cb31567d-0a1f-49cd-9ef3-6cb7cd18882a · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1174-927/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42420-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 18 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Irenai Adamovič, dalyvaujant prokurorams: Linui Gružui, Sigitui Jankauskui, kaltinamajam I. J. (I. J.), jo gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui, nukentėjusiajai G.

B., jos atstovui advokatui Rostislavui Polubianko (Rostislav Polubianko), civilinio atsakovo - draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui J. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. J. (I. J.), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, registruoto Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas (teistumas iÅ¡nykęs): 1. 2010 m. lapkričio 29 d.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį 6 mėn. laisvės atėmimu, jos vykdymÄ atidedant 1 m.; 2. 2011 m. gegužės 26 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį 7 mėn. laisvės atėmimu, jos vykdymÄ atidedant 1 m. 6 mėn.; 3. 2011 m. liepos 27 d. Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 6 mėn. laisvės apribojimu, 2011 m. rugsėjo 30 d. paskirta subendrinta bausmė – 9 mėn. laisvės atėmimas, jo vykdymÄ atidedant 1 m. 6 mėn., 2012 m. kovo 28 d. iÅ¡brauktas iÅ¡ įskaitos; 4. 2011 m. rugpjūčio 23 d.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2 epizodai) 30 parų areÅ¡tu, 2011 m. gruodžio 15 d. subendrinus bausmes paskirtas 10 mėn. laisvės atėmimas, jo vykdymÄ atidedant 1 m. 6 mėn.; 5. 2011 m. gruodžio 5 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 1 dalį 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimu, 2014 m. sausio 9 d. paleistas lygtinai, 2014 m. birželio 13 d. iÅ¡brauktas iÅ¡ probuojamųjų asmenų duomenų registro, teistumas iÅ¡nykęs; kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 4 dalyje, n u s t a t ė:

I. J., bÅ«damas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: jis, 2019 m. spalio 4 d., apie 06.31 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos (kraujyje rasta amfetamino), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 14, 99 ir 119 punktų reikalavimus, važiavo (duomenys neskelbtini), nevažiuodamas deÅ¡ine kelio puse kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi link (duomenys neskelbtini) važiavusiu automobiliu „Peugeot 206“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri eismo įvykio metu buvo sužalota ir kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 4 dalyje. I. J. kaltę padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad sutinka teismui duoti parodymus. Sakė tyrėjai, kokia buvo situacija. PrieÅ¡ vairavimÄ tikrai nevartojo psichotropinių medžiagų. Nuo 2011 metų jokių psichotropinių medžiagų nevartojo.

Neįsivaizduoja, iÅ¡ kur jo kraujyje atsirado amfetaminas. PrieÅ¡ savaitę buvo su jaunimu vakarėlis, bet tik vėliau sužinojo, kad buvo primaiÅ¡yta narkotikų į degtinę. Jei bÅ«tų pavartojęs, tikrai prisipažintų. Ryte atsikėlė. Prisimena, kad ryte su žmona iÅ¡gėrė kavos. Žmona iÅ¡važiavo į darbÄ , o jis iÅ¡važiavo į kaimÄ pas mamÄ . ViskÄ atsimena, bet kas atsitiko, nežino, įvykio momento nematė, neprisimena, kaip atjungta atmintis, greičiausiai užmigo, pačios avarijos neprisimena.

Eismo įvykis buvo 2019 m. spalio 4 d. apie 6:00 – 6:30 val. ryte. Kelyje link (duomenys neskelbtini). Gal ten yra (duomenys neskelbtini) kaimas, tai kelias, vedantis nuo Vilniaus link (duomenys neskelbtini). Gal ten (duomenys neskelbtini) gatvė. Vairavo „Peugeot 306“ valstybinio numerio neprisimena. Jei matytų maÅ¡inÄ , tikrai taip nenutiktų. Sutinka, kad iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , pripažįsta tai. Tai jo kaltė. Atsibudo ligoninėje. Jei bÅ«tų vartojęs, tikrai nebÅ«tų užmigęs. Nežino, kodėl jo bÅ«klė buvo tokia, gal neiÅ¡simiegojo.

Ä®vykio metu buvo tamsoka, dar nebuvo Å¡viesu. Buvo prieblanda. Matomumas buvo vidutinis. Kelias ten yra normalus, nelabai platus, bet Å¡iaip neblogas. Asfaltuotas, vingiuotas. Gailisi dėl nusikaltimo, atsipraÅ¡o nukentėjusiosios. Po įvykio žmona skambino nukentėjusiajai, bet ji vienÄ kartÄ nenorėjo visai kalbėti. AntrÄ kartÄ per advokatÄ paklausė, kokio dydžio žalos atlyginimo ji nori, o jų paklausė, kiek siÅ«lo. Jie atsakė, kad nežino. Jie žadėjo pakalbėti ir paskambinti, bet nepaskambino.

Jie bandė skambinti, bet jie nekelia ragelio. Su civiliniu ieÅ¡kiniu susipažino. Nežino, ar sutinka su civiliniu ieÅ¡kiniu, palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nežino, kaip mokės, negali dirbti. Dar diabetÄ rado. Dabar yra po operacijos. Metus guli lovoje. Atliko 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Automobilis priklauso jam, bet nespėjo užregistruoti jo. Turėjo tik pirkimo – pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 187-189). Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklÅ«s, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 4 d. parodė, kad prieÅ¡ įvykį ryte buvo iÅ¡gėręs kavos, jautėsi gerai, naktį buvo miegojęs apie 5 valandas.

PrieÅ¡ eismo įvykį alkoholio ar narkotinių medžiagų nevartojo. PrieÅ¡ 2 savaites iki eismo įvykio senamiestyje klube vartojo alkoholį, galimai kokteiliuose galėjo pavartoti ir narkotinių medžiagų. 2020 m. kovo 3 d. apklausos metu nurodė, kad prieÅ¡ savaitę iki eismo įvykio bare kartu su alkoholiu vartojo amfetaminÄ (t. 1, b. l. 49, 52-53). Bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti duomenys - nukentėjusiosios G. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 32), ir teisme, kad savo automobiliu „Peugeot 206“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į Vilnių – į darbÄ . Tai buvo 2019 m. spalio 4 d., apie 6:30 val. Buvo dar tamsu, be kritulių, kelio danga - asfaltas. Matomumas buvo geras. Buvo dvi eismo juostos, po vienÄ eismo juostÄ kiekviena važiavimo kryptimi. Kelias buvo neapÅ¡viestas. Ji vairavo automobilį su įjungtais artimųjų Å¡viesų žibintais. Kelyje eismas buvo neintensyvus, prasilenkė su keliais prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta važiavusiais automobiliais. Po to kelias buvo tuščias.

Jai iÅ¡ paskos niekas nevažiavo. Ji tuo metu vairavo automobilį apie 80 km/h greičiu. Ä®vykis buvo ties Pagiriais. Nežino, kokia ten gatvė, ten miÅ¡kas aplink. Neprivažiavusi iki (duomenys neskelbtini) pamatė, kad kita maÅ¡ina važiuoja tiesiai į jÄ . PrieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį matė 500 metrų atstumu. Matė iÅ¡ toli, kad važiuoja. Å viesas prisimena iki Å¡iol. Ji pasuko į deÅ¡inę ir tada buvo trenksmas. SmÅ«gis buvo į vairuotojo pusę. Kai atsibudo, tik dÅ«mai ėjo.

Jos automobilis buvo griovyje jos važiavimo krypties pusėje, bet jis buvo apsuktas. Nematė, su kokiu automobiliu susidÅ«rė, matė tik Å¡viesas. Pagalvojo, kad reikia lipti iÅ¡ maÅ¡inos. Norėjo, kad jai padėtų draugė. Buvo sunku iÅ¡tempti kojas, todėl su rankom iÅ¡traukė vienÄ kojÄ , paskui kitÄ kojÄ ir tada draugė O. N. paėmė jÄ už rankų ir iÅ¡tempė iÅ¡ automobilio. Draugė sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Kai iÅ¡lipo, svaigo galva, skaudėjo kojas, ji paprašė kuo greičiau kviesti greitÄ jÄ .

Jai labai skaudėjo kojas ir norėjo gerti. Jai atrodė, kad tuoj praras sÄ monę. Net akyse buvo tamsu, bet kai davė atsigerti vandens, pasidarė lengviau. Vėliau atvažiavo greitoji ir gaisrinė. Gaisrininkai jÄ nunešė į greitÄ jÄ . Kai suleido nuskausminančius, pasidarė lengviau. Su kito automobilio vairuotoju nekalbėjo. Jai buvo nustatytas atviras deÅ¡inės kojos lūžis ir kairės kojos daugybiniai lūžiai. Sužalojimai buvo sunkÅ«s. Gydėsi labai ilgai, du mėnesius negalėjo atsistoti ant kojų.

Ji gulėjo, o vyras jÄ neÅ¡iodavo, kur reikėjo. Sausio mėnesį buvo reabilitacijoje. Praėjo 8 mėnesiai, kol pradėjo normaliai vaikščioti. Tie skausmai ir dabar yra. Ryte, kai atsistoja, kol iÅ¡sivaikÅ¡to. Po darbo kojos tinsta, skauda. Buvo nedarbinga 8,5 mėnesio. Dirba nuo birželio mėnesio. Jai siÅ«lė nustatyti nedarbingumÄ , bet atsisakė, nes liks be darbo. ProfilaktiÅ¡kai lankosi pas gydytojÄ , jis jai davė savo telefono numerį dėl vaistų iÅ¡raÅ¡ymo. Medikai sako, kad 2 metų bėgyje reikės daryti dar vienÄ operacijÄ , iÅ¡ deÅ¡inės kojos Å¡alinti strypus, sako, kad nežino, kokios pasekmės bus.

Sako, kad gali nutikti taip, kad paÅ¡alins strypus ir negalės vaikščioti. Kairėje kojoje daug strypų įstatyta, nes ten kauliukų iÅ¡vis nėra. Jų paÅ¡alinti tikriausiai negalima, nes koja neturės, į kÄ remtis. Gydytoja paskyrė 2 laipsnio reabilitacijÄ , dar turėjo bÅ«ti 3 laipsnio reabilitacija, bet prasidėjo karantinas. Palaiko savo civilinį ieÅ¡kinį. Turtinė žala – tai iÅ¡laidos už advokato paslaugas. KitÄ turtinę žalÄ atlygino draudimo bendrovė. Neturtinė 6 000 eurų žala jau iÅ¡mokėta.

Galvoja, kad tai nepakankama suma, nes jos gyvenimas po įvykio pasikeitė. Negali išeiti su vaikais pabėgioti, su dviračiu negali važiuoti. Labai sutriko sveikata, negali normaliai vaikščioti, jai nuolat reikia vaistų, tinsta kojos, neįsivaizduoja, kas bus toliau. Vis galvoja apie operacijas. Po darbo reikia gerti vaistų nuo skausmo, tepa kojas vaistais. Mano, kad 6 000 eurų nekompensavo jos neturtinės žalos. Jie nustatė 20 000 eurų. Jai išmokėjo 6000 eurų, todėl liko 14 000 eurų.

Tai žala visam jos gyvenimui (t. 2, b.l. 7-8); - liudytojos O. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 43-44), ir teisme, kad kaltinamojo nepažįsta. 2019 m. spalio 4 d., apie 6.30 val., automobiliu „Peugeot 206“, kurį vairavo draugė G. B., važiavo į darbÄ nuo (duomenys neskelbtini) k. link (duomenys neskelbtini). Ji sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Buvo tamsus paros metas, be kritulių. Važiavo su įjungtais Å¡viesų žibintais. Kelias buvo tuščias, nei priekyje, nei už jų jokie automobiliai nevažiavo.

Neprivažiavus iki (duomenys neskelbtini) pateko į avarijÄ , į jas trenkėsi maÅ¡ina. AtvažiuojančiÄ maÅ¡inÄ - Å¡viesas - matė iÅ¡ toli, atrodė, kad važiuoja normaliai, bet jis pasuko staiga, iÅ¡lėkė ir pradėjo važiuoti į jas. Gražina dar bandė sukti maÅ¡inÄ , todėl visas smÅ«gis atiteko į jos pusę. Jai (teismo pastaba – liudytojai) nieko nenutiko. Labai iÅ¡sigando, buvo Å¡okas. MaÅ¡ina nuvažiavo į griovį. Padėjo G. iÅ¡lipti iÅ¡ maÅ¡inos. Ji iÅ¡lipo pirma, vėliau padėjo G., nes Å¡i buvo prispausta, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir laukė.

G. labai skaudėjo kojas. Kito automobilio vairuotojo nematė. Po eismo įvykio kitas automobilis buvo ant kelio, markės nematė. Jis buvo tamsus, o priekyje buvo dvi 2 baltos linijos. Ji bendrauja su nukentėjusiÄ ja iki Å¡iol. Nukentėjusioji po įvykio jautėsi labai blogai, teko iÅ¡gyventi skausmÄ , operacijas, yra vaikai, Å¡eima. Ji nieko negalėjo daryti. Pasekmės liks visam gyvenimui. Ji (teismo pastaba – liudytoja) pati dar bijo važiuoti su maÅ¡ina, stengiasi važiuoti autobusu. Jai liko psichologinė baimė.

Nukentėjusioji skundžiasi skausmais, sako, kad reikia gerti tabletes (t. 2, b. l. 8); - civilinio atsakovo - draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) įgaliotojo atstovo J. K. paaiÅ¡kinimai, kad eismo įvykio kaltininko transporto priemonės „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo drausta jų bendrovėje, todėl gavus nukentėjusios praÅ¡ymÄ atlyginti žalÄ , draudimo bendrovėje buvo pradėtos nuostolio atlyginimo procedÅ«ros. Informuoja, kad iÅ¡mokėtos tam tikro dydžio iÅ¡mokos.

Nukentėjusiajai iÅ¡mokėta 780 eurų suma turtinei žalai kompensuoti dėl nepataisomai apgadintos transporto priemonės. Buvo iÅ¡mokėta 212, 52 eurų kaip kompensacija už medikamentus pagal jiems pateiktus dokumentus ir reikalavimus. Buvo iÅ¡mokėta neturtinė – 6 000 eurų žala. Draudimas iÅ¡mokėjo papildomai 3 793,40 eurų Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiosios sveikatos priežiÅ«rÄ . 5 791 eurų suma buvo iÅ¡mokėta Valstybinio Socialinio Fondo Valdybai. Turėtų pastebėti, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti solidariai – nepagrįstas, nes kalba apie civilinės atsakomybės sutartį.

Draudimo bendrovė atsako tik pagal savo sutartį. Reikalavimas dėl turtinės žalos – 500 eurų už advokato paslaugas negali bÅ«ti reikalaujamas iÅ¡ draudimo bendrovės, nes pažeidžiama BPK 106 straipsnio 2 dalies numatyta tvarka. Todėl draudimo bendrovė neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ už nukentėjusiosios turėtas iÅ¡laidas advokatui. Draudimo bendrovės įvertinta 6 000 eurų suma buvo iÅ¡mokėta vadovaujantis draudimo bendrovės veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais, o bÅ«tent Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d.

įsakymu Nr. 1K-367 3 punktu, kuriame numatyta, jog „nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar Biuras turi atsižvelgti į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus tokius kriterijus kaip sveikatos sutrikdymo mastas, laikinojo nedarbingumo trukmė, neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis, sužalojimo pasekmės, mirties faktas ir priežastys, nukentėjusio (sužaloto) asmens ar žuvusiojo kaltė ar didelis neatsargumas ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui“.

Vadovaujantis tais kriterijais žalos dydis buvo įvertintas 6 000 eurų suma. Suma buvo iÅ¡mokėta nukentėjusiajai 2020 m. gegužės 5 d. ir jokių pretenzijų iÅ¡ nukentėjusiosios pusės negavo, iÅ¡skyrus dabar pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį. Kalbant apie neturtinės žalos apskaičiavimÄ , buvo atsižvelgta į teismų praktikÄ . 15 000 eurų sumos priteisiamos, kai žmogus patiria galÅ«nės amputacijÄ . Reikalaujama suma per didelė ir turi bÅ«ti mažinama. Reabilitacijos dokumentuose pažymėta, kad nukentėjusiosios sveikata pagerėjo, funkcijos atsistato ir panaÅ¡u, kad nukentėjusiosios sveikata ateityje atsistatys.

Jei teismas svarstys klausimÄ dėl žalos dydžio, praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad draudimo bendrovė iÅ¡mokėjus iÅ¡mokÄ ir pasibaigus teismui, turės teisę regreso tvarka iÅ¡ieÅ¡koti Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ įvykio kaltininko, nes jis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Pažymėjo, kad civilinio atsakovo – draudimo bendrovės iÅ¡moka Å¡iai dienai yra pakankama, jokio pagrindo priteisti papildomos sumos – nėra. Papildė, kad draudimo bendrovėje Å¡is įvykis pripažintas draudžiamuoju, iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos, ir jei nukentėjusioji turės papildomų iÅ¡laidų dėl įvykio ateityje (pvz.: antros operacijos, reabilitacijos), ji visada turės teisę kreiptis į draudimo bendrovę ir reikalauti iÅ¡laidų atlyginimo, t. y. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Žino, kad numatoma papildoma operacija, nežinia, kokios pasekmės bus ateityje. Å iai dienai papildoma operacija įvertinta apmokant 6 000 eurų. Bet negali prognozuoti, kokios pasekmės bus ateityje. Jei sveikatos bÅ«klė pasikeis į blogÄ jÄ pusę po antros operacijos, tai visada galima kreiptis. Nukentėjusiosios iÅ¡gyvenimai buvo įvertinti, supranta, kad numatoma operacija. Supranta, kad reabilitacijos periodas bus pakankamai ilgas. Jau viskas apskaičiuota. Neturtinę žalÄ vertino 6 000 eurų (t. 1, b. l. 189-190); - VA VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-o bÅ«rio vyriausiosios patrulės G.

K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad po eismo įvykio automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas I. J. buvo išlaisvintas PGT pagalba iš automobilio bei greitosios medicinos pagalba išvežtas į RVUL (t. 1, b. l. 7); - papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuoti automobilių „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, duomenys apie jų vairuotojus (t. 1, b. l. 8); - eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūros atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav.

Eismo reguliavimo būdas: nereguliuojama. Kelio dangos būklė, tipas: sausas asfaltas. Važiuojamosios kelio dalies plotis 6,0 m; pėsčiųjų tako, šaligatvio, kelkraščio plotis: dešinės pusės 1,2 m, kelio ženklų zonoje nėra, važiuojamoji dalis paženklinta siaura brūkšnine linija 1.5, griovių plotis kairėje 2,8 m. Kelio aplinka: miškas. Automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kairėje kelio pusėje, griovyje, priekinė dalis nukreipta į (duomenys neskelbtini) pusę.

Automobilis priekinių ir galinių ratų ašimis nutolęs nuo kelio važiuojamosios dalies pradžios 2,1 m atstumu. Dešinėje kelio pusėje už 10,8 m stovi automobilis „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priekinė dalis nukreipta į (duomenys neskelbtini) pusę), Priekinių kairės pusės ratų ašis nutolusi nuo kelio važiuojamosios dalies pradžios 0,6 m atstumu, galinių ratų ašis yra ant žolės 1,3 m atstumu nuo važiuojamosios dalies pradžios. Padangų pėdsakų ir stabdymo žymių nėra.

Transporto priemonių susidūrimo vietoje yra stiklo šukės, nuolaužos dešinėje kelio pusėje prie automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies. Nubraižyta eismo įvykio schema (t. 1, b. l. 9-14); - transporto priemonės techninės būklės ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, jo techninė būklė (t. 1, b. l. 15); - transporto priemonės techninės būklės ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti automobilio „Peugeot 206“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, jo techninė bÅ«klė (t. 1, b. l. 18-19) - VÄ® „Regitra“ duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. B. (t. 1, b. l. 20); - specialisto iÅ¡vada, kad G. B. nustatyti sužalojimai - muÅ¡tinės žaizdos deÅ¡inėje blauzdoje ir deÅ¡iniame kelyje, deÅ¡inio blauzdikaulio kÅ«no atviras skeveldrinis lūžis (trečio laipsnio atvirumas), kairės pėdos laivalkaulio skeveldrinis lūžis, kairės pėdos vidinio iÅ¡orinio ir vidurinio plėštakaulių lūžiai, kairio 2-o, 4-o, 5-o padikaulių skeveldriniai lūžiai, kairės pėdos 5-o pirÅ¡to pamatinio pirÅ¡takaulio skelveldrinis lūžis, kairės pėdos 3‑o, 4-o, ir 5-o padikaulių iÅ¡nirimas galėjo bÅ«ti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 23-24); - specialisto iÅ¡vada, kad I.

J. nustatyta minkÅ¡tųjų audinių patinimas deÅ¡iniajame rieÅ¡e, kairėje Å¡launyje, plonųjų žarnų pasaito plyÅ¡imas, plonųjų žarnų plyÅ¡imas (1 cm dydžio trauminės perforacijos 60 ir 80 cm proksimaliau iliocekalinės jungties - III laipsnio sužalojimas), blūžnies plyÅ¡imas (operacijos metu blužnis paÅ¡alinta), kepenų plyÅ¡imas, kraujo susikaupimas retroperitoniniame tarpe, kraujo susikaupimas pilvo ertmėje, deÅ¡inio alkÅ«nkaulio ylinės ataugos lūžis, deÅ¡inio stipinkaulio intrasÄ narinis skeveldrinis lūžis su nervo suspaudimu (n. medianus kompresija paÅ¡alinta operacijos metu), Å¡launikaulio kÅ«no skeveldrinis lūžis, Å«mi mažakraujaujystė dėl nukraujavimo, Å«mus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11punktÄ (t. 1, b. l. 25-26); - specialisto iÅ¡vada, kad O. N. diagnozuotas krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, tačiau nepatvirtintas objektyviais iÅ¡oriniais traumavimo požymiais bei klinikinio iÅ¡tyrimo duomenimis, todėl nėra sveikatos sutrikdymo masto nustatymui (t. 1, b. l. 27); - specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kad eismo įvykio metu G.

B. buvo blaivi (t. 1, b. l. 37); - specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad I. J. kraujo mėginyje, paimtame 2019 m. spalio 4 d., 7.25 val., kraujyje rasta amfetamino (t. 1, b. l. 66); - specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad amfetaminas, priklausomai nuo pavartotos jo dozės, I. J. kraujyje galėjo būti aptinkamas iki vienos paros (24 val.) po jo pavartojimo. I. J. kraujyje (paimtame 2019 m. spalio 4 d., 7.25 val.) radus amfetamino, tikėtina, kad jis eismo įvykio metu (2019 m. spalio 4 d., apie 6.31 val.), galėjo būti apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos - amfetamino (t. 1, b. l. 72); - specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad I.

J. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 1, b. l. 77). Dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo Kaltinamasis I. J. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, nurodė, kad prieÅ¡ eismo įvykį psichotropinių medžiagų nevartojo, jo gynėjas prašė iÅ¡ kaltinimo Å¡alinti kvalifikuojantį požymį – apsvaigimÄ nuo psichotropinių medžiagų, nes Å¡i aplinkybė nebuvo įrodyta, ir kaltinamojo veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Teismų praktikoje aiÅ¡kinant in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiÅ¡kinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, sÄ raÅ¡as.

Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingų aplinkybių) buvimo, dėl sÄ lygų, bÅ«tinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylÄ sprendžiamų klausimų.

Taip pat pažymėta, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018).

Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti. Ä®vertinęs teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadas dėl aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. IÅ¡vados daromos tik tada, kai iÅ¡vadai pagrįsti pakanka įrodymų. SprendimÄ dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti lemia daug aplinkybių: įrodymų kiekis, jų rÅ«Å¡ys, patikimumas ir pan. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų leistinumo, patikimumo, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.). Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu atskirų asmenų duodami nevisiÅ¡kai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra iÅ¡skirtinės. PrieÅ¡taravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepaÅ¡alinimas savaime nereiÅ¡kia, kad byla negali bÅ«ti iÅ¡spręsta teisingai.

BylÄ nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iÅ¡ gautų faktinių duomenų visumos turi iÅ¡rinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikÅ¡mingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais. Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybės. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ . Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieÅ¡taringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas iÅ¡vadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).

Byloje nėra prieÅ¡taravimų dėl to, kad I. J. sukėlė eismo įvykį: t, y. 2019 m. spalio 4 d., apie 06.31 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi link (duomenys neskelbtini) važiavusiu automobiliu „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dėl I.

J. sukelto eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta G. B. sveikata. Visgi byloje yra prieštaravimų dėl to, ar eismo įvykio metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Šalinant šiuos byloje esančius prieštaravimus įvertintini kaltinamojo parodymai ir jų patikimumas, gretinant juos su objektyviais byloje esančiais duomenimis. Pirma, įvertintina tai, kad kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi. Teisme jis nurodė, kad nuo 2011 metų nevartojo jokių psichotropinių medžiagų.

Psichotropinės medžiagos jo kraujyje galėjo atsirasti dėl to, kad prieÅ¡ savaitę dalyvavo vakarėlyje, kuriame į degtinę buvo primaiÅ¡yta narkotikų, tačiau apie tai jis sužinojo vėliau. Ikiteisminio tyrimo pirmos apklausos metu buvo nurodęs, kad spėja (o ne žinojo), jog narkotinės medžiagos buvo įmaiÅ¡ytos į koktelius ir jų galimÄ vartojimo laikÄ nurodė 2 savaites iki įvykio, antros apklausos ikiteisminio tyrimo metu jau nurodė, kad amfetaminÄ vartojo savaitę iki įvykio.

Be to, teisme aiÅ¡kindamas, kodėl nepamena įvykio aplinkybių ir kaip iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę kelio pusę, nurodė, kad jo atmintis buvo tarsi „atjungta“ mano, jog buvo užmigęs. Å ie kaltinamojo paaiÅ¡kinimai, vertinant juos visumoje su specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kad I. J. kraujo mėginyje, paimtame 2019 m. spalio 4 d., 7.25 val., kraujyje rasta amfetamino (t. 1, b. l. 66), leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę bÅ«damas pasvaigęs nuo psichotropinės medžiagos.

Antra, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad amfetaminas, priklausomai nuo pavartotos jo dozės, I. J. kraujyje galėjo būti aptinkamas iki vienos paros (24 val.) po jo pavartojimo; I. J. kraujyje (paimtame 2019 m. spalio 4 d., 7.25 val.) radus amfetamino, tikėtina, kad jis eismo įvykio metu (2019 m. spalio 4 d., apie 6.31 val.), galėjo būti apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos – amfetamino. Nors kaltinamojo gynėjas teigia, kad neįrodyta, jog eismo įvykio metu – t. y. vairuodamas automobilį, kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos, iš bylos duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko 2019 m. spalio 4 d., apie 06.31 val., kraujo mėginys iš I.

