2022-02-11 Nr. AB-5176-4-40-3-00160-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1289-624/2022

Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00160-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant Aušrai Džickanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. H. I. B., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro atstovui Modestui Anzai,

vertėjaujant Ritai Zardasht ir Aryan Zardasht,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. H. I. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyrius kreipėsi su teikimu į teismą, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. H. I. B. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Teikime nurodyta, kad 2021 m. liepos 5 d. Varėnos rajone, Kaniavos seniūnijoje, Kalvių kaime VSAT pareigūnai sulaikė 14 asmenų, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos užsienio sieną, iš jų – ir Užsienietį. Užsienietis su savimi turėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – galiojantį Irako Respublikos pasą, tačiau neturėjo dokumentų, kurie suteiktų jam teisę būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir VSAT pareigūnams paaiškino, kad jo kilmės valstybėje jam kyla grėsmė. Galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas.

3. VSAT taip pat nurodė, jog Užsienietis nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. yra apgyvendintas VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Kybartų URC), kur yra užtikrinamos visos būtiniausios gyvenimo sąlygos (patalpos yra šildomos, tris kartus per dieną tiekiamas šiltas maistas, teikiama medicinos pagalba, yra galimybė apsipirkti parduotuvėje, įrengtos sporto aikštelės, biblioteka, kitos laisvalaikiui skirtos patalpos). VSAT teigimu, Užsienietis gali laisvai judėti teritorijos ribose.

4. VSAT vertinimu, Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių, socialinių ar kitokių ryšių, taip pat lėšų pragyventi, todėl yra pagrindas manyti, jog jis gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. VSAT nurodė, jog egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalyje, 4 dalies 1, 11 punktuose ir 5 dalies 1–4 punktuose, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, pakartotinai nepažeidinėja Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų, jam taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė.

5. Teismo posėdyje Užsienietis paaiškino, jog iš Lietuvos Respublikos išvykti neketina, laukia galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, be to, turi brolį, gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris gali jam teikti pilną materialinį išlaikymą. Užsienietis prašė netenkinti teikimo ir suteikti galimybę apsigyventi jo pasirinktoje vietoje. Užsieniečio atstovė advokatė teismo posėdyje nurodė nesutinkanti su teikimu, nes nėra Įstatymo 113 straipsnyje numatytų sulaikymo pagrindų, ir prašė jam taikyti kurią nors švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 6. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu VSAT teikimą tenkino – skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – trims mėnesiams (t. y. iki 2022 m. kovo 29 d.), bet ne ilgiau, kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas nustatė, jog, nors Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atliko Užsieniečio apklausą dėl prašymo suteikti prieglobstį, galutiniai prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra išaiškinti. Be to, teismo vertinimu, Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitokių ryšių, taip pat lėšų pragyventi, todėl yra pagrindas manyti, kad Užsienietis, nesulaukęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje, gali pasislėpti, taip atimdamas galimybę Migracijos depatamentui atlikti jo apklausas ir tinkamai išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį. Teismas konstatavo, kad Užsieniečio sulaikymo pagrindai, nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 5 dalies 2–4 punktuose, egzistuoja.

8. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos migraciją reglamentuojančią teisės aktų, sprendė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas Užsieniečio atžvilgiu būtų pakankama ir proporcinga siekiamiems tikslams priemonė.

9. Teismas taip pat pažymėjo, jog Kybartų URC užsieniečiui yra sudarytos visos būtinosios gyvenimo sąlygos.

10. Teismas tenkino VSAT teikimą vadovaudamasis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu ir 5 dalimi.

III. 11. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pritaikyti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – leisti apsigyventi jo pasirinktoje vietoje ir nustatyti, jog Užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku praneštų Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.

12. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Užsienietis teigia, jog asmenys, apgyvendinti Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies pagrindu, turi teisę į teisminę gynybą, siekiant patikrinti jam taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą.

13. Užsienietis nurodo, kad jo atžvilgiu nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Remiantis Įstatymo 115 straipsnio 5 dalimi, alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT su judėjimo ribojimais arba be jų – gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas. Atsižvelgus į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, jis yra sulaikytas daugiau nei 6 mėnesius, teismas gali rinktis tik iš Įstatymo 115 straipsnio 1–3 dalyse numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių.

14. Užsienietis taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai pasisakė, jog apeliantas neturi socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, nes toks vertinimas asociatyvus, nesusietas su jo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pati institucija riboja Užsieniečio tiek ekonominių, tiek socialinių ryšių plėtojimąsi Lietuvos Respublikoje.

15. Užsienietis pažymi, jog savo asmeniniu elgesiu nėra niekaip sudaręs pagrindo manyti, jog pažeidinėja ar ateityje pažeidinės jo atžvilgiu Lietuvos Respublikoje taikytas priemones ar ribojimus. Be to, Užsienietis pateikė savo galiojantį asmens dokumentą, todėl neturi jokių galimybių išvykti iš Lietuvos Respublikos ir „legalizuotis“ kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

16. Užsieniečio vertinimu, aplinkybė, jog nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, negali būti pagrindas netaikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Tokiu atveju nei vienam prieglobsčio prašytojui alternatyvi sulaikymui priemonė negalėtų būti taikoma, taip iškreipiant Įstatymo nuostatų esmę. Be to, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu, Užsienietis nurodo, jog asmens sulaikymas yra paskutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekiami kitais būdais.

17. Užsieniečio vertinimu, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių Kybartų URC sudarytų gyvenimo sąlygų tinkamumą užsieniečiams. Užsienietis nurodo, kad jo apgyvendinimo sąlygos jau pusmetį yra labai blogos. Be to, Kybartų URC yra įsikūręs pastate, kuriame anksčiau veikė įkalinimo įstaiga. Užsieniečiams nėra sudarytos sąlygos gauti pinigines perlaidas, todėl apsipirkti parduotuvėje užsienietis negali. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Užsienietis teigia, kad sulaikymas užsieniečiui turi būti taikomas sąžiningai, vadovaujantis nustatytais pagrindais, sulaikymo vieta ir sąlygos turi būti tinkamos.

18. Užsienietis nurodo, jog teismas nevertino argumento, kad jo išlaikymu rūpinasi šeimos nariai, su kurių pagalba jis visiškai gali apsirūpinti materialiai.

19. Užsienietis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo išvados dėl prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumo siekiamiems tikslams. Prašymo suteikti prieglobstį motyvai gali būti išaiškinti ir pritaikius jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

20. Užsienietis, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikomis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsniu, 6 straipsnio 1 dalimi, prašo teismo nagrinėti bylą iš esmės, o ne grąžinti pirmosios instancijos teismui.

21. VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centras (toliau – Medininkų URC) atsiliepimu į užsieniečio apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

22. Medininkų URC nurodo, jog neteisėtas patekimas į Lietuvos Respubliką negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valstybės institucijomis. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, užsieniečių buvimas tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respubliką iki priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją. Medininkų URC nesutinka, jog Užsieniečiui skirtina švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, nes jis gali pasislėpti, kadangi neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika bei neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, dar nėra priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, todėl laikytina, kad jo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvai nėra išaiškinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

24. Bylos duomenimis, Užsienietis, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, 2021 m. liepos 5 d. buvo sulaikytas Varėnos rajone, Kaniavos seniūnijoje, Kalvių kaime. Tą pačią dieną, pristatytas į Aleksandro Barausko pasienio užkardą, Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo perkeltas į VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centrą, o pastaruoju metu – perkeltas ir apgyvendintas VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centre įkurdintame modulinių namelių miestelyje. Užsienietis, dėl kurio prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas nėra priimtas, yra prieglobsčio prašytojas.

25. 2021 m. gruodžio 28 d. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyrius kreipėsi su teikimu į teismą, prašydamas skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – iki 2022 m. kovo 27 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 5 dalies 2–4 punktuose, vadovaudamasis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu ir 5 dalimi, skundžiamu sprendimu teikimą tenkino: skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – iki 2022 m. kovo 29 d. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo taikyti jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

26. 2022 m. sausio 28 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, Įstatymo 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė: įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; pasibaigus Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų paskirtos alternatyvios priemonės taikymui, Užsienietį apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą laiką.

27. Užsieniečio laikino apgyvendinimo, VSTAT teikimo pateikimo ir skundžiamo teismo priėmimo metu galiojusios redakcijos Įstatymas, be kita ko, nustatė: prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 5 str. 6 d.; 2021 m. liepos 13 d.

įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.); jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, šioje dalyje nurodytas 28 dienų terminas pratęsiamas karo padėties, nepaprastosios padėties, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiui ir 28 dienoms po jų pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesiams (Įstatymo 5 str. 8 d.; 2021 m. liepos 13 d.

įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.); kai pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Jeigu pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, toks prieglobsčio prašytojas Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu apgyvendinamas Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol įsigalios Migracijos departamento sprendimas, priimtas išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka (Įstatymo 5 str. 9 d. 2021 m. liepos 13 d.

įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.).

28. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

29. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą (nutarties 28 p.), esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos; Valstybės sienos apsaugos tarnyba į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo kreipiasi, esant: a) Migracijos departamento pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 ar 8 dalį priimtam sprendimui įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką; b) Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytam bent vienam užsieniečio sulaikymo pagrindui.

30. Kaip minėta (nutarties 24 ir 26 p.), teikimo pateikimo ir skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo priėmimo metu aplinkybių viseto, su kuriuo Įstatymas sieja Valstybės sienos apsaugos tarnybos teisę kreiptis į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, o teismui – pagrindą spręsti šiuos klausimus, t. y. Migracijos departamento pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 ar 8 dalį priimto sprendimo įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, nebuvo, todėl konstatuotina, kad skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu, jis yra naikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.) ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo teikimas netenkinamas.

31. Užsieniečio apgyvendinimo klausimas yra išspręstas 2022 m. sausio 28 d. Migracijos departamentas sprendimu, kurį Užsienietis yra apskundęs Įstatymo X2 skyriaus nustatyta tvarka ir kurio teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. H. I. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimo netenkinti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan