cb2facb5-51ef-4aff-befd-cbf7ba993e1c · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas E

Pranešėjas Algerdas Urbšys                              Baudžiamoji

byla Nr. 1A-12-175/2011

Teisėjas Algimantas Šimkaitis                                              (Proceso

Nr. 20-1-01352-2007)

                                                                          Â

                    Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                             2.1.15.3.;

2.4.6.3.4.                                                                                                                          Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 31 d.

Kaunas

     Â

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vaidai Pupšytei, Dianai Zadrauskaitei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai

Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei, nukentėjusiajam S. M., jo atstovei advokatei Jevgenijai Dubrovskajai,

civilinio atsakovo UAB „BTA draudimas“ atstovui R. T.,  vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo S. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno

miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos

BK 281 str. 3 d. 30 MGL (30x130=3900 Lt) bauda.

Iš R. D. priteista nukentėjusiajam S.

M. 2000 Lt už advokato pagalbÄ ir 899 Lt už vertimus.

Iš R. D. darbovietės Latvijos įm. Z/s „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam S. M. priteista 31942,36 Lt turtinei žalai atlyginti ir 26500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

R.

D. nuteistas už tai, kad 2007-12-11 apie 9.10 val. mieste, (duomenys neskelbtini) g. vairavo firmos „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „Volvo FH“, v.n. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., nereguliuojamoje sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g. pažeidė KET 53, 196 punktų reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo,

nelygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio automobiliui „VW Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini) artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu

keliu ir su juo susidÅ«rė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio „VW Passat“ vairuotojas S. M., kuris patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

 Nukentėjusysis S. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti 2009-11-26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)" priteista 31942,36 Lt turtinei žalai atlyginti ir turtinės žalos dydį sumoje 31942,36 priteisti iÅ¡ UAB „BTA draudimas“. Apeliantas nesutinka, jog turtinė žala priteista iÅ¡ įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)“, nes civiliniu ieÅ¡kiniu byloje jis prašė priteisti 31942,36 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 26500 Lt neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Z/s „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „BTA draudimas". Abi Å¡ios reikalautos sumos buvo priteistos iÅ¡ Latvijos įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)". Pastaroji įmonė nors ir buvo įtraukta į bylÄ civiliniu atsakovu, tačiau nei viename teismo posėdyje jos atstovas nedalyvavo, byloje nėra jokių duomenų ar įmonei buvo tinkamai praneÅ¡ta apie baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ . Turimais duomenimis įmonė Z/s „(duomenys neskelbtini)" iki apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo buvo pradėta likviduoti, tačiau tikslus Å¡ios įmonės teisinis statusas bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomas. Skunde teigiama, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)" bus apsunkintas ar apskritai neįmanomas, todėl padarytų nuostolių visiÅ¡ko atlygintinumo realiai nebus pasiekta. Teismas, patenkinęs reikalavimÄ dėl 31942,36 Lt turtinės žalos priteisimo, patvirtino ieÅ¡kinio turtinės žalos dydžio pagrindimÄ , tačiau teisiÅ¡kai neargumentavo, kodėl Å¡i suma turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovo įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)", kai tuo tarpu Å¡ios įmonės civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi. Faktinės žalos dydžio skirtumas galėjo bÅ«ti priteisiamas iÅ¡ Latvijos įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)" tik tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo bÅ«tų nepakakę žalai visiÅ¡kai atlyginti. Be to, apylinkės teismo nuosprendyje nėra nustatyta aplinkybių, kad draudimo atlyginimo nepakanka turtinei žalai atlyginti.

Civilinis atsakovas UAB „BTA draudimas“ atsikirtime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o, nukentėjusiojo S. M. apeliacinį skundÄ atmesti, nes savo prievolę iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ UAB „BTA draudimas“ yra visiÅ¡kai įvykdęs, todėl reikalavimas priteisti Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ draudimo bendrovės, nepagrįstas. 31942,36 Lt suma susidaro iÅ¡ S. M. negautų pajamų nuo 2008 metų kovo mėnesio iki 2009 metų gegužės mėnesio. UAB „BTA draudimas"

atlygino už šį laikotarpį padarytÄ Å¾alÄ , sumažinant jÄ 40 procentų, kadangi S. M. yra 40 procentų darbingas. Toks sprendimas priimtas

vadovaujantis LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 8 punktu, kuris numato, kad negautas pajamas draudikas apskaičiuoja atsižvelgiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus.

Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, civilinio atsakovo atstovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo gynėja palieka spręsti teismui.

Nukentėjusiojo

S. M. apeliacinis skundas tenkintinas.

Žalos, nepriklausomai nuo to, kam ji padaryta – asmeniui ar jo turtui, atlyginimo reglamentavimas grindžiamas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principu, kurio esmė – grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį kiek tai yra įmanoma į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų jam nesant sužalotam, tuo tikslu atlyginant nukentėjusiajam visus jo patirtus dėl sužalojimo nuostolius, tame tarpe ir negautas pajamas (CK 6.283 str.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiajam S. M. eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis ilgÄ laikÄ gydėsi, jam nustatytas tik 40% darbingumo lygis. Iki eismo įvykio jis vykdė individualiÄ veiklÄ , užsiėmė betono gaminių gamyba ir pastatymu. Kadangi dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų jis tapo 60% nedarbingas, jis nebegali užsiimti veikla, kuria vertėsi iki eismo įvykio. Bylos duomenys patvirtina, kad

S. M. nebegali dirbti lauko sÄ lygomis, kelti rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg, negali dirbti esant priverstiniams liemens palenkimams, dirbti darbÄ susijusį su nuolatiniu stovėjimu (t. 1, b. l. 153). Taigi dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis neteko pragyvenimo Å¡altinio, pajamų.

Bylos nagrinėjimo metu civilinis atsakovas UAB „BTA draudimas“ iÅ¡mokėjo nukentėjusiajam S. M. 34743,44 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . UAB „BTA draudimas“ nurodė, kad iÅ¡moka buvo apskaičiuota pagal vidutinį mėnesio pelnÄ , kuris buvo apskaičiuotas pagal pareiÅ¡kėjo pateiktas metines pajamų mokesčio deklaracijas už 2006-2007 metus. Atlikus matematinius paskaičiavimus buvo apskaičiuotas vidutinis metų (400011,49 Lt) bei mėnesio pelnas – pajamos (3334,29 Lt). Už Å«mų ligos periodÄ , t.y., 2008 metų sausio – vasario mėnesius buvo priimtas sprendimas mokėti 100 % pareiÅ¡kėjo

netenkamų pajamų, t.y., 6668,58 Lt, už vėlesnį laikotarpį, nukentėjusiajam S. M. nustačius 40 % darbingumÄ , buvo

priimtas sprendimas mokėti 60 %  vidutinių mėnesio pajamų, t.y. po 2000,57 Lt už mėnesį. (t. 1, b. l. 128, 129).

Nukentėjusysis, pareikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį, nurodė, kad jis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų neteko pajamų ir prašė iÅ¡ UAB „BTA draudimas“ priteisti likusiÄ sumÄ â€“ 31942,36 Lt negautų pajamų. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai patenkino, tačiau nusprendė, kad turtinę žalÄ privalo atlyginti „Z/s „(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡ to seka, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nukentėjusysis patyrė turtinę žalÄ , kuri nuosprendžio priėmimo metu nebuvo atlyginta, ir kuriÄ sudaro negautos pajamos, t.y. bÅ«tent 31942,36 Lt. Teismo sprendimo dėl civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos dydžio nustatymo niekas iÅ¡ proceso dalyvių neginčijo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas peržengti apeliacinio skundo ribų, nepasisako dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio pagrįstumo.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad civilinis atsakovas UAB „BTA draudimas“

pareigÄ atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalÄ Ä¯vykdė, nusprendė S. M. negautas pajamas – 31942,36 Lt priteisti iÅ¡ eismo

įvykio kaltininko, eismo įvykio metu vykdžiusio darbines pareigas, darbovietės – Latvijos įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas pažeidžiant CK 6.254 str., BPK 109 str. nuostatas. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (LR BPK 328 str. 4 p.).

  Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. numato prievolę atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio (transporto priemonių) padarytÄ Å¾alÄ , jei neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiųjų tyčios ar didelio neatsargumo. Dėl tokios žalos padarymo atsakovu traukiamas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas. Å iuo atveju didesnio pavojaus Å¡altinio (transporto priemonės) padarytÄ Å¾alÄ privalėtų atlyginti civilinis atsakovas Latvijos įmonė Z/s „(duomenys neskelbtini)“ (civiliniu atsakovu pripažinta bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme). Tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 1 d. nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali bÅ«ti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį draudikui. Taigi civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , – žalÄ padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. CK 6.254 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . Taigi draudėjas turi atlyginti žalÄ tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo iÅ¡moka). KokiÄ Å¾alÄ ir kokia apimtimi atlygina draudikas, nustatoma pagal draudimo sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pačiÄ draudimo sutartį.

Kolegija

pažymi, kad civilinio atsakovo UAB „BTA draudimas“ pareigos atlyginti S. M. padarytÄ Å¾alÄ pagrindas yra 2007 m. liepos 13 d.

sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat 2001 m. birželio 14 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymas. Nuo 2007 m. birželio 11 d. galioja 2007 m. gegužės 17 d. Å¡io įstatymo 11 straipsnio redakcija (Nr. X-1137, 2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2340 (2007-06-02), atitaisymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 63), pagal kuriÄ draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtÄ Å¾alÄ ribojama Å¡iomis sumomis: 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi UAB „BTA draudimas“ 2007 m. liepos 13 d. sudaręs su įmone Z/s „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalÄ , nevirÅ¡ijančiÄ minėtų sumų.

Bylos medžiaga rodo, kad UAB „BTA draudimas“ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pati apskaičiavo ir nukentėjusiajam sumokėjo be kitų sumų, kurių niekas neginčija, ir 34743,44 Lt turtinės žalos atlyginimo už negautas pajamas. Tačiau teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ir iÅ¡sprendęs civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , nustatė, kad nukentėjusiajam S. M. dar turi bÅ«ti atlyginta 31942,36 Lt turtinės žalos (kaip minėta, Å¡ios sumos niekas neginčijo). Tai nustatęs, teismas papildomai nustatytÄ turtinės žalos dydį – 31942,36 Lt – priteisė ne iÅ¡ draudiko, bet iÅ¡ transporto priemonės valdytojo Latvijos įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)“. Â

Kolegija pažymi, kad teismas, taip iÅ¡sprendęs turtinės žalos atlyginimo klausimÄ , nesivadovavo CK 6.254 str. 2 d., TPVCAPD įstatymo nuostatomis, todėl civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ iÅ¡sprendė neteisingai ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK

109 str. ir 115 str. 1 d. reikalavimus. Teismo nuosprendžio turinys rodo, kad nukentėjusiajam S. M. padarytos turtinės žalos dėl negautų pajamų dydis įvertintas 66685,80 Lt suma (34743,44 Lt UAB „BTA draudimas“ apskaičiavo ir sumokėjo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 31942,36 Lt suma priteista teismo). Kadangi nukentėjusiojo ieÅ¡kinio suma dėl turtinės žalos atlyginimo nevirÅ¡ija TPVCAPD įstatyme nurodytų sumų, tai ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos turėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas ir jÄ atlyginti privalėtų ne nuteistasis ar civilinis atsakovas – Latvijos įmonė Z/s „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „BTA draudimas“.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ priteisti visÄ papildomai apskaičiuotÄ turtinės žalos atlyginimo sumÄ (31942,36Lt) iÅ¡ Latvijos įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)“ motyvavo tuo, kad UAB „BTA draudimas“ atlygino nukentėjusiajam TPVCAPD įstatyme numatytÄ turtinę žalÄ . UAB „BTA draudimas“ atsikirtime į apeliacinį skundÄ tvirtino, kad pareigÄ atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalÄ Ä¯vykdė. Žalos dydį nustatė vadovaudamasis Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintomis „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklėmis“.

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 8 p. numatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų iÅ¡raÅ¡us apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos iÅ¡duotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iÅ¡ nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamÄ gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo iÅ¡mokas, ligos paÅ¡alpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas).

Pažymima tai, kad nei TPVCAPD įstatymas, nei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklės nenumato, kad žalos dėl negautų pajamų dydis yra mažinamas atsižvelgiant į asmens nedarbingumo lygį. Galimybė atsižvelgti į netekto nedarbingumo lygį, ir proporcingai mažinti draudimo iÅ¡mokÄ , yra numatyta tik apskaičiuojant neturtinės žalos dydį, o ne negautų pajamų dydį, kaip kad tvirtina civilinis atsakovas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ioje byloje galutinį atlygintinos turtinės žalos dydį nustatė teismas, spręsdamas baudžiamojoje byloje civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .

Tai, kad draudikas nustatė mažesnį nei teismas turtinės žalos dydį, nėra pagrindas atleisti jį nuo pareigos atlyginti teismo nustatytÄ turtinės žalos dydį tokia apimtimi, kokiÄ nustato draudimo sutarties sudarymo metu galiojęs TPVCAPD įstatymas. Pagal Å¡io įstatymo 11 straipsnį draudikas privalo atlyginti žalÄ asmeniui, nevirÅ¡ijančiÄ

500 000 eurų sumos. Nukentėjusiojo S. M. reikalaujama iš civilinio atsakovo UAB „BTA draudimas“ priteisti suma neviršija paminėtos sumos. Tad daroma išvada, kad draudikas savo pareigos, nustatytos TPVCAPD įstatyme ir draudimo sutartyje, neįvykdė.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas priteisiant nukentėjusiojo S. M. naudai 31942,36 Lt turtinės žalos atlyginimo ne iš Latvijos įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)“, o iš UAB „BTA draudimas“

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad Z/s „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduojama, todėl bus apsukintas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ civilinio atsakovo nenagrinėjamos, kadangi nustatyta, jog turtinę žalÄ privalo atlyginti ne Z/s „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „BTA draudimas“. Tuo tarpu dėl neturtinės žalos, kuriÄ teismas nusprendė priteisti iÅ¡ Z/s „(duomenys neskelbtini)“, apeliaciniame skunde jokių praÅ¡ymų nepateikta.Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

n u t a r i a:

panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio dalį, pagal kuriÄ iÅ¡ Latvijos įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)“ priteista turtinė žala nukentėjusiajam S. M..

IÅ¡ civilinio atsakovo UAB „BTA draudimas“ priteisti nukentėjusiajam S. M. 31942,36 Lt (trisdeÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du litus 36 ct) turtinės žalos atlyginimo.

LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkas                                                                                       Algerdas

Urbšys

Teisėjai                                                                                                             Â

Algirdas Jaliniauskas

                                     Â

                                                                                     Jurgis

Kiškis