2020-09-02 Nr. AB-15837-3-61-3-01515-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4560-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01515-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. K. dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, VASA) elektroninių ryšių priemonėmis 2019 m. balandžio 18 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 3R-66(2.13-1.) „Dėl N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. skundo dalies, susijusios su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2018 m. spalio 3 d. nurodymo dėl asmens duomenų tvarkymo netinkamo įvykdymo“ (toliau – ir 2019 m. sausio 21 d. sprendimas, Sprendimas1), 2) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 3R-253 (2.13-1.) dėl administracinės baudos skyrimo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir 2019 m. kovo 20 d. sprendimas, Sprendimas2). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. sausio 15 d. gavo Inspekcijos 2019 m. sausio 2 d. raštą Nr. 2R-19 (2.13) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad Inspekcija nagrinėja N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. skundą, kuriuo prašoma įpareigoti pareiškėją tinkamai įvykdyti 2018 m. spalio 3 d. nurodymą Nr. 2R-5410 (2.13.) dėl asmens duomenų tvarkymo (toliau – ir Nurodymas) ir pateikti visą informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą bei įvertinti, ar pareiškėjas nerenka perteklinių jo šeimos narių duomenų, bei prašoma iki 2019 m. sausio 16 d. Inspekcijai pateikti paaiškinimus, ar buvo rinkti duomenys apie N. K. šeimos narius ir jei taip, kokiu tikslu ir teisiniu pagrindu. Atsakydamas į šį raštą, pareiškėjas 2019 m. sausio 16 d. raštu Nr. SD-2019-01-00031 „Dėl informacijos pateikimo” pateikė prašomus paaiškinimus apie N. K. šeimos narių asmens duomenų tvarkymą. Pareiškėjas 2019 m. vasario 7 d. gavo Inspekcijos 2019 m. vasario 6 d. raštą Nr. 2R-728 (2.13.) „Dėl siūlymo skirti baudą“ (toliau – ir Raštas dėl baudos skyrimo). Atsakydamas į šį raštą, pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. SD-2019-01-00081 „Dėl paaiškinimų pateikimo“ pateikė detalius paaiškinimus dėl Nurodymo vykdymo aplinkybių, pateikė 2019 m. vasario 14 d. rašto Nr. SP-2019-10-00947 „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ N. K. kopiją, bei, atsižvelgiant į visus rašte išdėstytus argumentus bei aplinkybes, paprašė pripažinti pareiškėją nepažeidus 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) ir neskirti sankcijų.

3. Pareiškėjo manymu, remiantis BDAR 83 straipsnio 6 dalimi, bauda jam paskirta nepagrįstai, kadangi pareiškėjas laikėsi atsakovo Nurodyme pateiktų nurodymų ir juos įvykdė taip, kaip buvo nurodyta, t. y. pateikė detalią informaciją iš pareiškėjo tvarkomo Komunalinių atliekų turėtojų registro (toliau – ir Registras) apie N. K. priklausantį, rinkliava apmokestintą nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini). Todėl teigti, kad šios Nurodymo dalies nebuvo laikomasi, nėra jokio pagrindo, taip pat 2018 m. spalio 29 d. informavo atsakovą apie Nurodymo įvykdymą.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jis pagal BDAR neprivalėjo suteikti N. K. informacijos apie nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jis šių duomenų, kaip N. K. asmens duomenų, netvarko. Pareiškėjo Registre šis objektas nėra siejamas su N. K., nors jam ir priklauso bendrąja jungtine nuosavybės teise su kitu bendrasavininku. Pareiškėjo vykdomos pagrindinės veiklos – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo požiūriu šie duomenys nėra tvarkomi, nors bendrąja prasme šiuos duomenis pareiškėjas turi kaip šalutinius, netiesiogiai susijusius su nurodyta pagrindine veikla. Šis nekilnojamojo turto objektas Registre yra siejamas su kitu asmeniu, kuriam ir yra pateikiami mokėjimo pranešimai dėl vietinės rinkliavos už komunalines atliekas. Registre ši šalutinė, papildoma informacija nėra tiesiogiai siejama su N. K. ir šiais tikslais pareiškėjo nėra tvarkoma. Plečiamai aiškinant BDAR 15 straipsnio nuostatą ir reikalaujant iš pareiškėjo pateikti informaciją asmenims net ir apie tuos nekilnojamo turto objektus, su kuriais jo tvarkomame Registre jie nėra siejami, būtų didinama administracinė našta pareiškėjui, sukuriamos sąlygos asmenų piktnaudžiavimui, siekiant neatlygintinai gauti informaciją iš pareiškėjo, bei galbūt kitų asmenų, siejamų su tuo pačiu nekilnojamo turto objektu, teisių ir teisėtų interesų pažeidimui.

5. BDAR 15 straipsnyje nėra imperatyviai nustatyti būdai, kuriais duomenų valdytojai privalo pateikti BDAR 15 straipsnio 1 dalies c–g punktuose numatytą informaciją. BDAR 15 straipsnyje tik numatyta, kad duomenų subjektai, gavę patvirtinimą, kad duomenų valdytojas tvarko jų asmens duomenis, „turi teisę susipažinti <...> su toliau nurodyta informacija.“ Sistemiškai įvertinus BDAR nuostatas (BDAR 15 straipsnio c–g punktus ir 12 straipsnio 1 dalį), pareiškėjo manymu, BDAR 15 straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos pateikimas viešoje privatumo politikoje gali būti laikomas tinkamų ir pakankamų sąlygų sudarymu asmeniui, norinčiam susipažinti su visa šia informacija. Taip pat pareiškėjo, kaip savivaldybės įmonės, veikla yra detaliai sureglamentuota teisės aktuose. Todėl daug informacijos, numatytos BDAR 15 straipsnio 1 dalyje, yra pateikiama būtent teisės aktuose.

6. Pareiškėjo teigimu, Inspekcija, priimdama skundžiamus sprendimus, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 34 straipsnio 10 dalies reikalavimų: prieš priimdama Sprendimą1, nesudarė galimybės pareiškėjui pasiaiškinti ir pagrįsti Nurodymo tinkamą įgyvendinimą; neanalizavo ir nevertino įrodymų. Jei būtų tai dariusi, būtų pastebėjusi, kad už nekilnojamojo turto objekto, adresu (duomenys neskelbtini), komunalinių atliekų surinkimą sąskaitos yra pateikiamos ne N. K., o kitam asmeniui, todėl pareiga pagal BDAR 15 straipsnį pateikti informaciją apie šį nekilnojamojo turto objektą N. K. pareiškėjui nekilo; neanalizavo BDAR 15 straipsnio ir kitų su šio straipsnio įgyvendinimu susijusių nuostatų, siekiant įvertinti, ką reiškia tinkamas šio straipsnio įgyvendinimas; neanalizavo BDAR 83 straipsnio 6 dalies ir pareiškėjo veiksmų, siekdama įvertinti, ar galima laikyti, kad pareiškėjas nesilaikė Nurodymo, nors Nurodymą nustatytu terminu įvykdė taip, kaip buvo nurodyta jame, ir nepagrindė tokios išvados (t. y. neanalizavo ir nevertino objektyviosios pažeidimo pusės); neanalizavo ir nenustatė kitų teisės pažeidimo sudėties elementų. Esant bet kokioms abejonėms dėl tam tikrų aplinkybių egzistavimo, jos privalo būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinėse bylose įrodinėjimo pareiga įrodyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus tokiu mastu, kad dėl pažeidimo buvimo nekiltų jokių abejonių, tenka institucijai, nagrinėjančiai administracinį teisės pažeidimą ir skiriančiai nuobaudą.

7. Inspekcijos pareiškėjo atžvilgiu vykdytos administracinės procedūros metu turėjo būti laikomasi šių esminių ADTAĮ įtvirtintų reikalavimų: 1) pareiškėjui turėjo būti pateikta visa 2018 m. gruodžio 3 d. N. K. skundo nagrinėjimo metu surinkta ir vertinama informacija ir dokumentai, bei sudarytos sąlygos pateikti paaiškinimus iki priimant sprendimą pripažinti N. K. skundą pagrįstu; 2) kartu su Raštu dėl baudos skyrimo pateiktos tikslios, aiškios ir išsamios tyrimo išvados, kuriose turėjo būti nurodyta visa informacija, reikalinga atsakomybėn traukiamam pareiškėjui gintis nuo pareikštų kaltinimų; 3) Raštas dėl baudos skyrimo suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai, neklaidinant pareiškėjo, kad sprendimas dėl baudos skyrimo jau yra priimtas.

8. Viešojo administravimo subjektai yra saistomi pamatinių proporcingumo ir efektyvumo principų reikalavimų. VAĮ 3 straipsnis nustato, kad proporcingumo principas reiškia, jog administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus, o efektyvumo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudotų ekonomiškai, rezultatų siektų kuo mažesnėmis sąnaudomis. Tariamas pažeidimas, net jei ir buvo padarytas, yra formalaus pobūdžio, nedidelis, nesunkus ir pavienis, jis nesukėlė neigiamų pasekmių ar žalos N. K., kuriam buvo suteikta, Inspekcijos vertinimu, trūkstama informacija. Vertinant, ar reikalinga skirti administracinę baudą, taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjas yra įgyvendinęs BDAR reikalavimus (pasirengęs privatumo politiką, teikia asmenims informaciją pagal jų prašymus, yra paskyręs duomenų apsaugos pareigūną ir kt.), pareiškėjas visuomet bendradarbiavo su Inspekcija, teikė visus prašomus paaiškinimus, visus veiksmus ir Nurodymą vykdė laiku ir gera valia, atsižvelgiant į reglamentavimo naujumą, pareiškėjas neturi daug patirties įgyvendinant asmenų teises pagal BDAR, Inspekcija nėra pateikusi jokių išaiškinimų šiuo klausimu, taip pat nėra ir jokios teismų praktikos dėl tinkamo BDAR 15 straipsnio įgyvendinimo. N. K. 2018 m. liepos 9 d. prašymas dėl informacijos pateikimo buvo pirmasis pareiškėjo gautas prašymas dėl teisių įgyvendinimo pagal BDAR po BDAR įsigaliojimo (gautas praėjus 1,5 mėn.). Pareiškėjui nebuvo žinoma, kaip Inspekcija vertina ir interpretuoja BDAR 15 straipsnį ir jo tinkamą įgyvendinimą. Be to, iki skundžiamų sprendimų priėmimo spaudoje viešai skelbta pozicija, kad atsakovas veiks kaip patarėjas, o ne baudėjas, sukėlė pareiškėjui teisėtą lūkestį, kad Nurodymas įvykdytas tinkamai, jokia bauda nebus paskirta. Paskirta administracinė bauda nėra laikytina proporcinga ir efektyvi priemonė.

9. Pareiškėjas 2019 m. liepos 16 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad yra atsakingas už atliekų turėtojų/rinkliavos mokėtojų registro tvarkymą griežtai teisės aktuose apibrėžtais tikslais ir teisės aktų nustatytose ribose, o ne už nekilnojamojo turto objektų duomenų ar kitų informacinių sistemų tvarkymą. Pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjo skunde nurodytas VAĮ atsakovui nagrinėjant skundus netaikomas. Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl jis privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais VAĮ, net ir nagrinėdamas ginčus pagal ADTAĮ ir priimdamas sprendimus, kurie yra administraciniai aktai VAĮ prasme. Be to, vadovaujantis VAĮ 41 straipsnio 2 dalimi, tiek, kiek atsakovo veiklos, priimant sprendimus dėl prašymų ar skundų, nenustato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai, atsakovas privalo laikytis VAĮ trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra” nuostatų. Kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių, teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).

10. Pareiškėjo manymu, atsakovas atskiras ADTAĮ procedūrines nuostatas nepagrįstai aiškina kaip suteikiančias teisę nepaisyti konstitucinių gero administravimo ir atsakingo valdymo principų. Nors ADTAĮ 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisė skųsti priežiūros institucijos sprendimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, kadangi pagal ADTAĮ 31 straipsnio 4 dalies nuostatas pareiškėjui nebuvo pateiktas Sprendimas1, nustatantis Nurodymo netinkamą įvykdymą ir N. K. skundo dėl Nurodymo įvykdymo pagrįstumą, iš jo ši teisė buvo atimta. Šioje situacijoje (neįteikiant sprendimo asmeniui, kaltinamam padarius pažeidimą) taip pat užprogramuotas ir termino skųsti sprendimą praleidimas, kadangi pats sprendimas nėra įteikiamas pažeidėjui, kuriam planuojama skirti administracinę baudą. Pagal ADTAĮ 34 straipsnio 10 dalies 8 punktą administracinė procedūra dėl baudos skyrimo užsibaigia arba sprendimu skirti baudą, arba jos neskirti, t. y. šio proceso metu yra priimamas sprendimas dėl sankcijos, o ne sprendžiamas klausimas dėl paties pažeidimo buvimo ar nebuvimo. Atsižvelgiant į šią teisės akte įtvirtintą procedūrą, teisės skųsti pirmąjį sprendimą, kurio pagrindu priimamas antrasis sprendimas paskirti baudą, atėmimas vertintinas kaip asmenų, kaltinamų pažeidimų padarymu, grubiu teisių į gynybą pažeidimu. Aptartas teisinis reguliavimas, sukeliantis teisinį netikrumą, atimantis iš asmens, kaltinamo padarius pažeidimą, teisę gintis teisme, bei atsakovo veiksmai, nagrinėjant šią bylą (nesuteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl Nurodymo įvykdymo prieš priimant Sprendimą1, Sprendimo1 nepateikimas pareiškėjui ir nesudarymas sąlygų su juo susipažinti ir jį apskųsti), pažeidžia konstitucinius ir bendruosius viešosios teisės principus bei pareiškėjo teises. Atsakovas taip pat nepagrįstai nurodė, kad Sprendimas1 negali būti skundžiamas, nes jis nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių. Sprendimas1 sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui, kadangi juo: nustatoma, kad Nurodymas nėra pareiškėjo tinkamai įvykdytas; priimtas sprendimas N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. skundo dalį dėl Nurodymo įvykdymo pripažinti pagrįstu, ir priimtas sprendimas pradėti administracinės baudos skyrimo procedūrą, t. y. šis atsakovo sprendimas yra Sprendimo2, kuriuo paskirta bauda, pagrindas.

11. Atsakovas Inspekcija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

12. Atsakovas nurodė, kad, vadovaudamasis BDAR 15 straipsnio 1 dalimi, N. K. 2018 m. liepos 9 d. prašymu prašė pareiškėjo pateikti išsamią informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą pagal BDAR 13–15 straipsnių reikalavimus, Inspekcijos pateiktas nurodymas apėmė pareigą pateikti BDAR 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Nurodymas pateikti BDAR 15 straipsnio 1 dalyje pateiktą informaciją yra pakankamas, o Inspekcija teikdama nurodymą neturėjo pareigos vardinti visų BDAR 15 straipsnio 1 dalies papunkčių atskirai. Pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. SD-2019-01-00081 2.1 punkte pripažino, kad netikslius duomenis N. K. pateikė dėl techninės klaidos.

13. BDAR įsigaliojo dvidešimtą dieną po paskelbimo Europos Sąjungos oficialiame leidinyje, t. y. dar 2016 m. (BDAR 99 str.). Prieš pradedant taikyti BDAR (iki 2018 m. gegužės 25 d.) duomenų subjektų teisės įgyvendinamos vadovaujantis ADTAĮ (redakcijos galiojusios iki 2018 m. liepos 15 d.) penktojo skirsnio nuostatomis. Duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis reglamentavo ADTAĮ 25 straipsnis, kurio 1 dalis nustatė, kad duomenų subjektas, turi teisę gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius 1 metus. Taigi, jau daug metų iki pradedant taikyti BDAR, duomenų valdytojas turėjo pareigą pagal duomenų subjekto prašymą jam pateikti visą apie jį turimą informaciją, N. K. skundo atveju – visus pareiškėjo apie jį turimus duomenis, įskaitant duomenis apie visus N. K. turimus nekilnojamojo turto objektus, kuriuos tvarkė pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, kad BDAR 15 straipsnio 1 dalis konkrečiai nurodo, kokia informacija turi būti pateikta, Inspekcijos vertinimo nežinojimas negali būti pakankamas argumentas laikyti skundžiamą sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu. Pareiškėjas du kartus neįgyvendino duomenų subjekto teisės susipažinti pareiškėjo tvarkomais jo asmens duomenimis.

14. Informacija, kurią tvarko pareiškėjas, apie visą N. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, laikytina N. K. asmens duomenimis ir duomenų valdytojas privalo taip organizuoti asmens duomenų tvarkymą (imtis atitinkamų organizacinių ir techninių priemonių), kad bet kuriuo metu galėtų įgyvendinti bet kurio duomenų subjekto teises. Tokia pareiga numatyta BDAR 24 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BDAR 12 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas turėjo įgyvendinti N. K. teisę raštu, t. y. tokiu būdu, kaip į ją kreipėsi duomenų subjektas. Nustačius nurodymo netinkamą vykdymą, Inspekcija turi teisę taikyti kitas poveikio priemones, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

15. Atsakovo manymu, skundžiamas sprendimas yra motyvuotas, jame aiškiai išdėstytas pareiškėjo padarytas pažeidimas ir jo nustatymo aplinkybės, detaliai pateikti surinkti įrodymai ir kiekvieno iš jų vertinimas. Sprendime aiškiai nurodyta, kuo pasireiškė nurodymo neįvykdymas.

16. Atsakovo teigimu, 2019 m. sausio 21 d. sprendimas negali būti skundžiamas, nes jis pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių, be to, yra praleistas šio sprendimo apskundimo terminas.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. K. atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo gavo du vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimus apie jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), su jo asmens duomenimis, todėl kreipėsi į pareiškėją pateikti išsamią informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą pagal BDAR 13–15 straipsnio reikalavimus. Iš pareiškėjo gavo atsakymą, kuris neatitinka BDAR reikalavimų. Atsakyme nurodoma, kokius duomenų subjektų duomenis pareiškėjas tvarko, bet visai nenurodoma, kokius konkrečiai jo duomenis tvarko. Pareiškėjas turėjo pateikti jam prašomą informaciją per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo (prašymą įteikė asmeniškai), o informacija jam buvo pateikta po daugiau kaip šešių mėnesių ir su klaidomis, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į Inspekciją. Pareiškėjas internetiniame puslapyje https://sivasa.lt neteikė informacijos apie asmens duomenų tvarkymą ar privatumo politikos, nebuvo pateikiama duomenų subjektų teisių įgyvendinimo tvarka. Pareiškėjas, įgyvendindamas jam pavestas funkcijas, netinkamai pradėjo vykdyti jam pavestas funkcijas, neįvertino kylančias rizikas ir vietoje to, kad tvarkyti tik nekilnojamojo turto savininkų asmens duomenis, pradėjo tvarkyti visų 0,5 mln. Vilniaus miesto gyventojų asmens duomenis, ir apie tai jų net neinformavo.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2019 m. liepos 29 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjo 2019 m. liepos 16 d. rašytinių paaiškinimų 14–17 punktuose nurodyti teiginiai yra melagingi. Priešingai nei pareiškėjas teigia rašytinių paaiškinimų 14 punkte, prašymą priėmęs VASA (pareiškėjo) darbuotojas neprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Pareiškėjas skundo teismui 23 punkte nurodė, kad N. K. 2018 m. liepos 9 d. prašymas pateikti informaciją buvo pirmasis VASA gautas prašymas dėl teisių įgyvendinimo pagal BDAR po BDAR įsigaliojimo. Tai reiškia, kad 2018 m. liepos 9 d. N. K. prašymas buvo priimtas kaip eilinis prašymas. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 26 d. atsakyme Inspekcijai Nr. SD-2018-01-00188 „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad N. K. nebuvo suteikta informacija dėl to, kad jis nesudarė atsakingiems VASA darbuotojams galimybės nustatyti jo asmens tapatybės.

20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3324-816/2019 pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2610-968/2020 minėtą teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – sumažino Inspekcijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 3R-253 (2.13-1.) „Dėl administracinės baudos skyrimo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ paskirtos baudos dydį iki 200 eurų. Trečiojo suinteresuoto asmens N. K. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

22. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad:

22.1. N. K. 2018 m. birželio 6 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjo gavo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą Nr. 10166878, kuriame nurodoma, kad už nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) (garažas), ir (duomenys neskelbtini) (gyvenamoji – daugiabučiai pastatai), apskaičiuota rinkliava iš viso 27 eurai. Pastaba: VĮ Registrų centro duomenimis, nekilnojamojo turto savininkas – D. K. Mokėtojas – nekilnojamojo turto objekto savininkas. Mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), mokėtojo adresas: (duomenys neskelbtini).