J. buvo paimtas 7.25 val., t. y. praėjus apytiksliai valandai po įvykio. Pats kaltinamasis davė parodymus, kad jau iki eismo įvykio (t. y. automobilių susidÅ«rimo) buvo galimai užmigęs ar praradęs sÄ monę ir atsipeikėjo ligoninėje. IÅ¡ G. K. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad iÅ¡ automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) I. J. iÅ¡laisvino gaisrininkai. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad psichotropinės medžiagos po eismo įvykio kaltinamasis pavartoti negalėjo, nes buvo be sÄ monės, sÄ monę atgavo tik ligoninėje, kas leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad psichotropinę medžiagÄ kaltinamasis pavartojo prieÅ¡ įvykį ir vairavo automobilį bÅ«damas nuo jos pasvaigęs. Dėl veikos kvalifikavimo Pagal BK 281 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas bÅ«damas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus duomenis pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad I. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vairavo automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, nevažiavo deÅ¡ine kelio puse kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu automobiliu „Peugeot 206“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. B., gim. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė KET 14, 99 ir 119 punktų reikalavimus, ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta G. B. sveikata. Jo kaltę įrodo paties kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama I. J. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes I. J. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 4 dalį. Dėl bausmės individualizavimo ir kitų klausimų Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į I. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį – veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), padaryta neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus Å¡altiniu – automobiliu, sukeliant eismo įvykį; kaltės formÄ - neatsargumas; nukentėjusiajai sukeltas pasekmes;

į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas (teistumas iÅ¡nykęs, t. 1, b. l. 59-63), baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus, turi neapmokėtų baudų (t. 1, b. l. 64), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 186). IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad Å¡ioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ ir prokuroro siÅ«lomÄ bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , jo terminÄ parenkant mažesnį už įstatymo nustatytÄ vidutinį.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y.

įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų iÅ¡laikymas, prarastas ryÅ¡ys su jais, apskritai su Å¡eima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

BylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad I. J. nors anksčiau buvo teistas, tačiau po 2011 m. naujų tyčinių nusikaltimų nepadarė, per praėjusius 5 metus padarė tik du administracinius nusižengimus (neÅ¡iurkščius KET pažeidimus), yra vedęs, Å¡ioje byloje nagrinėta nusikalstama veika kaltinamojo buvo padaryta neatsargiai. Be to, eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta kaltinamojo sveikata: jam nustatyti minkÅ¡tųjų audinių patinimas deÅ¡iniajame rieÅ¡e, kairėje Å¡launyje, plonųjų žarnų pasaito plyÅ¡imas, plonųjų žarnų plyÅ¡imas (1 cm dydžio trauminės perforacijos 60 ir 80 cm proksimaliau iliocekalinės jungties - III laipsnio sužalojimas), blūžnies plyÅ¡imas (operacijos metu blužnis paÅ¡alinta), kepenų plyÅ¡imas, kraujo susikaupimas retroperitoniniame tarpe, kraujo susikaupimas pilvo ertmėje, deÅ¡inio alkÅ«nkaulio ylinės ataugos lūžis, deÅ¡inio stipinkaulio intrasÄ narinis skeveldrinis lūžis su nervo suspaudimu (n. medianus kompresija paÅ¡alinta operacijos metu), Å¡launikaulio kÅ«no skeveldrinis lūžis, Å«mi mažakraujaujystė dėl nukraujavimo, Å«mus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas.

Atsižvelgiant į teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , I. J. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti tik skiriant jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam I. J. padarys pakankamÄ poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir žalingumÄ visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui.

Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymÄ atidedant Å¡iuo atveju atitinka teisingumo principÄ ir yra pakankamas ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymÄ , bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo I. J. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 8, 10 punktuose numatytus pareigas – įpareigojant visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Teismas spręsdamas dėl Å¡ios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam I. J. įvertina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė naudodamasis Å¡ia teise, vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų (amfetamino). Tokie I. J. veiksmai, sukėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, buvo sukeltas eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindÄ uždrausti kaltinamajam 3 metus naudotis teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. kovo 3 d. (t. 1, b. l. 56-57). Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 1, b. l. 54-55), specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (t. 1, b. l. 56-57) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VÄ® „Regitra“.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir proceso iÅ¡laidų Nukentėjusiosios G. B. įgaliotasis atstovas byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 148-150, 168-170), kuriuo praÅ¡o priteisti nukentėjusiajai solidariai iÅ¡ kaltinamojo ir civilinio atsakovo 500 Eur turtinei ir 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad eismo įvykio metu ieÅ¡kovė G. B. patyrė blauzdos kaulų dializių atvirÄ skeveldrinį lūžimÄ , kairės pėdos padikaulių iÅ¡nirimÄ , Lisfrank sÄ nario pažeidimÄ ir kitus sužalojimus, kas, pagal medicinos eksperto iÅ¡vadÄ , atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ .

AAS (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 5 d. sprendimu atsakovo padarytÄ ieÅ¡kovei žalÄ atlygino tik iÅ¡ dalies (6 000 Eur dydžio iÅ¡moka dėl neturtinės žalos ir 212,52 Eur dydžio iÅ¡moka dėl turtinės žalos). IeÅ¡kovė mano, kad jai Å¡iuo metu nėra visiÅ¡kai atlyginta žala, todėl atsakovas ir AAS (duomenys neskelbtini) solidariai privalo atlyginti jai 14 000 Eur dydžio patirtÄ neturtinę žalÄ ir 500 Eur turtinę žalÄ už advokato paslaugas. Po autoįvykio ieÅ¡kovė buvo hospitalizuota į VÅ Ä® RVUL tolimesniam gydymui, ji buvo operuota.

Po operacijos ieÅ¡kovei teko gydytis analgetikais, antibiotikais, profilaktiÅ¡kai antikoaguliantais. Dėl audinių trofikos sutrikimų buvo taikyta HBO terapija, pritaikytas kairės čiurnos ir pėdos ortopedinis įtvaras KTO-6. IeÅ¡kovei buvo rekomenduota neminti kaire koja 7 savaites po operacijos, neminti deÅ¡ine koja pilna jėga 6 savaites, judėti su aukÅ¡ta vaikÅ¡tyne arba neįgaliojo vežimėliu, atidėti reabilitacinį gydymÄ 8 savaitėms. IeÅ¡kovė reabilitacijÄ atliko UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. sausio 12 d. iki 2020 m. vasario 1 d.

Po reabilitacijos buvo konstatuota, kad jos eisena apsunkinta, raumenų tonusas kojose sumažintas, bÅ«tina tęsti gydomosios mankÅ¡tos pratimus, riboti krÅ«vį kojoms. 2020 m. vasario 28 d. ieÅ¡kovei buvo atliktas medicininis patikrinimas Vilniaus m. VÅ Ä® (duomenys neskelbtini). Jos atveju nustatytina, kad dėl eismo įvykio kilę padariniai yra sunkÅ«s: ieÅ¡kovė ilgÄ laiko tarpÄ buvo nedarbinga, iki Å¡iol ieÅ¡kovė negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, iÅ¡ esmės tapo visiÅ¡kai priklausoma nuo kitų asmenų, po įvykio negalėjo rÅ«pintis Å¡eima, kurioje auga vaikai, ir prisidėti prie jų iÅ¡laikymo, buvo priversta naudotis ramentais, kuriais vaikščioti teko mokytis, jai teko leistis vaistus (tai - skausminga procedÅ«ra), dėl patirto Å¡oko, iÅ¡gÄ sčio ir kankinančių skausmų, ieÅ¡kovė negalėjo ramiai miegoti, todėl teko vartoti raminamuosius, nes kitaip nepavykdavo užmigti.

Skausmai kankina iki Å¡iol, todėl ieÅ¡kovė dažnai geria vaistus. IeÅ¡kovė buvo iÅ¡sekusi tiek emociÅ¡kai, tiek ir fiziÅ¡kai, buvo sunku prisitaikyti prie visiÅ¡kai kitokio gyvenimo bÅ«do, kuris sukėlė be galo daug suvaržymų, jos normalus gyvenimas visiÅ¡kai sutriko, jai teko atsisakyti laisvalaikio, pramogų, skirti žymiai mažiau laiko savo Å¡eimai dėl reabilitacinio gydymo, mankÅ¡tų. IeÅ¡kovė iki Å¡iol negali lipti laiptais, nes kojÄ gali lenkti tik dalinai, bijo dėl artėjančios antrosios operacijos, jos laukia su nerimu, nes žino, kad iÅ¡gyventus skausmus, nerimÄ bei nepatogumus reiks iÅ¡gyventi iÅ¡ naujo (dėl narkozės, skausmų, suvaržyto vaikščiojimo).

Ieškovės gydytojo kineziterapeuto manymu, pagerėjimas yra įmanomas tik nuolatos ir intensyviai dirbant, o tai gali užtrukti dar nuo vienerių metų iki dvejų metų. Šiuo metu nėra aišku, kokia ieškovės būklė bus ateityje. Pateikiami medicininiai dokumentai patvirtina, kad prognozės dėl ieškovės sveikatos būklės ateityje yra dviprasmiškos, akivaizdu, kad jos kojos funkcijos niekuomet nebus, kokios buvę. Dėl to ieškovei eismo įvykio pasekmės yra ypatingai skaudžios, sukėlė daug suvaržymų ne tik pačiai ieškovei, tačiau ir jos šeimai.

Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje savo civilinį ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti jos gynėjas nurodė, kad po įvykio nukentėjusioji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, baimę, gydytojai padarė viskÄ , kad ji bent jau vaikščiotų. Reikalinga antra operacija, gydytojai aiÅ¡kino, kad galimai ji apskritai negalės vaikščioti. Tai dar labiau pablogins jos psichologinę bÅ«klę, santykius su Å¡eima (t. 2, b. l. 12). Kaltinamasis I. J. ir jo gynėjas su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutiko, pritaria draudimo atstovo pozicijai, kad žala atlyginta, o jei nukentėjusiajai ateityje kiltų kitų pasekmių, jai bÅ«tų atlyginta papildomai.

IÅ¡laidos už advokato paslaugas turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ kaltinamojo (t. 2, b. l. 12-13). IÅ¡ byloje esančio draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 13 d. raÅ¡to matyti, kad civilinis atsakovas AAS (duomenys neskelbtini), nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir mano, kad nukentėjusios ir civilinės ieÅ¡kovės reikalavimai yra nepagrįsti. Savo pozicijÄ grindė Å¡iais motyvais: 2019 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio kaltininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje AAS (duomenys neskelbtini) filiale Lietuvoje (draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl, gavus nukentėjusios pareiÅ¡kimÄ /praÅ¡ymÄ dėl patirtos žalos atlyginimo, draudimo bendrovėje buvo pradėtos žalos atlyginimo procedÅ«ros.

Išanalizavus draudimo bendrovei pareikštas pretenzijas ir kartu pateiktus dokumentus bei vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (patvirtintomis LR Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122) bei LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, draudimo bendrovėje buvo atliktos nukentėjusios patirtos žalos dydžio įvertinimo procedūros, nukentėjusiai G. B. apskaičiuotos ir išmokėta: 780,00 Eur - kompensavimas turtinės žalos, dėl įvykio metu nepataisomai apgadintos transporto priemonės „Peugeot 306“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 212,52 Eur - kompensavimas išlaidų dėl medikamentų ir medicininių priemonių pirkimo; 6 000,00 Eur - neturtinės žalos atlyginimas. Taip pat draudimo bendrovė kompensavo 3 793,40 Eur Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM (2020 m. balandžio 21 d.), kompensuojant išlaidas už suteiktas nukentėjusiai G. B. asmens sveikatos priežiūros paslaugas, būtinas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, bei 5 791,00 Eur - Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo Valdybai (2020 m. birželio 3 d.), kompensuojant nukentėjusiems išmokėtas ligos pašalpas (298,86 Eur - O.

N. ir 5 492,14 Eur G. B.). G. B. patirta neturtinė žala įvertinta atsižvelgiant į nukentėjusios pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytÄ diagnozę (po eismo įvykio) bei sveikatos sutrikdymo mastÄ . Taip pat vertinta ir nukentėjusios gydymo eiga, laikotarpis ir tyrimų rezultatai. Draudimo bendrovė vertindama neturtinės žalos dydį atsižvelgė į Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų (patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d.

įsakymu Nr. 1K-367) (toliau - Rekomendacijos) 3 punktÄ bei į teismų formuojamÄ kasacinę praktikÄ , į įvykio metu patirtos traumos (sužalojimų) pobÅ«dį (blauzdos kaulų atviras skeveldrinis lūžis, kaires pėdos padikaulio iÅ¡nirimas, sÄ nario pažeidimas), jos sunkumÄ (sunkus sveikatos sutrikdymo mastas), pakenkimo sveikatai laipsnį, sveikatos sutrikdymo trukmę (pagal VSDF informacijÄ nedarbinga iki 2020 m. gegužės 15 d.), ateityje numatomÄ metalinių konstrukcijų Å¡alinimÄ , sužalojimų progresavimo tikimybę (liekamieji reiÅ¡kiniai - pažeistų sričių skausmingumas, deformacijos, randai, judėjimo funkcijos sutrikimai, kelio bei pėdos sÄ narių (labiau - pėdos kontraktÅ«ra), patirtos traumos įtakÄ nukentėjusiosios gyvenimo kokybei, darbinei veiklai ir Å¡eimyniniam gyvenimui, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Mano, kad draudimo bendrovės įvertinimas yra pagrįstas, teisingas ir atitinkantis draudimo bendrovės veiklÄ bei neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuojančius teisės aktus, nepažeidžiantis teisingumo ir protingumo kriterijų bei atitinkantis aktualiÄ teismų praktikÄ , kurioje kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 3 000 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Akcentavo, kad G. B. ieÅ¡kinys nėra iÅ¡samus, neaiÅ¡ku, kaip nukentėjusioji atliko neturtinės žalos vertinimÄ , kaip ji grindžia bÅ«tent tokio dydžio reikalavimÄ .

Taip pat pastebėjo, kad nukentėjusios reikalavimas ženkliai viršija ir teismų praktikoje priteisiamas sumas, kai nukentėjusieji patyrė ženkliai sudėtingesnių sveikatos sutrikdymų su ypatingai sunkiomis pasekmėmis, o būtent: kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-696/2017 - 15 000 Eur (nukentėjusiajam dėl atviro skeveldrinio dešinės blauzdos IV laipsnio kaulų lūžimo su plačiomis plėštinėmis žaizdomis ir kraujagyslių bei nervų pažeidimu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 155-511/2017 - 11 156 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-699/2016 - 23 962 Eur (nukentėjusiajam kliniškai konstatuota kairio žasto trauminė amputacija, įvyko kairės mentės lūžimas, kairės pusės V šonkaulio lūžimas, trauminis šokas 111°, buvo padarytos muštinės plėštinės žaizdos galvoje, dešinėje pažandėje ir kakle, dėl kairio žasto trauminės amputacijos nukentėjusysis neteko 60 proc. bendro pastovaus darbingumo), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-190-593/2016 - 15 000 Eur (nukentėjusiam, dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo, amputuota koja), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019 - 11 000 Eur (sunkūs liekamieji reiškiniai, 70 proc. netektas darbingumas).

Pažymėjo, kad iÅ¡moka nukentėjusiai buvo iÅ¡mokėta 2020 m. gegužės 5 d., nukentėjusioji iÅ¡mokÄ priėmė, jokių prieÅ¡taravimų ar papildomų pretenzijų dėl iÅ¡mokos dydžio draudimo bendrovėje gauta nebuvo, kas leidžia daryti prielaidÄ , kad nukentėjusioji su draudimo bendrovės žalos dydžio apskaičiavimu sutiko, pripažino tinkamu ir pakankamu. Akcentavo, kad dėl konkretaus įvykio, kaltinamajam įvykio metu bÅ«nant apsvaigusiam nuo psichotropinių medžiagų, draudimo bendrovė, iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ , įgijo teisę į atgręžtinio (regreso) reikalavimo patenkinimÄ , dėl draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, iÅ¡ kaltinamojo.

Taigi priteistos sumos dydis turi įtakÄ ir kaltinamojo teisėms ir pareigoms bei turtinei padėčiai. Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į anksčiau paminėtų aplinkybių visumÄ ir siekiant protingos nukentėjusių ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, civiliniai ieÅ¡kovei priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų bÅ«ti mažinimas. Pastebėjo, kad reikalavimas dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ civilinio atsakovo (draudimo bendrovės), yra pažeidžiantis BPK 106 straipsnyje numatytÄ tvarkÄ .

Civilinis atsakovas (draudimo bendrovė) neturi jokio teisinio pagrindo mokėti iÅ¡mokÄ už nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. PraÅ¡o ieÅ¡kinį draudimo bendrovės atžvilgiu atmesti (t. 1, b. l. 180-181). Civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) įgaliotasis atstovas J. K. teisme paaiÅ¡kino, kad pagrįsta turtinė ir neturtinė žala Å¡iam momentui draudimo bendrovės yra atlyginta pilnai.

Turtinė 500 eurų žala dėl advokato paslaugų negali bÅ«ti nukreipta į draudimo bendrovę. Å i žala gali bÅ«ti priteista tik iÅ¡ kaltinamojo. PraÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra perteklinis, todėl mažintinas iki iÅ¡mokėtos sumos. 6 000 eurų suma pilnai atitinka sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ . Jei nukentėjusiajai po antros operacijos pablogės sveikata, ji turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę dėl draudimo iÅ¡mokos perskaičiavimo ir papildomos iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo.

Jokių problemų dėl kreipimosi į draudimo bendrovę nėra. PraÅ¡o civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ (t. 2, b. l. 12). Prokuroras nurodė, kad civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas atsižvelgiant į padarytos žalos dydį (t. 2, b. l. 11-12). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimÄ , teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ . Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Ä®statyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkÅ«rimas, kai, priteisiant žalos atlyginimÄ , svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkÅ«rimas. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė iÅ¡raiÅ¡ka atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti užtikrinta tokia žalÄ patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalÄ atlyginti turinčiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).

Didesnių, nei faktiÅ¡kai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018, Teismų praktika 2018, 50, p. 497-512). Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiÅ¡kose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, iÅ¡skyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiÅ¡kai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008, 2015-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015, Teismų praktika 2015, 44, p. 149-167).

Pabrėžtina, kad teismų praktikos nuostatos yra aiÅ¡kiai suformulavę įrodymų naÅ¡tos paskirstymÄ baudžiamosiose bylose, kuomet yra nagrinėjamas civilinio ieÅ¡kinio reikalavimas, o nukentėjęs asmuo yra pripažįstamas civiliniu ieÅ¡kovu. Å iuo atveju „ieÅ¡kovas privalo įrodyti patį žalos faktÄ ir žalos dydį (Vilniaus apygardos teismo 2020-05-26 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-318-468/2020). Be kita ko, teisė į žalos atlyginimÄ realiai gali bÅ«ti įgyvendinama, kai nustatyta tvarka yra pateiktas civilinis ieÅ¡kinys, o jo turinys yra informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame aiÅ¡kiai nurodytas ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas, vien asmens lakoniÅ¡kas nurodymas apie jam nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ nesant tai patvirtinančių duomenų negali bÅ«ti pagrindu tokį praÅ¡ymÄ tenkinti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, draustÄ draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), t. y. valdydamas padidinto pavojaus Å¡altinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė Kelių eismo taisyklių nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu sunkiai sutrikdė kito asmens sveikatÄ . Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mę nustatant neturtinės žalos dydį įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ moralinę skriaudÄ , antra vertus — kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, kaltinamojo interesai, kad iÅ¡ jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalÄ padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ .

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio reikalavimai grindžiami tuo, kad, civilinės ieÅ¡kovės manymu, draudimo bendrovės jai iÅ¡mokėta 6 000 Eur neturtinė žala neatlygino visų jos turėtų iÅ¡gyvenimų, nes ji patiria dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl po eismo įvykio jaučiamų skausmų, pasikeitusio gyvenimo bÅ«do, patiria nepatogumus Å¡eimyniniame gyvenime, suvaržymus, baimę dėl bÅ«simos operacijos ir po jos galimai atsirasiančių pasekmių. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad draudimo bendrovė skaičiuodama nukentėjusiosios patirtÄ neturtinę žalÄ atsižvelgė į jos medicininiuose dokumentuose nurodytÄ diagnozę, patirtos traumos (sužalojimų) pobÅ«dį (muÅ¡tinės žaizdos deÅ¡inėje blauzdoje ir deÅ¡iniame kelyje, deÅ¡inio blauzdikaulio kÅ«no atviras skeveldrinis lūžis (trečio laipsnio atvirumas), kairės pėdos laivalkaulio skeveldrinis lūžis, kairės pėdos vidinio iÅ¡orinio ir vidurinio plėštakaulių lūžiai, kairio 2-o, 4-o, 5-o padikaulių skeveldriniai lūžiai, kairės pėdos 5-o pirÅ¡to pamatinio pirÅ¡takaulio skelveldrinis lūžis, kairės pėdos 3‑o, 4-o, ir 5-o padikaulių iÅ¡nirimas), sveikatos sutrikdymo mastÄ (sunkus), jos gydymo eigÄ , sveikatos sutrikdymo trukmę (pagal VSDF informacijÄ nedarbinga iki 2020 m. gegužės 15 d.), ateityje numatomÄ metalinių konstrukcijų Å¡alinimÄ , sužalojimų progresavimo tikimybę (liekamieji reiÅ¡kiniai - pažeistų sričių skausmingumas, deformacijos, randai, judėjimo funkcijos sutrikimai, kelio bei pėdos sÄ narių (labiau - pėdos kontraktÅ«ra), patirtos traumos įtakÄ nukentėjusiosios gyvenimo kokybei, darbinei veiklai ir Å¡eimyniniam gyvenimui, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktikÄ .

Ä®vertinęs byloje esančius duomenis, civiliniame ieÅ¡kinyje, atsiliepime į jį nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nors nukentėjusiajai po eismo įvykio atsirado sunkÅ«s padariniai, ji neabejotinai patyrė ir patiria dėl to dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tačiau į daugelį civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, skaičiuodama nukentėjusiajai padarytÄ neturtinę žalÄ , draudimo bendrovė atsižvelgė, o pagrindo priteisti žalÄ , kuri dar nėra atsiradusi, bet galimai atsiras ateityje, teismas neturi.

IeÅ¡kinyje nepateikta neginčijamų įrodymų, kad nukentėjusiosios patirti neigiami padariniai yra negrįžtami, neįrodyta bÅ«sima Å¡ių padarinių iÅ¡likimo trukmė, nenustatyta, kad bÅ«tų sumažėjęs nukentėjusiosios darbingumas, objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai dėl jos psichinės bÅ«klės (nerimo, baimės, dvasinių iÅ¡gyvenimų), galimų neigiamų padarinių jos Å¡eimai. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, taip pat įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį ir jo realias galimybes atlyginti nukentėjusiajai žalÄ (bedarbis, po eismo įvykio jam taip pat padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, draudimo bendrovė įgijo teisę į atgręžtinio (regreso) reikalavimo patenkinimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo), į jo kaltę - nusikalstamÄ veikÄ padarė neatsargiai, sÄ moningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinio skausmo, kitas anksčiau aptartas jo asmenį bei veikÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, teismų praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad draudimo bendrovės nukentėjusiajai iÅ¡mokėtas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, proporcingas, teisingai kompensuoja jos dabartiniu metu patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , suprastėjusiÄ gyvenimo kokybę, o taip pat užtikrina teisingÄ pusiausvyrÄ tarp jos ir kaltinamojo interesų bei neprieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams, dėl to Å¡ioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestinas.

Civiliniu ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡oma priteisti nukentėjusiajai iÅ¡laidas už advokato paslaugas solidariai iÅ¡ kaltinamojo ir civilinio atsakovo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios iÅ¡laidos, prieÅ¡ingai nei nurodyta civiliniame ieÅ¡kinyje, vadovaujantis BPK 106 straipsniu, įtvirtintu BPK VIII skyriuje, reglamentuojančiame proceso iÅ¡laidas, sisteminiu BPK aiÅ¡kinimu ir teismų praktika, yra pripažintinos ne nukentėjusiosios dėl nusikalstamos veikos patirta turtine žala, o proceso iÅ¡laidomis, ir Å¡iuo atveju negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ civilinio atsakovo – draudimo bendrovės. Nukentėjusiojo 500 Eur iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti, pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 158), iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad advokatas teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai teikė ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, surašė civilinį ieÅ¡kinį ir jo patikslinimÄ , dalyvavo teismo posėdyje 2020 m. spalio 14 d., 2020 m. lapkričio 17 d. (nuotoliniu bÅ«du).

Ä®vertinęs bylos pobÅ«dį, teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiosios atstovo advokato darbo ir laiko sÄ naudas ginant nukentėjusiosios interesus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, suteiktų paslaugų apimtį, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas tenkinti civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiosios patirtas 500,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ (t. 2, b. l. 1), kurioje nurodyta, kad iÅ¡ I.

J. priteistina 419,94 Eur suma už jam suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ (BPK 106 straipsnio 2 dalis). BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Vertinant Å¡ių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktÄ gynėjÄ arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbÄ nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamÄ teisinę pagalbÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybÄ , taip pat teisė turėti advokatÄ , yra absoliuti, ji negali bÅ«ti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sÄ lygomis. IÅ¡ konstitucinės teisės į gynybÄ , taip pat ir teisės turėti advokatÄ , kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti Å¡ias teises bÅ«tų reali. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva konstatavus, kad gynėjo dalyvavimas procese buvo bÅ«tinas (BPK 51 straipsnio 2 dalis).

Ä®vertinus kaltinamojo turtinę padėtį (bedarbis, po eismo įvykio jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, draudimo bendrovė įgijo teisę į atgręžtinio (regreso) reikalavimo patenkinimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo), darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos praÅ¡ymas dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų apmokėjimo yra atmestinas. Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

I. J. (I. J.), pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 4 dalyje, ir nuteisti 2 (dviejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymÄ I. J. (I. J.) atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu I.

J. (I. J.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. kovo 3 d. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymÄ , dokumentų paėmimÄ â€“ nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VÄ® „Regitra“.

Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei G. B. iÅ¡ I. J. (I. J.) 500 (penkis Å¡imtus) Eur proceso iÅ¡laidų už atstovavimo paslaugas, likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų, susijusių su I. J. (I. J.) gynyba, priteisimo, atmesti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė