cb2ca555-163d-4e14-ad7a-d8d12c4de99d · Kauno apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-359-530/2020 Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00036-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.4.; (S) 21.11.10.; 21.11.11. Kauno apygardos teismas N u t a r I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus patarėjos, pavaduojančios skyriaus vedėjÄ , J. G. skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. birželio 30 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė :

1. Inspekcijos patarėja N. B. 2020 m. sausio 15 d. surašė V. Č. administracinio nusižengimo protokolÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalį (neypatingojo statinio savavaliÅ¡kas rekonstravimas). Administracinio nusižengimo protokole nurodydama, kad V. Č. žemės Å«kio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvusį paslaugų paskirties pastatÄ â€“ pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nugriovė iki pamatų ir ant senų pamatų iÅ¡ silikatinių blokelių perstatė pirties sienas.

Pastato ilgis ir plotis neiÅ¡eina už buvusio pastato ilgio ir pločio ribų. Buvusio pirties pastato sienos aukÅ¡tis buvo 3 (trys) m. Ant senų pamatų atstatomas pirties pastatas, kurio iÅ¡orinės sienos paaukÅ¡tintos iki 4 (keturių) m, skirtumas tarp buvusios pastato sienos aukščio ir statomo pastato aukščio yra vienas metras. Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje nurodyta, kad statyba, kurios tikslas perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, pakeičiant iÅ¡orės matmenis (ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan.), yra statinio rekonstravimas.

Kadangi pastatas pagal savo parametrus priskirtinas neypatingųjų statinių kategorijai, tokio statinio rekonstravimui privaloma parengti statybos projektÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Statytojas statybos darbus vykdo be statybÄ leidžiančio dokumento ir statybos projekto. Tokiais veiksmais V. Č. pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų, 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 27 straipsnio 22 dalies nuostatas, kas užtraukia jam administracinę atsakomybę pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį.

2. Alytaus apylinkės teismas nustatė, kad V. Č. ant senų pastato pamatų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) perstatė statinio išorines sienas, tačiau objektyviais duomenimis nebuvo įrodyta, kad pakeitė statinio aukštį, kadangi teismui pateiktoje buvusio statinio kadastro ir registro byloje duomenų apie jo aukštį nėra, Nekilnojamojo turto registro išraše aukštis taip pat nenurodytas, o Inspekcijos atstovai teismo posėdyje nurodė, jog buvusio pastato aukštis nebuvo žinomas.

V. Č. paaiÅ¡kino, kad jis nusipirko apgriuvusį pirties pastatÄ , be stogo, tai patvirtina ir senojo statinio nuotraukos. Taip pat iÅ¡ pateiktų nuotraukų bei kadastro duomenų bylos matyti, kad buvusio statinio stogas, kaip ir naujo statinio, Å¡laitinis, taigi, statinio aukÅ¡tis Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti matuojamas iki aukščiausio Å¡laito taÅ¡ko, tačiau jokių objektyvių duomenų apie buvusio statinio aukščio nustatymÄ byloje nėra. Be to, teismas nurodė, kad naujo statinio sienos dalis, kuria, kaip nurodo Inspekcija, buvo paaukÅ¡tinta iÅ¡orinė siena, patenka į pastogės erdvę, tačiau objektyvių duomenų apie buvusio statinio pastogę – erdvę tarp pastato virÅ¡utinio aukÅ¡to perdangos, sienų ir stogo, kokio aukščio iÅ¡orinė siena buvo Å¡ioje erdvėje, Inspekcija nepateikė.

Tokiu bÅ«du, neturint objektyvių duomenų apie buvusio statinio aukÅ¡tį, jo pastogės erdvę, remiantis vien tik administracinio nusižengimo protokole nurodyta aplinkybe, jog statinio iÅ¡orinė siena buvo paaukÅ¡tinta 1 m., teismas konstatavo, kad negalima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog V. Č. tuo pačiu pakeitė ir statinio aukÅ¡tį, matuojamÄ iki aukščiausio Å¡laitinio stogo taÅ¡ko. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytais statybos darbais buvo atliktas V.

Č. nuosavybės teise priklausančio statinio rekonstravimas. Institucijai neįrodžius bÅ«tinojo ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo objektyviosios pusės požymio – statinio rekonstravimo, aplinkybės, susijusios su tuo, ar protokole nurodytiems statybos darbams buvo reikalingas projektas ir leidimas, administracinio nusižengimo teisenÄ V. Č. atžvilgiu nutraukė. Teismas nutarime taip pat pažymėjo, kad naujas statinys yra pastatytas ant buvusio statinio pamatų, t. y. nekeičiant jo ilgio bei pločio, o statinio aukÅ¡tis yra 7 m. ir konstatavo, kad net pripažinus, jog V.

Č. atliko statinio rekonstravimÄ , kuriam reikalingas leidimas, o jis tokio leidimo neturėjo, teigti, kad jo veiksmai buvo tyčiniai ar jis elgėsi nerÅ«pestingai, iÅ¡ byloje surinktų duomenų, nebÅ«tų pakankamo pagrindo.

3. Apeliaciniame skunde Inspekcija praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti V. Č. padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 352 straipsnio 5 dalyje, bei skirti V. Č. baudÄ . 2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevertino aplinkybių, jog Inspekcija, remdamasi I. M. M. ir G. Č. pateiktomis iki nugriovimo buvusios pirties nuotraukomis, dar kartÄ atliko patikrinimÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo iÅ¡matuotas V. Č. susandėliuotų pirties mÅ«rui panaudotų plytų su skiediniu aukÅ¡tis, ir pagal Å¡ias faktines aplinkybes nustatė, jog:

1) vidutiniškai silikatinės plytos su skiediniu aukštis buvo (yra) iki 10 cm, 2) iš viso dabar jau nugriautoje pirties sienoje buvo sumūryta 30 (trisdešimt) silikatinių plytų eilių (plytų eilės suskaičiuotos iš žemės sklypo savininko pateiktos nuotraukos <...>). Taigi, Inspekcija, remdamasi iki nugriovimo buvusios pirties nuotraukomis bei patikrinimo aktu 1, patikrinimo aktu 2 ir patikrinimo aktu 3 nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad buvusio pirties pastato sienos aukštis buvo 3 (trys) m, o ant senų pamatų V.

Č. naujai pastatyto pirties pastato siena paaukštinta iki 4 (keturių) m. Teismas visiškai neatsižvelgė į šiuos įrodymus ir aplinkybių, kad ant senų pamatų statoma pirtis yra aukštesnė nei kad buvo iki jos nugriovimo, taip pat nevertino ir dėl pasikeitusio pirties aukščio skundžiamame nutarime nieko nepasisakė. Tik nurodė, jog iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos matyti, kad pastato pirmo aukšto plane <...> yra nurodytas statinio parametras Hi lygus 3,30 m., tačiau tai niekaip nepaneigia Inspekcijos nustatyto fakto, kad V.

Č. naujai pastatyta pirtis yra aukÅ¡tesnė nei ji buvo iki jos nugriovimo 2019 m. rugsėjo 22 d. 2.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal teisinį reglamentavimÄ pastato aukÅ¡tis ir įkainojimo aukÅ¡tis Hi yra du skirtingi, savarankiÅ¡ki, vienas nuo kito atskirai matuojami (įvertinami) parametrai, todėl pagrindo nustatyti pirties aukÅ¡tį, vadovaujantis tik įkainojimo aukščiu Hi, nėra, o teismo iÅ¡vada, kad bÅ«tent pagal pirties įkainojimo aukÅ¡tį Hi galima konstatuoti ir pirties, kaip statinio, aukÅ¡tį, yra visiÅ¡kai nepagrįsta. 2.3.

Teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad V. Č. kreipėsi į projektuotojus dėl statybos projekto parengimo, bet jam buvo paaiÅ¡kinta, kad ant senų pamatų gali atstatyti pastatÄ be statybos projekto ir leidimo, tuo tarpu apie tai, kad negali keisti pastato konstrukcijų aukščio, jis nebuvo informuotas“. Inspekcijos manymu, Å¡i aplinkybė, kuriÄ nurodė pats statytojas, patvirtina, kad vis dėl to iÅ¡ naujo ant buvusių pamatų pastatyta pirtis yra aukÅ¡tesnė nei buvo iki 2019 m. rugsėjo 22 d., o tai, jog tariamai V.

Č. Å¡ios aplinkybės, kad be statybÄ leidžiančio dokumento draudžiama vienu metru didinti pirties aukÅ¡tį, nežinojo, nepaneigia Inspekcijos konstatuotų aplinkybių, kurias patvirtina iki nugriovimo buvusios pirties nuotraukos, patikrinimo aktas 1, patikrinimo aktas 2 ir patikrinimo aktas 3 bei protokolas. Paminėtina, jog įstatymai valstybėje skelbiami, todėl jų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų taikymas neatleidžia nuo atsakomybės ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų nevykdymo, be to, įstatymui visi asmenys lygÅ«s. Byloje surinkti įrodymai ir aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo statybos darbus vykdė atsižvelgdamas į „architektų paaiÅ¡kinimus“ ar tai, kad jis skambino į Alytaus rajono savivaldybės Komunalinio Å«kio ir architektÅ«ros skyrių bei pateikė mobiliojo ryÅ¡io telefono iÅ¡klotinę, nepaneigia byloje esančių įrodymų ir juo labiau neatleidžia nuo atsakomybės, padarius ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . 2.4.

Skunde kritiÅ¡kai vertinama teismo iÅ¡vada, kad neva dėl to, jog naujai pastatytos pirties aukÅ¡tis nesiekia 8,4 m, todėl „<...> leidimas nereikalingas <...>“, o pagrindo pripažinti V. Č. padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 352 straipsnio 5 dalyje, tariamai nėra. Kaip ir nėra informacijos apie iki nugriovimÄ buvusį pirties aukÅ¡tį, teismui užteko, jog galėtų skundžiamu nutarimu nustatyti, kad V. Č., atlikęs statybos darbus, pirtį pastatė nepakeisdamas jos buvusio aukščio (kurio, pakartotina, teismas pats net nenustatė).

Tuo tarpu Inspekcija, siekdama įrodyti esant padarytÄ ANK 352 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ administracinį nusižengimÄ , iÅ¡matavo sandėliuojamų pirties mÅ«rui naudotų plytų aukÅ¡tį bei skiedinio siÅ«lės storį, tačiau teismo nuomone, nepakako „<...>nustatyti tik laikančiųjų konstrukcijų perstatymo fakto, privaloma nustatyti ir tai, kad laikančiųjų konstrukcijų perstatymu buvo pakeisti statinio iÅ¡orės matmenys, Å¡iuo atveju Inspekcija privalėjo nustatyti, kad buvo pakeistas statinio aukÅ¡tis“. 2.5.

Skunde teigiama, kad sulyginus vizualiai vienintelį tokį byloje esantį įrodymÄ , kuris, atlikus tam tikrus, pakankamai nesudėtingus skaičiavimus, objektyviai leidžia nustatyti buvusį pirties aukÅ¡tį (t. y. senÄ jÄ pirties nuotraukÄ su naujomis pirties nuotraukomis), akivaizdžiai patvirtina, kad V. Č. atliko pirties rekonstravimo darbus - sukÅ«rė naujÄ jos kokybę - senosios, iki nugriovimo buvusios pirties palėpėje buvo įrengti labai nedideli langai, tuo tarpu naujai atstatytos pirties palėpėje yra įrengti aukÅ¡ti vitrininiai langai, kuriems, akivaizdu, reikalingas ir didesnis pastato aukÅ¡tis.

Todėl iÅ¡ pateiktų iki nugriovimo buvusios pirties nuotraukų objektyviai nėra žinoma, kaip vizualiai virÅ¡ perdangos pirtis atrodė. Taigi aplinkybė, kokia buvo pirtis ir kaip ji vizualiai atrodė virÅ¡ perdangos, kad bÅ«tų galima jÄ tokia atstatyti V. Č. taip pat nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma. 2.6. Inspekcija pažymi, kad objektyviai galimybių surinkti kitokius įrodymus ir/ ar nuotraukas, nei Inspekcijai pateikė I. M. M. bei G. Č., ir tokiu bÅ«du pagrįsti, jog V. Č. savavaliÅ¡kai rekonstravo pirtį, neturėjo ir Å¡iuo metu neturi.

Taigi iki nugriovimo buvusios pirties nuotraukos, taip pat Inspekcijos patikrinimo aktu 1, patikrinimo aktu 2 bei patikrinimo aktu 3 užfiksuotos faktinės aplinkybės ir yra tie įrodymai, patvirtinantys savavaliÅ¡kÄ pirties rekonstravimo faktÄ , kurį atliko administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Č.. Paminėtina dar ir tai, kad V. Č., pažeisdamas statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pažeidė visos visuomenės interesÄ , jog statiniai bÅ«tų statomi, laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įtvirtintų statinio saugaus eksploatavimo reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų (Statybos įstatymo 4 straipsnis) bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

2. Atsiliepime į Inspekcijos apeliacinį skundÄ V. Č. atstovas advokatas A. U. praÅ¡o Inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarimÄ nepakeistÄ . 3.1. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, jog Inspekcijos suraÅ¡ytame protokole, nėra nei teisės aktų nuostatų, nei faktinių aplinkybių, kurios leistų nustatyti, jog V. Č. tvarkomas statinys laikytinas neypatingu statiniu. Protokole nesant Å¡ių duomenų, t. y. nustatytų faktinių aplinkybių bei teisės aktų nuostatų, pagal kurias bÅ«tų galima kvalifikuoti statinį, kuriame vykdomi darbai, neypatingu statiniu, nėra jokios galimybės V.

Č. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį, kadangi pagal Å¡iÄ normÄ atsakomybėn galima traukti tada, kai yra rekonstruojamas neypatingas statinys. 3.2. Be to ANK 352 straipsnio 5 dalis, numatanti administracinę atsakomybę už savavaliÅ¡kÄ rekonstravimÄ yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitas teisės aktų nuostatas, o protokole nenurodžius teisės aktų nuostatų, kurios reglamentuoja, kas yra rekonstrukcija, V. Č. negali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn. 3.3. Dar daugiau - Inspekcija pateikdama apeliacinį skundÄ ir teigdama, jog V.

Č. vykdyti darbai laikytini rekonstrukcija remiasi statybos techniniu reglamentu STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys", patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (toliau STR „Statinio statybos rÅ«Å¡ys"). Tačiau Inspekcijos suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole STR „Statinio statybos rÅ«Å¡ys" nėra nurodytas ir juo nebuvo remiamasi. Atsižvelgiant į tai, jog suraÅ¡ant protokolÄ bei formuluojant kaltinimÄ V. Č. STR „Statinio statybos rÅ«Å¡ys" nebuvo nurodytas, darytina iÅ¡vada, jog visi Inspekcijos apeliacinio skundo argumentai, grindžiami Å¡iuo teisės aktu, yra atmestini.

Taigi, ginčo atveju administracinio nusižengimo teisena nutrauktina jau vien dėl to, kad Inspekcijos 2020 m. sausio 15 d. surašytame protokole nėra nurodytos teisės normos, kurias neva pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Č.. 3.4. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje yra pateikta ginčo statinio (pirties) kadastrinių matavimų byla, iš kurios matyti, jog pirties vien tik pirmojo aukšto (be pastogės) aukštis buvo gerokai didesnis nei ginčijamuose Inspekcijos dokumentuose.

Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro išrašo bei kadastro duomenų bylos, pirties tūris (be pastogės) buvo 388 m3, ilgis 10.90 m, o plotis 10.78 m. Taigi, iš šių duomenų seka, jog pirmojo aukšto (be pastogės) aukštis buvo 3.30307... m, t. y. didesnis nei nurodyta Inspekcijos surašytame administracinio nusižengimo protokole. Tokiu būdu, šie objektyvūs buvusio statinio aukšto aukščio duomenys, kuriais Inspekcija patikrinimo metu nesivadovavo, neatitinka protokole nurodytos aplinkybės, jog buvusio statinio išorinės sienos aukštis buvo 3 m, kas sudaro pagrindų teismui abejoti protokole nurodytos kitos aplinkybės, kad išorinė siena paaukštinta būtent vienu metru, o ne mažiau, teisingumu. 3.5.

Kaip matyti iÅ¡ Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje įtvirtinto rekonstrukcijos apibrėžimo, statinio rekonstravimu laikoma tik tokia statyba, kada keičiant laikančiÄ sias konstrukcijas yra keičiami statinio (ne sienos) iÅ¡orės matmenys, todėl priskiriant V. Č. atliktus statybos darbus rekonstravimui bÅ«tina nustatyti ir tai, kad jis, perstatydamas statinio iÅ¡orines sienas, pakeitė statinio aukÅ¡tį. Kai tuo tarpu Inspekcija pirties aukščio nei iki atliktų darbų, nei po darbų atlikimo nematavo ir nevertino, kÄ bÅ«tent ir akcentavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime.

Tokiu bÅ«du, neturint objektyvių duomenų apie buvusio statinio aukÅ¡tį, jo pastogės erdvę, remiantis vien tik administracinio nusižengimo protokole nurodyta aplinkybe, jog statinio iÅ¡orinė siena buvo paaukÅ¡tinta 1 m, negalima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad tuo pačiu buvo pakeistas ir statinio aukÅ¡tis, matuojamas iki aukščiausio Å¡laitinio stogo taÅ¡ko. Buvusios pirties sienos aukÅ¡tis buvo skaičiuojamas visiÅ¡kai nepagrįstais bÅ«dais ir metodais, t. y. pasitelkiant fotografijas ir mÅ«ro fragmentus.

Inspekcijos suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole nurodytas buvusio sienos statinio aukÅ¡tis apskaičiuotas nekonkrečiai, netiksliai, be to grindžiamas neobjektyvios prigimties duomenimis. Dar daugiau - tokie duomenys prieÅ¡tarauja kitiems byloje, kvalifikuotų matininkų surinktiems duomenims. 3.6. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į apeliacinio skundo argumentÄ : „Inspekcija pažymi, jog objektyviai galimybių surinkti kitokius įrodymus ir/ar nuotraukas, nei Inspekcijai pateikė I. M. M. bei G.

Č., ir tokiu bÅ«du pagrįsti, jog V. Č. savavaliÅ¡kai rekonstravo pirtį, neturėjo ir Å¡iuo metu neturi", tačiau bÅ«tent Inspekcijai tenka pareiga įrodyti pažeidimo faktÄ , o esant bet kokių abejonių, jos aiÅ¡kintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. 3.7. BÅ«tent įvertinus visumÄ aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog pagal pateiktus Inspekcijos įrodymus nėra pakankamo pagrindo teigti, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytais statybos darbai buvo atliktas V.

Č. nuosavybės teise priklausiančio statinio rekonstravimas, neįrodžius bÅ«tinojo ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo objektyviosios pusės požymio. 3.8. Be to atliekant V. Č. statybų patikrinimÄ buvo pažeistos esminės procedÅ«ros, turėjusios užtikrinti jo teisių užtikrinimÄ . V. Č. į 2019 m. lapkričio 14 d. patikrinimÄ atvykti negalėjo ir apie tai informavo Inspekcijos darbuotojus. Tuo tarpu į 2019 m. lapkričio 26 d. patikrinimÄ ieÅ¡kovas V. Č. kviečiamas nebuvo.

Akivaizdu, jog nesant praneÅ¡imo apie patikrinimÄ buvo pažeistas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktas, kurios tikslas suteikti teisę statytojui dalyvauti atliekant patikrinimÄ ir teikti paaiÅ¡kinimus bei dokumentus dėl statybos. Teismas k o n s t a t u o j a :

3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus patarėjos, pavaduojančios skyriaus vedėjÄ , J. G. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

5. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksÄ Ä¯galiotas institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigÅ«nas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ bei pareigÄ imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje bÅ«tų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog bÅ«tų galima operatyviai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

6. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad V. Č. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai, neiÅ¡tyrus ir nenustačius visų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.

7. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis apibrėžia, kas yra statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, pakeičiant statinio iÅ¡orės matmenis (ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan.); 23 dalyje numatyta, kad laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumÄ ir pastovumÄ . Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 9 punktÄ statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiÄ sias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio iÅ¡orės matmenis – ilgį, plotį, aukÅ¡tį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai:

1) pastatomi nauji aukštai;

2) įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas;

3) nugriaunama dalis esamų aukštų;

4) prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos;

5) pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis;

6) įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, paÅ¡alinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad statybos darbai bÅ«tų pripažinti statinio rekonstravimu, reikia nustatyti, jog Å¡iais darbais buvo pakeistos statinio laikančiosios konstrukcijos, tuo pačiu pakeičiant bet kuriuos statinio iÅ¡orės matmenis. Abejonių, kad V. Č. perstatydamas iÅ¡orines sienas, pakeitė laikančiÄ sias konstrukcijas, nekyla, Å¡iuo atveju keliamas klausimas ar buvo pakeistas statinio aukÅ¡tis.

IÅ¡ teisinio reguliavimo matyti, kad užtenka pakeisti bent vienos laikančiosios konstrukcijos matmenis, kad statybos darbai bÅ«tų laikomi rekonstravimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, kuriame nurodoma pastato aukščio sÄ voka – tai aukÅ¡tis, kuris matuojamas metrais nuo statinių statybos zonos esamo žemės pavirÅ¡iaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taÅ¡ko.

Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad ne visos laikančiosios konstrukcijos (Å¡iuo atveju dvi) turi pastato stogo kraigÄ , todėl kitų dviejų laikančiųjų konstrukcijų aukÅ¡tis turėtų bÅ«ti laikomas jų konstrukcijos aukščiausiais taÅ¡kais. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenis Å¡ios pirties Hi lygus 3.30 m, tai yra statinio aukÅ¡to aukÅ¡tis su perdanga be pastogės, tačiau Å¡iais objektyviais statinio aukÅ¡to aukščio duomenimis Inspekcija patikrinimo metu nesivadovavo, todėl protokole nurodytos aplinkybės, jog buvusio statinio iÅ¡orinės sienos aukÅ¡tis buvo 3 m, sudaro pagrindÄ abejoti, kad iÅ¡orinė siena buvo paaukÅ¡tinta bÅ«tent vienu metru, o ne mažiau, teisingumu.

8. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad ANK 609 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo turinį, kurio privalu laikytis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kitų Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, administracinio nusižengimo protokole nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; Å¡io kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimÄ nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Å ie duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo esmė ir pažeisti teisės aktai, nustatantys atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnyje ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamÄ realizavimÄ (įgyvendinimÄ ).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ . Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo suraÅ¡ymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamÄ reikÅ¡mę nustatant asmens kaltę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas suraÅ¡omas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokiÄ veikÄ norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019).

Administracinio nusižengimo esmė ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-6-628/2019).

9. IÅ¡ apylinkės teismo nutarties matyti, kad apylinkės teismas konstatavo, jog Inspekcija, suraÅ¡ydama V. Č. administracinio nusižengimo protokolÄ dėl savavaliÅ¡ko statinio rekonstravimo, neatliko iÅ¡samaus tyrimo, nes pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 9 punktÄ , tam, kad statybos darbai bÅ«tų laikomi statinio rekonstravimu, nepakanka nustatyti tik laikančiųjų konstrukcijų perstatymo fakto, privaloma nustatyti ir tai, kad laikančiųjų konstrukcijų perstatymu buvo pakeisti statinio iÅ¡orės matmenys.

Teismas pažymėjo, jog Inspekcija privalėjo nustatyti, kad buvo pakeistas statinio aukÅ¡tis, o kaltindama V. Č. padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 352 straipsnio 5 dalyje, privalėjo nustatyti aplinkybę, jog V. Č. perstatė buvusio statinio laikančiÄ sias konstrukcijas – iÅ¡orines sienas, tuo pakeisdamas statinio aukÅ¡tį. Tačiau Å¡i aplinkybė nebuvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole ir nepateikta jokių jÄ patvirtinančių duomenų. Teismas taip pat nurodė, kad Inspekcija, veikdama pagal savo kompetencijÄ ir turėdama specialių žinių, privalėjo pateikti tikslius, iÅ¡samius ir neprieÅ¡taraujančius vienas kitam įrodymus, patvirtinančius V.

Č. inkriminuojamo nusižengimo sudėtį. Tuo tarpu nei administracinio nusižengimo protokole, nei Inspekcijos pateiktuose aktuose nebuvo nurodyti tikslÅ«s ir detalÅ«s patikrinimo metu atlikti buvusio statinio iÅ¡orinės sienos aukščio skaičiavimai. Skundžiamame nutarime, taip pat pažymima, kad Inspekcija, administracinio nusižengimo protokole nurodydama, jog pastatas pagal savo parametrus priskirtinas neypatingųjų statinių kategorijai, statinio parametrų nedetalizavo, protokole nepateikė nuorodos į teisės aktus, reglamentuojančius neypatingojo statinio sÄ vokÄ .

Pirmosios instancijos teismo nutarime nurodoma, kad kvalifikuojant asmens pažeidimÄ pagal blanketinę teisės normÄ , administracinio nusižengimo protokole bÅ«tina nurodyti blanketinę teisės normÄ , kuriÄ asmuo kaltinamas pažeidęs. Be to, bÅ«tina nurodyti ir kitas nusižengimo esmę atskleidžiančias aplinkybes. Tai yra svarbu, kad administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veikÄ , o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė jam inkriminuojama veika, ir duoti apie tai iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, t. y.

žinotų, nuo ko jis turėtų gintis ir, sprendžiant atsakomybės klausimÄ , nebÅ«tų pažeistos jo teisės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime apylinkės teismas nustatė Å¡iuos esminius administracinio nusižengimo protokolo trÅ«kumus, tačiau turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus, nesiėmė jokių veiksmų tiems trÅ«kumams paÅ¡alinti.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). BylÄ nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi bÅ«ti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei imtis iniciatyvos, kad nustatyti neaiÅ¡kumai bÅ«tų paÅ¡alinti.

Apylinkės teismas privalėjo pats ištaisyti protokolo trūkumus arba pasiūlyti Institucijai protokolo trūkumus pašalinti. Aukštesniajam teismui nekyla abejonių, kad laikančiųjų konstrukcijų aukštis buvo padidintas, nes nustatytas 4 metrai, kai tuo tarpu Institucija teigia jog sienų aukštis buvo 3 metrai ( taip protokole), o apylinkės teismas nutarimu konstatuoja jog pirties pastato sienų aukštis buvo 3,3 metro.

11. Nesutinkant su skundžiamo apylinkės teismo nutarimo motyvais atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismas pasisakydamas V. Č. kaltės klausimu, konstatavo jo veiksmuose tyčios ir nerÅ«pestingumo nebuvimÄ , remiantis tik V. Č. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kuriuose jis teigė, kad prieÅ¡ pradedant 2019 m. rugsėjo 22 d. statybos darbus, jis skambino į Alytaus rajono savivaldybės ArchitektÅ«ros skyrių ir klausė, ar jo planuojamiems statybos darbams atlikti reikalingas leidimas. V. Č. nurodė, jog architektai paaiÅ¡kino, kad jeigu jo statinys bus statomas ant seno pastato pamatų, nekeičiant jo pločio ir ilgio, statinys nebus aukÅ¡tesnis nei 8,4 m, leidimas nereikalingas, todėl jis pradėjo statybos darbus.

Teismas Å¡ių parodymų patikimumÄ grindė V. Č. pateikta mobiliojo ryÅ¡io telefono iÅ¡klotine, iÅ¡ kurios matyti, jog 2019 m. rugpjūčio 7 d. iÅ¡ jo telefono numerio skambinta į Alytaus rajono savivaldybės Komunalinio Å«kio ir architektÅ«ros skyrių (1 t., b. l. 72-73).

12. Å ios iÅ¡vados kontekste paminėtina, jog Å¡ie įrodymai tik patvirtina patį faktÄ , jog V. Č. tikrai skambino telefonu į Alytaus rajono savivaldybės Komunalinio Å«kio ir architektÅ«ros skyrių. Å iuo atveju pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui vien tik mobiliojo ryÅ¡io telefono iÅ¡klotinės pateikimo akivaizdžiai nepakanka, nes nėra fiksuotas pokalbis tarp asmenų. Juo labiau, kad savo kaltės V. Č. nepripažino nuo pat tyrimo pradžios, o teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesutinkant su jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymu, siekiant objektyviai įvertinti administracinio nusižengimo aplinkybes bei nustatyti visas nusižengimo įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, bÅ«tina ne tik įvertinti raÅ¡ytinius įrodymus, bet ir apklausti asmenis teismo posėdžio metu, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. Č. 2019 m. konsultavosi tris kartus su Alytaus rajono savivaldybės Komunalinio Å«kio ir architektÅ«ros skyriaus specialistais, todėl specialisto konsultavusio V. Č. apklausa padėtų patvirtinti ar paneigti tyčios buvimÄ ar nebuvimÄ Å¡iuo atveju.

13. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai tačiau tik tais atvejais, kai tokių trÅ«kumų bylÄ nagrinėjantis teismas negali paÅ¡alinti. Taigi Å¡iuo atveju teismas tik konstatavo abejones, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kurie Å¡iuo atveju yra galimi, paÅ¡alinimui. Todėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, bet kokios abejonės ar prieÅ¡taravimai dėl jo kaltumo turi bÅ«ti paÅ¡alinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai renkant ir tiriant įrodymus, tinkamai formuojant kaltinimÄ , iÅ¡sprendžiant protokolo trÅ«kumus ir pnÅ¡..

14. Esant Å¡ių duomenų visumai, darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė, neįvertino visų bylos aplinkybių, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp V. Č. kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, todėl skundžiamas nutarimas negali bÅ«ti pripažinta teisėtu ir pagrįstu. BÅ«tent bylÄ nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga, iÅ¡siaiÅ¡kinti aukščiau paminėtas aplinkybes, kurių Å¡iam teismui neiÅ¡siaiÅ¡kinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ esmės apribotų proceso dalyvių teisę į apeliacijÄ .

Tokiu bÅ«du, skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla V. Č. atžvilgiu grÄ Å¾intina iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus patarėjos, pavaduojančios skyriaus vedėjÄ , J.

G. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. birželio 30 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylÄ V. Č. atžvilgiu grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiamas. Teisėja Danutė Giačaitė