22.2. N. K. 2018 m. liepos 9 d. kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti išsamią informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą pagal BDAR 13–15 straipsnių reikalavimus. Prašyme nurodė apie gautus pareiškėjo pranešimus.

22.3. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. SP-2018-05-01040 „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ N. K. informavo, kad Komunalinių atliekų turėtojų registrą tvarko pareiškėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 14 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-920 patvirtintu Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašu, Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis. Pažymėjo, kad Registro duomenys tvarkomi, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą. Registro duomenys, reikalingi rinkliavai administruoti, renkami ir tvarkomi naudojantis Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro, Juridinių asmenų registro, Mokesčių mokėtojų registro, Savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis. Taip pat pažymėjo, kad Registro duomenys apie naujai įregistruotus nekilnojamojo turto objektus atnaujinami ir (ar) paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms arba Rinkliavos mokėtojui pateikus informaciją pareiškėjai.

22.4. N. K. Inspekcijai 2018 m. rugsėjo 3 d. pateikė skundą, prašydamas įpareigoti pareiškėją pateikti informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą. Prie skundo pridėjo 2018 m. liepos 9 d. prašymą, adresuotą pareiškėjui. Skunde pažymėjo, kad jis nėra vietinės rinkliavos mokėtojas, todėl mano, kad jo duomenys renkami iš Gyventojų registro be teisinio pagrindo, todėl 2018 m. liepos 9 d. ir kreipėsi į pareiškėją, reikalaudamas, kad jam būtų suteikta išsami informacija apie jo tvarkomus duomenis.

22.5. Inspekcija 2018 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 2R-5055 (2.13) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į pareiškėją. Inspekcija, vadovaudamasi ADTAĮ 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 14 straipsniu, BDAR 5 straipsnio 2 dalimi, 31 straipsniu, 57 straipsnio 1 dalies a ir f punktais, 58 straipsnio 1 dalies a punktu, paprašė iki 2018 m. rugsėjo 26 d. paaiškinti: 1) ar jis tvarko N. K. (gyv. vieta (duomenys neskelbtini)) asmens duomenis ir kokius (jei tvarko), 2) jei N. K. asmens duomenys tvarkomi, prašo paaiškinti, kodėl nebuvo įgyvendintos duomenų subjekto teisės pagal BDAR 15 straipsnį, 3) jei pareiškėjas N. K. asmens duomenų netvarko, prašo paaiškinti, kodėl, atsakant į pareiškėjo 2018 m. liepos 9 d. prašymą, tokia informacija nebuvo suteikta.

22.6. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. SD-2018-01-00188 „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad tvarko N. K., kaip atliekų turėtojo, asmens duomenis (pateikiama lentelė). N. K., kaip duomenų subjekto, teisės pagal BDAR 15 straipsnį nebuvo įgyvendintos, kadangi jis nesudarė atsakingiems pareiškėjo darbuotojams galimybės nustatyti asmens tapatybės. Taip pat paaiškino, kad N. K. gavo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą Nr. 10064491 su asmens duomenimis, kadangi jis yra nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas vadovaujantis Rinkliavų nuostatų 42 punktu. Mokėjimo pranešimą Nr. 101668878 už pareiškėjo bendrosios nuosavybės teise valdomus nekilnojamojo turto objektus gavo šių objektų bendraturtis. Vadovaujantis Rinkliavų nuostatų 50 punktu, jei nekilnojamojo turto objektas valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, mokėjimo pranešimas siunčiamas vienam iš savininkų. Šiuo atveju sistema pagal nustatytą algoritmą parinko vieną iš nekilnojamojo turto objektų bendraturčių, nors nekilnojamojo turto objektų bendraturčiai yra daugiau kaip vienas asmuo.

22.7. Inspekcija 2018 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-326 (2.13-1.), kuriame konstatavo, kad N. K. skundas yra pagrįstas. Sprendime Inspekcija pažymėjo, kad BDAR 15–21 straipsniuose nurodytą prašymą pateikusio fizinio asmens tapatybės duomenų valdytojas gali paprašyti pateikti papildomos informacijos, reikalingos norint patvirtinti duomenų subjekto tapatybę. Vadovaujantis BDAR 12 straipsnio 6 dalimi, jei pareiškėjas abejojo N. K. tapatybe, jis turėjo paprašyti jo pateikti papildomą informaciją, tačiau to nepadarė. Inspekcija padarė išvadą, kad pareiškėjas, nepateikdamas N. K. jo prašomos informacijos ir nesiimdamas papildomų priemonių minėto asmens tapatybei nustatyti (jei dar kilo pagrįstų abejonių), pažeidė BDAR 15 straipsnį, nes neįgyvendino N. K. teisės susipažinti su konkrečiais, pareiškėjo tvarkomais, jo asmens duomenimis. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija nusprendė pateikti pareiškėjui Nurodymą užtikrinti BDAR 15 straipsnio 1 dalies įgyvendinimą, pateikiant N. K. informaciją apie jo vykdomą asmens duomenų tvarkymą; apie priimtą sprendimą informuoti N. K.. Inspekcija, vadovaudamasi ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BDAR 58 straipsnio 2 dalies d punktu, pareiškėjui nurodė iki 2018 m. spalio 29 d. užtikrinti BDAR 15 straipsnio 1 dalies įgyvendinimą, pateikiant N. K. jo prašomą informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą. Apie Nurodymo įvykdymą informuoti raštu Inspekciją.

22.8. Pareiškėjas 2018 m. spalio 29 d. raštu Nr. SD-2018-01-00238 „Dėl Nurodymo įvykdymo“ Inspekciją informavo, kad Nurodymą įvykdė, t. y. pateikė visus duomenis apie pareiškėjo vykdomą N. K. asmens duomenų tvarkymą.

22.9. N. K. Inspekcijai 2018 m. gruodžio 3 d. pateikė skundą, kuriame prašė įpareigoti pareiškėją tinkamai įvykdyti 2018 m. spalio 3 d. Inspekcijos Nurodymą ir pateikti visą informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą, įvertinti, ar pareiškėjas nerenka perteklinių jo šeimos narių duomenų. Nustačius, kad renka, įpareigoti tokius duomenis panaikinti.

22.10. Inspekcija 2019 m. sausio 2 d. raštu Nr. 2R-19 (2.13.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad yra nagrinėjamas N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. skundas. Vadovaudamasi ADTAĮ 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 14 straipsniu, BDAR 5 straipsnio 2 dalimi, 31 straipsniu, 57 straipsnio 1 dalies a ir f punktais, 58 straipsnio 1 dalies a punktu, paprašė iki 2019 m. sausio 16 d. raštu pateikti Inspekcijai paaiškinimus dėl duomenų rinkimo apie N. K. šeimos narius. Pareiškėjas 2019 m. sausio 16 d. Inspekcijai pateikė atsakymą raštu Nr. SD- 2019-01-00031 „Dėl informacijos pateikimo“.

22.11. Inspekcija 2019 m. sausio 21 d. sprendime nurodė, kad, išnagrinėjusi N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. skundo dalį dėl Inspekcijos Nurodymo netinkamo vykdymo, nustatė, jog Inspekcijos Nurodymas nėra įvykdytas. Inspekcija nusprendė N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. skundo dalį dėl Inspekcijos Nurodymo įvykdymo pripažinti pagrįstu ir pradėti administracinės baudos pareiškėjai skyrimo procedūrą. Inspekcija 2019 m. vasario 6 d. raštu Nr. 2R-1728 (2.13.) „Dėl siūlymo skirti baudą“ pateikė sprendime nustatytus pareiškėjo pažeidimus ir jų aplinkybes, surinktus įrodymus ir jų vertinimą.

22.12. Pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. SD-2019-01-00081 Inspekcijai pateikė paaiškinimus, kuriuose prašė pripažinti ją nepažeidus BDAR ir neskirti jai baudų, informavo, kad patikslino N. K. teiktą 2018 m. spalio 29 d. raštą Nr. SP-2018-10-04599 „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ bei 2019 m. vasario 14 d. raštu Nr. SP-2019-10-00947 „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ N. K. pateikė papildytą atsakymą ir taip pašalino trūkumus, dėl kurių kilo abejonių dėl tinkamo Nurodymo įvykdymo, todėl, pareiškėjo nuomone, nėra pažeidimo sudėties ir pagrindo skirti sankcijas. Pareiškėjas išdėstė motyvus dėl pažeidimo. 2019 m. vasario 14 d. raštu pareiškėjas N. K. informavo, kad rašte buvo pateikta neišsami informacija apie jo valdomus nekilnojamojo turto objektus, nes nebuvo nurodyta informacija apie jam nuosavybės (bendrosios jungtinės) teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenų tvarkymą. Mokėjimo pranešimas buvo išsiųstas kito bendraturčio turto (valdančio turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise) adresu. Dėl pareiškėjo techninės klaidos nepateikė informacijos apie nekilnojamojo turto objektų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausančių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, duomenų tvarkymą, todėl informacija yra pateikiama šiuo raštu.

22.13. Inspekcija 2019 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 3R-223 (2.13-1.) „Dėl N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. skundo dalies, susijusios su pareiškėjos vykdomu N. K. šeimos narių asmens duomenų tvarkymu“, vadovaudamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies e ir c punktais bei ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė už N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. skundo dalį dėl galbūt perteklinių jo šeimos narių duomenų tvarkymo atmesti.

22.14. Inspekcija 2019 m. kovo 20 d. sprendimu, vadovaudamasi BDAR 58 straipsnio 2 dalies i punktu ir 83 straipsnio 2 ir 6 dalimis, ADTAĮ 33 straipsnio 2 dalimi ir 34 straipsnio 10 dalimi, nusprendė už netinkamą Inspekcijos 2018 m. spalio 3 d. nurodymo Nr. 2R-5410 (2.13-1) įvykdymą SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratoriui“ skirti 0,1 proc. skiriamos dotacijos, t. y. 2 395 eurų, baudą. Spręsdama dėl baudos pareiškėjai skyrimo, Inspekcija rėmėsi BDAR 83 straipsnio 2 dalimi.

23. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja tiesiogiai taikomas BDAR ir ADTAĮ. Informavimas ir teisė susipažinti su asmens duomenimis nustatyta BDAR 13–15 straipsniuose. BDAR 13 straipsnyje nustatyta, kokia informacija turi būti pateikta duomenų subjektui, kai tvarkomi asmens duomenys, gauti iš duomenų subjekto. BDAR 14 straipsnyje nustatyta, kokia informacija turi būti pateikta duomenų subjektui, kai tvarkomi asmens duomenys, gauti ne iš duomenų subjekto (pvz., iš registrų). BDAR 15 straipsnyje detalizuojama duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis. Teismas apžvelgė BDAR 15 straipsnio 1 dalies, 83 straipsnio 2, 6 dalių nuostatas, ADTAĮ 2 straipsnio 2 dalies, 33 straipsnio nuostatas.

24. Teismas iš Inspekcijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo turinio nustatė, kad pareiškėjas tinkamai įvykdė Nurodymą 2019 m. vasario 14 d. raštu Nr. SP-2019-10-00947 „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ N. K. pateikęs papildytą atsakymą. Pareiškėjo argumentus, kad mokėjimo pranešimas Nr. 10166878 buvo skirtas ne N. K., o kitam turto savininkui, laikė nepagrįstais. Teismas vertino, kad tai, jog prie pastabų įrašyta kito asmens kaip savininko vardas ar pavardė, žinant, kad šio turto bendrasavininkis yra ir N. K., davė pagrindo duomenų subjektui prašyti pateikti pareiškėjo turimus apie jį asmens duomenis. Šioje situacijoje visus N. K. duomenis (nepaisant jų klasifikacijos pagal pareiškėją) jo paties prašymu pareiškėjas, kaip asmens duomenų tvarkytojas, pagal esamą teisinį reguliavimą privalėjo pateikti nustatytu terminu, o dalies duomenų nepateikdamas, privalėjo nurodyti aiškias to priežastis. Teismas pažymėjo, kad informacija apie N. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą laikytina jo asmens duomenimis ir pareiškėjas, kaip duomenų valdytojas, privalo imtis atitinkamų organizacinių ir techninių priemonių bet kuriuo metu užtikrinti jo, kaip duomenų subjekto, teises (BDAR 24 straipsnio 1 dalis).

25. Pareiškėjo argumentus, susijusius su BDAR įsigaliojimu ir neaiškiu jo taikymu, taip pat dėl Inspekcijos nepakankamų konsultacijų, teismas atmetė, nurodydamas, kad BDAR įsigaliojo 2016 m., o prieš pradedant jį taikyti, duomenų subjektų teisės buvo įgyvendinamos, vadovaujantis ADTAĮ V skirsnio nuostatomis, kuriose nustatyta, kokius duomenis duomenų gavėjas gali gauti iš duomenų valdytojo. Šiuo atveju N. K. prašė pateikti visus jo asmens tvarkomus duomenis, kuriuos turi pareiškėjas. Teismas nurodė, kad tokia asmens duomenų subjekto teisė buvo numatyta ir iki BDAR įsigaliojimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas pasirengimo BDAR taikymo laikotarpiui būtų kreipęsis dėl konsultacijos, siekdamas pasirengti naujam asmens duomenų tvarkymo reguliavimui. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl galimybės pateikti paaiškinimus nesudarymo. Teismas nurodė, kad Inspekcijos 2019 m. vasario 6 d. raštu Nr. 2R-728 (2.13.) „Dėl siūlymo skirti baudą“ Inspekcija prašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus. Pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. raštu Inspekcijai yra pateikęs paaiškinimus dėl nurodymo vykdymo.

26. Teismas, spręsdamas, dėl pareiškėjui paskirtos baudos proporcingumo, apžvelgė BDAR preambulės 148 punkto, 83 straipsnio nuostatas, vertino Inspekcijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimu nustatytas aplinkybes ir konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas neatsisakė vykdyti Nurodymo, jį vykdė nustatytais terminais ir taip kaip buvo nurodyta. Inspekcijai pateikus informaciją apie konkrečius trūkumus, šie buvo ištaisyti. Į tokį pareiškėjo elgesį, šiam bendradarbiaujant su Inspekcija įvykdant Nurodymą, teismo vertinimu, turėjo būti atsižvelgta, parenkant ir taikant taisomąją priemonę pagal nurodytas teisės aktų nuostatas. Teismas nurodė, kad baudos skyrimas asmeniui, kuris stengiasi vykdyti priežiūros institucijos nurodymus ir ištaisyti pažeidimus, negali pasiekti taisomosios priemonės tikslų. Nurodymas, taisomosios priemonės tikslus visiškai galėjo pasiekti švelnesnė, nepiniginė sankcija – papeikimas ir nurodymas ištaisyti Nurodymo įvykdymo trūkumus. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą (BDAR 83 str. 2, 6 d., 58 str. 2 d. d p.), sprendė, kad pareiškėjui paskirta bauda yra neproporcinga, per griežta, todėl ją sumažino iki 200 Eur, laikydamas ja pakankama ir proporcinga siekiamiems ginčo byloje tikslams pasiekti.

27. Teismas, vadovaudamasis ADTAĮ 31, 34 straipsnių nuostatomis, įvertinęs skundžiamo 2019 m. sausio 21 d. sprendimo turinį, sprendė, kad sprendimas pradėti administracinės baudos skyrimo procedūrą pareiškėjui šioje byloje yra tarpinis administracinis aktas, o teisines pasekmes ir įtaką jo teisiniam statusui sukėlė pareiškėjo skundžiamas 2019 m. kovo 20 d. sprendimas, kuriuo nutarta skirti administracinę baudą. Teismas pažymėjo, kad tarpinių administracinės procedūros aktų (spendimų) skundimas neatitiktų viešojo administravimo efektyvumo reikalavimų, todėl šią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

28. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad skundas tenkintas iš dalies, konstatavus, jog pažeidimas padarytas, tačiau sumažintas paskirtos baudos dydis, paskiriant mažesnę nei numatyta sankcijoje, pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų nepriteisė (ABTĮ 40 str. 1 d.). Teismas, nustatęs kad trečiasis suinteresuotas asmuo prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tokį prašymą turėjo pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui iki sprendimo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimo priėmimo (ABTĮ 41 str. 1 d.), trečiojo suinteresuoto asmens prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino bei išaiškino, kad prašymą turės galimybę pateikti apeliacinio proceso metu, jeigu toks tarp šalių bus.

III. 29. Pareiškėjas SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti: 1) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą, 2) Inspekcijos 2019 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 3R-66(2.13-1), 3) Inspekcijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 3R-253(2.13-1). Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, pakartodamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, akcentuoja, kad, vykdydamas savo, kaip atliekų sistemos administratoriaus, funkcijas, pareiškėjas tvarko Komunalinių atliekų turėtojų registrą. Šį registrą pareiškėjas tvarko griežtai teisės aktuose apibrėžtais pagrindais, tikslais ir teisės aktų nustatytose ribose. N. K. į Registrą yra įtrauktas (ir pareiškėjas jo asmens duomenis tvarko) tik dėl šio duomenų subjekto turimo nekilnojamojo turto objekto adresu (duomenys neskelbtini). Rinkliavos už nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), mokėtoja yra D. K. Vien tai, kad N. K. yra šių nekilnojamojo turto objektų bendrasavininkis, nereiškia, kad pareiškėjas, kaip duomenų valdytojas, tvarkė ar turėjo tvarkyti duomenis, susijusius su šiais objektais, kaip N. K. asmens duomenis (duomenis, susijusius su šiais objektais, pareiškėjas tvarko tik kaip D. K. asmens duomenis). Todėl pareiškėjas, kaip Registro tvarkytojas, vykdydamas VDAI Nurodymą, N. K. laiku pateikė visą informaciją, susijusią nekilnojamojo turto objektu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini); visiškai pagrįstai nemanė ir nežinojo turintis pateikti jam ir informaciją, susijusią su nekilnojamojo turto objektais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Abstraktaus pobūdžio VDAI Nurodyme nebuvo pateikta jokių paaiškinimų, kurie būtų leidę daryti kitokią išvadą. Apie tai, kad, VDAI nuomone, pareiškėjas turėjo pateikti ir duomenis apie nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. y. jog Nurodymas buvo įvykdytas su trūkumais), jis buvo informuotas tik 2019 m. vasario 7 d. Gavęs minimą raštą, pareiškėjas operatyviai (jau 2019 m. vasario 14 d.) pateikė N. K. ir šiuos duomenis. Taigi, pareiškėjas visada siekė sąžiningai bei tinkamai vykdyti savo pareigas ir nepažeidė BDAR reikalavimų. Be to, N. K. galiausiai buvo pateikta visa informacija apie visus jo turimus nekilnojamojo turto objektus (kaip tai nurodė VDAI). Tačiau tiek Inspekcija, tiek teismas skundžiamame sprendime šių aplinkybių tinkamai neįvertino, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas veikė, vadovaudamasi, be kita ko, Inspekcijos nurodymais ir kitais raštais, kurie nebuvo savalaikiai ir (ar) pakankamai konkretūs.

31. Teismas sprendime neatsižvelgė į tai, kad Inspekcija, vykdydama administracinę procedūrą teikė pareiškėjui nepakankamai aiškius, formalius, BDAR nuostatas atkartojančius nurodymus, pareiškėjo laiku neinformavo apie (ne)tinkamą jų vykdymą ir nepagrįstai pripažino padarius BDAR pažeidimą, neatsižvelgė į praktikos bei patirties atitinkamoje srityje nebuvimą.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje pabrėžė būtinybę ne formaliai, bet išsamiai ir iš esmės įvertinti visas aplinkybes, turinčias reikšmę taisomosios priemonės individualizavimui. Būtent tai padaryti turėjo pirmosios instancijos teismas, kuriam Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas perdavė bylą nagrinėti iš naujo, tačiau šis to neatliko, t. y. neatsižvelgė į tai, kad: padarytas pažeidimas yra formalus, mažareikšmis ir pavienis, o duomenų subjektas nepatyrė jokios žalos; pažeidimas yra susijęs tik su: (i) vienu duomenų subjektu; (ii) vienos jo teisės įgyvendinimu; (iii) nedidelės apimties asmens duomenimis, iš kurių nė vienas nepriskiriamas specialių kategorijų asmens duomenims; ginčo asmens duomenis pareiškėjas tvarkė ir tvarko teisėtai, sąžiningai, skaidriai; N. K., kaip rinkliavos mokėtojo, duomenų tvarkymas yra išsamiai reguliuojamas teisės aktų ir atliekamas siekiant užtikrinti viešąjį interesą – svarbios viešosios paslaugos (atliekų surinkimas ir tvarkymas) kokybišką teikimą bei administravimą; pažeidimas nebuvo padarytas tyčia. Jo faktas ir trukmė pirmiausia buvo nulemti netinkamo ir nesavalaikio Inspekcijos pareigų vykdymo; pareiškėjas pati ištaisė pažeidimą, pateikdamas N. K. visus jo duomenis (net ir tuos, kurių aktyviai netvarko kaip Registro tvarkytojas – t. y. sieja juos tik su D. K., bet ne N. K.), vos tik buvo informuotas Inspekcijos apie konkrečius Nurodymo įvykdymo trūkumus. Iki tol pareiškėjas pagrįstai bei sąžiningai manė, kad Nurodymas įvykdytas tinkamai; pareiškėjas dėl pažeidimo nepatyrė jokios finansinės ar kitokios naudos, visą laiką bendradarbiavo su Inspekcija, teikė visus prašomus paaiškinimus ir informaciją.

33. Tiek Inspekcija, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas nenurodė argumentų, kodėl šiuo atveju taisomosios priemonės tikslus gali pasiekti tik bauda, bet ne papeikimas (BDAR preambulės 148 p. ir kt. nuostatos). Pareiškėjo įsitikinimu, bylos aplinkybių visuma leidžia teigti, kad Inspekcija pareiškėjui galėjo skirti nebent papeikimą, bet ne baudą. Teismas skundžiamame sprendime šios klaidos neištaisė, todėl sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi: (i) pažeidžia Lietuvos teisėje įtvirtintus proporcingumo, efektyvumo ir kt. principus; (ii) neatitinka BDAR įtvirtintų nuostatų bei principų, taikytinų sprendžiant klausimą dėl taisomųjų priemonių taikymo.

34. Atsakovas Inspekcija atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui argumentus bei mano, kad teismas išsamiai išnagrinėjo bylos medžiagą ir tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes.

36. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, pareiškėjas, kaip savivaldybės įmonė, priskirtinas savivaldybių administravimo subjektų kategorijai. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-131-686/2017 pateiktais išaiškinimais, atsižvelgdamas į tai, kad byla yra nedidelės apimties, joje sprendžiamas klausimas tik dėl vieno duomenų subjekto, Inspekcijos paskirta administracinė bauda buvo tris kartus mažesnė už pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, mano, kad šiuo atveju advokato dalyvavimas nebuvo būtinas ir bylinėjimosi išlaidų priteisimas pareiškėjui neatitiktų teismų formuojamos praktikos.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. K. atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo pakartoja atsiliepime ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei mano, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Nurodo, kad baudos pareiškėjui skyrimas yra proporcinga priemonė, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas du kartus (pagal N. K., kaip duomenų subjekto, prašymą ir pagal Inspekcijos nurodymą) tinkamai, BDAR nustatytais terminais neįgyvendino N. K., kaip duomenų subjekto, teisės susipažinti su pareiškėjo tvarkomais N. K. asmens duomenimis bei į pareiškėjo požiūrį į konstitucinį asmens duomenų, kaip vieno iš pagrindinių privatumo užtikrinimo principų, laikymąsi.

39. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė atsiliepimą administracinė byloje Nr. eA-2610-968/2020. Šioje administracinėje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato paslaugų apmokėjimu. Dokumentai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų yra byloje. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą grindžia ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 3R-66(2.13-1.) „Dėl N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. skundo dalies, susijusios su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2018 m. spalio 3 d. nurodymo dėl asmens duomenų tvarkymo netinkamo įvykdymo“ ir 2019 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 3R-253 (2.13-1.) „Dėl administracinės baudos skyrimo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ teisėtumo ir pagrįstumo.

41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – sumažino Inspekcijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 3R-253 (2.13-1.) „Dėl administracinės baudos skyrimo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ paskirtos baudos dydį iki 200 eurų. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, teigia, kad teismas netinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas faktines aplinkybes.

42. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamų atsakovo Sprendimo1 ir Sprendimo2 teisėtumą ir pagrįstumą, pakankamai detaliai išanalizavo teisinius santykius, dėl kurių kilo ginčas, iš esmės teisingai išnagrinėjo ir įvertino Sprendimo1 ir Sprendimo2 turinį, todėl teisėjų kolegija pripažįsta tikslinga aptarti tik esminius apeliacinio skundo aspektus bei papildyti pirmosios instancijos teismo motyvus.

44. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja tiesiogiai taikomas BDAR ir ADTAĮ. Informavimas ir teisė susipažinti su asmens duomenimis nustatyta BDAR 13–15 straipsniuose. BDAR 13 straipsnyje nustatyta, kokia informacija turi būti pateikta duomenų subjektui, kai tvarkomi asmens duomenys, gauti iš duomenų subjekto. BDAR 14 straipsnyje nustatyta, kokia informacija turi būti pateikta duomenų subjektui, kai tvarkomi asmens duomenys, gauti ne iš duomenų subjekto (pvz., iš registrų). BDAR 15 straipsnyje detalizuojama duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis.

45. Vadovaujantis BDAR 15 straipsnio 1 dalimi, duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir toliau nurodyta informacija: a) duomenų tvarkymo tikslai; b) atitinkamų asmens duomenų kategorijos; c) duomenų gavėjai arba duomenų gavėjų kategorijos, kuriems buvo arba bus atskleisti asmens duomenys, visų pirma, duomenų gavėjai trečiosiose valstybėse arba tarptautinės organizacijos; d) kai įmanoma, numatomas asmens duomenų saugojimo laikotarpis arba, jei neįmanoma, kriterijai, taikomi tam laikotarpiui nustatyti; e) teisė prašyti duomenų valdytojo ištaisyti arba ištrinti asmens duomenis ar apriboti su duomenų subjektu susijusių asmens duomenų tvarkymą arba nesutikti su tokiu tvarkymu; f) teisė pateikti skundą priežiūros institucijai; g) kai asmens duomenys renkami ne iš duomenų subjekto, visa turima informacija apie jų šaltinius; h) tai, kad esama 22 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyto automatizuoto sprendimų priėmimo, įskaitant profiliavimą, ir bent tais atvejais prasminga informacija apie loginį jo pagrindimą, taip pat tokio duomenų tvarkymo reikšmę ir numatomas pasekmes duomenų subjektui.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, vadovaudamasi šioje nutartyje nurodytomis teisės aktų nuostatomis (nutarties 44–45 p.), atsižvelgdama į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra tiek mokėjimo pranešime nurodyto nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkas ar bendrasavininkis, prieina prie išvados, kad aplinkybė, jog mokėjimo pranešime adresatu yra nurodytas nekilnojamojo turto objekto savininkas, leidžia teigti, kad mokėjimo pranešimas yra skirtas būtent N. K. bei suteikiantis jam, kaip duomenų subjektui, teisę reikalauti iš pareiškėjo pateikti apie jį turimą informaciją. Pastebėtina, kad tuo atveju, jei netinkama mokėjimo pranešimo formuluotė galimai suklaidino trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl pareiškėjo tvarkomų jo asmens duomenų, tai pareiškėjas, gavęs trečiojo asmens prašymą susipažinti su asmens duomenimis, turėjo pareigą nurodyti aiškias priežastis dėl dalies duomenų pateikimo neprivalomumo, tačiau, kaip nustatyta, pats pareiškėjas duomenų nepateikimą įvardijo technine klaida (žr. nutarties 22.12 p.). Be kita ko, BDAR 15 straipsnio 1 dalis aiškiai nurodo, kokia informacija turi būti pateikta duomenų subjektui, todėl apelianto argumentas, kad Inspekcijos nurodymas nebuvo pakankamai aiškus bei konkretus esamoje situacijoje, atmestinas kaip nepagrįstas.

47. Byloje nustatytos aplinkybės, kad Inspekcija, laikydamasi ADTAĮ nustatytos administracinių baudų skyrimo tvarkos, 2019 m. sausio 21 d. priėmė sprendimą pradėti administracinės baudos skyrimo procedūrą ir, vadovaudamasi ADTAĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui pateikė Inspekcijos Raštą dėl baudos skyrimo, prašydama pateikti paaiškinimus. Minėtame Inspekcijos rašte detaliai pateikta visa pažeidimo esmė, o iš ginčijamo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo turinio matyti, kad prieš jį priimant Inspekcija išanalizavo ir įvertino visus esminius pareiškėjo 2019 m. vasario 22 d. rašte pateiktus argumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Inspekcija, vykdydama administracinę procedūrą, teikė pareiškėjui nepakankamai aiškius, formalius, BDAR nuostatas atkartojančius nurodymus, pareiškėjo laiku neinformavo apie (ne)tinkamą jų vykdymą ir nepagrįstai pripažino padarius BDAR pažeidimą, neatsižvelgė į praktikos bei patirties atitinkamoje srityje nebuvimą ir juos atmeta, kaip nepagrįstus.

48. BDAR 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinės baudos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su 58 straipsnio 2 dalies a–h punktuose ir j punkte nurodytomis priemonėmis arba vietoj jų. Sprendžiant dėl to, ar skirti administracinę baudą, ir sprendžiant dėl administracinės baudos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju deramai atsižvelgiama į šiuos dalykus: a) pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, atsižvelgiant į atitinkamo duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį ar tikslą, taip pat į nukentėjusių duomenų subjektų skaičių ir jų patirtos žalos dydį; b) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo; c) bet kuriuos veiksmus, kurių duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas ėmėsi, kad sumažintų duomenų subjektų patirtą žalą; d) duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atsakomybės dydį, atsižvelgiant į jų pagal 25 ir 32 straipsnius įgyvendintas technines ir organizacines priemones; e) bet kuriuos to duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo svarbius ankstesnius pažeidimus; f) bendradarbiavimo su priežiūros institucija siekiant atitaisyti pažeidimą ir sumažinti galimą neigiamą jo poveikį laipsnį; g) asmens duomenų, kuriems pažeidimas turi poveikį, kategorijas; h) tai, kokiu būdu priežiūros institucija sužinojo apie pažeidimą, visų pirma tai, ar duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas pranešė apie pažeidimą (jei taip – kokiu mastu); i) jei atitinkamam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui dėl to paties dalyko anksčiau buvo taikytos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės – ar laikytasi tų priemonių; j) ar laikomasi patvirtintų elgesio kodeksų pagal 40 straipsnį arba patvirtintų sertifikavimo mechanizmų pagal 42 straipsnį; ir k) kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius, susijusius su konkretaus atvejo aplinkybėmis, pavyzdžiui, finansinę naudą, kuri buvo gauta, arba nuostolius, kurių buvo išvengta, tiesiogiai ar netiesiogiai dėl pažeidimo.

49. Pagal BDAR 83 straipsnio 6 dalį, jei nesilaikoma 58 straipsnio 2 dalyje nurodyto priežiūros institucijos nurodymo, pagal šio straipsnio 2 dalį skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 Eur arba, įmonės atveju – iki 4 proc. jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.

50. Valdžios institucijos ir įstaigos sąvoka įtvirtinta ADTAĮ 2 straipsnio 2 dalyje. Valstybės ir savivaldybių įstaigos, įmonės ir viešosios įstaigos, finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto bei valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotos atlikti viešąjį administravimą arba teikiančios asmenims viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdančios kitas viešąsias funkcijas.

51. ADTAĮ 33 straipsnyje nustatytos valdžios institucijoms ar įstaigoms skiriamos administracinės baudos. ADTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valdžios institucijai ar įstaigai, pažeidusiai Reglamento (ES) 2016/679 83 straipsnio 5 dalies a–e punktų nuostatas ir (ar) Reglamento (ES) 2016/679 83 straipsnio 6 dalį, priežiūros institucija turi teisę skirti administracinę baudą iki 1 procento valdžios institucijos ar įstaigos einamųjų metų biudžeto ir kitų praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų dydžio, bet ne didesnę negu šešiasdešimt tūkstančių eurų.

52. Vadovaujantis BDAR 58 straipsnio 2 dalies i punktu, kiekviena priežiūros institucija turi įgaliojimus skirti administracinę baudą pagal BDAR 83 straipsnį, kartu taikydama šioje dalyje nurodytas priemones arba vietoj jų, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes.

53. Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau išdėstytu teisiniu reguliavimu (nutarties 48–52 p.) bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis pareiškėjo bendradarbiaujantį elgesį vykdant Nurodymą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas paskirtos baudos pareiškėjui teisėtumo bei jos dydžio pagrįstumo klausimą, pagrįstai konstatavo, kad Inspekcijos pareiškėjai paskirta jai administracinė bauda yra neproporcinga, per griežta siekiamiems ginčo byloje tikslams pasiekti ir ją sumažino iki 200 eurų.

54. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

55. Atsisakius tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į proceso išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 punktą, todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

56. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. K. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2020 m. gegužės 20 d. yra pateikęs prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato paslaugų apmokėjimu. Kartu su prašymu pateikė advokatės D. B. 2019 m. spalio 24 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija ADB Nr. 30, kurioje nurodyta, kad suteiktas paslaugas sudaro „Konsultavimas dėl trečiojo asmens atsiliepimo surašymo LVA teismui administracinėje byloje Nr. eI-3324-816/2019“, taip pat pateikė 2019 m. gruodžio 18 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 1063162.

57. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos baigtį bei tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko, laikytina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo šioje byloje įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu (ABTĮ 47 str. 6 d.). Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė advokato įgaliojimus trečiajam suinteresuotam asmeniui teikti teisines paslaugas patvirtinančio dokumento, nedetalizavo patirtų teismo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė