2017-01-24 Nr. ANB-69-4-70-3-01630-2016-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas

Baudž.byla Nr.

Administracinio

teisės pažeidimo byla Nr. e2AT-6-788/2017

Teisminio

proceso Nr. 4-70-3-01630-2016-3

Procesinio

sprendimo kategorija 16.20 (S)

LIETUVOS

AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

2017 m.

sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

pirmininko Armano Abramavičiaus, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Olego

Fedosiuko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn

atsakomybėn patraukto asmens D. P. prašymą,

vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso

(toliau – ATPK) 302(17) straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio

teisės pažeidimo bylą dėl Valstybinės kelių transporto

inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties ir Šiaulių

apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos

2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. VKTIN-58021758-16 D.

P. nubaustas pagal ATPK 145 straipsnio 3, 4, ir 6 dalis 1158 Eur bauda.

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartimi D. P. skundas netenkintas ir Valstybinės kelių transporto

inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. nutarimas

paliktas nepakeistas.

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi D.

P. apeliacinis skundas netenkintas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų

atrankos kolegijos 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi administracinėn

atsakomybėn patraukto asmens D. P. prašymas atnaujinti

administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas, administracinio teisės

pažeidimo byla atnaujinta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. D. P. pagal ATPK 145 straipsnio 3, 4, ir 6 dalis nubaustas už

šias veikas:

1.1. 2015 m.

gegužės 26 d., apie 14.30 val., Panevėžio r., kelyje A10, 13 km, sustabdžius

kelių transporto priemonių junginį: triašį automobilį „Scania R560“ (valst. Nr.

(duomenys neskelbtini) su triaše priekaba „Zaslaw

D-66517“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantį maršrutu Kauno

r.–Biržų r., vairuotojas D. T. vežė 34,3 kub. m eglės

rąstų. Paskaičiuota, kad transporto priemonių junginys yra sunkiasvoris, nes

viršyta leistina junginio bendroji masė 7,71 t (leistina bendroji masė – 40 t,

faktinė masė apskaičiavus – 47,71 t), o vairuotojas neturėjo specialaus

nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei

važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. UAB „T“ direktorius D.

P., kuris įmonėje yra atsakingas už visą įmonės veiklą, netinkamai

organizuodamas vairuotojų darbą ir krovinių pervežimo veiklą, neužtikrino, kad

pakrauto krovinio išdėstymas atitiktų eismo saugumo reikalavimus ir kitas

krovinių vežimo sąlygas, prieš išvažiuodamas į kelią vairuotojas teisingai

pakrautų krovinį ir nebūtų viršyta leistina bendroji masė (t. y. neužtikrino, kad

nebūtų pažeisti susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66

patvirtintų Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų

junginių techninių parametrų III skyriaus 16.4 punkto reikalavimai);

1.2. 2015 m.

birželio 3 d., 16.30 val., Kalvarijos PKP (iš Lietuvos) sustabdžius kelių

transporto priemonių junginį: triašį automobilį „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Narko“ (valst. Nr.

(duomenys neskelbtini), važiuojantį maršrutu Lietuva–Lenkija, vairuojamą

T. K., apskaičiuota, kad transporto priemonių junginys yra sunkiasvoris, nes

viršyta leistina junginio bendroji masė 2,72 t (leistina bendroji masė – 40 t,

faktinė masė apskaičiavus – 42,72 t), o vairuotojas neturėjo specialaus

nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei

važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. UAB „T“ direktorius D.

P., kuris įmonėje yra atsakingas už visą įmonės veiklą, netinkamai

organizuodamas vairuotojų darbą ir krovinių pervežimo veiklą, neužtikrino, kad

pakrauto krovinio išdėstymas atitiktų eismo saugumo reikalavimus ir kitas

krovinių vežimo sąlygas, prieš išvažiuodamas į kelią vairuotojas teisingai

pakrautų krovinį ir nebūtų viršyta leistina bendroji masė (t. y. neužtikrino,

kad nebūtų pažeisti susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66

patvirtintų Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų

junginių techninių parametrų III skyriaus 16.6 punkto reikalavimai), taip

pažeidė Kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Kelių priežiūros ir

plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, susisiekimo

ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti

valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis

transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 4 punkto reikalavimus. Taip

pat UAB „T“ direktorius D. P., būdamas krovinio siuntėjas,

neįsitikino, kad gautas leidimas vežti krovinį konkrečiu maršrutu minėta didžiagabarite

transporto priemone, ir pateikė pakrauti didžiagabaričius krovinius į šį

automobilį nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, taip pažeidė susisiekimo

ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti

valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis

transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 30 punkto bei susisiekimo ministro

2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių

transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 7 ir 8 punktų

reikalavimus;

1.3. 2015 m.

rugpjūčio 11 d., 15.12 val., Joniškio r., kelyje Nr. 210,3 km, UAB „T“

direktorius D. P., būdamas krovinio siuntėjas,

neįsitikino, kad gautas leidimas vežti krovinį konkrečiu maršrutu

didžiagabarite transporto priemone, ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. pateikė ir leido

pakrauti krovinius į UAB „T“ priklausantį automobilį „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Narko“ (valst. Nr.

(duomenys neskelbtini), nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes

matuojant transporto priemonių junginį sertifikuota teleskopine niveliavimo

liniuote nustatyta, kad viršytas transporto priemonių junginio leistinas

aukštis 0,34 m (pagal susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr.

3-66 patvirtintų Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų

junginių techninių parametrų II skyriaus 6 punktą leistinas aukštis – 4 m,

faktinis aukštis pamatavus – 4,34 m), o vairuotojas neturėjo specialaus

nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei

važiuoti Lietuvos Respublikos keliais;

1.4. 2015 m.

gruodžio 18 d., 13.27 val., Joniškio r., Žagarė, Aušros 12, UAB „T“ direktorius

D. P., būdamas krovinio siuntėjas, neįsitikino, kad gautas

leidimas vežti krovinį konkrečiu maršrutu didžiagabarite transporto priemone,

ir 2015 m. gruodžio 18 d. pateikė ir leido pakrauti krovinius į UAB „T“ priklausantį

automobilį „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su

priekaba „Jyki“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikant teisės

aktų reikalavimų, nes matuojant transporto priemonių junginį sertifikuota

teleskopine niveliavimo liniuote nustatyta, kad viršytas transporto priemonių

junginio leistinas aukštis 0,18 m (pagal susisiekimo ministro 2002 m.

vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Didžiausių leidžiamų naudotis

keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų II skyriaus 6

punktą leistinas aukštis – 4 m, faktinis aukštis pamatavus – 4,18 m), o

vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę

tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais;

1.5. 2015 m.

gruodžio 18 d., 13.27 val., Joniškio r., Žagarė, Aušros 12, UAB „T“ direktorius

D. P., būdamas krovinio siuntėju, neįsitikino, kad gautas

leidimas vežti krovinį konkrečiu maršrutu didžiagabarite transporto priemone,

ir 2015 m. gruodžio 18 d. pateikė ir leido pakrauti krovinius į UAB „T“ priklausantį

automobilį „Scania R560“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

su priekaba „Narko“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikant

teisės aktų reikalavimų, nes matuojant transporto priemonių junginį

sertifikuota teleskopine niveliavimo liniuote nustatyta, kad viršytas

transporto priemonių junginio leistinas aukštis 0,21 m (pagal susisiekimo

ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Didžiausių

leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių

parametrų II skyriaus 6 punktą leistinas aukštis – 4 m, faktinis aukštis

pamatavus – 4,21 m), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos

leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos

Respublikos keliais.

2. Administracinėn

atsakomybėn patrauktas asmuo D. P. prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą,

panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo

ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. nutarimą, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m.

birželio 10 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį

ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

2.1. Pareiškėjas

teigia, kad teismai neteisingai aiškino įstatymą, pažeidė konstitucinius

teisinės atsakomybės principus nulla poena sine lege ir non bis iri idem

(Konstitucijos 31 straipsnio 4, 5 dalys), taip padarydami esminius materialiosios

teisės pažeidimus, nulėmusius neteisėtų nutarčių priėmimą.

2.2. ATPK 145

straipsnio 3 dalis, pasak D. P., teisės subjektui

neformuoja jokių pareigų, o tik numato atsakomybę asmeniui, kuriam pavesta

vadovauti pervežimų veiklai (transporto vadybininkui), už netinkamą pareigų,

apibrėžtų kitais teisės aktais, vykdymą. Pavedimas vadovauti transportavimo

veiklai yra specialus teisinis terminas, naudojamas tik teisės aktuose,

reglamentuojančiuose licencijuojamų įmonių veiklą, nes šiose įmonėse privalo

būti asmuo (transporto vadybininkas), kuriam pavesta vadovauti

krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Jokie kiti teisės aktai neapibrėžia, kas

yra vadovavimas transporto veiklai nelicencijuojamose įmonėse. Teisės aktai

nustato atitinkamas pareigas vežėjui, kurias įmonė įgyvendina per savo

darbuotojus, dalyvaujančius vykdant pervežimus – vairuotojus, ekspeditorius ir

pan., kurie žino arba privalo žinoti teisės aktų reikalavimus ir už jų

nevykdymą ar pažeidimą atsako drausmine ir administracine tvarka, taip

įgyvendinant atsakomybės neišvengiamumo principą.

2.3. Pareiškėjo

nuomone, profesinė krovinių ir keleivių pervežimo už atlygį veikla valstybėje

yra reguliuojama, todėl įstatymų leidėjas ATPK 145 straipsnyje ir numatė

papildomą atsakomybę transporto vadybininkams, turintiems atitinkamą profesinę

kompetenciją, ir privalantiems užtikrinti valstybės nustatytas veiklos sąlygas,

šiuos subjektus įvardydamas specialiu terminu – asmenys vadovaujantys krovinių

ar keleivių vežimo veiklai. Nesant teisės aktų apibrėžtos „vadovavimo

pervežimų veiklai“ nelicencijuojamose įmonėse sąvokos, nėra kriterijų nustatyti,

kaip ji turi būti įgyvendinama, nėra jokių reikalavimų, kaip įmonėje ir kokios

kompetencijos darbuotojams gali būti pavedama (raštu, žodžiu) vykdyti tokią

veiklą, kokios vadovaujančių neapibrėžtai veiklai darbuotojų pareigos, teisės

ir atsakomybė.

2.4. D. P. teigia, kad už ATPK 145 straipsnio 3 ar 4 dalyje

numatyto pažeidimo įvykdymą gali atsakyti tik vienas asmuo – vadovas arba

įgaliotas asmuo, kuriam iš jų pavesta vadovauti vežimo veiklai. Tai,

kad atsakomybės subjektas apibrėžiamas nurodant pavedimą vadovauti dviejų rūšių

veikloms – keleivių arba krovinių pervežimui, patvirtina, kad įstatymų leidėjas

atsakomybę numatė transporto vadybininkui, veikiančiam profesinę pervežimų

veiklą vykdančioje licencijuojamoje įmonėje. Pareiškėjo nuomone, neįmanoma

pažeisti ATPK 145 straipsnio 3-6 dalių vykdant keleivių pervežimus, nes

šiose normose nustatyta atsakomybė už pažeidimus, padarytus pervežant krovinius

(svorio ar matmenų viršijimas neturint leidimo). Lietuvos Respublikoje

neišduodami leidimai vežti keleivius viršijant ašių apkrovas, transporto priemonės

aukštį ar didžiausią leidžiamąją masę (Kelių įstatymo 20 straipsnis). Pasak

pareiškėjo, semantinis, loginis, sisteminis ATPK 145 straipsnio 3 ir 4 dalių

aiškinimas patvirtina, kad jis, kaip UAB „T“, kuri nevykdo profesinės kelių

transportu vežimo veiklos ir atitinkamai neturi transporto vadybininko, vadovas,

nėra ATPK 145 straipsnio 3 ir 4 dalių subjektas.

2.5. ATPK 145

straipsnio 6 dalyje uždraustos dvi veikos – pateikimas ar pakrovimas vežti

kelių transporto priemone, viršijant leidžiamus parametrus, jeigu neįsitikinta,

kad gautas leidimas vežti tokius krovinius. Normos sankcijoje numatyta, kad

atsakomybėn traukiami krovinius vežti pateikusių įmonių vadovai ar kiti

atsakingi asmenys (siuntėjai) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovai

ar kiti atsakingi asmenys, arba pakrovėjai. Šio pažeidimo subjektas yra:

siuntėjas (įmonės vadovas ar atsakingas asmuo), krovėjo įmonės vadovas ar

atsakingas asmuo, ar pakrovėjas.

2.6. Prašyme

nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas poziciją bausti vežėjo vadovą iš

esmės grindė Kelių transporto kodekso 38 straipsnio 4 dalies nuostata, kad

siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo

sąskaita tenka vežėjui. D. P. nuomone, ši norma suponuoja

priešingą – jei vežėjo vairuotojas už konkretaus teisės akto pažeidimą,

pavyzdžiui, susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66

pažeidimą, trauktas atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį, vežėjo

vadovas nebegali būti už tą patį pažeidimą baudžiamas pagal ATPK 145 straipsnio

6 dalį. Valstybinės kelių transporto inspekcijos ir Muitinės praktikoje, pasak D. P., vežėjo vadovą nubaudus pagal ATPK 145 straipsnio 3

dalį, jis už tą patį pažeidimą atsakomybėn traukiamas ir pagal ATPK 145

straipsnio 6 dalį, jau kaip siuntėjo vadovas. Įmonei vežant krovinį savo

sąskaita, t. y. vežėjui sutampant su siuntėju, tas pats subjektas (jo atstovas)

už vieno teisės akto pažeidimą negali būti traukiamas atsakomybėn pagal dvi

ATPK sudėtis.

2.7. Pasak

pareiškėjo, ATPK 145 straipsnio 6 dalyje atsakomybė numatyta ne vežėjui

(vairuotojui ir transporto vadybininkui), vežančiam normatyvų neatitinkantį

krovinį ir už tai atsakantį pagal to paties straipsnio 3-5 dalis, o kitam

subjektui, kuris nežino, ar vežėjas turi leidimą vežti didesnius krovinius, ir

pateikia ar pakrauna tokį krovinį. Pakrovėjas ATPK 145 straipsnio 6 dalies

prasme negali sutapti su vežėju, pervežančiu tą patį krovinį. Vežėjo vadovui

tokios atsakomybės taikymas yra nelogiškas vien dėl tos priežasties, jog jam

nereikia įsitikinti leidimo buvimu, nes jis žino, kokiomis sąlygomis vykdo

vežimus ir kiek gali būti kraunama į transporto sąstatą, nepažeidžiant teisės

aktų reikalavimų.

2.8. D. P. nuomone, apeliacinės instancijos teismo pritarimas

pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad jis, būdamas UAB „T“ vadovas

nesiėmė jokių veiksmų įsitikinti, ar yra gautas leidimas vežti krovinius,

viršijančius leistinus techninius parametrus, nesielgė rūpestingai, nebuvo

aktyvus, yra absurdiškas. Jis teigia, kad būdamas įmonės vadovas žinojo, jog neinicijavo,

todėl ir UAB „T“ (transporto priemonėms) nebuvo išduoti jokie leidimai vežti

krovinius, kurie būtų pateikti vairuotojams. Todėl vairuotojai, išmanydami

teisės aktus, reglamentuojančius jų darbą, ir būdami atitinkamai instruktuoti,

pasirašytinai supažindinti su pareiginėmis instrukcijomis, aiškiai žinojo, kad

galima vežti tik įstatymo numatytų parametrų krovinius. Pareiškėjo nuomone, kadangi

jis nėra ATPK 145 straipsnio 6 dalies subjektas, tai objektyviai negalėjo

atlikti joje aprašytos veikos. Teismų išvada, kad svarbus pats „neįsitikinimo

faktas“, objektyvioje tikrovėje vežėjo atžvilgiu yra neįmanoma. Logiška, kad

kelių transporto priemonės nevaldantis asmuo nedisponuoja informacija apie tai,

kokį krovinį gali pateikti ar pakrauti, todėl, pateikdamas ar kraudamas didesnį

nei galimi parametrai, privalo įsitikinti, ar yra išduotas leidimas tokio

krovinio pervežimui. Tokių veiksmų imtis nereikia ir objektyviai jų negali

atlikti vežėjas (vairuotojas, vadovas).

2.9. Prašyme

nurodoma, kad ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo subjektas yra krovinio

siuntėjas (tiekėjas), tą patvirtina parengiamoji įstatymo medžiaga. Teismai

nepaneigė įstatymų leidėjo tikslo papildomai numatyti administracinę atsakomybę

svetimo vežėjui krovinio siuntėjui ar pakrovėjui.

2.10. D. P. teigia, ATPK 145 straipsnio 6 dalies loginė analizė ir

įstatymo parengiamoji medžiaga vienaprasmiškai patvirtina, jog ATPK 146

straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo subjektas yra ne vežėjas, o krovinio

tiekėjas, todėl jis nubaustas nepagrįstai.

3. Atsiliepimu Valstybinės kelių

transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Teisės skyriaus

viršininkas Dainius Lipsevičius prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. prašymą atmesti.

3.1. Atsiliepime

teigiama, kad ATPK 145 straipsnio 3 ir 4 dalyse įstatymų leidėjas aiškiai

įvardijo administracinėn atsakomybėn traukiamus subjektus: tai vairuotojas,

įmonės vadovas ar įgalioti asmenys, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar

keleivių vežimo veiklai. Įmonės, kurios nevykdo licencijuojamos pervežimo veiklos,

bet vežančios krovinius savo transporto priemonėmis ir savo sąskaitą, įgalioto

asmens turėti neprivalo, tačiau įmonės vadovas gali pats nuspręsti, ar toks

asmuo yra reikalingas, ir paskirti transporto vadybininką, kuris vadovautų

įmonės krovinių vežimo veiklai. Įstatymų leidėjas nedetalizuoja, kad pagal

minėtus straipsnius administracinėn atsakomybėn turi būti traukiamas tik

licencijuojamos įmonės vadovas, o Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio

12 dalyje įtvirtinta bendrovės vadovo atsakomybė už bendrovės veiklos

organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir kitų šiame bei kituose įstatymuose ir

teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose

nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Bendrovės vadovas savo veikloje

vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio

akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais

ir pareiginiais nuostatais, todėl jis privalo laikytis valstybėje galiojančių

įstatymų, norminių aktų ir administracinių nuostatų, reglamentuojančių

transportą ir eismą. Todėl, pasak Inspekcijos, pareiškėjo argumentai, jog jis

negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio

3 ir 4 dalis, nes jo įmonė nėra licencijuota ir jis būdamas įmonės vadovu nėra

asmuo, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, yra

atmestini kaip nepagristi.

3.2. Inspekcija

mano, kad padaryti pažeidimai savo pobūdžiu yra pavojingi visuomenei, nes

krovinio, kuris viršija leistinas maksimalias mases, pakrovimas ir vežimas

pagrįstai kelia pavojų saugiam eismui, kitiems eismo dalyviams ir kartu

visuomenei ar valstybės saugomiems interesams.

3.3. Atsiliepime

teigiama, kad siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė vežant

krovinius savo sąskaita tenka vežėjui, t. y. UAB „T“. UAB „T“ parduoda medieną

įvairiems klientas ir pristato savo transporto priemonėmis gavėjams. Medieną

automobilyje įrengto manipuliatoriaus pagalba pakrauna UAB „T“ vairuotojai.

Pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad vairuotojai krautų į transporto

priemones leistiną kiekį medienos, nes visi įmonės darbuotojai yra tinkamai

instruktuoti ir žino teisės aktų reikalavimus. Tačiau

vairuotojai nevykdo įmonės ūkinės komercinės veiklos, jie nepriima užsakymų,

nesirūpina krovinių pristatymu klientams. Krovinių pakrovimas ir pervežimas

įmonėje be vadovo žinios praktiškai neįmanomas. Todėl pareiškėjo argumentai,

kad jis negali kontroliuoti krovinio pakrovimo ir gabenimo eigos, nepagrįsti,

nes su tuo susiję dokumentai įtraukiami į apskaitą. Pareiškėjo argumentas, kad

jis nėra tinkamas patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145

straipsnio 6 dalį subjektas, yra nepagrįstas. Įmonė, siekianti gauti kuo

daugiau užsakymų ir pajamų, stengiasi pervežti daugiau krovinių mažesnėmis

sąnaudomis, todėl dažnai perkrauna savo transporto priemones, o D.

P. yra įmonės, kuri yra krovinių siuntėjas, vadovas, kuris kasdien

organizuoja ir kontroliuoja visą įmonės veiklą.

3.4.

Pagal Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį vežėjas privalo tikrinti,

ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo

reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Šią pareigą turi ir įmonės vadovas,

ir vairuotojas. Įstatymų leidėjas ATPK 145 straipsnio 3 ir 4 dalyse

nustatė atsakomybę dviem subjektams – vairuotojui ir vadovui ar jo įgaliotam

asmeniui. Patikrinimo būdą, ar krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka

eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, ar krovinys

neviršija leistinų ašių apkrovų, renkasi pats įmonės vadovas. Minėta norma

įpareigoja įmonės vadovą rūpintis krovinio pervežimo sąlygomis, t. y. jis

privalo pats arba per kitą asmenį kontroliuoti vairuotojo veiksmus. Priešingu

atveju dėl savo neveikimo jis turi atsakyti už vairuotojo pažeidimus. Kelių

transporto kodekso 31 straipsnyje nurodyta, kad, priimdamas krovinį,

vežėjas jį patikrina ir, nustatęs neatitikimus, apie tai pažymi važtaraštyje.

Kadangi jokių pastabų važtaraščiuose nėra, tai darytina išvada, jog kroviniai,

vežami važtaraštyje nurodytiems gavėjams, buvo pakrauti, visi važtaraštyje

nurodyti duomenys patikrinti UAB „T“ vairuotojų ir prisiimta visa su krovinių

pervežimu susijusi rizika.

3.5. Atsiliepime

teigiama, kad D. P., organizuodamas įmonės kasdieninę

veiklą – negabaritinių ir/(ar) sunkiasvorių krovinių gabenimą, į kelio

savininką nesikreipė nei dėl važiavimo tvarkos, nei dėl sutikimo, nei dėl

leidimo išdavimo. Tai patvirtina, kad krovinius gabenančio ūkio subjekto vadovo

aplaidumas ir pareigų ignoravimas lėmė pažeidimų padarymą.

3.6. Šiuo metu

galiojantis krovinių vežimo teisinis reglamentavimas visiškai nesieja

atsakomybės už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų

junginiais), kurių matmenys ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su

kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus su licencijos

tokiai veiklai turėjimu, todėl D. P. yra tinkamas

atsakomybės subjektas už ATPK 145 straipsnio 3, 4 dalyse numatytus pažeidimus.

Atsakomybė numatyta tiek įmonėms, vežančioms krovinius už atlygį, turinčioms

atitinkamą veiklos licenciją, tiek įmonėms, gabenančioms krovinius savo

sąskaita, tiek bet kuriam fiziniam asmeniui.

3.7.

Įmonės direktorius D. P., būdamas atsakingas už visą

įmonės veiklą, sąmoningai leido įmonės vairuotojams krauti krovinius į

transporto priemones nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir važiuoti

sunkiasvorėmis transporto priemonėmis be specialaus nustatytos formos leidimo,

suteikiančio teisę važiuoti tokia transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos

Respublikos keliais, kai faktinė transporto priemonių bendroji masė, ašių

apkrova ir/(ar) matmenys viršijo leistinus. Tokiais leidimais pasirūpinti

turėtų įmonės vadovas. Sisteminis, loginis bei lingvistinis ATPK, Kelių

transporto kodekso bei kitų aukščiau minėtų teisės aktų aiškinimas leidžia

daryti išvadą, kad krovinių vežimas ir krovinių pateikimas ar pakrovimas yra

atskiros veikos, todėl įmonės direktorius D. P.,

netinkamai organizuodamas ir kontroliuodamas įmonės darbuotojų darbą bei

krovinių pakrovimo ir pervežimo veiklą, buvo teisėtai ir pagrįstai nubaustas už

pažeidimus pagal ATPK 145 straipsnio 3, 4, 6 dalis ir kaip vežėjas, ir kaip

krovinio siuntėjas. Pažymima ir tai, kad D. P. jau ne

kartą yra baustas pagal ATPK 145 straipsnį.

3.8. Atsiliepime teigiama, kad teismai materialiosios ir proceso teisės

normų nepažeidė, įstatymus pritaikė tinkamai.

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. prašymas

atmestinas.

Dėl ATPK 145 straipsnio 3,4, 6 dalių taikymo

4.1. Pagal ATPK 302(21) straipsnio 13 dalį Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės

pažeidimo bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir

nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje

administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi

nustatytų aplinkybių. Taigi administracinio teisės pažeidimo byloje teisėjų

kolegija įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, bylos faktinių aplinkybių

nenustatinėja. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamos administracinio

teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pagrindas, nurodytas ATPK 302(17)

straipsnio 1 dalies 5 punkte, – padarytas esminis materialiosios ar

proceso teisės pažeidimas, jei šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto

nutarimo ar nutarties priėmimui.

4.2. Pagal šioje byloje nustatytas ir teismų priimtose nutartyse

nurodytas aplinkybes D. P. įstatymas – ATPK 145 straipsnio

3, 4, ir 6 dalys – pritaikytas tinkamai, pažeidimų, galėjusių turėti įtakos

neteisėtų nutarimų ar nutarčių priėmimui, nenustatyta.

4.3. Šioje administracinių teisės pažeidimų byloje teismai nustatė, kad

D. P., būdamas UAB „T“ direktorius ir asmuo, atsakingas

už krovinio išdėstymo kontrolės organizavimą taip, kad būtų laikomasi nustatytų

pakrovimo normų, neužtikrino ir nesukontroliavo, kad vairuotojų vairuojamų

transporto priemonių junginiai neviršytų didžiausios leidžiamos masės. Būdamas

krovinio siuntėjas, jis neįsitikino, ar yra gauti leidimai vežti krovinius

konkrečiais maršrutais didžiagabaritėmis transporto priemonėmis, ir pateikė bei

leido pakrauti krovinius nesilaikant teisės aktų reikalavimų, numatančių

leistiną naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių aukštį.

4.4. Kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudotis

keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios

neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro

patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar

jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių

techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius

leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų

junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio įstatymo

taip pat nustatyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės

reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėms ir (ar)

sunkiasvorėms transporto priemonėms galima tik suderinus tai su kelio savininku

ir gavus leidimą. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės

reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro, o vietinės reikšmės

viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų

nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir

(ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis.

4.5. Medienos

vežimo kelių transportu reikalavimai, patvirtinti susisiekimo ministro

2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3-183 „Dėl

medienos vežimo kelių transportu reikalavimų patvirtinimo“, reglamentuoja saugų

medienos pakrovimą, tvirtinimą bei vežimą ir yra privalomi visiems medieną

vežantiems fiziniams ir juridiniams asmenims (2, 3 punktai). 13

punkte nustatyta, kad mediena turi būti vežama neviršijant maksimalių leidžiamų

transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos

bendrosios masės, patvirtintų susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d.

įsakymu Nr. 3-66 „Dėl maksimaliai leidžiamų transporto priemonių matmenų,

leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“, bei

vežamo svorio, nustatyto tai transporto priemonei (junginiui). Reikalavimų 15

punkte nustatyta, kad vežėjas atsako už tai, kad būtų laikomasi medienos

pakrovimo, tvirtinimo ir vežimo reikalavimų.

4.6. D. P. prašyme teigia, kad jis nepagrįstai

nubaustas pagal ATPK 145 straipsnio 3 ir 4 dalis, nes jis būdamas įmonės

vadovas nėra asmuo, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai. Šie

teiginiai nepagrįsti.

4.7. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamente (EB)

Nr. 1071/2009 vežėjams, kurie verčiasi licencijuojama krovinių ir (ar) keleivių

pervežimo veikla, yra nustatytas reikalavimas turėti transporto vadybininką,

kuris yra įmonėje dirbantis fizinis asmuo, arba individualios įmonės atveju jos

savininkas arba, jeigu tai numatyta, kitas sutartimi tos įmonės paskirtas

fizinis asmuo, faktiškai ir nepertraukiamai vadovaujantis tos įmonės transporto

veiklai. Byloje nustatyta, kad UAB „T“ nėra licencijuojama įmonė ir jai minėto

reglamento reikalavimas turėti transporto vadybininką nėra privalomas, tačiau

įmonės vadovas savo iniciatyva gali nuspręsti, kad įmonėje yra reikalingas

darbuotojas, kuris vadovautų krovinių vežimo veiklai. UAB „T“ vadovas D. P. nepateikė duomenų, kad įmonėje dirba asmuo, atsakingas

už transporto veiklą, be to, ir bylos duomenys patvirtina, kad UAB „T“ veiklą

organizuoja jos vadovas D. P., kuris duoda nurodymus

vairuotojams pasikrauti iš urėdijų ar privačių miškų savininkų medienos ir

gabena ją užsakovams. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas

teisingai pažymėjo, kad D. P., būdamas įmonės vadovas ir

pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės

veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, organizuodamas kasdieninę

bendrovės veiklą (įskaitant ir įmonės krovinių pervežimą) turėjo pats imtis

visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių

krovinių vežimą, reikalavimų, o to neužtikrinus, privalėjo prisiimti visą su

tuo susijusią atsakomybę.

4.8. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio

1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių ar jų junginių, nurodytų šio

įstatymo 3 priede, kurių matmenys ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su

kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais

transporto priemonės ar jų junginio matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir

(ar) masę, valdytojai moka mokestį už naudojimąsi valstybinės reikšmės ir

vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar)

sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais. Minėto įstatymo 2

straipsnyje pateikta kelių naudotojo sąvoka – tai asmuo, kuris tiesiogiai ar

netiesiogiai naudojasi keliais ir jų statiniais. Todėl pareiškėjo argumentai,

kad minėtų teisės aktų nuostatas gali pažeisti tik įmonės, vykdančios

licencijuojamą krovinių vežimo veiklą, yra neteisingi, nes minėti teisės aktai

yra privalomi visiems be išimties fiziniams ir juridiniams asmenims.

4.9. D. P. prašyme teigia, kad teismai neteisingai aiškino įstatymą, pažeidė

konstitucinius teisinės atsakomybės principus nulla poena sine lege ir non bis in idem, nes

įmonei vežant krovinį savo sąskaita, t. y. vežėjui sutampant su siuntėju,

tas pats subjektas (jo atstovas) už vieno teisės akto pažeidimą negali būti

traukiamas atsakomybėn pagal dvi ATPK sudėtis, t. y. 145 straipsnio 3 ir 6

dalis, be to, jis nėra ATPK 145 straipsnio 6 dalies subjektas, nes vairuotojai,

išmanydami teisės aktus, reglamentuojančius jų darbą, ir būdami atitinkamai

instruktuoti, pasirašytinai supažindinti su pareiginėmis instrukcijomis,

žinojo, kad galima vežti tik įstatymo numatytų parametrų krovinius. Šie

pareiškėjo argumentai nepagrįsti.

4.10. Iš tiesų, administracinių teisės pažeidimų teisėje, kaip ir

baudžiamojoje teisėje, negalimas nei asmenų dvigubas baudimas (non bis in idem), nei

nuobaudos skyrimas už veiką, kuri nenumatyta įstatyme (nulla poena sine

lege). Kita vertus, tokių pažeidimų šioje

administracinio teisės pažeidimo byloje nepadaryta. D. P. nuobaudos

paskirtos už skirtingus administracinius teisės pažeidimus, kurių kiekvienas

turi tik jam būdingus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir

požymius. ATPK 145 straipsnio 3 dalyje

numatyta atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų

junginiais) viršijant leidžiamą bendrą svorį bei matmenis. ATPK 145 straipsnio

6 dalyje nustatyta, kad atsakomybė kyla už krovinių pateikimą ar pakrovimą

vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama didžiausioji

leidžiamoji masė arba matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius

krovinius. Atsakomybė už ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo

padarymą numatyta vairuotojams ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems

asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, o

minėto straipsnio 6 dalyje – krovinius vežti pateikusių įmonių vadovams ar

kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių

įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims arba pakrovėjams. Pažymėtina,

kad vieno iš ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatytų subjektų nubaudimas

nešalina kito įstatyme numatyto subjekto administracinės atsakomybės (pavyzdžiui,

vairuotojo nubaudimas nešalina įmonės vadovo administracinės atsakomybės).

4.11. Pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį administracinė atsakomybė

numatyta atskirai siuntėjui ir pakrovėjui. Krovinio siuntimas ir pakrovimas

nėra tapatūs veiksmai. Šiuo konkrečiu atveju siuntėjas (krovinius vežti

pateikusios įmonės vadovas), pakrovimo darbus atlikusios įmonės vadovas ir

vežimo įmonės vadovas (t. y. UAB „T“ direktorius D. P.)

sutapo, todėl D. P. pagrįstai patrauktas administracinėn

atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 3 ir 6 dalis.

4.12. Atsižvelgdama

į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai vadovavosi

tinkamais teisės aktais, teisingai aiškino jų turinį, skundžiamos Šiaulių

apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m.

liepos 21 d. nutartys yra teisėtos, šių teismų sprendimų išvados dėl D. P. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus,

numatytus ATPK 145 straipsnio 3, 4, ir 6 dalyse, padarytos nepažeidus iš esmės materialiosios ir proceso teisės

normų. Dėl to tenkinti pareiškėjo prašymą ir naikinti žemesnių teismų

sprendimus – nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių

teisės pažeidimų kodekso 302(21) straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Administracinėn

atsakomybėn patraukto asmens D. P. prašymą atmesti.

Teisėjai Armanas

Abramavičius

Eligijus

Gladutis

Olegas

Fedosiukas