cb30eda7-0e60-4166-92af-50b67f075fcd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-553-931/2021 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38096-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.3; 3.2.6.1; 3.2.6.5 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė, sekretoriaujant Godai Varkauskaitei, dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Svetlanai Radionovai, atsakovo atstovei advokatei Loretai Paulavičienei, trečiajam asmeniui notarei R.

V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų T. C. ir N. D. C. ieÅ¡kinį atsakovui J. J. dėl pirkimo-pardavimo sutarties iÅ¡ dalies pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. V., nagrinėjimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovai T. C. ir N. D. C. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami pripažinti ieÅ¡kovų ir atsakovo J.

J. 2019 m. liepos 9 d. sudarytÄ ir Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. V. patvirtintÄ pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl 35/664 dalių žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo negaliojančia; taikyti restitucijÄ â€“ ieÅ¡kovams grÄ Å¾inti nuosavybėn (bendrosios jungtinės nuosavybės teise) 35/664 dalių žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui J.

J. 232 EUR. IeÅ¡kinyje nurodė, kad pardavus ieÅ¡kovams priklausiusiÄ Å¾emės sklypo dalį, paaiÅ¡kėjo, kad buvo parduota ir žemės sklypo dalis, skirta ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančio garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), eksploatacijai. Pastatui - garažui (21 kv. m.) eksploatuoti reikalinga 35 kv. m. ploto žemės sklypo dalis. IeÅ¡kovai neturėjo tikslo atsisakyti žemės sklypo dalies reikalingos garažo eksploatacijai. Jeigu ieÅ¡kovai bÅ«tų teisingai suvokę sudaryto sandorio padarinius, jie nebÅ«tų pardavę žemės sklypo dalies, kurioje yra garažas.

IeÅ¡kovai suklydo dėl parduodamos žemės sklypo dalies apimties ir Å¡is suklydimas buvo esminis. IeÅ¡kovai yra pagyvenę žmonės, pensininkai, jų darbo veikla nebuvo susijusi su tokio pobÅ«džio dokumentų tvarkymu ir vertinimu, todėl jie nesugebėjo tinkamai įvertinti dokumentų. IeÅ¡kovai neturi pakankamų specialių žinių ir įgÅ«džių skaityti brėžinius, planus, tai jiems objektyviai sutrukdė įvertinti situacijÄ ir suprasti sudaromo sandorio esmę pilna apimtimi. Tas pats pasakytina ir apie jų atstovÄ L.

P. - jis yra (duomenys neskelbtini) ir jo veiklos pobÅ«dis yra labai nutolęs nuo tokio pobÅ«džio dokumentų vertinimo. Be to, ieÅ¡kovas N. D. C. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jo gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini), lietuvių kalbos jis nemoka, tai pripažintina svarbia aplinkybe, vertinant ieÅ¡kovo galėjimÄ suklysti dėl sudaromos sutarties apimties. Å ios ieÅ¡kovų bei jų atstovo individualios savybės yra reikÅ¡mingos darant iÅ¡vadÄ apie reikalavimo pripažinti sandorį iÅ¡ dalies negaliojančiu pagrįstumÄ .

Tikros situacijos suvokimÄ apsunkino ir ta aplinkybė, kad garažui suteiktas kitas adresas — (duomenys neskelbtini). Tai taip pat suklaidino ieÅ¡kovus bei jų atstovÄ ir sutrukdė teisingai suvokti situacijÄ . IeÅ¡kovai perleido atsakovui žemės sklypo dalį už maÅ¾Ä kainÄ . Visus klausimus, susijusius su minėto turto pardavimu, sprendė atsakovo tėvai, jie dalyvavo ir notarei biure sudarant sutartį. IeÅ¡kovė T. C. bei jos atstovai bandė iÅ¡taisyti situacijÄ - tarėsi su atsakovo tėvais, siekiant geruoju iÅ¡spręsti ginÄÄ , tačiau jie nebuvo linkę bendradarbiauti.

Žemės sklypo dalies perleidimo sutartyje nenurodyta duomenų apie joje esantį garaÅ¾Ä ir neaptartas klausimas nei dėl jo nuosavybės, nei dėl to, kokiomis sÄ lygomis ieÅ¡kovai naudosis žemės sklypo dalimi, reikalinga jo eksploatacijai. Žemės sklypo dalies pardavimo sandoris pripažintinas negaliojančiu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu, kaip sudarytas pažeidžiant imperatyviÄ sias CK 6.395 straipsnio 1 dalies ir 6.396 straipsnio 1 dalies normas. 2019 m. liepos 9 d. sudarytoje pirkimo - pardavimo sutartyje nebuvo duomenų apie tai, jog parduodamame žemės sklype yra ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantis – statinys – garažas.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad 2018 m. lapkričio 2 d. T. C. ir N. D. C., atstovaujami advokatės Svetlanos Radionovos, Vilniaus miesto apylinkės teisme Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriui bei kitiems žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiams pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kuriuo prašė paskirti T. C. ir N. D.

C. atskirai nuo kitų bendraturčių naudotis 96 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“ bei kartu su kitu bendraturčiu 37 kv. m. dalimi plane pažymėta indeksu „AC“, tam, kad galėtų tinkamai prieiti, privažiuoti bei eksploatuoti jiems nuosavybės teise priklausantį garaÅ¾Ä . IeÅ¡kovų praÅ¡oma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka turėjo užtikrinti ieÅ¡kovams tinkamÄ jiems priklausančio garažo eksploatavimÄ . 2019 m. gegužės 24 d. ieÅ¡kovai įgaliojo L.

P. parduoti jiems nuosavybės teise priklausančiÄ 151/664 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini). Tai pat jie įgaliojo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti, kad dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo vyksta teisminis ginčas bei tai, kad T. C. ir N. D. C. įsipareigoja apmokėti visas teismines iÅ¡laidas. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovai teisingai suprato sudaromo sandorio esmę, jo turinį bei teisingai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ jį sudaryti. Savo valiÄ parduoti visÄ jiems priklausančio 151/664 žemės sklypo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), jie iÅ¡reiÅ¡kė iÅ¡duodami notarine tvarka patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ , kurį patvirtino Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarė R.

V. Ginčijamo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu, Å¡alys aiÅ¡kinosi aplinkybes dėl garažo pardavimo atsakovui. Pirkimo pardavimo sutartį rengusiems ieÅ¡kovams, atsižvelgiant į sutarties pobÅ«dį, Å¡iuo atveju teko atsakomybė nurodyti notarei teisingÄ pirminę informacijÄ apie žemės sklype esantį garaÅ¾Ä , jų nuomone svarbiÄ sutarčiai sudaryti bei parduodamai žemės sklypo daliai apskaičiuoti. IÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 7 d. patikslinto ieÅ¡kinio Vilniaus m. apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.e2-307-600/2020 matyti, kad ieÅ¡kovai, parduodami visÄ jiems priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, siekė iÅ¡vengti užsitęsusio teisminio ginčo su žemės sklypo bendraturčiais ir tuo procesines teises bei pareigas perkelti atsakovui.

IeÅ¡kovai nuo 2018 m. gegužės 24 d. naudojosi profesionalių teisininkų paslaugomis, sprendžiant klausimus su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti į svarbias bylai aplinkybes (žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano parengimÄ , teisme iÅ¡keltÄ bylÄ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo) bei tai, kad ieÅ¡kovai Å¡iuo klausimu buvo atstovaujami advokato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011 ir kt. ).

IeÅ¡kovų nurodomų suklydimo aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip turinčių esminę reikÅ¡mę, nes ieÅ¡kovai Å¡iuo atveju suklydo dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmę patys, nes atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, bÅ«tent jiems tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.). IeÅ¡kovų suklydimas yra tik neapgalvotos rizikos rezultatas, todėl pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju Å¡alies suklydimo negalima pateisinti. Toks vertinimas siejamas su tuo, kad Å¡iuo atveju suklysta dėl pačių ieÅ¡kovų kaltės, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu prieÅ¡tarautų atsakovo, kaip kitos sandorio Å¡alies, interesams, kuris pasikliovė prieÅ¡ingos Å¡alies ketinimais, pagrįstai tikėdamasis, jog tie ketinimai iÅ¡reiÅ¡kia tikrÄ jÄ ieÅ¡kovų valiÄ .

Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovų elgesys negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip suklydimas, nes analogiÅ¡komis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus, atstovaujamas advokato, nebÅ«tų sudaręs sandorio tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kaip ieÅ¡kovai. IeÅ¡kovai netinkamai taiko CK 6.396 str. 1 d. nuostatas, nes ginčijamoje pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyti duomenys apie parduodamus nekilnojamuosius daiktus (butÄ ir žemės sklypo dalį), kuriuos ieÅ¡kovai pagal sutartį perdavė atsakovui, taip pat nurodyta parduodamos žemės sklypo dalies vieta atitinkamame žemės sklype bei parduodamo buto vieta gyvenamajame name, todėl minėtai sutarčiai CK 6.396 str. 2 d. nuostatos negali bÅ«ti taikomos.

Parduodant žemės sklypo dalį, kuriame yra ieÅ¡kovams priklausantis garažas, kadangi sutartyje Å¡is klausimas nebuvo aptartas, vadovaujantis CK 6.395 str. 1 d., laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esantį garaÅ¾Ä perėjo atsakovui, kaip žemės sklypo pirkėjui. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkintinas ir dėl to, kad jo patenkinimo atveju, liks neiÅ¡spręstas ieÅ¡kovų patekimo į jų nuosavybės teise valdomÄ garaÅ¾Ä klausimas. IeÅ¡kovai pateiktame dublike nurodė, kad pagal teisinių paslaugų sutartį advokatas atstovavo ieÅ¡kovus tik civilinėje byloje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Pirkimo pardavimo sandoris nebuvo sudaromas atsakovo nurodytoje civilinėje byloje remiantis joje esančiais bei atsakovo nurodytais dokumentais. Sandoris buvo sudaromas notarų biure pagal kitus dokumentus, kurie nebuvo tapatÅ«s dokumentams, esantiems nurodytoje civilinėje byloje. Vertinant teisingumo, sÄ Å¾iningumo principų aspektu, atsakovas (jo atstovai) sutarties sudarymo metu suprato, jog ieÅ¡kovai parduodami visÄ Å¾emės sklypo dalį, veikė prieÅ¡ingai savo interesams (Å¡iÄ aplinkybę jie patvirtino pokalbio su ieÅ¡kove metu po sutarties sudarymo).

Atsižvelgiant į sutarties sudarymo aplinkybes bei sÄ lygas, patenkinus ieÅ¡kinį, atsakovo interesai nebus pažeisti, nes atsakovas nepatirs jokių praradimų. CK 6.396 straipsnio taikymas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimui, suformuluotam Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3- 492/2012. Kaip nurodyta ieÅ¡kinyje, žemės sklypo dalies perleidimo sutartyje nenurodyta duomenų apie joje esantį garaÅ¾Ä ir neaptartas klausimas nei dėl jo nuosavybės, nei dėl to, kokiomis sÄ lygomis ieÅ¡kovai naudosis žemės sklypo dalimi, reikalinga jo eksploatacijai.

Triplike atsakovas nurodė, kad 2019 m. liepos 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas neturėjo jokio pagrindo abejoti dėl 151/664 dalių žemės sklypo ir jame esančiame daugiabučiame gyvenamajame name esančio buto įsigijimo teisėtumo. Pagal CK 4.262 str., įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. 2018 m. liepos 9 d.. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti duomenys apie tai, kad ieÅ¡kovams priklausantis pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra žemės sklype, u.n. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kurio 151/664 dalys buvo pirkimo-pardavimo sutarties objektas.

Tokiu bÅ«du, atsakovai sudarydami ginčo sutartį buvo ir yra sÄ Å¾iningi. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovai, žinodami, kad jiems buvo leista nusipirkti iÅ¡ valstybės 35 kv. m. pastato-garažo eksploatacijai ir juos parduodami atsakovui, buvo aiÅ¡kiai nesÄ Å¾iningi, nes tuo pažeidė Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ . IeÅ¡kovai ir toliau likdami pastato-garažo savininkais, iÅ¡ esmės pagerino savo padėtį atsakovo sÄ skaita. Pagal bendrÄ CK įtvirtintÄ reglamentavimÄ , privatus žemės sklypas gali bÅ«ti parduotas, neperleidžiant nuosavybės teisės į jame esančius statinius, tačiau tokiu atveju turėtų bÅ«ti numatyta galimybė statinių savininkui naudotis statinių eksploatavimui reikalinga žemės sklypo dalimi, prieÅ¡ingu atveju nustatomas servitutas.

Tokiu bÅ«du, atsakovas, atlygintinai įsigijęs žemės sklypo dalis, negalės jų naudoti taip, kad gautų iÅ¡ jų ekonominę naudÄ , kaip buvo tikėtasi sudarant ginčo sandorį. Tais atvejais, kai perleidžiama žemės sklypo bendrosios nuosavybės dalis, tačiau joje yra žemės sklypo pardavėjui nuosavybės teise priklausantis visas statinys ar įrenginys, kuris nėra bendroji jungtinė ar dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais, tokių objektų nuosavybės teisės klausimas sprendžiamas pagal CK 6.395 straipsnį ( žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019). IeÅ¡kovai savo ieÅ¡kinyje nekelia ir nesprendžia klausimo kaip jie naudosis pastato-garažo eksploatavimui reikalinga žemės sklypo dalimi reikalinga jiems privažiuoti per atsakovui ir kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ . Žemės sklypo, kuris apibrėžiamas kadastrinių matavimų duomenimis sklypo planu, dalinė restitucija natÅ«ra nepateikus žemės sklypo naudojimosi plano negalima.

Žemės įstatymo 30 str. nurodyta, kad prie žemės sandorių privalo bÅ«ti pridedamas žemės sklypo planas. Å iuo atveju žemės sklypo naudojimosi schema turi bÅ«ti parengiama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas. Nesant žemės sklypo dalies dėl kurios yra ginčas naudojimosi plano, dalinė restitucija negalima, nes teismas neturi kompetencijos sudaryti naudojimosi žemės sklypu planÄ ir perskaičiuoti bendraturčiams sklypo naudojimosi dalis (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-3197-656/2012).

IeÅ¡kovų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovai suklydo dėl žemės sklypo dalies, reikalingos garažo eksploatacijai. Dėl ieÅ¡kinio atsisakymo byloje dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo paaiÅ¡kino, kad pardavę žemės sklypo dalį, ieÅ¡kovai nebeturėjo jokio teisinio pagrindo dalyvauto byloje. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pabrėžė, kad ieÅ¡kovų atsisakymas ieÅ¡kinio byloje dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi nustatymo patvirtina ieÅ¡kovų valiÄ parduoti visÄ Å¾emės sklypo dalį.

IeÅ¡kovai pardavė žemės sklypo dalį, kuri registruota kaip parduodamo buto priklausinys. IeÅ¡kovai turėjo dėti pastangas ir iÅ¡vieÅ¡inti, kad jiems priklausantis garažas yra ginčo žemės sklype, nustatyti realiÄ sias žemės sklypo dalis ir tik tada Å¡ia aplinkybe galėtų remtis prieÅ¡ sÄ Å¾iningus trečiuosius asmenis, tačiau to nepadarė. IeÅ¡kovai nuslėpė šį faktÄ , todėl jų elgesys pripažintinas kaip nesÄ Å¾iningas. Ginčas tarp ieÅ¡kovų ir žemės sklypo bendrasavininkų dėl naudojimosi žemės sklypu kilo iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.

Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovai reikalavo įraÅ¡yti ir į pirkimo-pardavimo sutartį. Notarinė pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta Nekilnojamojo turto registro duomenų pagrindu. IeÅ¡kovai pardavė butÄ ir visÄ Å¾emės sklypÄ . IeÅ¡kovų reikalavimo patenkinimas neduos jokio teisinio rezultato. Patenkinus ieÅ¡kinį, teisinė taika nebus atkurta, kadangi liks neiÅ¡spręstas patekimas į garaÅ¾Ä klausimas. IeÅ¡kovų valios iÅ¡raiÅ¡ka buvo aiÅ¡ki – parduoti visÄ Å¾emės sklypo dalį. Trečiasis asmuo notarė R.

V. teismo posėdžio metu nurodė, kad sandorio sudarymo metu nebuvo jokių objektyvių duomenų apie tai, kad garažas yra parduodamoje žemėje. Trečiasis asmuo pabrėžė, kad po sandorio sudarymo išgirdusi, jog sutartį pasirašiusieji asmenys kalbasi apie tai, kaip ieškovai pateiks prie jiems nuosavybės teise prikalsiančio garažo, notarė pasiūlė anuliuoti sandorį. Tačiau nei ieškovų atstovas, nei atsakovas, anuliuoti sandorio nepageidavo. Ieškovų vardu sandorį sudaręs liudytojų L.

P. nurodė, kad prie garažo pateks ne per atsakovo sklypÄ o per keliukÄ . Trečiasis asmuo paaiÅ¡kino, kad sudarant sandorį buvo remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Pagal nekilnojamojo turto registrÄ , žemės sklype nėra įregistruotas joks ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantis garažas. Pažymėjo, kad net ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi nustatymo nėra tiksliai nustatyti, kurioje žemėje ieÅ¡kovams priklausantis garažas.

IeÅ¡kinys atmestinas. IeÅ¡kovai, atstovaujami ieÅ¡kovės T. C. sÅ«naus L. P. (veikiančio pagal įgaliojimÄ , patvirtintÄ 2019 m. gegužės 24 d.) 2019 m. liepos 9 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. V., pardavė atsakovui J. J. jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusias 151/664 dalis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 664 kv.m., adresu (duomenys neskelbtini).

Taip pat pagal minėtÄ sutartį T. C. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butÄ adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai T. C. ir N. D. C. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami pripažinti ieÅ¡kovų ir atsakovo J. J. 2019 m. liepos 9 d. sudarytÄ ir Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. V. patvirtintÄ pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl 35/664 dalių žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo negaliojančia; taikyti restitucijÄ â€“ ieÅ¡kovams grÄ Å¾inti nuosavybėn (bendrosios jungtinės nuosavybės teise) 35/664 dalių žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui J.

J. 232 EUR. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.90 straipsnis) Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytÄ sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos Å¡ios sÄ lygos: pirma, turi bÅ«ti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi bÅ«ti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis; trečia, suklydimo faktÄ galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo.

Be to, tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, nepakanka konstatuoti, jog buvo iš esmės suklysta – teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nėra CK 1.90 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių sandoris neturi būti pripažintas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. visuomeninė organizacija Klaipėdos miesto krepšinio klubas „Fortūna“, bylos Nr. 3K-3-548/2011; kt.).

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos bÅ«klę, iÅ¡simokslinimÄ , sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Tačiau suklydimo faktas savaime dar nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį, turi bÅ«ti konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis.

Suklydimas laikytinas esminiu, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos bÅ«klę, iÅ¡simokslinimÄ , sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51- 695/2017, 63 punktas; 2019 m. sausio 9 d. nutartis, primta civiliinėje byloje Nr. 3K-3-63- 916/2019 pagal ieÅ¡kovei V.

V., O. L., I. O. ir Z. Z. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui R. L., tretieji asmenys Varėnos l-ojo notaro biuro notaras R. M., VÄ® Registrų centras). IeÅ¡kovų atstovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad ieÅ¡kovai yra senyvo amžiaus, neturi patirties sandorių sudaromuose, todėl nesuprato savo veiksmų ir jų pasekmių. Teismas Å¡iuos ieÅ¡kovų argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi ieÅ¡kovų atstovės nurodomas aplinkybes paneigė teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L.

P. Liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad tikrai negalėtų apibÅ«dinti savo motinos kaip senyvo amžiaus moters. Sutiktina su argumentu, kad ieÅ¡kovas N. D. C. nėra Lietuvos Respublikos pilietis, ieÅ¡kovai gyvena ne Lietuvoje, tačiau tokios aplinkybės teismo vertinimu nesudaro pagrindo teigti, kad sutartis sudaryta dėl suklydimo. Atkreiptinas dėmesys, kad N. D. C. žemės sklypo dalį bendrÄ jÄ jungitne sutuoktiniu nuosavybe įgijo kartu su T. C., nors kaip matyti iÅ¡ pateiktų dokumentų su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius sudarė ieÅ¡kovė T.

C. ir jos sūnus L. P. Aplinkybę, kad ieškovai manė, kad neparduoda žemės sklypo dalies, esančio po garažu, paneigia šie byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės. Byloje nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 1 d. 4 p., Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 18 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo T. C.“ buvo numatyta, jog pagal nekilnojamojo turto registro duomenis T. C., valdančiai butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), tenka 100 kv. m. žemės sklype bei valdančiai garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tenka 35 kv. m.

žemės sklypo dalis, esanti nurodytame žemės sklype (el. byla, t. I, b. l. 24). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu su T. C. 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria T. C. buvo parduota 135 kv. m. žemės sklypo dalis, esanti 664 kv. m. žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 948,08 EUR pardavimo kainÄ (el. byla, t.

I , b. l. 21-23). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu su T. C. 2016 m. gegužės 31 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria T. C. buvo parduota 16 kv. m. žemės sklypo dalis, esanti 664 kv. m. žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 90,31 EUR pardavimo kainÄ (el. byla, t.

I , b. l. 21-28-30). Taigi ieÅ¡kovei T. C. buvo žinoma kokiÄ sklypo dalį ji įgijo. Tokia idealioji žemės sklypo dalis buvo nurodyta ir Nekilnojamojo turto registro pažymoje. IeÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ valstybės pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu įgijo didesnę ar mažesnę žemės sklypo dalį. T. C. ir N. D. C. 2019 m. gegužės 24 d. iÅ¡davė įgaliojimÄ L. P., patvirtintÄ Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R.

V., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla, t. I, b. l. 6-7). Å iuo įgaliojimu ieÅ¡kovai įgaliojo L. P. parduoti jiems nuosavybės teise priklausančiÄ visÄ 151/664 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini). Tai pat jie įgaliojo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti, kad dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo vyksta teisminis ginčas bei tai, kad T. C. ir N. D. C. įsipareigoja apmokėti visas teismines iÅ¡laidas. Teismas gali naudoti duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos, taip pat iÅ¡ kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Nustatyta, kad Vilniaus miesto nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-132-600/2021 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-34442-2018-7) pagal R. B., R. B., T. C. ir N. D. C. ieÅ¡kinį Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriui bei kitiems žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiams ieÅ¡kovai prašė nustatyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Tiksli riba“ 2018 m. birželio 19 d. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi planÄ .

Minėtame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovai nurodo, kad jiems nuosavybės teise priklauso 151/664 dalys ginčo žemės sklypo. ieÅ¡kovai nurodė, kad bendro naudojimo plotas, pažymėtas indeksu AC-37 kv. m., skirtas patekti į sklypus teik ieÅ¡kovams T. C. ir N. D. C., kad pastatyti automobilį <...>. taigi darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai turėjo suprasti ir suprato, kad ieÅ¡kovams priklausanti 151-664 dalis žemės sklypo apima ir sklypo dalį reikalingÄ garažui eksploatuoti. 2019 m. liepos 9 d. ieÅ¡kovai su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria patvirtino Vilniaus m.26-ojo notarų biuro notarė R.

V., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla, t. I, b.l.8-17). Minėta sutartimi atsakovui buvo parduota visa ieÅ¡kovams priklausanti 151/664 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalis (sutarties 1.1.1 p.) už 1000 EUR kainÄ (sutarties 2.1 p.). Sutartyje pardavėjų atstovas pareiÅ¡kė, kad dėl žemės sklypo, nurodyto sutarties 1.1.1 punkte vyksta teisminis ginčas (sutarties 4.9 p.). Pardavėjų atstovas taip pat patvirtino, kad jis nevirÅ¡ija jam suteiktų teisių bei sudarydamas sutartį nepažeidžia atstovaujamųjų interesų (sutarties 4.13 p.). 2019 m. liepos 29 d. buvo patikslintas R.

B., R. B., T. C. ir N. D. C. ieÅ¡kinys civilinėje byloje Nr. e2-132-600/2021 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-34442-2018-7), kuriame ieÅ¡kovai nurodė, kad T. C. ir N. D. C. pardavė jiems nuosavybės teise priklausiusias 151/664 žemės sklypo dalis, esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir butÄ , (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad žemės sklype liko tik garažas, kurio T. C. pagedauja naudotis ateityje. Taigi net tikslindami ieÅ¡kinį byloje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ieÅ¡kovai aiÅ¡kiai nurodo, kad pardavė visÄ jiems priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį. 2019 m. rugpjūčio 7 d. ieÅ¡kovai atsisakė reikalavimų ir pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯stoti į bylÄ trečiaisiais asmenimis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, kuriuo jis atsisako savo nuosavybės teisės į daiktÄ . Dėl to kiekvienu atveju nurodytas savininko ketinimas turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kiai ir neabejotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl ieÅ¡kovų valios parduoti visÄ jiems nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį.

Teismo vertinimu ieÅ¡kovai suvokė, kad yra parduodama visa jiems priklausanti žemės sklypo dalis. IeÅ¡kovai įgijo žemės sklypo dalis iÅ¡ valstybės pirkimo pradavimo sutarčių pagrindu, taigi jiems buvo žinoma, kokio dydžio žemės sklypo dalis ieÅ¡kovams priklauso. IÅ¡kart po ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ieÅ¡kovai patikslino ieÅ¡kinį dėl naudojimosi žemės sklypų tvarkos nustatymo, kuriame aiÅ¡kiai nurodė, kad pardavė visÄ jiems nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, pasiliko tik garaÅ¾Ä .

Teismas atkreipia dėmesį ir į trečiojo asmens notarės R. V. nurodytÄ aplinkybę, kad pasiraÅ¡ius pirkimo-pardavimo sutartį, sutarties Å¡alys kalbėjosi apie garaÅ¾Ä , kuris nebuvo minimas nei sutartyje, nei prieÅ¡ sutarties sudarymÄ . Notarė sutarties Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kino, jei pasiraÅ¡ius sutartį paaiÅ¡kėjo neiÅ¡spręstų ar sutartyje neaptartų aplinkybių, neatitinkančių Å¡alių valiÄ ar trukdančių prieÅ¡taraujančių imperatyvioms įstatymo normos, yra galimybė anuliuoti sudarytÄ sutartį.

Tačiau ieškovų įgaliotas asmuo patvirtino, kad jokių problemų nėra ir ateityje dėl naudojimusi garažu nekils. Notarei tvirtinusiai pirkimo-pardavimo sandorį taip pat nekilo abejonių, kad gali būtų neaptartų aplinkybių, kadangi ji remiasi registrų centro duomenimis. 2019 m. liepos 9 d. notarės patvirtintoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad nuosavybės teisė į 151/664 kv. m. žemės sklypo dalį priklauso T. C. ir N. D. C. Nuosavybės įregistravimo pagrindas – Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis 2015 m. rugsėjo 11 d., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis 2016 m. gegužės 31 d. , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria T.

C. buvo parduota 16 kv. m. žemės sklypo dalis, esanti 664 kv. m. žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 90,31 EUR pardavimo kainÄ (el. byla, t. I , b. l. 21-28-30). IÅ¡ 2015 m. rugsėjo 11 d. žemės pirkimo –pardavimo sutarties matyti, kad sutuoktinai (ieÅ¡kovai) perka 135 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, esančiÄ 664 kv. m. žemės sklype (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 3 punkte duomenys apie žemės sklype esančius statinius: registro r. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad 2016 m. gegužės 31 d. žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutarties 3 punkte duomenys apie statinius, taip pat nurodyta registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastatas – gyvenamasis namas, duomenų apie kitÄ statinį įregistruotÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovai (pardavėjai) turėjo pareigÄ atskleisti visas aplinkybes, t. y. kad nuosavybės teise valdo garaÅ¾Ä , registruota kitu adresu, kuriam eksploatuoti atskirai nėra įregistruota žemės sklypo dalis ir kad parduodamos žemės sklypo dalys galimai apima ir žemės sklypo dalį, reikalingÄ garažui eksploatuoti.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai turėjo tikslÄ ir pardavė visÄ jiems priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį. Kaip ieÅ¡kovai tikėjosi naudotis garažu ateityje ir kokie buvo jų lÅ«kesčiai ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje neatskleidė. Teismas sutinka ir su atsakovo atstovės argumentais, kad remiantis Žemės iÅ¡statymu 7 straipsniu ir CK 6.394 straipsnio 2 dalimi jei butas yra daugiabučiame name, jis perleidžiamas su visa žemės sklypo dalimi. Net ir tuo atveju jei bÅ«tų galimybė perleisi po garažu esančiÄ Å¾emę ieÅ¡kovams, tai neiÅ¡spręs ginčo, nebus atkurta teisinė taika, kadangi liks neiÅ¡spręstas patekimo prie garažo klausimas.

Vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti ginÄÄ , ieÅ¡kovams sudaryti papildomÄ sandorį su atsakovu arba visais žemės sklypo bendraturčiais dėl naudojimosi žemės sklypu dalimi nustatymo arba nustatyti servitutÄ . Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, aiÅ¡kinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis).

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo sandorį pripažinti sudarytÄ suklydus. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad sandoriai negali prieÅ¡tarauti imperatyviosioms įstatymo normoms, o jeigu prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, – pripažįstami niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečiÄ imperatyviÄ jÄ Ä¯statymo normÄ , kuriai sandoriai prieÅ¡tarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai bÅ«tų nepakankamai pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai teigia, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalis sudaryta pažeidžiant imperatyviÄ sias CK 6.395 straipsnio 1 dalies, 6.396 straipsnio 1 dalies, nes sutartyje nenurodyta duomenų apie žemės sklype esantį garaÅ¾Ä ir neaptartas klausimas dėl jo nuosavybės, nei dėl to, kaip ieÅ¡kovai naudosis žemės sklypo dalimi reikalinga garažu naudotis. Teismas nesutinka su ieÅ¡kovų argumentais, kad teismas ginčijamÄ sandorį gali pripažinti negaliojančiu tik iÅ¡ dalies taikant restitucijÄ ir grÄ Å¾inant ieÅ¡kovams garažu užstatytÄ sklypo dalį.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-3197-656/2012 nurodė, kad dėl sutarties dalyko specifikos – žemės sklypo, kuris apibrėžiamas kadastrinių matavimų duomenimis sklypo planu, dalinė restitucija natÅ«ra nepakeitus žemės sklypo plano negalima. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 30 straipsnyje nurodyta, kad prie žemės sandorių privalo bÅ«ti pridedamas žemės sklypo planas. Žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas.

Nesant žemės sklypo dalies dėl kurios nėra ginčo plano, dalinė restitucija negalima, nes teismas neturi kompetencijos sudaryti naujÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ ir perskaičiuoti sklypo dalis. Jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , tai sutartis notaro negali bÅ«ti tvirtinama, o patvirtinta – negalioja (CK 6.396 str. 2 d.). Pagal CK 1.78 str. 1 d. niekinis sandoris yra neegzistuojantis sandoris, todėl jis negali jo Å¡alims sukurti teisių ir pareigų, tačiau bÅ«tina likviduoti tuos turtinius padarinius, kuriuos sukėlė niekinis sandoris, todėl jis pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu taikytina dviÅ¡alė restitucija natÅ«ra ir visos ginčo sandorių Å¡alys grÄ Å¾intinos į pirmykÅ¡tę padėtį (CK 6.145 str., 6.146 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. vasario 25 d. nutartyje (Civilinė byla Nr. 3K-3-140/2004 iÅ¡aiÅ¡kino, kad nekilnojamojo turto perleidimo sandorio neatitikimas imperatyviems CK 6.394 ir 6.396 straipsnių reikalavimams, leidžia teismui pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio faktÄ ir padarinius teismas privalo konstatuoti ex officio.

CK 6.396 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo bÅ«ti nurodyti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ . Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių sudaryta ginčijama sutartis yra buto ir jam priklausančio nekilnojamojo daikto žemės sklypo idealiosios dalies pirkimo - pardavimo sutartis, kurios nuostatose tiesiogiai nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nei atsakovas, nei notarė neturėjo jokio pagrindo abejoti dėl 151/664 dalių žemės sklypo ir jose esančio buto gyvenamajame name įsigijimo teisėtumo.

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalis nustato, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais.

Pagal CK 4.262 straipsnį, įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad sutarties sudarymo metu notarė rėmėsi VÄ® Registro centro pažyma, žemės sklypo planu ir registrų centre įregistruotomis sutartimis, kurių pagrindu ieÅ¡kovai įgijo 151/664 dalis žemės sklypo. Pažymėtina, kad namo, buto ar kitos patalpos savininkas neturi tesiės atskirai nuo buto parduoti savo dalies, įeinančios į bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, įtvirtintÄ CK 4.82 straipsnio 1 dalyje, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butÄ ar kitÄ patalpÄ (CK 4.82 straipsnio 2 dalis).

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad įsigyjant T. C. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su N.D. C. 151/664 kv. m. žemės sklypo dalį, 2016 m. gegužės 31 d ir 2015 m. rugsėjo 11 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyse nebuvo nurodyta, kad parduodamose dalyse yra kokių nors pastatų, iÅ¡skyrus gyvenamÄ jį namÄ (Registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė trečiasis asmuo teismo posėdžio metu, žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo savininkams.

Žemės sklype yra ne vienas, o visa eilė garažų. Ieškovams priklausantis garažas yra pats paskutinis. Sutarties sudarymo metu, nebuvo atlikti net tikslūs kadastriniai matavimai, iki to laiko net nebuvo tiksliai žinoma kokiame žemės sklype yra ieškovams priklausantis garažas. Iš pateikto žemės sklypo plano, nesant nustatytoms realiosioms žemės sklypo dalims, notarė taip pat negalėjo nustatyti, kad ieškovams galimai priklauso dar kokių nors statinių, kuriems eksploatuoti reikalinga minėta ieškovams prikalsianti žemės sklypo dalis.

Atsakovas buvo sÄ Å¾iningas, t. y. sutarties sudarymo metu jis nežinojo ir neturėjo žinoti, kad ieÅ¡kovams priklausanti 35/664 dalis iÅ¡ parduodamos 151/664 kv. m. dalies galimai reikalinga garažui, kurio ieÅ¡kovai neparduoda kartu su žemės sklypu ir butu, eksploatuoti. Civilinėje teisėje galiojant bendrajam sÄ Å¾iningumo principui, turto valdymas laikomas atsiradęs sÄ Å¾iningai, kol neįrodyta prieÅ¡ingai (CK 4.26 straipsnio 2 dalis). Joks teisės aktas neįpareigoja bÅ«simo pirkėjo peržiÅ«rėti ankstesnius sandorius dėl tam tikro įsigyjamo daikto. 2019 m. liepos 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas buvo ir yra sÄ Å¾iningas.

VÄ® įmonės Registrų centro duomenimis pastatui – garažui, priklausančiam ieÅ¡kovams suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Duomenų, kad garažas yra ieÅ¡kovams priklausančioje žemės sklypo dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), nėra. IÅ¡ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ½ pastato – garažo T. C. paveldėjo 2011 m. gegužės 27 d. pagal testamentÄ , i ½ įgijo kartu su sutuoktiniu 2011 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Taigi ieškovams turėjo būti žinomi pastato-garažo duomenys, įregistruoti nekilnojamojo turto registre, ieškovai turėjo dėti pastangas pašalinti visas abejones, atskleisti visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos sutarties sudarymu, tačiau tokios pareigos nevykdė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 str. 1 d.). Dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibūdinamos tik matematine išraiška (idealiosios dalys).

Bendraturčių tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant – per teismÄ , gali bÅ«ti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka. Tokios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas dažnai vadinamas realiųjų dalių nustatymu. Realiosios dalys – tai bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis atskiri bendraturčiai, kitaip tariant, kai nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Realiosios dalys nustatomos siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti vienÄ iÅ¡ nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę.

Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi. Pažymėtina, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiÅ¡kia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymÄ . Nustačius naudojimosi tvarkÄ atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiÅ¡kai, nei iÅ¡ dalies nepasibaigia, Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai perdavė idealiÄ jÄ jiems nuosavybės teise prikalsiančiÄ dalį, sutartyje nurodyta duomenys apie žemės sklypo idealiÄ jÄ dalį, todėl daryti iÅ¡vados, kad sutartis sudaryta pažeidžiant CK 6.396 straipsnio 1 dalį, teismas neturi pagrindo.

IeÅ¡kovai manymu sandoris sudarytas pažeidus ir CK 6.395 straipsnio 1 dalį. Pagal CK 6.395 straipsnio 1 dalį, parduodant žemės sklypÄ , kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi bÅ«ti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu Å¡is klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui.

Kai statinių klausimas pirkimo–pardavimo sutartyje neaptartas, nurodyta prezumpcija tam tikrais atvejais gali bÅ«ti nuginčyta, jeigu bus įrodyta, kad asmuo, kuris perleido nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , neatliko valinių veiksmų, kurie patvirtintų Å¡io asmens ketinimus atsisakyti nuosavybės teisės į statinius, o atvirkščiai – siekė jÄ iÅ¡saugoti. Taigi tuo atveju, jei sandoris bÅ«tų sudarytas pažeidus CK 6.395 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, gali bÅ«ti taikomos to pateis straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytos pasekmes, tačiau tai nėra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu.

Teismas pažymi, kad atsakovas teigia, kad kartu su žemės sklypu jam perėjo ir pastatas – garažas, tačiau jokio reikalavimo byloje nepareiÅ¡kė. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovai pardavė idealiÄ jÄ Å¾emės sklypo dalį. Taip pat byloje nustatyta, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir ieÅ¡kovas ir liudytoja atstovo motina R. J., su kuria buvo tariamasi dėl sutarties sudarymo, kad ieÅ¡kovai nesutiko nei iki sutarties sudarymo, nei sutarties sudarymo metu parduoti garažo, kurį pastatė ieÅ¡kovas tėvas ir kuris ieÅ¡kovės Å¡eimai turi ypatingÄ reikÅ¡mę, nors pačiu garažu, kaip nurodė ir liudytojas L.

P., ieÅ¡kovai nesinaudoja nes yra iÅ¡vykę ir gyvena ne Lietuvoje. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , teismas ieÅ¡kovų T. C. ir N. D. C. reikalavimÄ pripažinti ieÅ¡kovų ir atsakovo J. J. 2019 m. liepos 9 d. sudarytÄ ir Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. V. patvirtintÄ pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl 35/664 dalių žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo negaliojančia; taikyti restitucijÄ â€“ ieÅ¡kovams grÄ Å¾inti nuosavybėn (bendrosios jungtinės nuosavybės teise) 35/664 dalių žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui J.

J. 232 EUR, atmeta kaip nepagrįstÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 93 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė įrodymus apie 1 089 EUR iÅ¡laidas už advokatės teisines paslaugas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį – 2020 m. sausio 8 d. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros Serija (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymo Nr. 42 kopijas. Atsakovas 2020 m. spalio 20 d. dar kartÄ pateikė tuos pačius aukščiau minėtus įrodymus apie 1 089 EUR iÅ¡laidas už advokatės teisines paslaugas. ieÅ¡kinį atmetus, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Teismų praktikoje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (LAT 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015, LAT 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011). Ieškovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas.

Dėl to iÅ¡ bylÄ pralaimėjusių ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos lygiomis dalimis (LAT 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Dėl to iÅ¡ bylÄ pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakių) bylinėjmosi iÅ¡laidos, įskaitant laimėjusios Å¡alies patirtų advokato atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas, turi bÅ«ti priteistos lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas priteistinas iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo lygiomis dalimis po 544,5 EUR (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).

Byloje patirta 18,82 EUR procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 EUR), procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybės naudai priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovų po 9,41 EUR (CPK 92, 96 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti atsakovui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 544,5 EUR (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 50 cnt) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti atsakovui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo N. D. C., gimusio (duomenys neskelbtini), 544,5 EUR (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 50 cnt) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovės ieškovės T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9,41 EUR (devynis eurus ir 41 cnt) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo N. D. C., gimusio (duomenys neskelbtini), 9,41 EUR (devynis eurus ir 41 cnt) bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai. Suma, priteista valstybei, turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sÄ skaitÄ : LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke.

Ä®mokos kodas 5660. Sumokėjus iÅ¡laidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Agnė Stankevičienė