cb314f11-b810-4057-bb7a-d6e4bbff1dcd · Vilniaus apygardos teismas

?0Civilinė byla Nr. e2S-2352-392/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09634-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.1.18.4 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų A. Č., O. Č., V. S. ir J. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-02 nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ ir UAB „PosÅ«kis“ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl vienaÅ¡alio valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įsakymų panaikinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovės UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ ir UAB „PosÅ«kis“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, praÅ¡ydamos: 1) pripažinti neteisėtais Å¡eÅ¡ių valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimus – 2005 m. rugsėjo 14 d. valstybinės žemės sutarties Nr. N01/2005-987, 2005 m. rugsėjo 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2005-985, 2010 m. rugpjūčio 3 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N49/2010-2, 2005 m. rugsėjo 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2005-986, 2008 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2008-193 ir 2008 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2008-192; 2) panaikinti kaip neteisėtus Å¡eÅ¡is Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymus: 2020 m. kovo 23 d.

įsakymÄ Nr. 49VÄ®-461-(14.49.2 E.) „Dėl 2005 m. rugsėjo 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 01/2005-987 (pakeistos 2010 m. birželio 28 d. susitarimu Nr. K01/2010-181) nutraukimo“, 2020 m. kovo 23 d. įsakymÄ Nr. 49VÄ®-462-(14.49.2 E.) „Dėl 2005 m. rugsėjo 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 01/2005-987 (pakeistos 2010 m. birželio 28 d. susitarimu Nr. K01/2010- 180) nutraukimo“; 2020 m. kovo 23 d. įsakymÄ Nr. 49VÄ®-463-(14.49.2 E.) „Dėl 2010 m. rugpjūčio 3 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N49/2010-2 nutraukimo“; 2020 m. kovo 23 d.

įsakymÄ Nr. 49VÄ®-465-(14.49.2 E.) „Dėl 2005 m. rugsėjo 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 01/2005-985 nutraukimo“, 2020 m. kovo 23 d. įsakymÄ Nr. 49VÄ®-460-(14.49.2 E.) „Dėl 1995 m. lapkričio 2 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutarties Nr. 33 N01/96-9373 (pakeistos 2005 m. rugsėjo 14 d. susitarimu Nr. K01/2005-984, bei 2006 m. lapkričio 6 d. susitarimu Nr. K01/2008-193) nutraukimo“, 2020 m. kovo 23 d. įsakymÄ Nr. 49VÄ®-464-(14.49.2 E.) „Dėl 2008 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 01/2008-192 nutraukimo“;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. Teisme gautas pareiÅ¡kėjų A. Č., O. Č., V. S. ir J. B. (toliau – pareiÅ¡kėjos) praÅ¡ymas įtraukti jas į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų (atsakovės pusėje). PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad pareiÅ¡kėjos pretenduoja atkurti nuosavybės teises į buvusiame (duomenys neskelbtini) mieste esančiÄ Å¾emę, o į Å¡iÄ teritorijÄ patenka valstybinė žemė, dėl kurios nuomos sutarčių nutraukimo nagrinėjami ieÅ¡kiniu pareikÅ¡ti reikalavimai Å¡ioje byloje.

PareiÅ¡kėjų teigimu, Å¡ioje byloje nagrinėjamas ginčas yra tiesiogiai susijęs su pareiÅ¡kėjų (pretendenčių) teisėmis ir teisėtais interesais, nes nuosavybės atkÅ«rimo procesas nėra baigtas, o ieÅ¡kovių pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra susijęs su valstybine žeme, į kuriÄ pretenduoja pareiÅ¡kėjos. PareiÅ¡kėjos yra suinteresuotos, kad ieÅ¡kovių pateiktas ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas, nes tai bÅ«tų reikÅ¡minga pareiÅ¡kėjoms įgyvendinant jų teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ natÅ«ra.

3. Atsiliepime į praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovės prašė praÅ¡ymÄ dėl įtraukimo trečiaisiais asmenimis atmesti. Nurodė, kad nagrinėjama byla ir jos baigtis pagal pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus neturi jokios tiesioginės ar netiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjų teisėms ir pareigoms, nes pareiÅ¡kėjų nurodoma materialioji teisė atkurti nuosavybės teises yra pernelyg teisiÅ¡kai nutolusi nuo bylos dalyko – neteisėto nuomos sutarčių nutraukimo ir administracinių aktų panaikinimo.

Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų, jokia apimtimi nepasisakys dėl pareiškėjų galimų teisių į valstybinės žemės sklypus. Be to, valstybinė žemė, dėl kurios yra kilęs ginčas, yra nelaisva, t. y. užstatyta ieškovėms priklausančiais statiniais, užstatymo plotas yra visa žemės sklypų teritorija, žemės sklypai yra naudojami pagal paskirtį, tvarkomi ir prižiūrimi. Pareiškėjos nepateikė duomenų apie tai, kad nuosavybės teisės joms turėtų būti atkuriamos būtent ginčo valstybiniuose žemės sklypuose.

4. Atsiliepime į praÅ¡ymÄ atsakovė prašė praÅ¡ymÄ dėl įtraukimo trečiaisiais asmenimis tenkinti. Nurodė, kad nuosavybės atkÅ«rimo procesas nėra baigtas, o ieÅ¡kinys yra susijęs su valstybine žeme, į kuriÄ pretenduoja pareiÅ¡kėjos. Dėl to bylos baigtis turi tiesioginę įtakÄ pareiÅ¡kėjų teisinei padėčiai bei jų materialinėms teisėms, o galutinis teismo sprendimas dali turėti įtakos pareiÅ¡kėjų interesams. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 2 d. nutartimi nutarė atmesti pareiÅ¡kėjų A. Č., O. Č., V. S. ir J. B. praÅ¡ymÄ Ä¯traukti trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, į civilinę pagal ieÅ¡kovių UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ ir UAB „PosÅ«kis“ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl vienaÅ¡alio valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įsakymų panaikinimo.

6. Nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo, t. y. ieškovės ieškiniu prašo pripažinti neteisėtais šešių valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimus. Iš ieškinio ir jo priedų matyti, kad nurodomomis ginčo objektu esančiomis valstybinės žemės nuomos sutartimis buvo nuomojami šeši konkretūs ir identifikuoti žemės sklypai:

1) žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

2) žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

3) žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

4) žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

5) žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

6) žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, grindžia tuo, jog jos pretenduoja atkurti nuosavybės teises į buvusiame (duomenys neskelbtini) mieste esančiÄ Å¾emę. Å iems teiginiams pagrįsti, pareiÅ¡kėjos pateikia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo miesto gyvenamojoje vietovėje, iÅ¡ kurių matyti, kad:

1) P. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės ir natÅ«ra grÄ Å¾inta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis;

2) A. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės ir natÅ«ra grÄ Å¾inta žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalys bei žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis; 3) J. D. buvo atkurta nuosavybės teisė ir natÅ«ra grÄ Å¾inta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis;

4) O. Č. buvo atkurta nuosavybės teisė ir natÅ«ra grÄ Å¾inta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis. IÅ¡ ginčo žemės sklypus identifikuojančių duomenų – kadastro numerių bei adresų – matyti, kad tai nėra tie patys žemės sklypai, kurių dalys buvo grÄ Å¾intos natÅ«ra pareiÅ¡kėjoms atkuriant nuosavybės teises. Atsižvelgiant į tai, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjų materialinį teisinį suinteresuotumÄ nagrinėjamos bylos baigtimi.

Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjos neįrodė, jog jų teises nuosavybės teisių atkūrimo srityje ir nagrinėjamos bylos baigtį sieja pakankamai glaudus teisinis ryšys, dėl kurio pareiškėjoms iškilo būtinybė dalyvauti teisminiame procese. Pareiškėjos nenurodė, kaip jų dalyvavimas galėtų būti reikšmingas bylos nagrinėjimui, nepaaiškino, kokias bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku – nuomos sutarčių nutraukimu – jos galėtų nurodyti ir kokius įrodymus joms patvirtini galėtų pateikti.

PrieÅ¡ingai, teismo vertinimu, bylos procesas pareiÅ¡kėjų įtraukimu nesant tam teisinio pagrindo bÅ«tų nepagrįstai apsunkintas medžiagos apimtimi ir dalyvaujančių byloje asmenų skaičiumi. PareiÅ¡kėjų nurodoma materialioji teisė yra pernelyg teisiÅ¡kai nutolusi nuo Å¡ios bylos dalyko (nuomos sutarčių nutraukimo ir administracinio akto panaikinimo). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundÄ esmė.

7. PareiÅ¡kėjos pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl 2021 m. liepos 2 d. nutarties, kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-14669-1097/2021, ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ tenkinti ir įtraukti pareiÅ¡kėjas į civilinę bylÄ Nr. e2-14669-1097/2021 trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų (atsakovo pusėje). Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1.

PareiÅ¡kėjoms tapo žinoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-14669-1097/2021 pagal ieÅ¡kovių UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ ir UAB „PosÅ«kis“ ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (NŽT) dėl vienaÅ¡alio valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įsakymų panaikinimo. PareiÅ¡kėjos yra piliečiai (jų įpėdiniai), turintys teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ bei pretenduojantys į buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esančiÄ Å¾emę.

Ä® Å¡iÄ teritorijÄ patenka valstybinė žemė, dėl kurios nuomos sutarčių nutraukimo yra nagrinėjami IeÅ¡kovių pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai civilinėje byloje Nr. e2-14669-1097/2021. PareiÅ¡kėjų įsitikinimu, ginčas civilinėje byloje Nr. e2-14669-1097/2021 tarp ieÅ¡kovių ir atsakovo, yra tiesiogiai susijęs su pareiÅ¡kėjų (pretendenčių) teisėmis ir teisėtais interesais. Å iuo atveju nuosavybės atkÅ«rimo procesas nėra baigtas, o ieÅ¡kovių pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra susijęs su valstybine žeme, į kuriÄ pretenduoja pareiÅ¡kėjos.

PareiÅ¡kėjos yra suinteresuotos, kad ieÅ¡kovių pateiktas ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas, nes tai neabejotinai bÅ«tų reikÅ¡minga pareiÅ¡kėjoms įgyvendinant jų teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ natÅ«ra. Be kita ko pažymėtina, kad atmetus ieÅ¡kinį, bÅ«tų konstatuota, kad valstybinės žemės nuomos santykiai su ieÅ¡kovėmis buvo nutraukti pagrįstai, ir turės bÅ«ti sprendžiama, kiek tiksliai žemės reikia (jei apskritai reikia) atitinkamiems ieÅ¡kovių statiniams eksploatuoti, ir pan.

Visa tai tiesiogiai siejasi su nuosavybės teisių atkÅ«rimu pareiÅ¡kėjoms į minėtÄ Å¾emę natÅ«ra. Atitinkamai ieÅ¡kinio tenkinimas gali apsunkinti pareiÅ¡kėjų teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ natÅ«ra įgyvendinimÄ . Pirmosios instancijos teismui pateiktame praÅ¡yme pareiÅ¡kėjos pažymėjo, kad minėtos civilinės bylos Nr. e2-14669-1097/2021 iÅ¡sprendimas neabejotinai turi esminę ir tiesioginę įtakÄ pareiÅ¡kėjų teisinei padėčiai, ir t.t. 7.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad NŽT sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra tik į dalį pareiÅ¡kėjoms priklausančios žemės - iÅ¡ NŽT sprendimų 4 punkto matyti, kad vėliau dar bus atkurtos nuosavybės teisės:

PareiÅ¡kėjai A. Č. - į 0,3983 ha žemės; PareiÅ¡kėjai O. Č. - į 0,7941 ha žemės; PareiÅ¡kėjai V. S. (P. S. įpėdinei) - į 0,7461 ha žemės; PareiÅ¡kėjai J. B. (J. D. įpėdinei) - į 0,7134 ha žemės. Jei ginčo žemės sklypų ir žemės sklypų, kurių dalys buvo grÄ Å¾intos natÅ«ra PareiÅ¡kėjoms, identifikuojantys duomenys (kadastro numeriai bei adresai) sutaptų, tai pareiÅ¡kėjos jau bÅ«tų Å¡io ginčo žemės sklypų savininkėmis. 7.3.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Pagal esamÄ padėtį, valstybinės žemės nuomos sutartys su ieÅ¡kovėmis yra nutrauktos, o tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti sprendžiama, kiek tiksliai žemės reikia (jei apskritai reikia) atitinkamiems ieÅ¡kovių statiniams eksploatuoti.

Atitinkamai į kitÄ valstybinės žemės dalį bÅ«tų pareiÅ¡kėjoms atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra. Jei pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys bus tenkintas, tai pareiÅ¡kėjų teisinė padėtis, palyginus su esama, pablogės, kadangi tokio teismo sprendimo pasėkoje apskritai nebÅ«tų sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjų nuosavybės teisių natÅ«ra atkÅ«rimo į Å¡io ginčo žemę. 7.4. PareiÅ¡kėjos argumentuotų ir įrodinėtų minėtų sutarčių nutraukimo teisėtumÄ , tačiau konkretÅ«s byloje teiktini paaiÅ¡kinimai ir įrodymai priklauso nuo byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindo, o Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas nesudarė pareiÅ¡kėjoms galimybės susipažinti su byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, ir dėl jo pasisakyti.

Atitinkamai be jokio pagrindo yra ir pirmosios instancijos teismo teiginys - kad procesas būtų “apsunkintas medžiagos apimtimi ir dalyvaujančių byloje asmenų skaičiumi” (juolab, kad pareiškėjų yra tik 4-ios, jas atstovauja tas pats advokatas, o civilinio proceso tikslas yra teisingo sprendimo priėmimas, bet ne tam tikra medžiagos apimtis ar bylos dalyvių skaičius). 7.5. NŽT, kuri priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, įžvelgė ryšį tarp valstybinės žemės sklypų, dėl kurių nuomos sutarčių nutraukimo yra kilęs ginčas, ir pareiškėjų pretendavimo atkurti nuosavybės teises natūra.

Pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ Ä¯traukti jas į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, NŽT pritarė pareiÅ¡kėjų argumentams, ir su praÅ¡ymu sutiko.

8. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovai prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. PareiÅ¡kėjos nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų apie tai, kad ginčo valstybinės žemės sklypai yra tie patys žemės sklypai, į kuriuos pareiÅ¡kėjos pretenduoja atkurti nuosavybės teises. PareiÅ¡kėjos neįrodė kad jų nurodomas pretendavimas į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ yra susiję su ginčo žemės sklypais. 8.2.

PareiÅ¡kėjos nurodo, kad NŽT teismui pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ Ä¯traukti trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, pritarė pareiÅ¡kėjų argumentams ir su praÅ¡ymu sutiko, o teismas nemotyvavo, kodėl nepritarė NŽT pozicijai, todėl nutartis yra nepagrįsta. Tačiau, nors pareiÅ¡kėjos apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas neva neatsižvelgė į NŽT pozicijÄ ir dėl jo atskirai nepasisakė, tai nesudaro pagrindo teigti, kad nutartis yra neteisėta. 8.3.

Pareiškėjų padėtis tenkinus ieškinį išliktų visiškai tokia pati, kaip yra dabar. Ji nepasikeistų ir nepablogėtų, kadangi toliau galiotų ginčo žemės sklypų nuomos sutartys, o tai reikštų, kad žemė nėra laisva ir joje negalima atkurti nuosavybės teisių. Taigi status quo liktų toks pats, o teisinės padėties pablogėjimo objektyviai net negali būti. 8.4. Byla ir jos baigtis pagal pareikštus ieškinio reikalavimus neturi jokios tiesioginės ar netiesioginės įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų nurodoma materialioji teisė atkurti nuosavybės teise yra pernelyg teisiÅ¡kai nutolusi nuo bylos dalyko (neteisėto nuomos sutarčių panaikinimo ir administracinių aktų panaikinimo). Byloje pareikÅ¡ti reikalavimai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo neteisėtumo, todėl teismas, pasisakydamas dėl reikalavimų, jokia apimtimi nepasisakys dėl pareiÅ¡kėjų galimų teisių į valstybinės žemės sklypus. PareiÅ¡kėjų teisių apimtis į valstybinius žemės sklypus, kuriuose gali bÅ«ti atkuriamos nuosavybės teisės, apibrėžta Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme ir ji nuo teismo sprendimo turinio nesikeis.

9. Atsiliepime į skundÄ atsakovė prašė praÅ¡ymÄ dėl įtraukimo trečiaisiais asmenimis tenkinti. Nurodė, kad nuosavybės atkÅ«rimo procesas nėra baigtas, o ieÅ¡kinys yra susijęs su valstybine žeme, į kuriÄ pretenduoja pareiÅ¡kėjos. Dėl to bylos baigtis turi tiesioginę įtakÄ pareiÅ¡kėjų teisinei padėčiai bei jų materialinėms teisėms, o galutinis teismo sprendimas dali turėti įtakos pareiÅ¡kėjų interesams. IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai 10.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

11. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta pareiÅ¡kėjus įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo dalyko, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ Ä¯traukti juos į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nurodė, jog iÅ¡ ginčo žemės sklypus identifikuojančių duomenų – kadastro numerių bei adresų – matyti, kad tai nėra tie patys žemės sklypai, kurių dalys buvo grÄ Å¾intos natÅ«ra pareiÅ¡kėjoms atkuriant nuosavybės teises. Atsižvelgiant į tai, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjų materialinį teisinį suinteresuotumÄ nagrinėjamos bylos baigtimi.

Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra nepagrįsta. NŽT sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra tik į dalį pareiÅ¡kėjoms priklausančios žemės - iÅ¡ NŽT sprendimų 4 punkto matyti, kad vėliau dar bus atkurtos nuosavybės teisės pareiÅ¡kėjoms į kitas žemės sklypų dalis. Jei ginčo žemės sklypų ir žemės sklypų, kurių dalys buvo grÄ Å¾intos natÅ«ra pareiÅ¡kėjoms, identifikuojantys duomenys (kadastro numeriai bei adresai) sutaptų, tai pareiÅ¡kėjos jau bÅ«tų Å¡io ginčo žemės sklypų savininkėmis ir nebeturėtų intereso byloje.

Be to ir atsakovė NŽT nurodė, kad nuosavybės atkÅ«rimo procesas nėra baigtas, o ieÅ¡kinys yra susijęs su valstybine žeme, į kuriÄ pretenduoja bÅ«tent pareiÅ¡kėjos.

13. Nors atsakovai praÅ¡ydami atmesti atskirÄ jį skundÄ remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-229-1120/2020, kur buvo sprendžiamas savo pobÅ«džiu labai artimas nagrinėjamam ginčas, tačiau toje byloje pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas įtraukti juos trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, buvo netenkintas iÅ¡ esmės todėl, kad pareiÅ¡kėjai nepagrindė, jog tarp jų ir vienos iÅ¡ proceso Å¡alių egzistuoja pakankamas materialusis teisinis ryÅ¡ys, kuris pagrįstų jų įtraukimÄ Ä¯ procesÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai savo praÅ¡ymÄ detaliai motyvavo ir tikėtinai pagrindė.

14. Be to teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, reikÅ¡mės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinė byloje Nr. 3K-3-206-378/2019).

Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iÅ¡ Å¡alių materialiojo teisinio santykio pobÅ«dį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiÄ sias subjektines teises ir pareigas.

Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas - padėti Å¡aliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylÄ ir taip iÅ¡vengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, dalyvavimÄ procese gali pagrįsti atitinkamas jo ir vienos iÅ¡ proceso Å¡alių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011, 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014 ir kt.).

15. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Pagal esamÄ padėtį, valstybinės žemės nuomos sutartys su IeÅ¡kovėmis yra nutrauktos, o tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti sprendžiama, kiek tiksliai žemės reikia (jei apskritai reikia) atitinkamiems ieÅ¡kovių statiniams eksploatuoti.

Atitinkamai į kitÄ valstybinės žemės dalį tikėtinai bÅ«tų pareiÅ¡kėjoms atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra. Jei ieÅ¡kovių pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys bus tenkintas, tai pareiÅ¡kėjų teisinė padėtis, palyginus su esama, pablogės, kadangi tokio teismo sprendimo pasėkoje nebÅ«tų sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjų nuosavybės teisių natÅ«ra atkÅ«rimo į Å¡io ginčo žemę. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjos, siekdamos dalyvavimo byloje nori iÅ¡vengti savo teisinės padėties pablogėjimo.

16. Spręsdamas asmens įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, klausimÄ , teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimÄ byloje tuo, jog byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai bÅ«dingi tik bylos Å¡aliai arba trečiajam asmeniui, pareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).

17. Nepagrįstas yra ir pirmosios instancijos teismo teiginys – kad tenkinus praÅ¡ymÄ procesas bÅ«tų apsunkintas medžiagos apimtimi ir dalyvaujančių byloje asmenų skaičiumi. Visas pareiÅ¡kėjas atstovauja tas pats advokatas, o civilinio proceso tikslas yra pagrįsto ir teisingo sprendimo priėmimas, kuris negali bÅ«ti ribojamas bylos medžiagos apimtimi ar bylos dalyvių skaičiumi.

18. Svarbu ir tai, kad NŽT pritarė pareiÅ¡kėjų argumentams, bei su praÅ¡ymu įtraukti juos į bylÄ sutiko. Tai reiÅ¡kia, kad dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra spręsianti kompetentinga valstybės institucija įžvelgia pakankamÄ ryšį tarp pareiÅ¡kėjų interesų nuosavybės teisių atkÅ«rimo srityje ir nagrinėjamos bylos baigties ir toks ryÅ¡ys byloje nėra paneigtas.

19. Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas, nepagrįstai nurodė, kad sprendimas dėl ieÅ¡kovo reikalavimų neturės įtakos pareiÅ¡kėjų teisėms ir pareigoms, todėl skundžiama nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dalyvaujančių asmenų įtraukimas į bylÄ ir su Å¡iuo veiksmu susiję procesiniai veiksmai yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Todėl apeliantų įtraukimo į bylÄ klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo nagrinėti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a: PareiÅ¡kėjų A. Č., O. Č., V. S. ir J. B. atskirÄ jį skundÄ patenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl apeliantų įtraukimo į bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas Virginijus Kairevičius