2025-01-22 Nr. AB-1340-3-61-3-02061-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-234-662 /2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02061-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 1SS-150-(5.75 E.) ir įpareigoti NŽT pateikti pareiškėjai su žemės atkūrimu susijusią informaciją (kvietimus bei 2019 m gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 23S‑104-(14.23.3) (toliau – ir Sprendimas)) bei panaikinti Sprendimą, arba, teismui įvertinus skunde pateiktas aplinkybes, pačiam panaikinti Sprendimą.

Pareiškėja taip pat prašė pratęsti terminą apskųsti Sprendimą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nurodė, jog iki skundo padavimo momento Sprendimo dar nebuvo gavusi, su juo negalėjo tinkamai susipažinti ir apginti savo interesus Sprendimą apskundžiant.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjos D. P. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas nustatė šias ginčui aktualias faktines aplinkybes: 1) pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuris neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24–25 straipsnių reikalavimų, todėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pateikti naują skundą, pašalinant teismo nurodytus skundo trūkumus; 2) 2024 m. gegužės 27 d. pareiškėja teismui pateikė naują skundą, kuriame prašė įpareigoti NŽT pateikti Sprendimą bei jį panaikinti. Teismui vertinant, kad pareiškėja praleido terminą Sprendimą skųsti, prašė terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 3) Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, neatnaujinus termino skundui paduoti; 4) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir perdavė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą teismui spręsti iš naujo; 5) teismas 2024 m. lapkričio 28 d. raštu kreipėsi į NŽT, prašydamas pateikti Sprendimą bei duomenis apie jo įteikimą pareiškėjai; 6) NŽT teismui pateikė 2024 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. PD‑3348-(3.2.), kuriame paaiškino aplinkybes apie ginčijamo Sprendimo įteikimą pareiškėjai bei pateikė Sprendimo kopiją.

Pakartotinai įvertinęs byloje surinktą medžiagą, teismas nusprendė, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą netenkinamas ir atsisakė priimti skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja skundą teismui pateikė 2024 m. gegužės 8 d. Skunde ir vėliau pateiktame patikslintame skunde pareiškėja nurodė, kad apie Sprendimą sužinojo 2023 m. rugsėjo 27 d., taip pat nurodė, kad nuo tos dienos ne vieną kartą kreipėsi į NŽT, prašydama Sprendimą panaikinti (2023 m. lapkričio 17 d., 2024 m. sausio 16 d., 2024 m. vasario 26 d. raštais), tačiau jo neginčijo teismui, taip pat nei viename atsakovui teiktame prašyme nereikalavo jai Sprendimą pateikti. Pareiškėja teismui kartu su patikslintu skundu pateikė jos 2024 m. gegužės 23 d. prašymą NŽT, kuriame reikalauja pateikti Sprendimą, taip pat prašė teismo išreikalauti Sprendimą iš atsakovo.

Teismas nurodė, jog NŽT 2024 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 1PD-3348-(3.2.) informavo teismą, kad pareiškėjai apie Sprendimą ir jo apskundimo tvarką buvo pranešta NŽT Panevėžio skyriaus 2020 m. vasario 21 d. raštu Nr. 23SD-1481-(14.23.104.) „Dėl dokumentų perdavimo“, prie kurio buvo pridėtas Sprendimo originalas. Šis raštas pareiškėjai buvo siųstas registruota pašto siunta (atsakovas nurodė siuntos numerį). Atsakovas nurodė, jog siunta Panevėžio skyriui nebuvo sugrąžinta, taigi, nėra duomenų, kad ji pareiškėjai buvo neįteikta.

Teismo vertinimu, nors nebėra galimybės akcinės bendrovės Lietuvos pašto informacinėje sistemoje patikrinti minėtos siuntos registracijos numerio, nes duomenys tiek ilgai nesaugomi, nebuvo pagrindo abejoti atsakovo oficialiai pateikta tikslia informacija (su konkrečiu siuntos numeriu).

Teismui buvo akivaizdu, kad pareiškėja apie jos interesus liečiantį ir netenkinantį Sprendimą sužinojo dar 2020 metais, gavusi NŽT Panevėžio skyriaus 2020 m. vasario 21 d. raštą Nr. 23SD‑1481-(14.23.104.) „Dėl dokumentų perdavimo“, tačiau net ir vertindamas situaciją pagal pačios pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad apie sprendimą jai tapo žinoma tik 2023 m. rugsėjo 27 d., teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl ji daugiau nei pusę metų nuo pačios nurodomos susipažinimo su Sprendimu dienos delsė įgyvendinti savo pažeistas teises ir nesikreipė į teismą dėl Sprendimo, su kuriuo nesutiko.

Teismas pažymėjo, kad Sprendimas taip pat yra minimas kiekviename atsakovo rašte (pavyzdžiui, 2023 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 23SD-3613-(14.23.104.) „Dėl paveldėjimo liudijimo ir banko sąskaitos pateikimo“, 2023 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. 23SD-6999-(14.23.137 E.) „Dėl paveldėjimo liudijimo ir banko sąskaitos pateikimo“), todėl pareiškėjai neabejotinai apie jį buvo žinoma dar 2023 metais.

Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad iki kreipimosi į teismą pareiškėja būtų prašiusi Sprendimą jai pateikti, jeigu, kaip teigia, jo neturėjo, taip pat iki pat 2024 m. gegužės 8 d. nesikreipė į teismą prašydama Sprendimą panaikinti ar įpareigoti atsakovą jį pateikti.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėja pasirinko kitokį savo, galbūt pažeistų, teisių gynimo būdą ir su prašymais (2023 m. lapkričio 17 d., 2024 m. sausio 16 d., 2024 m. vasario 26 d. raštais) dėl Sprendimo panaikinimo kreipėsi į atsakovą, o ne į teismą, savaime nesustabdo ABTĮ ar specialiajame įstatyme (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas)) nustatyto termino skundui paduoti eigos. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja, uždelsdama pateikti skundą teismui, o bandydama ginčą išspręsti tiesiogiai su atsakovu, pati pasirinko savo elgesio variantą, kuris neužtikrina teisminės galimai pažeistų teisių gynybos, todėl turėjo įvertinti ir tokio pasirinkimo pasekmes – termino skundui paduoti praleidimą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja praleido terminą skundui pateikti ne mažiau nei 6 mėnesius, jeigu skaičiuojant tik nuo jos pačios nurodomos sužinojimo apie ginčijamą sprendimą dienos, ir net keturis metus nuo atsakovo nurodytos supažindinimo datos, t. y. nuo NŽT 2020 m. vasario 21 d. rašto Nr. 23SD-1481-(14.23.104.) „Dėl dokumentų perdavimo“ gavimo dienos, o prašyme dėl termino atnaujinimo iš esmės nenurodo jokių savo neveikimą pagrindžiančių priežasčių. Nors teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovės pateikta informacija, kad Sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas 2020 metais, net ir vertinant, kad Sprendimo ji iki šiol nėra gavusi, kaip ji teigia, pareiškėja niekuomet jo ir nereikalavo iš atsakovo iki pat kreipimosi į teismą – toks pareiškėjos pasirinktas elgesys negali būti vertinamas kaip atidus ir rūpestingas bei savalaikis savo pažeistų teisių gynimo būdas.

III. Pareiškėja D. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį.

Pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė skundo apskundimo pradžios termino (bei pateikė nepagrįstus alternatyvius argumentus dėl Sprendimo apskundimo termino pradžios apskaičiavimo), todėl nepagrįstai atsisakė priimti skundą. Pareiškėja šį argumentą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad turi tik ribotus duomenis apie Sprendimo išsiuntimą ir pripažino, jog nėra galimybės patikrinti minėtos siuntos registracijos numerio, taigi ir objektyviais duomenimis pagrįsti argumentą, kad siunta pareiškėjai buvo įteikta. Be to, nebuvo atlikta Sprendimo turinio analizė ir kartu pareiškėjos galimybės sužinoti apie jo turinį vertinimas, buvo apsiribota Sprendimo gavimu.

Pareiškėja teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė termino kreiptis į teismą eigos pradžią. Pareiškėja šią poziciją grindžia tuo, jog: 1) iš NŽT pasidalinto rašto, kuriuo išsiųstas Sprendimas, pirmosios instancijos teismas galėjo įvertinti išsiuntimo, o ne įteikimo aplinkybes, o argumentų, ką laikytų tinkamu įteikimu, nepateikė; 2) konkreti Sprendimo apskundimo termino eigos pradžia nebuvo įvertinta, pirmosios instancijos teismas apsiribojo deklaratyviu ir abstrakčiu pareiškimu kelintais metais pareiškėja sužinojo apie Sprendimą, tačiau apskundimo termino pradžia nebuvo įvertinta.

Pareiškėja kritiškai žiūri į pirmosios instancijos teismo termino apskundimo pradžios apskaičiavimo būdą (t. y., kad pareiškėja apie Sprendimą sužinojo 2023 m. rugsėjo 27 d.), kadangi ji iš NŽT pateiktų atsakymų sužinojo apie Sprendimo egzistavimo faktą, o ne apie jo turinį, ir pažymi, kad ir po pakartotinių jos pašymų NŽT pateikti Sprendimą, pareiškėja jo nėra gavusi.

Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir pakartotinai peržengė skundo padavimo stadijoje nustatytas diskrecijos ribas ir skundo priėmimo stadijoje selektyviai pasirinkęs šalių argumentus išsprendė šalių ginčą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos argumentus ir įrodymus, jog Sprendimas jai nebuvo tinkamai įteiktas, ir taip iš esmės išsprendė fakto ir teisės klausimą.

Pareiškėja pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jos elgesį kaip neaktyvų ir nerūpestingą, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl termino pateikti skundą neatnaujinimo. Pareiškėja nurodo, jog ji aktyviai pasidomėjusi ir iš NŽT gavusi informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimo eigą, tačiau neturėdama Sprendimo, ir iš esmės nežinodama apie juo sukuriamas teises ir pareigas, dėjo visas aktyvias pastangas gauti Sprendimą; teikė pakartotinus raštus NŽT dėl informacijos suteikimo; išnaudojusi visas priemones gauti Sprendimą, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Sprendimo išreikalavimo ir bylos išsprendimo. Visi pareiškėjos raštai ir skundai dėl NŽT raštų ir sprendimų pateikti laikantis įstatymų nustatyto termino ir apskundimo proceso.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad iki skundo padavimo dienos ji nė karto neprašė NŽT pateikti Sprendimo. Kiekviename NŽT teiktame rašte, kurie buvo pridėti prie Skundo, pareiškėja NŽT nurodė, kad: nebuvo tinkamai informuota apie buvusią nuosavybės teisių atkūrimo eigą; negavo susijusios informacijos, kartu ir Sprendimo, prašė ją persiųsti, bei dėl procedūrinių pažeidimų (informacijos negavimo), Sprendimą panaikinti. Analogiški pareiškėjos prašymai teikti NŽT telefoninių pokalbių metu, kurių metu NŽT specialistai pareiškėją instruktavo kreiptis raštu.

Pareiškėja taip pat teigia, jog NŽT turėjo ir galėjo aiškiai suprasti jos prašymų turinį, siekį gauti su nuosavybės atkūrimu susijusią medžiagą, įskaitant ir Sprendimą. Be kita ko, pareiškėja pažymi, kad ir po pakartotino 2024 m. gegužės 23 d. prašymo NŽT, kuriame pateikiamas prašymas pateikti Sprendimą, pareiškėja nėra jo gavusi. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai nevertino jos NŽT teiktų prašymų ir nepagrįstai papildomą paskutinį raštą vertino kaip vienintelį prašymą.

Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja apie priimtą Sprendimą ir jo apskundimo tvarką buvo informuota 2020 m. vasario 21 d. raštu Nr. 23SD-1481-(14.23.104.) „Dėl dokumentų perdavimo“, prie kurio buvo pridėtas priimto Sprendimo originalas. Raštas (kartu su Sprendimu) buvo išsiųstas registruota pašto siunta (siuntos kodo Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas taip pat nurodė, jog duomenų, kad ši pašto siunta pareiškėjai neįteikta, neturi (siųsta registruota pašto siunta nebuvo sugrąžinta).

Atsakovo nuomone, apie priimtą Sprendimą ir jo turinį pareiškėja galėjo suprasti ir iš vėliau jai teiktų raštų (t. y. iš 2023 m. gegužės 18 d. rašto, 2023 m. rugsėjo 27 d. rašto, 2023 m. lapkričio 21 d. rašto ir kitų raštų).

Atsakovas nurodo, jog šiuo atveju pareiškėja praleido terminą skundui pateikti ne mažiau nei 6 mėnesius (skaičiuojant tik nuo jos pačios nurodomos sužinojimo apie Sprendimą dienos), ir 4 metus (nuo atsakovės nurodytos supažindinimo datos, t. y. nuo NŽT 2020 m. vasario 21 d. rašto Nr. 23SD‑1481-(14.23.104.) „Dėl dokumentų perdavimo“ gavimo dienos), o prašyme dėl termino atnaujinimo iš esmės nenurodo jokių savo neveikimą pagrindžiančių priežasčių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atmestinas pareiškėjos D. P. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakytina priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja praleido terminą skundui pateikti, atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skundo padavimo pradžios terminą, neatsižvelgė į nurodytas faktines aplinkybes ir nepagrįstai vertino jos elgesį kaip neaktyvų ir nerūpestingą.

Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja praleido terminą skundui pateikti, o prašyme dėl termino atnaujinimo iš esmės nenurodo jokių savo neveikimą pagrindžiančių priežasčių.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal Atkūrimo įstatymo 19 straipsnį, NŽT sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Sprendimas buvo priimtas 2019 m gruodžio 18 d., apie priimtą Sprendimą ir Sprendimo apskundimo tvarką pareiškėja buvo informuota NŽT Panevėžio skyriaus 2020 m. vasario 21 d. raštu Nr. 23SD-1481-(14.23.104.) „Dėl dokumentų perdavimo“, prie kurio buvo pridėtas priimto Sprendimo originalas. Paminėtas raštas (kartu su Sprendimu) buvo išsiųstas registruota pašto siunta (siuntos kodo Nr. (duomenys neskelbtini)), duomenų, kad ši pašto siunta pareiškėjai neįteikta, nėra (siųsta registruota pašto siunta nebuvo sugrąžinta). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog galimybės patikrinti pašto siuntos išsiuntimo ir pristatymo eigą, nėra, kadangi duomenys nėra taip ilgai saugomi. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nėra priežasties abejoti atsakovo oficialiai pateikta tikslia informacija, t. y. su konkrečiu siuntos numeriu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, inter alia apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020).

Iš pareiškėjos pateiktų duomenų pirmosios instancijos teismui matyti, kad pareiškėja į atsakovą dėl informacijos suteikimo kreipėsi 2023 m. rugsėjo 26 d. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 27 d. atsakymu Nr. 23SD‑6999‑(14.23.137 E.) atsakė pareiškėjai apie Sprendimo priėmimą ir jo turinį. Pareiškėja nuo 2023 m. lapkričio 17 d. pakartotinai kreipėsi į NŽT su prašymais panaikinti Sprendimą, tačiau ne jį pateikti. Pareiškėja teismui kartu su patikslintu skundu pateikė 2024 m. gegužės 23 d. prašymą NŽT, kuriame reikalauja pateikti Sprendimą, taip pat prašo teismo išreikalauti šį Sprendimą iš atsakovo. Byloje nėra duomenų, kad iki pareiškėja 2024 m. gegužės 23 d. būtų pasikreipusi į NŽT dėl Sprendimo pateikimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nurodo, jog apie Sprendimą jai atsakovas pranešė 2023 m. rugsėjo 27 d. atsakymu Nr. 23SD‑6999‑(14.23.137 E.), po kurio ji pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl prašymo Sprendimą panaikinti, vertinama, kad susipažinimo su Sprendimu diena yra 2023 m. rugsėjo 27 d.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėja, uždelsdama pateikti skundą teismui, o bandydama ginčą išspręsti tiesiogiai su atsakovu, pati pasirinko savo elgesio variantą, kuris neužtikrina teisminės galimai pažeistų teisių gynybos, todėl turėjo įvertinti ir tokio pasirinkimo pasekmes – termino skundui paduoti praleidimą.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1‑8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).

Įvertinusi pareiškėjos argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktus ir teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pati sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Pareiškėja turėjo būti rūpestinga ir domėtis savo teisėmis ir pareigomis, juolab, kad apie ginčijamo Sprendimo priėmimą jai buvo žinoma anksčiau. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija nustatė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑435‑525/2022; kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė