių reikalavimų padengimas prekėmis nepažeidė kitų kreditorių turtinių interesų.Sandoris gali bÅ«ti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Å i sÄ lyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiÅ¡kinamas kaip vienas iÅ¡ imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis. Minėta, kad ginčijamais sandoriais atsakovui buvo perleistos santechnikos prekės, tiesiogiai nenaudojamos įmonės veikloje ir nebÅ«tinos iÅ¡laikyti nuosavybėje ieÅ¡kovės tolimesnei veiklai vykdyti.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad turto perleidimu jo mažmeninėmis kainomis sumažinant skolÄ atsakovui nebuvo pakenkta bendrovės veiklai, dėl tokių veiksmų sumažėjo skolos, tačiau nenukentėjo galimybės atsiskaitinėti su kitais kreditoriais, kadangi pamažu buvo dengiami ir kitų kreditorių finansiniai reikalavimai. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „Naras“ veiksmai sudarant ginčijamus sandorius atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesį, nulemtÄ susiklosčiusių faktinių aplinkybių.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstas iÅ¡vadas konstatuodamas, kad skolininkas ginčijamus sandorius sudarė dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių.Kita actio Pauliana taikymui bÅ«tina sÄ lyga – Å¡alių sÄ Å¾iningumas. Tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys.

Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus. SÄ Å¾iningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi bÅ«ti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesÄ Å¾iningumÄ , kurį bÅ«tina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais.

Teisės klausimas – ar teisingai aiÅ¡kinamas sÄ Å¾iningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtÄ . Taikant actio Pauliana institutÄ turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Atsižvelgiant į tai, kad sandorius sudariusių Å¡alių sÄ Å¾iningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sÄ lygų, nustačius, jog ginčijami sandoriai nepažeidė kitų kreditorių teisių, o skolininkas ginčijamus sandorius sudarė dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad sudarydamos sandorius Å¡alys buvo sÄ Å¾iningos.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.66 straipsnį, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos, todėl sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Virginija Lozoraitytė ArÅ«nas Rudzinskas Egidijus TamaÅ¡auskas